Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Evangelijos pagal Luką aidas

/Lk I, 5-25/

Šventoji Dvasia pripildo savimi

kūdikius įsčiose ir nekrikštytus teisiuosius

Ji dvelkia, kur nori.

/Lk 1, 26-38/

Du “Tebūnie":

Dievo Tėvo ir Švenčiausios Motinos.

Tėvas ir Motina

Didžioji ir Mažoji premisos Logosui.

Kristus įsikūnijo išrinktosios tautos

išrinktoje Mergelėje.

įsikūnydamas Dievo Sūnus

nepažemino Dievo, o išaukštino žmogų:

vienaip vyrą, priimdamas jo kūną,

kitaip moterį, pasirinkdamas ją savo Motina,

nereikalaudamas nekaltybės aukos.

Sielos aimana išmeldė iš dangaus Išganytoją,

kūno vargas pašaukė Jį iš žemės.

Amžinasis prasidėjo laike.

Jėzus įsikūnijo šalyje, kur žemės paviršius

yra žemiausias pasaulyje. Simboliška:

išgelbėti žmoniją iš nuopuolio slėnio.

Jėzaus vardą angelas pasako Marijai anksčiau

negu Jis prasidėjo.

Angelo žodžiu ir Marijos žodiniu sutikimu

pradėtas Dievo Žodis, Įkūnyta ir Įasmeninta.

/Lk 1, 39-45/

Kas Tas, Kurį garbina kūdikiai motinos įsčiose?

Nebylus ZacharijasBalso tyruose tėvas

šalia įsikūnijusio Žodžio.

Paskutinieji arkangelo Gabrieliaus žodžiai

ir pirmieji Elzbietos žodžiaitie patys

tarsi vieno Apreiškimo tąsa.

Marija pirmoji aplankė Elzbietą,

Jėzus pirmas ateis pas Joną Krikštytoją.

Nuolankumas. Jonas Krikštytojas

įtikėjo Jėzų dar motinos įsčiose būdamas,

todėl tarp gimusių iš moters nėra didesnio už jį.

Marija, Tu esi pasaulio

ir To, Kuris sukūrė pasaulį, garbė!

Beprasmis būtų be Tavęs pasaulis.

Ir kas pagimdytų Viešpačiui Jo Sūnų?

Gabrielius pasveikino Mariją

pirmasis iš visų angelų.

Motina, kurios sūnus turės liudyti Išganytoją,

pažino Ją ir pati pirmoji

iš visų žmonių pagarbino.

Angelui ir Elzbietaidangui ir žemei

paliudijus Nekaltąjį Jėzaus prasidėjimą,

Marija gieda džiaugsmo giesmę Magnificat.

Jonas Krikštytojassenų gimdytojų vaisius,

Senojo Testamento saulėlydžio.

Jėzus —jaunutės Mergelės Kūdikis,

Naujojo Testamento aušros.

/Lk 1, 67-79/

Jono Krikštytojo tėvas, kupinas Šv. Dvasios,

pranašauja giesme “Benedictus

Pranašai ir poetai.

/Lk 1, 80/

Ir Jono Krikštytojo paslėptasis gyvenimas

kaip ir Jėzaus apibūdintas trumpai:

“Augo ir jo dvasia tvirtėjo

/Lk 2, 1-21/

Kelionė į Betliejų liudija

Juozapą ir jo Sužadėtiną

kilusius iš Dovydo karališkos giminės.

Nekaltybė graži, nes joje gimė Jėzus,

Įsikūnijimu Jis nenustojo dieviškosios prigimties,

bet įgijo žmogaus prigimtį savo kančiai.

Jėzus gimė laike iš Motinos,

o amžinybėjeiš Tėvo.

Žydų tauta kilusi iš senos, nevaisingos Saros.

Jėzus iš jaunos Mergelės, bet saugomas moterystės.

Adomas gal 33 metų vyru atėjo pasaulin,

o Jėzus - kūdikiu.

Ėdžiose paguldytas Avinėlis,

kuris atiduos savo Kūną sielų maistui.

Avinėlis ir Ganytojas gimė tvartelyje.

Vėliau, erškėčiuose įsipainiojęs,

bus paaukotas už tautą.

Ne ant jausmų pagalvės,

bet ant kietos Dievo valios uolos

paguldė Švč. Motina Kūdikį.

Ir šiandien ant akmeninio altoriaus guldo

kunigo rankose gimusį sakramentinį Jėzų.

Mūsų viltis: Jėzus nepaniekins ir mūsų

širdies tvartelio, jeigu tiktai Jį priimsime,

jeigu ten yra nors žiupsnelis švaraus šieno.

Ir Betliejaus tvartelis, ir karaliaus pilis

Dievo akivaizdoje vienodai vargingi

prieš dangaus rūmus.

Koks simboliškas Jėzaus gimimas,

imperatoriui skaičiuojant žmones.

Išrinkta tauta, išrinkta Šventoji Mergelė,

išrinktas vardas, išrinkta vieta,

išrinktas laikaskaip Dievui patiko.

Žemėježvaigždynų dulkėjepavergtos

tautos mažo miestelio tvartelyje

naktį gimė Kūdikėlis Jėzus,

kad išvaduotų mus iš pasmerkimo nakties.

Gerojo Ganytojo gimimas pirmiausia apreikštas

budintiems išrinktosios tautos piemenims.

Amžinieji angelų žodžiai:

“Garbė Dievui aukštybėse,

o žemėje ramybė Jo žmonėms

Ir geros valios žmonių žodžiai:

“Eikime, pažiūrėkime

/Lk 2, 22-28/

Kaip Tėvas, taip ir Motina

aukojo savo vienintelį Sūnų.

Avinėlį atpirko už du purplelius.

Bažnyčia aukoja Jo sakramentinį Kūną kunigo

rankomis, kaip jos paveikslasŠvč. Motina

aukojo šventykloje Kūdikį Simeono rankomis.

Simeonas —pirmasis kunigas,

kuris Tėvui aukojo Jėzų.

Purplelis ir vietoje avinėlio balandis

Juozapo ir Marijos neturto liudininkai.

Jėzus buvo išpirktas vargšo verte,

o parduotas už vergo kainą.

Abraomo ir Marijos tikėjimas Dievo galybe panašus,

todėl abu yra tautų pirmtakai:

vienas kūnu, kitas dvasia.

/Lk 2, 29-32/

Didelis džiaugsmas visada gieda. Angelai

ir pranašai amžinai gieda Dievo akivaizdoje.

/Lk 2, 33-35/

Raidės vergai gali aiškinti

prigimtinę Jėzaus kilmę.

/Lk 2, 36-38/

Du seni žmonės, vyras ir moteris,

savo mirties akivaizdoje šlovina Kūdikį

ir Jo kūdikišką Motinądu liudytojai.

/Lk 2, 39-51/

Sekti Jėzų paslėptu gyvenimu

štai vienuolių įžadų pagrindas.

Kviečių ir vynuogių, liūtų ir avinėlių,

dykumų ir trijų derlių šalyje gyveno Jėzus.

Jo žmogiškoji prigimtis tobulėjo ir augo.

Jėzų mokė Švč. Motina ir Šventoji Dvasia.

Motina išmokė Dievo Žodį žmogaus žodžio.

Jis pažino buitį, gamtą, visuomenę ir Raštą.

Iš čia Jis sems savo palyginimus.

Izaokas buvo parengtas aukai dvylikos metų,

o Jėzus dvylikos metų apreiškė savo išmintį.

Pirmasis konfliktas su Rašto aiškintojais,

kurio jie neužmiršo iki Golgotos.

Jėzaus pasilikimas tris dienas šventykloje

buvo įspėjimas Švenčiausiai Motinai,

kad Ji bus palikta trejiems metams Jo gyvenimo

ir trims dienoms Jo mirties. Tą pačią dieną

Jėzaus pasigedo Motina ir Juozapas.

O mes ar greit pasigendame Jėzaus?

Pasimetę su Jėzumi, ieškokime Jo bažnyčioje.

“Tavo tėvas ir aš ieškome Tavęs ”,

nauja pagunda raidės vergams aiškinti

prigimtinę Jo kilmę: juk pati Jo Motina “liudija ”.

Ir štai pirmieji Jėzaus žodžiai Evangelijoje:

“.Man reikia būti savo Tėvo reikaluose ”.

Taip Jis apreiškia savo tikrąjį Tėvą.

Ir paskutiniai Jo žodžiai ant kryžiaus: “Tėve... ”

Jėzus klusnus Motinai, bet dar klusnesnis Tėvui. “

Ir buvo jiems klusnus ”, —

Jo 30 metų paslėpto gyvenimo turinys.

Jėzus turėjo paveldėtą savo Globėjo specialybę.

Dirbo ten, kur gyvenimas nukreipė.

Fiziniu darbu Jis grūdino savo kūną

didžiajam skausmui, o paklusnumu

savo sielą didžiajai kančiai.

Nebyli klusnumo evangelija.

Evangelistai neskaičiuoja Jo pastatytų namų,

bet pažymi Jo klusnumą,

puikybės ir nepaklusnumo priešybę.

/Lk 3, 1-19/

Ne skaičiais, bet valdovais nurodomas laikas,

kada pasigirdo Balsas, šaukiantis dykumoje.

Jonas Krikštytojas neieškojo Jėzaus,

bet laukė Jo ateinančio.

Jis skelbė Jį, nematęs Jo nei Jo stebuklų.

O fariziejai savo akimis matė ir netikėjo.

Ne muitinininko verslą, bet neteisėtą pelną

smerkia Jonas Krikštytojas. O fariziejai

smerkė visus muitininkus pagal jų pareigas.

/Lk 4, 1-13/

Pradžioje Jėzus nugali pagundas,

kuriose išreikštas piktosios dvasios

neva gailestingumas: “Tu alkanasvalgyk.

Tu atėjai kančia atpirkti pasaulį

štai aš jį Tau atiduodu veltui.

Tau reikės skaudžiai parpulti po kryžiumi

Tu gali to išvengti, atsiklaupęs prieš mane.

Tu pabandyk iš smalsumo sau padaryti stebuklų,

atiduok nors garstyčios grūdą puikybei.

Ne Tėvo valios, kietos ir negailestingos,

bet manęs paklausyk. Tėvas Tau skyrė

skaudžią dalią, o aš noriu ją palengvinti.

Aš būsiu Tau gailestingas,

nors pats kenčiu Dievo teisingumą. ”

Tai dar didesnė klasta ir įžūlumas amžinojo

priešo negu apsivijusio apie Pažinimo medį.

Bet Jėzus žinojo: “Parengei man kūną,

Viešpatie, štai ateinu vykdyti Tavo valią. ”

Ne iš akmens duoną, bet iš duonos Kūną

paversti saugojo savo žodžio galybę Jėzus.

Pirmiausia Jis nugali alkį ir troškulį dykumoje,

paskuiir patį gundytoją.

Ar siela be malonės nėra kaip dykuma

su erškėčiais ir laukiniais žvėrimis?

Koks lengvas atrodė pasaulio įsigijimas:

parpulti prieš pagundą ir pagarbinti gundytoją.

Bet Jėzus parpuolė po kryžiaus našta,

netekęs kūno jėgų ,

o ne prieš gundytoją dėl dvasios silpnumo.

Septynių didžiųjų nuodėmių spektras

tai Jėzaus gundymai.

Velnias gundo beprasmiškai pulti nuo kalno,

o Jėzus kviečia mus kopti į Golgotą.

Trys gundymai dykumoje ir

ketvirtas Kalvarijoje: “Nuženk nuo kryžiaus ”.

Piktasis gundė Ievą ir Jėzų.

Moteris patikėjo gundytoju,

o Vyras atsakė: “Eik šalin, šėtone ”.

Šėtonas cituoja Šventojo Rašto žodžius,

bet nauja reikšme.

Reikia žiūrėti, kieno rankoje vėliava,

kas kalba tiesos žodžius —

melagio burnoje tiesos žodžiai yra apgaulingi.

Ir Bažnyčia visą laiką gundoma

turtu, valdžia, malonumais.

O kiek žmogus gundo Dievą

savo neprotingais prašymais!

/Lk 4, 14-30/

Nazarete Jėzų pažinojo kaip žmogų,

bet nepažino kaip Mesijo ir Dievo:

dangoraiži reikia stebėti iš atstumo

laike ir erdvėje.

/Lk 4, 31-44/

Velnias žinojo, kad Jėzus Mesijas, bet netikėjo.

Savintis tiesąžmogiškasis egoizmas.

Tiesos savininkai...

/Lk 5, 1-11/

Žvejybamalonės simbolis.

Žvejų bendruomenę vienija darbas,

o fariziejų partijąvaldymo geismas.

Ne vyrus su žmonomis, bet

bendro darbo draugus, prigimtinius draugus

pašaukė Jėzus malonės draugystei.

Duonos stebuklu Jėzus žada Eucharistiją.

Žuvų stebuklu žada Petrui apaštalo dalią

kad Petras žvejos žmones.

Tiktai Petrui Jėzus liepia irtis į gilumą,

o visiems kitiems laive liepia išmesti tinklus:

Bažnyčioje Petras yra vairininkas.

/Lk 5, 12-16/

Raupsuotąjį Įstatymas išskyrė iš tautos,

nes negalėjo jo pagydyti.

Malonė jį išgydė ir priėmė į naują didesnę tautą.

Pagydytiems Jėzus liepia pasirodyti kunigui,

nes Jis gerbia žmonių nustatytą tvarką.

Ligoniai Jėzui priminė sergančias sielas,

kurias gydyti Jis ir atėję į pasaulį.

/Lk 5, 17-26/

Prieš darydamas stebuklą, Kristus

reikalavo tikėjimo, kuris remtųsi

ne stebuklais, o gera valia ir Jo asmeniu.

Ieškantiems kūno sveikatos

Jėzus teikė ir sielos sveikatą.

/Lk 6, 1-5/

Alkis duoda teisę valgyti.

Nedaryti iš pasninko stabo!

Kokie paprasti pirmieji Tavo kovos vadai!

Meilė —jų titulai, diplomai ir mokslas.

Nuolankusis Dievo Sūnaus vardas:

Žmogaus Sūnus, t. y. Marijos.

Kad Jis yra žmogaus sūnus

visi matė ir girdėjo,

o kad Jis yra Dievo Sūnus, reikėjo įtikėti,

matant Jo darbus ir girdint Jo žodžius.

Tu sakai: “Žmogaus Sūnus bus išduotas

Tu nevadini savęs Dievo Sūnumi,

kad mažesnė kaltė kristų žmogui.

/Lk 6, 12-16/

Naktimis Jėzus meldė Tėvą

malonės šviesos žmonėms.

Aušroje išsirinko Jėzus savo mokinius.

Pirma pašaukė , o paskui išsirinko.

Ir apaštalas, ir angelas reiškia pasiuntinį.

Iš kur pasiuntiniai, jeigu nėra Karaliaus?

Vieni pasiuntiniai Tėvo, kitiSūnaus.

Jėzus gali prašyti Tėvą dvylikos legionų angelų

ir nugalėti visus pasaulio valdovus.

O išeina su dvylika žvejų

laimėti žmonių širdis amžinybei.

Jūs esate amžinasis Dvylika

ne skaičiumi, o dvasia.

Dvylika apaštalų12 Izraelio giminių,

12 akmenų iš Jordano dugno,

Elijo altorius iš 12-kos akmenų.

12optimali grupė mokytojui,

apaštalų zodiakas.

/Lk 6, 17-19/

Jie lietė Jo drabužius, o Jėzus —jų širdis.

/Lk 6, 20-23/

Dievo Karalystė nėra teritorinė,

nes kiekvienoj teritorijoj

tarp kviečių priešas pasėja usnių.

Šiame pamoksle parodyti laiptai

į viršuje laukiantį Dievą.

Pirmasis laiptas: palaiminti vargdieniai.

Krikščioniškas neturtas ne kiekybinis,

o kokybinisdvasinis.

Elgetapaveikslas mūsų vidinio skurdo ir

kad viską esame gavę dovanai

iš Viešpaties Dievo.

Dykumoje kentėjęs alkį laimina tuos,

kurie alksta duonos ir Dievo teisybės.

Pasaulio džiaugsmus

keičia pasaulio nuliūdimas.

Prieš dangaus džiaugsmąšventasis liūdesys

dėl pasaulio neteisybės, sielų skurdo,

dėl Dievo įžeidinėjimų.

Palaiminti verkiantieji, nes Dievas nušluostys

jų ašaras. Bet vargas virkdantiems.

Jėzus užstojo Tėvo rūstybę,

kurios mes nusipelnėme,

ir prisiėmė bausmę sau.

Mes girdime tik Jo palaiminimus...

Jėzaus Kristaus Kalno pamokslas

revoliucingiausias manifestas.

/Lk 6, 24-26/

Turtuoliai persivalgo,

o maisto trūksta alkaniesiems.

Iš stokojančių sukauptas perteklius

socialinių neteisybių šaltinis.

/Lk 6, 27-35/

Vėl negatyvo - pozityvo dėsnis,

vienas sunkiausių prigimties išbandymų,

tikrojo krikščionio žymė

gailėti pikta darančių kitiems

ir kenkiančių savo sielai. Antvertė:

“Ir nusidėjėliai myli juos mylinčius ”.

Pagrindinis etikos dėsnis,

simetrijos dėsnio forma:

"Daryk kitiems, kaip nori, kad tau darytų ”.

/Lk 6, 36-38/

Saikas už saiką.

Gailestingumas už gailestingumą.

Velnias yra vyriausias prokuroras

kaltintojas Viešpaties Dievo teisme.

/Lk 6, 39-45/

Štai mūsų tobulėjimo ir tobulumo riba

Mokytojas Jėzus.

Asmeninis pavyzdys Gyvojo Žodžio, ne raidės.

Dievo nekenčiantys mokytojai yra aklieji,

kurie ėmėsi vesti kitus akluosius.

Vėl Jėzaus smerkiamųjų žodžių veidmainiams

leitmotyvas: iš vaisių pažįstamas medis,

darbais išbandomas žmogus.

Žemiškojo išbandymo prasmė

įrodyti Dievo paskyrimo teisingumą.

/Lk 6, 46-49/

Žodžio ir darbo atitikimasteisybės matas,

logikos ir etikos pagrindas.

Aksioma: statyti savo vienintelį gyvenimą

ant Tiesos uolos.

/Lk 7, 1-10/

Betliejaus tvartelis ir piemenys buvo neverti,

o šv. Kūdikis juos pasirinko

pirmosiomis savo gyvenimo dienomis.

Darbininko amatas nevertas karalių Viešpaties,

neverta nendrė būti Jo skeptru,

erškėčiaiJo vainiku, kryžiusJo sostu.

Neverti buvo žvejai būti Jo kunigaikščiais.

Neverta buvo Marija Magdalietė,

kad prisikėlęs Jėzus pirmiausia jai pasirodytų.

Ir tai yra mūsų viltis,

mūsų, kurie esame neverti.

Nuolankaus pagonio žodžiais nusižeminame

prieš kiekvieną Šventąją Komuniją.

Nes argi mes negyvename kaip pagonys?

/Lk 7, 36-50/

Jėzus pakvietė Jį sekti vyrus,

o moterys sekė iš meilės.

Visi ieškojo kūno ligų išgydymo, o nusidėjėlė

pirmoji nebyliai prašė išgydyti jos sielą.

Ji pažino tikrąjį Jėzaus pašaukimą

nusidėjėlių išganymą.

Tai yra Magdalietės didybė.

Jėzus nuėjo į vaišes pas fariziejų,

kad išgelbėtų moteriškę paleistuvę.

Ligonį ne smerkti ir niekinti, bet gydyti!

Jėzus yra amžinasis Šeimininkas, o ne Svečias.

/Lk8, 4-8/

Jėzus liepia statyti namus ant uolos,

bet įspėja nesėti ant jos grūdų.

Nedraugauja kviečiai su erškėčiais.

Kviečių “visuomeninė ” aplinka

nepataiso erškėčių.

/Lk8, 11-15/

Jėzus kalba palyginimais visiems

ir aiškina juos atskirai apaštalams

jų supratimas turi būti gilesnis,

nes jie bus gyvieji Kristaus žodžiai,

liudytojai visų pirma Jėzaus žmogiškumo,

o po to ir Jo dieviškumo.

/Lk 8, 19-21/

Švč. Motina Jėzui yra dviguba giminė:

kaip prigimtinė Motina

ir kaip tobulai klausančioji Dievo valios.

Tai naujosios giminystės sąlyga,

kuria prigimtinė giminystė tampa dvasine.

/Lk 8, 26-39/

Gailestingumo Viešpats išklauso

net savo didžiausių priešų prašymą,

kad įvykdytų žodžius:

jei kas tave prašo, duok jam.

Kiaulių bandos žuvimas akivaizdžiai parodo

piktųjų dvasių galios baisumą.

Gyvybė viena nepakelia netyrosios dvasios.

Tai dvasinės mirties paveikslas,

kuris žmonių neregimas.

/Lk8, 40-56/

Stebuklas formaliai priklauso nuo tikėjimo.

Juk augalas turi turėti fotosintezės galią,

kad įsisavintų saulės spindulius.

/Lk 9, 1-6/

Liga yra nuodėmės padarinys,

todėl taip glaudžiai susiję ligonių gydymas

ir Evangelijos skelbimas.

Ligos išgydymastai liudjimas galios

gydyti sergančias sielas.

Neišmintinga kelionėje apsikrauti daiktais.

Svarbiau joje pasitikėti Viešpačiu,

Kuris peni dangaus paukščius

ir aprengia lauko lelijas.

Jėzus ir iki šiol neatšaukė savo pamokymų,

duotų pirmiesiems pasiuntiniams.

/Lk 9, 10-17/

Vyno stebuklas kokybinis, duonos — kiekybinis.

Padauginta duona rengė žmones tikrajai

Duonai. Tai tarsi aukojimas šv. Mišiose,

todėl trupiniai pagarbiai surenkami.

Minia norėjo bendrauti su Jėzumi vergų ryšiais —

valdovo ir pavaldinių, valdomų prievarta.

O Jėzus siūlė laisvą ryšį meile.

Mokiniai užtaria alkaną minią prieš Mokytoją.

Ir taip per amžius jie malšins mūsų alkį Duona.

/Lk 9, 18-21/

Jėzus savo vientavę skiria maldai.

O kaip ją praleidžiame mes?

/Lk 9, 22-27/

Stebuklų džiaugsmą aptemdo

Atpirkimo negailestinga realybė

džiaugsmo ir kančios dialektika.

Gyvenimas yra iškreiptas nuodėmės,

todėl skaudus išrinktiesiems.

/Lk 9, 28-36/

Kaip Jėzaus kūnas Tabore,

taip per malonę suspindi mūsų sielos.

Sinajaus kalne duota Dešimt Dievo įsakymų,

suderintų su žmogaus ir visuomenės prigimtimi.

Dabar duotas tik vienas asmeninis įsakymas:

“Klausykite mano Sūnaus

Prie Senojo Testamento didžiųjų pranašų

kaip liudytojanenutrūkstanti Tradicija.

Trys Jėzaus atsimainymai:

Tabore, Getsemanėje ir tabernakulyje.

/Lk 10, 1-16/

Didelė kaltė tų, kurie sakosi tikintys Dievą,

bet nekenčia kunigų.

/Lk 10, 17-20/

Dievas kaip saulė,

šėtonas kaip žaibas - mirksnio valdovas.

Vertingiausias žmogaus turtas yra jo vardas,

jeigu jis įrašytas danguje.

/Lk 10, 21-22/

Kaip tiksliai pasakyta:

Pradžiugo Šventąja Dvasia

Jėzus skiria išmintinguosius ir gudriuosius.

Šitie daugiau pasitiki savo protu ir patirtimi

nei Apreiškimu. O mažutėliai Jį priima

ir tampa išmintingesni už anuos.

/Lk 10, 23-24/

Palaiminti ir mes šiandien, kurie klausome

Jėzaus žodžių, užrašytų Evangelijoje, ir

priimame Jo Kūną ir Kraują Švč. Sakramente.

/Lk 10, 25-28/

Mylėk ir būsi gyvas: visų dorybių branduolys

meilė. Jivisų įsakymų tikslas ir jungtis.

/Lk 10, 29-37/

Būkime gailestingi samariečiai ne tik kūnui,

bet ir dvasiškai sužeistiems.

Kiekvienas, reikalingas mūsų pagalbos,

yra mūsų artimas.

Gailestingas samarietis

tai žmonijos paveikslas.

Vieni sumušė ir apiplėšė žmogų.

Kiti patys sužeisti ir apiplėšti, dar kiti

be gailesčio abejingai praeinantys pro šalį.

Pasigailintieji

Dievo gailestingumo dalininkai.

/Lk 10, 38-42/

Marijos ir Mortos meilėdvi meilės apraiškos.

Morta priėmė Svečią valgiais, o Marija širdimi.

Morta duoda Jam žemiškojo maisto,

o Marija priima Jo mokslą.

Didysis darbassėdėti prie Viešpaties kojų

ir sklidina meilės širdimi klausyti Jo žodžių,

kuriuos per kasdienius darbus užmirštame.

/Lk U, 1-4/

Jėzus nerado Dievui kilnesnio

ir artimesnio vardo kaip "Tėve! ”

Jėzus vadino save Tėvo Sūnumi (vienaskaita!),

o mums liepia daugiskaita vadinti Dievą Tėvu.

Pirmasis prašymasViešpaties Dievo garbė.

Antrasis prašymaskad ateitų Jo Sūnaus

skelbiama Dievo karalystė

(mes silpni ateiti į ją).

Duonos vienai dienai, o išganymo

visai amžinybei mokė mus prašyti Jėzus.

Prašyk duonos tik šiai dienai,

nes nežinai, ar sulauksi rytdienos

kiekviena diena rūpinasi savimi.

Atleisk mums kaltes, kaip ir mes atleidžiame

savo kaltininkamskokiu saiku seikėsi,

tokiu ir tau bus atseikėta.

Ant kryžiaus Jėzus duos šventą pavyzdį,

melsdamasis už savo kankintojus.

“Nevesk mūsų į pagundą ”,

mokė Gundytasis tyruose.

Be Dievo valios piktasis negali gundyti,

nes gundymas vieniems yra nuopuolio,

kitiems nuopelnų versmė.

“Tėve mūsų”

kaip Senojo ir Naujojo Testamento santrauka.

Septynių prašymų spektras,

Evangelijos ekstraktas,

Giesmių giesmės Žodžio leitmotyvas.

“Nekalbėkite daug, kaip pagonys ”

štai kiekybės ir kokybės dėsnio

dieviškasis įvertinimas.

/Lk 11, 5-8/

Jėzus moko atkakliai melsti Dievą,

bet nedaugiažodžiauti.

Dievas žino, ko mums reikia.

Jis nori, kad paprašytume.

Argi ne taip daro ir tėvai savo vaikams?

Tikėjimu nugalimas velnias,

o meile nugalimas Dievas,

nes Jis myli mylintįjį.

/Lk 11, 9-13/

Ir vėl atkaklios maldos leitmotyvas.

Atkakliai prašyti paties didžiausio: Šv. Dvasios.

Ir Jėzaus pažadas, jog tikrai Ją suteiks.

/Lk 11. 14-23/

Jėzus išvarė iš žmogaus nebylumo demoną.

O ar ne tas pats nebylumo demonas

trukdo mums prakalbėti,

atsiklaupus prie klausyklos langelio?

/Lk 11, 24-26/

Kodėl netyroji dvasia taip bijo

natūralaus vandens?

Gal kad Jėzus krikštui naudoja vandenį.

pirmykštę medžiagą?

Ir kūno, ir sielos ligų atkritimas

yra labai pavojingas ir dažnai veda į mirtį.

/Lk 11, 27-32/

Mes žinome, jog mirsime, o Jėzus žinojo,

kad mirs skausminga mirtimi ant kryžiaus.

/Lk 11, 33-36/

Reikia tyra akimi žiūrėti

į Dievo šviesa apšviestą pasaulį,

o ne per spalvotus pasaulėžiūrų stiklus.

/Lk 11, 37-53/

Jėzus visur pabrėžia aukos kokybę,

t.y. vidinę jos vertę,

vietoje fariziejų mėgstamos kiekybinės,

formalios aukos.

Nuodėmingos sielos vaizdasapleistas kapas.

/Lk 12, 1-12/

Fariziejų raugas - veidmainystė.

Mirtimi baigiasi žmogaus galia žmogui,

bet ne Viešpaties.

Dievo baimė panaikina visas kitas baimes.

/Lk 12, 22-34/

“Nebijok, mažoji kaimene ",

didysis Jėzaus padrąsinimas mums.

Negatyvo dėsnis: išdalinti turtą vargšams,

tada tikrasis turtas atsiras danguje.

/Lk 12, 35-48/

Jėzus yra Valdovas,

tarnaujantis meilės puotoje savo tarnams.

Jėzus moko, kaip laukti Jo antrojo atėjimo,

apmarinti geidulius ir šviesti gerais darbais.

Vieni bus baudžiami už nesirūpinimą

sužinoti vieną tiesą, o kitižinantieji

už nevykdymą žinomų tiesų.

/Lk 12, 49-53/

Ne kančios dėl jos pačios trokšta Jėzus,

bet kad per kančią bus išganyti žmonės.

Ugnis negali nedegti. Meilė negali nemylėti.

Kristus žemei atnešė nesantaiką

su blogaisiais, su pasauliu,

o sieloms, Jį pamilusioms,ramybę.

Tokia dialektika.

/Lk 12, 54-59/

Jėzus skiria tiesą ir teisybę:

teisybė yra daiktinė tiesos išraiška.

/Lk 13, 1-5/

Dalį nusidėjėlių Dievas baudžia,

kad įspėtų kitus.

/Lk 13, 10-17/

Mūsų vargas be žodžių išprašo

iš gailestingojo Jėzaus malonę.

Jo žodis vadinamas darbu, nes jis įsikūnija.

Dievo darbai džiugina Jį mylinčius

ir sugėdina priešus.

/Lk 13, 18-21/

Dievo karalystė yra vyksmas:

ėmė ir pasėjo, įmaišė...

Palyginimas apie garstyčios grūdą kiekybinis,

apie raugąkokybinis.

/Lk 13, 22-24/

Paslėptąjį Jėzaus gyvenimą nusako sakinys:

“Ir buvo jiems klusnus ”.

O viešąjį

“Jis ėjo per miestus ir kaimus mokydamas

ir keliavo į Jeruzalę kryžiaus kančiai

Jėzus siūlo žemas nuolankumo duris

ir siaurą atgailos taką į Dievo karalystės puotą.

/Lk 13, 25-35/

Jėzus mokė gatvėse, kviesdamas visus

į Namus. "Turiu būti kelionėje”,

taip Jėzus vadina likusį gyvenimo laiką.

Jis Pats atėjo į Jeruzalę,

kad užneštų savo kryžių į Golgotą.

/Lk 14, 1-11/

Smalsumo vedamas fariziejus kviečia Jėzų,

Kuris priima ir tą geros valios kibirkštėlę.

Gyvenimo pavyzdžiais, sveiko proto nuovoka

parodo Jėzus Įstatymo aiškintojų

artimo meilės trūkumą ir veidmainystę.

/Lk 14, 15-24/

Į Viešpaties Dievo puotą vietoje piktavalių

bus pakviesti silpnavaliai sielos invalidai.

Mums penki aistrų jungai svarbiau

už Dievo pokylį. Visi, kurių širdys palinkusios

į turtą ar valdžią, neateina į Viešpaties puotą.

/Lk 15, 1-10/

Kaip vaizdingai piemenų krašte

Jėzus nupiešia Dievo gailestingumą!

Kaip pabrėžia ne minios,

o kiekvieno atskiro žmogaus vertę!

Muitininkus ir nusidėjėlius

traukė Jėzaus Asmuo ir mokymas,

o išdidieji fariziejai ateidavo

Jo kalbos tariamų netikslumų gaudyti.

/Lk 15, 11-32/

Ta pati tema su variacijomis.

Kuris palyginimas kam labiau įkris į širdį:

paklydusi avis, pamesta drachma

ir sūnus palaidūnas.

Du palygininai ir trečias atviras paveikslas.

Viena avis iš dviejų: žydų ir pagonių.

Kalnuose prapuolusi avis, namuose pamesta

drachma, šeimoje prarastas sūnus.

Piemens vargas, šeimininkės rūpestis

ir tėvo skausmas.

Paklydusi avelė, paties pamestas pinigas

ir pats sąmoningai pabėgęs sūnus.

Jėzus - Tas, Kuris ieško

vienos prapuolusios avelės

ir vieno pamesto skatiko.

Ir laukia kiekvieno sūnaus palaidūno.

Argi visos žmonijos istorija

nėra grąžinimas Viešpačiui to,

kas prarasta nupuolus angelams?

/Lk 16, 1-12/

Argi mes nesame savo kūno užvaizdai,

laikinai gavę jį iš Viešpaties?

Gyvenimo smulkmenomis mes bandomi

amžiniesiems turtams.

Vaikas jau žaisdamas pasirodo,

koks jis bus užaugęs.

/Lk 16, 16-18/

Jonas Krikštytojas kaip takoskyra

tarp Senojo ir Naujojo Testamentų.

Besąlyginis šeimos kodeksas:

nevalia ardyti šeimos.

/Lk 17, 11-19/

Ir raupsus Jėzus vienodai lengvai išgydo.

Ir primena dėkingumo pareigą Dievui,

kurią užmirštame.

/Lk 17, 20-37/

Regimose pasaulio karalystėse

neregimai auga Dievo karalystė.

Meilės laisve

ne ginklų prievarta —ji sklidina.

/Lk 18, 1-8/

Atkaklią maldą ir atkaklų tikėjimą giria Jėzus.

/Lk 18, 9-14/

Pirmos ir paskutinės vietos prie stalo variacija.

Nuolankumo nenumaldomas reikalavimas.

/Lk 18, 18-30/

Turtuoliui trūksta neturto,

kad galėtų sekti Jėzų.

Dėl Dievo karalystės palikti ne tik turtą,

bet ir kraujo gimines. Atlyginama

dvasiniais turtais ir dvasine giminyste.

/Lk 18, 31-34/

Pranašautasis eina į Jeruzalę

vykdyti laisva valia pranašų pranašysčių,

kad išsipildytų Raštas ir jame nebūtų

melagystės, o apaštalai vis tiek nesuprato

net dvigubos pranašystės

pranašų ir Paties Jėzaus.

/Lk 18, 35-43/

Kodėl dvasiniai neregiai nesišaukia Jėzaus,

kad jiems grąžintų dvasinį regėjimą tikėjimą?

/Lk 19, 1-10/

Pasimokykime iš Zachiejaus,

kaip reikia džiaugtis,

kai Jėzus mus aplanko Šv. Komunijoje,

ir kaip savo džiaugsmą išreikšti

artimo meilės darbais.

Zachiejus kaip figmedžio vaisius nederliaus

metu, nukritęs į Jėzaus gailestingumą.

/Lk 19, 11-27/

Žemė duoda vaisių su procentais.

Ir žmogus gamtos pavyzdžiu socialinėje dirvoje

turi užauginti Sėjėjui pelną.

Jeigu Viešpats skaudžiai nubaus tą,

kuris grąžino jam paskolintą miną be palūkanų,

kaipgi išvengs bausmės tas, kuris išleido ją?

/Lk 19, 28-40/

Vaikaibūsimieji krikščionys

Verbų sekmadienį šaukė: “Osana! ”

O jų tėvai Didįjį Penktadienį:

“Ant kryžiaus Jį! ”

Graudi iškilmė kuklaus Karaliaus,

jojančio pasitikti mirties

už savo kariuomenę ir būsimą tautą,

jojančio amžinai nugalėti mirtį,

visų tironų įrankį ir nuodėmės išdavą.

Žemės karaliai į mirtį siunčia kitus,

o patys naudojasi jų laimėjimais.

Minia siūlė Jėzui karaliaus sostą ir karūną,

o Jis priėmė kryžiaus sostą

ir erškėčių vainiką. Ne minios,

o Tėvo valią vykdyti Jis atėjo į žemę.

Gundytojas gundė pats, Petro lūpomis

ir minios šauksmais.

Trys gundymai dykumoje

ir trys viešame gyvenime.

Petras siūlė neiti į Jeruzalę ir kardu kovoti,

minia siūlė būti jos karaliumi.

Tas pats gundytojo braižas

visuose gundymuose.

Ir visus juos Jėzus nugalėjo!

/Lk 19, 41-44/

Jėzus verkė Jeruzalės ir visų miestų,

kurie šiandien žudo Jo vardą ir Jo atminimą.

/Lk 19, 45-48/

Pirmasis darbas Jėzaus,

garbingai įžengusio Jeruzalėn,

Tėvo namų garbės atstatymas.

Nebijantieji Dievobijo minios.

Nebijantieji Vienobijo skaičiaus.

/Lk 20, 9-19/

Revoliucijos ir revoliucionierių paveikslas:

pažeista prigimtoji ir socialinė tvarka.

/Lk 20, 20-16/

Kieno paveikslas įspaustas mūsų sielose:

Dievo ar ciesoriaus?

Fariziejai painiodavo teisybę

įrodinėjimų ilgumu,

o Jėzus žavi sakinio trumpumu.

/Lk 20, 27-39/

Kambario geometrija

netinka Visatai arba atomui.

Kaipgi buitinius dėsnius taikome amžinybei?

/Lk20, 41-44/

Sūnus ir Dovydo Viešpats yra Jėzus,

nuo amžių kilęs iš Tėvo

ir Švč. Motinos pagimdytas laike,

laisvas ir vykdantis Šv. Rašto kiekvieną jotą...

Tautos ir miesto vardu

žmogiškosios realybės koordinatėm

vadina Jėzų.

/Lk 20, 45-47/

Vėl Jėzaus kovos leitmotyvas prieš veidmainius

nesvarbu, kokioms partijoms jie priklausytų,

kokiais drabužiais vilkėtų, kokiuose krėsluose

sėdėtų, kokias aukštas pareigas beužimtų.

/Lk 21, 1-4/

Našlės skatiko vertė didžiausia jį atiduodant.

Širdies aukso praba.

Fariziejaus denarą aukso raidėmis įrašo

bažnyčios sienoje, o našlės skatiką danguje.

Jėzus pasmerkė fariziejaus maldą ir išmaldą,

nors abu darbai savaime yra geri.

Svarbiau intencija.

Pinigas yra simbolis ir žmonių sutarta vertybė,

atstovaujanti visiems pasaulio lobiams

mamonai. Turtuoliai perka už juos

žemę ir gėrybes, kurių neaprėpia.

Našlė už savo skatikus perka dangų.

Dievui brangi auka,

kai žmogus nuoširdžiai Jam viską atiduoda.

Kiekybė nesvarbusvarbu, kad atiduoda viską.

/Lk 21, 5-7/

Jeruzalė tapo dvasinės puikybės Babelis,

todėl Jėzus pasmerks ją sugriovimui.

/Lk 21, 8-19/

Karaliai žada savo valdiniams

aukštas vietas ir turtus,

o karalių Viešpats

persekiojimus ir žmonių neapykantą.

Pasaulio pabaigos nežino niekas, tik Tėvas,

bet prieš tai bus ženklai,

kuriuos Jėzus nurodo ištikimiesiems.

/Lk 25-28/

Saulė ir žvaigždynai paliudys,

kad Jėzus yra Visatos Viešpats.

Jėzus savo ištikimiesiems liepia ramiai laukti Jo.

/Lk 21, 29-38/

Budėti, budėti, budėti!

Maldoje per naktis budėjo Tas,

Kuris ragino kitus budėti.

/Lk 22, 1-6/

Jėzus derinosi prie žydų švenčių, skelbtų ST.

Prie pagonių kai kurių švenčių taikosi Bažnyčia,

suteikdama joms naują prasmę.

/Lk22, 7-13/

Mūsų pareiga —paruošti sąlygas Priežasčiai

erdvų kambarį savo širdyje.

Svarbiausius darbus Jėzus paveda atlikti

Petrui ir Jonuitikėjimo ir meilės apaštalams.

Kad Judas nepraneštų fariziejams ir

nesudrumstų Jo paskutinės Meilės vakarienės,

Jėzus nurodo ne gatvę ir namą,

bet žmogų, nešantį vandenį,

gal apaštalų kojoms plauti,

gal sumaišyti su vynu, prieš jį konsekruojant.

Į parengtą kambarį Jėzus siunčia

paruošti Paskutinę Vakarienę.

Į parengtą kapą paguldys Jo kūną.

Iš šventyklos statybai paruošto medžio

padarys Jam kryžių.

Į paruoštą duoną ir vyną

sakramentiškai Jis ateina per šv. Mišias.

/Lk 22, 14-18/

Išnuomotoje salėje pirmosios Mišios.

Ar dabar nenuomojame bažnyčių,

atimtų iš mūsų?

/Lk 22, 19-20/

Lyginamasis daiktų vertės svoris duonoje,

kaip daiktų lyginamasis svoris vandenyje.

Ir lyginamasis svoris

Jėzaus kančios taurės kraujyje.

Pirma pavertė vandenį į vyną

ir padaugino duoną,

parodė savo galią gamtinei jų transformacijai,

kad nuteiktų apaštalus tikėti jų Konsekracija,

kuri neregimai pakeičia duoną ir vyną.

Ar Dievas įsikūnijo prieš žmogaus valią?

Ar Jis išrinko tautą prieš jos valią?

Ar nužengia į Ostiją prieš kunigo valią?

Jei Kristus man tėra tik Evangelijos vardas,

tik praeityje gyvenęs žmogus,

aš nesu tikras katalikas.

Jėzus yra gyvoji Dabartis

altoriaus Sakramente.

Jėzaus Kūnas ir Kraujas

jungia šventąją tautąBažnyčią.

Vienintelis Jėzaus turtas, įgytas laike,

buvo Jo Kūnas kančiai.

Kaip maistas tampa mūsų kūnu ir krauju,

taip Jėzaus visagaliame žodyje

vynas tampa Jo Krauju.

Visas Jėzaus gyvenimas

laukimas didžiosios Aukos.

Vienos Aukos, įkūnytos Ostijoje.

Jis neturi jokio turto, tik savo Kūną,

todėl juoOstija

vaišina savo puotos svečius.

Evangelija skaitoma

Jėzaus gyvenimo atminimui,

o Mišios laikomos Jo mirties minėjimui.

/Lk 22, 21-23/

Judas nesuprato Jėzaus žodžių:

"Palaiminti beturčiai dvasioje

Jėzus įsileido išdaviką tarp savųjų,

norėdamas sąmoningai parodyti,

kad neužtenka mechaninio buvimo Bažnyčioje.

Ir dabar Bažnyčia gyvena su savais išdavikais,

bet jiems neprieinami

Bažnyčios branduolys ir Dvasia.

/Lk 22, 24-30/

Jėzus patarnavo apaštalams

per Paskutinę vakarienę.

Karalius kaip tarnas.

Jis pašventino tarnavimą kitiems:

tai Jo buvimo būdas tarp mūsų.

Kas dalinasi su mylimaisiais

savo Kūnu ir Krauju, tas dalinasi su jais

ir Tėvo Jam duota garbe ir karalyste.

Jo užduotis buvo įgyti kaip žmogui tai,

ką turėjo kaip Dievas.

Valgyti ir gerti dangaus karalystėje taip

nusakomas amžinojo džiaugsmo realumas,

amžinoji gyvybė su kūnu ir siela.

Viešpats yra valdovas,

įstatymų leidėjas ir teisdarys.

Tironai akla puikybe suima į savo rankas

tas tris valdžias,

kad būtų panašūs į Viešpatį Dievą,

kaip kad nupuolę nepaklusnumo angelai

norėjo panašėti į Jį.

Norėjo būti spinduliais, atitrūkusiais

nuo saulės, bet tapo tik tamsiomis dulkėmis.

/Lk 22, 31-34/

Petrastikėjimo saugotojas ir stiprintojas.

Tikėjimui Jėzus suteikė vyriausią valdžią

Bažnyčioje ir pirmasis meldėsi už popiežių.

Ir dabar visų katalikų maldos

subėga į popiežių. Mes prašome jam

Dievo malonės ir žmogiškos ištvermės.

O šėtonas reikalauja Įstatymo teisingumo,

nes jis pats yra Įstatymo vergas.

/Lk 22, 35-38/

Tamsybių valandą prigimtis paliekama

pati viena išbandymui, kaip ji įsisavins malonę.

Smagračio principas.

/Lk 22, 39-46/

Kenčiantis Jėzus yra žmogiškiausias.

Pirmą kartą po būsimuoju kryžium

Jėzus puolė Getsemanėje.

Alyvų kalne Jėzus kovoja vienas. Tik pradžioje

ir pabaigoje Jis prašo žmonių pagalbos:

“Melskitės ”. Ar mūsų sielos nėra mieguistos,

kai Jėzus meldžiasi mumyse?

/Lk 22, 47-53/

Jėzus parduodamas, kaip mes parduodame

už vergo kainą savoDievo vaikųdalią.

Išoriniu meilės ženklu išdavė Jėzų,

smerkusį veidmainius. Bet ir išduotas

Jėzus turėjo galią atleisti išdavėjui.

/Lk 22, 54-62/

Pirmasis apaštalas išsigynė To, Kurį

paskutinysis veidmainingu pabučiavimu

pripažino. Dangaus vartų vartininkas išsigynė

prieš kiemo durininką. Sudrebėjo Uola,

o vis dėlto Statytojas pastatė ant jos Bažnyčią.

/Lk 22, 66-77/

Sargai kankino Jėzų savo malonumui, neįsakyti.

"Aš Esu ”, - sako Jėzus teisme.

Juk tai Dievo vardas,

Vienintelio tikrai Esančio.

Jie laukė Jėzaus karališkais rūbais,

o Jis atėjo su Motinos megzta jupa.

Jie laukė Jo, kalbančio pasaulio išminčių

citatomis, o nepažino sakančio

prasčiokėliams amžinąją tiesą.

/Lk 23, 1-7/

Pilotas derėjosi su minia, kaip Ieva su žalčiu.

Tas pats žaltys kursto ir minią,

prisitaikydamas prie sąlygų.

Jėzaus paniekinime dalyvavo

valdovas ir kunigai,

tarnai ir kareiviai, žydai ir pagonys.

Net pavergėjams duota valdžia iš aukštybių.

/Lk 23, 8-12/

Erodas gundo Jėzų padaryti stebuklą

smalsumui patenkinti.

Velnias tyruose irgi gundė Jį

padaryti stebuklą dėl stebuklo.

Neteisieji susidraugauja, kovodami prieš tiesą.

/Lk 23, 13-25/

Jėzus ramus prieš minią, valdovus ir mirtį.

Pilotas gaili Jėzaus, bet visų pirma savęs.

Jėzų Teisėją nekaltai nuteisdami,

nusidėjėliai nuteisė save.

Žmogžudė minia reikalauja žmogžudžio Barabo.

Mirties bausmės teisė valstybei,

gimdymo teisė šeimai.

Bijodamas netekti laikinojo karaliaus

draugystės, Pilotas paaukojo

amžinojo Karaliaus draugystę.

Koks niekingas Pilotas:

neradęs Jėzuje kaltėssiunčia Jį pas Erodą,

neradęs kaltėsliepia nuplakti,

neradęs kaltėsliepia nukryžiuoti.

Tris kartus oficialiai ir viešai pripažinęs

Jėzaus nekaltumą, Pilotas atiduoda Jį mirčiai:

šitokia pasaulio teisybė.

Paklusęs miniai Pilotas

jos valiai atidavė Jėzų.

Už visas paguodas Jį nuliūdino iki mirties,

o žaizdas, kurias Jis užgydė žmonėms,

atvėrė Jo kūne.

/Lk 23, 33-38/

Viešpats pasigaili nusidėjėlių,

o nusidėjėliai Jėzui negailestingi.

Didysis tarpininkas tarp Dievo ir mūsų

kybojo ant kryžiaus tarp dangaus ir žemės,

tarp gerojo ir blogojo latrų

tarp nekenčiančių ir mylinčių Jį.

Jūs nepažintumėt nukryžiuotojo Jėzaus,

jeigu virš Jo galvos nebūtų parašyta: INRI.

Jie prikalė žmogaus žodį

viršum nužudyto Dievo Žodžio.

Gailestis yra viltingas:

dešinįjį galvažudį išgelbėjo viltis.

Vieni kaip Erodas siekia nužudyti šv. Kūdikį,

kiti kaip Pilotas kalam Jį prie kryžiaus.

Abejingieji po kryžium,

po gyva Kentėtojo kančia,

pragertam Jo drabužius.

Mūsų kūno nuodėmės atpirktos Jo kančia,

o sielos nuodėmėsJo mirtimi.

Su medžiu ypač susijusi žmogaus paslaptis

medis realus nuopuolio ir Atpirkimo dalyvis,

jis simboliškas savo šaknimis, lapais, vaisiais.

Kryžius sodinamas į žemę kaip augalas,

kad neštų vaisių mūsų gyvenime.

Prikaltomis prie kryžiaus rankomis

Jėzus atliko didįjį Atpirkimo darbą.

Štai pavyzdys ligoniui,

prikaltam prie ligos patalo:

darbui nebūtina dinamika.

Jėzaus kūnas apnuogintas

prieš žmones Golgotoje,

o mūsų sielos nuogos Dievo akivaizdoje,

Kankinimų sudarkytas Jėzaus kūnas

štai mūsų nuodėmingų sielų paveikslas.

Golgota yra joms gailestingumo himnas.

Pagonis Pilotas užrašė lentelėje ant kryžiaus:

“Žydų karalius ",

kad primintų tautai jos baisų nusikaltimą

ką padarė su savo tikruoju Karaliumi.

Tautos ilgesys karaliaus - Mesijo buvo tikras,

bet ji nepažino Jo.

Kiekviena piktybė ir nuodėmė

yra iškreiptas tiesos ilgesys:

blogis egzistuoja,

parazituodamas gėrio formas.

Taip gundytojas iškreipia tikrąjį tiesos ilgesį,

paankstina arba pavėlina

tiesos atėjimo metą,

sukeičia gėrio laipsnius,

tiesos žodžius įdeda į veidmainių lūpas.

Ir taip nuo pirmosios nuodėmės iki paskutinės.

“Žmonės stovėjo ir žiūrėjo ”.

O ar nestovime daugelis abejingai šv. Mišiose?

/Lk 23, 39-43/

Kairysis galvažudys burnojo Jėzui,

reikalaudamas išgelbėti jo kūną

naujoms piktadarybėms,

su pašaipa kartojo minios žodžius.

Antrasis nuolankiai prašė pasigailėti jo sielos.

Malonės žymė: pripažinimas Jėzaus galios

išgelbėti nusidėjėlį.

Pirmas Jėzaus pašauktas į rojųgalvažudys.

Dešinysis nusikaltėlis

kraštutinio žmogaus išsigelbėjimo paveikslas.

Nors mirties valandą

pagailėkime Jėzaus kančios už mus,

paduokime bent

paguodos žodžių vandens stiklinę.

Felix culpa:

galvažudys mirties valandą buvo šalia Jėzaus.

Aiškus ir konkretus Jėzaus pažadas:

šiandien būsi su manimi Rojuje.

Vienodai kenčia abu nusikaltėliai,

abu šalia Jėzaus,

bet tik vienas pasinaudoja Jo malone.

Vienintelis kelias nusidėjėliui atgauti prarastą malonę

gailestis ir išpažintis.

Sąžinės graužatis nėra tikrasis gailėjimasis.

/Lk 23, 44-49/

Visų apleistas Jėzus,

bet neapleidžiantis nė vieno.

Žmonių namuose nebuvo vietos Jo lopšiui,

nebuvo vietos ir mirties patalui.

Kokia baisi nuodėmės praraja

atskyrė žmogų nuo Dievo,

kad tik Jis Pats galėjo permesti

Atpirkimo lieptąkryžių.

Mūsų kančiostai tik tembras,

virštoniai Jėzaus kančios.

Mirtis neteisėtai panaudojo

savo galią Golgotoje prieš Nemirtingąjį

todėl buvo nugalėta iš vidaus.

Jėzus gyvesnis mirtyje,

negu mes gyvenime.

Atpirkimu buvo pagarbintas Sutvėrėjas,

atstatant suardytą santykį.

/Lk 23, 50-56/

Sinagoga nukryžiavo Jėzų,

o Bažnyčia nuėmė nuo kryžiaus.

Žydai už miesto nužudė Jėzų

o krikščionys kiekviename mieste

padėjo Jo Kūną į tabernakulius.

/Lk 24, 1-12/

Galingas yra Šaltinis, Kuris ir uolą pramuša.

Ne gyvenimu

Prisikėlimu Jėzus nugalėjo mirtį.

Savolaikinąją, o mūsųamžinąją.

Apspjaudytas ir iškankintas Jėzus

neturėjo įrodymų, kad Jis yra Dievas.

Logika buvo prieš Jį.

Bet Prisikėlimas buvo Jo dieviškumo įrodymas.

Pasaulio pabaigoje

Savo didenybės soste įrodys Savo buvimą,

kurį Jo priešai neigia iki šiolei,

kai milijonai kovoja už Jį ir prieš Jį.

Golgotos kryžiaus ir Prisikėlimo džiaugsmo

kontrapunktas krikščionių tikėjime.

/Lk 24, 13-55/

Etnauso mokiniai nepažino Keleivio,

aiškinančio Raštą,

bet pažino Svečią, laužantį duoną.

Vieni Jėzų nepažintą kviečia į vaišes,

o kiti Jį atmeta, nors ir pažįstamą.

Jėzus visada yra Trečias, kai du kalbasi apie Jį.

O mes ar ne keleiviai į Namus?

“Ar nedegė mūsų širdys? ”štai subjektyvus

Jėzaus artumo Eucharistijoje ženklas.

/Lk 24, 36-43/

Visi apaštalai buvo kartu,

o kambario durys buvo užrakintos nuo priešų.

Tada pro užrakintas duris įėjo Tas,

Kuris prisikėlė pro užristą kapo akmenį.

Jėzus rūpinasi įtikinti apaštalus,

kad Jis prisikėlė

ir Jo kūnas tas pats, kuris kentėjo.

/Lk 24, 50-53/

Tikrai medžiaga yra amžina,

nes Jėzaus kūne ji yra

sudvasinta forma paimta į dangų.

Niekas negali įsivaizduoti seno Jėzaus.

Jis nepaseno laike.

Jo nuopelnai ir tiesos nesensta per amžius

Jis nesensta Amžinybėje.

Design by Joomla