Giesmės tekstas:
Marija Magdalena, kad Jėzaus ieškojo,
Pilnus kelius ašarų, kaip perlų priklojo,
Ta šventa Magdalena, pakūtninke stojo,
Kad Jėzus šalyj’ žydų su mokslu vaikščiojo.
Pametusi rėdyklus, savo brangius rūbus,
Apsiliejo ašaromis, kaip aukso žemčiūgais,
Nuo savo galvos šventos plaukus draskydama,
Ėjo par miestus, laukus, Jėzaus ieškodama.
Atrado visus kelius, kur Jėzų vadžiojo,
Ein į alyvų daržą, randa kur klūpojo.
Ir aną stulpą baisų, krauju aplaistytą,
Rado rykštes, botagus, Jėzaus kotavota,
Ėjo prie aukščiausio tilto, kur upė Cedrono,
Bėga vanduo su krauju mieliausiojo Pono.
Akmuo didžiausias šaukė, vandenyj’ būdamas:
Šitai veidas Jezuso, ant manęs padėtas,
Ant kalno Kalvarijos, ir tenai eidama,
Rand su kryžium puolusį, ir vėl atsikėlus.
Ein ant didžiausio kalno, kur nukryžiavotas,
Jėzus mieliausias Ponas, ant kryžiaus pakeltas,
O tenai smarkiai trimis vinimis prikaltas,
Ir Jezusas mieliausias smerčiu numarintas.
Saulė spindulių savo žibėt neduodama,
Užsitemo tuo laiku Jėzaus gailėdama.
Juozaps su Nikodemu nuo kryžiaus nuėmė,
Ir į grabą švenčiausią kūną Jo įdėjo.
Bažnyčioj Salomono, kad grabe gulėjo,
Ten kareiviai per naktį jausdami sergėjo.
O šventa Magdalena ir tenai atrado,
Bet Jėzusą kėlusį grabe jau nerado.
Išprašyk mums nuo Dievo griekų atleidimą.
Ir po smerčio su tavim danguj gyvenimą. Amen.
Giesmės pateikėja Birutė Zalanskaitė, gimusi 1944 m. Mardasavo kaime, Varėnos raj., dabar gyvenanti Druskininkuose.
Giesmę 1996 m. užrašė Modesta Liugaitė.
Iki XIX a. giesmė lietuviškuose spaudiniuose nerasta.
Iliustracija: nežinomo autoriaus Marijos Magdalenos skulptūrėlė
Sukūrimo metai, vieta: XIX a. pab. - XX a. pr., Skuodo r. Barstyčių ap. Geldėnų k.
Kūrimo technika: medis, drožyba, polichromija.
Matmenys: aukštis - 39 cm.
Šv. Marija Magdalietė – atgailaujanti nusidėjėlė, Jėzaus Kristaus sekėja ir pagalbininkė, jį mačiusi, girdėjusi ir lietusi. Gimusi turtingo ūkininko šeimoje Magdalos mieste netoli Jeruzalės. Tėvams mirus išvykusi į Jeruzalę ir tapusi laisvo elgesio mergina. Kartą išgirdusi pamokslaujantį Jėzų Kristų ir staiga pradėjusi gėdytis savo darbų, ėmusi atgailauti – pagerbusi Jėzų kaip gerbiami karaliai. Išganytojas jai atleidęs ir išgydęs nuo piktųjų dvasių bei ligų. Marija Magdalietė tapusi ypatinga jo mylėtoja, visur ėjusi paskui jį, lydėjusi iki pat Kalvarijos, nuimtą nuo kryžiaus palaidojusi, pirmoji regėjusi prisikėlusį.
Šventoji vaizduojama ilgais garbanotais plaukais.
Buvo mieste viena mergaitė paleistuvingo gyvenimo, vardu Marija Magdalena. Kuri, kaži kuomet klausydama pamokslo Viešpaties Jėzaus, pajuto saviep graužimą saužinės ir ryžos nuo to metavotis. /.../ Įbėgusi į namus fariziejaus pietų laike, šoko prie kojų mieliausio Jėzaus, pradėjo ašaromis laistyti kojas jo, plaukais galvos savo šluosti, bučiuoti ir mąstimis tepti. /.../ O atsigręžęs ant moteriškės, tarė Simonui: „Regi tą moteriškę? Įėjau į namus tavo, nedavei vandens nuplauti kojoms mano, o ta ašaromis sulaistė kojas mano ir plaukais savo apšluostė. Nebučiavai manęs, o ta kaip tik inėjo neperstojo bučiuoti kojų mano; alyva nepatepei galvos mano, o kojas mano patepė mąstimis. Todėl sakau tau, atsileidžia anai daug nusidėjimų, nes daug numylėjo“. Ir tarė moteriškei: „Atsileidžia tau nusidėjimai“. [Motiejus Valančius, „Žyvatas Jėzaus Kristaus Viešpaties mūsų“. Raštai 3, p. 365–367]
Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 260.