† Dievui ir Tėvynei
  • Pradžia
  • LKMA
  • Video
    • Pokalbiai
    • Kantičkinės giesmės
    • Dokumentika
  • Audio
  • Knygos
    • Knygų sąrašas - pavadinimai, autorius, peržiūros
    • Knygos pagal pavadinimus
    • Knygos pagal autorius
    • Knygos pagal peržiūras
    • Knygų pradinė lentelė

Knygų sąrašas

MYLĖTI ARTIMĄ Liudijimai apie kunigą Juozą Zdebskį

Išsami informacija
Peržiūros: 66
Loreta Paulavičiūtė
virselis
Vilnius 1998
 
 
pdf
 
 
box
Knyga „Mylėti artimą“ yra unikalus istorinis ir dvasinis liudijimas, sudarytas iš videomedžiagos, surinktos dokumentiniam filmui apie kunigą Juozą Zdebskį (1929–1986). 1998 metais „Katalikų akademijos“ išleista knyga, kurią parengė Loreta Paulavičiūtė, o įvadinius paaiškinimus ir epilogą parašė Vidas Spengla, pateikia gyvus ir autentiškus pasakojimus žmonių, artimai pažinojusių šį iškilų disidentą, kunigą ir dvasios tėvą.
Turinys ir struktūra
Knygos pagrindą sudaro iššifruoti interviu su įvairiais žmonėmis – nuo aukščiausių dvasininkų iki paprastų parapijiečių, nuo bendražygių pogrindžio veikloje iki artimųjų. Kiekvienas skyrius skirtas tam tikram kunigo Zdebskio gyvenimo ir veiklos aspektui, kurį atskleidžia jį pažinojusių asmenų prisiminimai. Knyga suskirstyta į temines dalis, tokias kaip „Seminarija“, „Neakivaizdinė pogrindžio seminarija“, „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas“, „Spaudos darbų bendražygiai“, „Jaunimas“, „Parapijiečiai“, „Kančios mokykla“, kurios leidžia skaitytojui susidaryti išsamų ir daugiaplanį kunigo portretą.
Knygoje savo liudijimais dalijasi tokios iškilios asmenybės kaip kardinolas Vincentas Sladkevičius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, monsinjorai Alfonsas Svarinskas, Jonas Kauneckas, Juozas Užupis, Petras Puzaras ir Vincentas Vėlavičius, taip pat artimi bendražygiai Petras Plumpa, Jonas Stašaitis, Nijolė Sadūnaitė, kunigai Robertas Grigas, Julius Sasnauskas ir daugelis kitų.
Pagrindinės temos
Knygoje atsiskleidžia plati kunigo Juozo Zdebskio veiklos ir asmenybės panorama:
Dvasinis portretas: Bendražygiai ir dvasios vaikai pabrėžia Zdebskio gilų pamaldumą, nuolatinę maldą (ypač mąstomąją ir Rožančių) ir beribį pasitikėjimą Dievu, kuris buvo visos jo veiklos pagrindas. Jo santykis su Dievu apibūdinamas kaip egzistencinis, nuolatinis buvimas Jo akivaizdoje.
Bebaimis pasipriešinimas: Knygoje detaliai nušviečiama Zdebskio, KGB praminto „Akiplėša“, veikla sovietinio pasipriešinimo kontekste. Jis buvo vienas iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ rėmėjų ir medžiagos teikėjų, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto (TTGKK) įkūrėjų ir pogrindinės kunigų seminarijos iniciatorius.
Meilė artimui ir „parapija be ribų“: Liudijimuose nuolat pabrėžiama Zdebskio beribė meilė žmogui, ypač kenčiančiam, atstumtam ar puolusiajam. Jis lankydavo kalinius, tremtinius ir sovietinės armijos kareivius visoje Sovietų Sąjungoje, sakydamas, kad „dėl vieno žmogaus, dėl vienos sielos galima pervažiuoti visą imperiją“. Dėl to jo parapija neturėjo ribų, o artimo meilė buvo svarbesnė už formalų pareigų atlikimą.
Persekiojimai ir kančia: Knygoje atskleidžiamas negailestingas KGB persekiojimas: nuolatinis sekimas, bandymai sukompromituoti, du įkalinimai už vaikų katekizaciją ir pasikėsinimai į gyvybę. Ypač detaliai aprašomas 1980 m. įvykdytas cheminis nudeginimas, kurį KGB organizavo su Maskvos specialistų pagalba, siekdama jį sukompromituoti kaip venerinį ligonį. Liudininkai pasakoja, kaip jis buvo pagrobtas iš ligoninės, siekiant išvengti sufabrikuotos diagnozės. Pats Zdebskis kančią laikė didžiausia Dievo dovana ir mokė ją įprasminti, aukojant už kitus.
Žmogiškasis portretas: Knyga atskleidžia ne tik šventąjį, bet ir gyvą žmogų – su savitu humoro jausmu, kartais vėluojantį, nepraktikuojantį įprastos drausmės, bet visada autentišką ir nuoširdų. Jo gebėjimas džiaugtis gyvenimu, bendrauti su jaunimu, meilė gamtai ir net humoro jausmas bendraujant su saugumiečiais piešia sudėtingą, bet nepaprastai patrauklią asmenybę.
Stilius ir reikšmė
Knyga parašyta gyva, autentiška kalba. Tai nėra nugludinti literatūriniai tekstai, o tiesioginiai žmonių pasakojimai, išsaugantys jų individualų stilių ir emocijas. Tai suteikia knygai ypatingo patikimumo ir paveikumo.
„Mylėti artimą“ yra ne tik svarbus istorinis šaltinis, atskleidžiantis Bažnyčios ir disidentinio judėjimo kovą sovietmečiu, bet ir įkvepiantis dvasinės literatūros kūrinys. Kunigo Juozo Zdebskio gyvenimo pavyzdys, atskleistas per daugybės jį pažinojusių žmonių liudijimus, tampa galingu tikėjimo, pasiaukojimo ir meilės liudijimu, aktualiu ir šiandienos skaitytojui.

Skaityti daugiau: MYLĖTI ARTIMĄ Liudijimai apie kunigą Juozą Zdebskį

JĖZAUS ŠIRDIS ir Jos intronizacija

Išsami informacija
Peržiūros: 65
Kun. F. Kapočius
virselis
KAUNAS 1923
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
    Širdis, Kuri Valdo: Kun. F. Kapočiaus Gidas į Šeimos Pašventinimą
Kunigo F. Kapočiaus knyga „Jėzaus Širdis ir Jos intronizacija“, išleista 1923 metais, yra karštas ir praktiškas kvietimas Lietuvos tikintiesiems atnaujinti savo dvasinį gyvenimą per pamaldumą Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Parašyta sudėtingu tarpukario laikotarpiu, kai, atgavus nepriklausomybę, tauta susidūrė su dvasiniais iššūkiais – tikėjimo atšalimu ir moralinių vertybių krize – ši knygelė tampa galingu ginklu ir vilties šaltiniu, siūlančiu konkretų kelią į asmeninį ir visuomenės atsivertimą.
Intronizacija: Kas, Kodėl ir Kaip?
Knygos esmė – intronizacijos idėja, kurią autorius išsamiai paaiškina. Tai nėra vien paveikslo pakabinimas, o sąmoningas ir iškilmingas aktas, kuriuo šeima, bendruomenė ar net visa tauta pripažįsta Jėzų Kristų savo Karaliumi ir Valdovu, simboliškai pasodindama Jo Širdį į savo gyvenimo „sostą“.
Prasmė ir Tikslas: Autorius pabrėžia, kad tikroji laimė slypi ne pasaulio gėrybėse, o meilės ryšyje su Dievu. Intronizacija yra būdas šį ryšį atkurti ir sustiprinti. Jos tikslas – kad Jėzaus meilė viešpatautų šeimose, išgydytų susiskaldymus, atneštų ramybę ir apsaugotų nuo moralinio nuopuolio. Tai atsakas į paties Jėzaus troškimą, apreikštą šv. Margaritai Marijai Alakok, kad Jo Širdis būtų garbinama ir mylima.
Istorija ir Vaisiai: Knygoje trumpai nušviečiama pamaldumo Jėzaus Širdžiai ir pačios intronizacijos praktikos istorija, pradedant nuo šv. Margaritos Marijos iki Tėvo Mateo Crawley-Boevey, kuris tapo didžiausiu šio judėjimo apaštalu visame pasaulyje. Autorius pateikia įkvepiančių pavyzdžių apie stebuklingus atsivertimus, šeimų susitaikymą ir net visų tautų dvasinį atgimimą, įvykusį po intronizacijos.
Praktinis Vadovas: Didelė knygos dalis yra skirta praktiniams nurodymams. F. Kapočius detaliai paaiškina, kaip pasiruošti intronizacijai (per išpažintį ir Komuniją), kaip iškilmingai ją atlikti namuose, pateikia pasiaukojimo aktų tekstus, maldas ir litaniją. Pabrėžiama, kad intronizacija nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis gyvenimas jos dvasia – kasdienė malda, dažnas sakramentų priėmimas ir nuolatinis Jėzaus artumo prisiminimas.
Ugnies ir Meilės Kalba
Kunigo F. Kapočiaus stilius yra labai emocionalus, gyvas ir tiesiogiai kreipiantis į skaitytojo širdį. Jis kalba kaip ganytojas, degantis meile savo kaimenei ir trokštantis ją apsaugoti nuo pavojų. Kalba paprasta, suprantama kiekvienam, gausi retorinių klausimų ir jausmingų kreipinių („Broliai ir seserys“, „Mielas skaitytojau“). Tai ne teologinis traktatas, o veikiau ugningas pamokslas, kurio tikslas – ne tik informuoti, bet uždegti skaitytojo širdį meile Jėzaus Širdžiai.
Išvados
„Jėzaus Širdis ir Jos intronizacija“ yra vertingas istorinis ir dvasinis dokumentas, atspindintis tarpukario Lietuvos katalikų dvasingumą. Nors praėjo daug laiko, knygos žinia išlieka aktuali. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame šeima patiria daugybę krizių, o žmogus dažnai jaučiasi vienišas ir praradęs kryptį, kun. F. Kapočiaus kvietimas įsileisti Jėzų į savo namų ir širdies centrą skamba kaip niekad galingai. Tai paprastas, bet gilus vadovas, kaip asmeninį ir šeimos gyvenimą paversti Dievo karalystės dalimi.

Skaityti daugiau: JĖZAUS ŠIRDIS ir Jos intronizacija

KRISTUS - Jo mesianizmas ir dievybė

Išsami informacija
Peržiūros: 65
kun. B. Andruška S. J.
virselis
ŠIAULIAI 1935
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
   Gynybinis Tvirtinimas Tikėjimui: Kun. B. Andruškos „Kristus: Jo mesianizmas ir dievybė“
Kunigo Benedikto Andruškos S. J. knyga „Kristus: Jo mesianizmas ir dievybė“, išleista 1935 metais, yra fundamentalus katalikiškos apologetikos veikalas, skirtas atsakyti į esminį krikščionybės klausimą: „Kas yra Jėzus Kristus?“ Autorius, remdamasis Šventuoju Raštu ir istorine analize, metodiškai ir argumentuotai griauna racionalistų bei liberaliųjų protestantų tezes, teigiančias, kad Jėzus tebuvo iškilus žmogus, o Jo dieviškumas – vėlesnės tikinčiųjų bendruomenės mitas. Ši knyga – tai ne sentimentali meditacija, o logiškai sustyguotas ir tvirtai pagrįstas įrodymas, kodėl Katalikų Bažnyčios tikėjimas į Kristaus dievybę yra ne akla dogma, o istoriškai ir teologiškai pamatuota tiesa.
Nuo Pranašysčių Iki Dievo Išpažinimo: Argumentų Grandinė
Knygos struktūra veda skaitytoją nuosekliu įrodymų keliu, logiškai pereinant nuo vieno teiginio prie kito, kol galiausiai pasiekiamas galutinis tikslas – Kristaus dievybės patvirtinimas.
Pirmiausia – Mesijas. Prieš kalbėdamas apie dieviškumą, kun. Andruška kruopščiai išanalizuoja Mesijo sąvoką, kokia ji buvo Kristaus laikais. Jis atskiria tris pagrindines sroves: Senojo Testamento pranašų skelbiamą dvasišką ir kenčiantį Mesiją, fariziejų-rabinų laukiamą politinį ir tautinį karalių bei apokaliptinės literatūros antpasaulinį, eschatologinį Išganytoją. Šis išskyrimas yra esminis, nes autorius parodo, kad Jėzus save tapatino būtent su pranašų skelbtuoju, o ne su politizuotu ar fantastiniu Mesijo paveikslu.
Jėzus Skelbia Save Mesiju. Antrame žingsnyje detaliai nagrinėjama, kaip pats Jėzus palaipsniui ir pedagogiškai atskleidė savo mesianistinę tapatybę. Vengdamas klaidingų politinių interpretacijų, Jis iš pradžių savo misiją liudijo darbais ir užuominomis, kol galiausiai, Petro išpažinimo metu ir teisme, atvirai patvirtino esąs lauktasis Kristus.
Jėzus Skelbia Save Dievu. Tai pati svarbiausia knygos dalis. Autorius įrodo, kad Jėzus save laikė ne šiaip Dievo pasiuntiniu, o Dievo Sūnumi unikalia, prigimtine prasme. Analizuojami Jo žodžiai apie preegzistenciją („pirmiau, negu buvo Abraomas, aš esu“), Jo išskirtinį santykį su Tėvu („Aš ir Tėvas esame viena“), Jo dieviškas galias atleisti nuodėmes, teisti pasaulį ir suteikti amžinąjį gyvenimą.
Dievo Liudijimas: Stebuklai ir Prisikėlimas. Savo teiginius Jėzus patvirtino dieviškais ženklais. Kun. Andruška detaliai nagrinėja Kristaus stebuklus (gydymus, gamtos jėgų valdymą, numirėlių prikėlimą) ir pranašystes, įrodydamas jų istoriškumą ir antgamtinį pobūdį. Kulminacinis ir neginčijamas Jo dievybės įrodymas – Prisikėlimas iš numirusių, kuriam autorius skiria itin daug dėmesio, analizuodamas tuščio kapo faktą ir pasirodymus liudininkams.
Apaštalų Tikėjimas. Paskutiniame skyriuje parodoma, kad tikėjimas į Kristaus dievybę nebuvo vėlesnių kartų išradimas. Remiantis Apaštalų darbais ir laiškais, atskleidžiama, kad nuo pat Sekminių pirmieji krikščionys išpažino Jėzų kaip „Viešpatį ir Dievą“, taip patvirtindami, kad jie tiesiogiai perėmė ir išsaugojo paties Kristaus apreikštą tiesą apie save.
Išvados
Kun. B. Andruškos „Kristus: Jo mesianizmas ir dievybė“ yra tvirtas ir išsamus apologetinis veikalas. Jo stiprybė – logiškas argumentavimas, kruopštus darbas su šaltiniais ir gebėjimas atremti esmines netikinčiosios kritikos tezes. Nors parašyta prieš daugelį dešimtmečių, knyga neprarado savo aktualumo ir yra vertingas gidas kiekvienam, norinčiam ne tik aklai tikėti, bet ir suprasti, kodėl tikėjimas į Jėzų Kristų kaip į tikrą Dievą ir tikrą Žmogų yra kertinis krikščionybės akmuo.

Skaityti daugiau: KRISTUS - Jo mesianizmas ir dievybė

JAUNI ir ŠVENTI

Išsami informacija
Peržiūros: 65
Wilhelm Schamoni
virselis
KAUNAS 1995
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
   Pavyzdžiai, Kurie Įkvepia: Wilhelmo Schamoni Knygos „Jauni ir šventi“ Apžvalga
Wilhelmo Schamoni knyga „Jauni ir šventi“ – tai įkvepiantis rinkinys trumpų biografijų, pasakojančių apie jaunus žmones, kurie savo gyvenimu paliudijo gilų tikėjimą ir pasiekė šventumo aukštumų. Tai nėra išsamios istorinės studijos, o veikiau koncentruoti, paveikūs portretai, skirti įkvėpti skaitytoją, ypač jaunimą, ir parodyti, kad šventumas nėra nepasiekiamas idealas, o gyvas ir realus kelias, atviras kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo aplinkybių.
Šventumo Mozaika
Knygos struktūra yra paprasta ir patraukli. Autorius pateikia visą galeriją šventųjų, palaimintųjų ir garbingųjų Dievo tarnų, kurių gyvenimai aprėpia kelis šimtmečius – nuo XVI a. iki pat XX a. vidurio. Kiekvienam asmeniui skirtas trumpas, vieno ar dviejų puslapių aprašymas, dažnai papildytas portretu. Šis formatas leidžia greitai susipažinti su daugybe skirtingų asmenybių ir jų dvasinių kelių.
Skaitytojas čia sutiks ir gerai žinomus jaunimo globėjus, tokius kaip šv. Aloyzas Gonzaga ir šv. Stanislovas Kostka, kurie atsisakė kilmingo gyvenimo dėl tarnystės Dieve, ir mažiau girdėtus, bet ne mažiau įkvepiančius pavyzdžius. Tarp jų – drąsioji skaistybės kankinė šv. Marija Goreti, savo žudikui atleidusi mirties patale; misionierius šv. Petras Šanelis, paaukojęs gyvybę tolimoje Okeanijos saloje; ar XX a. kankinys Karlas Leisneris, kunigu įšventintas Dachau koncentracijos stovykloje.
Knygoje vaizduojamas šventumas yra įvairiapusis: nuo mistinių patirčių, kurias išgyveno šv. Gema Galgani ar Švč. Trejybės Elzbieta, iki praktiškos, veiklios meilės, kuria pasižymėjo didysis jaunimo auklėtojas šv. Jonas Boskas ar socialinio teisingumo pradininkas Fridrichas Ozanamas.
Pagrindinė Žinia: Šventumas Yra Kiekvienam
Visas šias skirtingas istorijas jungia viena pagrindinė mintis, kurią autorius iškelia pratarmėje: šventumas padeda jauno žmogaus lūkesčiams išsipildyti. Knyga nuosekliai griauna mitą, kad šventumas – tai tik išrinktųjų, senyvų ar nuo pasaulio atsiskyrusių žmonių kelias. Priešingai, W. Schamoni rodo, kad jaunatviškas maksimalizmas, idealizmas ir tyra širdis gali tapti pačiu tiesiausiu keliu pas Dievą.
Dauguma knygos herojų susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir šiuolaikinis jaunimas: vidinėmis kovomis, tėvų nesupratimu, abejonėmis dėl pašaukimo, ligomis ir neteisingais kaltinimais. Tačiau juos visus vienija vienas dalykas – besąlygiškas pasitikėjimas Dievu ir troškimas atsiliepti į Jo meilę meile. Jų gyvenimai tampa liudijimu, kad didžiausia laimė yra ne savęs realizavimas pasaulio akimis, o visiškas savęs atidavimas Dievui.
Išvados
„Jauni ir šventi“ yra puikus dvasinės literatūros pavyzdys, gebantis trumpai ir paveikiai prabilti į skaitytojo širdį. Tai tarsi dvasinis vitaminų rinkinys, kurio kiekviena „kapsulė“ – atskiro šventojo istorija – suteikia įkvėpimo, drąsos ir primena apie amžinąsias vertybes. Dėl savo fragmentiškos struktūros knyga puikiai tinka kasdieniam skaitymui ir apmąstymui. Tai vertingas kelrodis kiekvienam jaunam žmogui, ieškančiam prasmės ir tikrų gyvenimo pavyzdžių, bei puikus priminimas visiems, kad kelias į šventumą prasideda nuo paprasto, bet tvirto „taip“ Dievui savo kasdienybėje.

Skaityti daugiau: JAUNI ir ŠVENTI

Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje

Išsami informacija
Peržiūros: 65
Jonas Burkus
virselis
Vilnius 1996
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Kelionė per pranašysčių žemėlapį: Jono Burkaus knygos „Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje“ apžvalga
Tęsdamas savo unikalią kelionę po šiuolaikinių mistinių reiškinių pasaulį, kunigas Jonas Burkus antrojoje savo serijos knygoje „Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje“ (1996 m.) nukreipia skaitytojo žvilgsnį į krikščionybės šerdį. Jei pirmoji dalis supažindino su dangiškaisiais pranešimais Azijoje ir Afrikoje, tai šis tomas aprėpia gerai žinomus piligrimystės centrus bei atskleidžia mažiau girdėtus, tačiau ne mažiau paveikius įvykius Europoje ir abiejuose Amerikos žemynuose. Tai kruopštus ir sistemingas pasakojimų rinkinys, liudijantis apie nenutrūkstamą Dievo Motinos rūpestį ir skubų kvietimą žmonijai atsiversti.
Knygos panorama: nuo Gvadalupės iki Skiemonių
Knygos geografija išties įspūdinga. Autorius skaitytoją veda per dešimtis vietovių, kuriose, kaip tikima, apsireiškė Jėzus, Mergelė Marija ar angelai. Kūrinys apima tiek istorinius, Bažnyčios oficialiai pripažintus įvykius, tiek naujesnius, kurie dar tiriami.
Klasikiniai apsireiškimai: Skaitytojas iš naujo atranda tokias vietas kaip Fatima (Portugalija) su jos pranašystėmis apie Rusiją, Lurdas (Prancūzija), Gvadalupė (Meksika) su stebuklingu paveikslu ant Jono Diego tilmos. Šie pasakojimai pateikiami glaustai, bet esmingai, pabrėžiant jų svarbą Bažnyčios istorijoje.
Mažiau žinomi Europos įvykiai: Knygoje daug dėmesio skiriama ir tokioms vietovėms kaip Garabandalis (Ispanija) su pranašystėmis apie būsimą „Perspėjimą“, „Stebuklą“ ir „Bausmę“, San Nikolasas (Argentina) ar Medžiugorjė (Bosnija ir Hercegovina), kurioje perduodamos taikos žinios.
Ypatingas dėmesys Lietuvai: Ši knygos dalis yra išskirtinė vertybė Lietuvos skaitytojui. Autorius ne tik primena istorinį Šiluvos stebuklą, išgelbėjusį Lietuvą nuo protestantizmo, bet ir detaliai aprašo sovietmečiu vykusius apsireiškimus Skiemonių parapijoje (Romai Macvytei) ir Kudirkos Naumiestyje (Anelei Matijošaitienei). Šie pasakojimai, kupini tikėjimo persekiojimų akivaizdoje, liudija apie ypatingą Dievo Motinos globą mūsų tautai sunkiausiais istorijos momentais.
Bendras dangaus pranešimas
Nors apsireiškimai vyksta skirtingose kultūrose ir laikmečiuose, jų perduodama žinia yra stebėtinai vieninga ir nuosekli. Pagrindiniai akcentai:
Skubus kvietimas atsiversti: Tai pati svarbiausia tema. Žmonija raginama grįžti prie Dievo, atgailoti už nuodėmes ir keisti savo gyvenimą.
Malda ir pasninkas: Ypač pabrėžiamas rožinio kalbėjimas, vadinamas galingu ginklu kovoje su blogiu. Pasninkas įvardijamas kaip priemonė, galinti sustabdyti karus ir nelaimes.
Eucharistijos ir Išpažinties svarba: Nuolat primenama apie būtinybę dažnai ir nuoširdžiai priimti sakramentus, pabrėžiant realų Jėzaus buvimą Švenčiausiajame Sakramente.
Pasaulio nuodėmingumas ir gresiančios bausmės: Atvirai kalbama apie moralinį nuosmukį, ypač negimusių kūdikių žudymą, šeimų irimą ir kunigų bei vienuolių atšalimą. Perspėjama, kad jei žmonija nepasitaisys, jos laukia dideli išbandymai.
Apibendrinimas
Jono Burkaus knyga „Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje“ yra daugiau nei tik mistinių įvykių kronika. Tai – dvasinis kelrodis, parodantis, kad Dievas niekada neapleidžia savo vaikų ir nuolat siunčia jiems ženklus bei pagalbą per savo Motiną. Knyga, apimanti platų geografinį ir istorinį spektrą, leidžia pajusti visuotinį dangaus rūpestį ir suvokti, kad, nepaisant kultūrinių skirtumų, visų tikinčiųjų kelias į išganymą yra grindžiamas tomis pačiomis amžinomis vertybėmis: tikėjimu, malda, atgaila ir meile. Tai paveikus ir viltingas priminimas, kad net ir tamsiausiais laikais dangus yra atviras

Skaityti daugiau: Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje

Dieviškasis Išganytojas

Išsami informacija
Peržiūros: 63
Mauricas Meschler, S. J
virselis
KAUNAS 1926
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
    Idealas Jaunai Sielai: Maurico Meschlerio „Dieviškasis Išganytojas“
Jėzuito Maurico Meschlerio knyga „Dieviškasis Išganytojas: Gyvenimo vaizdas mokslus einančiajam jaunimui“ yra klasikinis dvasinės literatūros veikalas, kuriuo siekiama ne tik chronologiškai atpasakoti Jėzaus Kristaus gyvenimą, bet ir atskleisti jo teologinę gelmę bei dvasinę prasmę jaunam, mąstančiam skaitytojui. Tai nėra tik istorinis pasakojimas – tai kvietimas į asmeninį susitikimą su Kristumi, pateikiant Jį kaip aukščiausią idealą, tiesos, šviesos ir gyvenimo šaltinį.
Nuo Amžinybės iki Dangaus Vartų
Knygos struktūra nuosekliai veda skaitytoją per visą Išganymo istoriją, pradedant nuo amžinojo Žodžio (Logos) buvimo Dievo prieglobstyje ir baigiant Jo garbinga viešpatyste danguje. Autorius kruopščiai ir detaliai aprašo kiekvieną Išganytojo gyvenimo etapą:
Prieš Įsikūnijimą: Knyga prasideda ne nuo gimimo Betliejuje, o nuo Kristaus preegzistencijos – Jo, kaip Dievo Sūnaus ir amžinosios Išminties, vaidmens Kūrimo plane. Taip pat nušviečiamas ilgas ir pranašysčių kupinas Senojo Testamento laikotarpis, ruošęs pasaulį Mesijo atėjimui.
Jėzaus Jaunystė: Ši dalis su ypatingu švelnumu ir pagarba vaizduoja Įsikūnijimo paslaptį, Jėzaus gimimą, paslėptąjį gyvenimą Nazarete. M. Meschleris pabrėžia Šventosios Šeimos dorybes – klusnumą, pasižeminimą, darbštumą – kaip pavyzdį kiekvienam jaunam krikščioniui.
Viešasis Gyvenimas: Plačiausioje knygos dalyje detaliai nagrinėjamas trejus metus trukęs Jėzaus viešasis veikimas. Autorius ne tik perpasakoja Evangelijų įvykius – pamokslus, stebuklus, palyginimus – bet ir atskleidžia gilią jų prasmę, aiškina simbolius ir teologines tiesas. Kristus čia atsiskleidžia kaip Mokytojas, Gydytojas ir Ganytojas, kviečiantis į Dievo karalystę.
Kančia, Mirtis ir Prisikėlimas: Kulminacinėse dalyse su didžiu susikaupimu aprašomos Paskutinės vakarienės, kančios Alyvų darželyje, teismo ir Nukryžiavimo paslaptys. Autorius pabrėžia atperkamąją Kristaus aukos prasmę. Knyga baigiama džiugia Prisikėlimo ir garbingo Žengimo į dangų žinia, atveriančia tikintiesiems amžinojo gyvenimo viltį.
Stilius ir Tikslas
M. Meschlerio rašymo stilius yra iškilmingas, pamaldus ir didaktiškas. Jis tiesiogiai kreipiasi į jauną skaitytoją, vadindamas jį „mielu jaunimu“, ir siekia ne tik informuoti, bet ir ugdyti, įkvėpti. Kalba turtinga biblinių citatų, teologinių įžvalgų ir moralinių pamokymų.
Knygos tikslas – parodyti, kad Jėzus Kristus yra ne abstrakti figūra, o gyvas Asmuo, tobulas Dievas ir tobulas Žmogus, kurio gyvenimas yra pats tikriausias ir kilniausias idealas. Autorius pabrėžia, kad jaunystė yra idealų metas, o Kristus yra visų idealų Idealas, galintis patenkinti giliausius jaunos sielos tiesos, gėrio ir grožio troškimus.
Išvados
Nors parašyta beveik prieš šimtmetį, Maurico Meschlerio „Dieviškasis Išganytojas“ išlieka vertingas dvasinio skaitymo šaltinis. Šiuolaikiniam skaitytojui kalbos stilius gali pasirodyti kiek senamadiškas, tačiau knygos turinio gilumas ir dvasinė įžvalga yra nesenstantys. Tai išsamus ir įkvepiantis Jėzaus gyvenimo vadovas, skirtas tiems, kurie nori ne tik sužinoti apie Kristų, bet ir Jį pažinti, pamilti ir sekti Jo pavyzdžiu. Tai knyga, kuri stiprina tikėjimą ir padeda suprasti, kad krikščionybė – tai ne taisyklių rinkinys, o gyvas santykis su Dieviškuoju Išganytoju.

Skaityti daugiau: Dieviškasis Išganytojas

Suvažiavimo darbai VI 1969m.

Išsami informacija
Peržiūros: 63
Redaguoja A. Liuima, S. J.
virselis
ROMA 1969
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
 
  Šis leidinys – tai šeštasis Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos (L.K.M.A.) Suvažiavimo Darbų tomas, išleistas Romoje 1969 metais. Knygą, kurios leidybą parėmė dr. Juozas Kazickas, redagavo kun. Antanas Liuima, S. J. Šis tomas apima pranešimus, skaitytus per šeštąjį Akademijos suvažiavimą, kuris vyko 1964 m. rugsėjo 4–7 dienomis Niujorke, prestižiniame Fordhamo universitete.
Turinys ir struktūra
Šeštasis tomas yra itin turtingas savo tematika, atspindintis platų išeivijos mokslininkų interesų lauką. Pranešimai sugrupuoti į plenarinių posėdžių paskaitas ir atskiras mokslų sekcijas, apimančias teologiją, filosofiją, istoriją, teisę, mediciną, gamtos mokslus ir literatūrą. Leidinį sudaro šios pagrindinės studijos:
  • Plenariniai posėdžiai: Išsiskiria prof. Juozo L. Navicko paskaita „Vertybių prasmė materializmo akivaizdoje“ ir prof. Simo Sužiedėlio pranešimas apie lietuvių tautos kovą dėl lotyniškos abėcėlės išsaugojimo.
  • Teologijos ir filosofijos sekcijos: Nagrinėjamos tokios temos kaip psichoanalizė krikščioniškos doktrinos šviesoje (dr. Pranas Brazys), konkrečios gyvenimo tikrovės teologija (dr. Valdemaras Cukuras) ir medžiagos samprata (dr. Feliksas Jucevičius).
  • Istorijos sekcija: Ši sekcija ypač gausi. Dr. Juozas Jakštas analizuoja pavėluoto Lietuvos krikšto priežastis, kun. Rapolas Krasauskas pateikia išsamią studiją apie Katalikų Bažnyčios padėtį XVI-XVII a., o kun. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M., aprašo vienuolijų istoriją Lietuvoje.
  • Medicinos bei tiksliųjų ir gamtos mokslų sekcijos: Aptariamos temos nuo vėžio etiologijos (dr. Zenonas Danilevičius) ir hormonų terapijos (dr. Alfonsas Grinius) iki antidepresinių vaistų vystymosi (dr. Jonas Gylys) ir genocido Lietuvoje (dr. Domas Jasaitis).
  • Literatūros sekcija: Antanas Vaičiulaitis svarsto lietuvių literatūros problemas, kylančias kuriant svetur.

Knygos pabaigoje pateikiama detali suvažiavimo eiga, kurią paruošė kun. dr. Juozapas Vaišnora, M.I.C., ir asmenvardžių bei vietovardžių rodyklė.
Reikšmė

Šeštasis L.K.M.A. Suvažiavimo Darbų tomas yra brandus ir solidus lietuvių išeivijos mokslinės minties paminklas. Jame atsispindi ne tik aukštas mokslinis lygis, bet ir gyvas intelektualinis dialogas su to meto pasaulio idėjomis – materializmu, psichoanalize, moderniosios valstybės samprata. Plati temų įvairovė ir gili analizė daro šį leidinį nepaprastai vertingu šaltiniu istorikams, teologams, filosofams ir visiems, besidomintiems lietuvių intelektualine istorija XX a. antroje pusėje.

Skaityti daugiau: Suvažiavimo darbai VI 1969m.

Suvažiavimo darbai VII 1972m.

Išsami informacija
Peržiūros: 63
Redagavo A. Liuima, S. J.
virselis
ROMA 1972
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
 

Šis leidinys – tai septintasis Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos (L.K.M.A.) Suvažiavimo Darbų tomas, išleistas Romoje 1972 metais ir skirtas Akademijos 50 metų sukakčiai atminti. Knygą redagavo A. Liuima, S. J., ir Kazys Pemkus, M. D. Šis tomas apima pranešimus, skaitytus per septintąjį Akademijos suvažiavimą, kuris po dviejų suvažiavimų Amerikoje vėl sugrįžo į Europą ir vyko 1967 m. rugpjūčio 23–27 dienomis Vasario 16-osios gimnazijos patalpose, Hüttenfelde, Vokietijoje.
Turinys ir struktūra
Septintasis tomas atspindi platų išeivijos mokslininkų, susirinkusių iš Europos ir užjūrio kraštų, interesų lauką. Pranešimai sugrupuoti į plenarinių posėdžių paskaitas ir atskiras mokslų sekcijas, apimančias teologiją, istoriją, sociologiją, lietuvių literatūrą ir mediciną. Leidinį sudaro šios pagrindinės studijos:
  • Plenariniai posėdžiai: Išsiskiria dvi stambios studijos. Prof. dr. Juozas Eretas pateikia sociologinę apžvalgą „Dvi generacijos mūsų krikščioniškosios kultūros tarnyboje“, o prof. dr. Zenonas Ivinskis, minint 550 metų sukaktį, išsamiai nagrinėja „Žemaičių (Medininkų) vyskupijos įkūrimą (1417) ir jos reikšmę lietuvių tautai“.
  • Teologijos sekcija: Nagrinėjamos temos nuo Apaštalų ir vyskupų kolegijos (prel. dr. Ladas Tulaba) iki maldos galimybių šiuolaikinio nihilizmo akivaizdoje (kun. prof. dr. Jonas Jūraitis) bei hierarchijos ir pasauliečių santykio (kun. Augustinas Rubikas).
  • Istorijos sekcija: Ši sekcija ypač turtinga. Kun. prof. dr. Paulius Rabikauskas analizuoja mokslinę pažangą Vilniaus akademijoje, mons. dr. Paulius Jatulis aprašo kardinolo Jurgio Radvilo veiklą, kun. dr. Juozas Vaišnora pasakoja apie lietuvius misininkus Sibire, o dr. Povilas Rėklaitis nagrinėja Vilniaus vaizdo tipus XVI-XIX a. grafikoje.
  • Literatūros ir Medicinos sekcijos: Prof. dr. Jonas Grinius svarsto laiko balso įtaką lietuvių literatūrai. Medicinos sekcijoje pateikiami pranešimai apie vėžio imunitetą (prof. dr. Vytautas Pavilanis), hipotermijos pritaikymą (dr. Domas Jasaitis) ir 3,4-benzpireno tyrimus (dr. Balys Petrauskas), pastarasis pateiktas vokiečių kalba.
Knygos pabaigoje pateikiama detali suvažiavimo eiga, kurią paruošė kun. Rapolas Krasauskas, ir asmenvardžių bei vietovardžių rodyklė.
Reikšmė
Septintasis L.K.M.A. Suvažiavimo Darbų tomas yra svarbus Akademijos penkiasdešimtmečio veiklos išeivijoje įprasminimas. Jis liudija nenutrūkstamą lietuvių mokslininkų ryžtą tęsti mokslinį darbą, analizuoti tautai ir Bažnyčiai svarbius istorinius bei šiuolaikinius klausimus. Plati temų įvairovė ir gili analizė daro šį leidinį vertingu šaltiniu istorikams, teologams, literatūrologams ir visiems, besidomintiems lietuvių intelektualine istorija XX a. antroje pusėje.

Skaityti daugiau: Suvažiavimo darbai VII 1972m.

Suvažiavimo darbai IX 1982m.

Išsami informacija
Peržiūros: 63
Redagavo A. Liuima, S. J.
virselis
ROMA 1982
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
 

Šis leidinys – tai devintasis Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos (L.K.M.A.) Suvažiavimo Darbų tomas, išleistas Romoje 1982 metais. Knygą redagavo A. Liuima, S. J. Šis tomas apima pranešimus, skaitytus per devintąjį Akademijos suvažiavimą, kuris vyko 1973 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 dienomis Bostono Kolegijoje. Šis suvažiavimas buvo skirtas Akademijos 50 metų sukakčiai paminėti, o jo darbai atspindi brandžią ir įvairiapusę išeivijos mokslininkų veiklą.
Turinys ir struktūra
Devintasis tomas yra suskirstytas į plenarinių posėdžių paskaitas ir septynias atskiras mokslų sekcijas, apimančias teologijos, istorijos, psichologijos-pedagogikos, architektūros ir meno, gamtos, literatūros bei medicinos sritis. Leidinį sudaro šios pagrindinės studijos:
  • Plenarinis posėdis: Išsiskiria jubiliejinė prof. Juozo Brazaičio paskaita „Akademija tautos kryžkelėse“, kurioje apžvelgiamas Akademijos vaidmuo sprendžiant esmines tautos problemas per penkiasdešimt jos gyvavimo metų.
  • Teologijos sekcija: Kun. prof. Antanas Rubšys pateikia gilią analizę tema „Naujasis Testamentas ir mitas“.
  • Istorijos sekcija: Nagrinėjama pranciškonų-bernardinų veikla Lietuvoje (dr. Viktoras Gidžiūnas), istorinių leidinių padėtis okupuotoje Lietuvoje (prof. Benediktas Mačiuika) ir Lietuvos istorinių šaltinių leidybos problemos (kun. prof. Paulius Rabikauskas).
  • Psichologijos ir Pedagogikos sekcija: Aptariami protinio vystymosi ir etinių normų ryšiai (prof. Ina Užgirienė), humanistinių vertybių ugdymo klausimai (prof. Justinas Pikūnas) ir psichodelijos reiškinys bei jo pamokos krikščionybei (kun. prof. Antanas Paškus).
  • Architektūros ir Meno sekcija: Dr. Jurgis Gimbutas nušviečia XIX-XX a. Lietuvos bažnyčių statytojų veiklą, o arch. Edmundas Arbas kalba apie lietuvio architekto vaidmenį dvidešimtajame amžiuje.
  • Gamtos, tiksliųjų ir medicinos mokslų sekcijos: Pristatomi tyrimai apie tabako nikotiną (dr. Bronius Povilaitis) ir vėžį sukeliančius cheminius maisto priedus (dr. Petras Kaladė).
  • Literatūros sekcija: Stasys Santvaras pateikia eulogiją poetams Mykolui Vaitkui ir Jonui Aisčiui, o Vladas Kulbokas apžvelgia keturis naujesniosios religinės poezijos atstovus.
    Knygos pabaigoje pateikiama detali suvažiavimo eiga ir programa.
Reikšmė
Devintasis L.K.M.A. Suvažiavimo Darbų tomas yra svarus Akademijos jubiliejaus paminėjimas ir vertingas išeivijos mokslinės minties dokumentas. Jame atsispindi ne tik ištikimybė lituanistiniams tyrinėjimams, bet ir gyvas domėjimasis universaliomis mokslo, kultūros ir visuomenės problemomis. Plati temų įvairovė ir aukštas mokslinis lygis daro šį leidinį svarbiu šaltiniu visiems, besidomintiems XX a. antros pusės lietuvių intelektualine istorija.

Skaityti daugiau: Suvažiavimo darbai IX 1982m.

ŠIMTAS APSAKYMĖLIŲ

Išsami informacija
Peržiūros: 63
Christoph von Schmid
virselis
ALYTUS 1991
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Knygos „Šimtas apsakymėlių“ apžvalga
Autorius: Christoph von Schmid
Vertėjas: K. Jokantas
Leidėjas: Alytaus II parapijos religinės bendruomenės leidinys (1990 m., trečias pataisytas leidimas)
Bendras įspūdis
„Šimtas apsakymėlių“ – tai vokiečių vaikų ir jaunimo rašytojo Christoph von Schmid trumpų, pamokančių istorijų rinkinys. Ši knyga, išversta K. Jokanto, yra klasikinis krikščioniškosios pedagogikos pavyzdys, kuriuo siekiama jaunąjį skaitytoją ugdyti dorybių ir moralės dvasia. 1990 m. leidimas Lietuvoje atspindi atgimimo laikotarpio poreikį grįžti prie tradicinių, religinėmis vertybėmis grįstų tekstų.
Struktūra ir turinys
Knygą sudaro lygiai šimtas trumpų pasakojimų, kurių kiekvienas turi aiškų siužetą ir baigiasi nedviprasmiška morale. Apsakymėliai yra paprasti, lengvai suprantami, o jų veikėjai – dažniausiai vaikai, amatininkai, valstiečiai ar kilmingieji – susiduria su kasdienėmis situacijomis, kuriose išbandomas jų sąžiningumas, darbštumas, tikėjimas ir gerumas.
Pavyzdžiui:
„Auksinė tabokinė“ pasakoja apie jauną karininką, kuris, neteisingai apkaltintas vagyste, išlieka orus ir galiausiai jo dorumas bei pasiaukojimas tėvams yra atlyginamas.
„Septynios lazdos“ – tai klasikinė istorija apie tėvą, kuris, norėdamas pamokyti savo besivaidijančius sūnus, paprastu pavyzdžiu parodo vienybės jėgą.
„Mažiausioji bandelė“ moko kuklumo ir pasitenkinimo tuo, ką turi. Mergaitė Pranelė, nesistumdydama su kitais vaikais, paima mažiausią bandelę, kurioje randa paslėptą atlygį.
„Vaiduoklis“ – tai istorija apie vagį, kurį persekioja jo paties šešėlis, iliustruojanti posakį, kad „kas nusidėjo, pabūgs ir vėjo“.
Pagrindinės temos ir vertybės
Visus apsakymus vienija bendros temos ir vertybės, kurias siekiama įdiegti skaitytojui. Kaip teigiama ir knygos prakalboje, šiais pasakojimais skatinamos tokios dorybės kaip:
Sąžiningumas ir teisingumas: Daugybė istorijų pabrėžia, kad melas ir apgaulė anksčiau ar vėliau išaiškėja, o tiesa visada nugali.
Darbštumas: Knygoje nuolat pabrėžiama, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti gerovės, o tinginystė veda į skurdą ir nelaimes.
Kuklumas ir nuolankumas: Veikėjai, kurie yra kuklūs ir nesipuikuoja, dažnai sulaukia atlygio, o išdidūs ir godūs – pamokomi.
Tikėjimas ir Dievo apvaizda: Daugelyje istorijų pabrėžiama, kad Dievas viską mato, globoja gerus žmones ir baudžia piktadarius. Netikėti išsigelbėjimai ar atsitiktinumai dažnai pateikiami kaip Dievo valios išraiška.
Gerumas ir atjauta: Skatinama padėti vargšams, dalytis su artimu ir būti gailestingiems ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.
Stilius ir kalba
Christoph von Schmid stilius yra paprastas, bet vaizdingas, pritaikytas jaunųjų skaitytojų suvokimui. K. Jokanto vertimas išlaiko originalo dvasią, kalba yra sklandi ir natūrali. Pasakojimai trumpi, todėl neprailgsta ir išlaiko skaitytojo dėmesį. Kiekviena istorija veikia kaip nedidelė, lengvai įsimenama pamoka.
Išvada
„Šimtas apsakymėlių“ yra vertingas klasikinės vaikų literatūros kūrinys, neprarandantis savo aktualumo ir šiandien. Nors šiuolaikiniam skaitytojui kai kurios istorijos gali pasirodyti pernelyg tiesmukai pamokančios, jose propaguojamos universalios vertybės – sąžiningumas, darbštumas, pagarba ir atjauta – yra amžinos. Tai puiki knyga, tinkama skaityti kartu su vaikais, diskutuoti apie gėrio ir blogio sampratą bei ugdyti tvirtą moralinį pamatą.

Skaityti daugiau: ŠIMTAS APSAKYMĖLIŲ

Suvažiavimo darbai II 1936m.

Išsami informacija
Peržiūros: 62
Redagavo JUOZAS ERETAS IR ANTANAS SALYS
virselis
KAUNAS 1936
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
 
Įžanga ir Pagrindinė Tema
Šis leidinys yra antrojo Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos (LKMA) suvažiavimo, vykusio 1936 metais, darbų rinkinys. Skirtingai nuo pirmojo, organizacinio pobūdžio, suvažiavimo, šis buvo skirtas vienai konkrečiai ir itin aktualiai problemai – šių dienų dvasios krizei. Kaip pratarmėje nurodo redaktoriai, suvažiavimo tikslas buvo išanalizuoti dvasios krizės apraiškas įvairiose mokslo srityse ir, remiantis katalikiška pasaulėžiūra, ieškoti kelių jai įveikti. Leidinys dedikuotas trims iškiliems mokslininkams sukaktuvininkams: vyskupui Kazimierui Paltarokui, prof. Pranui Dovydaičiui ir prof. Stasiui Šalkauskiui.
Struktūra ir Turinys
Knyga yra suskirstyta į temines dalis, atspindinčias suvažiavimo sekcijų darbą. Kiekvienoje dalyje pateikiamos paskaitos ir referatai, nagrinėjantys dvasios krizės problemą iš skirtingų mokslo sričių perspektyvos.
Pagrindinės Paskaitos:
Suvažiavimo problemą iš esmės nušvietė dvi pagrindinės paskaitos:
  • Juozo Ereto „Quid de nocte?“ – istorinė analizė, atskleidžianti kelius ir etapus, kuriais eidama Vakarų civilizacija pateko į dvasios krizę, pradedant teocentrinės viduramžių pasaulėžiūros irimu ir baigiant antropocentrinio humanizmo išsigimimu.
  • Stasio Šalkauskio „Ideologiniai dabarties krizių pagrindai“ – sisteminė analizė, kurioje aptariamos kultūrinės, politinės ir socialinės-ekonominės krizės, kylančios iš liberalizmo, individualizmo ir ekonomizmo. Šioms krizinėms ideologijoms autorius priešpriešina integralinę katalikiškąją pasaulėžiūrą.
Teminės Sekcijos
Po bendrųjų paskaitų, problema buvo gvildenama atskirose sekcijose, kurių pranešimai sudaro likusią knygos dalį:
  • Teologija ir Religija: Prel. Vincas Borisevičius analizuoja lietuvio kataliko religinį charakterį, o vysk. Pranciškus Būčys aptaria dorovės atgaivinimo būtinybę.
  • Filosofija, Psichologija, Pedagogika: Vysk. Mečislovas Reinys nagrinėja subjektyvumo ir objektyvumo problemą, o Antanas Maceina pateikia išsamią ideologinių šių dienų pedagogikos pagrindų analizę.
  • Kalba, Literatūra, Menas: Juozas Ambrazevičius apžvelgia naujosios lietuvių literatūros idėjines ir formines linkmes.
  • Istorija, Teisė, Sociologija, Gamta: Šiose sekcijose pateikiami pranešimai apie Sūduvos istoriją (J. Totoraitis), pozityvinės teisės krizę (J. Žagrakalys), nacionalizmą krikščioniškos doktrinos šviesoje (Pr. Kuraitis), Pijaus XI socialines idėjas (St. Bačkis) ir fizikos pasaulėvaizdį (A. Puodžiukynas).
Atminimas ir Veikla
Knygoje taip pat skiriamas dėmesys Akademijos mirusiems nariams (Marijai Pečkauskaitei, Antanui Aleknai, Juozui Naujaliui) ir paminimi minėti sukaktuvininkai. Pabaigoje pateikiama detali paties suvažiavimo eigos apžvalga, kurią parengė kun. Stasys Yla.
Apibendrinimas
„Suvažiavimo Darbai II“ yra solidus tarpukario Lietuvos katalikų intelektualinės minties paminklas. Jis atspindi gilų susirūpinimą Europos dvasine būkle ir brandų bandymą ieškoti atsakymų ne aklai sekant Vakarų madomis, o remiantis amžinosiomis krikščionybės tiesomis ir jas pritaikant konkretiems laikmečio iššūkiams. Tai vertingas šaltinis, atskleidžiantis to meto Lietuvos mokslo ir kultūros lygį bei katalikiškosios inteligentijos pastangas aktyviai dalyvauti savo tautos dvasiniame gyvenime.

Skaityti daugiau: Suvažiavimo darbai II 1936m.

Suvažiavimo darbai V 1961m.

Išsami informacija
Peržiūros: 62
Redagavo A. Liuima, S. J.
virselis
ROMA 1964
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
 

Šis leidinys, LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA SUVAŽIAVIMO DARBAI V, yra penktasis Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos (L.K.M.A.) suvažiavimo darbų tomas, išleistas Romoje 1964 metais. Knygą, kurios pagrindinė tema – „Istorinė krikščionių atsakomybė“, redagavo A. Liuima, S. J. Šis tomas apima pranešimus, skaitytus per penktąjį Akademijos suvažiavimą, kuris vyko 1961 m. rugsėjo 1–3 dienomis Čikagoje. Tai buvo pirmasis Akademijos suvažiavimas, surengtas Amerikos žemyne, simbolizuojantis lietuvių intelektualinės veiklos išeivijoje gyvybingumą ir plėtrą.
Turinys ir struktūra
Leidinys pradedamas Jo Eminencijos Kardinolo Pizzardo laišku, kuriame pabrėžiama mokslo ir religijos darna. Prakalboje redaktorius A. Liuima džiaugiasi Akademijos augimu išeivijoje ir pamini leidybos iššūkius. Ypatinga padėka reiškiama kunigui Juozapui Antanui Karaliui, kurio lėšomis buvo padengtos spaudos išlaidos.
Knygos turinys yra suskirstytas į plenarinių posėdžių paskaitas ir atskirų mokslų sekcijų pranešimus. Pagrindinės temos apima platų spektrą klausimų:
  • Plenariniai posėdžiai: Čia išsiskiria Stasio Ylos apžvalga apie L.K.M. Akademijos praeitį, Juozo Girniaus gili analizė apie istorinę krikščionių atsakomybę ir Juozo Ereto svarstymai apie krikščionio vietą šiuolaikinės kultūros pasaulyje.
  • Teologijos sekcija: Vyskupas Vincentas Brizgys nagrinėja pasauliečių dalyvavimą Bažnyčios misijoje, o Ladas Tulaba aptaria Šv. Rašto aiškinimą pagal Bažnyčios nurodymus.
  • Filosofijos sekcija: Justinas Pikūnas svarsto žmogaus uždavinius mokslo šviesoje, o Petras Celiešius analizuoja egzistencializmą krikščionybės požiūriu.
  • Sociologijos, Pedagogikos, Medicinos ir Gamtos mokslų sekcijos: Šiose dalyse nagrinėjamos tokios temos kaip žmonių santykiai komunizme (Vytautas Bagdanavičius), socialinės santvarkos krizė (Gediminas Galva), Amerikos ir sovietų mokyklų palyginimas (Antanas Šerkšnas), gimimų kontrolės klausimas (Juozas Meškauskas) ir evoliucijos teorijos santykis su krikščioniška pasaulėžiūra (Vladas Litas).
  • Istorijos sekcija: Zenonas Ivinskis pateikia Lietuvos istorijos apžvalgą naujų šaltinių šviesoje, o Antanas Kučas ir Kostas Jurgėla nagrinėja Amerikos lietuvių istoriją ir jų ryšius su tėvyne.
Leidinio pabaigoje pateikiama detali suvažiavimo eiga ir asmenvardžių bei vietovardžių rodyklė, kuri palengvina naudojimąsi šiuo gausiu veikalu.
Reikšmė
Penktasis L.K.M.A. Suvažiavimo Darbų tomas yra vertingas XX a. vidurio lietuvių išeivijos intelektualinės minties paminklas. Jame atsispindi to meto lietuvių katalikų mokslininkų pastangos suderinti tikėjimą su moderniuoju mokslu, analizuoti sudėtingas socialines ir politines problemas bei išsaugoti tautinę tapatybę svetimame krašte. Temos, pradedant teologija ir baigiant tiksliaisiais mokslais, rodo platų Akademijos narių interesų lauką ir jų norą aktyviai dalyvauti pasaulio idėjų diskusijose. Ši knyga yra svarbus šaltinis visiems, besidomintiems Lietuvos mokslo, kultūros ir religinės minties istorija išeivijoje.

 

JAUNOS SIELOS AUKLĖJIMAS

Išsami informacija
Peržiūros: 62
Klemens Tilmann
virselis
Marijampolė  1997
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
   Nuo „Tėve mūsų“ iki Gyvenimo su Dievu: Klemenso Tilmanno Gidas Tėvams ir Katechetams
Klemenso Tilmanno knyga „Jaunos sielos auklėjimas maldos gyvenimui“ yra praktiškas ir įžvalgus vadovas tėvams, kunigams ir tikybos mokytojams, siekiantiems padėti vaikams ir jaunimui atrasti gyvą ir asmenišką ryšį su Dievu per maldą. Autorius atmeta formalų ir mechanišką požiūrį į maldą, pabrėždamas, kad tikrasis tikslas yra ne išmokyti maldų formules, o išugdyti nuolatinį „gyvenimą su Dievu“.
Maldos Pedagogika: Nuo Kūdikystės iki Brendimo
Knyga yra struktūrizuota pagal vaiko amžiaus tarpsnius, siūlant konkrečius metodus ir patarimus kiekvienam raidos etapui.
Pirmieji Žingsniai: Tilmannas pabrėžia, kad maldos gyvenimas prasideda anksčiau, nei vaikas išmoksta kalbėti. Jau kūdikystėje motinos malda, rami ir pagarbi atmosfera bažnyčioje formuoja vaiko pasąmonėje pagrindus būsimam tikėjimui. Autorius kritikuoja praktiką pradėti nuo sudėtingų maldų, kaip „Tėve mūsų“, kurių vaikas dar nesupranta, nes tai gali sukurti įprotį melstis mechaniškai. Vietoj to, jis siūlo pradėti nuo paprastų, spontaniškų pokalbių su „geruoju Dievu“, siejant juos su kasdieniais vaiko pergyvenimais.
Mokyklinis Amžius: Vaikui augant, jo maldos pasaulis praturtinamas apreikštosiomis tiesomis iš Šventojo Rašto ir katekizmo. Tačiau, pasak autoriaus, svarbiausia yra ne sausas faktų išdėstymas, o nuolatinis klausimas: „Ką mes iš to sužinojome apie Dievą ir kaip galime į tai atsakyti malda?“ Tilmannas siūlo kūrybiškus metodus, tokius kaip „šv. Jono valanda“ – mąstymą priešais paveikslą, litanijos formos maldas, kuriose vaikai aktyviai dalyvauja, ar net maldelių kūrimą raštu.
Brendimo Laikotarpis: Autorius pripažįsta, kad paauglystėje maldos gyvenimas susiduria su naujais iššūkiais – polinkiu į paviršutiniškumą, kritišku mąstymu. Šiame etape ypač svarbu gilinti maldos turinį, mokyti asmeninio mąstymo, supažindinti su liturginių metų prasmėmis ir skatinti nuolatinį, nors ir trumpą, bendravimą su Dievu per visą dieną.
Askezė – Ne Tik Vienuoliams
Knygoje taip pat skiriamas dėmesys jaunimo askezei. Tilmannas ją supranta ne kaip savitikslį kankinimąsi, o kaip būtiną priemonę ugdyti valią, kovoti su ydomis ir tobulinti meilę Dievui. Askezė čia – tai ne tik pasninkas, bet ir kantrus sunkumų pakėlimas, pareigų atlikimas, atleidimas ir pagalba artimui. Tai praktiškas kelias, kaip kasdienį gyvenimą paversti auka Dievui.
Pagrindinė Idėja: Malda kaip Bendravimas
Visą knygą persmelkia viena pagrindinė mintis: malda yra ne pareiga, o bendravimas. Tai gyvas, dvipusis ryšys, kuriame žmogus ne tik kalba Dievui, bet ir mokosi Jo klausytis. Autorius nuolat pabrėžia, kad tikslas yra ne „atkalbėti“ maldas, o visą savo gyvenimą – džiaugsmus, rūpesčius, darbus ir poilsį – sujungti su Dievu.
Išvados
„Jaunos sielos auklėjimas maldos gyvenimui“ yra neįkainojamas pagalbininkas visiems, kuriems rūpi jaunų žmonių dvasinis ugdymas. Knyga siūlo ne teorinius samprotavimus, o konkrečius, praktiškai patikrintus metodus. Jos stiprybė – gebėjimas suderinti gilų teologinį supratimą su vaiko ir jaunuolio psichologijos išmanymu. Tai vadovėlis, mokantis, kaip padėti jaunai sielai atrasti maldoje ne naštą, o didžiausią džiaugsmą ir stiprybės šaltinį visam gyvenimui.

Skaityti daugiau: JAUNOS SIELOS AUKLĖJIMAS

FANATIKAS Skiriama VYTAUTUI JUOZUI VAIČIŪNUI

Išsami informacija
Peržiūros: 62
Jovita Niūniavaitė-Lesienė Antanas Lesys
virselis
Vilnius 2017
 
 
pdf
 
 
box
Jovitos Niūniavaitės-Lesienės ir istoriko Antano Lesio 2017 metais išleista knyga „Fanatikas“ yra išsami ir dokumentais paremta biografija, skirta Garbės kanauninkui Vytautui Juozui Vaičiūnui – politiniam kaliniui ir kovotojui už tikėjimą bei Lietuvos laisvę. Knygos pavadinimas, paimtas tiesiai iš KGB operatyvinės bylos, kurioje V. J. Vaičiūnas buvo įvardytas slapyvardžiu „Fanatikas“, iš karto nusako pagrindinio herojaus bekompromisę laikyseną ir knygos toną.
Gyvenimas, paženklintas kovos
Knyga chronologiškai ir tematiškai atskleidžia V. J. Vaičiūno (g. 1930 m.) gyvenimo kelią, kuris buvo kupinas dramatiškų išbandymų ir nepalaužiamos dvasios. Jaunystėje netekęs mamos, mokęsis Vytėnų saleziečių gimnazijoje, vėliau Žemės ūkio mokykloje, jis tarnavo sovietinėje armijoje ir kelerius metus dirbo Norilske. Grįžęs į Lietuvą, baigė Kauno statybos technikumą ir Politechnikos institutą, sukūrė šeimą.
Lemtingas posūkis jo gyvenime įvyko 1972 m., kai jis pateko į KGB akiratį dėl aktyvaus dalyvavimo pogrindinėje veikloje – religinės literatūros, įskaitant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ (LKBK), spausdinimo ir platinimo kartu su kunigu Juozu Zdebskiu, Petru Petroniu, Petru Plumpa ir kitais disidentais.
Disidentinė veikla ir KGB persekiojimas
Knygoje, remiantis gausia archyvine medžiaga, detaliai nušviečiama V. J. Vaičiūno disidentinė veikla ir KGB represijos. KGB bylose jis buvo žinomas ne tik kaip „Fanatikas“, bet ir slapyvardžiais „Inžinierius“ bei „Vladas“. Būdamas inžinieriumi, jis įrenginėjo ir prižiūrėjo pogrindines spaustuves, gamino kopijavimo aparatus „ERA“.
Knygoje atskleidžiami brutalūs KGB metodai:
Specialiosios priemonės: 1980 m. spalio 3 d. KGB, gavusi leidimą iš Maskvos, prieš V. J. Vaičiūną ir kun. J. Zdebskį panaudojo specialią priemonę – jie buvo apdeginti nežinomomis cheminėmis medžiagomis, siekiant juos sukompromituoti ir priversti nutraukti aktyvią veiklą.
Helsinkio grupė: Persekiojimai ir areštai retinant Lietuvos Helsinkio grupės gretas, 1980 m. pabaigoje V. J. Vaičiūnas sutiko tapti šios grupės nariu.
Areštas ir teismas: Jis buvo suimtas už dalyvavimą ir maldininkų eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą organizavimą. 1981 m. birželio 26 d. LSSR Aukščiausiasis Teismas jį nuteisė kalėti dvejus su puse metų bendrojo režimo kolonijoje.
Kalėjimas ir kelias į kunigystę
V. J. Vaičiūnas buvo kalinamas Lukiškių kalėjime, kur buvo patalpintas į kamerą su kriminaliniais nusikaltėliais, vėliau – Pravieniškėse ir galiausiai ištremtas į vieną žiauriausių lagerių Čeliabinsko srityje, Bakalo mieste. Knygoje cituojami jo laiškai iš lagerio, liudijantys apie nežmoniškas sąlygas, badą, ligas ir nepalaužiamą tikėjimą. Būtent lageryje, sunkiai susirgęs dizenterija ir atsidūręs ant mirties slenksčio, jis davė Dievui pažadą, jei pagis, tapti kunigu.
Grįžęs iš lagerio 1983 m., sulaukęs 53-ejų, V. J. Vaičiūnas, palaikomas vyskupų Vincento Sladkevičiaus ir Julijono Steponavičiaus, įstojo į pogrindinę Kunigų seminariją. Jo žmona Levutė, su kuria darniai pragyveno 30 metų, priėmė skaistybės įžadą ir palaimino vyro sprendimą, taip patvirtindama savo didžiulę auką.
Tarnystė Bažnyčiai ir Tėvynei
Tapęs kunigu, V. J. Vaičiūnas dirbo Kybartuose, Krikštonyse, Vištytyje, o nuo 1993 m. – Šlienavos parapijos klebonu. Knygoje plačiai aprašomas jo, kaip klebono, pasiaukojamas darbas: turėdamas statybininko ir elektriko įgūdžių, jis pats projektavo ir statė, restauravo bažnyčią, pastatė naują bokštą bei parapijos namus, įkūrė kelis muziejus. Jo nuopelnai buvo įvertinti – jam suteiktas Garbės kanauninko titulas, Vyčio Kryžiaus IV laipsnio ordinas ir laisvės kovų dalyvio statusas.
Apibendrinimas
„Fanatikas“ – tai ne tik biografija, bet ir svarbus istorinis dokumentas, atskleidžiantis sovietinio režimo represijas prieš Bažnyčią ir laisvą žodį. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir archyviniais dokumentais, tarp jų – KGB sekimo medžiaga, teismo nuosprendžiai, paties V. J. Vaičiūno ir kitų disidentų pareiškimai valdžios institucijoms. Tai pasakojimas apie žmogų, kurio gyvenimas – nuo kumečio dalios iki pogrindinės kovos, nuo kalinio iki kunigo – tapo gyvu tikėjimo, pasiaukojimo ir meilės Tėvynei liudijimu.

Skaityti daugiau: FANATIKAS Skiriama VYTAUTUI JUOZUI VAIČIŪNUI

LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS VOKIEČIŲ LITERATŪROJE

Išsami informacija
Peržiūros: 60
IGNAS SKRUPSKELIS
virselis
ROMA 1967
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
 

Šis veikalas – tai Igno Skrupskelio (1903–1942) daktaro disertacija, apginta Vienos universitete 1932 metais ir išleista po autoriaus mirties, 1967 metais Romoje, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos. Knyga yra fundamentalus tyrimas, nagrinėjantis sudėtingus lietuvių ir vokiečių kultūrinius santykius bei lietuvių tautos atspindžius XVIII amžiaus vokiečių literatūroje ir intelektualinėje mintyje.
Turinys ir struktūra
Autorius, remdamasis gausia istorine ir literatūrine medžiaga, nuodugniai analizuoja Prūsijos Lietuvos kultūrinį, švietimo ir religinį gyvenimą XVIII amžiuje bei to meto vokiečių mąstytojų požiūrį į lietuvius. Knyga suskirstyta į tris pagrindines dalis:
  • A dalis: Kultūrinis lietuvių gyvenimas Prūsuose XVIII amžiuje. Šioje dalyje apžvelgiama Prūsijos karalystės iškilimas, lietuvių gyvenamos teritorijos, švietimo sistemos kūrimasis, Karaliaučiaus ir Halės lietuvių seminarų reikšmė bei to meto lietuviškų spaudinių, įskaitant Kristijono Donelaičio kūrybą, apžvalga.
  • B dalis: Pagrindiniai idėjinės raidos bruožai. Tai pati svariausia knygos dalis, kurioje nagrinėjamos didžiųjų vokiečių mąstytojų – Johanno Georgo Hamanno, Johanno Gottfriedo Herderio, Theodoro Gottliebo Hippelio ir Immanuelio Kanto – idėjos, susijusios su kalbos, tautos savitumo ir liaudies kultūros samprata. Autorius atskleidžia, kaip šių filosofų darbai padėjo pagrindus naujam, pozityviam požiūriui į „primityvias“ tautas, tarp jų ir lietuvius.
  • C dalis: Lietuvybė XVIII amžiuje. Šiame skyriuje analizuojama, kaip konkrečiai vokiečių literatūroje ir mokslo darbuose buvo vertinama lietuvių kalba, tautos būdas, papročiai, istorija. Ypatingas dėmesys skiriamas Martyno Liudviko Rėzos veiklai renkant ir publikuojant lietuvių liaudies dainas, kurios sužavėjo net patį Goethe.
Knygą papildo išsami įžanga apie autorių ir jo darbą, gausi bibliografija, santrauka vokiečių kalba ir vardynas.
Reikšmė
Igno Skrupskelio monografija yra klasikinis lituanistikos veikalas, atveriantis platų ir mažai tyrinėtą XVIII a. vokiečių ir lietuvių kultūrinių sąsajų lauką. Autorius įtikinamai parodo, kaip Šviečiamojo amžiaus idėjos ir romantizmo pradmenys Vokietijoje paskatino susidomėjimą lietuvių kalba, tautosaka ir istorija, taip prisidedant prie pačios lietuvių tautinės savimonės formavimosi. Tai nepaprastai vertingas šaltinis literatūrologams, istorikams ir visiems, besidomintiems Europos idėjų istorija ir lietuvių tautos vieta joje.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS VOKIEČIŲ LITERATŪROJE

LOGOTERAPIJA IR DABARTIES ŽMOGUS

Išsami informacija
Peržiūros: 59
PROF. DR. ANTANAS PAŠKUS
virselis
ROMA 1974
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Prasmingo Gyvenimo Gydytojas: Antano Paškaus „Logoterapija ir dabarties žmogus“
Profesoriaus Antano Paškaus veikalas „Logoterapija ir dabarties žmogus“ yra glaustas, tačiau itin gilus ir paveikus įvadas į Viktoro Franklio sukurtą „trečiosios Vienos psichoterapijos mokyklos“ – logoterapijos – pasaulį. Tai ne tik akademinės psichologijos studija, bet ir atsakas į, autoriaus manymu, didžiausią šiuolaikinio žmogaus krizę – prasmės praradimą. Paškus pristato logoterapiją kaip „aukštumų psichologiją“, kuri, priešingai nei deterministinės Freudo ir Adlerio teorijos, grąžina žmogui jo dvasinę dimensiją, laisvę ir atsakomybę, siūlydama galingą vaistą nuo egzistencinės tuštumos.
Pamatinis Žmogaus Troškimas – Prasmė
Knygos ašis – Franklio tezė, kad pamatinis žmogaus potraukis yra ne malonumo siekimas (kaip teigė Freudas) ar galios troškimas (kaip teigė Adleris), o prasmės siekimas (the will to meaning). Pasak Paškaus, laimė, pasitenkinimas ir savivertė yra ne tikslas, o šalutinis produktas, atsirandantis tada, kai žmogus atranda ir įgyvendina savo gyvenimo prasmę. Bandymas vytis laimę tiesiogiai, atvirkščiai, veda į vidinę tuštumą, nuobodulį ir neviltį.
Autorius pabrėžia, kad prasmės yra atrandamos, o ne išrandamos. Jos glūdi objektyvioje tikrovėje – vertybių pasaulyje, o ne subjektyviuose žmogaus išgyvenimuose.
Keliai į Prasmingą Gyvenimą
Paškus, sekdamas Frankliu, nurodo tris pagrindines vertybių grupes, kuriose žmogus gali atrasti prasmę:
Kūrybinės vertybės: Tai, ką mes duodame pasauliui per savo darbą, kūrybą ir poelgius. Svarbu ne tai, ką žmogus daro, o kaip jis tai daro – su atsidavimu ir atsakomybe.
Patirtinės vertybės: Tai, ką mes gauname iš pasaulio – per gamtos grožio kontempliaciją, meno patirtį ar, svarbiausia, per meilę kitam žmogui.
Santykio (elgesio) vertybės: Tai aukščiausia ir unikaliausia prasmės atradimo sritis. Ji atsiveria tada, kai žmogus susiduria su neišvengiamu likimu – kančia, kalte ir mirtimi. Būtent žmogaus laikysena šių ribinių situacijų akivaizdoje, jo gebėjimas paversti kančią vidiniu laimėjimu, atskleidžia didžiausią žmogiškąjį potencialą. Šiuo požiūriu gyvenimas išlieka prasmingas iki pat paskutinio atodūsio.
Šiuolaikinė Liga: Nugeninė Neurozė
Didelę dalį šiuolaikinių psichologinių problemų, pasak autoriaus, sukelia ne vaikystės traumos ar slopinami instinktai, o dvasinės problemos. Kai prasmės troškimas yra frustruojamas, žmogų apima egzistencinė tuštuma – jausmas, kad gyvenimas yra beprasmis ir betikslis. Ši būsena, ypač neurotiškiems asmenims, gali peraugti į specifinį sutrikimą, kurį Franklis pavadino nugenine neuroze. Jos simptomai – apatija, nuobodulys ir iniciatyvos stoka. Tai, pasak Paškaus, yra tiksli dvasinės būklės diagnozė daugeliui dabarties žmonių.
Prasmės Terapija
Logoterapija siūlo ir konkrečius gydymo metodus. Svarbiausias jų – egzistencinė analizė, kurios metu terapeutas padeda pacientui atrasti jo paties unikalias prasmes ir vertybes. Terapeutas čia veikia ne kaip menininkas, primetantis savo pasaulėvaizdį, o kaip okulistas, padedantis pacientui pačiam praregėti ir pamatyti visą prasmių spektrą. Taip pat pristatomos ir originalios technikos, tokios kaip paradoksinė intencija (kai pacientas skatinamas norėti to, ko bijo) ir derefleksija (kai dėmesys nukreipiamas nuo problemos į prasmingą tikslą).
Išvados
Antano Paškaus „Logoterapija ir dabarties žmogus“ yra nepaprastai vertingas ir aktualus veikalas. Jis pristato psichologijos kryptį, kuri drąsiai grąžina į mokslą dvasios, laisvės ir atsakomybės sąvokas. Tai vilties kupina žinia pasauliui, kenčiančiam nuo beprasmybės epidemijos. Knyga įtikinamai parodo, kad žmogus nėra savo instinktų ar aplinkos vergas, o laisva būtybė, galinti ir privalanti ieškoti ir kurti prasmę net pačiose sunkiausiose gyvenimo aplinkybėse.

Skaityti daugiau: LOGOTERAPIJA IR DABARTIES ŽMOGUS

Katalikų Dorovės Mokslas

Išsami informacija
Peržiūros: 58
Kun. P. Kirvelaitis
virselis
MARIJAMPOLĖ  1929
 
pdf
 
  Gidas į Doros Gyvenimą: Kun. P. Kirvelaičio „Katalikų Dorovės Mokslas“
Kunigo P. Kirvelaičio „Katalikų Dorovės Mokslas“, išleistas 1929 metais ir skirtas aukštesniajai mokyklai, yra sistemingas ir išsamus vadovėlis, pristatantis krikščioniškosios moralės pagrindus. Tai ne tik sausų taisyklių rinkinys, o veikiau bandymas atskleisti katalikiškos dorovės „kilnumą ir gražumą“, pabrėžiant, kad jos reikalavimai kyla iš pačios žmogaus prigimties ir veda į galutinį tikslą – amžinąją laimę su Dievu. Nuo Filosofijos iki Praktikos: Dorovės Struktūra Knyga yra logiškai padalinta į dvi pagrindines dalis, kurios veda skaitytoją nuo bendrų principų prie konkrečių gyvenimo situacijų.
Dorovinės Santvarkos Pagrindai: Pirmojoje dalyje autorius išdėsto moralės filosofijos pamatus. Pradžioje kritiškai apžvelgiamos ir atmetamos „nepriklausomosios“ (sekuliarios) dorovės sistemos, tokios kaip eudaimonizmas (laimės siekimas) ar evoliucionizmas (kultūros kėlimas), parodant jų trūkumus ir nepakankamumą. Tuomet pereinama prie krikščioniškosios dorovės, kurios norma yra ne žemiškos gėrybės, o Dievo valia. Ši valia išreiškiama per įstatymą (prigimtinį ir apreikštąjį), kurį žmogus atpažįsta per sąžinę ir laisvai pasirenka vykdyti per savo laisvą valią. Šie trys elementai – įstatymas, sąžinė ir laisva valia – sudaro dorovinės santvarkos pagrindą.
Ypatingos Dorovinės Pareigos: Antroji, praktiškoji, dalis skirta konkrečioms pareigoms. Jos suskirstytos į tris sritis:
Pareigos Dievui: Čia aptariamos trys dieviškosios dorybės (tikėjimas, viltis, meilė) ir Dievo garbinimo būdai (malda, šventadienio šventimas, pasninkas, šventųjų garbinimas).
Pareigos Sau Pačiam: Šiame skyriuje kalbama apie krikščionišką savęs meilę, pareigas savo kūnui (sveikatos saugojimas) ir dvasiai (galių ugdymas). Ypatingas dėmesys skiriamas skaistybės dorybei, aiškinant lyties polinkio tikslą ir prasmę.
Pareigos Artimui: Nagrinėjamos pareigos tiek atskiram asmeniui (teisumas, artimo meilė, pagarba gyvybei ir nuosavybei), tiek visuomenei. Čia autorius paliečia ir sudėtingus socialinius klausimus, aptardamas šeimos, valstybės ir Bažnyčios vaidmenį bei krikščionišką požiūrį į juos.
Stilius ir Tikslas
Knyga parašyta kaip vadovėlis – struktūrizuotai, aiškiai, su sunumeruotais paragrafais ir punktais. Kalba yra formali, akademinė, tačiau autorius stengiasi sudėtingas sąvokas paaiškinti suprantamai, nuolat remdamasis Šventuoju Raštu ir Bažnyčios Tėvų mokymu.
Pagrindinis autoriaus tikslas – parodyti, kad katalikų dorovė nėra savavališkų draudimų sistema, o logiškas ir darnus mokslas, atitinkantis giliausius žmogaus prigimties troškimus. Jis siekia ne įbauginti nuodėmių sąrašais, o įkvėpti siekti dorybių, kurių viršūnė – meilė Dievui ir artimui.
Išvados
Kun. P. Kirvelaičio „Katalikų Dorovės Mokslas“ yra vertingas tarpukario Lietuvos teologinės minties pavyzdys. Nors parašyta prieš beveik šimtmetį, knyga išlieka solidžiu ir patikimu katalikiškos moralės pagrindų šaltiniu. Tai puiki priemonė tiems, kurie nori sistemingai ir nuosekliai susipažinti su Bažnyčios mokymu apie tai, kaip teisingai ir prasmingai gyventi, siekiant ne tik laikinos, bet ir amžinosios laimės.

Skaityti daugiau: Katalikų Dorovės Mokslas

KITŲ PĖDOMIS

Išsami informacija
Peržiūros: 58
Kun. A. Liepinis
virselis
Panevėžys 1933
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
   Žodžiai Paragina, Pavyzdžiai Patraukia: Kun. A. Liepinio „Kitų Pėdomis“
Kunigo A. Liepinio 1933 metais sudaryta knyga „Kitų pėdomis“ yra ne romanas ar teologinis traktatas, o, kaip nurodo paantraštė, „pavyzdžių rinkinys“. Tai tikra dvasinių ir moralinių pamokymų mozaika, sudėliota iš šimtų trumpų istorijų, legendų, palyginimų ir istorinių anekdotų. Vadovaudamasis sena tiesa, kad „žodžiai paragina, o pavyzdžiai patraukia“, autorius siekia ne abstrakčiai aiškinti dorybes ir ydas, o jas iliustruoti gyvais, įsimenančiais pasakojimais, skirtais plačiajai visuomenei, o ypač jaunimui.
Dorovės Pamokos Gyvenimo Istorijose
Knyga yra suskirstyta į teminius skyrius, kurių kiekvienas skirtas tam tikrai krikščioniškosios dorovės sričiai. Skaitytojas čia ras skyrius apie amžinąsias tiesas, Dievo ir artimo meilę, Dievo Apvaizdą, maldą, sakramentus, Dešimt Dievo įsakymų ir pagrindines dorybes.
Kiekvienas skyrius yra pripildytas trumpų, sunumeruotų pasakojimų, kurių herojais tampa patys įvairiausi asmenys:
Šventieji ir istoriniai veikėjai: Nuo šv. Pranciškaus Asyžiečio ir palaimintojo kun. Don Bosko iki Sokrato, Aleksandro Didžiojo ir Napoleono. Jų gyvenimo epizodai pateikiami kaip konkretūs dorybės (pvz., nusižeminimo, drąsos) ar ydos (pvz., puikybės, žiaurumo) pavyzdžiai.
Paprasti žmonės: Knygoje gausu istorijų apie bevardžius ūkininkus, amatininkus, karius, motinas ir vaikus, kurių kasdieniai poelgiai atskleidžia didingą tikėjimą, pasiaukojimą ar, atvirkščiai, moralinį nuopuolį.
Legendos ir palyginimai: Autorius nevengia ir alegorinių pasakojimų ar legendų (pvz., apie karalių, ieškantį laimės, ar apie vėžlį, simbolizuojantį laiką), kurie vaizdžiai ir įtaigiai perteikia dvasines tiesas.
Kiekviena istorija yra trumpa, lengvai skaitoma ir turi aiškią moralinę potekstę. Tai tarsi maži dvasiniai perlai, kurių kiekvienas savaip nušviečia kelią į dorą gyvenimą.
Paprastumo Galia
Knygos stilius yra paprastas ir aiškus, pritaikytas to meto skaitytojui. Autorius nesileidžia į sudėtingus teologinius samprotavimus, o kalba per konkrečius vaizdinius. Tai daro knygą nepaprastai paveikia. Ji skirta ne tiek intelektualinei analizei, kiek širdies ugdymui. Tai puikus įrankis tėvams, auklėtojams ir kunigams, ieškantiems medžiagos pamokslams ar pokalbiams apie dorovę.
Išvados
„Kitų pėdomis“ yra klasikinis tarpukario Lietuvos religinės didaktinės literatūros pavyzdys. Nors praėjo daug laiko, knygos vertė nesumažėjo. Joje surinktos istorijos yra universalios ir paliečia amžinąsias gėrio ir blogio, dorybės ir nuodėmės temas. Tai įkvepiantis ir pamokantis skaitinys kiekvienam, kuris tiki, kad geras pavyzdys yra geriausias mokytojas, ir kuris nori savo gyvenimą grįsti tvirtais moraliniais principais, sekdamas tų, kurie ėjo prieš mus, pėdomis.

Skaityti daugiau: KITŲ PĖDOMIS

KUNIGAS ANTANAS STANIUKYNAS

Išsami informacija
Peržiūros: 58
ANTANAS KUČAS
virselis
ROMA 1965
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
 

Ši monografija, „Kunigas Antanas Staniukynas“, parašyta Dr. Antano Kučo, yra antrasis tomas Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos (L.K.M.A.) serijoje „Negęstantieji Žiburiai“. Knyga, išleista Romoje 1965 metais, skirta kunigo Antano Staniukyno (1865–1918) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Leidinį redagavo kun. Antanas Liuima, S. J., o jo išleidimą finansiškai parėmė prelatas Liudas Mendelis.
Turinys ir struktūra
Knyga yra išsami biografinė studija, nušviečianti ne tik kun. A. Staniukyno gyvenimą, bet ir platų to meto Amerikos lietuvių išeivijos kultūrinio, religinio bei visuomeninio gyvenimo kontekstą. Leidinys yra padalintas į tris pagrindines dalis:
  • I dalis: Pasiruošimas. Šioje dalyje aprašomas lietuvio ateivio veidas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, jo sunkumai ir siekiai. Išsamiai nagrinėjamas savų mokyklų poreikis, lietuviškos vienuolijos idėjos gimimas ir paties kunigo Staniukyno kelias į mokslus – nuo Suvalkų gimnazijos iki studijų Friburge, Romoje ir galiausiai Jeruzalėje, kur jis gavo teologijos daktaro laipsnį.
  • II dalis: Karalaičio tarnyboje. Ši dalis skirta kun. Staniukyno veiklai Amerikoje. Aprašoma jo „klajoklio dalia“ – nuolatinis kilnojimas iš parapijos į parapiją, kol galiausiai jis imasi įgyvendinti savo ir kitų kunigų svajonę. Detaliai pasakojama apie pirmųjų kandidačių į vienuolyną paieškas, jų mokslus Šveicarijoje ir galiausiai – Šv. Kazimiero Seserų Kongregacijos įsteigimą bei motiniškų namų paieškas ir statybas Čikagoje.
  • III dalis: Brandūs vaisiai. Paskutinėje dalyje atskleidžiama kun. Staniukyno, kaip visuomenininko, auklėtojo ir rašytojo, veikla. Pabrėžiamas jo indėlis steigiant Amerikos Lietuvių R. K. Kunigų Sąjungą, katalikišką laikraštį „Draugas“ ir kitas organizacijas. Knyga baigiama jautriu pasakojimu apie paskutinius kunigo gyvenimo metus, paženklintus ligos, bet nepalaužusius jo dvasios ir pasiaukojimo.
Leidinį praturtina vyskupo Vincento Brizgio įžanginis žodis, autoriaus pratarmė, išsami bibliografija ir vardynas.
Reikšmė
Dr. Antano Kučo monografija yra itin vertingas veikalas, nušviečiantis vieno iškiliausių Amerikos lietuvių dvasininko ir kultūros veikėjo gyvenimą. Tai ne tik asmenybės biografija, bet ir gyvas pasakojimas apie visos pirmosios lietuvių išeivių kartos kovą dėl tautiškumo ir tikėjimo išsaugojimo. Knygoje atskleidžiamas kun. Staniukyno, kaip tylaus, kuklaus, bet nepaprastai atkaklaus ir pasiaukojančio darbininko, portretas. Jo įsteigta Šv. Kazimiero Seserų Kongregacija tapo kertiniu lietuviško švietimo ir kultūros akmeniu Amerikoje. Ši knyga yra svarbus šaltinis istorikams, visuomenininkams ir visiems, besidomintiems lietuvių išeivijos istorija.

Skaityti daugiau: KUNIGAS ANTANAS STANIUKYNAS

MARIJOS PASLAPTIS

Išsami informacija
Peržiūros: 55
de Montfort
virselis
Putnam 1979
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Dvasinio kelio perlas: Šv. Liudviko-Marijos Grignon de Montfort knygos „Marijos Paslaptis“ apžvalga
Šv. Liudviko-Marijos Grignon de Montfort knyga „Marijos Paslaptis“ (pranc. Le Secret de Marie) yra trumpas, tačiau nepaprastai paveikus dvasinės literatūros veikalas, atveriantis skaitytojui gilaus marijinio dvasingumo esmę. Nors parašyta XVIII amžiaus pradžioje, ši knyga išlieka stebėtinai aktuali ir šiandien, siūlydama aiškų ir radikalų kelią į šventumą per visišką atsidavimą Jėzui Kristui per Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Tai ne tiek teologinis traktatas, kiek intymus dvasinis vadovas, parašytas kaip laiškas „išrinktajai sielai“, trokštančiai pasiekti tobulą vienybę su Dievu.
Knygos esmė: atskleista „paslaptis“
Pagrindinė knygos mintis, kurią autorius vadina „paslaptimi“, yra ta, kad lengviausias, trumpiausias, tobuliausias ir saugiausias kelias pas Jėzų yra per Mariją. Šv. Liudvikas teigia, kad kaip Dievas Tėvas pasirinko Mariją, kad per ją Jo Sūnus ateitų į pasaulį, taip ir krikščionys, norėdami savyje tobulai suformuoti Kristų, turėtų eiti tuo pačiu keliu.
Knygoje išskiriami keli esminiai punktai:
Marijos būtinumas šventumo kelyje: Autorius pabrėžia, kad Marija nėra kliūtis, o greičiau tiltas, jungiantis sielą su Kristumi. Ji yra „malonės Motina“ ir „visų Jėzaus malonių iždininkė“, per kurią Dievas teikia savo dovanas. Pasak šventojo, norint rasti Dievo malonę, reikia rasti Mariją.
Visiškas atsidavimas (arba „šventoji vergystė“): Tai yra knygos šerdis. Šv. Liudvikas kviečia skaitytoją ne tik gerbti Mariją, bet ir visiškai jai pasiaukoti. Šis pasiaukojimas apima viską: savo kūną ir sielą, išorinius ir vidinius turtus, o svarbiausia – visų savo gerų darbų (praeities, dabarties ir ateities) nuopelnus ir atlyginamąją vertę. Viskas atiduodama į Marijos rankas, kad ji galėtų tai panaudoti didesnei Dievo garbei. Tai – radikalus pasitikėjimo ir nusižeminimo aktas.
Gyvenimas su Marija, Marijoje, per Mariją ir Marijai: Knyga neapsiriboja vienkartiniu pasiaukojimo aktu. Ji moko, kaip šiuo atsidavimu gyventi kasdien. Tai reiškia visus veiksmus atlikti žvelgiant į Mariją kaip į pavyzdį, veikiant jos dvasioje, pasikliaujant jos užtarimu ir viską skiriant jos garbei, kuri galiausiai veda į Dievo šlovę.
Stilius ir struktūra
„Marijos Paslaptis“ yra parašyta labai asmenišku, tiesioginiu ir ugningu stiliumi. Autorius kreipiasi tiesiai į skaitytoją, kviesdamas jį į dvasinę kelionę. Knyga yra logiškai suskirstyta: pradedama nuo Marijos vaidmens išganymo plane pagrindimo, pereinama prie visiško atsidavimo prigimties ir naudos paaiškinimo, o baigiama praktiniais patarimais ir maldomis, kaip šį atsidavimą įgyvendinti. Ypač įsimintinas yra palyginimas su „Gyvybės Medžiu“ – šis atsidavimas yra tarsi sieloje pasodintas medis, kurį reikia nuolat prižiūrėti, kad jis duotų vaisių – patį Jėzų Kristų.
Kam skirta ši knyga?
Šis veikalas skirtas ne paviršutiniškam skaitymui. Jis skirtas tiems, kurie rimtai žiūri į savo dvasinį gyvenimą ir ieško konkretaus, išbandyto kelio į šventumą. Nors „vergystės“ terminologija šiuolaikiniam skaitytojui gali pasirodyti neįprasta (vertėjas ją ir pakeitė į „visišką atsidavimą“), jos esmė yra ne pavergimas, o išlaisvinantis meilės ryšys, atlaisvinantis nuo savimeilės ir nuodėmės pančių. Tai knyga, kuri įkvėpė daugybę šventųjų, įskaitant ir popiežių Joną Paulių II, kurio šūkis „Totus Tuus“ („Visas Tavo“) yra tiesiogiai paimtas iš šv. Liudviko mokymo.
Išvada
„Marijos Paslaptis“ – tai mažas dvasinio gyvenimo lobis. Tai knyga, kuri meta iššūkį ir kartu siūlo didžiulę paguodą. Ji atskleidžia, kad kelias į artumą su Kristumi nėra vienišas ar painus – jame mus lydi pati geriausia vedlė, Jo ir mūsų Motina. Tai veikalas, kurį verta ne tik perskaityti, bet ir nuolat prie jo grįžti, leidžiant jo tiesoms palaipsniui perkeisti širdį ir gyvenimą.

Skaityti daugiau: MARIJOS PASLAPTIS

KITŲ PĖDOMIS II

Išsami informacija
Peržiūros: 54
Kun. A. Liepinis
virselis
Panevėžys 1937
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Gyvenimo Mokykla Tęsiasi: Kun. A. Liepinio „Kitų Pėdomis II“
Po sėkmingo pirmojo tomo, kunigas A. Liepinis 1937 metais pristatė antrąją „pavyzdžių rinkinio“ dalį – „Kitų pėdomis II“. Ši knyga tęsia pirmosios dalies misiją – per trumpas, įsimenančias istorijas ugdyti skaitytojo, ypač jaunimo, moralę ir tikėjimą. Autorius, atsižvelgdamas į skaitytojų pageidavimus, šį kartą rinkinį praturtino pavyzdžiais iš Lietuvos istorijos ir gyvenimo, taip dar labiau priartindamas amžinąsias tiesas prie vietinio konteksto.
Dorybių ir Ydų Veidrodis
Antroji dalis išlaiko pirmosios struktūrą – knyga suskirstyta į teminius skyrius, skirtus pagrindiniams krikščioniškojo gyvenimo aspektams. Temos apima platų spektrą: nuo fundamentalių klausimų apie gyvenimo tikslą, Dievo Apvaizdą ir tikėjimą, iki konkrečių dorybių ir pareigų, tokių kaip meilė artimui, ištikimybė, sąžiningumas, pagarba tėvams ir meilė Tėvynei.
Kiekvienas skyrius – tai lyg atskira pamoka, iliustruota daugybe trumpų pasakojimų:
Lietuvos Atspindžiai: Šioje dalyje ypač išryškėja lietuviškasis elementas. Greta universalių šventųjų ir pasaulio istorijos veikėjų, sutinkame vyskupą Motiejų Valančių, Mikalojų Daukšą, kunigaikštį Kęstutį. Pasakojama apie knygnešių žygius, kovas dėl lietuviškos spaudos ir tikėjimo išsaugojimo carinės priespaudos metais. Šie pavyzdžiai ne tik moko bendražmogiškų dorybių, bet ir ugdo tautinį pasididžiavimą bei patriotiškumą.
Kasdienybės Herojai: Kaip ir pirmoje dalyje, gausu istorijų apie paprastus žmones – sąžiningus tarnus, pasiaukojančias motinas, drąsius karius. Jų poelgiai parodo, kad didvyriškumas slypi ne tik didžiuose žygiuose, bet ir kasdienėje ištikimybėje savo pareigoms.
Įtaigūs Palyginimai: Autorius meistriškai naudoja legendas ir palyginimus, kad sudėtingos tiesos taptų lengvai suprantamos. Istorijos apie „sąžinės varpelį“, „gyvenimo ir mirties duris“ ar „nykštuko ir erelio pasaką“ ilgam įstringa atmintyje ir veikia skaitytojo vaizduotę.
Pamokslininko Žodis
Knygos stilius išlieka paprastas, aiškus ir didaktiškas. Kiekviena istorija turi aiškų tikslą – pamokyti, įkvėpti, perspėti. Tai ne meninė proza, o veikiau pamokslo dalis, kurioje konkretus pavyzdys tarnauja kaip argumentas, patvirtinantis moralinę tiesą. Atsižvelgdamas į kritiką, autorius šioje dalyje nurodo ir šaltinius, iš kurių pavyzdžiai paimti, taip suteikdamas rinkiniui daugiau solidumo.
Išvados
„Kitų pėdomis II“ yra sėkmingas pirmosios dalies tęsinys, dar labiau pritaikytas Lietuvos skaitytojui. Tai turtingas ir įvairiapusis dvasinės išminties lobynas, tinkamas tiek asmeniniam apmąstymui, tiek naudojimui pedagoginiame darbe. Kun. A. Liepinio sudarytas rinkinys yra puikus liudijimas, kaip per konkrečius gyvenimo pavyzdžius galima veiksmingai ugdyti charakterį, stiprinti tikėjimą ir meilę Tėvynei. Tai knyga, kuri moko ne tik žavėtis kitų gerais darbais, bet ir pačiam drąsiai žengti jų pramintomis pėdomis.

Skaityti daugiau: KITŲ PĖDOMIS II

Asmeninio atsidavimo Marijai ABĖCĖLĖ

Išsami informacija
Peržiūros: 42
kun. Algirdas Paliokas SJ
virselis
Kaunas, 2009
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
  „Asmeninio atsidavimo Marijai ABĖCĖLĖ“, apžvalga būtų tokia:
Ši knygelė yra praktinis vadovas, padedantis tikintiesiems užmegzti glaudesnį ryšį su Švč. Mergele Marija. Nors autorius nežinomas dėl istorinių aplinkybių, knygą spaudai parengė kun. Algirdas Paliokas SJ, o ji skirta Šiluvos Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejui paminėti.
Knygoje nagrinėjama gyvenimo prasmė ir laimė, kuri pasiekiama per tikėjimą ir Dievo valios vykdymą. Pabrėžiama Marijos, kaip pagalbininkės, svarba, padedant žmogui pažinti ir įvykdyti Dievo valią. Aprašoma asmeninio atsidavimo Marijai ideologija, pristatant ją kaip Dievo Motiną, bendrą Atpirkėją ir visų malonių Tarpininkę. Detaliai paaiškinami atsidavimo laipsniai, pradedant paprasčiausia malda ir baigiant visišku asmeniniu atsidavimu.
Tekstas išsamiai aprašo atsidavimo požymius ir reikalavimus, akcentuodamas, kad jis turi būti visiškas, radikalus ir nuolankus. Nurodomi du pagrindiniai atsidavimo aktai: savęs, artimųjų, reikalų atidavimas Marijai ir nuolatinis kreipimasis į ją. Pabrėžiama, kad nuolatinis atsidavimas tampa gyvenimo ritmu, leidžiančiu Marijai veikti per tikintįjį ir teikiančiu daugiau malonių.

Skaityti daugiau: Asmeninio atsidavimo Marijai ABĖCĖLĖ

METAI SU DIEVU

Išsami informacija
Peržiūros: 38
JUOZAS PRUNSKIS
virselis
PUTNAM 1958
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
  Knyga „Metai su Dievu“, kurios autorius yra Juozas Prunskis, yra dvasinis leidinys, skirtas padėti skaitytojams augti dvasiškai ir ugdyti savo asmenybę per religiją. Knyga remiasi sekmadienio ir šventadienių Evangelijomis, pateikdama dvasinio gyvenimo minčių ir praktinių pavyzdžių.
Pagrindinės mintys ir struktūra:
Dvasinis vadovas: Knyga veikia kaip vadovas, padedantis giliau suprasti ir pritaikyti Evangelijos mintis kasdieniame gyvenime. Ji skirta ne tik eiliniams tikintiesiems, bet ir kunigams, ieškantiems įkvėpimo pamokslams, bei tiems, kurie negali lankytis bažnyčioje, pavyzdžiui, ligoniams.
Struktūra pagal liturginį kalendorių: Leidinys yra suskirstytas pagal bažnyčios metus, pradedant Adventu ir Kalėdų laikotarpiu. Kiekviename skyriuje nagrinėjamos tam tikros dvasinės temos, pavyzdžiui, nuopuolis, ryžtingumas ar ramybė.
Praktiniai pavyzdžiai: Autorius naudoja įvairias istorijas, metaforas ir realių žmonių pavyzdžius (pvz., Leonardo da Vinci paveikslą ar kardinolo Howardo ryžtą), kad dvasinės mintys būtų lengviau suprantamos ir įsimenamos.
Rožančiaus malda: Knygoje taip pat pateikiama rožančiaus maldos apžvalga, pabrėžiant, kad tai yra intelektuali ir dvasinė malda, padedanti gilintis į tikėjimo paslaptis.
Apibendrinimas: Knyga „Metai su Dievu“ yra vertingas šaltinis visiems, norintiems sustiprinti savo tikėjimą ir taikyti krikščioniškas vertybes kasdieniame gyvenime. Ji ne tik moko, bet ir įkvepia, padėdama skaitytojui rasti dvasinę ramybę ir prasmę.

Skaityti daugiau: METAI SU DIEVU

Adelė Dirsytė JŪS MANIEJI Laiškai

Išsami informacija
Peržiūros: 37
Adelė Dirsytė
virselis
KAUNAS  • 2000
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Knyga „Jūs manieji laiškai“ – tai išskirtinis ir vertingas leidinys, apjungiantis mokytojos Adelės Dirsytės (1909–1955) laiškus, rašytus iš sovietinio gulago ir tremties vietų – Vilniaus kalėjimo, Vorkutos tundros ir Sibiro (Magadano, Kolymos) lagerių. Knyga atskleidžia nepaprastą autorės dvasios stiprybę, ištikimybę tikėjimui ir humaniškumui nežmoniškiausiomis sąlygomis.

Knygos esmė ir kontekstas
Ši laiškų rinktinė – tai ne tik dokumentinė medžiaga apie tremtį ir kančią, bet ir gili dvasinė sielovada. Laiškai, dažniausiai skirti artimiesiems ir bendraminčiams (pvz., Agnietei Stašaitytei – „Tetai“, Stasiui Ivanauskui – „Brangiausiajam“), rašyti žinant, kad juos skaitys cenzorius. Todėl A. Dirsytė pasirinko užmintą, poetinę, o kartu ir moraliai pakylėjančią kalbą, kad išvengtų tiesioginio pavojaus ir perduotų svarbiausias idėjas.

Pagrindinės temos
Dvasinė ištvermė ir tikėjimas: Svarbiausia laiškų ašis – skatinimas nepalūžti, ieškoti „vidaus šilumos dienos“ ir nepamiršti, kad „Dievas visados su mumis“. Autorė pabrėžia maldos galią, kuri jungia su Kūrėju, tėvyne ir artimaisiais, net esant atskirtiems tūkstančių kilometrų.

Žmogiškumo išsaugojimas: A. Dirsytė akcentuoja pareigą „būti žmogumi, ginančiu savyje dieviškumo apraiškas“. Ji ragina nuolat kurti save ir puoselėti dvasingumą, nepaskęsti materializme.

Pagalba ir tarnystė: Nors pati kankinama, ji laiškuose džiaugiasi galimybe padėti jaunuolėms lageryje. Būdama dvasine vadove ir stiprintoja, ji įžiebė tikėjimą, rengė literatūrinius susitikimus ir skatino kūrybą (vėliau gimusi „Sibiro tremtinių maldaknygė“).

Tėvynės ir Meilės Samprata: Tėvynė suprantama ne tik geografiškai, bet ir dvasiškai. Ji ragina: „auk savo dvasia, kad per ją galėtum gilintis į tautos dvasią“. Laiškai atskleidžia atidų žvilgsnį į gamtos grožį (tundros peizažus, Šiaurės pašvaistes), kuris tampa Dievo ir amžinybės alsavimo ženklu žiaurioje aplinkoje.

Knygos vertė
Leidinys vertingas ne tik kaip istorinis šaltinis, bet ir kaip unikali moralinės reabilitacijos sistema (kaip apžvalgoje teigia M. Bloznelis), Adelės Dirsytės sukurta nužmoginimo politikos akivaizdoje. Laiškai yra šviesos ir vilties palikimas, liudijantis, kad net baisiausioje patirtyje galima išsaugoti Meilės ir Aukos idėją, kuri tampa nenugalima jėga. Knygos pabaigoje minimas ir Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus žodis.
Adelė Dirsytė mirė 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko ligoninėje, o jos ranka rašyta maldaknygė „Marija, gelbėk mus“ tapo viena didžiausią atgarsį pasaulyje sukėlusių lietuviškų knygų.

Skaityti daugiau: Adelė Dirsytė JŪS MANIEJI Laiškai

MEDJUGORJĖ: žodžiai, įvykiai, reikšmė

Išsami informacija
Peržiūros: 35
KĘSTUTIS A. TRIMAKAS
virselis
Kaunas 2001
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
  Knyga, pavadinta „MARIJA: „Dėkoju jums, kad atsiliepėte“ MEDJUGORJĖ: žodžiai, įvykiai, reikšmė“, kurią parašė Kęstutis A. Trimakas ir kuri 2001 m. buvo išleista Kaune, yra Medjugorjės įvykių analizė. Knyga aptaria nuo 1981 m. vykstančius Dievo Motinos apsireiškimus ir yra suskirstyta į tris dalis: „Žodžiai“, „Įvykiai“ ir „Reikšmė“.
„Žodžiai“: Ši dalis atskleidžia Marijos žinias, perduotas nuo 1987 iki 2001 m. Žiniose raginama tikėti, melstis, pasninkauti, atlikti išpažintį, atsiversti ir mylėti Dievą bei artimą.
„Įvykiai“: Šioje dalyje aprašoma apsireiškimų eiga, įskaitant palankią popiežiaus Jono Pauliaus II ir kardinolų poziciją, vietos vyskupo nepritarimą, stebuklingus išgijimus ir atsivertimus, taip pat karo įtaką.
„Reikšmė“: Paskutinėje dalyje aptariama Medjugorjė kaip dvasingumo centras ir pabrėžiama, kaip svarbu atsiliepti į Marijos žinias. Knyga pabrėžia, kad galutinį sprendimą dėl šių įvykių antgamtinio pobūdžio turi priimti Katalikų Bažnyčios vadovybė.

Skaityti daugiau: MEDJUGORJĖ: žodžiai, įvykiai, reikšmė

Tėvas Pijus

Išsami informacija
Peržiūros: 34
Viktoras Rimšelis MIC
virselis
KAUNAS 2005
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
   Knyga „Tėvas Pijus“, kurią parašė Kun. dr. Viktoras Rimšelis, MIC, yra išsamus ir įtaigus pasakojimas apie vieno žymiausių XX amžiaus dvasininkų – Šventojo Pijaus iš Pietrelčinos (Francesco Forgione, 1887–1968), Kapucinų ordino kunigo ir stigmatiko, gyvenimą. Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas, išleistas Marijonų talkininkų centro leidyklos 2005 metais, atspindi didelį ir pastovų susidomėjimą šia asmenybe.

Tikslas ir turinys
Pagrindinis knygos tikslas – supažindinti skaitytoją su žmogumi, garsiu savo šventu gyvenimu ir nepaprastomis Dievo malonėmis. Autorius pateisina rašymą apie tokį dvasios herojų, teigdamas, kad jis yra „ypatingas ženklas, duotas Dievo mūsų laikams“, kviečiantis žmones labiau vertinti Kristaus kančią ir mirtį, o ne pasaulietiškus džiaugsmus.

Knyga yra struktūruota chronologiškai, nuosekliai pristatant pagrindinius Tėvo Pijaus gyvenimo etapus ir juos lydinčius antgamtinius įvykius:
Jaunystė ir Pašaukimas: Aprašoma Pranciškaus Forgionės, gimusio neturtingoje šeimoje Pietrelčinoje , vaikystė, jo ankstyvas pamaldumas, apsisprendimas tapti vienuoliu kunigu ir įstojimas į kapucinų naujokyną, kur jis gavo Pijaus vardą.

Kunigystė ir Kančios Kelias: Detaliai aprašomas jo įšventinimas 1910 m. ir ilgus metus trukęs sirgimas, per kurį jam teko gyventi už vienuolyno ribų tėviškėje. Ypatingas dėmesys skiriamas jo neįprastai ilgoms Šv. Mišioms, kurių metu jis, regis, išgyvendavo Kalvarijos dramą.

Stigmos ir Dvasinė Kova: Aprašomas skausmas, kurį jis patyrė 1915 m., ir 1918 m. rugsėjo 20 d. atsiradusios Kristaus kančios žaizdos – stigmos, kurios pavertė jį panašiu į kenčiantį Išganytojo Kūną. Nemažai vietos skirta ir nuolatinei kovai su piktosiomis dvasiomis, kurios jį bandė gąsdinti ir kankinti.

Malonės ir Stebuklai: Knygoje pasakojama apie Tėvo Pijaus dovanas, tokias kaip atsivertimų malonė, pranašavimo dovana ir ekstaktiniai persikėlimai (bilokacija). Pateikiama konkrečių liudijimų apie stebuklingus pagijimus ir didelių nusidėjėlių atsivertimus prie jo klausyklos.

Artimo meilės darbai ir Pabaiga: Aprašomas jo didžiausias artimo meilės projektas – „Angelų kalnas“ (ligoninė Casa Sollievo della Sofferenza), kuris tapo didžiausiu meilės paminklu, išėjusiu iš jo kenčiančios sielos. Priede, kurį parašė Kun. Vaclovas Aliulis, MIC, detaliai apžvelgiama jo beatifikacija (1999) ir kanonizacija (2002), pabrėžiant, kad jis tapo šventuoju po knygos pirmojo leidimo.

Stilistika ir patikimumas
Knyga, pasak antrojo leidimo įžangos, yra parašyta „labai gyvai ir vaizdžiai“ , perteikiant ano meto įvykių liudininkų balsus. Autorius pabrėžia, kad nors knygos medžiaga paimta iš Bažnyčios aprobuotų šaltinių, minimi nepaprasti įvykiai turi tik „žmogiškąjį patikimumą“, nes bažnytinė aprobata užtikrina tik tai, kad raštai neprieštarauja tikėjimo tiesoms ir dorai. Tai rodo autoriaus atsakingą požiūrį į mistinius įvykius.

Knygoje pabrėžiama Tėvo Pijaus klusnumo dorybė, kuri leido jam pakelti visus vargus, įtarinėjimus ir bažnytinės vyresnybės draudimus, susijusius su stigmų rodymu. Aprašomas jo kasdienis asketiškas gyvenimas – minimalus maistas, trumpas miegas – ir stebėtina dvasinė bei fizinė ištvermė, leidusi kasdien klausyti šimtų išpažinčių ir bendrauti su žmonėmis.

Skaityti daugiau: Tėvas Pijus

Rūpintojėlis. maldynas

Išsami informacija
Peržiūros: 22
ŽEMAIČIŲ Apygarda
virselis
Būstinė  1953
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
  Kryžiaus kelias
Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manęs, nėra manęs vertas.
Kryžiaus ir erškėčių kelią, Viešpatie Kristau, Tu, perėjai pirmas. Perėjai, kaip niekas kitas. Tavo kūną nuo galvos iki kojų žymi žaizdų randai.
Žinau, kartus ir kietas tas Tavo kryžiaus kelias. Bet dėl to, kad jis Tavo, mane jis žavi ir traukia. Esu vaikas tautos, kuri pamėgo Tavo kryžius.
Pamėgo, nes pati yra praėjusi baisų kryžiaus kelią. Ne kartą atrodė, kad ji puls po savo našta ir nepakils. Bet tavo kančios stiprinama Ji kėlė.
Kančia neišvengiama ir mano daliai. Kryžiaus keliu ir man lemta eiti.
Pamokyk mane ir mano tautą, Mokytojau. Pamokyk sekti Tave kenčiantį.

Rūpintojėlis. maldynas

Išsami informacija
Peržiūros: 104

Atiduok Tėvynei, ką privalai!

RŪPINTOJĖLIS

LLKS PARTIZANO maldos ir apmąstymai

Papildytas P R R leidinys Išleido ŽEMAIČIŲ Apygarda

1953

 

Būstinė ..........

 

Perleido PARTIZANAS 2021

Kryžiaus kelias

Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manęs, nėra manęs vertas.

Kryžiaus ir erškėčių kelią, Viešpatie Kristau, Tu, perėjai pirmas. Perėjai, kaip niekas kitas. Tavo kūną nuo galvos iki kojų žymi žaizdų randai.

Žinau, kartus ir kietas tas Tavo kryžiaus kelias. Bet dėl to, kad jis Tavo, mane jis žavi ir traukia.

Esu vaikas tautos, kuri pamėgo Tavo kryžius. Pamėgo, nes pati yra praėjusi baisų kryžiaus kelią. Ne kartą atrodė, kad ji puls po savo

našta ir nepakils. Bet tavo kančios stiprinama Ji kėlė.

Kančia neišvengiama ir mano daliai. Kryžiaus keliu ir man lemta eiti.

Pamokyk mane ir mano tautą, Mokytojau. Pamokyk sekti Tave kenčiantį.

LIETUVOS HIMNAS

Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žemė!

Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia.

Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės, Tegul dirba Tavo naudai Ir žmonių gėrybei.

Tegul saulė Lietuvos Tamsumus pašalina,

Ir šviesa, ir tiesa Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos Dega mūsų širdyse. Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!

PRIESAIKA

Partizano Priesaika

„Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymo, nesigailėdamas nei savo turto, net sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu sąjūdžio įstatus, statutus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas paslaptis, niekada su Lietuvos priešais nesitarsiu, jokių žinių jiems neteiksiu ir visa ką tik apie juos sužinosiu, tuoj savo vir-

šininkams pranešiu, saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui elgtis pridera.

Gerai žinau, kad už sąmoningą uždavinių nevykdymą ir paslapties išdavimą man gręsia mirties bausmė.

Tepadeda man Viešpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai".

Iškilmingas pasižadėjimas „Iškilmingai pasižadu, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atsta-

tymo, nesigailėdamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu Sąjūdžio įstatus, statutus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu man visas patikėtas paslaptis, niekada su Lietuvos priešais nesitarsiu, jokių žinių jiems neteiksiu ir visa, ką tik apie juos sužinosiu, tuojau viršininkam pranešiu, saugosiu šalies gerovę, visada atsidėjęs dirbsiu Tėvynei Lietuvai ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui pridera.

Gerai žinau, kad už sąmoningą uždavinių nevykdymą

ir paslapties išdavimą man gręsia mirties bausmė.

Tebūnie mano valia stipri šį pasižadėjimą garbingai ištesėti".

Slapuko priesaika

„Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymo, nesigailėdamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu sąjūdžio įstatus, statutus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas

paslaptis ir visa, ką tik apie Lietuvos priešus sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui elgtis pridera.

Gerai žinau, kad už sąmoningą uždavinių nevykdymą ir paslapties išdavimą man gresia mirties bausmė.

Tepadeda man Viešpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai".

Iškilmingas pasižadėjimas

„Iškilmingai pasižadu, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Ko-

vos Sąjūdžio nario pareigas, kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymo, nesigailėdamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu sąjūdžio įstatus, statutus ir viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas paslaptis ir visa, ką tik apie Lietuvos priešus sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę, visada atsidėjęs dirbsiu Tėvynei Lietuvai ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui elgtis pridera.

Gerai žinau, kad už sąmo-

ningą uždavinių nevykdymą ir paslapties išdavimą man gręsia mirties bausmė.

Tebūnie mano valia stipri šį garbingą pasižadėjimą ištesėti”.

Talkininko priesaika „Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, visomis išgalėmis kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymo, tiksliai vykdysiu kiek tai man apystovos leis, savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas patikėtas man paslaptis ir visa, ką tik apie

Lietuvos priešus sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui pridera.

Gerai žinau, kad už paslapties išdavimą man grėstų mirties bausmė.

Tepadeda man Viešpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai".

Iškilmingas pasižadėjimas

„Iškilmingai pasižadu, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, visomis išgalėmis kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepri-

klausomybės atstatymo, tiksliai vykdysiu, kiek tai man apystovos leis, savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas paslaptis ir visa ką tik apie Lietuvos priešus sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę, visada atsidėjęs dirbsiu Tėvynei Lietuvai ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui elgtis pridera.

Gerai žinau, kad už paslapties išdavimą man gresia mirties bausmė.

Tebūnie mano stipri valia šį pasižadėjimą garbingai ištesėti".

Bendroji malda

Dieve Ramintojau, ateik į neramias, išvargintas mūsų širdis,    pripildyk jas savo

rimtimi, išsklaidyk abejones ir nekantrumą, pašalink baimę. Dieve Pašventintojau, pašvęsk mūsų darbą ir nemigo naktis, mūsų viltis ir ilgesius.

Dieve, Didžioji Šviesa, nuskaidrink mūsų jausmus ir mintis, apvalyk mus nuo pikto.

Dieve, mūsų Vienytojau, laikyk mus vienam būry, derink mūsų nuotaikas, lygink mūsų pažiūras, glausk

mus vienus su kitais didžiausios meilės ryšiu.

Dieve, Išminties Davėjau, mokyk mus tikro gyvenimo kelio, kurstyk mumyse norą pažinti tiesą, padėk teisingai suprasti vieniems kitus.

Dieve, Tiesos Liudytojau, kad ir mes išpažintume tiesą savo žodžiu ir gyvenimu, išpažintume drąsiai ir be baimės.

Dieve, Valios stiprintojau, grūdink mūsų dvasines galias, didink mūsų valios ryžtą, ugdyk mumyse norą pamėgti tavo vardą.

Dieve, Meilės Liepsna, kurstyk geruosius mūsų pasiryžimus, skaidrink mūsų papročius. Amen.

Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį, Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai.

Juk tėviška tavo malonė daug gali.

Mes tavo per amžius Lietuvos vaikai. Neapleisk, Aukščiausias, mūsų ir brangios Tėvynės. Maloningas ir galingas per visas gadynes!

Žmogus Tėvynėje tiek gyvas yra, kiek ji jam jo širdyje gyva.

Ryto maldos

Tavo garbei, Viešpatie, pavedu šią dieną. Skiriu ją savo šeimos, brolių partizanų ir mielosios Tėvynės labui.

Su auka ir su gera nuotaika pakelsiu darbo sunkumus. Su tavimi, Viešpatie, nebus man sunki jokia auka ir nepakeliamas joks bandymas. Kiekvienu atveju būsiu ramus, kaip rami mano tautos dvasia ir giedras, kaip tautos dangus.

Viešpatie, kuris esi Tiesa, duok man būti teisiam, kuris esi Meilė - būti meiliam, kurs esi Gėris - būti geram.

Iš tavo rankų, Dieve, gaunu savo rytą,

Iš tavo rankų ir šviesi darbų diena.

Iš tavo rankų man ir laimė mano krito, Ir praeitis, ir dabartis, ir rytdiena.

Ačiū tau, Viešpatie, kad siunti mums ne vien saulės spindulius, nuo kurių mes galėtume virsti tyruma, bet teiki debesų ir lietaus, kad galėtume gaminti vaisių.

****** (Apr. 3,19) ******

87ah912,01

Į KRISTŲ RŪPINTOJĖLĮ Viešpatie Kristau, kuris mūsų tautos kryžkelėse ir pakelėse Rūpintojėliu rymai, rūpinkis, prašome, ir toliau mūsų likimu. Padėk mūsų tautai sunkiomis jai valandomis ir neleisk, kad ji, tiek kentėjusi, būtų nepaguosta ir nesuraminta.

Tu susirūpinęs, gerasis Rūpintojėli, kaip ir mes. Tu užjauti mus ir guodi mus. Guosime ir mes tave, ir užjausime. Guosime kantriai pakeldami kančias ir auką.

Per tave, mūsų Rūpintojėli ir tavo kančią, mes eisime į garbę, kurioje tu su savo ir mūsų Tėvu gyveni ir

viešpatauji per amžius. Amen.

Teisk mane, o Dieve, ir gink mano bylą nuo nešventos giminės, gelbėk nuo neteisaus ir klastingo žmogaus.

(XL 11 psalmė) *************

Iš sutemų, pro pelkes ir girias.

Ateina minios, upėm iriasi laivai ir valtys... Tegu, tegu laukus - tūnojimo marias Prižadins giesmės ir šauksmai:

- Mes norim keltis!

Jaunystė sukurta ne džiaugsmui, ne malonumams, -ji sukurta tik heroizmui.

VAKARO MALDA

Viešpatie, tu valdai dangų ir žemę - laimink mūsų Lietuvą ir į mūsų širdis įdiek Tėvynės meilę. Duok mums būti narsiems, kad taptume verti savo protėvių. Leisk mums išsaugoti savo šventą tikėjimą, mūsų tėvų palikimą. Laimink lietuvius partizanus, kurie kovoja už teisingumą ir savo kiemą. Duok mums jėgų didžiausiai aukai už savo tautą ir Tėvynę. Tau, Triasmenis Dieve, pa-

vedu aš save šią naktį. Apsaugok mane ir mano draugus nuo pavojų.

Pavedu tau, Viešpatie, vi -sus šios dienos savo ir mano tautos vargus, kovas ir laimėjimus, visa tai, kas bu -vo gero ar blogo. Koks esu, esu tavo, Viešpatie. Tu Visagalis Dieve, padėjai man šiandien kovoje už mano tautą ir Tėvynę, padėk man ir toliau. Duok, kad rytoj aš būčiau dar ištikimesnis ir tvirtesnis.

Per Jėzų Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Teka nuo amžių srovė krikštolinė,

Neša ji laisvę paties Visagalio.

Viešpatie, stiprink tu mano Tėvynę,

Vargt ir kentėt neleisk jai be galo.

MALDA UŽ TĖVYNĘ

Dieve, kuris leidai tautas ir įdiegei joms laisvės troškimą, gražink ir mūsų Tėvynei laisvės dienas. Tegul tie bandymai, kuriuos tu skyrei mūsų šaliai, nebūna jos pražūčiai, bet greitesniam jos prisikėlimui ir didesnei jos dvasinei gerovei.

Laimink, Viešpatie, mus, kurie su ginklu stojam prieš pavergėjus. Duok mums jėgų pakelti didžią partizano dalią. Padaryk, kad mes visi grįžtume į namus, nešdami naują atgimimo ugnį.

Siųsk, Viešpatie, išminties ir stiprybės dvasios tiems, kurie dirba mūsų tautai ir aukojasi jos labui. Padėk savo tėviška meile ir globa pasilikusiems namuose mūsų broliams ir sesėms. Stiprink dėl tavo vardo ir tautos laisvės kenčiančius, guosk liūdinčius ir nuskriaustuosius, amžiną šviesą suteik, Viešpatie, tiems, kurie jau yra mirę kovos lauke.

Švenčiausioji Mergele Marija Aušros Vartų Gailestingumo Motina, pavesk savo dieviškajam Sūnui, Jėzui Kristui, mūsų Lietuvą, kuri taip nuoširdžiai Tave myli ir garbina.

Neleisk, kad tavo sūnaus vardas būtų išrautas iš lietuvio širdies.

Šventasis Kazimierai, mūsų tautos globėjau, vadovauk mūsų kovai dėl laisvės, kaip kitados stebuklingu būdu, kad vadovavai mūsų tėvams.

Per Kristų, mūsų Viešpatį, kurį tiki, išpažįsta ir myli kiekvienas taurus lietuvis. Amen.

Viršum žemės    nurimusio

juoko,

Viršum    plieno, ugnies ir

patrankų,

Pro žvaigždžių ir pro mėnesio šokį

Kažkas tiesia kruviną ranką.

MALDA UŽ MIRUSIUS

Tu žinai, Viešpatie, kokie jausmai jungia mus su tais, kurių jau nebėra mūsų tarpe. Jie buvo mūsų šeimos Broliai, Sesės, mūsų vargų nuoširdžiausi dalyviai. Tiesa, jie buvo žmonės, kaip ir mes, su savo silpnybėmis ir dorybėmis. Leisk, Viešpatie, prisi-

minti juos ir prašyti jiems savo gailestingumo. Užskaityk, Viešpatie, ypač aukas tų, kurie, kaip karžygiai aukojasi už geresnę tautos ateitį. Suteik jiems ir visiems mūsų įnirusiems ramybę tavo, ir šviesą per amžius. Amen.

Į KRISTŲ RŪPINTOJĖLĮ

Nužengi tu, Viešpati Kristau, kaip rasa į išdžiūvusią žemę, ir mes atgyjame it gėlės laukuose. Tu apgaubi mus tyla ir rimtimi. Ir mes džiaugiamės kaip vaikai.

Gimęs Kūdikėli, daryk mus Dievo vaikais. Dievo Sūnau, duok mums, Dievo

sūnų laisvės. Atėjusi nauja Šviesa, leisk ir mums, kaip žiburiams, šviesti naujai gimstantiems laikams. Amen.

Marija, Marija, Skaisčiausia Lelija,

Tu švieti aukštai danguje.

Palengvink vergiją,

Pagelbėk žmonijai,

Išgelbėk nuo priešo baisaus.

MIŠIŲ MALDOS

Suklaupę meldžiam, Jėzau saldžiausias, Maldas priimki mūsų karščiausias,

Mus išmokyki Dievą pažinti, Pildyt jo valią ir jį garbinti.

Tavo valia, Viešpatie, keliauju lietuviškos Golgotos vieškeliu. Vien tavo garbei ir Tėvynės laisvei plakančia širdimi nulenkiu galvą prieš tavo auką; ji mano kelių vadovas, ji tikroji mano gyvenimo paguoda.

Aukojuos tau, Viešpatie, nuodėmingas, maldauju tave - Šventųjų Šventąjį. Aš būtybė, neišvengianti dažno

melo, kreipiuosi į tave - pačią Tiesą. Aš, kurio būtyje taip dažna neapykantos ir abojumo, noriu vienytis su tavimi - pačia Meile. Išteisink mane, Tėve, ir rauk iš manęs niekingąjį žmogų. Siųsk savo šviesą ir tiesą -teveda jos mane į tą didžiąją auką, kurią paruošė mums Jėzus Kristus, tavo Sūnus, mūsų Brolis. Pasigailėk manęs, Dieve, ir, atleidęs mano nuodėmes, nuvesk mane į amžinąjį gyvenimą.

Apvalyk, Viešpatie, ir mano tautą. Atleisk įžeidimus padarytus tau mano tautos.

AUKOJIMUI

Nužeminta dvasia ir sugraudinta širdimi prašau tave, gerasis tėve, priimk šią duonos ir vyno auką. Ji netrukus taps tavo sūnaus Jėzaus Kristaus auka.

Priimk ją prisiminti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančiai, prisikėlimui ir į dangų įžengimui. Priimk pagarbinti garbingajai Mergelei Marijai, šv. Jonui Krikštytojui, šventiesiems apaštalams Petrui ir Povilui, ir visiems šventiesiems. Priimk už nesuskaitomas mano nuodėmes ir įžeidimus, apsileidimus ir pasipiktinimus. Pri-

imk prašau, ne tik už mane, bet ir už visus mano kovos brolius ir seseris - partizanus, kurie yra gyvųjų eilėse ir mirusiųjų skaičiuje. Už artimuosius, tėvus, partizanui tėvais, broliais, seseririmis likusius lietuvius. Priimk už tuos, kurie svečiose šalyse kovoja už Lietuvos laisvę, kurie ištrėmimų ar kalėjimų kankiniais yra, kurie kankiniais paliko gyvųjų eiles. Duok, Viešpatie, kad ši auka būtų mano ir jųjų išganymui. Amen.

PRIEŠ PAKYLĖJIMĄ Štai keisis duona į kūną ir vynas į kraują.

Keisis panašiai, kaip tada, kai tavo rankos paėmė duoną ir vyno taurę, o tavo lūpos tarė: „Tai yra mano kūnas, tai yra mano kraujas’“ Šio stebuklo pirmieji liudytojai buvo tavo mokiniai. Paskui liudytojų skaičius augo tiek kartų, kiek šis stebuklas kartojosi. O kartotis jis turėjo, nes argi tu pats nesakei:    „Kiek    kartų tai da

rysite man atminti darykite“. Nūn, mano Kristau, ir aš esu didžiojo tavo stebuklo liudytojas. Nežinau, ar tuo turėčiau daugiau stebėtis, ar didžiuotis.

PO PAKYLĖJIMO

Leisk, Gerasis Stebukladari, šią valandą prašyti tave ir tikėtis iš tavęs vieno dalyko. Pakeitęs duoną į savo Kūną ir vyną į savo Kraują, ar nepakeisi ir mano širdies - kietos, šaltos, į širdį - pilną meilės tau ir artimui. Ar nepakeisi mano proto - abejingo ir nerangaus, į protą -jautrų tavo apreikštajai tiesai.

Padaryk, Viešpatie, šį stebuklą mano sieloje, nors ir nebūčiau to vertas.

Pakeisk, prašau, ir mano tautos veidą, kad jam spin-

dėtų Dievo tautos veidas ir mano tautos valia, kad per ją reikštųsi tavo valia. Amen.

DVASINĖ KOMUNIJA

Apvalyk mane, Dieve, nuo visų mano kalčių - buvusių, esamų ir būsimų, kad gryna    širdimi galėčiau ar

tintis prie tavo puotos stalo. Dievo avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, sunaikink ir manasias. Viešpatie Kristau, kuris savo apaštalams tarei: „Ramybę palieku jums, ramybę duodu jums“,    - suteik ir man

dvasios giedrumą. Be jo taip sunku būtų mūsų būty. Ateik į mano širdį, Dieve,

pats, ir teįsigali manyje dvasios rimtis.

Per savo Švenčiausią Kūną ir Kraują, Viešpatie Kristau, išlaisvink mane iš visų mano blogybių ir padaryk klusnų mane tavo visiems įsakymams. Tavo kūnas, kurį, kad ir nevertas būdamas ruošiuosi priimti, teneesie mano pasmerkimui ir teismui, bet teesie mano dvasiai ir kūnui patobulinti. Ateik, Viešpatie, į mano širdį pats ir mano siela bus pagydyta. Amen.

PABAIGAI

Priimk, Švenčiausioji Trejybe, šią auką, kurią su malonumu tau aukoju ir būk

gailestingas man ir visiems tiems, už kuriuos meldžiuosi.

Tepalaimina mane visagalis Dievas Tėvas ir Sūnus ir Šventoji dvasia. Amen. Išlydėk mane, Viešpatie, iš mūsų nūdienos namų, paženklinęs ta tikrąją šviesa, kuri padaro mus Dievo vaikais.

Garbė tau Dieve, Amen.

MALDA UŽ TĖVYNĘ

Visagalis amžinas Dieve, aukštojo Jeruzalės miesto Statytojau ir Sarge, dieną ir naktį saugok musų valstybę su jos gyventojais, jos būties saugumą, ramybę.

Ištiesk, Viešpatie, dangiškos pagalbos dešinę ant savo tarnų - Lietuvos laisvės kovotojų - partizanų, kad jie visa širdimi tavęs ieškotų ir ko teisingai maldauja - pasiektų.

Per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Į KRISTAUS PRISIKĖLIMĄ

Viešpatie Kristau, juk tu perėjai baisų sunaikinimo kelią, bet vėl grįžai į mūsų tarpą sveikas ir atsinaujinęs. Tu mums kaip pergalėtojas grįžęs iš kovos lauko.

Kovojame ir mes, Viešpatie. Daug kartų patiriame naikinamą nuodėmės galią.

Ir taip sunku mums grįžti iš kovos lauko, grįžti nugalėtojais. Pergalės Dieve, tu vesk mus į Prisikėlimą, tu išsaugok mus savo karalystei nepaliestus dėmės. Amen.

Tu iš Dangaus, Keleivi Visagali,

Šviesa didi tave išduoda ir

išduos.

Pabūk mano svečiu kukliam mano urvely Ir apsakyki, kas danguos.

MALDA UŽ MOTINAS

Viešpatie, heroizmo žyme, paženklinai tu mūsų motinas. Kas, jei ne jos, išlaikė tikėjimą į tave, kai tavo vietoje mums buvo brukami svetimi dievai? Kas palaikė mūsų meilę savajai tautai, kai jai išplėšti buvo vartojama jėga ir ginklas.

Dieve, tu davei motinai jėgų, pranešančių ginklo ir prievartos galią. Tu padarei ją galingesnę už galinguosius žemėje.

Motina miršta, bet nemiršta jos meilė. Ir tu, Dieve, padarei mūsų motina, šios nemariosios meilė gražiau-

sia reiškėją. Tik tu, kuris esi meilė, galėjai sukurti mums šitokį skaisčios ir patvarios meilės kūrinį.

Kristau, mūsų Broli, kuo labiau tu galėjai girtis ir didžiuotis šiame pasaulyje, jei ne savo dieviškąja Motina? Ko tu labiau po savo dangiškojo Tėvo klausei, kieno valią norėjai geriau vykdyti, jei ne savo motinos Marijos? Ir mirdamas prie kryžiaus ar neprisiminei jos, kai

sakei: „Motina, štai tavo sūnus“, ir kai pavedei ją mylimiausiam savo mokytiniui.

Pagaliau, kas gražiau už tave pagerbė savo motiną,

už tave, kuris paėmei ją

pats save ir apvainikavai angelų Karalienės vainiku.

Kristau, jei iš tavęs mes turime daug ko mokytis, tai ypač meilės savosioms motinoms. Jei per tave mes galime ko prašyti, tai pirmon eilėn - paguodos savo motinoms. Stiprink jas kenčiančias drauge su savo tauriausiais vaikais, guosk jas verkiančias, išklausyk jų prašančių, vadovauk joms kovojančioms. Tegul tas vaizdas kurį regėjo tavo mylimiausias mokinys Jonas - vaizdas moters, pamynusios savo kojomis žaltį - piktojo simbolį, virsta tikrove kiekvienoje mūsų motinoje, te-

gul per mūsų motinas išnyksta pyktis mūsų tautoje ir tegul įsigali gėris, kuriuo esi tu pats, mūsų Dieve.

Leisk pagaliau, Viešpatie, prisiminti tas mūsų motinas, kurios krito kaip kariai, gindamos teisę į savo vaikų širdis. Amžinąjį atilsį duok joms, Viešpatie, ir amžinoji Šviesa tegul joms šviečia. Amen.

Kas savo Tėvą ir Motiną myli, tas kurią dieną ir savo artimą mylės.

Motinos ašaros ir akmenį skelia.

PARTIZANŲ BŪTIES MALDOS

Vesk, Viešpatie, ir mus per skausmus į tavo garbę.

MALDA PRIEŠ ŽYGĮ

Tavo vardu, Viešpatie, pradedame šį savo žygį. Laimink mus, mūsų veikimą, mūsų sunkų darbą.

Vesk mus pro vargus ir pavojus į laimėjimą. Laimink, Viešpatie, savo kovotojų būrį. Norime gyventi tavyje, Viešpatie, norime mirti tavyje, Dieve. Todėl, gyvename ar mirštame, visuomet esame tavo, Viešpatie.

Pasitikime tavimi, Kristau, nes esi pasakęs: „Be mano valios, nenukris nei plaukas nuo galvos“. Amen.

PRIEŠ KAUTYNES

Gyvybės ir mirties Viešpatie. Tu suskaitei mano dienas pirm, negu aš ėmiau gyventi. Tu esi mano gaivintojas ir gynėjas nuo pat mano jaunų dienų. Nepridera man šiandien bijoti, kada ne-ištiriamoji galia veda mane, ištikimą Tėvynės sūnų, į kruvinas kautynes. Jeigu norėsi tu mane iš mirties pavojų išgelbėt, mano gyvybę ir sveikatą apsaugot, tai šlovinsiu aš tavo garbę. Jeigu tu ki-

taip nusprendei, - teįvyksta tavo šventoji valia. Tau atsiduodu as, priimk mane į savo amžinąją ramybę.

Leisk man, Viešpatie, kaip garbės vyrui, kaip geram krikščioniui, kaip narsybės paveldėtojui, narsiai kovoti su kovojančiu, žmoniškai elgtis su nugalėtu.

Laimink mūsų vadų akylumą ir patyrimą. Apdovanok pasisekimu jųjų sumanymus bei žygius. Suteik man ir mano broliams drąsos, narsumo ir ištikimybės, o mūsų partizanams - garbingąjį laimėjimą. Amen.

GAILESČIO SUŽADINIMAS UŽ KALTES

Viešpatie Dieve, visa širdimi aš gailiuosi, kad tau nusidėjau, nes tu - aukščiausioji Gėrybė, verčiausioji Meilė, ir nuodėmė tave įžeisti.

Atleisk man dėl Jėzaus Kristaus, mano Išganytojo, nuopelnų.

Tvirtai pasižadu, padedamas tavo malonės, niekada daugiau nebenusidėti tavo šventąjai valiai ir už viską atsiteisti. Amen.

Tėve mūsų... Sveika Marija... (3 kart).

UŽ SUŽEISTUOSIUS

Pasigailėk, geriausias Viešpatie, sužeistųjų. Tu būk jų gydytojas ir ramintojas. Palengvink jųjų sopulius ir stiprink juos ligos patale, tikėjimu į tavo pagalbą. Išklausyk, Gailestingiausias, jų maldų! Leisk jiems pasveikti ir kuo greičiausiai vėl sugrįžti į mūsų eiles.

O tuos, kuriuos tu mirties ranka nori išvaduoti iš kančių, stiprink ir ramink paskutinėje gyvenimo valandoje. Leisk jiems taikoje su tavimi mirties angelą sekti. Leisk jiems gyvu tikėjimu, į mūsų išganytoją, kryžiaus mirtimi mirties baisumą nu-

galėjusį, amžinybės keliu, eiti kad tenai jie gautų danguje gerųjų kovotojų vainiką.

Tavaisiais, Viešpatie, mes norime būti gyvi ir mirę. Amen.

MALDA UŽ ŽUVUSIUS PARTIZANUS Gyvųjų ir mirusiųjų Dieve. Daugelis iš mūsų paaukojo už Tėvynę savo kraują ir gyvybę kautynių lauke. Savo širdingiausiaja meile bei dėkingumu mes apgailestaujame jų žuvimą, tačiau mes pasitikime, kad tu, geriausias Dieve, atlyginsi jiems už tai, ką jie dėl mū-

sų ir Tėvynės užsitarnavo. Būk jiems maloningas ir priimk jų gyvybes kaipo aukų, atlyginimą už jų nusikaltimus.

Amžinąjį atilsį duok įnirusiems partizanams. Viešpatie... (tris kart) Amen.

Tikiu į ateitį didelę ir šviesią. Tikiu, ne amžiais žemėj siaus ruduo, Pakilk, žmogau, iš dulkių ir puvėsių,

Pakilk, žmogau, ir žmogui ranką duok!

Kad ir gražesni už žmones angelai, bet jų akyse ašaros neblizga.

ŠEIMOS NETEKUSIŲ

Kodėl, Viešpatie, leidi taip sunkiai bepakeliamų bandymų dienas? Kodėl tai, kas brangiausia šioje žemėje mano buityje, tu atimi? Atimi ko pats norėjai, ką pats mano globai buvai pavedęs, su kuo mane neatskiriamai buvai surišęs.

Dieve, ar bandai mane, kaip Abraomą? Ar baudi už tai, kad per daug mylėdamas saviškius, dažnai nutoldavau nuo tavo meilės?

Jei nori, kad tavo valiai tobulai atsiduočiau, duok man šviesios šitai gerai suprasti ir jėgų pakelti. Bet, jei mane baudi, duok bent

išminties ir valios įvykdyti tai, tau norimu būdu.

Jei baudi mane ar bandai, Viešpatie, dėl manęs, būk maloningas bent maniesiems. Lydėk juos savo malone ir globa, saugok nuo pikto, nuo piktos žmonių valios. Stiprink juos viltimi, kada nors pasimatyti ir gyventi drauge, tobuliau nei iki šiol. Amen.

Visa, kas didu,    įeina pro

kentėjimų vartus, Garbė tau, Viešpatie, šviesi garbė tebūnie. Garbingas Dieve, didis, nemarus.

Garbė už giedrą tyliąją, garbė tau už perkūną, Už mirtį mirštančią ir už gyvenimą dalinančius karus.

Atleisk, nes jie nežino ką daro. Argi iš tikro, Viešpatie, žmogus nežino ką daro?

Žmonės, kurie yra išgelbėti iš pavojų, jau nebeturi savo pačių gyvenimo. Jų gyvenimas turi priklausyti bendruomenei. Jų uždavinys - lavintis, ieškoti tiesos ir surasti Dievą.

DALINIŲ maldos

MANO DIEVE

Viešpatie, tave garbinu, tave mylėdamas iš širdies dėkoju tau, kad mane sutvėrei, atpirkai, Kristaus Bažnyčion pašaukei ir iki šiandien išlaikei. Aukoju šios dienos darbus. Atleisk man, Viešpatie, jei ką aš blogo padariau, o teikis priimti viską, ką gero įvykdžiau.

L. ŽRn.

 

Saugok mano poilsį ir gelbėk pavojuose. Savo malonėje išlaikyk mane ir mano artimuosius. Amen.

 

MALDA Į MARIJĄ

Marija, tu puoši Lietuvos šalį puikiausiais pavasario žiedais, mes meldžiame tave, - papuošk ją ir laisvės vainiku. Marija, stebuklingoji Aušros Vartų mergele, tu amžiais globojai žaliųjų rūtų ir senų pakelėse rymančių Rūpintojėlių šalį, tad neapleisk ir dabar, kada suklupusi sunkiame Golgotos vieškelyje, meldžia tavo pagalbos, kada jos skruostais rieda sūrios ašaros ir kraujas, Marija, mes meldžiame tave, laimink Lietuvos sūnus ir dukras, išėjusius Tėvynei atnešti šviesų ir laisvą rytojų.

Šventoji Marija, vesk juos tiesiu keliu, kad jie galėtų nušluostyti tavo pamiltosios žemės kruvinąjį veidą, kad ją suklupusią pakeltų ir sunkios vergijos pančius pakeistų trispalviais kaspinais. Marija, mes meldžiame tave, stiprink jų jėgas ir pasiryžimą drąsiuose žygiuose už tėvų šalį. Marija, mes meldžiame tave, neapleisk mūsų vaikučių, senų tėvelių, žmonų, brolių, ir sesių, kad laisvi galėtų tave garbinti ir šlovinti.

Marija, mes meldžiame tave, suteik amžiną ramybę partizanams, savo priesaiką aplaisčiusiems krauju.

Marija, mes meldžiame tave, grąžink iš tolimųjų Sibiro ir Altajaus kraštų išvežtus.

Marija, mes meldžiame tave, suteik kankinio ištvermę ir didvyrio pasiryžimą nekaltiems kaliniams jų tardymo metu. Marija, duok jiems stiprybės atlikti šventas pareigas Vyčiui.

Marija, mes meldžiame tave, ištiesk ranką klaikioje naktyje paklydusiems lietuviams, kad grįžtų ir vėlei dirbtų pavergtai Tėvynei.

Šventoji Marija, stebuklingoji Aušros Vartų Mergele, mes tikime tavimi, mes meldžiame tave, neapleiski mūsų ir brangios Tėvynės. Amen.

MALDOS Į šventuosius

Į AUŠROS VARTŲ MARIJĄ O skaisčiausioji Mergele Marija, kuri iš Aušros Vartų ištisus amžius švietei mūsų kraštui ir malonius spindulius bėrei, pažvelk į skausmo surakintas tavo vaikelių širdis.

Ne vien dėl priešų nedorybių, bet ir dėl savo kalčių netekome valstybės. Tačiau žinome, kad per tavo užtarimą galėsime ją atgauti. Tad bėgame prie tavęs, mūsų Širdžių Valdove, su nužemintu prašymu:    išprašyk    iš savo

mieliausio Sūnaus kalčių at-

leidimą, sužadink mūsų viltį, praskink mums kelią į Nepriklausomybę, sutelk lietuvių tarpe vienybės ir galingo pasiryžimo nugalėti visoms kliūtims, kad vėl galėtume linksmybės ašaromis sveikinti tavo stebuklingąjį paveikslą ir giedoti tavo Sūnui ir tau meilės ir garbės himnus.

O Marija, dangaus ir žemės Karaliene, sergėk ir globok Tėvynę ir josios vaikelius. Amen.

Į ŠVENTĄ KAZIMIERĄ

Šventasis Kazimierai, globok mūsų Tėvynę ir jos partizanus. Pažadink mūsų tau-

tai šventų vadų, kurie, kaip tu kitados, norėtų jai vadovauti išmintimi, tiesumu ir meile. Išmelsk mūsų Partizanams malonę grįžti į savo namus, visiems tremtiniams grįžti į savo žemę, nuo amžių jiems žadėtą, nes ir tu grįžai iš svetimos į savąją.

Tepasidaro tavo užtarimo dėka mūsų maža Lietuva tarsi žiburys ant kalno ir tespindi kitom tautom skaidriu tikėjimu, gražia meile ir nepalaužiama viltimi. Amen.

Į ŠVENTĄ JURGĮ Šv. Jurgi, tavo apsaugai lietuvis ūkininkas pavedė

visa, kas jam brangiausia -savo žemę ir savo laisvę. Tu būk ne tik mūsų ūkininko, bet ir kiekvieno piliečio gerasis gynėjas nuo pikto. Tegu per tavo globą nepaliečia mūsų ūkininkų žemės, pasėlių nei audra, nei ledai, nei pikti žmonės: tegul nedorasis geismas bei darbas nepaliečia nei vieno lietuvio širdies. Tegul kiekvienas lieka ištikimas mūsų Dievui ir Tėvynei, kaip, kad tavo globojami per penkis šimtus metų buvo ištikimi protėviai.

Kilnusis Riteri, šimtmečius simbolizavęs mūsų tautos kovą su piktuoju slibinu, vesk

mus ir toliau šitos kovos keliu. Amen.

UŽ LIETUVOS KANKINIUS Tu leidai, Viešpatie, mūsų tautai    pakelti    daug    aukų,

bet Tu pažadinai joje ir kankinių dvasią. Tu vienas, Viešpatie, žinai, kiek daug mūsų tautiečių mirė dėl Tavo vardo ir tautos laisvės, Tu vienas žinai, kokiam jų būriui suteikei šventųjų garbės vainikus.    Mes    tikime,    Viešpatie,    kad    per    šitą šventųjų

užtarimą, suteiksi mums ir visai mūsų tautai daug galios ir palaimos. Leisk, Viešpatie,    per    juos    prašyti    Tave

globoti mūsų Tėvynę. Amen.

Juo tamsesnė naktis, - tuo šviesesnės žvaigždės.

Kai širdį tau skausmas, kaip peilis, suspaus.

Kai žmonės pabėgs ir tavęs neužjaus.

Pakelk tada širdį nuo žemės aukščiau.

Ir bus tau be žodžių kentėti lengviau.

BROLI, SESE!

Argi ne Golgotos stebuklas kartojasi mūsų žemėje? Ar tu nekalamas    prie    Kryžiaus,

kad išsižadėtum savo tėvų gyvenimo.    Tave    kryžiumi

nori padaryti, kad prieš tave

ir tavo gyvenimą žemėje taip kovotų žmonija, kaip šiandien grumiasi prieš komunizmą.

Sunkus tavo kelias, Broli, Sese! Bet žmogaus kantrumu tu pereini erškėčius ir žengi su Lietuva į laisvę, į karžygio garbę. Bet, argi lengvesnis kelias yra tų, kurie komunizmo vergais palikę, kurie artimųjų neapykantoje kasdien giliau grimsta. O kur jie nueis?

Tu turi protą, pažvelk juo į mūsų tėvų gyvenimą. Jie tikėjo savo Diena. Šio tikėjimo nevengė paremti ir gerais darbais. Už tai Viešpats laimino Lietuvą Vasario 16-tą.

Tu turi kantrumą, juo žvelgi į savo nūdienos ir rytdienos gyvenimą. — neprarask vilties ir sunkiausiomis tau valandėlėmis, tu būsi Lietuvos Prisikėlimo pranašu ir jo vadovu.

Tu turi širdį. Palenk ją gyvenimui, kad tau visi lietuviai būtų broliai ir seserys. Kilnus tavo aukojimasis už artimą savo, gyvenimą tavo tikrai savu darys.

Broli, Sese! Rūpintojėlis tebūnie tau tavo kelyje palydovu ir valdovu, ir nužengsi nuo Golgotos kalno, kad amžiais gyventum Lietuvai ir žmonijai.

Tavo kelio brolis.

Turinys

Psl.

Kryžiaus kelias.....1

Lietuvos himnas.....3

Partizano priesaika ....    4

Iškilmingas pasižadėjimas .    5

Slapuko priesaika.....7

Iškilmingas pasižadėjimas .    8

Talkininko priesaika ........... ... 10 Iškilmingas pasižadėjimas. .......... 11

Bendroji malda......13

Ryto maldos.......16

Į Kristų Rūpintojėlį.....18

Vakaro malda.......20

Malda už Tėvynę.....22

Malda už mirusius.....25

Į Kristų Rūpintojėlį.....26

Mišių maldos.......28

Malda už Tėvynę .................    36

Į Kristaus Prisikėlimą ...........37

Malda už motinas .................    39

Malda prieš žygį .................. 43

Prieš kautynes.....44

Gailesčio sužadinimas už

kaltes.......46

Už sužeistuosius . ................ 47

Malda už žuvusius prt. ........ 48 Šeimos netekusių .................    50

Mano Dieve......54

Malda į Mariją.....54

Į Aušros Vartų Mariją . ........ 57

Į Šv. Kazimierą.....58

Į Šv. Jurgį......59

Už Lietuvos kankinius .........    61

Broli, Sese! .....62

Turinys.......65

 

Maldos ir litanijos

Išsami informacija
Peržiūros: 19
Adelė Dirsytė
virselis
Vilnius 1990
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Istorinis Artefaktas ir Dvasinė Testamentas
„Tremtinių malda“ yra nepaprastas leidinys, kurio vertė slypi ne tik jame užfiksuotuose žodžiuose, bet ir jo atsiradimo istorijoje. Tai – ne redaktorių paruoštas ar spaustuvėje atspausdintas tekstas, o kukli, ranka rašyta maldaknygė, kurią 1953 metais Sibiro tremties sąlygomis sukūrė ir surišo keli lietuviai (Ad., Lionė G., Valė Ber., Levutė Viz.).

Šis dokumentas – tai tiesioginis žmogiškosios dvasios ir tikėjimo triumfo įrodymas brutaliame lagerio ar tremties kasdienybės fone. Vėliau, 1959 metais, knygelė buvo išleista JAV, o 1990-aisiais sugrįžo į Lietuvą.

Turinio Ypatumai: Kančios ir Vilties Teologija
Maldaknygės turinys – tai ne bendriniai pamaldumo tekstai. Tai asmeniškai ir bendruomeniškai išgyventos maldos, kuriose atsispindi tremties realijos. Visos maldos yra persmelktos dvejopos temos: kančios priėmimo ir tvirtos vilties dėl Tėvynės.

1. Kančios ir Paguodos Keliu:
Ryto ir Vakaro maldų tekstai kalba apie sunkų darbą („IŠAUŠO sunki darbo diena“), nuovargį, neapykantą ir panieką, su kuria susiduriama kasdien. Maldos centre – prašymas suteikti jėgų ramiai ištverti „visus nesusipratimus, panieką ir neapykantą“. Ypatingas momentas – padėka Viešpačiui ne tik už sveikatą ir maistą, bet ir už patį skausmą: „Dėkoju ir už skausmą, neapykantą, už visus trūkumus, kuriais mane bandei.“ Tai demonstruoja gilų dvasinį atsidavimą Dievo valiai, būdingą šventumo siekiui.

2. Meilė Tėvynei ir Priešams:
Šis dokumentas yra patriotiškas krikščioniškos meilės paminklas. Tremtiniai meldžiasi už savo „mylimą Tautą“, ypač už Tėvynės gynėjus, našlaičius ir visus kenčiančius už tiesą. Net ir Kryžiaus Kelio apmąstymuose, tremties patirtis įpinama į Jėzaus kančios naratyvą, klausiant: „Už ką kenčiu? Nepavogiau, neužmušiau. Už ką mano vargai? Alkis, šaltis, kaulų gėla, panieka...“

Svarbiausia, maldos kviečia ne tik atleisti, bet ir melsti atleidimo persekiojantiems: „Viešpatie, pasigailėk ir tų, kurie mus persekioja ir kankina, duoki ir jiems pažinti Tavo meilės saldumą.“

3. Autentiškumas ir Tauta:
Knygelė turi neginčijamą autentiškumą. Ji buvo sukurta kaip bendras darbas, kurį tremtiniai skyrė vienas kitam (kaip nurodyta autoriaus Ad. laiške Pranutei: „kad galėtumei geriau su mumis jausti, mąstyti ir garbinti Viešpatį, siunčiame šią maldų knygelę“). Tai rodo, kad malda buvo ne individualus pabėgimas, o bendruomeninis jėgos ir išlikimo aktas.

Apibendrinimas
„Tremtinių malda“ yra nepamainomas liudijimas apie lietuvių dvasinę rezistenciją ir giliausios tautos tragedijos metu puoselėtą tikėjimą. Tai ne šalto teksto rinkinys, bet karštu Sibiro šaltyje išlietas maldos kraujas ir ašaros, leidžiantys šiandienos skaitytojui prisiliesti prie didžios sielos ir meilės paslapties, kurią įžvelgė ir Tėvas Leonardas.

Ši maldaknygė – tai dvasinis kompasas, kuris rodė kelią namo, kai fizinis sugrįžimas atrodė neįmanomas, o dvasinė stiprybė buvo vienintelis ginklas.

Skaityti daugiau: Maldos ir litanijos

ŠAUKSMAS iš SIBIRO

Išsami informacija
Peržiūros: 19
Adelė Dirsytė
virselis
Kaunas, 2005
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Knyga „Adelė Dirsytė“ – tai iliustruota biografinė apybraiža jauniesiems skaitytojams, skirta supažindinti su Dievo tarnaitės, kankinės Adelės Dirsytės gyvenimu.
Knygoje aptariami pagrindiniai gyvenimo etapai ir išgyvenimai:

Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Adelė gimė 1909 m. Pramislavos vienkiemyje, Šėtos parapijoje.
Mokėsi Šėtoje, vėliau Kaune, įsitraukė į katalikišką veiklą, ypač ateitininkus.

Veikla ir tarnystė
Dirbo mokytoja Vilniuje, bendradarbiavo su katalikiškomis organizacijomis, rūpinosi vargstančiais.
Per okupacijas vykdė slaptą religinę veiklą, motyvuodama kitus dvasiai išlikti.

Sovietų represijos, tremtis, kankinystė
1946 m. spaudžiant sovietų valdžiai, Adelė areštuota dėl antisovietinės veiklos ir nuteista 10 metų laisvės atėmimo bei 5 metų tremties.
Kalėjo Komijos ASSR, vėliau Irkutsko srityje, Magadane, dirbo statybose, kentėjo badą, smurtą ir fizines bei psichologines kančias.
Mirė 1955 m. rugsėjo 26 d., iki šiol nežinomos tikslios žūties aplinkybės ir palaidojimo vieta.

Dvasinis palikimas – maldos, liudijimai
Tremtyje Adelė rašė maldas ant įvairių popieriaus likučių (tošies, laikraščių, cemento maišų) – jos sudaryta maldaknygė „Marija, gelbėk mus“ pasklido plačiai.
Knygoje išryškinamas jos atsparumas, tikėjimas, gebėjimas guosti kitus kalines, skatinti viltį net išgyvenant žiaurias sąlygas.

Stipriosios pusės
Iliustracijos ir vaizdinė struktūra
Iliustratorė sukūrė paveikų, emocingus piešinius, kurie padeda skaitytojui geriau įsijausti į Adelės gyvenimą.
Vaizdiniai ne tik papildo tekstą, bet tampa savarankišku pasakojimo sluoksniu – iliustracijos perteikia atmosferą, kontrastus (šviesą ir tamsą) bei simboliką.
Tekstas – lengvai skaitomas, bet prasmingas
Knygos dalis skirta jaunimui, todėl tekstas nėra pernelyg akademiškas. Jame pabrėžiami moraliniai bei dvasiniai aspektai, ne vien faktai.

Įkvepiantis pavyzdys
Adelės gyvenimas – tai liudijimas apie žmogaus ištvermę, tikėjimą ir meilę net sunkiausiose sąlygose. Knyga skatina skaitytojus nepasiduoti, atrasti dvasinę stiprybę.

Išvada
Knyga „Adelė Dirsytė“ yra reikšmingas leidinys, ypač rekomenduotinas tiems, kas nori pažinti lietuvišką dvasinį palikimą per asmens liudijimą. Ji jungia gundantį pasakojimą, menišką vizualumą ir gilesnę refleksiją apie kančią, tikėjimą bei pašaukimą.
Ši knyga gali būti puikus pirmasis žingsnis pažinimui Adelės Dirsytės biografijos bei įkvėpimas tolimesniam domėjimuisi – dienoraščiais, archyvais, kitomis knygomis apie ją.

Skaityti daugiau: ŠAUKSMAS iš SIBIRO

Marija, gelbėk mus

Išsami informacija
Peržiūros: 15
Adelė Dirsytė
virselis
Kaunas 2002
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Amžinasis Tikėjimo Balsas iš Sibiro Pragaro
Knyga „Marija, gelbėki mus“ yra vienas giliausių ir emociškai stipriausių Lietuvos istorijos dokumentų. Tai nėra grožinės literatūros kūrinys, o Sibiro gulagų kalinės, Adelės Dirsytės, (1909–1955) surašyta maldaknygė, tapusi dvasine atrama tūkstančiams ištremtų lietuvaičių. Knygos ištakos – didžiausios kančios naktis, kurioje malda tapo vieninteliu laisvės ir pasipriešinimo įrankiu.

Dvasinio Teksto Gilumas
Adelė Dirsytė, kurios beatifikacijos byla yra pradėta, sugebėjo per maldą perteikti ne tik asmeninį sielvartą, bet ir visos tautos kančią. Tekstas pasižymi sukrečiančiu nuoširdumu, kalbant „ašaromis akyse, nevilties iškankintoms“ (citata iš knygos). Malda Šventajai Motinai ir Kūdikiui Jėzui virsta ne tik prašymu gelbėti, bet ir pasiryžimu aukotis. Autorė meldžia: „Jei reikia aukų, imki jas iš manęs, tik duoki man kankinių drąsos ir stiprybės.“ Ši vieta pabrėžia maldaknygės esmę: ji moko aktyvios, herojiškos, nepalaužiamos vilties ir ištikimybės.

Istorinė ir Kultūrinė Reikšmė
Leidinys yra nepaprastai svarbus dėl kelių priežasčių:
Liudijimas: Tai autentiškas dokumentas, liudijantis apie Gulago sąlygas ir Sibire kalintų moterų dvasinę rezistenciją.

Išeivijos Paveldas: Pirmieji leidiniai pasirodė lietuvių išeivijoje JAV (1959 m.), vėliau išversti į vokiečių, anglų kalbas, taip nešdami žinią apie Lietuvos likimą pasauliui.

Dvasinis Paveikslas: Kaip nurodyta knygos įvade, vien tik šios „kuklios jos maldaknygės“ užtektų atkurti „gražios, spinduliuojančios per kiekvieną maldos žodį dvasios paveikslą“.

Apibendrinimas
„Marija, gelbėki mus“ – tai ne tik katalikiška maldaknygė; tai Lietuvos tautos atminties dalis ir paminklas tikėjimui, kuris išliko stiprus ten, kur žmogaus gyvybė buvo niekinama. Knyga tinka ne tik religingam skaitytojui, bet ir kiekvienam, besidominčiam Lietuvos XX amžiaus istorija, ištvermės ir vilties tema. Ji primena, kad didžiausia stiprybė slypi dvasioje.

Skaityti daugiau: Marija, gelbėk mus

Mary Save Us

Išsami informacija
Peržiūros: 14
Adelė Dirsytė
virselis
New York • 1959
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
  Mary Save Us is not merely a book; it is a profound and heart-rendrending historical document—an "immortal little document" and a testament to the enduring power of the human spirit in the face of absolute tyranny.

This prayer booklet contains prayers originally written in Lithuanian by four young Lithuanian girls who were confined to a Siberian prison under the communistic conspiracy in Northern Siberia. The prayers were secretly recorded on "little pieces of waste paper" and then painstakingly bound by hand into a tiny booklet, which in its original form measures only 2 x 3 inches. The current edition presents the handwritten pages alongside the equivalent English translation by Rev. Kęstutis A. Trimakas, S.J..

Content and Significance
Written while the girls were "wasting away in the very flowering of their lives, as a result of inhuman treatment", the prayers are genuine, unadulterated expressions of faith. They are described as "beautiful in their simplicity and meaningful in their content". Unlike formal prayers, these are deeply personal conversations with God, born of desperation and unwavering hope.

The collection manifests Christian virtues in abundance:
"self-denial, hope, pardon, love". In their cries, one finds a spiritual crusade—a prayer for endurance, wisdom, and forgiveness, even for their tormentors. The book is cited as proof that "a cruel master may kill the body but never the spirit" and that the "supernatural virtues of faith, hope and charity cannot be destroyed by the inhuman methods and deeds of atheistic Communism".

In short,
Mary Save Us offers a poignant window into the suffering of the persecuted and an inspiring example of how the soul maintains its dignity and love, even when stripped of every earthly comfort and liberty. It is a powerful read that forces readers to reflect on their own lives and appreciate their freedom and faith.

Skaityti daugiau: Mary Save Us

Maria rette uns (vokiečių k.)

Išsami informacija
Peržiūros: 12
Adelė Dirsytė
virselis
Köln • 1961
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
  "Maria, rette uns" (litauisch: "Marija gelbėki mus" ) ist kein gewöhnliches Gebetbuch, sondern ein zutiefst bewegendes und historisch bedeutendes Dokument des Glaubens und der Hoffnung litauischer Verbannter in Sibirien. Es handelt sich um die vierte Auflage dieses Büchleins, herausgegeben 1961 vom Haus der Begegnung Königstein/Taunus.

Die Entstehung des Büchleins
Das Buch basiert auf einem handgeschriebenen Gebetbüchlein, das vier nach Sibirien verbannte litauische Mädchen in Gefängnissen und Zwangsarbeitslagern verfassten. Die Übersetzung bemühte sich, die handschriftliche Vorlage möglichst getreu wiederzugeben, wobei die Übersetzer die Schlichtheit und stellenweise auch Härte der Sprache und Gedanken als deutliches Zeichen der Not der Verbannten hervorhoben, aus der diese Gebete entstanden sind. Sogar die ursprüngliche, scheinbare Unordnung der Gebete wurde beibehalten, um das langsame, heimliche Wachstum des Büchleins unter schwierigsten Umständen sichtbar zu machen. Das Original ist ein kleines Büchlein von 5x7,5 cm.

Das Buch ist einer Person namens PRANUTE (Franziska) gewidmet, damit sie "besser mit uns empfinden, betrachten und den Herrn preisen" kann. Es wurde von Ad(elé) am 16. Februar 1953 geschrieben, von Lionė G. verfasst, Valė Ber. zeichnete das Bildchen, und Levuté Viz. band es.

Inhalt und Thematische Schwerpunkte
Die Gebete sind thematisch geordnet, beginnend mit Morgen- und Abendgebeten , gefolgt von Gebeten zum Heiligen Messopfer und der Heiligen Beichte und Kommunion. Ein großer Teil widmet sich der Betrachtung des Leidens Unseres Herrn Jesus Christus (Kreuzweg) sowie verschiedenen Gebeten zu Heiligen und Festen wie der Heiligen Nacht, dem Auferstehungsfest, Pfingsten und Fronleichnam.
Die Texte sind tief durchdrungen von den Erfahrungen der Verbannung:
Heimatliebe und Leid: Wiederkehrende Bitten gelten der Heimat, dem "mit Blut und Tränen durchtränkten Land" , und dem Wunsch nach Rückkehr und Freiheit. Die Betenden bitten um Kraft für die "Verteidiger des Vaterlandes" und die "lichtvolle, ewige Ruhe" für die, die ihr Leben für die Heimat hingegeben haben.
Not und Entbehrung: Der schwere Alltag spiegelt sich in den Bitten um die Kraft, "alle Mißverständnisse, alle Schmähungen und allen Haß ruhig zu ertragen" , und im Dank für das, was sie noch haben, wie die Muttersprache im fremden Lande. Sie bringen ihre Leiden, Mühen, Tränen der Sehnsucht, Hunger und Kälte als Opfer dar.

Stärke und Ausdauer: Es wird um Ausdauer, Weisheit und Unbeugsamkeit in den Tagen der Not gebetet, damit alle Schwierigkeiten sie erhärten wie Feuer den Stahl. Die Heilige Familie wird angerufen, die "ganze Familie unseres Volkes vor allem Bösen" zu schützen.

Vergebung und Nächstenliebe: Bemerkenswert ist die Bitte um Erbarmen für die Verfolger und Peiniger, damit auch sie "die Wonne Deiner Liebe erfahren". Die Gewissenserforschung fragt explizit nach Sünden gegen den Nächsten wie Verurteilen, Verleumden, Verspotten, aber auch nach dem Aufbürden der eigenen Last und schlechten Laune.

Fazit
"Maria, rette uns" ist weit mehr als eine Sammlung religiöser Texte; es ist ein Zeugnis von heroischer Tugend , ein aufrüttelndes Vorbild und himmlischer Trost inmitten größter menschlicher Not. Es vermittelt eine tiefe spirituelle Haltung, in der das persönliche Leiden aktiv mit dem Opfer Christi verbunden und für das Wohl des Volkes und die Freiheit der Heimat hingegeben wird. Die Gebete sind ein ergreifender Ausdruck von Glauben, Hoffnung und einer Nächstenliebe, die selbst in der Verfolgung nicht erlischt. Es zeigt auf eindrucksvolle Weise, wie der Glaube den verbannten Mädchen half, ihre Identität und ihren Mut zu bewahren.

Die Ausgabe von 1961 ist somit ein wichtiges Dokument, das die Geschichte des litauischen Volkes und den Widerstand des Glaubens gegen Unterdrückung widerspiegelt.

Skaityti daugiau: Maria rette uns (vokiečių k.)

MARIA RED ONS (Olandų k.)

Išsami informacija
Peržiūros: 10
Adelė Dirsytė
virselis
Utrecht  • 1961
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
  Maria Red Ons is geen doorsnee devotieboek. Het is een hartverscheurende, maar bovenal inspirerende getuigenis van onwankelbaar geloof, gevangen in een fysiek klein maar spiritueel immens formaat. Dit gebedenboekje is de Nederlandse vertaling (uitgegeven in 1961 door Oostpriesterhulp) van de Litouwse originele titel „Marija, gelbėki mus”.

Wat dit werk zo uniek maakt, is de oorsprong: het werd in 1953 door vier Litouwse meisjes met de hand geschreven en gebonden – naar verluidt op kleine stukjes papier, gewikkeld in een armzalig lapje stof – terwijl zij gevangen zaten in een dwangarbeidskamp in Siberië. Het was een troostgeschenk voor een medegevangene, Franciska.

Inhoud en Thema's
Het boekje bevat eenvoudige maar diep ontroerende gebeden voor de morgen, de avond, de heilige Communie en de Biecht. De teksten zijn doordrenkt van de rauwe realiteit van de vervolging achter het

IJzeren Gordijn. De gebeden zijn een constante oproep tot God en de Heilige Maagd Maria om kracht, volharding, en genade te midden van kou, honger, ontbering, en het verlies van alles. De centrale thema's zijn:
Ongebroken Geloof en Hoop: De smeekbeden getuigen van een vast vertrouwen in Gods liefde, zelfs wanneer zij zich "door God en mensen verlaten" voelen.

Liefde voor het Vaderland: Er is een diep verlangen naar de terugkeer naar huis en er wordt onophoudelijk gebeden voor de vrijheid en het welzijn van Litouwen, "ons met bloed en tranen doordrenkte land".

Vergeving en Erbarmen: Opmerkelijk is het gebed om erbarmen voor de vervolgers en pijnigers, met de vraag dat ook zij de zoetheid van Gods liefde mogen ondervinden.

Oordeel
Aartsbisschop Kardinaal Alfrink schreef in zijn inleiding (1961) dat Maria Red Ons "geen grootse literatuur en biedt geen diepe theologie". En daar heeft hij volkomen gelijk in. De kracht van dit boekje ligt juist in die eenvoud.
Het is een puur, onopgesmukt document van menselijke en geestelijke veerkracht. De gebeden zijn een directe lijn van het Siberische kamp naar de hemel, en ze tonen de "kern van het christen zijn, de Liefde".

Dit boek is een spiegel voor de lezer in een comfortabele wereld. Kardinaal Alfrink concludeert terecht dat men na het lezen en bidden van deze teksten niet anders kan dan zich schaamtevol afvragen of onze eigen alledaagse "kleinigheden" niet in het niet verzinken bij dit ongelooflijke getuigenis van geloof. Maria Red Ons is een essentiële lezing voor iedereen die wil begrijpen wat ware toewijding en geestelijke moed betekenen onder de zwaarst mogelijke omstandigheden. Het is een indringende oproep om, net als de dwangarbeidsters, het lijden te accepteren en om de kracht van de liefde te gebruiken als het ultieme verzet tegen onrecht.

Aanbevolen voor iedereen.

Skaityti daugiau: MARIA RED ONS (Olandų k.)

Marie, sois notre secours (prancūzų k.)

Išsami informacija
Peržiūros: 8
Adelė Dirsytė
virselis
Paris, 1964
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
   Marie, sois notre secours est un recueil de prières poignantes et profondément émouvantes composées par de jeunes Lituaniennes déportées en Sibérie. Publié en deuxième édition, avec une traduction d'Audrys Backis , cet ouvrage est un témoignage puissant de foi et d'espérance face à l'angoisse et au dénuement total de l'exil.

Un témoignage de foi en captivité L'origine de ces prières est particulièrement touchante : elles ont été écrites par quatre jeunes femmes sur des feuilles de papier et trouvées fortuitement. Elles vivaient dans la captivité, l'isolement, sans la Présence eucharistique ni même la possibilité de se recueillir. Malgré l'absence de tout réconfort matériel ou spirituel habituel, ces jeunes femmes ont puisé dans leur cœur les mots justes pour exprimer leur affection filiale à Dieu et leur absolue confiance.

L'introduction du Cardinal Feltin, datée du 28 janvier 1964, exprime l'émotion suscitée par ces textes. Il souligne l'importance pour les jeunes de France de lire et méditer ces pages, afin de savoir, comme leurs « sœurs lithuaniennes captives, retrouver toujours Dieu dans leurs peines et au milieu du matérialisme ».

Un envoi personnel, daté du 16 février 1953, montre l'intimité de la création de ce livret de prières pour une amie nommée Pranute. Il révèle que Lioné G. l'a composé, Valé B. l'a illustré, Levuté V. l'a relié et Ad. (elé) l'a écrit de sa main.

Le contenu des prières Le recueil est structuré autour des moments de la journée et des sacrements, ainsi que de prières adressées à divers saints.
Prières quotidiennes et liturgiques Les Prières du matin et du soir demandent force et sagesse pour endurer la « dure journée de labeur » et les « incompréhensions, de mépris et de haine ». La prière du soir remercie Dieu pour les grâces reçues, y compris les « haine, souffrances et privations ». Elles implorent la bénédiction pour la Patrie, les orphelins, ceux qui souffrent pour la Vérité, et demandent l'unité dans la foi, l'espérance et la charité.

La section dédiée au Saint Sacrifice de la Messe est particulièrement révélatrice de leur isolement. Puisqu'elles sont privées de la Présence eucharistique , leurs prières s'articulent autour des parties de la messe (Introït, Saint Évangile, Offertoire, Canon et Consécration, Communion, Fin du Sacrifice). Elles y joignent leurs souffrances—la fatigue, le mépris, les larmes de l'exil, la faim et le froid—au sacrifice suprême du Christ. On y trouve une prière remarquable demandant le pardon pour leurs persécuteurs et bourreaux.
Prières pour le pays et les saints Les prières du Chemin de Croix (p. 20) mettent en parallèle la Passion du Christ avec les épreuves de la déportation, telles que la souffrance, l'abandon, le froid, la faim, et le dénuement total.

La dévotion mariale est centrale, comme en témoigne le titre et la prière finale « Marie, sois notre secours » , ainsi que la prière à la Mère de Miséricorde de Girkalnis (un lieu d'apparition de la Vierge en Lituanie en 1943). Elles supplient Marie d'accorder le courage, de protéger la nation et de la relever de ses épreuves.
D'autres prières sont adressées à des saints importants pour la Lituanie ou pour la protection de la jeunesse et de la famille, comme Saint Casimir (Patron de la Lituanie) , Saint Joseph (Gardien de la Sainte Famille et ayant connu l'exil) , et Sainte Monique (pour les familles et la persévérance dans la foi).
Ce livre n'est pas seulement un recueil de dévotion ; c'est un document historique et spirituel qui incarne l'âme d'une nation captive et la force inébranlable de la foi au milieu de l'adversité la plus sombre.

Skaityti daugiau: Marie, sois notre secours (prancūzų k.)

MARYJO, RATUJ NAS (lenkų k.)

Išsami informacija
Peržiūros: 3
Adelė Dirsytė
virselis
Londyn, 1966
 
straipsnis
pdf
pdf vaizdas
Modlitewnik „Maryjo, Ratuj Nas” (oryginalny tytuł litewski: „MARIJA GELBEKI MUS”) jest niezwykłym świadectwem głębokiej wiary, zrodzonym w ekstremalnych warunkach sowieckich łagrów na Syberii. Jest to polskie tłumaczenie modlitewnika, którego powstanie datuje się na rok 1953, ułożonego i ręcznie spisanego przez cztery litewskie dziewczęta, wywiezione z Litwy po jej zajęciu przez ZSRS.

Historia Powstania i Wydania
Historia modlitewnika jest poruszająca. Powstał on w wyniku cierpień, upokorzeń, głodu i tortur doświadczanych przez dziewczęta na Syberii, które szukały ukojenia w modlitwie. Jedna z nich tworzyła modlitwy, a pozostałe spisywały je na skrawkach papieru, układały, zszywały i oprawiały w jedną całość. Rękopis (o rozmiarach 2 na 3 cale) trafił następnie na Litwę, a stamtąd na Zachód.

Pierwsze wydanie w języku litewskim ukazało się w 1959 roku w Stanach Zjednoczonych. Rok później miały miejsce trzy kolejne wydania w języku angielskim z przedmową Kardynała Cushinga. W kolejnych latach modlitewnik przetłumaczono na 8 języków z przedmowami aż 7 Kardynałów.

Polskie tłumaczenie, które ukazało się w 1966 roku w Londynie, jest zasługą ś.p. Zofii Bohdanowiczowej, która podjęła się go bezinteresownie, będąc już złożona śmiertelną chorobą. Wydawcą było Towarzystwo Polsko-Litewskie im. Adama Mickiewicza w W. Brytanii , które poprzez to wydanie spełniało obowiązek "szukania dróg ułatwiających porozumienie pomiędzy narodami polskim i litewskim". Podkreślono wspólną dla obu narodów głęboką religijność (połączoną z kultem Matki Boskiej Ostrobramskiej) oraz wspólne cierpienia i los pod przymusem ustroju komunistycznego.

Charakter Modlitewnika i Treść Modlitewnik zawiera autentyczną, spisaną rozmowę z Bogiem, ludzi doświadczonych cierpieniem, stanowiąc echo zmagań i tęsknot katolickiego narodu litewskiego w czasach wielkich doświadczeń II wojny światowej. Cierpienia te nabierają sensu w świetle męki Chrystusa, stając się przesłankami wiodącymi do zmartwychwstania.
Modlitwy cechuje prostota i szczerość, ucząc pokory i miłości, i cementując wiarę w lepszą przyszłość.
 
Książeczka dzieli się na następujące sekcje:
Modlitwy poranne i wieczorne : Skupiają się na prośbach o siłę i mądrość do przetrwania cierpienia, obelg, nienawiści, modlitwach za bliskich, naród, obrońców Ojczyzny i tych, którzy cierpią dla Prawdy. Modlitwa wieczorna to podziękowanie za łaski i krzyże dnia, prośba o spokojny spoczynek i o opiekę Matki Bożej nad rodzinami i całym narodem, a także prośba o pokój dla Ojczyzny i świata.

Ofiara Mszy Świętej : Część ta zawiera modlitwy na poszczególne etapy Mszy, gdzie osobiste cierpienia, tęsknoty, głód i zimno składane są w ofierze wraz z Ofiarą Chrystusa. Jest to prośba o umocnienie na drodze cierpienia i wola naśladowania Chrystusa. W modlitwie po Komunii jest prośba o pomoc dla walczących o wolność i poległych.

Modlitwy przy spowiedzi i Komunii Świętej : Zawierają rachunek sumienia w stosunku do Boga, bliźniego i siebie (pytania o wolę Bożą w cierpieniu, rozpacz, krzywdzenie bliźniego, tchórzostwo w zwracaniu uwagi, samolubstwo).

Rozmyślajmy o Męce Pana Naszego Jezusa Chrystusa : Jest to Droga Krzyżowa, która w każdej stacji odnosi się do cierpienia zesłańców i ich narodu (np. skazanie, niesprawiedliwi sędziowie, głód i chłód, upadek, spotkanie z Matką Bolesną, pomoc Cyrenejczyka, nienawiść i mściwość, ostateczna nędza). Zawiera prośby o siłę, wytrwałość, a także o uwolnienie od grzechów (np. osądzania, tchórzostwa, nieczystości, ducha świata).

Różne modlitwy : Obejmują modlitwy na Boże Narodzenie (prośba o skrócenie doświadczeń, o męstwo Męczenników) , Wielkanoc (o dźwignięcie narodu, o radość życia jako daru Boga) , a także do Jezusa Miłosiernego (o Miłosierdzie i rychły powrót do kraju), do Ducha Świętego, Matki Boskiej Miłosierdzia, św. Kazimierza, św. Józefa, św. Moniki, św. Antoniego (prośba o odnalezienie utraconej wolności) i innych Świętych.

Modlitewnik ten jest cennym zbiorem, w którym można znaleźć wiele pociechy w cierpieniu i trudnościach życia, ukazując chrześcijańską moc i wiarę w zbawcze dzieło Odkupiciela.

Skaityti daugiau: MARYJO, RATUJ NAS (lenkų k.)

Pokategorės

Dievas

Jėzus Kristus

Švč.M.Marija

Bažnyčia

Biblija. katekizmas ir maldynai

Lietuvos istorija

Tėvynė

LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA

A.Dirsytė ir jos maldos

Puslapis 4 iš 4

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Copyright © 2025 Pro Deo et Patria. Visos teisės saugomos.
Joomla! yra nemokama programinė įranga, išleista pagal GNU bendroji viešoji licencija.