Šis leidinys – tai antrasis literatūros kritiko ir profesoriaus Jono Griniaus studijų ir straipsnių rinkinio „Veidai ir problemos lietuvių literatūroje“ tomas, išleistas Romoje 1977 metais, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos (L.K.M.A.). Knygą redagavo A. Liuima, S. J. Tai solidus veikalas, kuriame autorius nuodugniai ir savarankiškai nagrinėja kertinių naujosios ir naujausios lietuvių literatūros autorių kūrybą, nevengdamas polemikos su įsigalėjusiomis nuomonėmis.

Turinys ir struktūra

Antrasis tomas tęsia pirmojo tomo tradiciją, pateikdamas išsamias, monografinio pobūdžio studijas apie atskirus rašytojus ir jų kūrybos problemas. Knygoje gilinamasi į autorių psichologinius portretus, jų kūrybos raidą, stilių ir idėjinį pasaulį. Leidinį sudaro šios pagrindinės dalys:

• Juozas Tumas-Vaižgantas – analizuojamas kaip „integralinis realistas“, atskleidžiant jo kūrybos šviesiąsias ir tamsiąsias puses.
• Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana – pristatoma kaip „romantikė krikščionė“, gilinantis į jos svarbiausio kūrinio „Sename dvare“ temas ir vaizdavimo būdą.
• Balys Sruoga – išsamiai nagrinėjama jo, kaip dramaturgo, kūryba, atskleidžiant jo psichologinį veidą, dramatinių kūrinių įvairovę ir menines ypatybes.
• Jonas Aistis – charakterizuojamas kaip „nuskriausto žmogaus dainius“, analizuojant jo poezijos elegiškumą ir pagrindines vertybes.
• Salomėja Nėris – atskleidžiama jos sudėtinga asmenybė ir kūrybos kelias, pažymėtas nuolatinių „kryžkelių“.
• Juozas Paukštelis ir Antanas Vaičiulaitis – gretinami kaip pirmosios jaunystės meilės vaizduotojai.
• Vincas Ramonas – pristatomas kaip „impresionistinis romanistas“.
• Taip pat apžvelgiama išeivijos poetų (Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Leonardas Andriekus, Vladas Šlaitas, Antanas Jasmantas), poečių („mūsų dainų sesių“) ir humoristų kūryba.

Knygą papildo autoriaus pratarmė ir išsamus vardų registras.

Reikšmė

Jono Griniaus „Veidai ir problemos lietuvių literatūroje“ yra vienas brandžiausių ir reikšmingiausių išeivijos literatūrologijos darbų. Autorius demonstruoja ne tik gilų literatūros išmanymą, bet ir drąsą savarankiškai vertinti net kanonizuotus autorius, ieškoti naujų jų kūrybos perspektyvų. Knyga pasižymi aiškia struktūra, sklandžiu stiliumi ir argumentuotu minčių dėstymu. Tai nepaprastai vertingas veikalas studentams, mokytojams ir visiems, kurie giliau domisi lietuvių literatūros klasika ir jos interpretavimo galimybėmis.