Formaliai Lietuva savo Nepriklausomybę atkūrė 1990 m. kovo 11 d., tačiau čia tuomet tebešeimininkavo okupacinė kariuomenė, o pasaulio valstybės mūsų Nepriklausomybę pradėjo pripažinti tik po 1991 m. Sausio įvykių. Rusija Lietuvos Nepriklausomybę pripažino 1991 m. liepos 29 d., tačiau jos kariuomenė iškart nebuvo išvesta. Tik prieš dvidešimt metų, 1993 m. rugsėjo 31 d., kai mūsų diplomatų ir trims Baltijos valstybėms palankaus Rusijos prezidento Boriso Jelcino dėka buvo išvesta okupacinė kariuomenė, Lietuva tapo formaliai suverenia, nepriklausoma valstybe. Tačiau ar realiai tapo ir ar gali tapti nepriklausoma šiuolaikiniame pasaulyje Lietuva, dera pasvarstyti.

Priklausomybė nuo sovietinio paveldo

Kovo 11-osios Lietuvai nepriklausomybę atgauti iš Vasario 16-osios Lietuvos dar išlikusio paveldo, iš partizaninio karo aukų, iš galutinai nesužlugdytos Bažnyčios veiklos spėkos dar užteko, tačiau sovietinis paveldas su komunistine partine nomenklatūra niekur nedingo, pasispyriojęs siekiui nepriklausomybę atgauti ir keliskart „persikrikštijęs“, įsitvirtino visose, net aukščiausiose valstybinėse struktūrose. Nomenklatūrai tapo palankūs ir demokratiniai rinkimai į valdymo organus, nes ji turėjo kompetenciją valdyti, kas tokią tikrovę iš tikrųjų ir atitiko. Vasario 16-osios Lietuvos kompetenciją valdyti turėję ministrai, įvairių valstybinių struktūrų vadovai buvo fiziškai sunaikinti ar nuo raudonojo teroro pasitraukę į užsienius, likusi „homo sovieticus“ masė, tapusi demokratijos „patrankų mėsa“, atvėrė kelia į valdžias nuo kolūkio pirmininko iki pirmojo kompartijos CK sekretoriaus. Išliko „telefoninė teisė“ ginti ar globoti komunistinės nomenklatūros narius, savo krėsluose išliko sovietiniai prokurorai ir teisėjai, milicija, persivadinusi policija, išliko, prichvatizavę pramonę ir žemės ūkį, dabartiniai milijonieriai. Ir, jau nebepriklausomai nuo partinės priklausomybės, valdžios veikia sovietiniais metodais, buvę sąjūdininkai ujami ir vejami iš užimamų valstybinių pareigų, o policija tvarkosi su tiesos ir teisingumo siekiančiais piliečiais tarsi sovietinis OMON-as, taip išniekindama valstybės simbolį Vytį ant savo uniformų rankovių.

Skaityti toliau: Nepriklausomybė su dvejopa priklausomybe

Politikos apžvalgininkė Inga Volskytė

Kas yra musulmonai?

Galvojate, kad galite atpažinti musulmoną pagal aprangą ar tautybę? Pagalvokite dar kartą. Beveik ketvirtadalis pasaulio gyventojų yra musulmonai. Ir nors kai kurie žmonės klaidingai tiki - jog visi musulmonai yra arabai (arba atvirkščiai) - arabai sudaro tik 18% pasaulio musulmonų. Musulmonų yra visur nuo pat Vakarų Afrikos iki Rytų Europos, Kinijos ir Filipinų, ir jų skaičius Vakaruose vis didėja. Musulmonų yra visų rasių ir odos spalvų, įvairiausių profesijų ir visuomeninių padėčių. Nuo Islamo pradžios jie yra reikšmingai prisidėję prie kiekvienos žmogaus siekimo srities, pradedant tiksliaisiais mokslais, baigiant menu ir humanitariniais mokslais. Šiandieniniame „pasauliniame kaime“ nėra tokios vietos žemėje, kur jie nedarytų įtakos. Be to, nepaisant žiniasklaidos šališkumo, didžioji dauguma musulmonų gyvena stabiliose, mylinčiose šeimose ir neturi nieko bendra su terorizmu ir kitais prievartos aktais.

Skaityti toliau: KAS YRA ISLAMAS?

Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti

(Jn 15, 13)

Atgavę nepriklausomybę nedaug pasidžiaugėme laisve. Partizanams dar nepastatytas paminklas. Per televiziją, spaudoje ir gyvu žodžiu niekinama mūsų kova ir kovotojai. Valstybės saugumo organai tyli tarsi jų nėra. Kas tik nori, gali nebaudžiami falsifikuoti mūsų istoriją ir laisvės kovotojus. Jau 23 metai kaip gyvename tarsi laisvą gyvenimą. Nebėra senųjų klasikų rašytojų, nebėra lietuviškų dainų, kurios lengvina lietuvių dalią ir skatina kūrybinį darbą. Visur tik kalbos apie ekonomiką, tarsi mes gyventume marksistinėje valstybėje.

Įsigalėjo alkoholizmas. Žmonės prageria savo ir savo vaikų sveikatą ir protą. Geria net mokinukai. Paskutiniais okupacijos metais vienam žmogui tekdavo 12 1 degtinės, o dabar 20 1. Bet šito pavojaus beveik niekas nemato. Narkotikai, vagystės išaugo. Atsirado šimtai milijonierių. Ar gali sąžiningai dirbantys žmonės būti milijonieriai. Šeimos išsiskiria. Po Lietuvą marširuoja gėjai, kurių tikslas yra sugriauti šeimas ir išniekinti sūnus ir dukras. Šiemet gėjų apsaugai Vilniuje išleista (vien policijai, kuri gynė įsiveržusius užsieniečius nuo pasipiktinusios tautos) 200 tūkst. litų, o kiti tvirtina, kad net du ar keturis kartus daugiau.

Skaityti toliau: Į LAISVĖS KOVOTOJUS IR VISUS PATRIOTUS

Virš vienintelio išlikusio Lietuvos katalikiško laikraščio „XXI amžius“, einančio jau 24 metus nuo valstybinės nepriklausomybės atsikūrimo ir Bažnyčios išsivadavimo iš ateistinio režimo priespaudos, iškilo grėsmė. Sis periodinis leidinys, garbingai pratęsęs prieškarinės Lietuvos ir sovietinio pogrindžio katalikiškos spaudos tradicijas būti ištikimu ir entuziastingu Katalikų Bažnyčios talkininku pačių dramatiškiausių išbandymų akivaizdoje, nors „niekada negalėjęs džiaugtis lengvu gyvenimu“, dabar yra išties atsidūręs ypač sunkioje situacijoje. Kaip rašoma rugsėjo 6 dieną paskelbtame „XXI amžiaus“ darbuotojų kreipimesi į savo skaitytojus, dėl susidariusių aplinkybių, ypač dėl lėšų stygiaus, „artėja galbūt neišvengiamas laikraščio uždarymas“. Todėl susirūpinę dėl katalikiško laikraščio likimo jo darbuotojai prašo supratimo, solidarumo, pagalbos ir aukų, kad būtų išgelbėtas šis vienintelis Lietuvoje katalikiškas spausdintas laikraštis su svarbiausiais katalikiškai žiniasklaidai iškeltų informacinių, evangelizacinių ir pastoracinių uždavinių atlikimu.

Skaityti toliau: Broliai kunigai ir brangus tikintieji pasauliečiai - padėkime katalikiškam laikraščiui!

2013 m. gegužės 30 d. vykusiame posėdyje Alytaus miesto savivaldybės taryba nusprendė suteikti miesto garbės piliečio vardą Lietuvos kariuomenės pulkininkui Domininkui Jėčiui (po mirties) už veiklą, siekiant išsaugoti ir atkurti Lietuvos valstybingumą.  Plk. Domininkas Jėčys gimė Biržų krašte, tačiau nuo 1936 m. jo gyvenimas, tarnyba ir veikla susijusi su Alytumi:

-    nuo 1936 02 04 tarnavo Alytaus apskrities komendantūroje karininku šaulių reikalams, vėliau buvo XIX Alytaus šaulių rinktinės vado pavaduotojas;

-    nuo 1940 06 28 perkeltas į Seinų komendantūrą ir paskirtas Seinų apskrities kariniu viršininku, atsisakęs Lazdijų aps. LKP(b) komitetui perduoti šaukiamojo amžiaus vyrų sąrašus ir vengdamas suėmimo 1941 05 15 iš karinės tarnybos pasitraukė, slapstėsi;

Skaityti toliau: Gintaras Lučinskas. „Už Dzūkų šalelę paguldė galvelę“

Šventas pavasario rytmetis Klonio gatvėje. Saulė teka. Tai gražiausias gamtos reiškinys Kūrėjo padovanotas žmogui. Bunda gamta, bunda žmogus, paskutinius sapnelius sapnuoja vaikeliai. Ir štai šiame fone siaubo pasakos siužetas. Piktoji ragana užburia motiną, išplėšia širdį - dvasios buveinę, įjos vietą įmeta akmenį ir sukuria planą klastingam apsilankymui pas dukrelę, kad šturmu ją pagrobti iš senelių. Mergytei pas senelius buvo suteikta rami pastogė trūkinėjant ryšiams su motina.

Toliau iš pasakos žanro tenka grįžti į tikrovę, nes pasakos su dviem šimtais ir  keturiasdešimčia „razbainykų“ neteko girdėti. Visi ginkluoti ir kaukėti, su dujom ir elektrošoku, su pjūklais metalui ir laužtuvais, su šunimis.Tai beširdės „motinos“ palyda su ragana priešaky. Jos džiūgauja sumanymo klaikybe. Mačiusieji „razbainykų“ siautėjimą stebėjosi ir teiravosi kas leido įvykti tokiai beprotybei. Deja, prezidentė „razbainykų“ neatpažino. Nežinojo nei Seime nei teisėsaugos tarnybos kam paliepus jie čia atvyko. Pasirodo ir juos visus užbūrė ragana Vaicekauskienė, kuri dabar ir valdo Lietuvą.

Gegužės septynioliktąją kaip neteisybės pavyzdį ilgai minės Lietuva. O reikėjo tiek nedaug, kad tai neįvyktų - darbą reikėjo pradėti malda. Tai būtų buvusi paskutinė minutė motinai paklausti savęs: „Ką gi aš darau?“ Juk iš išgąsčio vaikeliams ir širdelės plyšta arba nuomario liga nepagydomai susergama. Kepures , o gal ir kaukes būtų nusiėmę „razbainykai“ ir juos būtų atpažinęs Dievas ir būtų atsiuntęs žinią, kad jie esą vyrai, tėvai ar broliai, kad jų šventa pareiga ginti, o nepulti. Deja, ne meilės ir ne teisybės vardan vyko ši šėtono puota. Tai ne motina iš globėjos glėbio plėšė mergaitę.Tai įtariamoji teismo procese, kurį vilkinant, į vežimą pastatytą prieš arklį, kraunami liudininkai ir įkalčiai, kad paskardėn netyčia nugarmėtų... Baisiausia, kad į šį vežimą įsodintas vaikas!

Skaityti toliau: O REIKIA TIEK NEDAUG...

Gerb. Žemaičių vyskupijos dvasiškijai,

Praėjusiųjų metų vasario 16 dieną įvyko svarbiausias Lietuvos politiškojo gyvenimo aktas: tautos atstovybė, vykindama tautos valią, paskelbė atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytiną Lietuvos Valstybę, atskyrus ją nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Dabartinė krašto atstovybė ir Laikinoji vyriausybė atjausdama visos tautos geismą, ruošiasi, kiek leidžia sunkios karo aplinkybės, tinkamai paminėti ir pagerbti metines to akto sukaktuves, apvaikštinėjant jas tam tikra tautine iškilme.

Skaityti toliau: Žemaičių vyskupo Kaune 1919 m. vasario 13 d. aplinkraštis vyskupijos dvasiškijai

Justinas Marcinkevičius

Dainos apie kelią

Kad atsikeliu–

Dangų paremtų.

Kad prakalbėtų –

Daug pasakytų.

1

Per kaimą kelias ėjo

Su kryžium ant pečių.

Jis vasarą dulkėjo

Nuo ratų ir pėsčių.

O rudenį pakumpęs ...

Tapnojo atkakliai.

Kabino purvą klumpės,

Pristodavo arkliai.

Skaityti toliau: Justinas Marcinkevičius. Dainos apie kelią

Šiandien,

Lenino gimimo dieną,

visą dieną apie jį galiosiu:
peržiūrėdamas rytinį laikraštį,

apie jį galvosiu;

imdamas į ranką duonos riekę,
apie jį galvosiu;

palydėdamas dukrelę į mokyklą,
apie jį galvosiu;
ir matydamas:

kaip stato naują namą,
apie jį galvosiu;
kaip aukštai virš miesto

skrenda reaktyvinis lėktuvas,

apie jį galvosiu;
kaip šeima į naują butą kraustosi

ir sunkvežimy

moteris prilaiko fikusą -

jo lapai

tartum vėliava plevena,

apie jį galvosiu;

Skaityti toliau: Justinas Marcinkevičius. Šiandien - Lenino Gimimo Dieną

Skaityti toliau: Zigmas Zinkevičius. Apie išsigimusį kosmopolitizmą Lietuvoje: kur jis mus veda

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius

Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau.

Studijos universitete tada nė iš tolo nepriminė dabartinių. Svarbiausias studentų rengimo tikslas buvo jų komunistinis auklėjimas ir ištikimybės komunizmui ugdymas. Visa kita, taigi ir mokslas – antraeiliai dalykai. Dėl to visagaliai partorgai ir komsorgai siautėjo be perstojo. Atviruose partijos ir komjaunimo susirinkimuose būdavo koneveikiami dori, mokslo siekiantys dėstytojai ir studentai vien dėl to, kad jų pažiūros neatitiko bolševikų „tikėjimo“. Demagogija liejosi per kraštus. Reikėjo „tikėti“ prievarta diegiamomis, svetimųjų ideologų primestomis dogmomis, tariamais socializmo dėsningumais, iškreiptu pažangos supratimu. Skelbiami lozungai ir gyvenimo realybė skyrėsi kaip dangus nuo žemės. Abejoti bolševizmo „tiesomis“, juo labiau viešai reikšti savo abejonę, buvo nevalia, privalėjai „tikėti“. Jaunimo idėjinis nuodijimas neturėjo ribų.

Skaityti toliau: Atsiminimai apie poetą Justiną Marcinkevičių: jo asmenybės dvilypumas

Talkininkai okupantams - KGB rezervo karininkai

Skaityti toliau: Talkininkai okupantams - KGB rezervo karininkai

Petras Plumpa. Stribai

Tiesos.lt redakcija   2013 m. balandžio 24 d. 22:53

Pokaryje su Lietuvos partizanais buvo kovojama įvairiais būdais.

Bet buvo išskirtinė grupė žmonių, smurtavusių prieš gyventojus. Tie vadinamieji žmonės buvo stribai – vietiniai okupanto kolaborantai, plėšę ir žudę brolius lietuvius.

Apie jų veiklą okupuotoje Lietuvoje rašoma A.Kašėtos, B.Ulevičiaus, N.Gaškaitės ir D.Kuodytės knygoje „Lietuvos partizanai“:

„Vos atvykęs į Lietuvą, 1944 07 27 LSSR Vidaus reikalų komisaras J.Bartašiūnas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose įkūrė naikintojų batalionus po 150 asmenų. Šių batalionų viršininku paskirtas papulkininkis I.Eismont – Glazunov. Apskrityse kuriamų naikintojų būrių viršininkais tapo NKVD viršininkai, pavaduotojais – KP(b) apskričių komitetų darbuotojai.

Skaityti toliau: Stribai

Skaityti toliau: Dar kartą apie gėjų nusikaltimus

Lietuvos patriotai ir Laisvės kovotojai!

Piktos jėgos ir vėl okupuoja mūsų Tėvynę.

Šių metų liepos 27 diena buvo tragiška Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Valdžia (Prezidentė, Seimas ir Ministrų kabinetas) leido Vakarų ištvirkėliams, taip vadinamiems gėjams, laisvai siausti Vilniuje. Jie savo manifeste skelbė, kad sugriaus mūsų šeimas ir ištvirkinsvaikus. O šeima juk yra valstybės pagrindas. Taigi, taip atvirai neveikė net ir bolševikai. Tik dora tauta gali išlikti ir kurti šviesesnį Rytojų.

Aiškesnio priešo kaip dabar nėra ir nebus. O Valdžia šito pavojaus nepastebi. Sumobilizavo šimtus policininkų su fotoaparatais ir ginklais. Šlaistėsi Gedimino prospekte. Policijos mašinos važinėjo su įjungtais signalais. Centrine gatve jodinėjo raitoji policija. Dangų raižė policijos malūnsparnis. Čia pat meldėsi žmonės prie Arkikatedros. Visi buvo susirūpinę Tautos ateitimi.

O juk galėjo tikinčiuosius pakviesti maldai ir į Katedrą.

Skaityti toliau: Lietuvos patriotai ir Laisvės kovotojai!

Ir vėl nauji dideli pavojai Lietuvai... Daugelis ją šmeižia Lietuvoje ir užsienyje. Trimituoja, kad Lietuvoje nėra jokių tautinių ir ideologinių mažumų laisvės. Dabartinis gyvenimas liudija, kad tautinės, ideologinės mažumos ir nusikaltėliai Lietuvoje turėjo daugiausiai laisvės. Kiek daug Europoje buvo nubausta už kolaboravimą su vokiečiais. O Lietuvoje nenukentėjo nė vienas tardytojas, prokuroras ar teisėjas. O nusikaltimai Lietuvoje buvo padaryti dideli. Tauta neteko beveik trečdalio savo gyventojų. Vien miškuose žuvo apie 22 tūkstančius partizanų. Išvargę žmonės paliko savo bylą spręsti Dievui. Nusikaltėliai pamatę, kad jų niekas nepersekioja, bandė įtikinti kitus, kad krikščionys yra silpni. Mus nustebino vienas straipsnio teiginys, kad Prancūzijoje Arkango meras Jan Michel Koleau atsisakė patvirtinti dviejų gėjų moterystę.  „Būdamas katalikas atsisakiau tuokti gėjų porą. Man santuoka yra moters ir vyro santuoka, turint tikslą gimdyti vaikus. Ta lygybės parodija – didelė melagystė. Geriau jau rinktis kartuves nei nusileisti“ – sakė J. M. Koleau.

Ar turėjo kitą pasirinkimą krikščionis?  Ir jo laukia 5 metai laisvės atėmimo ir 75 tūkstančiai eurų baudos.

Ta pačia proga siūlau paskaityti Daliaus Stanciko straipsnį „Grįžtam į krikščionių persekiojimo laikus?“ („Katalikas“, 2013 07 19). Gyvenime pilna įvairių klaidingų idėjų ir pavyzdžių, todėl eiliniam žmogui sunku susiorientuoti. Šį žurnalisto Daliaus Stanciko straipsnį turėtų paskelbti visose bažnyčiose.
Gaila, kad nežinom šito sąmoningo kataliko adreso. Norėtume padėkoti jam už krikščionišką drąsą ir gražų pavyzdį. Labai prašytume Paryžiaus lietuvių bendruomenę, kad jie surastų šį garbingą žmogų ir padėkotų jam Lietuvos vardu.

Skaityti toliau: Pirmyn už Dievą ir Tėvynę!

"Lietuvos žinios" (2010 04 06) paskelbė Kęstučio Girniaus rašinje„Teisinėje valstybėje homoseksualų teisės turi būti ginamos“.

Sunku patikėti, kad tai nešališkiausio Lietuvos politikos apžvalgininko tekstas. Tačiau patikėti tenka, kai pamatai, kad jis vis dėlto pajungtas vienam principui – asmens, o ne tautos teisių gynimui. Tad kalbėti tenka ne tiek apie homoseksualus, kiek apie konceptualinio pobūdžio problemą.

  Jau daug kartų esu siūlęs išsiaiškinti ir apsispręsti, kur ir kaip gyvename – pagal Kovo 11-ąją atkurtos valstybės Konstituciją ar kitą, pavyzdžiui, Europos Sąjungą kuriančią Lisabonos sutartį. Tai padaryti būtina: Kovo 11-ąją atkurta valstybė gyvenimą reglamentuoja 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri pati gana fundamentaliai akcentuoja asmens teises ir laisves, bet vis dėlto subordinuoja jas tautos gyvenimui; nuo 2004 m. gegužės 1-osios Lietuvos valstybei įsigalioję Žmogaus teisių deklaracija pagrįstos Lisabonos sutarties reikalavimai tautos kaip kriterijaus nebemini.

K. Girniaus rašinys paremtas būtent Lisabonos sutarties Lietuvai implikuojama juridika ir visiškai nekreipiama dėmesio į Lietuvos 1992 m. Konstituciją, kuri mums tebetvirtina, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai, o Valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Taigi Lietuvos homoseksualai yra ne šiaip jau neaiškios teisinės sistemos, ir net ne Europos Sąjungos piliečiai, o visų pirma Lietuvos valstybės piliečiai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl dar kartą, nes tai svarbu aiškinantis iš mąstysenos skirtybių einančias išvadas: Lietuvos homoseksualai yra Lietuvos teisinės sistemos objektai, nes jeigu ne jos, tai taip ir sakykime: Europos Sąjungos.

Skaityti toliau: Ką reiškia ginti homoseksualų teises?

JAV PREZIDENTO GEORGE BUSH’O KALBA

Vilnius, Rotušės aikštė, 2002 lapkričio 23

Ačiū už jūsų draugystę. Man garbė būti kartu su kt. Prezidentais ir dėkoju, kad jie atvyko. Laurai ir man yrą garbė praleisti su jumis šią dieną Tai yra svarbi diena Lietuvos istorijoje ir Baltijos valstybių istorijoje, NATO istorijoje ir Laisvės kovų istorijoje. NATO valstybės atvėrė Lietuvai ir kitoms šešioms demokratinėms Europos valstybėms duris į Aljansą. A Džiaugiamės galėdami pakviesti Lietuvą į didžiąją Šiaurės Atlanto sąjungą. Daug žmonių abuojo, ar ši šalis atgaus laisvę, tačiau JAV visada pripažino tik nepriklausom^Lietuvos valstybę. Tikėjome, kad šis žemynas nebus padalytas per amžius, žinojome, kad bus panaikintos dirbtinės padalinimo linijos, kurias sukūrė diktatoriai. Šiandien susiskaldymas jau praeityje.

Skaityti toliau: JAV PREZIDENTO GEORGE BUSH’O KALBA

B u v. JAV Prezidentui

Mr. Ronald Reagan

11000 Wilshire Blvd.

Beverly Hills, Ca

Pone Prezidente,

Dėkoju Dievui, Jums ir geriesiems mano tautiečiams už sudarytą progą pernai rugpjūčio 22 d. susitikti su Jumis Los Angeles. Pusvalandis, praleistas Jūsų darbo kambary, paliko visam gyvenimui neišdildomą įspūdį. Turėjau laimės sutikti dvi didžiausias šių dienų asmenybes: Romos Popiežių Joną Paulių II-ąjį ir JAV Prezidentą Ronald Reagan.

Nesenai per Amerikos televiziją pasakyti Jūsų žodžiai sovietams: “ Palikite Pabaltijo tautas.... Dėl to yra atėjęs laikas Tarybų Sąjungai sugrąžinti Pabaltijo kraštams laisvę, leisti jiems savarankiškai gyventi”, iš naujo sukėlė Pabaltijiečių širdyse, gyvenančių savo okupuotoje tėvynėje ar komunistų genocido išblaškytų po visą pasaulį, didį džiaugsmą ir moralinį padrąsinimą tęsti savo šventą kovą demokratinėmis priemonėmis už laisvę ir nepriklausomybę iki visiškos pergalės. Jūsų moralinė parama šiuo kritišku metu Pabaltijiečiams, kada šios trys tautos gyvena netikrume ir baimėje, bijodamos, kad iš naujo gali pasikartoti kruvini Gruzijos ar Azerbaidžiano įvykiai jų tėvynėje, yra nepaprastai svarbi.

Skaityti toliau: Laiškas JAV Prezidentui R. Reiganui

Brigados generolas

ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS

1918 03 06—1957 11 29

Visiškai slaptai

AKTAS

1956 m. spalio 15d., Vilnius

Mes, žemiau pasirašę gydytojų komisija, kurios sudėtyje LTSR MVD kalėjimo Nr. 1 chirurginio skyriaus vedėja vyr. ltn. E. A. Lagoiskaja, chirurgas konsultantas V. S. Vorobjov, san. dalies viršininkas kpt. Kuzmin surašėme aktą apie tai, kad:

Kalinys Ramanauskas Adolfas, Liudviko g. 1918 m. pristatytas į kalėjimo Nr. 1 chirurginį skyrių 1956 m. spalio 12 d. 16 val. 30 min. itin sunkioje būklėje.

Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės, periodiški visų kūno galūnių raumenų traukuliai.

Pulsas vos juntamas, minkštas kr. spaudimas 60/40 mm Hg. Ligonis visas kruvinas. Lytinių organų srityje masyvus raištis persisunkęs šviežiu raudonu krauju, nuėmus raištį pastebėti didžiuliai kraujo krešuliai, ant mašnos - plati plėštinė žaizda, padengta kraujo krešuliais.

Skaityti toliau: Brigados Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1918 03 06-1957 11 29

Lietuvių Tauta po ilgos ir kruvinos bolševikų okupacijos atgavo Laisvę (neteko beveik trečdalio savo gyventojų). Atgavus Laisvę neturėjo nei dienos be grasinimų ir piktų linkėjimų. Nedavė nė vienos valandėlės mūs Tėvynei atsikvėpti.

Liepos 27 d. kyla naujas milžiniškas pavojus - 800 Vakarų gėjų arba ištvirkėlių rengiasi Vilniaus okupacijai. Dabar visus pavojus sukelia Lietuvai arba bolševikai, arba masonai. Gėjai yra tik jų veiklos instrumentas. Iki šiol Lietuvoje nutylima apie bolševikų sušaudytus 17 ministrų, kitus numarintus kolchozuoze, 8 majoro Jono Bulvičiaus bendražygius, 9 generolus, 2 vyskupus ir daugelį kunigų. Vardan Tėvynės Laisvės kentėjo ir žuvo beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. 22 tūkstančiai partizanų žuvo Lietuvos miškuose. Kiti pateko į nelaisvę ir buvo sušaudyti. Tai liudija parašai ant buvusių saugumo rūmų pamatų. O kur dar politiniai kaliniai?

Štai ką gėjai skelbia savo 1987 m. išspausdintame žurnalo “Gėjų bendruomenės naujienos” manifeste "Gėjų revoliucionieriai" :

"Šeima yra melo, išdavystės, vidutinybių, veidmainystės ir smurto židinys, todėl ji bus panaikinta. Šeima tik slopina vaizduotę ir pažaboja laisvą valią, todėl ji turi būti likviduota. Genetinėse laboratorijose bus pradėti ir išauginti tobuli berniukai. Jie augs komunose, prižiūrimi ir bei auklėjami homoseksualių eruditų".

Skaityti toliau: Lietuvos patriotai, dėmesio!

Dar turi tiek daug padaryti

Balandžio 17-ąją Benediktas XVI šventė savo 83-iąjį gimtadienį. Rytoj sukaks penkeri metai, kai jis pradėjo eiti popiežiaus pareigas. Nors šį jubiliejų temdo nėšio pstantis skandalas dėl dvasininkų vykdyto vaikų seksualinio išnaudojimo, palaimintojo vardą pasirinkęs Katalikų bažnyčios vadovas nesieja kunigų, pedofilų su tikėjimu ir iš visos širdies ragina tikinčiuosius plačiai atverti duris Kristui.

2005 metų balandžio 19 dieną Vatikane iš kamino pasirodę balti dūmai pranešė, kad katalikai turi nanją popiežių, ir netrukus pasirodė juo išrinktas vokietis Josephas Ratzingeris. Kreipdamasis j susirinkusią minią Benedikto XVI vardą pasirinkęs Bažnyčios vadovas sakė: „Kardinolai išrinko mane, paprastą ir kuklų Viešpaties vynuogyno darbininką, kuris turės pakeisti didįjį popiežių Joną Paulių II. Mane guodžia faktas, kad Viešpats žino, kaip dirbti su neadekvačiais įrankiais.“

Skaityti toliau: Dar turi tiek daug padaryti

Mus moko JAV katalikų vyskupai

Remdamiesi Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo tradicija, kurios ištakos glūdi evangeliniame Kalno pamoksle, o naujiesiems laikams pritaikytos nuostatos pirmą kartą suformuotos popiežiaus Leono XIII 1891 metų enciklikoje „Rerum novarum“, beveik visų šalių vyskupai svarbių valstybei parlamento ar prezidento rinkimų išvakarėse paskelbia savo socialinį kreipimąsi į tikinčiuosius rinkėjus. Taip ganytojai nori priminti visiems Bažnyčios nariams, kad per šį rimtą pilietiškumo išbandymą jie turi būti vieninga „sąžinės bendruomene“, o ne įvairių, dažnai viena kitai prieštaraujančių interesų grupių veikėjais ar paklusniais vykdytojais.

Vyskupų priešrinkiminis kreipimasis pirmiausia yra paraginimas visiems katalikams rinkėjams, kad jie rimtai įvertintų kiekvieną kandidatą, kiekvienos partijos rinkimų programą, vadovaudamiesi pateiktais krikščioniško mokymo principais - bendruoju gėriu, pagarba žmogaus gyvybei, orumui ir žmogaus teisių gynimui. Kreipimasis taip pat yra reikšminga sielovadinė direktyva, skirta parapijų klebonams, visiems kunigams bei Bažnyčios socialiniams darbuotojams ir katalikiškų organizacijų aktyvistams, kad jie patys išsiaiškintų ir padėtų visiems tikintiesiems susiorientuoti atskirti esminius dalykus nuo lengvabūdiškų pažadų ir vilionių. Dėl to neretai specialios komisijos parengtas vyskupų kreipimasis (pavyzdžiui, toliau aptariamas JAV vyskupų konferencijos laiškas „Tikinčiųjų pilietiškumas: pilietinė atsakomybė naujajam tūkstantmečiui“) paskelbiamas prieš kelis mėnesius ar net metus iki rinkimų ir išsamiai aptariamas kunigų susirinkimuose, kitų pastoracinių darbuotojų seminaruose, apie jį rašoma katalikiškoje spaudoje. Pagaliau, kreipimasis yra skirtas patiems politikams ir partijoms, kad jos žinotų, ko nori Bažnyčia, o jeigu patys politikai yra tikintys, katalikai, - kad paklaustų savo sąžinės, ar jų veiksmai ir programinės nuostatos tikrai yra krikščioniškos.

Skaityti toliau: Mus moko JAV katalikų vyskupai

Gresiantys Lietuvai pavojai ir išeities ieškojimas

Mūsų dienų gyvenimo patirtis liudija, kad ekonominis ir dvasinis gyvenimas eina žemyn. Lietuvai vėl iškyla Hamleto klausimas: būti ar nebūti.

Reikalinga kova už tolimesnį tautos išlikimą. Siūlome:

1. Kiekviena šeima privalo turėti Lietuvos vėliavą - trispalvę ir nurodytu laiku ją iškelti. Deja, paskutiniu laiku kai kurie seimūnai vėliavą nuvertino, reikalaudami ją kelti tik Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.

2. Kiekvieno patrioto bute turi kabėti Lietuvos herbas - Vytis.

3. Pabrėžiant Lietuvos Laisvės kovų svarbą, turi kabėti ir ketvirtojo Lietuvos prezidento, buvusio partizanų vado, generolo Jono Žemaičio - Vytauto portretas.

Šiuos atributus galima nesunkiai surasti ir įsigyti.

Moralinis-dvasinis nusiteikimas:

1. Kiekvieno kataliko namuose turi būti didelis kryžius.

2. Kiekvienas katalikas turi turėti asmeninį rožančių ir maldaknygę, o kiekviena šeima -Šventąjį Raštą. Šiuo metu yra išleistas visas Šventasis Raštas ir atskirai - Naujasis Testamentas. Jis tekainuoja tik 13 litų. Jei yra galimybė, būtina įsigyti platųjį Katekizmą. Šiuos leidinius būtina laikyti pagarbioje vietoje, pvz. bufete vietoj stiklelių.

Skaityti toliau: Gresiantys Lietuvai pavojai ir išeities ieškojimas