Generolas P. Plechavičius
Generolas P. Plechavičius
Povilas Plechavičius gimė 1890- 02-01 Mažeikių apskrities Bukon- čių kaime, 1908 m. baigė Rygos gimnaziją. Vėliau baigė Orenburgo kavalerijos mokyklos kursą, buvo pakeltas į karininkus. Pirmojo pasaulinio karo metus praleido fronte, buvo kavalerijos pulko vadu, net 29 kartus sužeistas. Apdovanotas daugeliu Rusijos ordinų ir medalių. Besikuriant jaunosios Lietuvos kariuomenei, 1919 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Sedos apskrities apsaugos būrio vadu. Narsiai kovėsi su raudonarmiečiais, bermontininkais ir lenkų kariuomene, už tai buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1921-1924 m. vadovavo Pirmajam husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkui. 1924 m. P. Plechavičius baigė Aukštųjų karininkų IV laidą ir buvo išsiųstas į Čekiją, generalinio štabo akademiją, kurią sėkmingai baigė. 1926 metais vadovavo kariniam perversmui, po kurio prezidentu tapo A. Smetona. 1927 metais jis užėmė Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininko postą. Nuo 1928 sausio 26 d. iki 1929 vasario 10 d. ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas.
Karo teoretikai ir istorikai teigia, kad P. Plechavičius buvo viena kontraversiškiausių asmenybių Lietuvos kariuomenės istorijoje.
Tačiau 1944 m. žiemą, kai buvo nutarta organizuoti Vietinę rinktiną, jis vienintelis iš Lietuvos generolų ėmėsi šios naštos. Apmaudu, kad rinktinės nepaiko paversti Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės užuomazga. Lietuvos gyventojų bei buvusios rinktinės narių atmintyje jis paliko šviesų atsiminimą.
Katalikų eliminavimas
Teologas, filosofas kun. prof. Czeslavv S. Bartnik
(buv.Liublino universiteto profesorius)
Vakarų pasaulyje ryškiai reiškiasi gąsdinanti antireliginė sekvencija: humanizmas, švietimo epocha, Prancūzų revoliucija, Rusijos revoliucija ir dabartinė liberalioji postmodernistinė revoliucija, naikinanti jau beveik viską. Reikia pabrėžti, jog šios revoliucijos smaigalys nukreiptas prieš krikščionybę ir ypač prieš katalikus. Todėl vis labiau plečiasi jų eliminavimas iš viešojo, visuomeninio, socialinio, politinio, kultūrinio, meno ir apskritai iš valstybės bei tautos gyvenimo.
Politinis eliminavimas
Šiandien labiausiai į akis krinta Bažnyčios ir katalikų eliminavimas iš politinio gyvenimo, ir kas yra stebėtinai keista, kad didžioji katalikų, pasauliečių ir dvasininkų, dalis laiko tai normaliu ir teisingu dalyku. Katalikų atmetimą šiandien legitimuoja sekuliarizacijos idėja ir praktika, arba „Dievo išmetimas iš pasaulio" (saecularis - pasaulietiškas, priklausantis šiam pasauliui be sąsajos su Dievu).
Ši sekuliarizacija dar ne visur vienodai paskelbta, tačiau visuotinai ji turi tris sferas:
Plačiausioje sferoje tai yra Dievo ir religinės, arba visos žmonijos, etikos neigimas.
Antroji sfera - tai religijos ir dorovės privatizavimas, išmetant jas iš viešojo, valstybės ir pasaulio forumo.
Sekuliarizacija siauriausioje sferoje - tai religijos ir dorovės atskyrimas nuo politikos, jų išmetimas iš politinės veiklos, paliekant joms galimybę reikštis kitose srityse(prof. Zdzisiavv Krasnodębski).
Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados
Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika (toliau - Susitariančiosios šalys),
siekdamos užtikrinti nuolatinę sielovadą Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujantiems katalikams abiems Susitariančiosioms šalims priimtinu būdu,
susitarė:
1 straipsnis
1. Šventasis Sostas įsteigia kariuomenės ordinariatą, kuris rūpinsis Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovada.
2. Remiantis Apaštališkąja konstitucija Spirituali Militum Curae, kariuomenės ordinariatui vadovauja Kariuomenės Ordinaras, turintis diecezinio vyskupo teises ir pareigas.
3. Kariuomenės Ordinaras tuo pačiu metu gali eiti diecezinio vyskupo arba vyskupo pagalbininko pareigas.
- Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje
- Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų
- Artimo meilės tarnyboj
- Tėvynės skausmas
- Kaip buvo kuriama pirmoji Lietuvos Respublika
- Lietuvos Konstitucija (1938 m. gegužės 12 d.)
- Lietuvos Valstybės Konstitucija (1922 m. rugpjūčio 1 d.)
- Lietuvos valstybės himnas
- Lietuvos Prezidentai
- Valstybės simboliai
Puslapis 19 iš 22
Knygos - straipsnių formatu
A.Dirsytė ir jos maldos
Giuseppe Ricciotti KRISTAUS GYVENIMAS
Knygos - tikėjimas, Bažnyčia
Knygos - už Tėvynę
Knygos apie Jėzų Kristų
Knygos pro Deo
Kantičkos ir Video
-
Kantičkinės giesmės
- "Oi gražus gražus"
- Ak, mans Jėzau
- Angoj Tavo, Dieve, stoviu
- Atsibusk, žmogau
- Barbora palaimintoji
- Dėkui gi dėkui, Jėzau maloningas
- Garbinkie, dūšia manoji
- Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo - kantičkinė liaudies giesmė
- Mieliausioji Poni mano (liaudies)
- Sveika, Aušros Žvaigždė, šviesi
- Sveika, žvaigždė ankstyboji
- Sveika, žvaigžde ankstyboji
- Tadeušai šventasis
- Vuo Muotina, už mus stuokis
- Yra širdis tokia
- Žvaigžde šviesybės
-
Kantičkos
-
Pokalbiai
- Kun. Alfonso Svarinsko knygos „Nepataisomasis" pristatymas
- Kun. Algirdas Paliokas SJ: tikėjime galime pasiekti kažko daugiau
- Kun. Robertas Grigas: turime išlaikyti ir skelbti viltį
- Mons. A.Svarinskas (2013-08-23): „Viena, ko aš pasigendu..." (I dalis)
- Paskutinysis Anykščių krašto partizanas Jonas Kadžionis. Mintys. Visų Šventųjų iškilmė, A.D. MMXXII
- Petras Plumpa: kiekvieną dieną stenkimės pašalinti tamsumas Dievo pagalba
- Ses. Gerarda Elena Šuliauskaitė: gali padėti tik savęs atsižadėjimas