Pradžia

Bendroji popiežiaus audiencija, 2012 m. lapkričio 7 d.

Tikėjimo metai. Dievo troškimas.

Brangūs broliai ir seserys,

Apmąstymų kelias, kuriuo einame kartu šiais Tikėjimo metais, šiandien mus atveda prie ypač žavingo žmogiškos ir krikščioniškos patirties aspekto: žmogus savyje nešiojasi paslaptingą Dievo troškimą. Katalikų Bažnyčios katekizmas iš pat pradžių pateikia labai reikšmingą pastebėjimą: „Dievo troškimas yra įrašytas žmogaus širdyje, nes žmogus yra sukurtas Dievo ir Dievui; Dievas nuolat traukia žmogų prie savęs, ir tik Dieve žmogus suras tiesą ir laimę, kurių be paliovos ieško" (27).

Nors šiam tvirtinimui taip pat ir šiandien daugumoje kultūrinių kontekstų iš esmės pritariama, sekuliarizuotoje Vakarų kultūroje jis gali nuskambėti kaip provokacija. Daugelis mūsų amžininkų tvirtina, kad jie tokio troškimo tikrai nejaučia. Ištisose visuomenės srityse Jo nebelaukiama, nebetrokštama, priešais Jį tarsi liekama abejingais, net nesistengiama pasireikšti šia tema. Tačiau iš tiesų, tai, ką mes pavadinome „Dievo troškimu", visiškai neišnyko, šiandieninis žmogus taip pat įvairiais būdais savo širdyje jį jaučia. Žmogaus troškimai paprastai nukreipti į konkrečias vertybes, retai dvasines, tačiau visuomet kyla ir klausimas, kas iš tiesų yra gera ir vertinga, o tai reiškia, kad susiduriama su dalykais, kurie nuo žmogaus nepriklauso, kurių žmogus pats negali sukurti, bet juos privalo pripažinti. Tad kas gi gali pasotinti žmogaus troškimus?

Skaityti daugiau: Bendroji popiežiaus audiencija, 2012 m. lapkričio 7 d.

Generolas P. Plechavičius

Generolas P. Plechavičius

Povilas Plechavičius gimė 1890- 02-01 Mažeikių apskrities Bukon- čių kaime, 1908 m. baigė Rygos gimnaziją. Vėliau baigė Orenburgo kavalerijos mokyklos kursą, buvo pakeltas į karininkus. Pirmojo pasaulinio karo metus praleido fronte, buvo kavalerijos pulko vadu, net 29 kartus sužeistas. Apdovanotas daugeliu Rusijos ordinų ir medalių. Besikuriant jaunosios Lietuvos kariuomenei, 1919 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Sedos apskrities apsaugos būrio vadu. Narsiai kovėsi su raudonarmiečiais, bermontininkais ir lenkų kariuomene, už tai buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1921-1924 m. vadovavo Pirmajam husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkui. 1924 m. P. Plechavičius baigė Aukštųjų karininkų IV laidą ir buvo išsiųstas į Čekiją, generalinio štabo akademiją, kurią sėkmingai baigė. 1926 metais vadovavo kariniam perversmui, po kurio prezidentu tapo A. Smetona. 1927 metais jis užėmė Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininko postą. Nuo 1928 sausio 26 d. iki 1929 vasario 10 d. ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas.

Karo teoretikai ir istorikai teigia, kad P. Plechavičius buvo viena kontraversiškiausių asmenybių Lietuvos kariuomenės istorijoje.

Tačiau 1944 m. žiemą, kai buvo nutarta organizuoti Vietinę rinktiną, jis vienintelis iš Lietuvos generolų ėmėsi šios naštos. Apmaudu, kad rinktinės nepaiko paversti Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės užuomazga. Lietuvos gyventojų bei buvusios rinktinės narių atmintyje jis paliko šviesų atsiminimą.

Skaityti daugiau: Generolas P. Plechavičius

Kunigas Bronius Laurinavičius – Lietuvos didvyris (1913-1981)

Skaityti daugiau: Kunigas Bronius Laurinavičius – Lietuvos didvyris (1913-1981)

Katalikų eliminavimas

Teologas, filosofas kun. prof. Czeslavv S. Bartnik

(buv.Liublino universiteto profesorius)

Vakarų pasaulyje ryškiai reiškiasi gąsdinanti antireliginė sekvencija: humanizmas, švietimo epocha, Prancūzų revoliucija, Rusijos revoliucija ir dabartinė liberalioji postmodernistinė revoliucija, naikinanti jau beveik viską. Reikia pabrėžti, jog šios revoliucijos smaigalys nukreiptas prieš krikščionybę ir ypač prieš katalikus. Todėl vis labiau plečiasi jų eliminavimas iš viešojo, visuomeninio, socialinio, politinio, kultūrinio, meno ir apskritai iš valstybės bei tautos gyvenimo.

Politinis eliminavimas

Šiandien labiausiai į akis krinta Bažnyčios ir katalikų eliminavimas iš politinio gyvenimo, ir kas yra stebėtinai keista, kad didžioji katalikų, pasauliečių ir dvasininkų, dalis laiko tai normaliu ir teisingu dalyku. Katalikų atmetimą šiandien legitimuoja sekuliarizacijos idėja ir praktika, arba „Dievo išmetimas iš pasaulio" (saecularis - pasaulietiškas, priklausantis šiam pasauliui be sąsajos su Dievu).

Ši sekuliarizacija dar ne visur vienodai paskelbta, tačiau visuotinai ji turi tris sferas:

Plačiausioje sferoje tai yra Dievo ir religinės, arba visos žmonijos, etikos neigimas.

Antroji sfera - tai religijos ir dorovės privatizavimas, išmetant jas iš viešojo, valstybės ir pasaulio forumo.

Sekuliarizacija siauriausioje sferoje - tai religijos ir dorovės atskyrimas nuo politikos, jų išmetimas iš politinės veiklos, paliekant joms galimybę reikštis kitose srityse(prof. Zdzisiavv Krasnodębski).

Skaityti daugiau: Katalikų eliminavimas

Puslapis 19 iš 23

Svetainė įkurta monsinjoro Alfonso Svarinsko.

Jo atminimui paliekame visus jo įkeltus ir sukurtus straipsnius

Knygos - straipsnių formatu

A.Dirsytė ir jos maldos

Giuseppe Ricciotti KRISTAUS GYVENIMAS

Knygos - tikėjimas, Bažnyčia

Knygos - už Tėvynę

Knygos apie Jėzų Kristų

Knygos pro Deo

Pranas Dovydaitis

Facebook

Kantičkos ir Video

Mūsų darbai