Prof. dr. Zenonas Ivinskis

Prof. Pranas Dovydaitis

Apaštalaulojas ir mokslininkas

T U R I N Y S

I. Pirmasis lietuvių pasaulietis katalikiškoje akcijoje

II. Mokslinis Dovydaičio pasiruošimas

III. Dovydaitis visuomeninėje veikloje

IV. Dovydaičio mokslinė veikla ir jo žurnalai

V. Priedas: Dovydaitis kratosi pagerbimo

Išleido ŠALTINIS Anglijoje 1970

Atspaudas iš žurnalo ŠALTINIO 1969, nr.6 ir 1970, nr. 1-5

Straipsnis PDF formatu,   fotografinė kopija 

I. PIRMASIS LIETUVIŲ PASAULIETIS KATALIKIŠKOJE AKCIJOJE

1.    „Mirštu ištrėmime“. — Tai buvo 1085 metais! Didysis vidurinių amžių popiežius Grigalius VII kietai kovojo su Bažnyčios gyveniman įsibrovusiomis ydomis. Jis turėjo pakelti didelį pyktį imperatoriaus Henriko IV, kuris buvo klūpojęs ir atgailavęs prie Kanossos pilies vartų. Visą savo gyvenimą sielojęsis dėl Bažnyčios idealų, reikalavęs laikytis kunigams celibato, draudęs investitūrą ir bažnytinių vietų pardavinėjimą (simoniją), tas didysis popiežius priešo spaudžiamas savo gyvenimą baigė Salernne tragiškais žodžiais: „Mylėjau tiesą ir neapkenčiau neteisybės, todėl mirštu ištrėmime“. Šie žodžiai turi aktualios savo prasmės ir šiandien, beveik devyniems amžiams praėjus. Juos galėjo kartoti ir mūsų didysis mokslininkas bei visuomenininkas, katalikų akcijos vyras ir moksleivių ateitininkų tėvas, prof. Pranas Dovydaitis, kurio kaulai guli tolimame Sibire.

2.    Veiklos plotis ir gylis. — Į profesorių Praną Dovydaitį galima žvelgti, prieinant prie jo iš įvairių pusių. Jo gyvenimas yra toks platus, jis apima tiek daug įvairių sričių, kad apie jį galima kalbėti atskiromis temomis, kaip apie ateitininkų organizatorių, apskritai kaip apie plačios skalės visuomenės veikėją, kaip apie žurnalistą-redaktorių, kaip apie pedagogą — gimnazijos direktorių, universiteto profesorių, Lietuviškos Enciklopedijos vice-redaktorių, Lietuvos Tarybos narį (Vasario 16-tos akto dalyvį), ministerį pirmininką ir t.t. Štai prof. Dovydaičio viena pusė! Jis platus visuomenininkas-veikėjas! O kur kitas Dovydaitis? Dar ryškiau yra apčiuopiama jo mokslinė veikla.

Skaityti toliau: ZENONAS IVINSKIS Prof. Pranas Dovydaitis

Gerb. Žemaičių vyskupijos dvasiškijai,

Praėjusiųjų metų vasario 16 dieną įvyko svarbiausias Lietuvos politiškojo gyvenimo aktas: tautos atstovybė, vykindama tautos valią, paskelbė atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytiną Lietuvos Valstybę, atskyrus ją nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Dabartinė krašto atstovybė ir Laikinoji vyriausybė atjausdama visos tautos geismą, ruošiasi, kiek leidžia sunkios karo aplinkybės, tinkamai paminėti ir pagerbti metines to akto sukaktuves, apvaikštinėjant jas tam tikra tautine iškilme.

Skaityti toliau: Žemaičių vyskupo Kaune 1919 m. vasario 13 d. aplinkraštis vyskupijos dvasiškijai

Mykolas Krupavičius. Atsiminimai

(Psl. 345-351)

1972m Lietuviškos knygos klubas

Paleistas, nuėjau į savo seniai nematytą butą, bet patraukiau anapus Žaliojo tilto į nuutėlėjimo įstaigą, kuri savo darbą atliko sąžiningai ir tuo tarpu laimingai. Su sveikais, bet jau neutėlėtais drabužiais grįžau į savo seniai paliktas patalpas.

Gyvenau Odų skersgatvyje. Namų numerio neatsimenu. Savininkai – senbernis Mykolas ir dvi senmergės seserys. Tik atvykęs į Vilnių ir paleistas iš vadinamo karantino, pas juos apsigyvenau. Butas Vilniaus masto – šeši dideli kambariai. Baldelio jokio, bet ir nuomos jokios. „Gyvenk, kad kiti blogesni buto neužimtų“. -  Tokiais žodžiais mane priėmė tie sulenkėję lietuviai. Ir gyvenau. Nuomos, kad ir būtų norėję, nebūčiau mokėjęs, nes neturėjau kuo mokėti. Atsimokėdavau bent dalinai kuo kitu: dažnai važinėdamas po Lietuvą, atgabendavau jiems tai duonos kepalėlį, tai lašinių gabalą, tai keletą kiaušinių, o tas anais laikais buvo labai brangi dovana. Vilniuje buvo tikras badas. Žmonės ieškojo duonos su krepšiukais net toli Lietuvos gilumoje – Ukmergės, Utenos, ir kitų kraštų apylinkėse. Žandarai juos gaudydavo  kaip kontrabandininkus. Žmonės ne tik tino iš bado, bet ir mirkdavo gatvėse.

Valgydavau kažkokioj lietuviškoj valgyklėlėj. Visas valgio pagrindas buvo žolės. Sumanioji šeimininkė iš žolių sugebėdavo net kotletų padaryti. Bet žolės žmogui ne didelė parama. Po kelių mėnesių tokio maisto vėjas mane kaip smilgą siūbavo. Parsivežtų iš kelionių po Lietuvą dovanų padalindavau ir bendrabučio kaimynams, kurių turėjau jau pilnus šešis kambarius. Gyveno čia ir Lazdynų Pelėda. Tos dovanos būdavo šventė. Bent trumpam užsimišdavome, kad gyvename badmetyje. Vieną kartą iš Tverų parvežiau savo simpatiškam šeimininkui  Mykolui garsaus Tverų  milelio drabužiui. Nudžiugo, lyg būtų kitus namus gavęs. Buvo nuplyšęs tiek, kad gėdinosi ir į gatvę išeiti. Įduodamas dovaną paklausiau, ar jis panorės lietuvišku milu dengti savo lenkišką kūną. Jis sušuko: „Kunige, taigi aš pats esu lietuvis, tik lietuviškai nekalbu“. Žemaitiškus milu atvežiau į lietuvišką kelią, nors, kaip teko patirti, tas milinis krikštas, tesėjo neilgam. Mano Mykolas, geresnėse sąlygose atsigavęs, neprisiminė man pasakytų žodžių, kad jis esąs lietuvis.

Skaityti toliau: Kaip buvo kuriama pirmoji Lietuvos Respublika

LIETUVIŲ TAUTA, SENOSIOS LIETUVOS DIDINGOS PRAEITIES GAIVINAMA, YRA ATSTAČIUSI NEPRIKLAUSOMĄ SUVERENINĘ LIETUVOS VALSTYBĘ IR GINKLO KOVOJE JĄ APGYNUSI TAM, KAD, VYKDYDAMA SAVO AMŽINĄJĄ TEISĘ BŪTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI SAVO TĖVŲ ŽEMĖSE, VIENINGA VALIA SERGĖTŲ, KAS JAI IŠ AMŽIŲ PRIKLAUSO, TĘSTŲ GARBINGUS LIETUVOS ŽYGIUS IR ESAMOSIOS BEI BŪSIMŲJŲ KARTŲ PASTANGOMIS UGDYTŲ LIETUVOS GALIĄ.

LIETUVIŲ TAUTOS PATYRIMU, KURĮ JAI YRA DAVĘ JOS SENOVĖ IR VALSTYBINĖ PRAEITIS, JOS ATGIMIMAS IR KOVOS DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS, PRISIKĖLUSIOS LIETUVOS GYVENIMAS IR TAUTINĖS VALSTYBĖS KŪRIMAS, NUSTATOMA LIETUVAI ŠI KONSTITUCIJA:

I SKYRIUS. Bendrieji nuostatai

l straipsnis

Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė.

Jos suverenumas priklauso Tautai.

2 straipsnis

Lietuvos Valstybės teritorija yra žemės, kurių sienos nustatytos sudarytomis ligi šiol Lietuvos Valstybės tarptautinėmis sutartimis. Jos negali būti atskiriamos.

3 straipsnis

Lietuvos Valstybė yra respublika.

Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas.

Jis vadovauja Valstybei.

4 straipsnis

Valstybės valdžia yra vienatija ir nedaloma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas.

Skaityti toliau: Lietuvos Konstitucija (1938 m. gegužės 12 d.)

Vardan Dievo Visagalio, Lietuvos Tauta, dėkingai minėdama garbingas savo sūnų pastangas ir kilnias aukas, Tėvynei išvaduoti padarytas, atstačius nepriklausomą savo Valstybę, ir norėdama nutiesti tvirtus demokratingus jos nepriklausomam gyvenimui pagrindus, sudaryti sąlygas teisingumui ir teisėtumui tarpti, ir patikrinti visų piliečių lygybę, laisvę ir gerovę, o žmonių darbui ir dorai tinkamą Valstybės globą, per savo įgaliotus atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą, 1922 metų rugpiūčio mėnesio l dieną priėmė šią Lietuvos Valstybės Konstituciją.

I. Bendrieji dėsniai.

1 straipsnis

Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Suvereninė Valstybės Valdžia priklauso tautai.

2 straipsnis

Valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas.

3 straipsnis

Lietuvos Valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai.

4 straipsnis

Lietuvos teritorijos sienos gali būti keičiamos tik įstatymo keliu.

Skaityti toliau: Lietuvos Valstybės Konstitucija (1922 m. rugpjūčio 1 d.)

                        Lietuva, Tėvyne mūsų,
                            Tu didvyrių žeme,
                            Iš praeities Tavo sūnūs
                            Te stiprybę semia.               

                            Tegul Tavo vaikai eina
                            Vien takais dorybės,
                            Tegul dirba Tavo naudai
                            Ir žmonių gėrybei.               

                            Tegul saulė Lietuvoj
                            Tamsumas prašalina,
                            Ir šviesa, ir tiesa
                            Mūs žingsnius telydi.             

                            Tegul meilė Lietuvos
                            Dega mūsų širdyse,
                            Vardan tos Lietuvos
                            Vienybė težydi!

        L I T U A N I A     R E S T I T U T A