†Dievas ir Tėvynė
Dievas
Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU
![]() ![]() ![]() |
KRISTAUS KANČIA
![]() |
![]() ![]() ![]() |
François Mauriac
JĖZAUS gyvenimas
![]() |
![]() ![]() ![]() |
G.Papini
Kristaus istorija I dalis
![]() |
![]() ![]() ![]() |
G.Papini
Kristaus istorija II dalis
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS
![]() |
![]() ![]() ![]() |
PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA
|
![]() ![]() ![]() |
PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN
GARBĖ JĖZUI KRISTUI
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS
![]() |
![]() ![]() |
Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI
![]() |
![]() ![]() |
KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS
![]() |
![]() ![]() ![]() |
EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS
![]() |
![]() ![]() ![]() |
VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas.
KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
Kristaus sekimas
![]() |
|
TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA
![]() |
|
S. SAJAUSKAS
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
Jaunuolio religija
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai
![]() |
![]() ![]() ![]() |
GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS
![]() |
![]() ![]() ![]() |
KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Pasiaukojimas iki mirties
![]() |
![]() ![]() |
kun. B. Andruška J. S.
IŠPAŽINTIS
![]() |
![]() ![]() ![]() |
TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
B. Andruška, S. J.
Marija spinduliuose
![]() |
![]() ![]() ![]() |
KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS
|
![]() ![]() ![]() |
Dr. Juozas Prunskis
28 moterys
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje
![]() |
![]() ![]() |
Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
Stasys Yla
Marijos Garbė
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE
|
![]() ![]() ![]() ![]() |
KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE
![]() |
![]() ![]() ![]() |
KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ
![]() |
![]() ![]() ![]() |
KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ
|
![]() ![]() ![]() ![]() |
Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas
![]() |
![]() ![]() ![]() |
STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ
|
![]() ![]() ![]() |
DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME
![]() |
![]() ![]() ![]() |
K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Karalaitis Šventasis Kazimieras
![]() |
ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai
![]() |
![]() ![]() ![]() |
J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
SUGRIAUTAS LIZDAS
![]() |
![]() ![]() |
J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Apginti aukštesnį
Įstatymą
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
DIDYSIS JO
Nuotykis -
Prof. J.Eretas
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR
LIETUVOS JĖZUITAI
![]() |
![]() ![]() ![]() |
JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė
![]() |
![]() ![]() ![]() |
VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ
![]() |
![]() ![]() ![]() |
STASYS YLA
ŽMONĖS IR
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE
![]() |
![]() ![]() ![]() |
STASYS YLA
ATEITININKŲ
VADOVAS
![]() |
![]() ![]() ![]() |
BERNARDAS BRAZDŽIONIS
POEZIJOS PILNATIS
VYTAUTAS DIDYSIS
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS
UŽGESĘ ŽIBURIAI
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
J. VAIŠNORA, MIC.
ANTANAS KUČAS
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
|
![]() ![]() ![]() ![]() |
Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS
![]() |
![]() ![]() ![]() ![]() |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Įžanga
Remdamasis Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartimi dėl Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados, pasirašyta 2000 metų gegužės 5 dieną Vilniuje ir įsigaliojusia po apsikeitimo ratifikavimo dokumentais 2000 metų rugsėjo 11 dieną Vatikane, 2000 metų lapkričio 18 dieną Šventasis Sostas Vyskupų kongregacijos dekretu Christi discipuliLietuvos Respublikoje įsteigė Kariuomenės ordinariatą.
I) Kariuomenės ordinariatas
1 straipsnis
Kariuomenės ordinariatas Kanonų teisėje prilyginamas diecezijai. Jam vadovauja vyskupas, kariuomenės ordinaras. Oficialiai jis vadinamas Lietuvos kariuomenės ordinaras.
2 straipsnis
Kariuomenės ordinariatas tvarkomas pagal:
3 straipsnis
Kariuomenės ordinariato tikslas – rūpintis Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovada (plg. Sutarties 1 str. § 1).
4 straipsnis
Kariuomenės ordinaro jurisdikcijai priklauso:
5 straipsnis
Kariuomenės ordinariato kurija ir pagrindinė Šv. Ignoto bažnyčia yra Vilniuje.
II) Kariuomenės ordinaras
6 straipsnis
Popiežius laisvai skiria kariuomenės ordinarą. Prieš jį paskiriant, apie tai pagal Sutarties 2 straipsnį informuojamas Lietuvos Respublikos Prezidentas.
7 straipsnis
Kariuomenės ordinaro jurisdikcija yra asmeninė, ordinarinė ir sava, bet vykdoma kartu su vietos ordinaru. Kareivinės ir kitos kariuomenei skirtos vietos pirmiausia priklauso kariuomenės ordinaro jurisdikcijai, o antraeile tvarka – diecezijos vyskupo jurisdikcijai. Esant neužimtoms kariuomenės ordinaro ar jo kapelionų pareigoms, diecezijos vyskupas ar vietos parapijos klebonas veikia pagal savą teisę (plg. SMC 5 str.).
8 straipsnis
Kariuomenės ordinaras pagal teisę yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos narys.
9 straipsnis
Esant neužimtoms pareigoms arba tuo atveju, kai kariuomenės ordinarui yra sutrukdyta eiti jo pareigas, ir Šventasis Sostas nenusprendžia kitaip, konsultorių kolegija, laikydamasi Kanonų teisės, išrenka Kariuomenės ordinariato administratorių.
III) Kariuomenės ordinariato dvasininkai
10 straipsnis
Kariuomenės ordinariato dvasininkiją sudaro dieceziniai kunigai ir kunigai vienuoliai, kurie, prieš tai gavę savo diecezijos vyskupo ar vienuolijos vyresniojo leidimą, yra pastoviai arba laikinai paskirti Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovadai pagal Sutarties 4 straipsnį.
11 straipsnis
Dieceziniai kunigai gali būti įkardinuojami į Kariuomenės ordinariatą pagal Kanonų teisės normas po atitinkamo bandomojo laikotarpio.
12 straipsnis
Kunigai, pastoviai paskirti Lietuvos Respublikos kariuomenės sielovadai, vadinami Kariuomenės ordinariato kapelionais; jų teisės ir pareigos prilyginamos klebonų ir vikarų teisėms ir pareigoms.
13 straipsnis
Kariuomenės ordinaras gali, iš anksto susitaręs su atitinkamu vyskupu ar vienuolijos vyresniuoju, laikinai ar konkrečiam tikslui priimti diecezinius kunigus ir kunigus vienuolius dirbti kariuomenės sielovadoje. Jie vadinami kariuomenės kapelionais tol, kol dirba kariuomenės sielovadoje, tačiau jurisdikcijos atžvilgiu jų statusas neprilygsta pastoviai paskirtų kariuomenės kapelionų statusui.
14 straipsnis
Kariuomenės kapelionus skiria ir perkelia kariuomenės ordinaras. Kariuomenės ordinariato ir Krašto apsaugos ministerijos susitarimu kariuomenės kapelionams, paskirtiems rūpintis kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovada, skiriamos patalpos ir sudaromos materialinės sąlygos sielovadinei veiklai.
15 straipsnis
Kariuomenės ordinaras dvasiškai ir materialiai rūpinasi Kariuomenės ordinariato kandidatų į kunigystę ugdymu. Kariuomenės ordinariato kandidatai į kunigystę gali būti ugdomi bet kurioje Lietuvos ar užsienio kunigų seminarijoje, iš anksto susitarus su atitinkamais vietos ordinarais. Ugdyti pašaukimus į kunigystę kariuomenės ordinarui padeda kariuomenės kapelionai.
16 straipsnis
Rengdami tikinčiuosius priimti sakramentus, ypač santuokos, kariuomenės kapelionai laikosi Lietuvos Vyskupų konferencijos nustatytų normų.
17 straipsnis
Visi kariuomenės sielovados centrai (kapelionatai) privalo turėti pakrikštytųjų, sutvirtintųjų, santuokų ir mirusiųjų registracijos knygas. Kiekvienų metų pabaigoje šių knygų įrašai turi būti perduoti Kariuomenės ordinariato kurijai ir saugomi kurijos archyve drauge su kitais oficialiais Kariuomenės ordinariato dokumentais.
18 straipsnis
1. Kariuomenės kapelionus laisvai skiria, perkelia ir atleidžia kariuomenės ordinaras.
2. Kariuomenės kapelionai taip pat netenka pareigybės:
3. Pastoviai paskirtiems kariuomenės kapelionams krašto apsaugos ministras suteikia atitinkamais valstybės įstatymais numatytus karinius laipsnius.
19 straipsnis
Vadovaujant kariuomenės ordinarui bei kariuomenės kapelionams, į sielovadą gali būti įtraukti ir tinkamai dvasiškai bei profesiškai pasirengę pasauliečiai.
IV) Kariuomenės ordinariato kurija
20 straipsnis
Kariuomenės ordinaras administruoja Kariuomenės ordinariatą, padedamas kurijos, į kurios sudėtį įeina šie asmenys: a) generalinis vikaras; b) kancleris; c) sekretorius; d) ekonomas; e) aptarnaujantis personalas.
21 straipsnis
Pagal Kanonų teisės normas kariuomenės ordinarui padeda konsultorių kolegija, kunigų taryba, pastoracinė ir ekonominių reikalų tarybos. Aktyvią ir pasyvią rinkimų teisę turi tik pastoviai paskirti kariuomenės kapelionai.
V) Kariuomenės ordinariato tribunolai
22 straipsnis
Bažnytinio pobūdžio teisminiuose procesuose, kuriuose svarstomos bylos, susijusios su Kariuomenės ordinariato tikinčiaisiais, kompetencija pirmoje instancijoje priklauso Vilniaus arkivyskupijos tribunolui, o antroje instancijoje – Kauno arkivyskupijos tribunolui.
VI) Baigiamieji potvarkiai
23 straipsnis
Kiti klausimai, liečiantys Kariuomenės ordinariato ir Krašto apsaugos ministerijos tarpusavio santykius, sprendžiami laikantis Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinariato Reglamento nuostatų (plg. Sutarties 10 str.).
24 straipsnis
Šventojo Sosto išleistas, šis statutas įsigalioja, paskelbus jį oficialiame Lietuvos Vyskupų konferencijos leidinyje.
*2001 metų spalio 13 dieną Šventojo Sosto Vyskupų kongregacija patvirtino Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinariato statutą. Kongregacijos dekrete nurodyta, jog šis statutas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jo paskelbimo oficialiame Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidinyje dienos. (Statutas buvo paskelbtas „Bažnyčios žiniose", 2001 11 16, Nr. 21).
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos kariuomenės Ordinariato reglamentas (toliau – reglamentas) apibrėžia Lietuvos kariuomenės (toliau – kariuomenės) karo kapelionų sielovados krašto apsaugos sistemoje veiklą, praktinius aspektus, sąlygas ir ypatumus, nustato kariuomenės Ordinariato (toliau – Ordinariatas) ir krašto apsaugos sistemos institucijų (toliau – krašto apsaugos sistema) bendradarbiavimo principus įgyvendinant Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000 m. gegužės 5 d. Sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados nuostatas. Šiame reglamente kariuomenės institucijos ir jose tarnaujantys asmenys atitinkamai reiškia visas krašto apsaugos sistemos institucijas ir jose tarnaujančius asmenis.
2. Savo veikloje Ordinariatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Kanonų teisės normomis, Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000 m. gegužės 5 d. Sutartimi dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados (toliau – Sutartis) ir Lietuvos kariuomenės Ordinariato statuto nuostatomis, Lietuvos kariuomenės Ordinaro (toliau – Ordinaro) potvarkiais, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei šiuo reglamentu.
3. Ordinariatas yra juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje ir jam suteiktas identifikavimo kodas. Ordinariatas turi sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, antspaudą su savo pavadinimu, bendrąjį ir raštų (lietuvių, anglų ir italų kalbomis) blankus.
4. Ordinariatas nėra kariuomenės sudėtinė institucija. Kariuomenėje yra dalis Ordinariato pareigybių, kurios finansuojamos ir aprūpinamos iš kariuomenei skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal atskirą krašto apsaugos ministro patvirtintą Ordinariato išlaidų sąmatą. Šį etatų sąrašą kariuomenėje Ordinaro siūlymu tvirtina krašto apsaugos ministras.
5. Ordinariato finansinę ir materialinę apskaitą tvarko Ordinariato ekonomas arba jo vadovaujamas apskaitos poskyris. Kariuomenėje esančių Ordinariato etatinių pareigybių išlaikymo ir aprūpinimo finansinę ir materialinę apskaitą tvarko Lietuvos kariuomenės finansų ir turto tarnybos apskaitininkas.
6. Ordinariato kurija yra prie šv. Ignoto bažnyčios, Šv. Ignoto g. 6, LT – 2001 Vilnius.
II. ORDINARIATAS IR JO VEIKLOS SĄLYGOS
7. Ordinariatas Šventojo Sosto įsteigtas ir Ordinaras paskirtas remiantis Sutartimi.
8. Ordinariato administraciją sudaro Ordinariato kurija ir kapelionatai.
9. Kapelionatus, suderinęs su krašto apsaugos ministru, steigia Ordinaras. Jie steigiami didžiausiuose kariuomenės junginiuose ir daliniuose, karinių studijų ir mokymo institucijose. Prireikus bendru Ordinaro ir krašto apsaugos ministro susitarimu steigiamas papildomas kapelionatas.
10. Ordinaras, susitaręs su vietos vyskupu, gali paskirti kunigus kapelionais pagalbininkais, neinančiais nuolatinių tarnybinių pareigų kariuomenėje.
11. Ordinaras arba vyriausiasis kariuomenės kapelionas, suderinęs su dalinių (tarnybų) vadais (viršininkais), iš baigusių pagrindinį kario mokymo kursą privalomosios karo tarnybos karių, pasirenka tinkamus karius, jiems neprieštaraujant, padėti karo kapelionams šių karių tarnybos dalinyje (tarnyboje) laikotarpiu.
12. Katalikai, tarnaujantys kariuomenėje, turi teisę į šiuos sielovados patarnavimus:
12.1. priimti sakramentus, sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti Eucharistijoje (šv. Mišiose). Šią teisę turi ir kariuomenėje tarnaujančių asmenų šeimų nariai katalikai;
12.2. dalyvauti reguliariuose bendruose karo kapeliono susitikimuose su kariais tikybos ir dorovės klausimais;
12.3. asmeniškai susitikti su karo kapelionu;
12.4. gauti karo kapeliono pagalbą iškilus dvasinėms problemoms, ligos, sužeidimo ar kitokių sukrėtimų atvejais.
13. Kariai, kurie rengiasi krikštui ar kitiems sakramentams, turi teisę į tam būtinas sąlygas.
14. Pagal Ordinariato ir Krašto apsaugos ministerijos susitarimą kariuomenės įgulų dislokavimo vietovėse kariuomenėje tarnaujančių katalikų religinėms apeigoms skiriamos tam tinkamos krašto apsaugos sistemos padalinių patalpos koplyčioms įrengti.
15. Kariuomenės įgulų dislokavimo vietovėse esančių kapelionatų reikmėms naudojamų bažnyčių ir koplyčių patalpos, sutarus su krašto apsaugos ministru, įrengiamos, išlaikomos bei eksploatuojamos iš Ordinariatui skirtų biudžeto lėšų.
16. Sielovadai skirtos patalpos naudojamos pagal Ordinaro nustatytą tvarką. Jų paskirties negalima keisti be jo sutikimo.
III. KARO KAPELIONŲ TARNYBOS ORGANIZAVIMAS
17. Karo kapelionus skiria, perkelia ir atleidžia Ordinaras.
18. Ordinaras apie kapeliono paskyrimą, perkėlimą ir atleidimą raštu praneša krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui.
19. Ordinarui paskyrus kapelionus, krašto apsaugos ministras, jeigu kapeliono pareigybė numatyta iš biudžeto finansuojamų Ordinariato etatinių pareigybių sąrašo, teisės aktų nustatyta tvarka juos priima į profesinę karo tarnybą. Ordinarui atleidus kapelioną, krašto apsaugos ministras jį atleidžia iš profesinės karo tarnybos.
20. Karo kapelionams, priimtiems į krašto apsaugos ministro patvirtintas profesinės karo tarnybos pareigybes, Ordinaro teikimu teisės aktų nustatyta tvarka suteikiami karininkų laipsniai. Jiems taikomos teisės aktų nustatytos tarnybos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos. Detalius karo kapelionų profesinės karo tarnybos ypatumus, priėmimo į profesinę karo tarnybą, atleidimo iš jos ir kitas sąlygas nustato Krašto apsaugos tarnybos statutas ir kiti teisės aktai.
21. Kapelionams pagalbininkams, neįtrauktiems į Ordinariato pareigybių, finansuojamų iš biudžeto, sąrašą, jų pareigų vykdymo laikotarpiu išduodami jų statusą patvirtinantys pažymėjimai.
22. Eucharistija (šv. Mišios) po atviru dangumi aukojama karinėse teritorijose tik lauko pratybų metu.
IV. KARO KAPELIONŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
23. Vyriausiasis kariuomenės kapelionas rūpinasi Ordinaro jurisdikcijai priskirtų asmenų sielovada, nuolat ugdo karo kapelionus.
24. Karo kapelionai rūpinasi karių ir kitų kariuomenėje tarnaujančių asmenų religiniu, moraliniu, etiniu, kultūriniu ir pilietiniu ugdymu, skleidžia kariuomenėje krikščioniškąją kultūrą.
25. Karo kapelionas laikydamasis konfidencialumo referuoja ir pataria dalinio (tarnybos) vadui moralės, dorovės, religijos, dalinio vienybės ir asmens gėrio puoselėjimo klausimais; dalyvauja vadovybės posėdžiuose sprendžiant šiuos ir panašius klausimus.
26. Karo kapelionai organizuoja susirinkimus ir pokalbius su kariais, ypač daug dėmesio skirdami religiniams principams bei moraliniams klausimams.
27. Karo kapelionas suteikia dvasinę pagalbą karių šeimų nariams, prireikus informuoja karinio dalinio (tarnybos) vadą (viršininką) apie iškilusias problemas.
28. Karo kapelionai tarnybos metu turi teisę kelti savo kvalifikaciją karo kapelionų kursuose ar kituose renginiuose, į kuriuos jie siunčiami bendru Ordinaro ir Krašto apsaugos ministerijos sutarimu.
29. Karo kapelionai už jiems paskirtą sielovados kariuomenėje vykdymą atsiskaito vyriausiajam kariuomenės kapelionui.
30. Ordinaras ir vyriausiasis kariuomenės kapelionas atitinkamai atsako už:
30.1. biudžetinių lėšų ir materialinių vertybių saugojimą, apskaitą bei racionalų ir tikslinį panaudojimą;
30.2. reikalingų lėšų bei materialinių vertybių poreikio apskaičiavimo pagrįstumą;
30.3. sudarytų sutarčių teisėtumą, įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų kokybę;
30.4. Kanonų teisės normų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi.
V. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ĮSIPAREIGOJIMAI
31. Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovybės, padalinių vadai ir viršininkai bendradarbiauja su Ordinariatu ir karo kapelionais, sudarydami tinkamas sąlygas karių dorovinio, religinio švietimo ir moralinio asmenybės ugdymo, kariuomenėje tarnaujančių katalikų, sielovados patarnavimų bei dvasinės pagalbos srityse.
32. Krašto apsaugos sistemos institucijų vadai ir viršininkai, tarnaujantys kiti asmenys privalo gerbti ir garantuoti karių ir kitų karinėse institucijose tarnaujančių katalikų teisę netrukdomai praktikuoti tikėjimą bei gauti reikiamus sielovados patarnavimus, sudaryti jiems sąlygas šia teise pasinaudoti, o visiems kariuomenėje tarnybą ar darbą pradedantiems asmenims šias jų teises ir sąlygas išaiškinti.
33. Dalinių (tarnybų) vadai (viršininkai) turi sudaryti sąlygas sielovados renginiuose dalyvauti visiems norintiems kariams ir tarnautojams, jei tai netrukdo atlikti karines (tarnybines) užduotis (sargyba ir pan.), ir jų šeimų nariams. Dalinio (tarnybos) vadas (viršininkas) taip pat privalo sudaryti sąlygas karo kapelionams bent kartą per savaitę susitikti su jo dalinyje (tarnyboje) tarnaujančiais asmenimis paskaitos, pokalbio ar dvasinės konferencijos metu. Asmeniui pageidaujant, karo kapelionas laikosi pokalbio konfidencialumo.
34. Krašto apsaugos ministerija ir (ar) kariuomenės vadovybė kariniuose padaliniuose karo kapelionams suteikia darbo patalpas, darbui reikiamas priemones ir transporto paslaugas.
35. Krašto apsaugos ministerija pagal galimybes kapelionams tarnybos vietoje suteikia tinkamas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
36. Karinio dalinio (tarnybos) vadas (viršininkas) privalo sudaryti sąlygas karo kapelionui asmeniškai susipažinti su tarnybą pradedančiais kariais ir išsiaiškinti jų religinius poreikius.
37. Katalikų, tarnaujančių kariuomenėje, maldingas keliones organizuoja Ordinariatas, suderinęs su Krašto apsaugos ministerijos vadovybe ir (ar) kariuomenės vadovybe. Techninę pagalbą šiais klausimais suteikia Krašto apsaugos ministerija ir (ar) kariuomenė.
38. Karių priesaikos, palaiminimo, kariuomenės švenčių, vėliavos ir patalpų laiminimo, laidotuvių bei kitų ceremonijų religinės dalies atlikimo vietą pagal ceremonijos kontekstą reglamentuoja Kariuomenės rikiuotės ir ceremonijų statutas. Ordinaras turi teisę nustatyti šio statuto laikymosi išimtis atliekant religines apeigas.
39. Karinio dalinio (tarnybos) vadas (viršininkas), kuriam pavaldus karys, nedelsdamas informuoja karo kapelioną apie kario mirties atvejį, sunkų sužeidimą ar kitą atsitikimą, kai kariui ar jo šeimos nariams reikalinga dvasinė pagalba.
40. Apie karo kapeliono darbo trūkumus ar kitus prasižengimus karinio dalinio (tarnybos), kuriame dirba kapelionas, vadas (viršininkas) informuoja Ordinarą arba vyriausiąjį kariuomenės kapelioną.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Kilus nesutarimams dėl šio reglamento aiškinimo ar įgyvendinimo, bendro sprendimo ieško krašto apsaugos ministras ir Ordinaras.
42. Šį reglamentą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas.
Dr. Arūnas Bubnys
Antrojo pasaulinio karo metais Europos žydai patyrė milžinišką tragediją. Daugumoje nacių Vokietijos okupuotų šalių buvo iš dalies arba visiškai sunaikintos per šimtmečius čia gyvenusios skaitlingos žydų bendruomenės. Milijonai žydų buvo įkalinti ir žudomi koncentracijos stovyklose, getuose ir kalėjimuose, buvo sušaudyti netoli savo gimtųjų vietų esančiuose miškeliuose ir kitose atokiose vietose. Visose okupuotose šalyse naciai surado talkininkų, padėjusių jiems persekioti ir žudyti žydus. Kita vertus, visose pavergtose šalyse atsirado tūkstančiai geros valios ir humaniškų žmonių, kurie, rizikuodami savo gyvybe ir laisve, įvairiausiais būdais stengėsi padėti savo bendrapiliečiams žydams. Šiame straipsnyje bus kalbama apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir pavienių dvasiškių poziciją ir elgseną žydų genocido (holokausto) atžvilgiu, apie Bažnyčios tarnų pastangas gelbėti persekiojamus ir žudomus žydus.
Bronislovas Paukštys, kunigas, Pasaulio teisuolis (1897-1966)
Apie Lietuvos gyventojų paramą žydams nacių okupacijos laikotarpiu liudija išlikę archyviniai dokumentai, liudininkų prisiminimai, laiškai, moksliniai bei publicistiniai straipsniai ir knygos. Aktyviau šia tema Lietuvoje pradėta domėtis maždaug nuo 1997 m., kai Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (toliau VVGŽM) išleido pirmąjį tęstinio leidinio lietuvių ir anglų kalbomis sąsiuvinį - “Gyvybę ir duoną nešančios rankos“. Šiai dienai yra išleista keturios minėto leidinio knygos1. Minėtuose leidiniuose yra daug faktų ir apie Lietuvos kunigus bei vienuolius įvairiais būdais padėjusius pasmerktiesiems žydams. Nagrinėjamai temai naudinga ir to paties muziejaus išleista pavardžių rodyklė “Žydų gelbėjimas Lietuvoje II pasaulinio karo metais 1941-1944 m. m.“2.Pradedant 1989 m., kai Vilniuje buvo atkurtas valstybinis žydų muziejus, šio muziejaus Gelbėtojų skyriaus darbuotojai surinko dešimtis tūkstančių dokumentų ir liudijimų apie žydų gelbėjimą Lietuvoje. Surinktos medžiagos pagrindu leidžiamas tęstinis leidinys “Gyvybę ir duoną nešančios rankos“, publikuojami moksliniai ir populiarūs straipsniai, demonstruojamos parodos.
Read more: Dr. Arūnas Bubnys: Lietuvos kunigai - žydų gelbėtojai
„Fides“, Romoje veikianti tarptautinė katalikiška žinių agentūra, prasidėjus naujiesiems pristatė per pastaruosius kalendorinius metus nužudytus pastoracijos darbuotojus, mirusių ne natūralia mirtimi, o nužudytų smurtiniu būdu. Pagal žinias, sukauptas per 2012 metus, buvo nužudyta iš viso 12 pastoracijos darbuotojų – dešimt kunigų, viena vienuolė i viena pasaulietė.
"Fides“ pažymi, kad jau ketvirti metai iš eilės kai daugiausiai pastoracijos darbuotojų buvo nužudyta Amerikos žemyne, kuriame šiemet kraują praliejo šeši kunigai. Antroje vietoje seka Afrikos žemynas, kuriame buvo žudyta trys kunigai ir vienuolė. Trečioje – Azija, kur žuvo vienas kunigas ir viena pasaulietė.
„Fides“ atkreipė dėmesį, kad nužudytųjų sąraše ne tik misionieriai „ad gentes“ siaurąja prasme, o visi pastoracijos darbuotojai, kurie mirė nuo smurto. Sąraše nekalbama apie kankinius, bet kaip apie „liudytojus“, kad nebūtų daromas poveikis galimam Bažnyčios vertinimui minimų asmenų atžvilgiu, bet ir todėl, kad kartais turima nedaug žinių apie jų gyvenimą ir mirties aplinkybes.
Didžioji dauguma 2012 metais nužudytų pastoracijos darbuotojų mirė per bandymus apiplėšti. Kai kurie užtiko vagis savo namuose ir jų kūnai buvo surasti su žiaurumo ir kankinimų žymėmis. Kiti buvo užpulti gatvėje.
Kun. David Donis Barrera, 70 metų amžiaus, parapijos klebonas Gvatemaloje, buvo užpultas ir nudurtas po nesunkaus eismo įvykio, kilus ginčui su keliavusiais kitu automobiliu.
Kun. Jenaro Aviña García, 63 metų amžiaus, parapijos klebonas Meksikoje, buvo nužudytas savo namuose ankstų rytą atidaręs klebonijos duris nežinomam asmeniui.
s. Liliane Mapalayi, Jėzaus ir Marijos meilės seserų kongregacijos Kongo demokratinėje Respublikoje vienuolė, buvo mirtinai subadyta durklu būdama įprastinėje savo darbo vietoje: savo kongregacijos mokykloje, kurioje dirbo buhaltere.
Kun. Anastasius Nsherenguzi, 43 metų amžiaus, Tanzanijos kunigas, buvo sunkiai sužeistas Didįjį Penktadienį ir mirė po paros nieko nepasakęs. Po mirties paaiškėjo, kad grįžtantį po Mišių kunigą nužudė keli susiginčiję jaunuoliai, kuriuos kunigas bandė išskirti. Vienas akmeniu trenkė jam į galvą.
Kun. Luigi Plebani, 62 metų amžiaus, italas iš Brešios vyskupijos, misionierius ir „fidei donum“ buvo nužudytas Brazilijoje. Jis buvo surastas pakartas namuose su pleistru užklijuota burna.
Kun. Valentin Eduardo Camale, 49 metų amžiaus vienuolis, turbūt vagių itin žiauriai sumuštas Mozambike, kongregacijos misijos stotyje.
Kun. Pablo Emilio Sanchez Albarracin, Kolumbijos Bažnyčios dvasininkas, buvo užpultas parapijoje per apiplėšimą. Sunkiai sužeistas kunigas mirė ligoninėje po trijų dienų.
Katalikas maronitas, libanietis, kun. Elie Gergi al-Makdessi, 50 metų amžiaus, buvo nužudytas per apiplėšimą, už 10 km nuo Beiruto. Jis buvo pasmaugtas, paskui paskandintas.
Kun. Teodoro Mariscal Rivas, 45 metų amžiaus, klebonas Meksikoje. Surastas nužudytas klebonijoje, su surištomis rankomis ir kojomis, maišu ant galvos.
Kun. Bruno Raharison SJ, Madagaskaro katalikų Jono XXIII kongregacijos ekonomas, buvo nužudytas per bandymą apiplėšti kelyje.
Conchita Francisco, 62 metų amžiaus pasaulietė, buvo nušauta priešais Bongao katedrą, pietų Filipinuose, kur daug visuomeninės įtampos dėl regione veikiančių musulmonų sukilėlių, piratų, teroristų ir nusikaltėlių.
Kun. Eduardo Teixeira, 35 metų amžiaus, buvo nužudytas per apiplėšimą Brazilijoje. Tik prieš trejus mus priėmęs šventimus kunigas atidavė vagišiui piniginę, tačiau kai sėdosi atgal į automobilį buvo nušautas.
Išvardyti dvylika asmenų nepadarė nieko stulbinančio, neišgarsėjo žiniasklaidoje; jie paprasčiausiai liudijo ėjimo su Jėzumi grožį, ėjimo ten, kur jis pašaukė paliudyti krikščionybę.
Sąrašai, kuriuos kasmet skelbia „Fides“ yra provizoriniai ir prie jų būtina pridėti sąrašą tų asmenų, apie kuriuos gal niekad nebus galima nieko sužinoti, gal net vardo, kurie visuose pasaulio pakraščiuose kenčia ir gyvybe sumoka už tikėjimą į Kristų. (Vatikano radijas)
Publ.: Codex epistoluris Vitoldi magni ducis Lithuuniue, 1376—1430, ed. A. Prochaska, (serija: Monumentu medii nevi historica res gestus Poloniue illustruntiu, t. 6), Cracoviae: Academia literarum Cracoviensis, 1882, p. 1018-1024. Utes uc resgestue inter Polonos Ordinemque Cruciferorum, t. III, ed. Adam T.Dzialyriski, Posnaniae, 1856, p. 184190. Codex Mednicensis seit Sumogitiue dioecesis, pars I, collegit Paulus Jatulis (serija: Fontes Historiue Lituuniae), Roma: Academia lituana catholica scientiarum, 1984, nr. 1, p. 2-13 (1416-02-13).
Dalis žemaičių skundo išversta j lietuvių kalbą ir paskelbta: „Žemaičių pareiškimas Konstanco Bažnyčios Susirinkimui ir valdovams“, iš lotynų k. vertė Dalia Dilytė, in: BRA'IŠ, t. 1: Nuo seniausiu laiktį iki XV amžinus pabaigos, sudarė Norbertas Vėlius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 517—518.
Šviesiausias kunigaikšti ir karalių karaliau, šventai gerbiami Kristuje rėvai ir dievobaimingi ponai! Kadangi ta šviesa, kuri apšviečia visą pasaulį, tik tada pradėjo apšviesti mūsų aklumo tamsumas, kai tos šviesos autoriui patiko pakviesti lietuvių gentį į tikrosios šviesos pažinimą, t. y. į katalikų tikėjimą. Daugelis mūsų brolių iš lietuvių genties, kurios mes esame kūnas ir kraujas, šventuoju krikštu yra atgimę ir ten pat Lietuvoje bendraudami su krikščionimis, pamokslininkų pamokyti, kiek galėjo suprato, kad išganymas, priklausomas nuo aukščiausio daiktų Kūrėjo, tegali būti skelbiamas tik tokių vyrų, kurie yra katalikai, pamaldžiai praktikuojantys Kristaus tikėjimą. Tie pamokslininkai plačiau mus mokė, kad visame pasaulyje nėra artimesnės aukščiausiam Dievui ir galinčios pasiekti platesnę ir vaisingesnę laisvę tautos, kaip krikščioniškoji tauta. Aukščiau minėti mūsų broliai skelbė mums kaip tikrą dalyką kad iš Aukščiausiojo lūpų išeinanti teisingumo pilnybė tarp krikščionių yra labiau mylima, negu tarp visų kitų tautų genčių, ir Dievo bei artimo meilė tokia jėga ir tokiu skelbimu tampa aiški, kad jie, tarsi ypatinga pareiga vienas su kitu surišti, niekam negali daryti to, kas patiems nepa-tinka, niekam negali linkėti to, ko patys nenori; iš to galima spręsti ar kas nors yra tikras krikščionis.
Read more: ŽEMAIČIŲ SKUNDAS KONSTANCO VISUOTINIAME BAŽNYČIOS SUSIRINKIME 1416 M.