Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Emmaus.

Po iškilmingų Paschos švenčių visiems prasideda paprasto kasdienio rūpesčio darbas.

Du Jėzaus bičiuliai, kurie buvo vienuose namuose su mokiniais, tą rytą turėjo eiti savais reikalais į Emmaus, dvi valandos kelio nuo Jeruzalės. Kai Simanas su Jonu sugrįžo nuo kapo, jie išėjo. Visos šitos nepaprastos žinios juos šiek tiek paveikė, tačiau jų šis toks nebūtas ir neįmanomas atsitikimas galutinai neįtikino. Žmonės, kurie laikėsi pastovių dėsnių, nesivaikė naujybių, negalėjo patikėti, kad visa, ką girdėjo pasakojant, būtų galėję būti tikra: jeigu mokytojo kūno nebebuvo kape, tai ar negalėjo jį išnešti žmogaus rankos?

Kleofas ir jo bičiulis buvo dori Žydai, kurie palikdavo vietos savo dvasios gyvenime ir idealams, nors buvo aptekę kasdieniais rūpesčiais. Tačiau ta vieta negalėjo būti labai didelė ir pats idealas turėjo prisitaikyti prie kitų reikalų, kad netaptų nedarnus, ir nebūtų išstumtas kaip neprašytas svečias. Ir jie taip pat, kaip beveik visi Mokiniai, laukė išgelbėtojo atėjimo, bet tokio, kuris pirmiausia ateitų išvaduoti Izraelį. Žodžiu, Mesijo, kuris turėtų geriau Dovydo sūnus būti, negu Dievo, ir geriau būtų ginkluotas karžygis, negu vargšas klajoklis, priešų nelaimė, negu ligonių ir vaikų ramintojas. Kristaus žodžiai atgaivino senovišką jų išsilgimą kūniškojo mesianizmo, bet Nukryžiavimas pakirto juose tikėjimą į jį. Užjautė jį ir kentėjo dėl jo kančių, tačiau tas jo katastrofingas galas, negarbingas, be kovos ir garbės, buvo labai priešingas tam, ko laukė, o ypač tam, ko jie troško. Kad buvo nuolaidus gelbėtojas, kuris jodinėjo ramiais asilėliais užuot jojęs karo žirgais, labiau, negu dvasiškas ir malonus, negu būtų pageidavę, tai dar galėjo suprasti, nors ne be prisivertimo, ir jį pakęsti, nors ir sopančia širdimi. Bet kad išvaduotojas nesugebėjo nei kitų nei pats išsigelbėti, kad gelbėtojas nieko nebūtų padaręs išsigelbėti, kad Žydų Mesijas tiekos Žydų pasmerktas būtų gavęs galą ant piktadarių ir tėvažudžių kryžiaus, buvo perdaug didelis nusivylimas ir nepateisinamas papiktinimas. Nukryžiuotojo likimą apgailestavo, ir labai nuoširdžiai, bet tuo pačiu metu negalėjo nemanyti, kad jis pats klydo dėl savo asmens. Ta mirtis — ir dar kokia mirtis!

— tose siaurose paprastose sielose buvo gėdingos pralaimėjimo spalvos.

Kalbėdamies apie visus šiuos dalykus, ėjo drauge saulei šviečiant, ir kartais abudu pradėdavo garsiai kalbėti, nes abudu sutardavo. Staiga pamatė krintanti ant žemės šešėlį, netoliese jų šešėlių. Apsižvalgę atsigręžė. Tai buvo žmogaus šešėlis, kuris ėjo paskui juos, lyg norėdamas išgirsti, apie ką jie kalbėjosi. Sustojo, kaip paprastai būna, pasisveikinti su juo, o keliautojas tuo tarpu prie jų prisiartino. Jo veidas jiems neatrodė svetimas, tačiau ir gerai į jį įsižiūrėję negalėjo jo pažinti. Naujas bendrakeleivis užuot atsakęs į jų nebylius klausimus, pats paklausė:

—    Apie ką čia judu eidami kalbatės?

Kleofas, kaip vyresnis, nustebusiu balsu atsiliepė:

—    Ar tu esi svečias Jeruzalėje, kad nieko negirdėjai apie dalykus, kurie šiomis dienomis įvyko?

—    Apie kokius dalykus? — paklausė nepažįstamasis.

Apie Jėzų, kuris buvo pranašas galingas savo darbais ir žodžiais tautos ir Dievo akivaizdoje, kunigų gi vyresnieji ir mūsų teisėjai jį pasmerkė mirti ir nukryžiavo. Buvo tikėtasi, kad jis turėjo būti paskirtas atpirkti Izraelį, o tuo tarpu jau eina trečia diena, kai visa tai atsitiko. Tiesa, kaikurios moterys mus išgąsdino, kadangi, apyaušry nuėjusios prie kapo, nerado tenai jo kūno ir sugrįžo, pasakodamos, kad kažką mačiusios ir kad Jėzus yra gyvas. Du iš mūsų buvo nuėję prie kapo ir atrado tuščią kapą, kaip kad moterys sakė, bet jo paties nematė.

—    O jūs užsispyrėliai — sušuko nežinomasis, kaip jums sunku patikėti dalykams, kuriuos jums pranašai išpranašavo! Argi nebuvo reikalo, kad Kristus kentėtų pirm, negu įeitų į savo garbę? Ar gi nepamenate, kas buvo skelbiama nuo Mozės laikų ligi mūsų dienų? Ar neskaitėte Ezekielio ir Danieliaus? Ar gi nemokate mūsų giesmių į Viešpatį ir jo pažadų?

Ir veik pasipiktinusiu balsu kartojo senovės pranašavimus, primindamas gilios senovės žodžius, pastatydamas prieš jų akis Skausmų Vyro bruožus, kuris buvo Izaijos pavaizduotas. Du mokiniai klausėsi su pagarba, susikaupę, nei vienu žodžiu nesiginčydami, kadangi nepažįstamasis kalbėjo karštai, ir senieji priminimai jo lūpose įgavo naują spalvą ir naują reikšmę, tokią iškalbingą, kad jiems patiems labai keista pasirodė, kaip jie patys anksčiau to nesuprato. Šitie žodžiai jų ausyse skambėjo kaip atgarsys kitų žodžių, panašių į šiuos ir girdėtų jau anksčiau; tačiau neaiškiai, kaip balsas anapus sienos, apyaušryje.

Tuo tarpu jau buvo pasiekę pirmuosius Emmaus namus ir keliavusis su jais pradėjo sveikintis, lyg norėdamas eiti toliau. Bet dabar du bičiuliai nežinojo, kaip persiskirti su paslaptingu draugu ir maldavo jį su jais pasilikti. Saulė jau buvo arti laidos, ir, lyg atsilygindama, karštesniais auksiniais spinduliais gaubė laukus, tačiau trys einančių šešėliai darėsi kas kartas ilgesni dulkėtam vieškely.

— Pasilik su mumis — sakė jie — nes jau greitai bus vakaras ir diena jau baigiasi. Turbūt, ir tu esi pavargęs, ir jau laikas būtų pasistiprinti.

Ir, paėmę jį už rankos, įsivedė jį į namus, kur jie patys ėjo.

Kai buvo prie stalo, svečias, kuris sėdėjo viduryje, paėmė duoną, sulaužė ją ir davė po kąsnelį bičiuliams. Tai matant, Kleofo ir jo bičiulio akys atsivėrė, kaip kad staiga atsibudus, žmogus pamato staiga saulę ant patalo. Abudu jie atsikėlė, lyg virpėjimo pažadinti, išbalę ir pagaliau jį pažino buvus nužudytą, kurio nesugebėjo suprasti ir kurį šmeižė. Tačiau neturėjo laiko net pabučiuoti jį, kai jis dingo jiems iš akių.

Iš veido ir iš žodžių nesugebėjo jo pažinti, nors tie žodžiai buvo tiek panašūs į girdėtus, kai jis buvo gyvas; nepažino jo taip pat nei ant jo akių šviesos, kai jis kalbėjo, nei ant balso garsų. Bet užteko, kad jis paimtų į rankas duoną, kaip tėvas dalijąs pastiprinimą sūnums vakare, po dienos darbų arba kelionės, ir tuojau iš šito meilės pilno veiksmo, kurį tiek kartų buvo matę tariamų draugiškų vakarienių metu, pažino jo rankas, jo laiminančias ir vinimis pervertas rankas, ir nuo jų akių nukrito migla, ir veidas į veidą atsidūrė su Atsikėlusiojo grožiu. Kada pirmame savo gyvenime jis su jais bendravo ir buvo jų draugas, nesuprato jo; kada, eidamas keliu, juos mokė, nepažino jo, bet tuo metu, kai jis įvykdė tą jautrų paprotį to, kuris tarnauja savo tarnams ir tiesia jiems kąsnelį duonos, kuri yra gyvenimas ir gyvenimo viltis, tuomet pirmą kartą jį pamatė.

Ir taip, kaip buvo išalkę ir nuvargę, tuojau vėl išėjo atgal ir vidunakty pasiekė Jeruzalę.

Kelyje, lyg susigėdinę, kalbėjosi:

—    Ar gi širdis nevirė krūtinėje, kai jis kalbėjo Ir aiškino mums pranašus? Kodėl mes tuomet negalėjome jo pažinti?

Mokiniai nuolatos budėjo. Atvykusieji bo jokio atodūsio papasakojo apie susitikimą ir apie tai, ką jis buvo pasakęs einant keliu, ir kaip jį pažino ta akimirką, kai laužė duoną. Ir, kaip atsakymas į tą naują patvirtinimą, trys ar keturi balsai kartu sušuko:

—    Taip, Viešpats tikrai atsikėlė ir pasirodė taip pat ir Simanui

Bet šitie keturi pasirodymai, tie keturi paliudijimai buvo nepakankami pašalinti visų abejonėms. Daugeliui šitas toks greitas atsikėlimas, toks nepaprastas, kuris įvyko nakties metu, apsuptas apyaušrio prieblanda ir paslaptingumu, atrodė greičiau panašus į skausmo kliedėjimą ir išsiilgimą, negu į tikrybę. Kas gi sakėsi ji matęs?

Moteriškė lunatikė, kuri jau anksčiau buvo šėtono spąstuose; kliedįs karščiu Petras, kuris buvo nebepanašus pats į save nuo to laiko, kai savo Mokytojo išsigynė, ir du prasčiokai, kurie net gi nebuvo tikri mokiniai, kuriuos dabar Jėzus, nežinia kodėl, būtų pasirinkęs pirmutinius vietoj artimesnių bičiulių. Mariją galėjo suklaidinti koks prajovas; Simanas, kad pakiltų iš nužeminimo, nenorėjo pasirodyti mažesnis; anuodu galėjo būti niekšai, arba daugiausia, vizionistai. Jeigu Kristus būtų, iš tikrųjų, atsikėlęs, ar gi nebūtų jiems visiems pasirodęs, kai buvo visi drauge susirinkę? Kam gi būtų daręs pasirinkimą prieš kitus? Kodėl šitas pasirodymas įvyko per šešiasdešimts sustojimų9) nuo Jeruzalės?

9 Sustojimas yra kelio mastas; būdavo žymimas tašytais akmenimis atstu vienas nuo kito per šimtą žingsnių; greičiausia tai buvo romėnų padaras.    P.M.

Tikėjo į atsikėlimą, bet vaizdavosi jį kaip vieną paskutinių pasaulio perversmo ženklų, kada jau bus viskas išsipildę. Tačiau dabar, turėdami prieš akis tiktai jo vieno atsikėlimą, tą dieną, kai viskas ėjo savo paprasta tvarka, pastebėjo, kad šitas gyvybės atgijimas kūne, ir dar gi kūne, kuris neužmigo ramiai paskutiniu miegu, bet iš kurio gyvybė buvo išplėšta geležimi; šita atsikėlimo idėja, nužengdama iš tolimos ateities į dabartį, buvo priešingybė visiems kitiems samprotavimams, kurie sudarė jų nuovokos pagrindą; samprotavimams, kurie ir anksčiau buvo juose, bet kurie neprieštaravo, kol įvyko šitas staigus dviejų skirtingų pažiūrų sutapimas: busimojo stebuklo ir dabartinio įvykio.

Jeigu Jėzus atsikėlė, tai reiškia, kad jis tikrai yra Dievas, bet ar gi galima prileisti, kad tikrasis Dievas, Dievo sūnus būtų pats save išdavęs mirčiai, ir tokiai šlykščiai mirčiai? Jeigu jo galybė buvo tokia didelė, kad sugebėjo mirtį nugalėti, tai kodėl neištiko perkūnija teisėjų, nenušlavė ir nesudegino Piloto, nepavertė akmenimi tų rankų, kurios jį prikalė vinimis? Dėl kokios gi beprotiškos paslapties Visagalis leidosi velkamas kankinti.

Taip galvojo patys savyje kaikurie mokiniai, kurie klausėsi ir nesuprato. Atsargūs, kaip visi sofistai, nedrįso griežtai neigti Atsikėlimą akivaizdoje tikinčiųjų, bet savo nuomonės nereiškė, tik savy užsidarę norėjo persvarstyti galimumo ir negalimumo dėsnius, trokšdami aiškaus patvirtinimo, kurio neturėjo vilties gauti.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2663306
Design by Joomla