Išsami informacija: Peržiūros: 458

Stasys Yla

Chicago, 1953

Stasio Ylos knyga „Marija prabilo Lietuvai“, išleista Lietuvių Katalikų Spaudos Draugijos Čikagoje, yra gilus teologinis ir istorinis veikalas, nagrinėjantis Marijos apsireiškimų reikšmę Lietuvos dvasiniam ir tautiniam gyvenimui. Tai ne tik istorinių įvykių aprašymas, bet ir aistringas kvietimas permąstyti tautos dvasinį paveldą, ypač sovietinės okupacijos ir primesto ateizmo kontekste. Autorius sutelkia dėmesį į tris pagrindinius aspektus: Šiluvos apsireiškimo istorinę svarbą, polemiką tarp Šiluvos ir Aušros Vartų šventovių bei naujesnį apsireiškimą Skiemonyse.
Dvasinė krizė ir dangaus atsakas
Knygos pradžioje autorius kelia klausimus apie išskirtinius Lietuvos religingumo bruožus: kryžių meilę, gausų vienuolijų kūrimąsi ir ypač gilų Marijos kultą. Anot Ylos, atsakymas į šiuos klausimus glūdi XVI-XVII a. dvasinėje krizėje. Reformacijos banga, pasiekusi Lietuvą, sukėlė didelį religinį pasimetimą, ypač tarp didikų ir šviesuomenės. Šis laikotarpis pasižymėjo ne tik perėjimu į liuteronizmą ar kalvinizmą, bet ir skilimu į daugybę sektų, iš kurių viena stipriausių, antitrinitoriai, neigė Kristaus dievybę.
Būtent šiame istoriniame kontekste, kai tautos tikėjimas atsidūrė pavojuje, Yla įžvelgia dieviškąją intervenciją – Marijos apsireiškimą Šiluvoje 1608 m.. Autorius teigia, kad šis įvykis, pirmasis žinomas Europoje, buvo „dangaus šviesa“ ir „globos ranka“, išvedusi Lietuvą iš dvasinės sumaišties. Pasak jo, po apsireiškimo sekęs stebėtinas didikų grįžimas į katalikybę, naujų bažnyčių ir vienuolynų steigimas bei bendras dvasinis pakilimas negali būti paaiškintas vien žmogiškomis pastangomis. Šiluva tampa simboliu, kaip Marija stojo ginti savo Sūnaus paveldo toje vietoje, kur nuo Jo buvo nusigręžta.
Šiluva prieš Aušros Vartus: esmės ir reprezentacijos klausimas Didelė knygos dalis skirta tuo metu vykusiai diskusijai, kuri šventovė – Šiluvos ar Aušros Vartų – turėtų reprezentuoti Lietuvą Vašingtone statomoje koplyčioje. Yla argumentuotai pasisako už Šiluvą, kritiką nukreipdamas į, jo manymu, paviršutiniškus ir politizuotus vilniečių argumentus už Aušros Vartus.
Vilniečių memorandume teigiama, kad Aušros Vartai yra plačiau žinomi, jų kultas senesnis ir, kaip sostinės šventovė, jie labiau tinka reprezentacijai bei kovai su „slavų įtaka“. Autorius šiuos teiginius metodiškai paneigia:
Apsireiškimas prieš paveikslą: Svarbiausias Ylos argumentas yra esminis skirtumas tarp apsireiškimo ir stebuklingo paveikslo. Pasaulyje yra tūkstančiai stebuklingais laikomų paveikslų, tačiau Marijos apsireiškimų skaičius yra itin mažas. Šiluva, kaip pirmojo Europoje žinomo apsireiškimo vieta, yra unikalus ir pasaulinės reikšmės įvykis, kurį lietuviai turi pareigą reprezentuoti.
Istorinis pirmumas: Priešingai nei teigia oponentai, Šiluvos, kaip Marijos kulto vietos, istorija yra senesnė. Bažnyčia Marijos garbei čia pastatyta jau 1457 m., o maldininkai iš visos Lietuvos ir aplinkinių kraštų į ją plūdo šimtmečiais, ypač po apsireiškimo. Aušros Vartų koplyčia įrengta tik XVII a. pabaigoje, o paveikslo kultas išplito dar vėliau.
Kulto politizavimas: Yla griežtai kritikuoja bandymus Marijos kultą paversti patriotinių ar politinių tikslų įrankiu. Anot jo, religija neturi tarnauti kovai su kitomis tautomis, o Kristus verkė Jeruzalės ne kaip politinės sostinės, o dėl to, kad ji „nepažino savo aplankymo meto“.
Naujas ženklas – Skiemonių apsireiškimas
Knygoje taip pat detaliai analizuojamas 1962 m. įvykęs Marijos apsireiškimas aštuoniolikmetei Romai Macvytei Skiemonių apylinkėse. Remdamasis mergaitės liudijimu ir kitais šaltiniais, autorius aprašo apsireiškimo aplinkybes, Marijos išvaizdą ir perduotą žinią. Marija prašė žmonių melstis, penktadieniais nevalgyti mėsos ir žadėjo išgelbėti pasaulį nuo pražūties, „kai pasaulis pasidarys maldingas“.
Yla brėžia paraleles tarp Šiluvos ir Skiemonių įvykių: abiem atvejais Marija pasirodo laukuose, verkia dėl apleisto tikėjimo ir prisistato kaip Mergelė (su palaidais plaukais, kaip būdinga lietuvių tradicijai). Skiemonių įvykis traktuojamas kaip dar vienas dangaus ženklas tautai, išgyvenančiai sunkų ateistinės priespaudos laikotarpį, ir kaip priminimas, kad dvasinė kova tebevyksta.
Išvados
Stasio Ylos „Marija prabilo Lietuvai“ yra reikšmingas veikalas, sujungiantis istorinę atmintį, teologiją ir tautinę savimonę. Autorius įtikinamai argumentuoja, kad Marijos apsireiškimai nėra tik praeities reliktai, o gyvi ir aktualūs dvasiniai įvykiai, formuojantys tautos likimą. Knyga ypač vertinga tuo, kad atskleidžia gilumines Lietuvos religingumo šaknis ir siūlo dvasinės stiprybės šaltinį tautai, susiduriančiai su išoriniais ir vidiniais išbandymais. Tai solidus ir apgalvotas atsakas į dvasinį reliatyvizmą ir bandymus sumenkinti ar politizuoti tikėjimą.

Skaityti daugiau: Marija prabilo Lietuvai

Išsami informacija: Peržiūros: 121

kun. B. Andruška J. S.

KAUNAS, 1940

1940 metais Kaune išleista jėzuito kunigo Broniaus Andruškos surinkta ir parašyta knyga „Marija spinduliuose“ yra jautrus ir pamokantis pasakojimų rinkinys, skirtas Švenčiausiosios Mergelės Marijos asmeniui. Tai nėra istorinė ar teologinė studija, bet, kaip nurodoma pratarmėje, rinkinys žavingų legendų, kurių pagrindinis tikslas – ne istoriškai tiksliai atkurti įvykius, o atskleisti Marijos charakterio bruožus ir jos dvasinio pavyzdžio įtaką. Autorius nurodo, kad didžioji dalis medžiagos paimta iš angliškos S. J. Lordo knygelės „Kai Marija vaikščiojo žemėje“.
Pasakojimų turinys ir temos
Knygą sudaro trumpi, novelės tipo pasakojimai, kuriuose Marija, dažniausiai dar būdama jauna mergaitė ar motina, savo tyliu buvimu, žvilgsniu ar trumpu veiksmu pakeičia aplinkinių gyvenimus. Kiekviena istorija veikia kaip moralinė alegorija, iliustruojanti tam tikrą dorybę ar dvasinę tiesą.
„Mainininkas“: Pasakojama apie pinigų keitėją Jeruzalės šventykloje, kuris apgavo Marijos tėvus, perkančius balandžius aukai. Tačiau mažosios Marijos tyras ir priekaištaujantis žvilgsnis taip paveikia jo sąžinę, kad jis, puolęs ant kelių, grąžina pinigus ir dar prideda savų. Ši istorija pabrėžia Marijos nekaltumo galią nugalėti godumą ir neteisybę.
„Palaužtas jaunuolis“: Maištingas paauglys Tadas negerbia savo vargstančios motinos. Šventykloje pamatęs angeliško tyrumo mergaitę (Mariją), paskendusią maldoje, jis patiria gilų vidinį lūžį. Jos pavyzdys įkvepia jį atgailai, ir jis grįžta pas motiną tapęs kitu žmogumi. Čia Marija vaizduojama kaip įkvėpimo šaltinis, galintis atkurti meilę ir pagarbą šeimoje.
„Arti prie dangaus“: Jaunuolis Benjaminas, paveiktas ciniškų sadukiejaus argumentų, praranda tikėjimą. Atėjęs į dailidės Juozapo namus, jis netyčia išgirsta Marijos ištartus žodžius angelui: „Štai aš Viešpaties tarnaitė...“ ir pamato jos veide bei aplink ją sklindančią antgamtinę šviesą. Šis regėjimas akimirksniu grąžina jam tikėjimą Dievu ir sielos nemirtingumu.
„Motina ir Madona“: Egipte jauna motina, pavargusi nuo savo nuolat verkiančio kūdikio, jaučia apmaudą ir nusivylimą. Pro šalį einanti Marija, pati nešina mažuoju Jėzumi, paima jos verkiantį vaiką ir švelniai jį nuramina. Šis pavyzdys atveria egiptietės širdį tikrajai motiniškai meilei.
Stilius ir tikslas
Knygos stilius yra paprastas, vaizdingas ir prieinamas kiekvienam skaitytojui. Pasakojimai parašyti jautria, pakilia kalba, kuri siekia ne tiek informuoti, kiek sužadinti skaitytojo jausmus – pagarbą, meilę ir norą sekti Marijos pavyzdžiu. Tai yra tipiška devocionalinės literatūros išraiška, kurios tikslas – ugdyti dvasines vertybes ir gilinti tikėjimą. Knygelė akivaizdžiai skirta dvasiniam penui, o ne istoriniams ar teologiniams ginčams.
Išvados
„Marija spinduliuose“ yra žavus ir šiltas tarpukario Lietuvos religinės literatūros pavyzdys. Nors istorijos yra legendinio pobūdžio, jos puikiai atlieka savo funkciją – per paprastus, kasdieniškus epizodus atskleidžia Marijos, kaip Motinos, Globėjos ir Įkvėpėjos, paveikslą. Tai knyga, kuri kalba ne protui, o širdžiai, ir šiandien gali būti skaitoma kaip gražus dvasinės kultūros palikimas, liudijantis apie to meto žmonių pamaldumą ir vertybes. Ji primena, kad tikėjimo tiesos gali būti perteikiamos ne tik dogmomis, bet ir per grožį, jausmą bei įkvepiantį pasakojimą.

Skaityti daugiau: Marija spinduliuose

Išsami informacija: Peržiūros: 152

Vysk. Vincentas Brizgys

Chicego, 1956

Vyskupo Vincento Brizgio knyga „Marija danguje ir žemėje“, išleista 1956 metais „Lietuviškos Knygos Klubo“, yra išsamus ir teologiškai brandus veikalas, skirtas atskleisti Švenčiausiosios Mergelės Marijos gyvenimo ir dvasinio pasaulio paslaptį. Parašyta vieno žymiausių išeivijos teologų, turinčio filosofijos ir kanonų teisės daktaro laipsnius, ši knyga sujungia gilų teologinį išmanymą su nuoširdžiu ir vaikišku pamaldumu savo Dangiškajai Motinai.
Struktūra ir paskirtis
Knyga yra suskirstyta į trisdešimt vieną skyrių, pavadintų „dienomis“, o pabaigoje pateikiamos litanijos ir giesmės Marijos garbei. Tokia struktūra leidžia manyti, kad veikalas buvo sumanytas ne tik kaip vientisas skaitinys, bet ir kaip dvasinių apmąstymų vadovas, skirtas kasdieniam skaitymui, pavyzdžiui, Marijai skirtą gegužės mėnesį.
Autoriaus intencija, atskleista knygos dedikacijoje, yra daugialypė ir giliai susijusi su to meto lietuvių tautos išgyvenimais. Vyskupas Brizgys šį darbą skiria:
Norėdamas padėkoti Švenčiausiajai Mergelei Marijai už jos apsireiškimą Šiluvoje ir buvimą lietuvių širdyse.
Kaip nusižeminusio vaiko meilės ir pagarbos išraišką savo Dangiškajai Motinai.
Kaip maldą už visą lietuvių tautą, kenčiančią vergijoje ir išblaškytą po pasaulį.
Kaip „mažą meilės dovaną“ kiekvienam lietuviui, stiprinančią pasitikėjimą Marija.
Stilius ir turinys
Vyskupo Brizgio rašymo stilius, kaip taikliai pastebėta knygos aplanke, yra „ramus, be ypatingo jausmingumo“, tačiau slepiantis savyje „labai didelę jėgą“. Autorius vengia sentimentalumo ir iškelia Marijos paveikslą, kuris yra „visur stati ir tiesi, nesukniubusi net po savo Sūnaus kryžiumi“.
Knygoje chronologiškai ir tematiškai apžvelgiamas visas Marijos gyvenimas, remiantis Šventuoju Raštu, Bažnyčios tradicija ir teologiniais apmąstymais:
Istorinis kontekstas: Skaitytojas supažindinamas su Marijos tėvyne Palestina, jos geografija, istorija ir to meto žydų tautos papročiais bei religinėmis tradicijomis.
Marijos asmuo: Autorius gilinasi į Marijos kilmę, jos tėvų Joakimo ir Onos pamaldumą, vardo prasmę bei jos dvasinį paveikslą. Ypač pabrėžiamas jos nusižeminimas, tikėjimas ir visiškas klusnumas Dievo valiai.
Teologinė reikšmė: Vyskupas Brizgys aiškina svarbiausius mariologijos aspektus – kodėl Evangelijose apie Mariją kalbama taip mažai, jos Nekaltąjį Prasidėjimą, motinystę ir vaidmenį atpirkimo istorijoje. Jis išsamiai paaiškina, kodėl Marija yra ne tik Kristaus, bet ir visų žmonių dvasinė motina.
Žmogiškieji išgyvenimai: Knygoje jautriai atskleidžiami Marijos jausmai – jos džiaugsmai ir skausmai. Ypač paveikiai aprašyta jos kančia Apreiškimo paslapties akivaizdoje, kai Juozapas svarstė ją palikti, ir jos buvimas Kristaus kančios liudininke.
Apibendrinimas
„Marija danguje ir žemėje“ yra vertingas ir pamatinis veikalas lietuvių mariologinėje literatūroje. Tai ne tik pamaldumo knyga, bet ir solidus teologinis traktatas, parašytas suprantamai kiekvienam tikinčiajam. Vyskupas Vincentas Brizgys sukuria išbaigtą, pagarbų ir teologiškai gilų Marijos portretą, kuriame ji atsiskleidžia ne tik kaip Dangaus Karalienė, bet ir kaip žemiška motina, išgyvenusi žmogiškus džiaugsmus ir kančias. Ši knyga yra svarbus dvasinio paveldo dokumentas, atspindintis giliausią lietuvių tautos meilę ir pasitikėjimą savo Dangiškąja Motina.

Skaityti daugiau: Marija danguje ir žemėje

Išsami informacija: Peržiūros: 150

Stasys Yla

1949

Knygos apžvalga: Stasio Ylos „Marijos Garbė“
Veikalas, skirtas palaikyti dvasiai ir puoselėti vilčiai, Stasio Ylos 1949 m. išleista knyga „Marijos Garbė“ yra gilus ir daugiasluoksnis mariologinis veikalas, tapęs dvasine atrama pokario Lietuvos išeiviams. Išleista Vokietijoje, kaip atsakas į popiežiaus Pijaus XII kvietimą 1949-uosius paskelbti Marijos metais, knyga siekė sustiprinti tikėjimą ir viltį tų, kurie buvo priversti palikti tėvynę. Autorius, kunigas ir visuomenės veikėjas Stasys Yla, suskirstė leidinį į tris pagrindines dalis: „Marijos Garbė Pasaulyje“, „Marijos Garbė Lietuvoje“ ir „Marijos Garbė Rožančiuje“, kurios nuosekliai atskleidžia Mergelės Marijos svarbą krikščionybės istorijoje, Lietuvos kultūroje ir asmeniniame tikinčiojo gyvenime.
Marijos vaidmuo pasaulio istorijoje
Pirmojoje dalyje autorius metodiškai ir išsamiai apžvelgia Marijos garbinimo raidą nuo ankstyvosios krikščionybės iki moderniųjų laikų. Pasakojimas pradedamas nuo II amžiaus legendų ir raštų, aukštinančių Marijos dorybes, ir tęsiamas per katakombų meną, kuriame Ji vaizduojama garbės vietoje. Pabrėžiamas Kalcedono bažnytinio susirinkimo (451 m.) sprendimas, oficialiai pripažinęs Marijai Dievo Motinos titulą, kaip esminis lūžis.
Išsamiai aptariami viduramžiai, vadinami „riterių ir moters garbinimo amžiais“, kuomet suklestėjo mariologijos mokslas ir atsirado naujų pamaldumo formų. Domininkonų ir pranciškonų ordinai aktyviai platino rožančiaus maldą bei Nekaltojo Prasidėjimo garbinimą. Šiuo laikotarpiu atsirado ir iki šių dienų plačiai žinomos maldos, tokios kaip „Sveika Marija“ (pilna jos forma įsigalėjo XV a.), ir sukurti garsieji himnai „Salve Regina“ bei „Stabat Mater dolorosa“.
Nagrinėjant naujuosius laikus, Yla atkreipia dėmesį į Bažnyčios atsaką į protestantizmo ir jansenizmo judėjimus, kurie skatino teologus dar giliau pagrįsti Marijos garbinimą. Šis laikotarpis pažymėtas Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimu (1854 m.) ir garsiaisiais Marijos apsireiškimais Lurde bei Fatimoje, kurie sustiprino pamaldumą visame pasaulyje. Skyrius užbaigiamas istoriniu popiežiaus Pijaus XII aktu – 1942 m. įvykdytu viso pasaulio paaukojimu Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai.
Marijos žemė – Lietuva
Antroji, bene emociškai stipriausia knygos dalis, skirta Marijos garbei Lietuvoje. Autorius teigia, kad Lietuva ne veltui vadinama
Terra Mariana (Marijos Žemė), nes pamaldumas Dievo Motinai yra neatsiejama tautos tapatybės dalis nuo pat krikšto. Primenamas Vytauto Didžiojo pamaldumas, jo statytos bažnyčios ir su savimi į karo žygius imamas Marijos paveikslas. Taip pat iškeliamas Šventojo Kazimiero, kūrusio giesmes Marijai, pavyzdys.
Didelis dėmesys skiriamas žymiausioms Lietuvos marijoninėms šventovėms, kurios aprašomos ne tik kaip maldos vietos, bet ir kaip tautos istorijos bei kultūros židiniai:
Šiluva: Aprašoma kaip Lietuvos Lurdas, kur XVII a. apsireiškusi Marija verkė dėl protestantizmo nualinto krašto ir įkvėpė katalikybės atgimimą. Pabrėžiamas stebuklingas žmonių tikėjimas, matomas per Šilinių atlaidus.
Aušros Vartai: Išryškinama šios šventovės Vilniuje ne tik religinė, bet ir istorinė bei kultūrinė reikšmė, jos sąsajos su valstybės istorija. Aušros Vartų Dievo Motina, vadinama „Lietuvos Kunigaikštiene“, įkvėpė Adomą Mickevičių ir Maironį.
Pažaislis: Pristatoma kaip viena gražiausių Marijos šventovių, funduota kanclerio Kristupo Paco. Stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, 1928 m. sugrąžintas iš Rusijos, tapo ypatingu traukos centru Kauno krašto žmonėms ir jaunimui.
Žemaičių Kalvarija: Įkurta vyskupo Jurgio Tiškevičiaus XVII a. pagal Jeruzalės pavyzdį, ši vieta tapo Žemaitijos dvasiniu centru. Čia esantis stebuklingas Dievo Motinos paveikslas šimtmečiais traukė maldininkus apmąstyti Kristaus kančią.
Knygoje taip pat minimos ir kitos svarbios vietos, tokios kaip Krekenava, Sopulingosios Dievo Motinos altorius Kauno arkikatedroje bazilikoje ir Liurdo grotos Plungėje bei Kretingoje, liudijančios gilų ir paplitusį liaudies pamaldumą.
Rožančius – malda ir viltis išeivijoje
Trečioji dalis skirta rožančiaus maldai, kurią autorius pristato ne kaip mechanišką formulių kartojimą, o kaip „krikščioniškų paslapčių visumą“, apimančią visą išganymo istoriją. Yla pabrėžia maldos apmąstomąjį pobūdį, teigdamas, kad rožančius veda į pačią religijos esmę, o jo centre yra Kristus, kurio gyvenimo paslaptis padeda atskleisti Marija. Pateikiamos trumpos, tačiau gilios meditacijos visoms penkiolikai rožančiaus paslapčių.
Ypatingai jaudinantis šios dalies motyvas – „Tremtinių Motina“. Autorius pasakoja, kaip šis naujas titulas gimė pačių lietuvių išeivių tarpe ir 1946 m. gavo Šventojo Sosto pripažinimą. Marija, kuri pati patyrė tremties vargus bėgdama į Egiptą, tampa artima ir suprantama likimo drauge, į kurią su viltimi krypsta visų išblaškytųjų po pasaulį maldos. Ši tema knygai suteikia ypatingo aktualumo ir jautrumo, paverčia ją ne tik teologiniu veikalu, bet ir guodžiančiu laišku kenčiančiai tautai.
Apibendrinimas
Stasio Ylos „Marijos Garbė“ – tai monumentalus tikėjimo liudijimas, parašytas sunkiu tautai metu. Tai knyga, kurioje istoriniai faktai, teologinės įžvalgos ir nuoširdi malda susipina į vientisą pasakojimą apie viltį, stiprybę ir dvasinę paguodą, randamą pamaldume Marijai. Knygos kalba yra pakili, bet kartu ir paprasta, gausiai papildyta giesmių ir maldų tekstais, kurie sustiprina jos pastoracinį poveikį. Šiandien šis leidinys išlieka ne tik vertingu mariologijos šaltiniu, bet ir jaudinančiu istoriniu dokumentu, atspindinčiu pokario Lietuvos išeivių dvasią ir nepalaužiamą tikėjimą.

Skaityti daugiau: Marijos Garbė

Išsami informacija: Peržiūros: 402

KUN. J. PRUNSKIS

Chicago, Ill. 1949

Kunigo Juozo Prunskio 1949 metais Čikagoje išleista knyga „Aušros Vartai Vilniuje“ yra unikalus ir daugiasluoksnis leidinys, atspindintis ne tik garsiausios Lietuvos šventovės istoriją, bet ir lietuvių išeivijos dvasią okupuotos tėvynės netekties laikotarpiu. Knygos paantraštė – „Faktai, Padavimai, Maldos ir Poezija“ – tiksliai nusako jos struktūrą ir turtingą turinį, kuriame istorinis pasakojimas darniai susipina su tautosaka, literatūra ir gyvu pamaldumu.
Istorijos ir faktų pamatas
Pirmoji knygos dalis skirta Aušros Vartų ir stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo istorijai. Autorius chronologiškai pateikia svarbiausius faktus, pradedant nuo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Aleksandro 1503 m. duoto leidimo vilniečiams statyti gynybinę miesto sieną su penkeriais vartais. Sužinome, kad dabartiniai Aušros Vartai iš pradžių buvo vadinami Krėvos arba Medininkų vartais, nes pro juos ėjo keliai į šias vietoves.
Knygoje aprašoma ir paties paveikslo kilmė. Nors tikslių žinių nėra, remiantis specialistų vertinimais, teigiama, kad paveikslas greičiausiai buvo nutapytas Vilniuje XVI a. pradžioje (apie 1520–1530 m.), sekant italų dailės mokyklos tradicijomis. Detaliai nušviečiamas vienuolių karmelitų vaidmuo, kurie nuo 1626 m. pradėjo globoti paveikslą , 1671 m. pastatė pirmąją medinę koplyčią , o šiai sudegus, apie 1719 m. atstatė dabartinę mūrinę. Istorinė dalis užbaigiama svarbiu įvykiu – stebuklingojo paveikslo vainikavimu popiežiaus Pijaus XI suteiktomis karūnomis 1927 m. liepos 2 d..
Tautos dvasios atspindys
Antroji leidinio dalis atveria Aušros Vartų reikšmę tautos dvasiniame ir kultūriniame gyvenime. Čia surinkti padavimai, tokie kaip jaudinanti istorija apie našlaitį berniuką ir jam stebuklingai dovanotus turtus ar pasakojimas apie vargšą elgetą, kuriam Marija padovanojo savo vainiką. Šie pasakojimai atskleidžia gilų ir asmenišką žmonių ryšį su Gailestingumo Motina.
Šalia tautosakos pateikiama ir iškiliausių Lietuvos poetų kūryba, skirta Aušros Vartams. Knygoje randame Maironio , Bernardo Brazdžionio , Kazio Bradūno , Ksaveros Vanagėlio ir kitų eiles. Ši poezija liudija, kaip Aušros Vartai tapo ne tik religiniu, bet ir nacionaliniu simboliu – prarastos sostinės, tėvynės ilgesio ir nepalaužiamos laisvės vilties ženklu.
Maldos ir vilties knyga
Trečioji dalis paverčia knygą maldynu, kuriuo skaitytojas kviečiamas asmeniškai kreiptis į Aušros Vartų Mariją. Čia sudėtos specialios maldos, novena, giesmės ir atsidūsėjimai. Atsižvelgiant į knygos išleidimo laiką, šios maldos įgyja ypatingą prasmę. Tai ne tik asmeninio pamaldumo išraiška, bet ir visos tautos, kenčiančios sovietinę okupaciją ir išblaškytos po pasaulį, bendras šauksmas ir vilties aktas.
Apibendrinimas
Kun. Juozo Prunskio „Aušros Vartai Vilniuje“ – tai su meile ir kruopštumu parengtas leidinys, sėkmingai sujungiantis istorinį tikslumą, kultūrinį paveldą ir gyvą tikėjimą. Parašyta išeivijoje, ši knyga tapo dvasine atrama ir nepertraukiamo ryšio su tėvyne simboliu. Tai vertingas šaltinis, atskleidžiantis ne tik Vilniaus šventovės istoriją, bet ir jos išskirtinę vietą lietuvių tautos širdyje.

Skaityti daugiau: AUŠROS VARTAI VILNIUJE

Išsami informacija: Peržiūros: 128

KUN. STASYS YLA

Putnam, 1957

Knygos „Vainikuotoji Šiluva“ apžvalga
Kunigo Stasio Ylos knyga „Vainikuotoji Šiluva“, išleista 1957 metais, yra glaustas, tačiau turiningas pasakojimas apie vieną svarbiausių Lietuvos šventovių. Leidinys, paruoštas Šiluvos Marijos statulos pašventinimo proga Putname, JAV, supažindina skaitytoją su dramatiška Šiluvos istorija, Marijos apsireiškimo aplinkybėmis ir stebuklingojo paveikslo reikšme.
Nuo ištakų iki Reformacijos audrų
Knygos pasakojimas prasideda nuo pačių Šiluvos ištakų, primenant, kad pirmoji Marijos Gimimo bažnyčia čia buvo pastatyta dar 1457 metais. Jos fundatoriumi įvardijamas Petras Senko Gedgaudas – artimas Vytauto Didžiojo bendradarbis, vėliau tapęs Vilniaus kaštelionu. Autorius subtiliai susieja Šiluvos bažnyčios titulą su Vytauto planais karūnuotis Lietuvos karaliumi būtent per Marijos Gimimo dieną.
Istorija tampa dramatiška, kai XVI a. pradžioje Zavišų giminė, paveldėjusi Šiluvą, pereina į kalvinizmą. Šis laikotarpis paženklintas katalikų bažnyčios naikinimu, tačiau ir išskirtiniu tikinčiųjų atsidavimu – sugebėjimu išgelbėti garsųjį Marijos paveikslą ir svarbiausius bažnyčios dokumentus, užkasant juos geležinėje skrynioje. Kalvinai, perėmę katalikų žemes, pasistatė savo bažnyčią, kurioje, ironiška, skambėjo iš katalikų paimtas varpas su įrašu: „O žydinti Rože, skaisti Dievo Motina!“.
Apsireiškimas ir stebuklingas atgimimas
Centrinė knygos ašis – 1608 metais įvykęs Marijos apsireiškimas. Autorius vaizdžiai aprašo, kaip piemenėliams ant akmens pasirodė verkianti Moteris su Kūdikiu, apgailestaujanti, kad vietoje, kur „kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama!“. Šis įvykis, nuskambėjęs po visą Lietuvą, paskatino Žemaičių vyskupą imtis tyrimo.
Ne mažiau stebuklingai aprašomas ir kelias į Šiluvos atgavimą. Knygoje pasakojama apie aklą šimtametį senelį, kuris vienintelis žinojo, kur užkasta skrynia su bažnyčios turtais. Atvestas prie apsireiškimo vietos, senolis staiga praregėjo ir tiksliai nurodė, kur kasti. 1612 metais atradus skrynią su Marijos paveikslu ir Gedgaudo fundaciniu dokumentu, prasidėjo dešimtmetį trukusi teisinė kova, kuri baigėsi katalikų pergale.
Stebuklingasis paveikslas ir jo garbė
Atskira knygos dalis skirta stebuklingajam Šiluvos Marijos paveikslui. Nors tikslių žinių apie jo autorių nėra, stilius liudija bizantišką kilmę, panašią į Trakų Dievo Motinos atvaizdą. Gali būti, kad tai buvo dovana Vytauto bendradarbiams Gedgaudams. Paveikslo garbė ypač išaugo po apsireiškimo – žmonės patyrė daugybę malonių, o padėkos ženklai (votai) buvo tokie gausūs, kad iš jų sidabro buvo nuliedintas paveikslą dengiantis „rūbas“.
Leidinys užbaigiamas pasakojimu apie paveikslo vainikavimą. Popiežiui Pijui VI specialiu raštu leidus, 1786 metų rugsėjo 8 dieną įvyko iškilminga ceremonija, kuriai brangų vainiką iš gryno aukso nuliedino vyskupas. Šis įvykis pavertė Šiluvą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinio garso šventove, pritraukiančia maldininkus net iš Prūsijos, Latvijos ir Lenkijos.
Apibendrinimas
Kun. Stasio Ylos „Vainikuotoji Šiluva“ – tai vertingas istorinis liudijimas, prieinama forma pasakojantis apie sudėtingą Lietuvos istorijos tarpsnį ir nepalaužiamą tikėjimą. Knyga, gausiai iliustruota menininkų Vyt. Kašubos ir K. Varnelio darbais, yra puikus įvadas į Šiluvos šventovės istoriją ir jos dvasinę reikšmę.

Skaityti daugiau: VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ

Išsami informacija: Peržiūros: 279

Robertas Gedvydas Skrinskas

Kaunas 1999

Knyga „Piligrimo Vadovas: Po stebuklingas Marijos vietas“, parašyta Roberto Gedvydo Skrinsko ir išleista Kaune 1999 metais, yra unikalus ir išsamus leidinys, skirtas supažindinti skaitytojus su Švč. Mergelės Marijos garbinimo vietomis Lietuvoje ir istoriniuose lietuvių kraštuose. Tai ne tik geografinis ar istorinis gidas, bet ir dvasinis vadovas, kurio tikslas, kaip nurodo pats autorius, yra paremti Lietuvos Kankinių bažnyčios statybą.
Knygos struktūra ir turinys
Leidinys yra kruopščiai susistemintas, siekiant suteikti skaitytojui kuo daugiau informacijos apie Marijos gerbimo tradiciją Lietuvoje.
Įžanga ir dvasinis pagrindas: Knyga pradedama Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II žodžiais, pabrėžiančiais Marijos, kaip Tautų Motinos ir globėjos, svarbą. Pratarmėje taip pat pateikiami Šventojo Rašto tekstai iš Senojo Testamento, kurie krikščioniškoje tradicijoje interpretuojami kaip pranašystės apie Dievo Motiną.
Stebuklingos vietos: Didelė knygos dalis skirta konkrečių vietų aprašymams, kurie suskirstyti į kelias kategorijas:
Marijos apsireiškimai: Pristatomos vietovės, kuriose, kaip tikima, apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tarp jų – garsioji Šiluva, taip pat mažiau žinomos, bet vietos bendruomenėms svarbios vietos kaip Šimonys ar Pušalotas.
Marijos pėdos akmenyse ir stebuklingi šaltinėliai: Aprašomi unikalūs gamtos objektai, siejami su Marijos apsilankymu, kuriems priskiriamos stebuklingos galios.
Stebuklingi paveikslai: Tai pati išsamiausia knygos dalis, kurioje pristatomi Lietuvoje gerbiami Marijos atvaizdai. Jie skirstomi į karūnuotus (pvz., Trakų, Vilniaus Aušros Vartų, Šiluvos) ir kitus stebuklais garsėjančius paveikslus. Autorius ne tik aprašo paveikslų istoriją, bet ir paaiškina jų ikonografinius tipus bei simbolių reikšmes, pateikia informaciją apie votus – padėkos ženklus, liudijančius apie patirtas malones.
Sistemingas aprašymas: Kiekviena vieta pristatoma pagal aiškią struktūrą: nurodomos geografinės koordinatės, pavaldumas vyskupijai ir dekanatui, vietovės istorija, bažnyčios aprašymas, suteikiami atlaidai ir patirtos malonės. Tai leidžia skaitytojui gauti ne tik dvasinės, bet ir praktinės informacijos.
Autoriaus tikslas ir išskirtinumas
Roberto Gedvydo Skrinsko tikslas yra ne tik informuoti, bet ir įkvėpti. Jis siekia atgaivinti piligrimystės tradiciją Lietuvoje, supažindindamas su turtingu dvasiniu paveldu. Knyga yra vertinga ir tuo, kad apima ne tik dabartinės Lietuvos teritoriją, bet ir etnografines žemes, atskleisdama platesnį istorinį kontekstą.
Tai nepaprastai kruopštus ir iš meilės parengtas darbas, liudijantis apie gilų autoriaus atsidavimą Marijos garbinimui ir Lietuvos dvasinio paveldo išsaugojimui. „Piligrimo Vadovas“ yra puikus šaltinis tiek tikintiesiems, norintiems aplankyti šias vietas, tiek visiems, besidomintiems Lietuvos kultūros ir religijos istorija.

Skaityti daugiau: PILIGRIMO VADOVAS Po stebuklingas Marijos vietas

Išsami informacija: Peržiūros: 155

Prel. Dr. F. BARTKUS

ITALIA 1954

Mistinis ir poetiškas Marijos portretas: Prel. Dr. F. Bartkaus „Pažvelkime Į Mariją“ apžvalga
Prelato Dr. Pranciškaus Bartkaus knyga „Pažvelkime Į Mariją“, išleista 1954 metais lietuvių saleziečių spaustuvėje Italijoje, yra išskirtinis mariologinės literatūros kūrinys, siūlantis skaitytojui ne sausą teologinę analizę, o gyvą, jausmingą ir detalų pasakojimą apie Švenčiausiosios Mergelės Marijos gyvenimą. Knygos unikalumas slypi jos pagrindiniame šaltinyje – autorius perpasakoja Marijos gyvenimo istoriją remdamasis ne tik Evangelija, bet ir Dievo apšviestųjų regėtojų, mistikų, pasakojimais.
Knygos struktūra ir turinys
Veikalas yra chronologiškai suskirstytas į skyrius, kurie nuosekliai veda skaitytoją per visą Marijos gyvenimo kelią, nuo jos tėvų iki paėmimo į dangų. Kiekvienas etapas atskleidžiamas pasitelkiant vaizdingus aprašymus, dialogus ir detales, paimtas iš privačių apreiškimų.
Knygoje apžvelgiami šie pagrindiniai Marijos gyvenimo momentai:
Švč. Marijos tėvai, gimimas ir vaikystė: Pasakojimas pradedamas nuo šventųjų Joakimo ir Onos, atskleidžiant jų pamaldumą ir ilgai lauktą dukters gimimą.
Marija Jeruzalės šventykloje: Aprašomas jos pasišventimas Dievui ir gyvenimas šventykloje – laikotarpis, apie kurį Evangelijose kalbama labai mažai.
Susižadėjimas su šv. Juozapu ir Apreiškimas: Detaliai ir jautriai vaizduojamas lemtingas momentas, kai arkangelas Gabrielius praneša Marijai Gerąją Naujieną.
Marija aplanko Elzbietą: Atskleidžiamas Marijos gailestingumas ir tarnystė artimui.
Jėzaus gimimas, paaukojimas ir gyvenimas Nazarete: Šie skyriai per Marijos išgyvenimus parodo Motinos meilę, džiaugsmą ir nerimą.
Marija Kristaus kančios kelyje ir po Prisikėlimo: Ypatingas dėmesys skiriamas Marijos, kaip Sopulingosios Motinos, vaidmeniui, jos dvasinėms kančioms ir vienybei su Sūnumi.
Jos Dangun ėmimas: Pasakojimas baigiamas Marijos žemiškojo gyvenimo pabaiga ir jos išaukštinimu danguje.
Stilius ir tikslas
Prel. Dr. F. Bartkus rašo pakiliu, poetišku stiliumi, kuris labiau skirtas jausmams ir vaizduotei, o ne vien protui. Jo tikslas – ne istoriškai ar teologiškai įrodyti kiekvieną faktą, o sužadinti skaitytojo meilę ir pamaldumą Marijai, leidžiant jam dvasiškai „pamatyti“ ir „išgyventi“ jos gyvenimą.
Pats autorius knygos pradžioje pateikia svarbų „Pareiškima“, kuriame, remdamasis popiežiaus Urbono VIII potvarkiais, pabrėžia, jog viskas, kas knygoje aprašyta remiantis privačiais apreiškimais, yra pateikiama su žmogiškuoju tikėjimu ir pilnai paklūstant galutiniam Šventojo Sosto sprendimui. Tai parodo autoriaus pagarbą Bažnyčios autoritetui ir jo siekį išlaikyti teologinį nuolankumą. Knygą taip pat puošia dailininko Vinco Aleksandravičiaus, SDB, iliustracijos.
Išvados
„Pažvelkime Į Mariją“ yra vertingas dvasinio skaitymo kūrinys, skirtas tiems, kurie nori ne tik žinoti faktus apie Dievo Motiną, bet ir pajusti jos artumą. Tai knyga-meditacija, kviečianti skaitytoją į asmeninę kelionę po Marijos gyvenimą, atveriant jos širdies paslaptis per mistikų patirtis. Šis veikalas yra puikus pavyzdys, kaip teologinės tiesos gali būti perteikiamos gyvu, vaizdingu ir dvasiškai ugdančiu pasakojimu.

Skaityti daugiau: PAŽVELKIME Į MARIJĄ

Išsami informacija: Peržiūros: 116

Jonas Burkus

Vilnius 1996

Kelionė per pranašysčių žemėlapį: Jono Burkaus knygos „Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje“ apžvalga
Tęsdamas savo unikalią kelionę po šiuolaikinių mistinių reiškinių pasaulį, kunigas Jonas Burkus antrojoje savo serijos knygoje „Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje“ (1996 m.) nukreipia skaitytojo žvilgsnį į krikščionybės šerdį. Jei pirmoji dalis supažindino su dangiškaisiais pranešimais Azijoje ir Afrikoje, tai šis tomas aprėpia gerai žinomus piligrimystės centrus bei atskleidžia mažiau girdėtus, tačiau ne mažiau paveikius įvykius Europoje ir abiejuose Amerikos žemynuose. Tai kruopštus ir sistemingas pasakojimų rinkinys, liudijantis apie nenutrūkstamą Dievo Motinos rūpestį ir skubų kvietimą žmonijai atsiversti.
Knygos panorama: nuo Gvadalupės iki Skiemonių
Knygos geografija išties įspūdinga. Autorius skaitytoją veda per dešimtis vietovių, kuriose, kaip tikima, apsireiškė Jėzus, Mergelė Marija ar angelai. Kūrinys apima tiek istorinius, Bažnyčios oficialiai pripažintus įvykius, tiek naujesnius, kurie dar tiriami.
Klasikiniai apsireiškimai: Skaitytojas iš naujo atranda tokias vietas kaip Fatima (Portugalija) su jos pranašystėmis apie Rusiją, Lurdas (Prancūzija), Gvadalupė (Meksika) su stebuklingu paveikslu ant Jono Diego tilmos. Šie pasakojimai pateikiami glaustai, bet esmingai, pabrėžiant jų svarbą Bažnyčios istorijoje.
Mažiau žinomi Europos įvykiai: Knygoje daug dėmesio skiriama ir tokioms vietovėms kaip Garabandalis (Ispanija) su pranašystėmis apie būsimą „Perspėjimą“, „Stebuklą“ ir „Bausmę“, San Nikolasas (Argentina) ar Medžiugorjė (Bosnija ir Hercegovina), kurioje perduodamos taikos žinios.
Ypatingas dėmesys Lietuvai: Ši knygos dalis yra išskirtinė vertybė Lietuvos skaitytojui. Autorius ne tik primena istorinį Šiluvos stebuklą, išgelbėjusį Lietuvą nuo protestantizmo, bet ir detaliai aprašo sovietmečiu vykusius apsireiškimus Skiemonių parapijoje (Romai Macvytei) ir Kudirkos Naumiestyje (Anelei Matijošaitienei). Šie pasakojimai, kupini tikėjimo persekiojimų akivaizdoje, liudija apie ypatingą Dievo Motinos globą mūsų tautai sunkiausiais istorijos momentais.
Bendras dangaus pranešimas
Nors apsireiškimai vyksta skirtingose kultūrose ir laikmečiuose, jų perduodama žinia yra stebėtinai vieninga ir nuosekli. Pagrindiniai akcentai:
Skubus kvietimas atsiversti: Tai pati svarbiausia tema. Žmonija raginama grįžti prie Dievo, atgailoti už nuodėmes ir keisti savo gyvenimą.
Malda ir pasninkas: Ypač pabrėžiamas rožinio kalbėjimas, vadinamas galingu ginklu kovoje su blogiu. Pasninkas įvardijamas kaip priemonė, galinti sustabdyti karus ir nelaimes.
Eucharistijos ir Išpažinties svarba: Nuolat primenama apie būtinybę dažnai ir nuoširdžiai priimti sakramentus, pabrėžiant realų Jėzaus buvimą Švenčiausiajame Sakramente.
Pasaulio nuodėmingumas ir gresiančios bausmės: Atvirai kalbama apie moralinį nuosmukį, ypač negimusių kūdikių žudymą, šeimų irimą ir kunigų bei vienuolių atšalimą. Perspėjama, kad jei žmonija nepasitaisys, jos laukia dideli išbandymai.
Apibendrinimas
Jono Burkaus knyga „Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje“ yra daugiau nei tik mistinių įvykių kronika. Tai – dvasinis kelrodis, parodantis, kad Dievas niekada neapleidžia savo vaikų ir nuolat siunčia jiems ženklus bei pagalbą per savo Motiną. Knyga, apimanti platų geografinį ir istorinį spektrą, leidžia pajusti visuotinį dangaus rūpestį ir suvokti, kad, nepaisant kultūrinių skirtumų, visų tikinčiųjų kelias į išganymą yra grindžiamas tomis pačiomis amžinomis vertybėmis: tikėjimu, malda, atgaila ir meile. Tai paveikus ir viltingas priminimas, kad net ir tamsiausiais laikais dangus yra atviras

Skaityti daugiau: Apsireiškimai Europoje ir Amerikoje

Išsami informacija: Peržiūros: 118

Jonas Burkus

Vilnius 1996

Šiuolaikiniai dangaus pranešimai: Jono Burkaus knygos „Apsireiškimai Azijoje ir Afrikoje“ apžvalga
Jono Burkaus knyga „Apsireiškimai Azijoje ir Afrikoje“, išleista 1996 metais, yra intriguojantis ir išsamus žvilgsnis į XX amžiaus pabaigos mistinius reiškinius, nutolusius nuo tradicinių Europos piligrimystės centrų. Autorius surenka ir sistemingai pateikia pasakojimus apie Jėzaus ir Mergelės Marijos apsireiškimus, stebuklus ir pranešimus, gautus įvairiose Azijos ir Afrikos vietovėse, taip atskleisdamas globalų ir skubų dangaus kvietimą atsiversti.
Knygos turinys ir geografija
Skirtingai nuo klasikinės dvasinės literatūros, ši knyga yra labiau reportažas, dokumentuojantis palyginti nesenus įvykius. Autorius skaitytoją nukelia į tokias egzotiškas ir lietuviui mažiau žinomas vietas kaip:
Akita (Japonija): Pasakojama apie verkiančią ir kraujuojančią medinę Marijos statulą bei seseriai Agnietei Sasagavai perduotus perspėjimus, kurie dažnai vadinami Fatimos apreiškimų tąsa.
Naju (Pietų Korėja): Detaliai aprašomi mistikės Julijos Kim patyrimai – ašaromis ir krauju verkiančios statulos, Eucharistijos stebuklai ir asmeniniai kentėjimai, aukojami už nusidėjėlių atsivertimą.
Damaskas (Sirija): Pristatomi ekumeninę reikšmę turintys įvykiai, susiję su Mima Nazour, iš kurios rankų ir Marijos paveikslo tekėjo stebuklingas aliejus, o pagrindinė žinia buvo kvietimas į krikščionių vienybę.
Kiti kraštai: Trumpiau apžvelgiami apsireiškimai Irake, Vietname, Egipte, Ruandoje, Kenijoje ir net Australijoje, parodant, kad dangaus žinios nėra skirtos vienam regionui, o visam pasauliui.
Pagrindinės temos ir žinios
Nors apsireiškimų aplinkybės ir kultūrinis kontekstas skiriasi, juose nuolat kartojasi kelios esminės temos:
Atsivertimas ir atgaila: Tai pagrindinis ir pats primygtiniausias raginimas. Žmonija kviečiama grįžti prie Dievo, atsisakyti nuodėmingo gyvenimo būdo.
Maldos, ypač rožinio, svarba: Rožinis įvardijamas kaip galingas ginklas kovoje su blogiu ir priemonė išmelsti taiką bei atsivertimą.
Pagarba Eucharistijai: Pabrėžiamas realus Jėzaus buvimas Švenčiausiajame Sakramente ir apgailestaujama dėl abejingumo bei šventvagiškų Komunijų.
Perspėjimai apie bausmes: Atvirai kalbama apie galimas nelaimes – karus, stichines katastrofas ir ligas – jei žmonija neatsivers.
Kentėjimo prasmė: Pabrėžiama aukos ir kentėjimo, sujungto su Kristaus kančia, vertė atsiteisiant už savo ir kitų nuodėmes.
Kam skirta ši knyga?
Šis leidinys skirtas plačiajai tikinčiųjų auditorijai, kuri yra atvira privatiems apreiškimams ir domisi dabartiniais Bažnyčios įvykiais. Knyga ypač vertinga tiems, kurie:
Ieško dvasinio pastiprinimo ir motyvacijos gilesniam maldos gyvenimui.
Nori praplėsti savo akiratį apie Marijos apsireiškimų geografiją už Europos ribų.
Bando suprasti dabartinio pasaulio dvasines krizes per pranašiškų žinių prizmę.
Autorius sąžiningai pateikia ir Bažnyčios poziciją, paaiškindamas, kokiais kriterijais remiantis tiriamas tokių reiškinių autentiškumas, taip suteikdamas skaitytojui gaires, kaip vertinti aprašomus įvykius.
Apibendrinimas
Jono Burkaus „Apsireiškimai Azijoje ir Afrikoje“ yra unikalus ir paveikus veikalas, supažindinantis Lietuvos skaitytoją su jaudinančiais dvasiniais įvykiais visame pasaulyje. Tai knyga-perspėjimas ir knyga-viltis, primenanti apie Dievo gailestingumą ir Jo Motinos nuolatinį rūpestį žmonija. Ji skatina ne tik susimąstyti, bet ir imtis konkrečių dvasinio gyvenimo veiksmų – maldos, atgailos ir meilės darbų.

Skaityti daugiau: Apsireiškimai Azijoje ir Afrikoje

Išsami informacija: Peržiūros: 101

KĘSTUTIS TRIMAKAS

ŽIDINYS, 1988

Motinos kvietimas atsiversti: knygos „Aš kviečiu jus“ apžvalga
Knyga „Aš kviečiu jus“, kurią spaudai paruošė Kęstutis Trimakas, yra koncentruotas ir paveikus dvasinis vadovas, sudarytas iš Mergelės Marijos žodžių, perduotų per Medžiugorjės (Jugoslavija) apsireiškimus, prasidėjusius 1981 metais. Tai nėra pasakojimas apie įvykius, o tiesioginis, motiniškas kreipimasis į kiekvieno žmogaus širdį, raginantis grįžti prie Dievo. Knyga tarnauja kaip dvasinė mokykla, kurioje per Marijos pamokymus atskleidžiamas kelias į gilesnį ir autentiškesnį krikščionišką gyvenimą.
Knygos struktūra ir pagrindinės temos
Leidinys yra tematiškai suskirstytas į aštuonis skyrius, kuriuose pateikiami trumpi, tačiau esminiai Marijos, pasivadinusios Ramybės Karaliene, pamokymai. Kiekviena tema atspindi dvasinio augimo etapus:
Pamatas ryšiui su Dievu: Marija paaiškina savo atėjimo tikslą – ji yra Dievo siųsta Motina, norinti išmokyti žmones tikėti ir melstis. Malda čia pristatoma ne kaip formulių kartojimas, o kaip nuoširdus ir gyvas pokalbis su Dievu.
Apsivalymas nuo nuodėmių: Tai kvietimas į atsivertimą – vienintelį, pasak Marijos, jos troškimą. Ji kalba apie nuodėmės blogį, Šėtono pinkles ir būtinybę kovoti su blogiu per maldą, pasninką ir kryžiaus priėmimą.
Išsilaisvinimas iš pasaulio: Pabrėžiama būtinybė pirmiausia ieškoti Dievo karalystės, o ne pernelyg rūpintis materialiniais dalykais, kurie sukelia nerimą ir atitolina nuo Dievo.
Jungimasis su Dievu: Ši dalis skirta dvasiniam brendimui per Šventosios Dvasios dovanas, širdies atvėrimą, dėkingumą ir, svarbiausia, meilę – Dievui, artimui ir net priešams. Čia taip pat pateikiami pamąstymai, kaip išgyventi liturginius metus kartu su Jėzumi ir Marija.
Malonės šaltiniai: Išskiriami konkretūs dvasinio gyvenimo įrankiai: Išpažintis, Rožinis, pasninkas, Šv. Mišios ir Šventojo Rašto skaitymas.
Kreipimasis į konkrečias grupes: Marija atskirai kreipiasi į Medžiugorjės parapiją, maldos grupes, šeimas, kunigus, jaunimą ir vyresniuosius, kiekvienam duodama specifinių patarimų.
Tikrovė po mirties: Trumpai, bet aiškiai primenama apie dangaus, skaistyklos ir pragaro realybę, skatinant siekti amžinojo gyvenimo.
Maldos: Knyga baigiama maldomis, kurias, kaip teigiama, padiktavo pati Marija, atskleisdama, kokių nusistatymų ir troškimų turėtume prašyti.
Knygos vertė ir paskirtis
„Aš kviečiu jus“ yra ne teologinis traktatas, o dvasinės praktikos vadovas. Jo stiprybė – paprastumas ir tiesioginis kreipimasis. Trumpi, aiškūs sakiniai ir nuolatinis motiniškas tonas paliečia skaitytoją asmeniškai. Tai knyga, skirta:
Kasdieniam dvasiniam skaitymui: Trumpi skyreliai idealiai tinka kasdieniam apmąstymui.
Maldos grupių susitikimams: Teminis suskirstymas leidžia lengvai pritaikyti tekstus grupės diskusijoms ir maldai.
Ieškantiems kelio atgal: Tiems, kurie jaučiasi atitolę nuo Bažnyčios, švelnus ir atkaklus Marijos kvietimas gali tapti pirmuoju žingsniu atsivertimo link.
Apibendrinimas
Šis leidinys yra tarsi koncentruota Medžiugorjės žinia, kviečianti ne į išorinius stebuklus, o į vidinį širdies pasikeitimą. Tai priminimas, kad krikščionybė yra gyvas ir asmeniškas santykis su Dievu, kurį pasiekti padeda Jo Motina. „Aš kviečiu jus“ – tai knyga, kurią reikia ne tik perskaityti, bet ir išgyventi, atsiliepiant į joje skambantį kvietimą maldai, atgailai ir meilei.

Skaityti daugiau: Aš kviečiu jus

Išsami informacija: Peržiūros: 107

Borelli Machado

Vilnius 2018

Tarp Dangaus Perspėjimo ir Žemės Likimo: Knygos „Fatima: tragedijos ar vilties pranašystės?“ Apžvalga
Antonio Augusto Borelli Machado knyga „Fatima: tragedijos ar vilties pranašystės?“ yra išsamus ir paveikus pasakojimas apie vieną garsiausių XX amžiaus Marijos apsireiškimų. Remdamasis sesers Liucijos – vienos iš trijų regėtojų – rankraščiais ir kitais istoriniais dokumentais, autorius ne tik kruopščiai rekonstruoja 1917 m. įvykius Portugalijoje, bet ir atskleidžia gilų, pranašišką Fatimos žinios turinį, tiesiogiai susijusį su dramatiškais pasaulio istoriniais įvykiais. Tai veikalas, kuris pateikia Fatimos apsireiškimus ne kaip praeities stebuklą, o kaip skubų ir aktualų perspėjimą bei vilties pažadą šiuolaikiniam pasauliui.
Istorija, Kurią Rašė Dangus
Knygos struktūra nuosekliai veda skaitytoją per visą Fatimos įvykių eigą, pradedant nuo pamatų, kurie paruošė vaikus didžiajam susitikimui, ir baigiant pačios žinios sklaida ir jos reikšme.
Angelo Apsireiškimai: Pasakojimas prasideda ne nuo pačios Dievo Motinos, o nuo Portugalijos Angelo apsireiškimų trims piemenėliams – Liucijai, Pranciškui ir Jacintai. Šie 1916 m. įvykę susitikimai yra tarsi dvasinis paruošimas: Angelas moko vaikus gilios pagarbos maldos, adoracijos ir atgailos, paruošdamas jų širdis priimti didžiąją žinią.
Švenčiausiosios Mergelės Apsireiškimai: Knygos centre – šeši Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai, vykę nuo 1917 m. gegužės iki spalio. Autorius detaliai, remdamasis Liucijos liudijimais, atkuria kiekvieno susitikimo dialogus. Čia atsiskleidžia pagrindiniai Fatimos žinios elementai: raginimas kasdien kalbėti rožinį siekiant taikos pasaulyje, būtinybė atgailauti už nusidėjėlius ir pamaldumas Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai.
Trys Fatimos Paslaptys: Ypatingas dėmesys skiriamas trims paslapties dalims, kurias Dievo Motina patikėjo vaikams. Pirmoji – šiurpi pragaro vizija, atskleidžianti nuodėmės pasekmes. Antroji – pranašystė apie Antrąjį pasaulinį karą ir Rusijos vaidmenį skleidžiant savo „klaidas“ (komunizmą) po pasaulį, jei žmonija neatsivers. Trečioji, ilgai laikyta paslaptyje, dalis aprašoma kaip vizija apie „baltai apsirengusį vyskupą“ (popiežių) ir daugybę kankinių, kenčiančių persekiojimus.
Saulės Stebuklas: Pasakojimo kulminacija – 1917 m. spalio 13 d. įvykęs „saulės stebuklas“, kurį stebėjo dešimtys tūkstančių žmonių. Šis nepaaiškinamas gamtos reiškinys knygoje pateikiamas kaip Dievo patvirtinimas, kad apsireiškimai yra autentiški.
Tragedija ar Viltis?
Knygos pavadinimas atspindi pagrindinę jos dilemą. Fatimos žinia – tai ne lemtis, o pasirinkimas. Tragedija gresia pasauliui, jei jis ignoruos Dievo kvietimą atsiversti. Ši tragedija – tai karai, tautų naikinimas, Bažnyčios persekiojimai. Viltis yra pažadas, kad galiausiai „Mano Nekalčiausioji Širdis triumfuos“. Šis triumfas, pasak knygos, ateis per atsivertimą, kurio pagrindinės priemonės yra Rusijos paaukojimas Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai ir Pirmųjų šeštadienių praktika.
Išvados
Antonio A. Borelli knyga yra nepaprastai paveikus ir įtikinamas pasakojimas. Ji sugeba sujungti istorinį tikslumą, teologinę įžvalgą ir gilų dvasinį jaudulį. Tai veikalas, kuris verčia susimąstyti apie XX amžiaus istoriją ne kaip apie atsitiktinių politinių įvykių grandinę, o kaip apie dvasinę kovą, kurioje dangus perspėja, kviečia ir siūlo išsigelbėjimo kelią. „Fatima: tragedijos ar vilties pranašystės?“ yra knyga, kuri nepalieka abejingų ir primena, kad net ir tamsiausiais laikais viltis yra pasiekiama per maldą, atgailą ir pasitikėjimą Dievo Motina.

Skaityti daugiau: FATIMA

Išsami informacija: Peržiūros: 104

KUN. B. PACEVIČIUS

TORONTAS 1988

Kunigo B. Pacevičiaus knyga „Mano siela garbina Viešpatį“, išleista 1988 metais, yra sudėtinio pobūdžio religinis veikalas, skirtas Marijos metams paminėti. Tai nėra vientisas pasakojimas, o greičiau rinkinys, apimantis maldas, apmąstymus, giesmes, poeziją ir trumpus šventųjų gyvenimo aprašymus, kuriuos vienija gilaus pamaldumo Švenčiausiajai Mergelei Marijai tema.
Pagrindinė tema ir tikslas
Knygos ašis – Fatimos apsireiškimai. Autorius kelia tikslą gilintis į „Dangaus Motinos rūpestingumą“ ir jos per apsireiškimus Fatimoje paskelbtą „dvasinę programą“. Pacevičius pabrėžia, kad Marijos prašymai ir reikalavimai, perduoti trims piemenėliams, yra nepaprastai svarbūs visam pasauliui, o jų nevykdymas, jo nuomone, lėmė Antrąjį pasaulinį karą ir tebesitęsiančią tautų, įskaitant Lietuvos, vergiją.
Knygoje nuolat kartojami pagrindiniai Fatimos reikalavimai:
Pasiaukoti Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai.
Kasdien kalbėti rožinį.
Aukoti savo kentėjimus už nusidėjėlių atsivertimą.
Priimti atsiteisimo Komuniją pirmaisiais mėnesio šeštadieniais.
Sąžiningai vykdyti Dievo įsakymus ir kasdienes pareigas.
Autorius teigia, kad šių reikalavimų vykdymas yra tiesiogiai susijęs su pasaulio taika, Rusijos atsivertimu ir tautų laisve.
Knygos struktūra ir turinys
Veikalas yra padalintas į trumpus skyrius, kuriuose persipina įvairūs žanrai:
Teologiniai apmąstymai: Gilinamasi į Marijos vaidmenį išganymo istorijoje, jos motinystę ir užtarimo galią.
Istoriniai pasakojimai: Detaliai aprašomi Fatimos apsireiškimai, „saulės stebuklas“ ir vėlesni įvykiai Portugalijoje, pabrėžiant religinį tautos atgimimą. Taip pat pasakojama apie Austrijos išsilaisvinimą iš sovietų okupacijos, kuris siejamas su masiniu rožinio kalbėjimu.
Šventųjų gyvenimai: Pateikiami trumpi šventųjų (pvz., Agnietės, Cecilijos, Pranciškaus Asižiečio, Jono Bosko, Monikos) gyvenimo aprašymai, siekiant įkvėpti skaitytoją ir parodyti tikėjimo pavyzdžius.
Pamokantys pasakojimai: Įtraukiamos istorijos, pavyzdžiui, apie komunistų vado atsivertimą ar stebuklingą išgijimą, siekiant iliustruoti maldos ir tikėjimo galią.
Maldos ir litanijos: Knygos pabaigoje pateikiamos tradicinės katalikiškos maldos, tokios kaip Švč. Mergelės Marijos ir Švč. Jėzaus Širdies litanijos.
Stilius ir tonas
Knyga parašyta paprasta, pamokslaujančia kalba. Tonas yra labai nuoširdus, jausmingas ir kupinas kunigiško rūpesčio dėl tikinčiųjų dvasinės gerovės. Autorius tiesiogiai kreipiasi į skaitytoją, ragindamas jį susimąstyti, atsinaujinti ir aktyviai vykdyti Marijos prašymus. Jaučiamas stiprus antikomunistinis nusistatymas, o Marijos apsireiškimai matomi kaip pagrindinis ginklas prieš ateizmą ir bedievystę.
Išvada
„Mano siela garbina Viešpatį“ yra gilaus tikėjimo ir pamaldumo Marijai liudijimas. Tai knyga, skirta pirmiausia tikinčiajam, ieškančiam dvasinio pastiprinimo ir gilesnio supratimo apie Fatimos žinią. Nors kai kurie istoriniai įvykiai interpretuojami išskirtinai per religinę prizmę, veikalas išlieka vertingas kaip savo laikmečio (vėlyvojo sovietmečio) religinės minties ir išeivijos dvasinio gyvenimo dokumentas. Tai nuoširdus kvietimas atsigręžti į maldą ir pasitikėti Dievo Motinos globa, ypač sunkiu tautai ir pasauliui metu.

Skaityti daugiau: MANO SIELA GARBINA VIEŠPATĮ

Išsami informacija: Peržiūros: 82

de Montfort

Putnam 1979

Dvasinio kelio perlas: Šv. Liudviko-Marijos Grignon de Montfort knygos „Marijos Paslaptis“ apžvalga
Šv. Liudviko-Marijos Grignon de Montfort knyga „Marijos Paslaptis“ (pranc. Le Secret de Marie) yra trumpas, tačiau nepaprastai paveikus dvasinės literatūros veikalas, atveriantis skaitytojui gilaus marijinio dvasingumo esmę. Nors parašyta XVIII amžiaus pradžioje, ši knyga išlieka stebėtinai aktuali ir šiandien, siūlydama aiškų ir radikalų kelią į šventumą per visišką atsidavimą Jėzui Kristui per Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Tai ne tiek teologinis traktatas, kiek intymus dvasinis vadovas, parašytas kaip laiškas „išrinktajai sielai“, trokštančiai pasiekti tobulą vienybę su Dievu.
Knygos esmė: atskleista „paslaptis“
Pagrindinė knygos mintis, kurią autorius vadina „paslaptimi“, yra ta, kad lengviausias, trumpiausias, tobuliausias ir saugiausias kelias pas Jėzų yra per Mariją. Šv. Liudvikas teigia, kad kaip Dievas Tėvas pasirinko Mariją, kad per ją Jo Sūnus ateitų į pasaulį, taip ir krikščionys, norėdami savyje tobulai suformuoti Kristų, turėtų eiti tuo pačiu keliu.
Knygoje išskiriami keli esminiai punktai:
Marijos būtinumas šventumo kelyje: Autorius pabrėžia, kad Marija nėra kliūtis, o greičiau tiltas, jungiantis sielą su Kristumi. Ji yra „malonės Motina“ ir „visų Jėzaus malonių iždininkė“, per kurią Dievas teikia savo dovanas. Pasak šventojo, norint rasti Dievo malonę, reikia rasti Mariją.
Visiškas atsidavimas (arba „šventoji vergystė“): Tai yra knygos šerdis. Šv. Liudvikas kviečia skaitytoją ne tik gerbti Mariją, bet ir visiškai jai pasiaukoti. Šis pasiaukojimas apima viską: savo kūną ir sielą, išorinius ir vidinius turtus, o svarbiausia – visų savo gerų darbų (praeities, dabarties ir ateities) nuopelnus ir atlyginamąją vertę. Viskas atiduodama į Marijos rankas, kad ji galėtų tai panaudoti didesnei Dievo garbei. Tai – radikalus pasitikėjimo ir nusižeminimo aktas.
Gyvenimas su Marija, Marijoje, per Mariją ir Marijai: Knyga neapsiriboja vienkartiniu pasiaukojimo aktu. Ji moko, kaip šiuo atsidavimu gyventi kasdien. Tai reiškia visus veiksmus atlikti žvelgiant į Mariją kaip į pavyzdį, veikiant jos dvasioje, pasikliaujant jos užtarimu ir viską skiriant jos garbei, kuri galiausiai veda į Dievo šlovę.
Stilius ir struktūra
„Marijos Paslaptis“ yra parašyta labai asmenišku, tiesioginiu ir ugningu stiliumi. Autorius kreipiasi tiesiai į skaitytoją, kviesdamas jį į dvasinę kelionę. Knyga yra logiškai suskirstyta: pradedama nuo Marijos vaidmens išganymo plane pagrindimo, pereinama prie visiško atsidavimo prigimties ir naudos paaiškinimo, o baigiama praktiniais patarimais ir maldomis, kaip šį atsidavimą įgyvendinti. Ypač įsimintinas yra palyginimas su „Gyvybės Medžiu“ – šis atsidavimas yra tarsi sieloje pasodintas medis, kurį reikia nuolat prižiūrėti, kad jis duotų vaisių – patį Jėzų Kristų.
Kam skirta ši knyga?
Šis veikalas skirtas ne paviršutiniškam skaitymui. Jis skirtas tiems, kurie rimtai žiūri į savo dvasinį gyvenimą ir ieško konkretaus, išbandyto kelio į šventumą. Nors „vergystės“ terminologija šiuolaikiniam skaitytojui gali pasirodyti neįprasta (vertėjas ją ir pakeitė į „visišką atsidavimą“), jos esmė yra ne pavergimas, o išlaisvinantis meilės ryšys, atlaisvinantis nuo savimeilės ir nuodėmės pančių. Tai knyga, kuri įkvėpė daugybę šventųjų, įskaitant ir popiežių Joną Paulių II, kurio šūkis „Totus Tuus“ („Visas Tavo“) yra tiesiogiai paimtas iš šv. Liudviko mokymo.
Išvada
„Marijos Paslaptis“ – tai mažas dvasinio gyvenimo lobis. Tai knyga, kuri meta iššūkį ir kartu siūlo didžiulę paguodą. Ji atskleidžia, kad kelias į artumą su Kristumi nėra vienišas ar painus – jame mus lydi pati geriausia vedlė, Jo ir mūsų Motina. Tai veikalas, kurį verta ne tik perskaityti, bet ir nuolat prie jo grįžti, leidžiant jo tiesoms palaipsniui perkeisti širdį ir gyvenimą.

Skaityti daugiau: MARIJOS PASLAPTIS

Išsami informacija: Peržiūros: 66

KĘSTUTIS A. TRIMAKAS

Kaunas 2001

Knyga, pavadinta „MARIJA: „Dėkoju jums, kad atsiliepėte“ MEDJUGORJĖ: žodžiai, įvykiai, reikšmė“, kurią parašė Kęstutis A. Trimakas ir kuri 2001 m. buvo išleista Kaune, yra Medjugorjės įvykių analizė. Knyga aptaria nuo 1981 m. vykstančius Dievo Motinos apsireiškimus ir yra suskirstyta į tris dalis: „Žodžiai“, „Įvykiai“ ir „Reikšmė“.
„Žodžiai“: Ši dalis atskleidžia Marijos žinias, perduotas nuo 1987 iki 2001 m. Žiniose raginama tikėti, melstis, pasninkauti, atlikti išpažintį, atsiversti ir mylėti Dievą bei artimą.
„Įvykiai“: Šioje dalyje aprašoma apsireiškimų eiga, įskaitant palankią popiežiaus Jono Pauliaus II ir kardinolų poziciją, vietos vyskupo nepritarimą, stebuklingus išgijimus ir atsivertimus, taip pat karo įtaką.
„Reikšmė“: Paskutinėje dalyje aptariama Medjugorjė kaip dvasingumo centras ir pabrėžiama, kaip svarbu atsiliepti į Marijos žinias. Knyga pabrėžia, kad galutinį sprendimą dėl šių įvykių antgamtinio pobūdžio turi priimti Katalikų Bažnyčios vadovybė.

Skaityti daugiau: MEDJUGORJĖ: žodžiai, įvykiai, reikšmė

Išsami informacija: Peržiūros: 56

ŽEMAIČIŲ Apygarda

Būstinė 1953

Kryžiaus kelias
Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manęs, nėra manęs vertas.
Kryžiaus ir erškėčių kelią, Viešpatie Kristau, Tu, perėjai pirmas. Perėjai, kaip niekas kitas. Tavo kūną nuo galvos iki kojų žymi žaizdų randai.
Žinau, kartus ir kietas tas Tavo kryžiaus kelias. Bet dėl to, kad jis Tavo, mane jis žavi ir traukia. Esu vaikas tautos, kuri pamėgo Tavo kryžius.
Pamėgo, nes pati yra praėjusi baisų kryžiaus kelią. Ne kartą atrodė, kad ji puls po savo našta ir nepakils. Bet tavo kančios stiprinama Ji kėlė.
Kančia neišvengiama ir mano daliai. Kryžiaus keliu ir man lemta eiti.
Pamokyk mane ir mano tautą, Mokytojau. Pamokyk sekti Tave kenčiantį.

Išsami informacija: Peržiūros: 186

Atiduok Tėvynei, ką privalai!

RŪPINTOJĖLIS

LLKS PARTIZANO maldos ir apmąstymai

Papildytas P R R leidinys Išleido ŽEMAIČIŲ Apygarda

1953

Būstinė ..........

Perleido PARTIZANAS 2021

Kryžiaus kelias

Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manęs, nėra manęs vertas.

Kryžiaus ir erškėčių kelią, Viešpatie Kristau, Tu, perėjai pirmas. Perėjai, kaip niekas kitas. Tavo kūną nuo galvos iki kojų žymi žaizdų randai.

Žinau, kartus ir kietas tas Tavo kryžiaus kelias. Bet dėl to, kad jis Tavo, mane jis žavi ir traukia.

Esu vaikas tautos, kuri pamėgo Tavo kryžius. Pamėgo, nes pati yra praėjusi baisų kryžiaus kelią. Ne kartą atrodė, kad ji puls po savo

našta ir nepakils. Bet tavo kančios stiprinama Ji kėlė.

Kančia neišvengiama ir mano daliai. Kryžiaus keliu ir man lemta eiti.

Pamokyk mane ir mano tautą, Mokytojau. Pamokyk sekti Tave kenčiantį.

LIETUVOS HIMNAS

Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žemė!

Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia.

Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės, Tegul dirba Tavo naudai Ir žmonių gėrybei.

Tegul saulė Lietuvos Tamsumus pašalina,

Ir šviesa, ir tiesa Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos Dega mūsų širdyse. Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!

PRIESAIKA

Partizano Priesaika

„Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymo, nesigailėdamas nei savo turto, net sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu sąjūdžio įstatus, statutus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas paslaptis, niekada su Lietuvos priešais nesitarsiu, jokių žinių jiems neteiksiu ir visa ką tik apie juos sužinosiu, tuoj savo vir-

šininkams pranešiu, saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui elgtis pridera.

Gerai žinau, kad už sąmoningą uždavinių nevykdymą ir paslapties išdavimą man gręsia mirties bausmė.

Tepadeda man Viešpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai".

Iškilmingas pasižadėjimas „Iškilmingai pasižadu, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atsta-

tymo, nesigailėdamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu Sąjūdžio įstatus, statutus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu man visas patikėtas paslaptis, niekada su Lietuvos priešais nesitarsiu, jokių žinių jiems neteiksiu ir visa, ką tik apie juos sužinosiu, tuojau viršininkam pranešiu, saugosiu šalies gerovę, visada atsidėjęs dirbsiu Tėvynei Lietuvai ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui pridera.

Gerai žinau, kad už sąmoningą uždavinių nevykdymą

ir paslapties išdavimą man gręsia mirties bausmė.

Tebūnie mano valia stipri šį pasižadėjimą garbingai ištesėti".

Slapuko priesaika

„Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymo, nesigailėdamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu sąjūdžio įstatus, statutus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas

paslaptis ir visa, ką tik apie Lietuvos priešus sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui elgtis pridera.

Gerai žinau, kad už sąmoningą uždavinių nevykdymą ir paslapties išdavimą man gresia mirties bausmė.

Tepadeda man Viešpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai".

Iškilmingas pasižadėjimas

„Iškilmingai pasižadu, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Ko-

vos Sąjūdžio nario pareigas, kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymo, nesigailėdamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu sąjūdžio įstatus, statutus ir viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas paslaptis ir visa, ką tik apie Lietuvos priešus sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę, visada atsidėjęs dirbsiu Tėvynei Lietuvai ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui elgtis pridera.

Gerai žinau, kad už sąmo-

ningą uždavinių nevykdymą ir paslapties išdavimą man gręsia mirties bausmė.

Tebūnie mano valia stipri šį garbingą pasižadėjimą ištesėti”.

Talkininko priesaika „Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, visomis išgalėmis kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymo, tiksliai vykdysiu kiek tai man apystovos leis, savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas patikėtas man paslaptis ir visa, ką tik apie

Lietuvos priešus sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui pridera.

Gerai žinau, kad už paslapties išdavimą man grėstų mirties bausmė.

Tepadeda man Viešpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai".

Iškilmingas pasižadėjimas

„Iškilmingai pasižadu, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, visomis išgalėmis kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepri-

klausomybės atstatymo, tiksliai vykdysiu, kiek tai man apystovos leis, savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas paslaptis ir visa ką tik apie Lietuvos priešus sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę, visada atsidėjęs dirbsiu Tėvynei Lietuvai ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui elgtis pridera.

Gerai žinau, kad už paslapties išdavimą man gresia mirties bausmė.

Tebūnie mano stipri valia šį pasižadėjimą garbingai ištesėti".

Bendroji malda

Dieve Ramintojau, ateik į neramias, išvargintas mūsų širdis, pripildyk jas savo

rimtimi, išsklaidyk abejones ir nekantrumą, pašalink baimę. Dieve Pašventintojau, pašvęsk mūsų darbą ir nemigo naktis, mūsų viltis ir ilgesius.

Dieve, Didžioji Šviesa, nuskaidrink mūsų jausmus ir mintis, apvalyk mus nuo pikto.

Dieve, mūsų Vienytojau, laikyk mus vienam būry, derink mūsų nuotaikas, lygink mūsų pažiūras, glausk

mus vienus su kitais didžiausios meilės ryšiu.

Dieve, Išminties Davėjau, mokyk mus tikro gyvenimo kelio, kurstyk mumyse norą pažinti tiesą, padėk teisingai suprasti vieniems kitus.

Dieve, Tiesos Liudytojau, kad ir mes išpažintume tiesą savo žodžiu ir gyvenimu, išpažintume drąsiai ir be baimės.

Dieve, Valios stiprintojau, grūdink mūsų dvasines galias, didink mūsų valios ryžtą, ugdyk mumyse norą pamėgti tavo vardą.

Dieve, Meilės Liepsna, kurstyk geruosius mūsų pasiryžimus, skaidrink mūsų papročius. Amen.

Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį, Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai.

Juk tėviška tavo malonė daug gali.

Mes tavo per amžius Lietuvos vaikai. Neapleisk, Aukščiausias, mūsų ir brangios Tėvynės. Maloningas ir galingas per visas gadynes!

Žmogus Tėvynėje tiek gyvas yra, kiek ji jam jo širdyje gyva.

Ryto maldos

Tavo garbei, Viešpatie, pavedu šią dieną. Skiriu ją savo šeimos, brolių partizanų ir mielosios Tėvynės labui.

Su auka ir su gera nuotaika pakelsiu darbo sunkumus. Su tavimi, Viešpatie, nebus man sunki jokia auka ir nepakeliamas joks bandymas. Kiekvienu atveju būsiu ramus, kaip rami mano tautos dvasia ir giedras, kaip tautos dangus.

Viešpatie, kuris esi Tiesa, duok man būti teisiam, kuris esi Meilė - būti meiliam, kurs esi Gėris - būti geram.

Iš tavo rankų, Dieve, gaunu savo rytą,

Iš tavo rankų ir šviesi darbų diena.

Iš tavo rankų man ir laimė mano krito, Ir praeitis, ir dabartis, ir rytdiena.

Ačiū tau, Viešpatie, kad siunti mums ne vien saulės spindulius, nuo kurių mes galėtume virsti tyruma, bet teiki debesų ir lietaus, kad galėtume gaminti vaisių.

****** (Apr. 3,19) ******

87ah912,01

Į KRISTŲ RŪPINTOJĖLĮ Viešpatie Kristau, kuris mūsų tautos kryžkelėse ir pakelėse Rūpintojėliu rymai, rūpinkis, prašome, ir toliau mūsų likimu. Padėk mūsų tautai sunkiomis jai valandomis ir neleisk, kad ji, tiek kentėjusi, būtų nepaguosta ir nesuraminta.

Tu susirūpinęs, gerasis Rūpintojėli, kaip ir mes. Tu užjauti mus ir guodi mus. Guosime ir mes tave, ir užjausime. Guosime kantriai pakeldami kančias ir auką.

Per tave, mūsų Rūpintojėli ir tavo kančią, mes eisime į garbę, kurioje tu su savo ir mūsų Tėvu gyveni ir

viešpatauji per amžius. Amen.

Teisk mane, o Dieve, ir gink mano bylą nuo nešventos giminės, gelbėk nuo neteisaus ir klastingo žmogaus.

(XL 11 psalmė) *************

Iš sutemų, pro pelkes ir girias.

Ateina minios, upėm iriasi laivai ir valtys... Tegu, tegu laukus - tūnojimo marias Prižadins giesmės ir šauksmai:

- Mes norim keltis!

Jaunystė sukurta ne džiaugsmui, ne malonumams, -ji sukurta tik heroizmui.

VAKARO MALDA

Viešpatie, tu valdai dangų ir žemę - laimink mūsų Lietuvą ir į mūsų širdis įdiek Tėvynės meilę. Duok mums būti narsiems, kad taptume verti savo protėvių. Leisk mums išsaugoti savo šventą tikėjimą, mūsų tėvų palikimą. Laimink lietuvius partizanus, kurie kovoja už teisingumą ir savo kiemą. Duok mums jėgų didžiausiai aukai už savo tautą ir Tėvynę. Tau, Triasmenis Dieve, pa-

vedu aš save šią naktį. Apsaugok mane ir mano draugus nuo pavojų.

Pavedu tau, Viešpatie, vi -sus šios dienos savo ir mano tautos vargus, kovas ir laimėjimus, visa tai, kas bu -vo gero ar blogo. Koks esu, esu tavo, Viešpatie. Tu Visagalis Dieve, padėjai man šiandien kovoje už mano tautą ir Tėvynę, padėk man ir toliau. Duok, kad rytoj aš būčiau dar ištikimesnis ir tvirtesnis.

Per Jėzų Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Teka nuo amžių srovė krikštolinė,

Neša ji laisvę paties Visagalio.

Viešpatie, stiprink tu mano Tėvynę,

Vargt ir kentėt neleisk jai be galo.

MALDA UŽ TĖVYNĘ

Dieve, kuris leidai tautas ir įdiegei joms laisvės troškimą, gražink ir mūsų Tėvynei laisvės dienas. Tegul tie bandymai, kuriuos tu skyrei mūsų šaliai, nebūna jos pražūčiai, bet greitesniam jos prisikėlimui ir didesnei jos dvasinei gerovei.

Laimink, Viešpatie, mus, kurie su ginklu stojam prieš pavergėjus. Duok mums jėgų pakelti didžią partizano dalią. Padaryk, kad mes visi grįžtume į namus, nešdami naują atgimimo ugnį.

Siųsk, Viešpatie, išminties ir stiprybės dvasios tiems, kurie dirba mūsų tautai ir aukojasi jos labui. Padėk savo tėviška meile ir globa pasilikusiems namuose mūsų broliams ir sesėms. Stiprink dėl tavo vardo ir tautos laisvės kenčiančius, guosk liūdinčius ir nuskriaustuosius, amžiną šviesą suteik, Viešpatie, tiems, kurie jau yra mirę kovos lauke.

Švenčiausioji Mergele Marija Aušros Vartų Gailestingumo Motina, pavesk savo dieviškajam Sūnui, Jėzui Kristui, mūsų Lietuvą, kuri taip nuoširdžiai Tave myli ir garbina.

Neleisk, kad tavo sūnaus vardas būtų išrautas iš lietuvio širdies.

Šventasis Kazimierai, mūsų tautos globėjau, vadovauk mūsų kovai dėl laisvės, kaip kitados stebuklingu būdu, kad vadovavai mūsų tėvams.

Per Kristų, mūsų Viešpatį, kurį tiki, išpažįsta ir myli kiekvienas taurus lietuvis. Amen.

Viršum žemės nurimusio

juoko,

Viršum plieno, ugnies ir

patrankų,

Pro žvaigždžių ir pro mėnesio šokį

Kažkas tiesia kruviną ranką.

MALDA UŽ MIRUSIUS

Tu žinai, Viešpatie, kokie jausmai jungia mus su tais, kurių jau nebėra mūsų tarpe. Jie buvo mūsų šeimos Broliai, Sesės, mūsų vargų nuoširdžiausi dalyviai. Tiesa, jie buvo žmonės, kaip ir mes, su savo silpnybėmis ir dorybėmis. Leisk, Viešpatie, prisi-

minti juos ir prašyti jiems savo gailestingumo. Užskaityk, Viešpatie, ypač aukas tų, kurie, kaip karžygiai aukojasi už geresnę tautos ateitį. Suteik jiems ir visiems mūsų įnirusiems ramybę tavo, ir šviesą per amžius. Amen.

Į KRISTŲ RŪPINTOJĖLĮ

Nužengi tu, Viešpati Kristau, kaip rasa į išdžiūvusią žemę, ir mes atgyjame it gėlės laukuose. Tu apgaubi mus tyla ir rimtimi. Ir mes džiaugiamės kaip vaikai.

Gimęs Kūdikėli, daryk mus Dievo vaikais. Dievo Sūnau, duok mums, Dievo

sūnų laisvės. Atėjusi nauja Šviesa, leisk ir mums, kaip žiburiams, šviesti naujai gimstantiems laikams. Amen.

Marija, Marija, Skaisčiausia Lelija,

Tu švieti aukštai danguje.

Palengvink vergiją,

Pagelbėk žmonijai,

Išgelbėk nuo priešo baisaus.

MIŠIŲ MALDOS

Suklaupę meldžiam, Jėzau saldžiausias, Maldas priimki mūsų karščiausias,

Mus išmokyki Dievą pažinti, Pildyt jo valią ir jį garbinti.

Tavo valia, Viešpatie, keliauju lietuviškos Golgotos vieškeliu. Vien tavo garbei ir Tėvynės laisvei plakančia širdimi nulenkiu galvą prieš tavo auką; ji mano kelių vadovas, ji tikroji mano gyvenimo paguoda.

Aukojuos tau, Viešpatie, nuodėmingas, maldauju tave - Šventųjų Šventąjį. Aš būtybė, neišvengianti dažno

melo, kreipiuosi į tave - pačią Tiesą. Aš, kurio būtyje taip dažna neapykantos ir abojumo, noriu vienytis su tavimi - pačia Meile. Išteisink mane, Tėve, ir rauk iš manęs niekingąjį žmogų. Siųsk savo šviesą ir tiesą -teveda jos mane į tą didžiąją auką, kurią paruošė mums Jėzus Kristus, tavo Sūnus, mūsų Brolis. Pasigailėk manęs, Dieve, ir, atleidęs mano nuodėmes, nuvesk mane į amžinąjį gyvenimą.

Apvalyk, Viešpatie, ir mano tautą. Atleisk įžeidimus padarytus tau mano tautos.

AUKOJIMUI

Nužeminta dvasia ir sugraudinta širdimi prašau tave, gerasis tėve, priimk šią duonos ir vyno auką. Ji netrukus taps tavo sūnaus Jėzaus Kristaus auka.

Priimk ją prisiminti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančiai, prisikėlimui ir į dangų įžengimui. Priimk pagarbinti garbingajai Mergelei Marijai, šv. Jonui Krikštytojui, šventiesiems apaštalams Petrui ir Povilui, ir visiems šventiesiems. Priimk už nesuskaitomas mano nuodėmes ir įžeidimus, apsileidimus ir pasipiktinimus. Pri-

imk prašau, ne tik už mane, bet ir už visus mano kovos brolius ir seseris - partizanus, kurie yra gyvųjų eilėse ir mirusiųjų skaičiuje. Už artimuosius, tėvus, partizanui tėvais, broliais, seseririmis likusius lietuvius. Priimk už tuos, kurie svečiose šalyse kovoja už Lietuvos laisvę, kurie ištrėmimų ar kalėjimų kankiniais yra, kurie kankiniais paliko gyvųjų eiles. Duok, Viešpatie, kad ši auka būtų mano ir jųjų išganymui. Amen.

PRIEŠ PAKYLĖJIMĄ Štai keisis duona į kūną ir vynas į kraują.

Keisis panašiai, kaip tada, kai tavo rankos paėmė duoną ir vyno taurę, o tavo lūpos tarė: „Tai yra mano kūnas, tai yra mano kraujas’“ Šio stebuklo pirmieji liudytojai buvo tavo mokiniai. Paskui liudytojų skaičius augo tiek kartų, kiek šis stebuklas kartojosi. O kartotis jis turėjo, nes argi tu pats nesakei: „Kiek kartų tai da

rysite man atminti darykite“. Nūn, mano Kristau, ir aš esu didžiojo tavo stebuklo liudytojas. Nežinau, ar tuo turėčiau daugiau stebėtis, ar didžiuotis.

PO PAKYLĖJIMO

Leisk, Gerasis Stebukladari, šią valandą prašyti tave ir tikėtis iš tavęs vieno dalyko. Pakeitęs duoną į savo Kūną ir vyną į savo Kraują, ar nepakeisi ir mano širdies - kietos, šaltos, į širdį - pilną meilės tau ir artimui. Ar nepakeisi mano proto - abejingo ir nerangaus, į protą -jautrų tavo apreikštajai tiesai.

Padaryk, Viešpatie, šį stebuklą mano sieloje, nors ir nebūčiau to vertas.

Pakeisk, prašau, ir mano tautos veidą, kad jam spin-

dėtų Dievo tautos veidas ir mano tautos valia, kad per ją reikštųsi tavo valia. Amen.

DVASINĖ KOMUNIJA

Apvalyk mane, Dieve, nuo visų mano kalčių - buvusių, esamų ir būsimų, kad gryna širdimi galėčiau ar

tintis prie tavo puotos stalo. Dievo avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, sunaikink ir manasias. Viešpatie Kristau, kuris savo apaštalams tarei: „Ramybę palieku jums, ramybę duodu jums“, - suteik ir man

dvasios giedrumą. Be jo taip sunku būtų mūsų būty. Ateik į mano širdį, Dieve,

pats, ir teįsigali manyje dvasios rimtis.

Per savo Švenčiausią Kūną ir Kraują, Viešpatie Kristau, išlaisvink mane iš visų mano blogybių ir padaryk klusnų mane tavo visiems įsakymams. Tavo kūnas, kurį, kad ir nevertas būdamas ruošiuosi priimti, teneesie mano pasmerkimui ir teismui, bet teesie mano dvasiai ir kūnui patobulinti. Ateik, Viešpatie, į mano širdį pats ir mano siela bus pagydyta. Amen.

PABAIGAI

Priimk, Švenčiausioji Trejybe, šią auką, kurią su malonumu tau aukoju ir būk

gailestingas man ir visiems tiems, už kuriuos meldžiuosi.

Tepalaimina mane visagalis Dievas Tėvas ir Sūnus ir Šventoji dvasia. Amen. Išlydėk mane, Viešpatie, iš mūsų nūdienos namų, paženklinęs ta tikrąją šviesa, kuri padaro mus Dievo vaikais.

Garbė tau Dieve, Amen.

MALDA UŽ TĖVYNĘ

Visagalis amžinas Dieve, aukštojo Jeruzalės miesto Statytojau ir Sarge, dieną ir naktį saugok musų valstybę su jos gyventojais, jos būties saugumą, ramybę.

Ištiesk, Viešpatie, dangiškos pagalbos dešinę ant savo tarnų - Lietuvos laisvės kovotojų - partizanų, kad jie visa širdimi tavęs ieškotų ir ko teisingai maldauja - pasiektų.

Per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Į KRISTAUS PRISIKĖLIMĄ

Viešpatie Kristau, juk tu perėjai baisų sunaikinimo kelią, bet vėl grįžai į mūsų tarpą sveikas ir atsinaujinęs. Tu mums kaip pergalėtojas grįžęs iš kovos lauko.

Kovojame ir mes, Viešpatie. Daug kartų patiriame naikinamą nuodėmės galią.

Ir taip sunku mums grįžti iš kovos lauko, grįžti nugalėtojais. Pergalės Dieve, tu vesk mus į Prisikėlimą, tu išsaugok mus savo karalystei nepaliestus dėmės. Amen.

Tu iš Dangaus, Keleivi Visagali,

Šviesa didi tave išduoda ir

išduos.

Pabūk mano svečiu kukliam mano urvely Ir apsakyki, kas danguos.

MALDA UŽ MOTINAS

Viešpatie, heroizmo žyme, paženklinai tu mūsų motinas. Kas, jei ne jos, išlaikė tikėjimą į tave, kai tavo vietoje mums buvo brukami svetimi dievai? Kas palaikė mūsų meilę savajai tautai, kai jai išplėšti buvo vartojama jėga ir ginklas.

Dieve, tu davei motinai jėgų, pranešančių ginklo ir prievartos galią. Tu padarei ją galingesnę už galinguosius žemėje.

Motina miršta, bet nemiršta jos meilė. Ir tu, Dieve, padarei mūsų motina, šios nemariosios meilė gražiau-

sia reiškėją. Tik tu, kuris esi meilė, galėjai sukurti mums šitokį skaisčios ir patvarios meilės kūrinį.

Kristau, mūsų Broli, kuo labiau tu galėjai girtis ir didžiuotis šiame pasaulyje, jei ne savo dieviškąja Motina? Ko tu labiau po savo dangiškojo Tėvo klausei, kieno valią norėjai geriau vykdyti, jei ne savo motinos Marijos? Ir mirdamas prie kryžiaus ar neprisiminei jos, kai

sakei: „Motina, štai tavo sūnus“, ir kai pavedei ją mylimiausiam savo mokytiniui.

Pagaliau, kas gražiau už tave pagerbė savo motiną,

už tave, kuris paėmei ją

pats save ir apvainikavai angelų Karalienės vainiku.

Kristau, jei iš tavęs mes turime daug ko mokytis, tai ypač meilės savosioms motinoms. Jei per tave mes galime ko prašyti, tai pirmon eilėn - paguodos savo motinoms. Stiprink jas kenčiančias drauge su savo tauriausiais vaikais, guosk jas verkiančias, išklausyk jų prašančių, vadovauk joms kovojančioms. Tegul tas vaizdas kurį regėjo tavo mylimiausias mokinys Jonas - vaizdas moters, pamynusios savo kojomis žaltį - piktojo simbolį, virsta tikrove kiekvienoje mūsų motinoje, te-

gul per mūsų motinas išnyksta pyktis mūsų tautoje ir tegul įsigali gėris, kuriuo esi tu pats, mūsų Dieve.

Leisk pagaliau, Viešpatie, prisiminti tas mūsų motinas, kurios krito kaip kariai, gindamos teisę į savo vaikų širdis. Amžinąjį atilsį duok joms, Viešpatie, ir amžinoji Šviesa tegul joms šviečia. Amen.

Kas savo Tėvą ir Motiną myli, tas kurią dieną ir savo artimą mylės.

Motinos ašaros ir akmenį skelia.

PARTIZANŲ BŪTIES MALDOS

Vesk, Viešpatie, ir mus per skausmus į tavo garbę.

MALDA PRIEŠ ŽYGĮ

Tavo vardu, Viešpatie, pradedame šį savo žygį. Laimink mus, mūsų veikimą, mūsų sunkų darbą.

Vesk mus pro vargus ir pavojus į laimėjimą. Laimink, Viešpatie, savo kovotojų būrį. Norime gyventi tavyje, Viešpatie, norime mirti tavyje, Dieve. Todėl, gyvename ar mirštame, visuomet esame tavo, Viešpatie.

Pasitikime tavimi, Kristau, nes esi pasakęs: „Be mano valios, nenukris nei plaukas nuo galvos“. Amen.

PRIEŠ KAUTYNES

Gyvybės ir mirties Viešpatie. Tu suskaitei mano dienas pirm, negu aš ėmiau gyventi. Tu esi mano gaivintojas ir gynėjas nuo pat mano jaunų dienų. Nepridera man šiandien bijoti, kada ne-ištiriamoji galia veda mane, ištikimą Tėvynės sūnų, į kruvinas kautynes. Jeigu norėsi tu mane iš mirties pavojų išgelbėt, mano gyvybę ir sveikatą apsaugot, tai šlovinsiu aš tavo garbę. Jeigu tu ki-

taip nusprendei, - teįvyksta tavo šventoji valia. Tau atsiduodu as, priimk mane į savo amžinąją ramybę.

Leisk man, Viešpatie, kaip garbės vyrui, kaip geram krikščioniui, kaip narsybės paveldėtojui, narsiai kovoti su kovojančiu, žmoniškai elgtis su nugalėtu.

Laimink mūsų vadų akylumą ir patyrimą. Apdovanok pasisekimu jųjų sumanymus bei žygius. Suteik man ir mano broliams drąsos, narsumo ir ištikimybės, o mūsų partizanams - garbingąjį laimėjimą. Amen.

GAILESČIO SUŽADINIMAS UŽ KALTES

Viešpatie Dieve, visa širdimi aš gailiuosi, kad tau nusidėjau, nes tu - aukščiausioji Gėrybė, verčiausioji Meilė, ir nuodėmė tave įžeisti.

Atleisk man dėl Jėzaus Kristaus, mano Išganytojo, nuopelnų.

Tvirtai pasižadu, padedamas tavo malonės, niekada daugiau nebenusidėti tavo šventąjai valiai ir už viską atsiteisti. Amen.

Tėve mūsų... Sveika Marija... (3 kart).

UŽ SUŽEISTUOSIUS

Pasigailėk, geriausias Viešpatie, sužeistųjų. Tu būk jų gydytojas ir ramintojas. Palengvink jųjų sopulius ir stiprink juos ligos patale, tikėjimu į tavo pagalbą. Išklausyk, Gailestingiausias, jų maldų! Leisk jiems pasveikti ir kuo greičiausiai vėl sugrįžti į mūsų eiles.

O tuos, kuriuos tu mirties ranka nori išvaduoti iš kančių, stiprink ir ramink paskutinėje gyvenimo valandoje. Leisk jiems taikoje su tavimi mirties angelą sekti. Leisk jiems gyvu tikėjimu, į mūsų išganytoją, kryžiaus mirtimi mirties baisumą nu-

galėjusį, amžinybės keliu, eiti kad tenai jie gautų danguje gerųjų kovotojų vainiką.

Tavaisiais, Viešpatie, mes norime būti gyvi ir mirę. Amen.

MALDA UŽ ŽUVUSIUS PARTIZANUS Gyvųjų ir mirusiųjų Dieve. Daugelis iš mūsų paaukojo už Tėvynę savo kraują ir gyvybę kautynių lauke. Savo širdingiausiaja meile bei dėkingumu mes apgailestaujame jų žuvimą, tačiau mes pasitikime, kad tu, geriausias Dieve, atlyginsi jiems už tai, ką jie dėl mū-

sų ir Tėvynės užsitarnavo. Būk jiems maloningas ir priimk jų gyvybes kaipo aukų, atlyginimą už jų nusikaltimus.

Amžinąjį atilsį duok įnirusiems partizanams. Viešpatie... (tris kart) Amen.

Tikiu į ateitį didelę ir šviesią. Tikiu, ne amžiais žemėj siaus ruduo, Pakilk, žmogau, iš dulkių ir puvėsių,

Pakilk, žmogau, ir žmogui ranką duok!

Kad ir gražesni už žmones angelai, bet jų akyse ašaros neblizga.

ŠEIMOS NETEKUSIŲ

Kodėl, Viešpatie, leidi taip sunkiai bepakeliamų bandymų dienas? Kodėl tai, kas brangiausia šioje žemėje mano buityje, tu atimi? Atimi ko pats norėjai, ką pats mano globai buvai pavedęs, su kuo mane neatskiriamai buvai surišęs.

Dieve, ar bandai mane, kaip Abraomą? Ar baudi už tai, kad per daug mylėdamas saviškius, dažnai nutoldavau nuo tavo meilės?

Jei nori, kad tavo valiai tobulai atsiduočiau, duok man šviesios šitai gerai suprasti ir jėgų pakelti. Bet, jei mane baudi, duok bent

išminties ir valios įvykdyti tai, tau norimu būdu.

Jei baudi mane ar bandai, Viešpatie, dėl manęs, būk maloningas bent maniesiems. Lydėk juos savo malone ir globa, saugok nuo pikto, nuo piktos žmonių valios. Stiprink juos viltimi, kada nors pasimatyti ir gyventi drauge, tobuliau nei iki šiol. Amen.

Visa, kas didu, įeina pro

kentėjimų vartus, Garbė tau, Viešpatie, šviesi garbė tebūnie. Garbingas Dieve, didis, nemarus.

Garbė už giedrą tyliąją, garbė tau už perkūną, Už mirtį mirštančią ir už gyvenimą dalinančius karus.

Atleisk, nes jie nežino ką daro. Argi iš tikro, Viešpatie, žmogus nežino ką daro?

Žmonės, kurie yra išgelbėti iš pavojų, jau nebeturi savo pačių gyvenimo. Jų gyvenimas turi priklausyti bendruomenei. Jų uždavinys - lavintis, ieškoti tiesos ir surasti Dievą.

DALINIŲ maldos

MANO DIEVE

Viešpatie, tave garbinu, tave mylėdamas iš širdies dėkoju tau, kad mane sutvėrei, atpirkai, Kristaus Bažnyčion pašaukei ir iki šiandien išlaikei. Aukoju šios dienos darbus. Atleisk man, Viešpatie, jei ką aš blogo padariau, o teikis priimti viską, ką gero įvykdžiau.

L. ŽRn.

Saugok mano poilsį ir gelbėk pavojuose. Savo malonėje išlaikyk mane ir mano artimuosius. Amen.

MALDA Į MARIJĄ

Marija, tu puoši Lietuvos šalį puikiausiais pavasario žiedais, mes meldžiame tave, - papuošk ją ir laisvės vainiku. Marija, stebuklingoji Aušros Vartų mergele, tu amžiais globojai žaliųjų rūtų ir senų pakelėse rymančių Rūpintojėlių šalį, tad neapleisk ir dabar, kada suklupusi sunkiame Golgotos vieškelyje, meldžia tavo pagalbos, kada jos skruostais rieda sūrios ašaros ir kraujas, Marija, mes meldžiame tave, laimink Lietuvos sūnus ir dukras, išėjusius Tėvynei atnešti šviesų ir laisvą rytojų.

Šventoji Marija, vesk juos tiesiu keliu, kad jie galėtų nušluostyti tavo pamiltosios žemės kruvinąjį veidą, kad ją suklupusią pakeltų ir sunkios vergijos pančius pakeistų trispalviais kaspinais. Marija, mes meldžiame tave, stiprink jų jėgas ir pasiryžimą drąsiuose žygiuose už tėvų šalį. Marija, mes meldžiame tave, neapleisk mūsų vaikučių, senų tėvelių, žmonų, brolių, ir sesių, kad laisvi galėtų tave garbinti ir šlovinti.

Marija, mes meldžiame tave, suteik amžiną ramybę partizanams, savo priesaiką aplaisčiusiems krauju.

Marija, mes meldžiame tave, grąžink iš tolimųjų Sibiro ir Altajaus kraštų išvežtus.

Marija, mes meldžiame tave, suteik kankinio ištvermę ir didvyrio pasiryžimą nekaltiems kaliniams jų tardymo metu. Marija, duok jiems stiprybės atlikti šventas pareigas Vyčiui.

Marija, mes meldžiame tave, ištiesk ranką klaikioje naktyje paklydusiems lietuviams, kad grįžtų ir vėlei dirbtų pavergtai Tėvynei.

Šventoji Marija, stebuklingoji Aušros Vartų Mergele, mes tikime tavimi, mes meldžiame tave, neapleiski mūsų ir brangios Tėvynės. Amen.

MALDOS Į šventuosius

Į AUŠROS VARTŲ MARIJĄ O skaisčiausioji Mergele Marija, kuri iš Aušros Vartų ištisus amžius švietei mūsų kraštui ir malonius spindulius bėrei, pažvelk į skausmo surakintas tavo vaikelių širdis.

Ne vien dėl priešų nedorybių, bet ir dėl savo kalčių netekome valstybės. Tačiau žinome, kad per tavo užtarimą galėsime ją atgauti. Tad bėgame prie tavęs, mūsų Širdžių Valdove, su nužemintu prašymu: išprašyk iš savo

mieliausio Sūnaus kalčių at-

leidimą, sužadink mūsų viltį, praskink mums kelią į Nepriklausomybę, sutelk lietuvių tarpe vienybės ir galingo pasiryžimo nugalėti visoms kliūtims, kad vėl galėtume linksmybės ašaromis sveikinti tavo stebuklingąjį paveikslą ir giedoti tavo Sūnui ir tau meilės ir garbės himnus.

O Marija, dangaus ir žemės Karaliene, sergėk ir globok Tėvynę ir josios vaikelius. Amen.

Į ŠVENTĄ KAZIMIERĄ

Šventasis Kazimierai, globok mūsų Tėvynę ir jos partizanus. Pažadink mūsų tau-

tai šventų vadų, kurie, kaip tu kitados, norėtų jai vadovauti išmintimi, tiesumu ir meile. Išmelsk mūsų Partizanams malonę grįžti į savo namus, visiems tremtiniams grįžti į savo žemę, nuo amžių jiems žadėtą, nes ir tu grįžai iš svetimos į savąją.

Tepasidaro tavo užtarimo dėka mūsų maža Lietuva tarsi žiburys ant kalno ir tespindi kitom tautom skaidriu tikėjimu, gražia meile ir nepalaužiama viltimi. Amen.

Į ŠVENTĄ JURGĮ Šv. Jurgi, tavo apsaugai lietuvis ūkininkas pavedė

visa, kas jam brangiausia -savo žemę ir savo laisvę. Tu būk ne tik mūsų ūkininko, bet ir kiekvieno piliečio gerasis gynėjas nuo pikto. Tegu per tavo globą nepaliečia mūsų ūkininkų žemės, pasėlių nei audra, nei ledai, nei pikti žmonės: tegul nedorasis geismas bei darbas nepaliečia nei vieno lietuvio širdies. Tegul kiekvienas lieka ištikimas mūsų Dievui ir Tėvynei, kaip, kad tavo globojami per penkis šimtus metų buvo ištikimi protėviai.

Kilnusis Riteri, šimtmečius simbolizavęs mūsų tautos kovą su piktuoju slibinu, vesk

mus ir toliau šitos kovos keliu. Amen.

UŽ LIETUVOS KANKINIUS Tu leidai, Viešpatie, mūsų tautai pakelti daug aukų,

bet Tu pažadinai joje ir kankinių dvasią. Tu vienas, Viešpatie, žinai, kiek daug mūsų tautiečių mirė dėl Tavo vardo ir tautos laisvės, Tu vienas žinai, kokiam jų būriui suteikei šventųjų garbės vainikus. Mes tikime, Viešpatie, kad per šitą šventųjų

užtarimą, suteiksi mums ir visai mūsų tautai daug galios ir palaimos. Leisk, Viešpatie, per juos prašyti Tave

globoti mūsų Tėvynę. Amen.

Juo tamsesnė naktis, - tuo šviesesnės žvaigždės.

Kai širdį tau skausmas, kaip peilis, suspaus.

Kai žmonės pabėgs ir tavęs neužjaus.

Pakelk tada širdį nuo žemės aukščiau.

Ir bus tau be žodžių kentėti lengviau.

BROLI, SESE!

Argi ne Golgotos stebuklas kartojasi mūsų žemėje? Ar tu nekalamas prie Kryžiaus,

kad išsižadėtum savo tėvų gyvenimo. Tave kryžiumi

nori padaryti, kad prieš tave

ir tavo gyvenimą žemėje taip kovotų žmonija, kaip šiandien grumiasi prieš komunizmą.

Sunkus tavo kelias, Broli, Sese! Bet žmogaus kantrumu tu pereini erškėčius ir žengi su Lietuva į laisvę, į karžygio garbę. Bet, argi lengvesnis kelias yra tų, kurie komunizmo vergais palikę, kurie artimųjų neapykantoje kasdien giliau grimsta. O kur jie nueis?

Tu turi protą, pažvelk juo į mūsų tėvų gyvenimą. Jie tikėjo savo Diena. Šio tikėjimo nevengė paremti ir gerais darbais. Už tai Viešpats laimino Lietuvą Vasario 16-tą.

Tu turi kantrumą, juo žvelgi į savo nūdienos ir rytdienos gyvenimą. — neprarask vilties ir sunkiausiomis tau valandėlėmis, tu būsi Lietuvos Prisikėlimo pranašu ir jo vadovu.

Tu turi širdį. Palenk ją gyvenimui, kad tau visi lietuviai būtų broliai ir seserys. Kilnus tavo aukojimasis už artimą savo, gyvenimą tavo tikrai savu darys.

Broli, Sese! Rūpintojėlis tebūnie tau tavo kelyje palydovu ir valdovu, ir nužengsi nuo Golgotos kalno, kad amžiais gyventum Lietuvai ir žmonijai.

Tavo kelio brolis.

Turinys

Psl.

Kryžiaus kelias.....1

Lietuvos himnas.....3

Partizano priesaika .... 4

Iškilmingas pasižadėjimas . 5

Slapuko priesaika.....7

Iškilmingas pasižadėjimas . 8

Talkininko priesaika ........... ... 10 Iškilmingas pasižadėjimas. .......... 11

Bendroji malda......13

Ryto maldos.......16

Į Kristų Rūpintojėlį.....18

Vakaro malda.......20

Malda už Tėvynę.....22

Malda už mirusius.....25

Į Kristų Rūpintojėlį.....26

Mišių maldos.......28

Malda už Tėvynę ................. 36

Į Kristaus Prisikėlimą ...........37

Malda už motinas ................. 39

Malda prieš žygį .................. 43

Prieš kautynes.....44

Gailesčio sužadinimas už

kaltes.......46

Už sužeistuosius . ................ 47

Malda už žuvusius prt. ........ 48 Šeimos netekusių ................. 50

Mano Dieve......54

Malda į Mariją.....54

Į Aušros Vartų Mariją . ........ 57

Į Šv. Kazimierą.....58

Į Šv. Jurgį......59

Už Lietuvos kankinius ......... 61

Broli, Sese! .....62

Turinys.......65

Išsami informacija: Peržiūros: 82

kun. Algirdas Paliokas SJ

Kaunas, 2009

„Asmeninio atsidavimo Marijai ABĖCĖLĖ“, apžvalga būtų tokia:
Ši knygelė yra praktinis vadovas, padedantis tikintiesiems užmegzti glaudesnį ryšį su Švč. Mergele Marija. Nors autorius nežinomas dėl istorinių aplinkybių, knygą spaudai parengė kun. Algirdas Paliokas SJ, o ji skirta Šiluvos Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejui paminėti.
Knygoje nagrinėjama gyvenimo prasmė ir laimė, kuri pasiekiama per tikėjimą ir Dievo valios vykdymą. Pabrėžiama Marijos, kaip pagalbininkės, svarba, padedant žmogui pažinti ir įvykdyti Dievo valią. Aprašoma asmeninio atsidavimo Marijai ideologija, pristatant ją kaip Dievo Motiną, bendrą Atpirkėją ir visų malonių Tarpininkę. Detaliai paaiškinami atsidavimo laipsniai, pradedant paprasčiausia malda ir baigiant visišku asmeniniu atsidavimu.
Tekstas išsamiai aprašo atsidavimo požymius ir reikalavimus, akcentuodamas, kad jis turi būti visiškas, radikalus ir nuolankus. Nurodomi du pagrindiniai atsidavimo aktai: savęs, artimųjų, reikalų atidavimas Marijai ir nuolatinis kreipimasis į ją. Pabrėžiama, kad nuolatinis atsidavimas tampa gyvenimo ritmu, leidžiančiu Marijai veikti per tikintįjį ir teikiančiu daugiau malonių.

Skaityti daugiau: Asmeninio atsidavimo Marijai ABĖCĖLĖ

Švč.M.Marija

Stasys Yla

kun. B. Andruška J. S.

Vysk. Vincentas Brizgys

Stasys Yla

KUN. J. PRUNSKIS

KUN. STASYS YLA

Robertas Gedvydas Skrinskas

Prel. Dr. F. BARTKUS

Jonas Burkus

Jonas Burkus

KĘSTUTIS TRIMAKAS

Borelli Machado

KUN. B. PACEVIČIUS

de Montfort

KĘSTUTIS A. TRIMAKAS

ŽEMAIČIŲ Apygarda

Rūpintojėlis. maldynas

RŪPINTOJĖLIS

PRIESAIKA

Ryto maldos

MIŠIŲ MALDOS

PARTIZANŲ BŪTIES MALDOS

DALINIŲ maldos

MALDOS Į šventuosius

Turinys

kun. Algirdas Paliokas SJ