Kantičkinė giesmė "Yra širdis tokia" iš Schola Cantorum de Regina Pacis disko "Dūšia mano, garbink Dievą (2009 m.)
Nuotraukoje Paberžės senosios klebonijos bažnytinio ir liaudies meno muziejaus (daiktus surinkęs Tėvas Stanislovas OFM Cap. (1918-2005) juos vadino "saugotuvėmis") eksponatas.
Yra širdis tokia, širdis maloninga,
Vierna ir pagirta ir tikrai meilinga.
Širdis mūsų Atpirkėjo
Ir didžiausio geradėjo,
Viešpaties Jėzaus.
Ta širdis saldesnė už visas saldybes,
Kurią galim rasti be jokios sunkybės.
Nieks tai medus ir saldybės,
Kaipo dastot' tos gėrybės
Nuo širdies Jėzaus.
Kaip bitės iš lauko namon greitai eina,
Skubinas parlėkti ir prie medaus eina,
Taip į širdį, Jėzau, Tavo,
Dūšia mano yr' gatava
Lėkti greičiausiai.
Idant nuliūdusi, griekais sumozota,
Ten malone Tavo būtų apmazgota,
Ir kur kraujas su vandeniu
Ištekintas kaip šaltiniu,
Stotus numazgota.
Tegul, Jėzau mielas, kraujo Tavo švento,
Norint vienas lašas man į širdį krinta,
O ištirpti kaipo vaškas,
Viliuos tiktai aš iš loskos,
Tavo švenčiausios.
Kada ir ašaras aš čionai išliečiau,
Širdį Tavo, Jėzau, aš tikrai mylėčiau,
Gyvenimą ten turėčiau,
Daugiaus nieko nenorėčiau,
Kaip su Tavim būti.
Dėkavoju, Jėzau, už Tavo gerybes,
Neišpasakytas ir širdies saldybes,
Kurias kada kaštavoju,
Niekad trokšti neparstoju
Tave mylėti.
Jog aš Tavo širdies turėti nevertas,
Dėl mano piktybių griekuose užvertas,
Ak! duok ją man bent mylėti,
Širdį Tavo paminėti,
Kožnoj' valandoj'.
O taip minėdamas, žinau, kad dastosiu,
Jog Tau, Dieve mano, aš pasidabosiu
Ir duosi man išganymą,
Ir amžiną gyvenimą,
Saldžiausias Jėzau! Amen.