SCHOLA CANTORUM DE REGINA PACIS

Choro veiklos pradžia 1991 m. gegužė. Atgavus nepriklausomybę, imta domėtis tuo, kas sovietmečiu buvo draudžiama ir nepageidaujama. Tuo metu grupelė jaunų žmonių pajuto troškimų atgaivinti ir giedoti vieną iš Katalikų Bažnyčios turtų - grigališkąjį choralą.

Skatinama Solesmes (Prancūzija) benediktinų vienuolių, palaikoma Lietuvos choralistų, studija augo ir brendo.

Nuo 1995 m., vadovo Vidmanto Budreckio iniciatyva, choras gieda ir senąsias lietuviškas katalikiškas giesmes - „kantičkas“, puoselėja unikalią žemaičių krašto pamaldumo formą - Žemaičių Kalvarijos Kalnus.

Choras giedojo Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bažnyčiose, taip pat įvairiose Lietuvos parapijose. Scholos tikslas - liturginė tarnystė Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Veikla - muzikinis, liturginis, kultūrinis bei teologinis lavinimasis. Šis tikslas bei veikla padėjo choro nariams tapti darnia bendruomene.

* * *

The choir was formed in May 1991. After the restitution of independence there was a growing interest in the values discouraged and even prohibited during the Soviet era. A small group of young people then felt a dėsi re to revive and sing one of the treasures of the Catholic Church - Gregorian Chant.

The study has been developing further and maturing, encouraged by the benedictine monks of Solesmes (France), whose singing tradition inspired Lithuanian chorai singers.

Since 1995, by the initiative of the choirmaster Vidmantas Budreckis, the choir has also been singing the old Lithuanian Catholic chants: canticles; as well as cherishing the unique form of piety of the Samogitian region: Calvary Mills“ Chants of Žemaičių Kalvarija.

The choir has sung in churches in France, Germany, Italy, and various parishes of Lithuania. The Scholas goal is serving in the liturgy at Klaipedas church of St. Mary, Quecn of Peace. The choir is active in the fields of musical, liturgical, cultural, and theological self-education. These goals and activities have helped members of the choir to become a harmonious community.

SCHOLA CANTORUM DE REGINA PACIS NARIAI:

Lina Raišutytė, Vladimiras Jacenko, Lina Budreckienė, Vidmantas Budreckis, Vilija Gelžinienė, Goda Povilaitytė, Gražina Ribokaitė, Rasa Vaičiekauskaitė, Laima Eidukaitytė, Lina Čiužauskaitė, Artūras Kostinas, Jelena Kliučnikova, Sigita Žalnieraitienė, Genutė Overlingienė, Jurgita Laurinaitytė, Rasa Domarkaitė, Andžela Blažaitytė, Genė Persijanova, Kristupas Šidlauskas, Salomėja Burneikaitė, Ingrida Mažutytė, Antanas Budriūnas.

DŪŠIA MANO

Dūšia mano, garbink Dievą,
Susimylėjimo Tėvą,
Tegul visos sylos mano
Garbina Jį kaip įmano.

Garbink, o dūšia, Viešpatį,
Atmindama tu Jį Patį,
Neužmiršdami ką tau gero,
Visoms dienoms Anas daro.

Anas iš savo gerybės,
Atleido tau neteisybes.
Anas gydo ligas tavo,
Ir silpnybes ranka savo.

O jei tiktai nepražuvai,
Po Jo sparnais gintas buvai.
Anas rėdo galvą tavo
Vainiku gėrybių savo.

Plačius širdies pageidimus
Ir nesočius jos troškimus,
Geru savo pasotina,
Jis senystėj’ atnaujina.

Tas tai visad’ Viešpats daro,
Kas tiktai yr’ sviete gero,
O jei ką bėda vargina,
Ana teisius Sūdžia žino.

Kaipo tėvas savo vaiką,
Myli, giliai širdyj’ laiko;
Taipo tą myl’ Dievas,
kuris Baimės Dievo stipriai turis.

Aną visi garbinkite;
Gerybes Jo šlovinkite;
Jūs, Aniuolai, kurie žodį
Pildote jo nenubodę.

Dūšia mano, garbink Dievą,
Susimylėjimo Tėvą,
Tegul visos sylos mano
Garbina Jį kaip įmano.

BERNELIS GIMĖ BETLIEJUJ

Bernelis gimė Betliejuj, dėl to džiaugės Jeruzalė.
Linksme mums navyna, pagimdė mums Sūnų Marija.

Priėmė kūną žmogystės, žodis Amžinos Dievystės.
Linksme mums navyna, pagimdė mums Sūnų Marija.

Jautis ir asils pažino Viešpatį Dievą amžiną.
Linksme mums navyna, pagimdė mums Sūnų Marija.

Ateidami kvipava ant Sutvertojo savo.
Linksme mums navyna, pagimdė mums Sūnų Marija.

Karaliai Sabos atjojo, dovanas Jam dovanojo.
Linksme mums navyna, pagimdė mums Sūnų Marija.

Mirą, kūdylą duodami ir auksą linksmai tempdami.
Linksme mums navyna, pagimdė mums Sūnų Marija.

Miras ženklina žmogystę, auksas Ano karalystę.
Linksme mums navyna, pagimdė mums Sūnų Marija.

Ir mes užgimime tame, Jėzų Kristų garbiname.
Linksme mums navyna, pagimdė mums Sūnų Marija.

Garbė Tau, Traiciaji vienam Dievui, par amžinas dienas.
Linksme mums navyna, pagimdė mums Sūnų Marija. Amen.

YRA ŠIRDIS TOKIA

Yra širdis tokia, širdis maloninga,
Vierna ir pagirta ir tikrai meilinga.
Širdis mūsų Atpirkėjo
Ir didžiausio geradėjo,
Viešpaties Jėzaus.

Ta širdis saldesnė už visas saldybes,
Kurią galim rasti be jokios sunkybės.
Nieks tai medus ir saldybės,
Kaipo dastot’ tos gėrybės
Nuo širdies Jėzaus.

Kaip bitės iš lauko namon greitai eina,
Skubinas parlėkti ir prie medaus eina,
Taip į širdį, Jėzau, Tavo,
Dūšia mano yr’ gatava
Lėkti greičiausiai.

Idant nuliūdusi, griekais sumozota,
Ten malone Tavo būtų apmazgota,
Ir kur kraujas su vandeniu
Ištekintas kaip šaltiniu,
Stotus numazgota.

Tegul, Jėzau mielas, kraujo Tavo švento,
Norint vienas lašas man į širdį krinta,
O ištirpti kaipo vaškas,
Viliuos tiktai aš iš loskos,
Tavo švenčiausios.

Kada ir ašaras aš čionai išliečiau,
Širdį Tavo, Jėzau, aš tikrai mylėčiau,
Gyvenimą ten turėčiau,
Daugiaus nieko nenorėčiau,
Kaip su Tavim būti.

Dėkavoju, Jėzau, už Tavo gerybes,
Neišpasakytas ir širdies saldybes,
Kurias kada kaštavoju,
Niekad trokšti neparstoju
Tave mylėti.

Jog aš Tavo širdies turėti nevertas,
Dėl mano piktybių griekuose užvertas,
Ak! duok man ją bent mylėti,
Širdį Tavo paminėti
Kožnoj’ valandoj’.

O taip minėdamas, žinau, tai dastosiu,
Jog Tau, Dieve mano, aš pasidabosiu,
Ir duosi man išganymą,
Ir amžiną gyvenimą,
Saldžiausias Jėzau! Amen.

– melodija iš Rietavo par.;

ANGOJ’ TAVO, DIEVE, STOVIU

Angoj’ Tavo, Dieve, stoviu,
Laukdamas Tavo malonės,
Kursai po paveikslu duonos,
Tikras esi dangaus ponas.
Toj’ Ostijoj’ Dievas gyvas,
Užsislepia, ak koks dyvas.
Tam Sakramente Šventame
Dievą mūsų priimame.
Tą stebuklą Dievas daro,
Duoną į kūną parmaino.
Mums liepia save valgyti,
Kad būtumėm išganyti.
Šventas, stiprus, nemirtinas,
Garbės amžius visas pilnas,
Aniuolai vis drebėdami,
Veidą Jo šventą regėdami.

Visokios Dvasios dangiškos,
Ir tos galybės žemiškos,
Žemė, svietas, marios, dangus
Nepaim', kaip Dievas brangus.
Aniuolai norint norėjo,
Tos malonės neturėjo,
Kokią žmogus griešnas gavo,
Saviep imti Poną savo.
Aš nevertas tos malonės,
Kad Tu eitumei prie manęs.
Ištark tiktai žodį vieną,
Būsiu išganyts šiandieną.
Puolu prie kojų aš Tavo,
Parodyk man loską Savo.
Idant su Tavim gyvenčiau,
Tave par amžius šlovinčiau. Amen.

JĖZAU! SALDUS ATMINIME

Jėzau! Saldus atminime,
Tikras širdies linksminime,
            Būties savosios gardumu
            Pranoksti medaus saldumą.
Negali saldžiau giedoti,
Nieks girdėti nei dūmoti,
            Prieš Tave, Jėzau mieliausias,
            Sielos gardume saldžiausias.
Jėzau, viltie atgailaujančių,
Ir malone maldaujančių,
            Geras esi ieškantiesiems,
            Meilus esi randantiesiems.
Nei liežuvis apsakyti,
Gal’, nei plunksna aprašyti,
            Kas yra mylėt amžiną
            Jėzų, tyrieji tai žino.
Jėzau! Tu širdies saldybe,
Versme, vilties šviesybe,
            Pranoksti palinksminimus
            Ir visokius pageidimus.
Su Marija dūsaudamas,
Anksti Jėzaus ieškodamas,
            Balsu verksmingu raudosiu,
            Širdžia, ne akia ieškosiu.
Kapo vietą gausiomis
Aplaistysiu ašaromis.
            Jėzaus kojas apkabinsiu,
            Nuoširdžiai Aną garbinsiu.
Jėzau! Tavęs ieškodamas,
Raudosiu nepaliaudamas,
            Melsiu kalčių atleidimo,
            Malonės ir išganymo.
Meilė Jėzaus yr’ saldžiausia
O iš tiesų meilingiausia.
            Kaip teisiųjų žmonių akys
            Jį mėgsta, nieks neišsakys.
Būki, Jėzau, Gelbėtoju,
Manuoju Išganytoju,
            Garbinęs ant žemės Tave,
            Teišvysiu danguj save.
Jėzau! Apšviesk mus visomis,
Tamsiausiomis valandomis,
            Išsklaidęs širdies tamsybę,
            Duoki žadėtą linksmybę. Amen.

– melodija iš Židikų, Darbėnų, Kretingos par.

ŽVAIGŽDE ŠVIESYBĖS

Žvaigžde šviesybės,
Pana skaistybės,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti Lelija,
Pana Marija,
Priversk mums gėdas.

Saule žibanti,
Žemėj šviečianti,
Jėzau pražydęs;
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.

Motin meilinga,
Pana garbinga,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti lelija,
Pana Marija,
Inteik mums gėdas.

Svieto rėdyme
Ir Įstatyme,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.

O Rėdytoją
Dangaus aukštoja,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti lelija,
Pana Marija,
Išmelsk mums gėdas.

Išganytojau
Ir Valdytojau,

Jėzau pražydęs:
iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.

Pana dieviška,
Rože dangiška,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti lelija,
Pana Marija,
Atgauk mums gėdas.

Kaltų drūtybe,
Šventų gražybe,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.

Pana vaisinga,
Motin garbinga,
Tu žiedų žiedas:
Graži lelija,
Pana Marija,
Išmelsk mums gėdas,

Dieve žmogiškas,
Žmogau dieviškas,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.

Pana žemybės,
Didžios galybės,
Tu žiedų žiedas:
Graži lelija,

Pana Marija,
Priversk mums gėdas.

Kristau garbingas,
Aš Tau priešingas,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.

Čystai pradėta,
Dangui padėta,
Tu žiedų žiedas:
Graži lelija,
Pana Marija,
Inteik mums gėdas.

Duok dangų savo
Mums, tarnams Tavo,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.

Duok mums gėdytis
Pikto lytėtis
Jėzaus akysa,
Pana švenčiausia,
Motin meiliausia,
Per amžių visą.

Ne nusidėti
Duok, bet žydėti,
Jėzau meilingas:
Širdies tikrybėj,
Dūšios gražybėj,
Dieve garbingas. Amen

AK! MANS JĖZAU

Ak! mans Jėzau, kaip Tu klūpai darželyj sukruvintas,
Tenai Aniuols Tave linksmin iš kur svietas linksminas,
    Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
        Myliu Tave iš širdies.
Ak! mans Jėzau, kaip Tu skaudžiai jau prie stulpo pririštas,
Už teip sunkias kaltes mano, labai smarkiai nuplaktas.
    Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
        Myliu Tave iš širdies.
Ak! mans Jėzau, kaip Tu skaudžiai kenti aštrią karūną,
Erškėčiuose teip suspausta visa galva kruvina.
    Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
        Myliu Tave iš širdies.
Išeini mans brangus Jėzau, ant kalno Kalvarijos,
Tris kartus puolei ant veido, dėlei sunkybės kryžiaus.
    Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
        Myliu Tave iš širdies.
Ant kryžiaus prikaltas Jėzau, glaudžiuos prie žaizdų Tavo,
Dėl bjaurybių kalčių mano, neattolink meilėj Savo.
    Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
        Myliu Tave iš širdies.
Ak! mans Jėzau saldžiausiasis, jau ant kryžiaus numirei,
Sielą davei mums sutverdams, kaltiems dangų atdarei.
    Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
        Myliu Tave iš širdies.
Ak! mans Jėzau, ateis laikas, kada jau reiks numirti,
Par teip sunkias kančias Tavo, teikis dangų atverti.
    Pribūk Jėzau, pribūk Jėzau, pribūk Jėzau prie manęs,
        Myliu Tave iš širdies.
Ak! mans Jėzau, kaip numirsiu, ant to sūdo stojančių,
Susimylėk ir ant mūsų, ilgai čysčiuj esančių.
    Amžina garbė, amžina garbė, tegul Tau bus visados,
        Ir nenustos niekados. Amen.

- melodija iš Gudalių km. (Barstyčių par.), Budraičių km. (Tytuvėnų par.), Renavo, Grūšlaukės, Endriejavo, Šačių par.

SVEIKA, ŽVAIGŽDĖ ANKSTYBOJI

Sveika, žvaigždė ankstyboji,
Sveika Pana švenčiausioji,
        Esi tronu Saliamono,
        Ženklinta rykštė Arono,
Esi už saulę gražesnė,
Ir už mėnesį šviesesnė.
        Rūbai Tavo išrėdyti,
        Auksu, perlais išdabyti.
Ant stalyčios pasodinta,
Nuo Sūnaus karūnavota,
        Aniuolų pulkai tarnauja,
        Tarnaut niekad nepaliauja,
Ir mes Tave garbiname,
Panos vardą šloviname,
        Ant kelių savo puldami,
        Prašom pakajaus verkdami.
Jėzus Kristus, Sūnus Tavo,
Kurs atpirko žmones savo,
        Ant mūsų didei rūstingas,
        Kaipo būtų nemeilingas.
Jei Tu, Pana, negelbėsi,
Sūnų savo neprašysi,
        Kur mes biedni pasidėsim,
        Jėzaus loskos neturėsim,
Jei Tu, Pana, išgelbėsi,
Sūnų savo parprašysi,
        Mes tad pakajui būdami,
    Ir daugiaus nebgriešydami,
Žadam čion pasitaisyti,
Ir daugiaus jau nebgriešyti,
        Susimilk ant mūsų, Pone,
        Parodyk savo malonę. Amen.

- melodija iš Židikų par.

OI GRAŽUS, GRAŽUS

Oi gražus, gražus tolimasis dangus,
Ar priimsi mane ten, Dievuliau brangus?

Ar priimsi mane, mieliausias Tėveli,
Mane, menką dulką, vargdienį žmogelį?

Ar priimsi mane į dangišką rūmą?
Ar Tu man uždėsi ant galvos karūną?

Kad’ aštrius kelius šios žemės užbaigsiu,
Žvaigždėmis grįstu keliu vaikštinėsiu?

Kada aš galėsiu tenai pailsėti
Ir į Tavo šventą veidą paveizėti?

Kada prie savęs mane pavadinsi,
Kaip menką žolelę nuo tako nuskinsi?

Oi gražus, gražus tolimasis dangus,
Ar priimsi mane ten, Dievuliau brangus? Amen.

- melodija iš Židikų par.

JĖZUS BUVO NULIŪDĘS

Jėzus buvo nuliūdęs daržely melsdamas,
Jėzų žydai sugavo ir virvėmis surišo.

Jėzų vedė per miestų, rykštėmis plakdami,
Jėzų vedė per upę, patys tiltu ėjo.

Jėzus upėj parpuolęs, veidą sukruvino,
Jėzų traukė iš upės juodą ir mėlyną.

Jėzų vedė ant kalno, sunkų kryžių nešė.
Jėzų statė po kryžiaus ir rūbus nuplėšė.

Jėzų kalė ant kryžiaus, šaukė: gerti trokštu!
Žydai, žmonės nelabi, su tulže prigirdė.

Jėzus, prikalts prie kryžiaus, šoną pervėrė,
Jėzus, mirdams ant kryžiaus, šaukė tarnus savo.

O, jūs vaikai ir tarnai, aš jumis žegnoju,
Tikrą kūną ir kraują aš jums dovanoju.

Dovanok mums, o Jėzau, griekų atleidimą
Ir po mirties su Tavim danguj gyvenimą. Amen.

- Žlibinų, Darbėnų, Mosėdžio par.

MARIJA, GRAŽIAUSIA PANELĖ

Marija, gražiausia panelė,
Kvepiančia kaip rožių kvietkelė,
    Pagailėk žmonių, Taviep dūsaujančių,
    Išklausyk balso prie Tavęs šaukiančių,
        Mieliausia Marija.
Nė vienas prapulties nežino,
Kurs Tave aprenk už Motiną,
    Garbinsiu Tave pakol gyvas būsiu,
    Potam ant amžių Marijai tarnausiu:
        Mieliausia Marija.
Aš prašau Dvasės šventos stono,
At’tolink nuo manęs šėtoną,
    O ir pragarą ant amžių uždaryk,
    Duok Dvasę šventą, prakeiktus atvaryk,
        O! mieliausias Jėzau.
Aš gatavs ant tos vainos stoti,
Nuo savęs ir peklą užverti,
    Aš vajevojuos su peklos šėtonais,

    Už mus kentėjo Jėzus Kristus ronas,
        Pargalėjo kryžium.
Duok dūšioms amžiną patieką,
Norint kūnas ant svietiško grieko,
    O par pakūtą teikis dovanoti,
    Ašaras liesiu ir kojas mazgosiu,
        Ašaromis savo.
Duok dūšioms amžinos malonės,
Kur nėra nė jokios koronės,
    Linksmybę, danguj gyvenimo vietą,
    Ten kur gyvena išrinktieji svieto,
        Duok ir mums ten būti.
Gyventi niekad nepaliauti,
Per amžius Jėzusui tarnauti,
    Ir su Marija, dangaus Karaliene,
     Kuri Jėzusą vis parprašinėjo
        Už piktybes mūsų. Amen.

- Nemakščių par.

PAVEIZU Į DONGŲ

Paveizu į dongų,
Į dongaus aukštumą,
Dongaus aukštumi
Joudas debesielis.

Tami debeselie
Deimantą kraselė.
Ak, Dievi brangus,
Deimantą kraselė.

Tuoje kraselie
Sied Pana švenčiausia.
Ak, Dievi brangus,
Sied Pana švenčiausia.

Veinuo ronkelie
Tur beržą rykšteli,
Ontruo ronkelie
Tur Dievą Mūkeli.

Su beržą rykšteli
Nuplaks mumis visus,
Su Dievą Mūkeli
Nuves mus į dongų. Amen.

– žemaičių melodija

PRIBŪK MAN, JĖZAU, ANT PADĖJIMO

Pribūk man, Jėzau, ant padėjimo,
Valandoj smerčio ir numirimo,
Kad veln’s užmetinės tinklus,
Teikis priduoti apginklus, amžinas Dieve.

Tu, Pone, rėdyk ilstančias kojas,
Kur Tavo garbė, ten tegul stojas.
Atsiduodu aš ant valios,
Tavo, Pone, ir nevalios, amžinas Dieve.

Pamečiau kelią aš išganymo,
Dėlei bjaurybių to gyvenimo.
Kur aš eisiu nelaimingas,
Jeigu ne po apgynimo Marijos Panos.

Ak, Jėzau, mano širdis sutrinta,
Jog regiu Tave jau užrūstintą,
Žinau, jog Tu Dievas esi,
Ant manęs susimylėsi, pakarnei prašau.

Aš kaipo marioj plaukiu ant svieto,
Tu patsai, Pone, rėdyk man vietą,
Kad ronas kenčiu amžinai,
Tu regi, Dieve, ir žinai silpnybes mano.

Švenčiausia Pana, parmaldauk Poną,
Šventas Juozapai ir šventa Ona,
Idant par jos užtarimą,
Teiktųs duoti gyvenimą danguj ant amžių.
Amen.

- melodija iš Nemakščių, Raseinių par.

JUOZAPAI ŠVENTAS

Juozapai šventas, būk pagarbintas,
Viešpaties Jėzaus tėvu vadintas,
Sūnau Dovydo, karaliau svieto,
Tarp patriarkų tau pirma vieta.

Pats Dievas Tėvas dorybėms tavo,
Aprinko vietą dėl Sūnaus savo,
Dvasia Švenčiausia ženklą padėjo,
Kad rankoj rykštė žydėt pradėjo.

Stebuklai dangaus ant žemės rados,
Dievo rankoje tegul visados,
Jėzus paklusnas Tėvo klausyti,
Greitai - Marijos žodžius pildyti.

Aniuolai šventi jamui tarnavo,
Nes paslaptines Jėzaus jis gavo.
Šventieji dangaus ant vardo tavo,
Kad minavoja, lenk galvą savo.

Laimingas žmogus, kurs už patroną
Juozapą šventą tur apiekūną,
Kurs nužemintą širdį parodo,
Tuojaus Juozapas ranką paduoda.

O! Tėve šventas, pilnas dorybių,
Buvai ant žemės metų daugybę,
O mes pasenom pilni piktybių,
Smertinių griekų ir neteisybių.

Šaukiame varge to gyvenimo,
Ligoj, kalinyj ir suspaudime,
Mes dūsaujant tavo užtarimo,
Būk mums patronu smerčio adynoj.

Dievą ant savo rankų nešiojai,
Dūšios ir kūno būk apiekūnu,
Užtarytoja Marija Pana,
Juozapai šventas ir šventa Ona.

O! Jėzau Pone, Tavo malone,
Užtarčia savo gelbėjai žmones,
Idant su Tavim danguj būtumėm,
Tave ant amžių ten garbintumėm. Amen.

- melodija iš Patausalės km. (Nevarėnų par.), Bugenių km. (Grūšlaukės par.), Židikų par.

ATEIK, DVASIA ŠVENČIAUSIA!

Ateik, Dvasia švenčiausia, leisk iš dangaus linksmiausią,
        Šviesą Tavo gausingą.
Žmonių palinksmintojau, dūšių aplankytojau,
        Paveiksle stebuklinga.
Atilsį reikaluose, kožnam duodi namuose,
        Džiaugsmą žmogui verksmingam.
O! laimingiausia šviesa, uždek širdį kiekvieno
        Žmogaus, Dieve garbingas.
Nes niekados be Tavęs, žmogus negaus dėl savęs
        Daikto sau reikalingo.
Mazgok mūsų bjaurybes, apliek širdies sunkybes
        Loska Tavo brangiausia.
Pašelpk Taviep einančius, pastiprink sušąlančius,
        Vesk ant kelio klystančius.
Duokie mums tikintiesiems, Taviep - gi dūsaujantiems,
        Meilę savo skalsingą.
Duok nuopelnų gėrybes, duok ant galo linksmybes,
        Suteik džiaugsmą laimingą. Amen.

- melodija iš Kvietinių km. (Gargždų par.), Paparčių km. ( Barstyčių par.), Buginių km. ( Grūšlaukės par.)

KRISTUS, DIEVAS MŪSŲ!

Kristus, Dievas mūsų, gelbėtojas dūšių,
Kėlės savo galybe, mus pripildė linksmybe,
    Aleliuja!
Kojas, rankas savo, kada mus vadavo,
Davė perverti trimis ant to kryžiaus vinimis,
    Aleliuja!
Numirė kentėjęs, tris dienas gulėjęs
Grabe, kėlė, kaip tarė, mums dangų atidarė,
    Aleliuja!
Anksti trys Marijos ein graban, skubinas:
Patept Jėzų norėjo, tarpusavy kalbėjo:
    Aleliuja!
Yr’ akmuo priristas ten, kur guli Kristus,
Kas mumis aną atris, grabo angą atdarys?
    Aleliuja!
Atrištą atrado, kad stojos prie grabo,
Ir Aniuolus regėjo, kurie grabą sergėjo,
    Aleliuja!
Nusigando didei, Aniuolus išvydę,
Marijas jie pažino, linksmai anas kalbino:
    Aleliuja!
„Jieškote Jezuso, dėl kaltų mirusio,
Nėra, kėlės, štai vieta ir drobulė sudėta,
    Aleliuja!
Petrui ir visiemus jo mokintiniemus,
Tai vis pasakykite, ką nuo mūsų girdite',
    Aleliuja!
Kaip aniuolai šventi, būkim visi linksmi,
Ko nuo Dievo norėjom, vis dabai apturėjom,
    Aleliuja!
Jėzau, mus mylėjai, dėl mūsų kentėjai.
Duok griekų atleidimą par tą prisikėlimą,
Aleliuja! Amen.