Paroda atidaryta Vilkaviškio vyskupijos muziejuje
Bažnyčios g. 23, LT-4520 Marijampolė

- - - - - - - - - - - - - -
Į tremtį ir mane čionai
Gabeno Stalino tarnai...

Sustojom Manzurkos miestely -
Lyg postovis, lyg “ganiava”...
Matau atkiūtinant senelį, -
Balta barzda, balta galva
Ir Nemuno tarties kalba:

“Sūduvis... AKELAITIS... Taigi,
Nuo Marijampolės esu...
Tai kur, tautiečiai, lekiat staigiai?..
Ar tik nemano - iš tiesų? -
Išvežt iš Lietuvos visų?..

- - - - - - - - - - - - - -

Už “AUŠRĄ”, Lietuvai užgintą,
Už “VARPĄ”, uždraustas knygas
Žandarai ginė surakintą,
Užlaužę surištas rankas,
Į šias štai Manzurkos lankas...

Ir šiandien širdį tebeskauda
Dėl ABĖCĖLĖS uždraustos!..
Bet mes krauju atgavom spaudą!
Tik tos žalos, tik tos skriaudos, -
Mes nepamiršim niekados!

Jonas Graičiūnas,
Sūduvis Akelaitis (Baladė apie knygnešį)

Chužiras, 1953 05 18

Birželio 14-oji - skausmingoji Lietuvai diena, kaskart primenanti 1941-ųjų pirmąjį masinį lietuvių tautos trėmimą į gyventi netinkamas atšiaurias ir tolimas Sibiro vietoves. Tai lietuvių tautos genocido pradžia, ypatingai žiauriai palietusi labiausiai komunistinių ateistų nekenčiamą visuomenės dalį, skelbiančią Tikėjimo, Gėrio ir Tiesos pergalę - dvasininkiją. Lietuvos Bažnyčios negailestingas persekiojimas - katalikišką Lietuvą okupavusios Rusijos imperijos atneštas nutautinimo ir pavergimo metodas. Šiemet minima paskutinio lietuvių trėmimo 50 metų sukaktis. Nors šios tremties planai ir nebuvo pilnai įvykdyti dėl J. Stalino mirties, tačiau Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų beteisė padėtis dėl to iš esmės nepakito.

Autografų paroda skiriama paskutinės tremties datai atminti, taip pat siekiant išsaugoti atminimą visų Kristaus karių, įvairias būdais kovojusių už Bažnyčios ir tikėjimo laisvę. Raštas, laiškas, atvirlaiškis, fotografija ar knyga su dovanojimo įrašu - tai vis istoriniai paliudijimai apie Žmogų, jo veiklą ir epochą. Juos matant, pirmiausia prieš akis iškyla Žmogus, kartais didingas, bet dažniau paprastas ir ištikimas Dievo tarnas. Ekspozicija apima laikus nuo pirmųjų Lietuvos sukilimų prieš carinės Rusijos vergovę XIX amžiuje iki nesenos, atmintin taip ryškiai įsirėžusios sovietinės okupacijos pabaigos.

Po 1831 m. sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, o Vilniaus Dvasinė akademija - uždaryta ir 1842 m. perkelta į Peterburgą. Dar sunkesnės represijos sekė po 1963-1964 m. sukilimo. Jos lietuvių tautos sąmonėje susiję su Vilniaus generalgubernatoriumi M. Muravjovu, pramintu Koriku. Supratusi, kad lietuviai niekada nesusitaikys su stačiatikybe, caro valdžia nutarė prievarta panaikinti skirtumus tarp katalikiškos Lietuvos ir pravoslaviškos Rusijos. Pravoslavinimas turėjo būti pirmuoju žingsniu į rusifikavimą. Caro Aleksandro II uždraudžiama spauda ir mokymas lietuviškomis raidėmis. Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui pradėjus lietuviškas maldaknyges spausdinti Prūsijoje ir sukūrus knygnešių tinklą joms gabenti ir platinti Lietuvoje, caras griebėsi teismų ir trėmimų į Sibirą. Kadangi aktyviausi knygnešių sąjūdžio organizatoriai buvo kunigai, caro režimas savo represijas nukreipė prieš Bažnyčią. Vyskupas Motiejus Valančius kartu su Žemaičių vyskupijos kurija perkeltas (ištremtas) į Kauną. Valdžiai suvokus Bažnyčios įtaką tautiniam sąjūdžiui, sekė nauja bažnyčių uždarinėjimo banga. Vien Žemaičių vyskupijoje, kuriai priklausė didžiuma etninių Lietuvos žemių, buvo uždaryti 46 vienuolynai ir 23 bažnyčios. Ne tik po Lietuvą, bet ir po visą imperiją nuskambėjo Kęstaičių (1886 m.) ir Kražių (1893 m.) bažnyčių uždarymo bylos. Okupacinė valdžia perėmė bažnyčių administravimą, draudė bažnytines rinkiavas, vertė iš sakyklų skelbti “graždanke” surašytus caro manifestus. Nežiūrint į tai, jai nepavyko nutautinti ir supravoslavinti lietuvių tautos ir 1904 m. teko grąžinti lietuvių spaudą.

Keitėsi laikai, bet nesikeitė okupantų veikimo metodai. Nors sovietinė konstitucija garantavo sąžinės laisvę, tikrovėje buvo galima propaguoti tik marksizmą-leninizmą, kuris Bažnyčios atžvilgiu pasireiškė kaip primityvusis ateizmas. Jau pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940 - 1941 m.) Liaudies vyriausybė nutraukė Lietuvos Respublikos ir Vatikano konkordatą, panaikino tikybos dėstymą mokyklose, uždarė kunigų seminarijas ir vienuolynus... Vilkaviškio kunigų seminarijos patalpose buvo įrengtos kareivinės. Lietuvos Bažnyčia patyrė okupantų neapykantą, kuri pirmomis karo dienomis pasruvo Budavonės miške žiauriai nukankintų kunigų Vaclovo Balsio, Justino Dabrilos, Jono Petrikos krauju. Iš viso pirmomis karo dienomis Lietuvoje NKVD nužudė 17 kunigų.

Antikrikščioniška buvo ir nacių ideologija, diegta 1941-1944 m. Okupavę kraštą, jie neleido funkcionuoti šalies nepriklausomybę atkūrusiai J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybei, masiškai žudė okupuotos šalies piliečius, varžė Bažnyčios veiklą. Lageriuose kentė su tuo nesusitaikę kunigai Alfonsas Lipniūnas, Stasys Yla, Mykolas Krupavičius.

Praūžus Antrojo pasaulinio karo audroms, Lietuvą užgriuvo dar masiškesni trėmimai, nei 1941-aisiais. Partizanų bunkeryje žūsta partizanų Tauro apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Krivaitis, Grafas, MGB budelių sušaudomas Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, sovietų kalėjimuose nukankinami arkivyskupas Mečislovas Reinys, Vasario 16-osios Akto signatarai prelatas Vladas Mironas, profesorius Pranas Dovydaitis, nuolat lageriuose kankinami arkivyskupas Teofilius Matulionis, vyskupas Pranciškus Ramanauskas. Vėliau lageriuose kenčia partizanų kapelionas Antanas Ylius-Vilkas, kun. Zigmas Neciunskas-Elytė, kun. Pranas Račiūnas MIC, Sibire tremtyje nukankinama mokytoja ateitininkė Adelė Dirsytė.

Žymiausi naujausių laikų Bažnyčios didvyriai ir kankiniai - pogrindinės Kunigų seminarijos, veikusios sovietinės okupacijos metu (1960 - 1988 m.), vadovai ir jos auklėtiniai, “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” leidėjai ir platintojai. Tai Šventosios Romos Katalikų bažnyčios kardinolas Vincentas Sladkevičius MIC, arkivyskupas Julijonas Steponavičius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, kunigas Juozas Zdebskis, kunigas Bronislovas Laurinavičius, prelatas Alfonsas Svarinskas, vyskupas Jonas Boruta SJ, kun. Virgilijus Jaugelis, vienuolė Felicija Nijolė Sadūnaitė, kun. Jonas Kastytis Matulionis SJ ir kt.

Sukilėlių ir knygnešių trėmimas į Sibirą carų laikais ir partizanų šaudymas bei “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” leidėjų kalinimas sovietiniame GULAG’e -kokios klaikios paralelės! Ar ne primena J. Stalino potvarkis dėl Kauno paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios nusavinimo caro įsaką uždaryti ir sunaikinti Kęstaičių bažnyčią? Ir nors Katalikų Bažnyčios persekiojimai, kaip ir Lietuvos okupacijos, truko bemaž du šimtus metų, tačiau Ji išliko. Nenugalėta!

Nuoširdžiai dėkojame visiems, padėjusiems rengti šią parodą, ypatingai Vilkaviškio vyskupui JE Rimantui Norvilai, suteikusiam jai “pastogę”, Kauno paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komiteto pirmininkui kun. Vytautui Grigaravičiui, Lietuvos “Caritas” generaliniam direktoriui kun. Robertui Grigui, Kauno apskrities viešosios bibliotekos bibliotekininkei Genovaitei Šivickienei, bibliofilui Kazimierui Antanui Grinkevičiui, p. Valerijai Paprockienei, p. Juozui Peičiui, p. Algimantui Kralikui.

Rusų valdžios Vilniuje 1866 m. rusiškomis raidėmis - “graždanke" - išleista maldaknygė “Aukso altorius “Graždankė ” - tai lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio (1864-1904 m.) lietuvių tautos paspartinto rusifikavimo priemonė. Žemaičių vyskupo M. Valančiaus atsakas į šį grubų kultūrinį genocidą buvo knygnešystė - maldaknygių spausdinimas Prūsijoje ir slaptas gabenimas bei platinimas Lietuvoje (Iš J.S asmeninės bibliotekos)

Balbieriškio valsčiaus vaito Blaževskio 1869 m. gruodžio 22 d. rusiškas aplinkraštis, kuriuo Gudeliu bažnyčios klebonas perspėjamos, kad Marijampolės apskrities viršininko nurodymu be valdžios leidimo draudžiama rinkti aukas bažnyčios reikmėms (Iš S. St. rinkinio)

Motiejus VALANČIUS 1801 - 1875

Žemaičių vyskupas, Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, Varnių kunigų seminarijos rektorius, blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės organizatorius, rašytojas, istorikas.

1864 m. Vilniaus generalgubernatoriaus M. Muravjovo įsakymu atskirtas nuo Žemaitijos tikinčiųjų, iškeliant jį kartu su vyskupijos kurija į Kauną. Čia buvo nuolat sekamas žandarų. Už vaikų mokymą katalikybės, priešinimąsi rusifikacijai, knygų spausdinimo Prūsijoje rėmimą buvo baudžiamas piniginėmis baudomis

Skulpt. A. Aleksandravičius

Kunigo M. Valančiaus laiškelis, rašytas Užluknėje.
Popierius su vandenženkliais, 134,5 X 210,5 mm (Iš St.S. rinkinio)

M.Valančiaus lotyniškas raštas

Žemaičių vyskupo M. Valančiaus lotyniškas raštas, 1875 m. kovo 15 d. duotas jam būnant tremtyje, Kaune, be teisės vykti į Žemaitiją.
Herbinis antspaudas. Popierius, 250 X133 mm (Iš St.S. rinkinio)

Antanas TATARĖ
1805- 1889

Kunigas 1834 m.),
rašytojas, vertėjas, švietėjas, Sibiro tremtinys,
Sintautų parapijos klebonas.
1863 m. už sukilėlių rėmimą suimtas ir ištremtas į Penzos gub.
Tremtyje išlaikytas iki 1871 m.

Fragmentas akto kopijos, rašytos kun. A. Tatarės 1859 rugsėjo 18/30 d. Sintautuose.
Sintautų parapijos antspaudas (Iš St.S. rinkinio)

1893 m. Kražių "skerdynių" 40-mečiui skirtas kun. dr. A. Viskanto leidinys “Kražiai ”

Kun. P. Veblaičio parašyta Kęstaičių bažnyčios sunaikinimo istorija

(Iš St.S. bibliotekos)

Mečislovas Leonardas PALIULIONIS
1834-1908

Žemaičių vyskupas (nuo 1883 m.),
kovotojas prieš Katalikų Bažnyčios priespaudą ir lietuviško rašto draudimą

Fragmentas lotyniško rašto, pasirašyto Žemaičių vyskupo M. L. Paliulionio 1886 vasario 10 d. Kaune.
Herbinis antspaudas (Iš St.S. rinkinio)

Antanas BARANAUSKAS
1835- 1902

Seinų vyskupas (nuo 1897 m.),
poetas, "Graudžių verksmų ”, "Anykščių šilelio ” autorius,
Šv. Rašto vertėjas.
Gynė Katalikų Bažnyčios teises, priešinosi rusinimui,
Seinuose pirmasis pradėjo lietuviškai sakyti pamokslus

Fragmentas lotyniško rašto, pasirašyto Seinų vyskupo A. Baranausko ir patvirtinto herbiniu antspaudu 1902 m. vasario 15 d. Seinuose.
(Iš St S. rinkinio)

Vincentas SENKUS MIC
1840- 1911

Kunigas, baltųjų marijonų generolas, Marijampolės bažnyčios prokuratorius.
Priešinosi caro valdžios pastangoms sunaikinti Marijonų vienuolyną, draudžiant priimti naujus narius.
1909 m. slapta išventino į vienuolius kunigus Jurgį Matulaitį ir Pranciškų Bučį, taip atgaivindamas Marijonų vienuoliją

Fragmentas rusiško rašto, pasirašyto kun. V. Senkaus 1872 m. lapkričio 11/23 d. Marijampolėje. Marijampolės parapijos antspaudas (Iš S.St. rinkinio)

Aleksandras DAMBRAUSKAS - Adomas JAKŠTAS 1860- 1938

Prelatas, poetas, filosofas, Žemaičių kunigų seminarijos (1898 - 1900 m.)
ir Peterburgo dvasinės akademijos (1902 - 1906 m.) profesorius,
Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesorius ir garbės daktaras,
Šv. Kazimiero draugijos įkūrėjas ir pirmininkas.

Paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu protestavo prieš mokinių katalikų varymą į cerkvę,
todėl buvo uždarytas Kretingos vienuolyne,
o 1889 m. penkeriems metams ištremtas į Sibirą, į Ustiužnoje

Atvirlaiškis, kun. A. Dambrausko išsiųstas Peterburgo dvasinės akademijos profesoriui Pranciškui Bučiui. 1907 m. rugpjūčio 19 d.
Popierius, 143 x 90mm (Iš St.S. rinkimo)

Pranciškus KAREVIČIUS MIC
1861 - 1945

Žemaičių vyskupas (1914 m.),
titulinis Skitopolio arkivyskupas (1926 m.),
Peterburgo dvasinės akademijos profesorius,
Lietuvos garbės savanoris.

Pirmojo pasaulinio karo metais gynė lietuvių teises nuo rusų, vokiečių, palaikė lietuvių tautos nepriklausomybės siekius,
1918 m. su diplomatine misija nuvykęs į Vokietiją pasiekė Vokietijos palankumo Lietuvos nepriklausomybės klausimu.
Nepriklausomybės kovų metais priiminėjo Lietuvos pulkų priesaikas, laimino Steigiamojo Seimo darbą

Telšių (Žemaičių) vyskupo P. Karevičiaus raštas rusų k. Panevėžys, 1914 m. spalio 20 d.
Popierius, 182 x 230 mm.
(Iš St.S. rinkinio)

Antanas KAROSAS
1856- 1947

Seinų (nuo 1910 m.) ir Vilkaviškio (1918 - 1926 m.) vyskupas,
Žemaičių vyskupas, teologijos magistras,
Žemaičių kunigų seminarijos profesorius, rektorius (nuo 1900 m.).
1919 m. Lenkijai užėmus Seinus, ištremtas į Lietuvą,
valdė Lietuvos teritorijoje esančią Seinų diecezijos dalį, pavadintą Vilkaviškio vyskupija

Fragmentas lotyniško rašto Nr. 1094,
pasirašytas Seinų (Augustavo) vyskupo A. Karoso 1910 liepos 7 d. Seinuose.
Herbinis antspaudas
(Iš St. S. rinkinio)

Palaimintasis Jurgis MATULAITIS MIC 1871 - 1927

Titulinis Adulio arkivyskupas ir apaštalinis vizitatorius Lietuvai (1925 m.),
Vilniaus vyskupas (1918 - 1925 m.), teologijos magistras,
Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo iniciatorius,
Marijonų vienuolijos atgaivintojas ir generolas,
Peterburgo dvasinės akademijos profesorius

Fragmentas lotyniško rašto Nr. 2473, pasirašyto Vilniaus vyskupo J. Matulaičio 1920 m. balandžio 20 d. Lenkijos okupuotame Vilniuje.
Herbinis antspaudas (Iš St.S. rinkinio)

Juozas TUMAS-VAIŽGANTAS 1869- 1933

Kanauninkas, rašytojas, visuomenės veikėjas, knygnešys,
Vytauto (Dangun Ėmimo) bažnyčios rektorius,
Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras,
Vytauto Didžiojo II laipsnio ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinų kavalierius.

Redagavo uždraustus lietuviškus laikraščius.
Žandarų įtartas draudžiamos lietuviškos spaudos rėmimu ir platinimu 1897 m. suimtas ir tardytas.
Kulių klebonijoje įrengtoje slėptuvėje slėpė draudžiamas lietuviškas knygas

Pažyma, pasirašyta Vytauto (Dangun Ėmimo) bažnyčios rektoriaus kan. J. Tumo. 1925 m. rugsėjo 16 d. Popierius, 165 x258 mm Iš St.S. rinkinio)

Jonas TOTORAITIS MIC
1885- 1941

Kunigas, istorikas, istorijos dr. (1904 m.)
Marijampolės Marijonų gimnazijos steigėjas ir direktorius (1921 - 1937 m.),
Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. - VDU) profesorius.

1909 m. slaptai nuo caro valdžios atkurtos Marijonų vienuolijos vienas pirmųjų narių.
Gavęs vyskupo A. Baranausko leidimą, slapta nuo caro šnipų Fribūre slapyvardžiu Jonas Norus studijavo Lietuvos istoriją, apgynė disertaciją "Lietuviai, valdant Mindaugui iki 1263 m.”.
Išleido knygas "Zanavykų istorija" (1929 m.), “Vytautas katalikas" (1930 m.), Mindaugas Lietuvos karalius" (1932 m.), “Lietuvos Jeruzalė" (1937m.), “Žemaičių Kalvarija” (1937m.), “Sūduvos Suvalkijos istorija”, 1t. (1938 m.)

Marijonų gimnazijos direktoriaus kun. J. Totoraičio 1936 ra. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. 417.
Popierius, 215 x 156 mm (Iš Vilkaviškio Vyskupijos muziejaus fondų)

Lietuvai ir SSRS apsikeitus belaisviais, su grupe kunigų iš sovietinių kalėjimų ir lagerių grįžo ir vyskupas Teofilius Matulionis
(Iš St.S. rinkinio)

Tikėjimo kankiniai— kunigai
Jonas Petrika (g. 1885 m.), dr. Justinas Dabrila (g. 1905 m.) ir Vaclovas Balsys (g. 1905 m.),
1941 m. birželio 22 d. bolševikų nukankinti Budavonės miške

Partizanų Tauro apygardos štabo priesaika 1945 m. liepos 19 d. Skardupių klebonijoje.
Iš kairės į dešinę: Jonas Pileckis-Brokas, Šarūnas; Leonas Taunys-Kovas; kun. Antanas Ylius-Vilkas;
Albinas Ratkelis-Oželis; Vytautas Gavėnas-Vampyras (Iš Genocido aukų muziejaus)

Justinas STAUGAITIS 1866- 1943

Telšių vyskupas (nuo 1926 m.),
Telšių kunigų seminarijos įkūrėjas,
Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras,
Lietuvos I ir II Seimų pirmininkas.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, vyko pas komunistinę valdžią protestuoti prieš Bažnyčios turto neteisėtą nusavinimą ir tikinčiųjų persekiojimus

Lotyniškas dokumentas, pasirašytas Telšių vyskupo J. Staugaičio Telšiuose 1931 m. rugpjūčio 17 d.
Popierius, 195 x 273 mm.
Herbinis antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

Vincentas BORISEVIČIUS 1887- 1946

     Titulinis Lizijos vyskupas (1940 m.),
Telšių vyskupas augziliaras (nuo 1940 m.),
Telšių kunigų seminarijos profesorius, rektorius (1927-1935),
tikėjimo kankinys, sovietų sušaudytas 1946 m. lapkričio 18 d. Vilniuje, NKGB vidaus kalėjime.

     Palaikai surasti Tuskulėnuose ir 1999 m. iškilmingai perkelti į Telšių katedrą.
1991 m. pradėta kanonizavimo byla.

    Už narsą ginant tikėjimą ir Bažnyčią apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (po mirteis, 1999 m.),
už žmonių gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais - Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties)

Fragmentas lotyniško dokumento, vyskupo augziliaro V. Borisevičiaus pasirašyto
1941 m. vasario 18 d. Telšiuose.
Herbinis antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

Pranas DOVYDAITIS

1886 - 1942

Lietuvos Tarybos narys, Nepriklausomybės Akto signataras,
Lietuvos ministras pirmininkas (1919 m.),
Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos pirmininkas (1920 -1924 m.),
vyriasiasis Ateitininkų federacijos vadas (1921 -1927 m.),
Vytauto Didžiojo universiteto Religijos teorijos katedros vedėjas (1922 - 1940 m.),
Lietuvos katalikų mokslų akademijos vicepirmininkas (1933 - 1940 m.),
filosofijos dr, ordinarinis profesorius,
Lietuvos Krikščionių darbininkų sąjungos pirmininkas (1934 - 1940 m.),
religijos istorijos žurnalo "Soter" ir filosofinio žurnalo “Logos" leidėjas,
kankinys (1942 11 04 KGB sušaudytas Sverdlovske)

Prof P. Dovydaičio 1934 m. kovo 15 d. prašymo kun. V. Aleksandravičiui fragmentas
(Iš St.S. rinkimo)

Mečislovas REINYS
1894-1953

Vilniaus arkivyskupas (nuo 1940 m.)
Šv. Sosto titulinis apaštalinis administratorius,
filosofijos dr., Kauno universiteto profesorius,
Lietuvos užsienio reikalų ministras (1925 - 1926 m.).
1947 m. SSRS Ypatingojo pasitarimo sprendimu nuteistas 8 m. kalėjimo,
1953 m. lapkričio 8 d. nukankintas Vladimiro kalėjime.
1991 m. pradėta kanonizavimo byla

F
ragmentas lotyniško dokumento, arkivyskupo M. Reinio pasirašyto 1946 m. balandžio 30 d. Vilniuje.
Vilniaus Arkivyskupijos kurijos antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

Teofilius MATULIONIS
1873- 1962

Arkivyskupas (nuo 1962 m.),
Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas (1940 m.),
tikėjimo kankinys.

Triskart (1923 m., 1929 m., 1946 m.) sovietų suimtas ir nuteistas, kalintas Maskvos, Leningrado, Oršos, Vladimiro kalėjimuose, griežtojo režimo lageryje Baltosios jūros Solovkų salose, Abezės invalidų lageryje.

1956 m. po lagerių vyskupui T. Matulioniui komunistinė valdžia pagaliau leido grįžti į Lietuvą, bet neleido valdyti vyskupiją ir 1958 m. ištrėmė į Šeduvą. 1957 m. vyskupas T. Matulionis slaptai konsekravo vyskupu kan. Vincentą Sladkevičių (vėliau Šventosios Romos Katalikų bažnyčios kardinolas).
1991 m. pradėta vysk. T. Matulionio kanonizavimo byla.
Už Lietuvos gyventojų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties, 2003 m.)

Fragmentas laiško konfratrams, pasirašytas Misijoms remti sąjungos pirmininko vysk. T. Matulionio 1938 m. kovo 19 d.
(Iš St.S. rinkinio)

Pranciškus RAMANAUSKAS

1893- 1959

Vyskupas, teol. dr., profesorius,
Telšių kunigų seminarijos rektorius,
tikėjimo kankinys.
SSRS MGB kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime,
Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB nutarimu 1946 m. kalintas Karagandos lageryje Kazachstane, Intos griežtojo režimo lageryje, vėliau Abezės invalidų lageryje.
Nuo 1956 m. ištremtas į Švėkšną

Vyskupas P. Ramanauskas Kazachijos Baidukų lageryje. 1948 m.
(Iš KGB archyvų)

Fragmentas lotyniško dokumento, pasirašyto Telšių vyskupo P. Ramanausko 1946 m. rugpjūčio 29 d. Telšiuose.
Telšių vyskupijos herbinis antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

Kopija J. Stalino potvarkio Nr. 2518-P dėl neužbaigtos statyti bažnyčios Kaune pertvarkymo į Kauno radijo gamyklą.
Maskva, Kremlius. 1952 m. vasario 8 d.

Nebaigta statyti Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (arch. K. Reisonas),
1952 m. sovietų valdžios neteisėtai nusavinta ir paversta Kauno Radijo gamykla.
Foto 1980 m.

Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia,
sovietmečiu neteisėtai nusavinta ir paversta LSSR Valstybino archyvo Kapsuko m.filialu.
Foto St. S. 2003 m.

Fabijonas KEMĖŠIS
1879 - 1954

Kunigas, Kauno kapitulos garbės kanauninkas,
     Dotnuvos Žemės ūkio akademijos profesorius, katedros vedėjas, kooperacinės bendrovės knygoms leisti "Žinija " steigėjas ir pirmininkas, vienas iš Vilniui vaduoti sąjungos steigėjų, jos Geležinio fondo pirmininkas.
     Už lietuviškų knygų platinimą caro valdžios suimtas ir tardytas, lietuviškų katalikiškų labdaros, kooperacijos, kredito draugijų organizatorius, skatino ateitininkų, pavasarininkų draugijų veiklą, populiarino mokslą ir blaivybę. Čikagos lietuvių laikraščio “Draugas" redaktorius (1914 - 1915, 1917 - 1918 m.), JAV įkūrė Tautos fondą Lietuvos laisvės kovai paremti. Daktaro laipsniu baigė Vašingtono Katalikų universitetą.
     Pirmosios sovietinės okupacijos metu atleistas iš pareigų Žemės ūkio akademijoje. Antrąkart SSRS okupavus Lietuvą,
1947 m. suimtas, nuteistas ir 1954 m. nukankintas Krasnojarsko sr. Marijinsko lageryje

Fragmentas rašto, pasirašyto “Žinijos " bendrovės pirmininko kan. F. Kemėšio 1934 m. rugsėjo 29 d. Kaune.
(Iš St.S. rinkinio)

Tremtinė mokytoja ateitininkė Adelė Dirsytė (g. 1909 m., nukankinta 1955 m. Tolimuosiuose Rytuose, Chabarovske)
ir jos sukurta "Sibiro maldaknygė ” (Kaunas: Atmintis, 2001 m.)

Vladas MIRONAS
1880 - 1954

Prelatas, Lietuvos Tarybos viscepirmininkas,
Nepriklausomybės Akto signataras,
vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas (1929 - 1938 m.),
Lietuvos ministras pirmininkas (1938 - 1939 m.),
sovietinių lagerių kankinys.
Sovietų kalintas 1940 - 1941 m. NKVD Alytaus ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjime,
suimtas 1944 - 1945; 1946 m. nuteistas 10 m. kalėjimo.
Žuvo 1953 m. Vladimiro kalėjime

Antanas YLIUS - VILKAS MIC
1909- 1994

Kunigas, Skardupių parapijos klebonas,
partizanų kapelionas,
Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tauro apygardos įkūrimo vienas iniciatorių,
Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto narys.
1945 m. spalio 21 d. NKGB suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Archangelsko, Karagandos lageriuose.
Grįžęs į Lietuvą KGB persekiotas, sovietinės propagandos apšmeižtas.
Už narsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos Laisvę apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (po mirties, 1998 m.)

Kun. A. Yliaus kalėdinis sveikinimas.
Fotoatvirukas, popierius, 101 X150 mm
(Iš Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus fondų)

Pranas ADOMAITIS MIC, g. 1911

Kunigas, Skardupių bažnyčios vikaras.
Dalyvavo kuriant Tauro partizanų apygardą.
1945 m. NKGB suėmus Tauro apygardos vadovybę, buvo suimtas ir P. Adomaitis.
Nuteistas kalėti sovietiniame lageryje, po lagerio nutremtas į Sibirą.
Į Lietuvą leista grįžti tik 1966 m.

Šiuo metu gyvena Marijampolėje, Marijonų vienuolyne

Kun. P. Adomaitis MIC Taišeto lageryje.
1960 m. (Iš P.A. albumo)

Kun. P. Adomaičio MIC įrašas knygoje,
skirtas Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejui.
Marijampolė, 2003 m. gegužės 27 d.
(Iš Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus fondų)

Vincas JONKAITIS
18987 - 1960

Kunigas,
Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas (1918-1920 m.),
Kučiūnų bažnyčios statytojas.
Nebaigus statyti bažnyčią, 1950 m. buvo suimtas MGB, nuteistas kalėti.
Mordovijos lageryje kalėjo 1950 - 1956 m.

Kun. V. Jonkaičio dedikacija ant fotografijos. 1956 m. rugsėjo 10 d.
(IšA.K. albumo)

Kun. V. Jonkaičio perrašyti "Graudūs verksmai ”,
1956 m. nusiųsti į Sibirą dukterėčiai.
Popierius, 115 x 170 mm.
(Iš Marijampolės Tauro partizanų apygardos ir tremties muziejaus fondų)

Zigmas NECIUNSKAS - ELYTĖ
1912-1976

Kunigas, Nedingės klebonas,
Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio rėmėjas.
1946 - 1955 m. kalintas sovietiniame lageryje Mordovijoje.
Norėdamas padėti vargstantiems tremtiniams grįžo į Sibirą ir 1955 - 1956 m. vykdė misijonieriaus pareigas Krasnojarsko krašte.

Už narsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos Laisvę apdovanotas Vyčio kryžiaus IV laipsnio ordinu (po mirties, 1999 m.)

Kunigas misijonierius Z. Neciunskas, suteikęs tremtinių vaikams pirmosios Komunijos sakramentą.
Krasnojarsko kraštas, Maklakovo gyvenvietė, 1956 m.
(Iš V.P albumo)

Kun. Z. Neciunsko autografas ant fotografijos,
1939 m. birželio 15 d. dovanotos kunigui V. Stulginskiui
(Iš St.S. rinkinio)

Kryžių kalnas prie Šiaulių - lietuvių tautos atsakas į sovietinių okupantų Lietuvoje praktikuotą buldozerinį ateizmą
(Foto R. Posnerio. 1993 m.)

Julijonas STEPONAVIČIUS
1911 - 1991

Antarado titulinis vyskupas (1955 m.),
Vilniaus arkivyskupas (1989 m.).

1939 m. suimtas ir tardomas Raudonosios armijos,
1961 - 1991 KGB nušalintas nuo Vilniaus arkivyskupijos valdymo ir ištremtas į Žagarę.
Grąžintas 1988 m. Popiežiaus paskirtas Vilniaus vyskupijos apaštaliniu administratoriumi,
nuo 1989 m. - Vilniaus arkivykupijos ordinaras.

Už narsą ir pasiaukojimą kovojant dėl Katalikų bažnyčios teisių sovietinės okupacijos metu apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (po mirties, 1999 m.)

Žurnalas “Katalikų pasaulis ” su arkivyskupo J. Steponavičiaus autografu.
Popierius, 217 x 291 mm
(Iš St.S. rinkinio)

Vincentas SLADKEVIČIUS
MIC 1920 - 2000

Šventosios Romos Kataliku bažnyčios Kardinolas (1988 m.),
titulinis Aboros vyskupas (1957 m.),
Kaišiadorių vyskupijos administratorius (1982 m.),
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas (1989 m.),
Kauno arkivyskupas metropolitas (1989 m.),
Kauno miesto garbės pilietis (1993 m.),
Vytauto Didžiojo I laipsnio ordino kavalierius (1998 m.).
Popiežiaus leidimu 1957 m. vysk. T. Matulionio konsekruotas vyskupu slaptai.
KGB uždraudus eiti vyskupo pareigas, sovietų valdžios reikalavimu 1959 m. iškeltas į Nemunėlio Radviliškį, 1975 -perkeltas į Pabiržę

Skulpt. A. Sakalauskas

Šventosios Romos Katalikų bažnyčios kardinolo,
Kauno arkivyskupo Vincento Sladkevičiaus 1990 m. birželio 12 d. duotas pažymėjimas,
surašytas lietuviškai ir rusiškai ant sovietinio Lietuvos TSR Kauno Arkivyskupijos kurijos blanko.
Herbinis antspaudas. Popierius, 210 x 302 mm
(Iš St.S. rinkinio)

Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto įkūrėjai kunigai
Vincentas Vėlavičius, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Juozas Zdebskis, Jonas Kauneckas.
1976 m.

Pirmasis "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” numeris. 1972 m.
Redaktorius kun. S. Tamkevičius

Sigitas TAMKEVIČIUS SJ, g. 1938 m.
Kauno arkivyskupas metropolitas (nuo 1996 m.),
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas (iki 2002 m.),
VDU Teologijos fakulteto didysis kancleris,
Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius (1990-1991),
“Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” redaktorius (1972-1983),
Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto narys ir vienas steigėjų (1978),
Kauno miesto garbės pilietis (1994).
Sovietinio lagerio kalinys (1983-1988 metais kalintas Permės ir Mordovijos lageriuose, ištremtas į Tomsko sritį).

Už narsą ir pasiaukojimą sovietinės okupacijos metais kovojant už Lietuvos Katalikų Bažnyčios teises ir tikėjimo laisvą apdovanotas Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu, yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierius

Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus parašas ir herbinis antspaudas po 1998 m. prašymu Kauno miesto merui dėl sovietinių okupantų pakeisto A. Dambrausko - Adomo Jakšto gatvės Kaune pavadinimo sugrąžinimo
(Iš St.S. rinkinio)

Disidentų grupė, atvykusi i Angelės Ramanauskaitės, kaltinamos vaikų katechizavimu, teismą Ašmenoje (Baltarusijos SSR)
1979 m. rugsėjo 18 d.
Fotografavo kun. Juozas Zdebskis
(Iš K.A.G. albumo)

Juozas ZDEBSKIS
1929- 1986

Kunigas, Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys,
“Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ’’ leidėjas,
Lietuvos pogrindinės Kunigų seminarijos vienas įkūrėjų ir egzaminatorius.
Nuolat persekiotas KGB, dukart jam buvo atimtos automobilio vairuotojo teisės, cheminiais preparatais sužalota sveikata,
1969 m. jam uždrausta eiti kunigo pareigas.
Už vaikų katekizavimą kalintas sovietiniame kalėjime 1964 - 1965, 1971 - 1972 m.
Žuvo autoavarijoje keistomis neišaiškintomis aplinkybėmis.
Už narsą ir pasiaukojimą ginant tikėjimo ir Bažnyčios laisvą apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (po mirties, 1998 m.)

Kun. J. Zdebskio parašas ant automobilio kelių eksploatavimo mokesčio kvito.
1985 m. liepos 11 d. Popierius. 142 x 101 mm.
(Iš K.A.G asmeninio archyvo)

“Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" 5-ojo tomo, išleisto 1979 m. Čikagoje, titulinis lapas
(Iš St.S. bibliotekos)

Alfonsas SVARINSKAS, g. 1925 m.

Kunigas, prelatas, "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ” leidėjas,
Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys,
vienas pogrindinės kunigų seminarijos įkūrėjų ir egzaminatorius.
Buvo vyriausiasis Lietuvos kariuomenės karo kapelionas,
dabar - Kauno arkivyskupijos partizanų, šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionas.

Triskart MGB, KGB suimtas ir kalintas (1946 - 1956 m., 1958 - 1964 m., 1983 - 1988 m.) Kauno, Vilniaus kalėjimuose, Intos, Mordovijos, Permės griežtojo režimo lageriuose, Abezės invalidų lageryje.
1954 m. Abezės lageryje vysk. Pranciškus Ramanauskas jam suteikė kunigystės šventimus.
Tarptautinei Amnestijos organizacijai, JAV prezidentui R. Reiganui reikalaujant prel. A. Svarinskas 1988 m. SSRS valdžios išsiųstas į Vakarų Vokietiją.
Už narsą ir pasiaukojimą ginant tikėjimo ir Bažnyčios laisvą apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino III laipsnio kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės (2000 m.) ir Kariouomenės kūrėjų savanorių (2001 m.) medaliais, 1 laipsnio LPKTS žymeniu "Už nuopelnus Lietuvai ”(1998 m.)

Savilaidos būdu išleistas plakatas,
reikalaujantis laisvės kunigui A. Svarinskui

Jonas Algimantas BORUTA SJ, g. 1944 m.

Titulinis Vilturaros vyskupas ir Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras (1997 - 2002 m.),
Telšių vyskupas (nuo 2002 m.),
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius,
Lietuvos Katalikų mokslo akademijos pirmininkas (nuo 1997 m.),
fizinių mokslų dr.
1975 -1982 m. studijavo pogrindinėje Kunigų seminarijoje.
1982 m. slaptai įšventintas kunigu, pogrindinės Kunigų seminarijos dėstytojas (1983 - 1990 m.),
"Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos " vyr. redaktorius (1982-1989 m.),
Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provinciolas (1989 - 1998 m.).
Už narsą ir pasiaukojimą sovietinės okupacijos metu kovojant dėl Katalikų Bažnyčios teisių apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino II laipsnio ordinu (1998 m.)

Kardinolo V. Sladkevičiaus,
Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus,
vyskupoJ. A. Borutos, prof. F. Palubinsko ir prof. V. Kaminsko
prašymas Kauno miesto merui sugrąžinti sovietinių okupantų pakeistąjį Prof. Aleksandro Dambrausko - Adomo Jakšto gatvės pavadinimą.
1998 m. Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus herbinis antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

Jonas Kastytis MATULIONIS SJ, g. 1937 m.

Kunigas, dėl KGB persekiojimo mokėsi pogrindinėje Kunigų seminarijoje,
1980 m. vysk. V. Sladkevičiaus slaptai įšventintas kunigu.
1976 - 1977 m. kalintas Vilniuje, už "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” leidimą nuteistas trejiems metams lygtinai,
1984 m. vėl suimtas, kalintas Smolensko ir Čitos Novo-Orlovsko lageriuose.

Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu

Kun. J. K. Matulionio žinutė iš Čitos srities sovietų lagerio. 1987 m.
(Iš J.S. asmeninės bibliotekos)

Felicija Nijolė SADŪNAITĖ, g. 1938 m.

Vienuolė, disidente, “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ” spaudintoja, platintoja, redaktorė.

1974 m. KGB bųuvo suimta ir nuteista trejiems metams griežtojo režimo lagerio ir trejiems metams tremties. Kalinta Mordovijos konclageryje, vėliau ištremta į Bogučanus.
Nuo 1982 m. “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką” daugino, redagavo ir platino pogrindžio sąlygomis.
1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge Vilniuje pareikalavo Laisvės Lietuvai, kvietė Tautą kovoti prieš okupantus.

Už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę kovojant dėl Katalikų Bažnyčios, tautos laisvės bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje apdovanota Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.)

Autobiografinės knygos “Gerojo Dievo globoje” autorės N. Sadūnaitės autografas.
1992 m. gruodžio 12 d.
(Iš St.S. archyvo)

Robertas GRIGAS, g. 1960 m.

Kunigas, Lietuvos "Caritas ” generalinis direktorius (nuo 1997 m.).

1987 m. baigė pogrindinę Kunigų seminariją,
aktyviai dalyvavo rezistencinėje veikloje, Rasūno ir kitais slapyvardžiais rašė pogrindžio spaudai ("Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ”, "Vytis ”, ".Aušra ") ir platino ją.
Nuo 1988 m. aktyviai dalyvauja “Sąjūdžio ” veikloje.

Apdovanotas Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu (1998 m.),
Sausio 13-osios atminimo medaliu (2000 m.)

R. Grigas — okupantų armijos rekrūtas, viešai atsisakęs prisiekti SSRS. Badamas, 1982 m.

Kunigo R. Grigo autobiografinės knygos “Rekrūto atsiminimai" titulinis puslapis su autografu.
Antrasis leidimas, Vilnius, 1999 m. (Iš St.S. bibliotekos)

Juozapas Jonas SKVIRECKAS
1873 - 1959

Titulinis Ceramo vyskupas (1919 m.),
emaičų vyskupas augziliaras (1919 m.),
Kauno arkivyskupas metropolitas,
Lietuvos Katalikų mokslo akademijos vienas įkūrėjų ir vadovas,
Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos ir Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo universiteto) ordinarinis profesorius (1922 m.),
Šv. Sosto asistentas,
Romos grafas (1931 m.),
Šv. Rašto vertėjas (1911 - 1935 m. išleista 6 tomai).
Po 1940 m. sovietinės okupacijos ir trėmimų pateikė popiežiui pranešimą apie Lietuvos Bažnyčiai padarytą žalą, prašydamas per Raudonąjį Kryžių gelbėti į Sibirą ištremtus lietuvius.
Gresiant antrajai sovietinei okupacijai 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Zamse (Austrijoje).
1999m. palaikai perkelti į Kauno arkikatedrą.

Lotyniškas dokumentas, pasirašytas arkivyskupo J. Skvirecko 1941 m. balandžio 9 d. Kaune.
Reljefinis herbinis antspaudas.
Popierius, 215 X 342 mm (Iš St.S. rinkinio)

Vincentas BRIZGYS 1903- 1992

Vyskupas (1940 m.), Asistuojantis Apaštalų Sostui vyskupas (1965 m.),
filosofijos ir kanonų teisės dr., Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius (1936 -1940 m.),
Kauno arkivyskupas augziliaras (1940 m.),
Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius (1940 - 1944 m.),
VDU Teologijos-filosofijos fak. dekanas.

1944 nacių internuotas Vokitijoje,
nuo 1965 m. jam pavesta rūpintis Europos lietuvių sielovada

Vysk. V. Brizgio Lietuvos Respublikos užsienio pasas su jo parašu.
Išduotas Lietuvos konsulate Čikagoje 1952 m. lapkričio 28 d.
Popierius, 103,5 X 157,5 mm
(Iš Vilkaviškio vyskupijos muziejaus fondų)

Mykolas KRUPAVIČIUS 1885 - 1970

Prelatas, Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio ministras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas.
1940 m. įteikė bolševikų valdžios atstovams Lietuvoje memorandumus su reikalavimais garantuoti Lietuvos Bažnyčiai veiklos ir tikėjimo laisvą, grąžinti nacionalizuotą Bažnyčios turtą, paleisti suimtus kunigus ir kt.
1942 m. įteikė tris memorandumą nacių okupantams dėl Lietuvos kolonizavimo, žydų bei lenkų persekiojimo ir bolševikų įvykdyto turto nacionalizavimo panaikinimo.
Už tai buvo nacių suimtas, kalintas Tilžės kalėjime, internuotas Vokietijoj.
Nuo 1945 m. jo vadovaujamas VLIK’as paskelbė Lietuvių Chartą, įkūrė Pasaulio lietuvių bendruomenę

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus reikalų vedėjo M. Krupavičiaus 1922 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. 476.
Popierius, 222 x 162 mm (Iš St.S. rinkinio)

Pranciškus Petras BŪČYS MIC
1872- 1951

Rytų apeigų vyskupas, teologijos dr. Seinų kunigų seminarijos profesorius,
Peterburgo dvasinės akademijos profesorius ir rektorius,
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius,
Marijampolės Marijonų vienuolyno generolas.

Sovietinės okupacijos metais vizitavo užsienio lietuvius, rinko lėšas lietuvių Šv. Kazimiero kolegijai Romoje

Vysk. P. P. Bučio kalėdinis sveikinimas. Telšiai, 1936 m. gruodžio 25 d.
Popierius, 150 x 96 mm.
(Iš K.A.G asmeninio archyvo)

Feliksas KAPOČIUS 1895 - 1971

Kanauninkas, tautos Šventovės - Kauno paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statymo vykdomojo komiteto pirmininkas.

Gresiant antrajai sovietinei okupacijai 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Čikagoje (JA V)

Įgaliojimas surengti Skirsnemunėje viešą rinkliavą Lietuvos nepriklausomybės atgavimo paminklo - Prisikėlimo bažnyčios statymo naudai, duotas Bažnyčios statymo vykdomojo komiteto pirmininko kun. F. Kapočiaus 1928 m. balandžio 27 d.
Popierius, 228x139 mm. Kauno Kristaus Prisikėlimo Bažnyčios antspaudas
(Iš St.S. rinkimo)

Kazimieras ŠAULYS 1872- 1964

Šv. Sosto prelatas, Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras (1926 - 1944 m.), apaštališkasis protonotaras, Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius.

Fragmentas lotyniško dokumento, pasirašyto Kauno arkivyskupijos generalinio vikaro, Šv. Sosto prelato K. Šaulio 1933 m. sausio 26 d. Kaune.
Reljefinis arkivyskupo J. Skvirecko antspaudas
(Iš St.S. rinkinio)

Stanislovas Sajauskas

NENUGALĖTIEJI

Autografų parodos skirtos paskutinės Sibiro tremties 50-mečiui atminti
KATALOGAS

Leidykla „Naujasis LANKAS“.

Spaustuvė „MORKŪNAS ir Ko“,
Draugystės 17, LT-3031 Kaunas.