Liaudiška "Magnificat" giesmė (žr. Lk 1, 47-55). Įrašas iš Schola Cantorum de Regina Pacis CD "Ciesorienė dongaus" (2021). Įrašyta Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Gieda: Vidmantas Budreckis, Arūnas Jablonskis, Kristupas Šidlauskas, Martynas Valančius.
Garbinkie, dūšia manoji,Nuo Dievo išaukštintoji,
Prasidžiugo dvasia mano
Dievo, kursai mane gano.
Žvilgterėjo ant lėtumo,
Ant tarnaitės pakarnumo,
O taip jau būsiu vadinta,
Ant giminių pašlovinta.
Jog didi darbai galybės
Parodys man iš aukštybės
Galybę Visgalinčiojo
Ir Jo vardą švenčiausiąjį.
Tau, Pana, neišmieruota
Bus mielaširdystė duota,
Visiems Dievo bijantiemis
Ir Jo žodžių klausantiemis.
Parodė galę tvirtybės,
Petimis savo galybės,
Jog puikiausius paniekino,
Dūmas tuščias išnaikino.
Nustūmė žemyn didžiūnus,
Šio svieto visus galiūnus,
O paaukštino mažuosius,
Visus žmones pakarniuosius.
Ant ubago žvilgterėjo,
Išalkusius papenėjo,
Bet taip žmonėms bagotiemis
Davė pasilikt tuštiemis.
Priėmė saviep už vierną
Izraelių, savo tarną,
Neužmiršo išpildymo
Viešpats savo žadėjimo.
Ką kalbėjo su šventaisiais,
Abraomu ir senaisiais
Tėvais, tai mums ištesėjo,
Kada Sūnus Jo atėjo.
Garbė būk Tėvui Aukščiausiam,
Ir Ano Sūnui mieliausiam,
Su Dvasia Šventa vienamui,
Dievui Traicioj amžinamui. Amen.
Nuotrauka:
Švč. Mergelė Marija Dangaus Karalienė
Autorius: N / A
Sukūrimo metai: XIX a. pab. - XX a. pr.
Kūrimo technika: medis, drožyba, polichromija.
Matmenys: aukštis - 53 cm.
Švč. Mergelė Marija Dangaus Karalienė – siužetas, vaizduojantis Dievo Sūnaus Motiną, kuriai buvo išpranašauta būti dangaus karaliene. Pasak legendų, užbaigusi žemišką gyvenimą Marija pirmoji iš visų žmonių prikelta iš numirusių ir su kūnu ir siela paimta į dangų. Marija vaizduojama su karališka karūna, po kojomis pamynusi žaltį, rankas sudėjusi ant krūtinės maldai, žemyn žvelgiančios akys ramiu, giliu žvilgsniu stebi pasaulį.
Su kokia iškilme buvo Švenčiausia Panelė į dangų atvesta, kame pasvadinta ir kaip karūnavota, tiesą pasakius, negalim žinoti, nes niekas to žmonėms neapreiškė. Žinom vienok, jogei aniolai su šventaisiais yra tiktai tarnais viešpaties Dievo, o Švenčiausia Panelė yra to paties Motina, todėl ir gali išmelsti nuo sūnaus savo ko vien norėdama. Viešpats Jėzus, kaipo tikras Dievas, nors yra be prilyginimo didesnis už motiną savo sutvertą, tačiau turi sūdyti žmones. O Švč. Marija nė vieno nesūdija, bet kaipo motina globia savo brolius žmones, šaukiančius jos pagalbos. Pati, būdama ant žemės, daugel vargų datyrė, numano mūsų nelaimes ir geidžia tas atitolinti. Dėl to tai turim daug stebuklingų abrozdų Švenčiausios Panelės, daug vietų, kuriose ypatingai žmonėms padeda. [Motiejus Valančius, „Gyvenimas Švenčiausios Marijos Panos“, Raštai 3, p. 291–293]
Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 182. Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 183; Gedimino Petraičio tradicinės liaudies skulptūros rinkinys. Red. Marytė Slušinskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012, P. 14.