Pradžia

Kaip buvo kuriama pirmoji Lietuvos Respublika

Mykolas Krupavičius. Atsiminimai

(Psl. 345-351)

1972m Lietuviškos knygos klubas

Paleistas, nuėjau į savo seniai nematytą butą, bet patraukiau anapus Žaliojo tilto į nuutėlėjimo įstaigą, kuri savo darbą atliko sąžiningai ir tuo tarpu laimingai. Su sveikais, bet jau neutėlėtais drabužiais grįžau į savo seniai paliktas patalpas.

Gyvenau Odų skersgatvyje. Namų numerio neatsimenu. Savininkai – senbernis Mykolas ir dvi senmergės seserys. Tik atvykęs į Vilnių ir paleistas iš vadinamo karantino, pas juos apsigyvenau. Butas Vilniaus masto – šeši dideli kambariai. Baldelio jokio, bet ir nuomos jokios. „Gyvenk, kad kiti blogesni buto neužimtų“. - Tokiais žodžiais mane priėmė tie sulenkėję lietuviai. Ir gyvenau. Nuomos, kad ir būtų norėję, nebūčiau mokėjęs, nes neturėjau kuo mokėti. Atsimokėdavau bent dalinai kuo kitu: dažnai važinėdamas po Lietuvą, atgabendavau jiems tai duonos kepalėlį, tai lašinių gabalą, tai keletą kiaušinių, o tas anais laikais buvo labai brangi dovana. Vilniuje buvo tikras badas. Žmonės ieškojo duonos su krepšiukais net toli Lietuvos gilumoje – Ukmergės, Utenos, ir kitų kraštų apylinkėse. Žandarai juos gaudydavo kaip kontrabandininkus. Žmonės ne tik tino iš bado, bet ir mirkdavo gatvėse.

Valgydavau kažkokioj lietuviškoj valgyklėlėj. Visas valgio pagrindas buvo žolės. Sumanioji šeimininkė iš žolių sugebėdavo net kotletų padaryti. Bet žolės žmogui ne didelė parama. Po kelių mėnesių tokio maisto vėjas mane kaip smilgą siūbavo. Parsivežtų iš kelionių po Lietuvą dovanų padalindavau ir bendrabučio kaimynams, kurių turėjau jau pilnus šešis kambarius. Gyveno čia ir Lazdynų Pelėda. Tos dovanos būdavo šventė. Bent trumpam užsimišdavome, kad gyvename badmetyje. Vieną kartą iš Tverų parvežiau savo simpatiškam šeimininkui Mykolui garsaus Tverų milelio drabužiui. Nudžiugo, lyg būtų kitus namus gavęs. Buvo nuplyšęs tiek, kad gėdinosi ir į gatvę išeiti. Įduodamas dovaną paklausiau, ar jis panorės lietuvišku milu dengti savo lenkišką kūną. Jis sušuko: „Kunige, taigi aš pats esu lietuvis, tik lietuviškai nekalbu“. Žemaitiškus milu atvežiau į lietuvišką kelią, nors, kaip teko patirti, tas milinis krikštas, tesėjo neilgam. Mano Mykolas, geresnėse sąlygose atsigavęs, neprisiminė man pasakytų žodžių, kad jis esąs lietuvis.

Skaityti daugiau: Kaip buvo kuriama pirmoji Lietuvos Respublika

Lietuvos Konstitucija (1938 m. gegužės 12 d.)

LIETUVIŲ TAUTA, SENOSIOS LIETUVOS DIDINGOS PRAEITIES GAIVINAMA, YRA ATSTAČIUSI NEPRIKLAUSOMĄ SUVERENINĘ LIETUVOS VALSTYBĘ IR GINKLO KOVOJE JĄ APGYNUSI TAM, KAD, VYKDYDAMA SAVO AMŽINĄJĄ TEISĘ BŪTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI SAVO TĖVŲ ŽEMĖSE, VIENINGA VALIA SERGĖTŲ, KAS JAI IŠ AMŽIŲ PRIKLAUSO, TĘSTŲ GARBINGUS LIETUVOS ŽYGIUS IR ESAMOSIOS BEI BŪSIMŲJŲ KARTŲ PASTANGOMIS UGDYTŲ LIETUVOS GALIĄ.

LIETUVIŲ TAUTOS PATYRIMU, KURĮ JAI YRA DAVĘ JOS SENOVĖ IR VALSTYBINĖ PRAEITIS, JOS ATGIMIMAS IR KOVOS DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS, PRISIKĖLUSIOS LIETUVOS GYVENIMAS IR TAUTINĖS VALSTYBĖS KŪRIMAS, NUSTATOMA LIETUVAI ŠI KONSTITUCIJA:

I SKYRIUS. Bendrieji nuostatai

l straipsnis

Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė.

Jos suverenumas priklauso Tautai.

2 straipsnis

Lietuvos Valstybės teritorija yra žemės, kurių sienos nustatytos sudarytomis ligi šiol Lietuvos Valstybės tarptautinėmis sutartimis. Jos negali būti atskiriamos.

3 straipsnis

Lietuvos Valstybė yra respublika.

Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas.

Jis vadovauja Valstybei.

4 straipsnis

Valstybės valdžia yra vienatija ir nedaloma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas.

Skaityti daugiau: Lietuvos Konstitucija (1938 m. gegužės 12 d.)

Lietuvos Valstybės Konstitucija (1922 m. rugpjūčio 1 d.)

Vardan Dievo Visagalio, Lietuvos Tauta, dėkingai minėdama garbingas savo sūnų pastangas ir kilnias aukas, Tėvynei išvaduoti padarytas, atstačius nepriklausomą savo Valstybę, ir norėdama nutiesti tvirtus demokratingus jos nepriklausomam gyvenimui pagrindus, sudaryti sąlygas teisingumui ir teisėtumui tarpti, ir patikrinti visų piliečių lygybę, laisvę ir gerovę, o žmonių darbui ir dorai tinkamą Valstybės globą, per savo įgaliotus atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą, 1922 metų rugpiūčio mėnesio l dieną priėmė šią Lietuvos Valstybės Konstituciją.

I. Bendrieji dėsniai.

1 straipsnis

Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Suvereninė Valstybės Valdžia priklauso tautai.

2 straipsnis

Valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas.

3 straipsnis

Lietuvos Valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai.

4 straipsnis

Lietuvos teritorijos sienos gali būti keičiamos tik įstatymo keliu.

Skaityti daugiau: Lietuvos Valstybės Konstitucija (1922 m. rugpjūčio 1 d.)

Lietuvos valstybės himnas

Lietuva, Tėvyne mūsų,
  Tu didvyrių žeme,
  Iš praeities Tavo sūnūs
  Te stiprybę semia.

Tegul Tavo vaikai eina
  Vien takais dorybės,
  Tegul dirba Tavo naudai
  Ir žmonių gėrybei.

Tegul saulė Lietuvoj
  Tamsumas prašalina,
  Ir šviesa, ir tiesa
  Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos
  Dega mūsų širdyse,
  Vardan tos Lietuvos
  Vienybė težydi!