Mus moko JAV katalikų vyskupai
Mus moko JAV katalikų vyskupai
Remdamiesi Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo tradicija, kurios ištakos glūdi evangeliniame Kalno pamoksle, o naujiesiems laikams pritaikytos nuostatos pirmą kartą suformuotos popiežiaus Leono XIII 1891 metų enciklikoje „Rerum novarum“, beveik visų šalių vyskupai svarbių valstybei parlamento ar prezidento rinkimų išvakarėse paskelbia savo socialinį kreipimąsi į tikinčiuosius rinkėjus. Taip ganytojai nori priminti visiems Bažnyčios nariams, kad per šį rimtą pilietiškumo išbandymą jie turi būti vieninga „sąžinės bendruomene“, o ne įvairių, dažnai viena kitai prieštaraujančių interesų grupių veikėjais ar paklusniais vykdytojais.
Vyskupų priešrinkiminis kreipimasis pirmiausia yra paraginimas visiems katalikams rinkėjams, kad jie rimtai įvertintų kiekvieną kandidatą, kiekvienos partijos rinkimų programą, vadovaudamiesi pateiktais krikščioniško mokymo principais - bendruoju gėriu, pagarba žmogaus gyvybei, orumui ir žmogaus teisių gynimui. Kreipimasis taip pat yra reikšminga sielovadinė direktyva, skirta parapijų klebonams, visiems kunigams bei Bažnyčios socialiniams darbuotojams ir katalikiškų organizacijų aktyvistams, kad jie patys išsiaiškintų ir padėtų visiems tikintiesiems susiorientuoti atskirti esminius dalykus nuo lengvabūdiškų pažadų ir vilionių. Dėl to neretai specialios komisijos parengtas vyskupų kreipimasis (pavyzdžiui, toliau aptariamas JAV vyskupų konferencijos laiškas „Tikinčiųjų pilietiškumas: pilietinė atsakomybė naujajam tūkstantmečiui“) paskelbiamas prieš kelis mėnesius ar net metus iki rinkimų ir išsamiai aptariamas kunigų susirinkimuose, kitų pastoracinių darbuotojų seminaruose, apie jį rašoma katalikiškoje spaudoje. Pagaliau, kreipimasis yra skirtas patiems politikams ir partijoms, kad jos žinotų, ko nori Bažnyčia, o jeigu patys politikai yra tikintys, katalikai, - kad paklaustų savo sąžinės, ar jų veiksmai ir programinės nuostatos tikrai yra krikščioniškos.
Gresiantys Lietuvai pavojai ir išeities ieškojimas
Gresiantys Lietuvai pavojai ir išeities ieškojimas
Mūsų dienų gyvenimo patirtis liudija, kad ekonominis ir dvasinis gyvenimas eina žemyn. Lietuvai vėl iškyla Hamleto klausimas: būti ar nebūti.
Reikalinga kova už tolimesnį tautos išlikimą. Siūlome:
1. Kiekviena šeima privalo turėti Lietuvos vėliavą - trispalvę ir nurodytu laiku ją iškelti. Deja, paskutiniu laiku kai kurie seimūnai vėliavą nuvertino, reikalaudami ją kelti tik Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.
2. Kiekvieno patrioto bute turi kabėti Lietuvos herbas - Vytis.
3. Pabrėžiant Lietuvos Laisvės kovų svarbą, turi kabėti ir ketvirtojo Lietuvos prezidento, buvusio partizanų vado, generolo Jono Žemaičio - Vytauto portretas.
Šiuos atributus galima nesunkiai surasti ir įsigyti.
Moralinis-dvasinis nusiteikimas:
1. Kiekvieno kataliko namuose turi būti didelis kryžius.
2. Kiekvienas katalikas turi turėti asmeninį rožančių ir maldaknygę, o kiekviena šeima -Šventąjį Raštą. Šiuo metu yra išleistas visas Šventasis Raštas ir atskirai - Naujasis Testamentas. Jis tekainuoja tik 13 litų. Jei yra galimybė, būtina įsigyti platųjį Katekizmą. Šiuos leidinius būtina laikyti pagarbioje vietoje, pvz. bufete vietoj stiklelių.
Skaityti daugiau: Gresiantys Lietuvai pavojai ir išeities ieškojimas
Ir grūmės tūkstančiai narsiausių vyrų - kad žemė ši vadintųs Lietuva
Ir grūmės tūkstančiai narsiausių vyrų - kad žemė ši vadintųs Lietuva
•Kiekvienas žmogus turi savo išrinktąją tautą - tėvynę.
•Klajokliai arijai atėjo į Pabaltijį iš Azijos. Jų protėviai gerbė amžinąją ugnj -Dievo jėgą. Prijaukino žirgą.
•Paseno šimtmečiai istorijoj, besisupdami laiko sūpuoklėse. Dar nesugalvotais vardais tekėjo upės, dar šitos žemės niekas tėvyne nevadino.
•Lietau, aplyki dykumą. Per daug tavęs čionai. Tėvynės vardą išlijai tu iš apsiniaukusio dangaus.
• Ir atradom išridentą ant jūružės kranto gintarinį lobį.
•Klajojo gintaras pasauly ir skelbė mūsų žemės vardą, nunešė Graikijai.
• Gūdžioj miškų gelmėj aras Lizdeiką išaugino savo lizde tarp erelių. Kūreno šventą ugnj jis po ąžuolo šakom ir Viešpatį garbino.
Skaityti daugiau: Ir grūmės tūkstančiai narsiausių vyrų - kad žemė ši vadintųs Lietuva
Kovotojai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę
Kovotojai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę
1941 metų liepos mėnesio 12 dieną Maskvoje sušaudytas Lietuvos saugumo departamento direktorius
(1934-1940), buvęs valstybės saugumo policijos viršininkas (1931-1934)
AUGUSTINAS POVILAITIS.
1940 metais Augustinas Povilaitis ir Kazys Skučas buvo patys pirmieji ir labiausiai nekenčiami NKVD kaliniai. Jų lemtingai pražūčiai nemažai pasitarnavo ir tuometinė A. Merkio vyriausybė, įvykdžiusi SSSR reikalavimą išduoti juos Maskvai.
Laisvės gynėjai
***
1940 m. liepos 12 naktį pagal slaptą A. Sniečkaus patvirtintą likvidacijos planą buvo įkalinta tūkstančiai vadovaujančių darbuotojų. Tai buvo
LIETUVIŲ TAUTOS GENOCIDO PRADŽIA.
Prasidėjus karui daugelis sušaudyti (Rainiuose, Červenėje ir kt.)
Laisvės gynėjai
Skaityti daugiau: Kovotojai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę
- Sveikinimo kalba Prezidentui Ronaldui Reiganui
- Reikia būti aktyviems
- Pastangos keisti Ameriką
- Kodėl vėl puolama Bažnyčia?
- Bažnyčia mus moko:
- 2012 metais nužudyta 12 pastoracijos darbuotojų
- Lietuva. Stasys Santvaras
- Ar sulauksim Naujojo Lietuvos Atgimimo?
- Bažnyčia, globalizmas ir nacionalinė valstybė
- Vatikano II Susirinkimas ir komunizmas
Puslapis 14 iš 23
