Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Tėvynė

Kovotojai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę

 

1941 metų liepos mėnesio 12 dieną Maskvoje sušaudytas Lietuvos saugumo departamento direktorius

(1934-1940), buvęs valstybės saugumo policijos viršininkas (1931-1934)

AUGUSTINAS POVILAITIS.

1940 metais Augustinas Povilaitis ir Kazys Skučas buvo patys pirmieji ir labiausiai nekenčiami NKVD kaliniai. Jų lemtingai pražūčiai nemažai pasitarnavo ir tuometinė A. Merkio vyriausybė, įvykdžiusi SSSR reikalavimą išduoti juos Maskvai.

                                                                                                                                 Laisvės gynėjai

***

1940 m. liepos 12 naktį pagal slaptą A. Sniečkaus patvirtintą likvidacijos planą buvo įkalinta tūkstančiai vadovaujančių darbuotojų. Tai buvo

 LIETUVIŲ TAUTOS GENOCIDO PRADŽIA.

Prasidėjus karui daugelis sušaudyti (Rainiuose, Červenėje ir kt.)

                                                                                                            Laisvės gynėjai

Sveikinimo kalba Prezidentui Ronaldui Reiganui

Los Angeles, 1989.08.22.

Dievo Apvaizda atvedė mane į didžiąją Laisvės šalį - JAV, į šalį kurioje rado prieglobstį ir duonos milijonai nuskriaustųjų, tame skaičiuje ir šimtai tūkstančių mano tautiečių-lietuvių, kurie atbėgo į šį kraštą nuo rusų carų sauvalės ir nuo raudonųjų imperialistų, gelbėdami savo gyvybes.

Aš esu praleidęs sovietų konclageriuose tik 21-us metus. Esu vienas iš tų, kurie likome gyvi, vienas iš tų nedaugelio, kurie patekome į Laisvąjį Pasaulį. Todėl kalbėsiu ne tik savo vardu, savo draugų, bet ir tų, kurie užmigo Viešpatyje Golgotos kely, vardu.

Pone Prezidente, Jūsų pirmtakas Džimi Karteris pirmas pradėjo kalbėti apie žmogaus teises. Tamsta gi teisių problemą iškėlėte iki JAV valstybinės politikos lygio.

 V E R T I M A S

 

BALTIJOS LAISVĖS DIENA, 1988

Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento

PROKLAMACIJA

 

1940 metų birželio mėnesį veikdamos pagal slaptą protokolą pasirašytą ankstesniais metais,žinomą kaip gėdingą Ribentropo ir Molotovo Ne-Puolimo Paktą sovietinės pajėgos užėmė nepriklausomas Baltijos valstybes Estiją, Latviją ir Lietuvą. Šios mažos demokratinės respublikos buvo užpultos savo ekspansionistinės kaimynės armijų ir nelegaliai inkorporuotos į Sovietinę imperiją. Po to sekė sovietizacija, dešimtys tūkstančių Baltijos šalių gyventoju buvo įkalinti, deportuoti arba nužudyti. Jų religinis ir kultūrinis palikimas buvo išniekintas ir represuotas. Svetima politinė sistema, nesiderinanti su individualios laisvės ir apsisprendimo idėjomis, buvo primesta.

Dangirdas Lingys. 

 

Lietuva per paskutinius du šimtmečius tik 40 metų buvo laisva ir nepriklausoma. 160 metų turėjo traukti pavergėjų jungą. Lietuviai, kurie šiam jungui priešinosi, carinės Rusijos žandarų buvo tremiami į Sibirą, kariami Vilniaus aikštėse, kapojami kardais Kražiuose.

1918m. vasario 16d. Lietuva buvo paskelbta nepriklausoma valstybe ir savarankiškai pradėjo kurti savo ateitį. Pagal 1939m. statistinius duomenis Baltijos ir Skandinavijos šalys buvo panašaus ekonominio išsivystymo lygio. Lietuvos valiuta – litas, jau buvo viena stabiliausių valiutų Europoje.

1939m. rugpjūčio 23d. Stalinas ir Hitleris pagal slaptuosius protokolus pasidalijo savo įtakos zonas Europoje. Lietuva atiteko Sovietų Sąjungai. Hitlerio ir Stalino kariuomenės tų pačių metų rugsėjo mėnesį užpuolė Lenkiją ir ją okupavo. Stalinas, darydamas agresyvų spaudimą Lietuvos vyriausybei, Lietuvoje įsteigė savo karines bazes su 20 tūkstančių sovietinių kareivių. 1940 m. birželio mėn. 14d. vakare Kremlius pareiškė Lietuvai ultimatumą, kad į Lietuvą nuo birželio 15 d. 10 val. ryto be pasipriešinimo būtų įleista sovietų kariuomenė. Jei Lietuvos vyriausybė nesutiks, kariuomenė bus įvesta jėga. Prie Lietuvos valstybės sienų būsimam puolimui buvo pasiruošusios 12 Raudonosios Armijos divizijų su 250 tūkstančių karių. Lietuvos vyriausybė, nenorėdama savo tautos paskandinti kraujuje ir pelenuose, sutiko „savanoriškai“ įsileisti okupacinę kariuomenę. Taip buvo įvykdyta Lietuvos aneksija ir okupacijos pradžia. Panašiai buvo okupuotos Latvija ir Estija. Lietuva vėl buvo pasmerkta traukti sovietinės valdžios jungą 50 metų. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir išsilaisvinimo iš tautų kalėjimo lietuviai vėl galėjo bendrauti su demokratiniu Vakarų pasauliu. Bendraudami pamatėme, kad mūsų kaimynės Skandinavijos šalys, nepatyrusios sovietinio jungo, padarė didžiulę pažangą demokratijos ir ekonomikos srityje, kad jie žymiai geriau gyvena, kad algos dešimčia kartų didesnės negu Baltijos šalių gyventojų. Baltijos šalių gyventojams atsirado galimybė išvažiuoti į Vakarų šalis uždarbiauti. Pradžioje darbas buvo nelegalus. Įstojus į Europos Sąjungą Lietuvos piliečiai dabar gali oficialiai įsidarbinti arba studijuoti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje ir gauti visą tos šalies socialinę paramą. Reikia tikėti, kad dauguma jų grįš į Tėvynę išsimokslinę ir praturtėję, nes žmogus be Tėvynės, anot lietuvių patarlės, kaip paukštis be sparnų.

Stasys Santvaras. Lietuva.

Vardas, kuriuo mes vadinam ir visada turėtumėm vadinti daugelį šio gyvenimo gražiausių dalykų, - yra Lietuva.
     Žemės grumstas, iš kurio saulėn pažvelgė gyvybe atspindintis diegas, mums yra Lietuva.
     Audrų neįveikiamas ąžuolas, bitėm dūzgianti liepa, gėlių ir medžių pumpurai, kurie amžiais skelbia sugrįžtantį pavasarį, yra Lietuva.
     Lakštingalos daina upių atkrantėse mėnulio sidabru aplietame vidurnakty, meilės ilgesiu ir laime persotinta paukščių giedama simfonija, ta svaiginanti ir niekur kitur nepakartojama girių giesmė - yra Lietuva.
     Tėvo ir motinos pastogė, kurioj mes pažinom žemės ir žmogiškosios širdies šilimą, - yra Lietuva.
     Kriaušių, obelų ir vyšnių sodai, žiemkenčių ir vasarojų laukai vasaros kaitroj alsuoją, kaip akim neaprėpiami žalių marių plotai, - yra mūsų tėvų darbu ir meile išpurenta, žaliuojanti ir žydinti Lietuva.
     Šaltas ir skaidrus šaltinio vanduo, tekąs žemės gyslom, lyg mūsų kraujas, yra Lietuva.
     Nemunas, Neris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė ir kiti nuostabiais reginiais pasidabinę vandenys - yra mūsų godų šalis Lietuva.
     Kaimai, dvarai, viensėdžių sodybos, senobinės pilys ir piliakalniai, tai regimi liudininkai to būdo, kuriuo ilgus amžius gyveno Lietuva.

Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi..

1934 metais buvo sumanyta Lietuvoje įrengti Nežinomo kareivio kapą. Kadangi tikroji Lietuvos sostinė buvo okupuota, valdžia nutarė Nežinomo kareivio kapą įrengti Kaune, prie karo muziejaus. Sumanymo pradininkas buvo Karo sanitarijos viršininkas_.qenerolas V.Nagevičius. Laidojimo iškilmės buvo numatytos kariuomenės dieną- lapkričio 23-ją

Nuo 1928.06.30 Žuvusiųjų ir mirusiųjų karių kapams tvarkyti komisijos sekretoriumi dirbo didelis Lietuvos patriotas, Vyr. kariuomenės štabo spaudos darbuotojas, kapitonas Petras Jakštas. Jam ir buvo pavestas visas šių iškilmių organizacinis darbas.

Pirmiausiai reikėjo organizuoti palaikų atgabenimą Buvo_nuspręsta palaikus paimti iš Červonkos kapinių Latvijoje. Čia Ilūkstės apskrityje, 1919-1920 metais vyko aršios Nepriklausomybės kovos su priešais, žuvo Lietuvos kariai. 1931 metais.vadovaujant tam pačiam kapitonui Petrui Jakštui, buvo surinkti įvairiose vietose užkasti karių palaikai ir perlaidoti į kalines. Červonkos kapinėse 1931 m. birželio 19 d. buvo palaidota 30 nežinomų karių savanorių. Birželio 28 d. įvyko iškilmingas pastatyto kryžiaus šventinimas ir pamaldos už žuvusius karius. Ant kiekvieno kapo pastatytas kryželis su užrašu "nežinomas kareivis". 1932m. spaliomėn. 2 d. Červonkos kapinėse iškilmingai atidengtas įspūdingas paminklas. Viršuje stilizuoti spinduliai, Lietuvos simbolis Vytis ir žuvusio kario atvaizdas.

Generolas P. Plechavičius

Povilas Plechavičius gimė 1890- 02-01 Mažeikių apskrities Bukon- čių kaime, 1908 m. baigė Rygos gimnaziją. Vėliau baigė Orenburgo kavalerijos mokyklos kursą, buvo pakeltas į karininkus. Pirmojo pa­saulinio karo metus praleido fronte, buvo kavalerijos pulko vadu, net 29 kartus sužeistas. Apdovanotas daugeliu Rusijos ordinų ir medalių. Besikuriant jaunosios Lietuvos ka­riuomenei, 1919 m. grįžo į Lietu­vą ir buvo paskirtas Sedos apskri­ties apsaugos būrio vadu. Narsiai kovėsi su raudonarmiečiais, ber­montininkais ir lenkų kariuomene, už tai buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1921-1924 m. vadovavo Pirmajam husarų Lietuvos Didžio­jo Etmono Jonušo Radvilos pulkui. 1924 m. P. Plechavičius baigė Au­kštųjų karininkų IV laidą ir buvo išsiųstas į Čekiją, generalinio štabo akademiją, kurią sėkmingai baigė. 1926 metais vadovavo kariniam perversmui, po kurio prezidentu tapo A. Smetona. 1927 metais jis užėmė Lietuvos kariuomenės Ge­neralinio štabo viršininko postą. Nuo 1928 sausio 26 d. iki 1929 vasario 10 d. ėjo Lietuvos kariuo­menės vado pareigas.

Karo teoretikai ir istorikai teigia, kad P. Plechavičius buvo viena kontraversiškiausių asmenybių Lietuvos kariuomenės istorijoje.

Tačiau 1944 m. žiemą, kai buvo nutarta organizuoti Vietinę rinkti­ną, jis vienintelis iš Lietuvos gene­rolų ėmėsi šios naštos. Apmaudu, kad rinktinės nepaiko paversti Nepriklausomos Lietuvos kariuo­menės užuomazga. Lietuvos gy­ventojų bei buvusios rinktinės na­rių atmintyje jis paliko šviesų atsi­minimą.


Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika (toliau - Susitariančiosios šalys),

siekdamos užtikrinti nuolatinę sielovadą Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujantiems katalikams abiems Susitariančiosioms šalims priimtinu būdu,

susitarė: 
  
  1 straipsnis

1. Šventasis Sostas įsteigia kariuomenės ordinariatą, kuris rūpinsis Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovada.

2. Remiantis Apaštališkąja konstitucija Spirituali Militum Curae, kariuomenės ordinariatui vadovauja Kariuomenės Ordinaras, turintis diecezinio vyskupo teises ir pareigas.

3. Kariuomenės Ordinaras tuo pačiu metu gali eiti diecezinio vyskupo arba vyskupo pagalbininko pareigas.

Broliai ir sesės padėkite,

Jau keliatą metų patriotai kelią daug klausimų, susietų su mūsų gyvenimu ir politika. Vienas iš jų, kodėl tylima apie bolševikų nužudytus Lietuvos ministrus. Ar tai tik gyvulinė baimė ar kiti išskaičiavimai, kurie paralyžuoja mūsų visuomeninį gyvenimą ir politiką.

            Vilniaus miesto Sąjudžio narys Gediminas Adomaitis paruoše išsamų nužudytų ministrų sąrašą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas partizanų kapelionas, skelbė šį sąrašą per Ribentropo-Molotovo pakto minėjimą šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje. Deja, jokio atgarsio.

            2012 09 09 Vilniaus Sąjudžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir  monsinjoras Alfonsas Svarinskas, partizanų kapelionas, nutarėme kreiptis į aukščiausią vadovę, Prezidentę ir reikalauti, kad šių ministrų pavardės būtų viešai paskelbtos ir pagerbtos. Vilniaus arkyvykupijos katedroje ir Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingoje sesijoje. Prie šito pareiškimo pridėjome Gedimino Adomaičio sąrašą: „Sušaudytų ministrų kabinetas“.

 

Lietuvos Respublikos                                                                                    2012 08 09

Prezidentei Daliai Grybauskaitei

 

DĖL TARPUKARIO MINISTRŲ KABINETO NARIŲ PAGERBIMO

Per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. vasario 16 d. - 1940 m. birželio 15 d.) dvidešimt vienoje Lietuvos Respublikos vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto narių. Prasidėjus sovietinei okupacijai daugelis iš jų buvo žiauriai sunaikinti. Per penkerių metų laikotarpį (1940 m. birželio 15 d. - 1945 m. gegužės 8 d.) sovietinės represinės struktūros sušaudė 17 tarpukario vyriausybių ministrų. Dar 13 Nepriklausomos Lietuvos ministrų buvo ištremti ir visi žuvo. Tai skaudūs istorijos faktai, kurie turėtų būti nuolat primenami lietuvių tautai ir reikiamai įvertinti Valstybės vadovybės. Didvyriškai žuvę Ministrų kabinetų nariai nusipelno visokeriopos savo tėvynainių pagarbos.

Pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona
1919 m. balandžio 4 d.    -   1920 m. birželio 19 d.

Design by Joomla