Lietuvių Tauta po ilgos ir kruvinos bolševikų okupacijos atgavo Laisvę (neteko beveik trečdalio savo gyventojų). Atgavus Laisvę neturėjo nei dienos be grasinimų ir piktų linkėjimų. Nedavė nė vienos valandėlės mūs Tėvynei atsikvėpti.
Liepos 27 d. kyla naujas milžiniškas pavojus - 800 Vakarų gėjų arba ištvirkėlių rengiasi Vilniaus okupacijai. Dabar visus pavojus sukelia Lietuvai arba bolševikai, arba masonai. Gėjai yra tik jų veiklos instrumentas. Iki šiol Lietuvoje nutylima apie bolševikų sušaudytus 17 ministrų, kitus numarintus kolchozuoze, 8 majoro Jono Bulvičiaus bendražygius, 9 generolus, 2 vyskupus ir daugelį kunigų. Vardan Tėvynės Laisvės kentėjo ir žuvo beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. 22 tūkstančiai partizanų žuvo Lietuvos miškuose. Kiti pateko į nelaisvę ir buvo sušaudyti. Tai liudija parašai ant buvusių saugumo rūmų pamatų. O kur dar politiniai kaliniai?
Štai ką gėjai skelbia savo 1987 m. išspausdintame žurnalo “Gėjų bendruomenės naujienos” manifeste "Gėjų revoliucionieriai" :
"Šeima yra melo, išdavystės, vidutinybių, veidmainystės ir smurto židinys, todėl ji bus panaikinta. Šeima tik slopina vaizduotę ir pažaboja laisvą valią, todėl ji turi būti likviduota. Genetinėse laboratorijose bus pradėti ir išauginti tobuli berniukai. Jie augs komunose, prižiūrimi ir bei auklėjami homoseksualių eruditų".
" Visos bažnyčios, kurios mus pasmerks, bus uždarytos. Vieninteliai mūsų dievai yra gražūs jauni vyrai ir mes esame atsidavę grožio, moralės ir estetikos kultui. Visa, kas bjauru, vulgaru ir banalu, bus panaikinta. Atstumti heteroseksualių viduriniosios klasės nuostatų, galime gyventi taip, kaip mums diktuoja laisva vaizduotė. Mums „per daug“ niekada nėra „gana“.
"„Mes ištvirkinsime jūsų sūnus – jūsų apgailėtino vyriškumo, lėkštų svajonių ir vulgaraus melo simbolius – paversdami juos pederastais<...>"
"Moterys, jūs šaukiatės laisvės? Sakote, kad jūsų vyrai blogi ir kad jūs su jais nelaimingos? Mes, vyriško veido ir kūno žinovai, atsiimsime jūsų vyrus iš jūsų <...>"
Mes ne prieš atskirus gėjus, bet prieš tuos, kurie veržiasi prievarta į mūsų visuomenę, reikalauja valsybės lėšų ir žada mus sunaikinti.
Manau, kad priešas yra aiškus. Kaip šito nesupranta mūsų valdžia ir gėjams leidžia jaustis kaip savo namuose. Nebebus šeimos - nebebus ir valstybės - Lietuvos!
Mes žinome, kad lietuvių šeimos buvo gausios ir krikščioniškai išauklėtos. Jos pagimdė Bažnyčios, Tautos ir kultūros kūrėjus. Taigi, ar galima šitam priešui leisti laisvai griauti laisvą Lietuvą? Kas duoda gėjams leidimą veikti Lietuvoje, tas išduoda Dievą ir Lietuvą.
Taigi, mes kreipiamės į Lietuvos valdžią - atsikvošėkit!
Jie nori Katedros aikštėje nori padaryti savo programą, bet juk Arkikaterdoje yra Švenčiausias, todėl mes, katalikai, turime ginti Jėzų Kristų, pasilikusį Altoriaus Sakramente.
Kaip reikia priešintis?
Vieni mano, kad reikia nekreipti į juos dėmesio. Ar mes, katalikai, negalime nekreipti dėmesio, kai siejamas blogis? Mes privalome užkirsti kelią blogiui. Kas būtų likę iš Bažnyčios, jei tikintieji nebūtų pasipriešinę Romos valdžiai? Mes matome, kur eina Lietuva. Jau esamų kalėjimų nebepakanka. Kasdien vyksta įvairūs nusikaltimai, žmogžudystės, turto grobimas, narkotikai, girtuoklystė ir kt. Per ilgai katalikai miegojo ir todėl bus atsakingi Dievui už Lietuvos likimą. Juo labiau valdžios vyrai, kurių pareiga - vesti tautą į šviesesnį rytojų.
Kitas būdas - suvažiuoti į Vilnių ir užtvindyti miestą. Bet katalikai yra vargšai ir neturės lėšų atvažiuoti į sostinę.
Trečias būdas - susirinkti prie bažnyčių, iš anksto susitarti su klebonais ir melstis tomis valandomis, kai gėjai siaus Vilniuje: kalbėti maldas ir giedoti giesmes. Jei klebonai nesutiktų įsileisti į bažnyčias, tai vis tiek melstis prie šventorių. Taip buvo ir praeitais metais prie Arkikatedros.
Be to, kiekvienas turėtų parašyti laišką Prezidentei ne dėl to, kad ją myli ar nemyli, bet dėl to, kad ji yra valstybės galva. Ir reikalauti Prezidentės imtis priemonių gelbėti Lietuvą.
Prieš Dievą ir Prezidentė, ir valdžia, ir piliečiai yra vienodai atsakingi.
Aš kreipiuosi į visus gerus Lietuvos žmones. Jūs mane pažįstate. Todėl ir privalote atsiliepti: protestuoti ir kovoti.
Dievo pagalvos ir malonės!
Mons. Alfonsas Svarinskas,
Vyčio Kryžiaus ir Šaulių žvaigždės ordinų kavalierius
Lietuvos partizanų kapelionas
Vilnius, 2013 m. liepos 16 d.