Dievo artumo ieškojimas artina prie trokštamos būsenos šioje žemėje

Kun. Algirdas Paliokas SJ

Asmeninio archyvo nuotrauka

Leidykla „Naujasis lankas“ neseniai išleido knygą „Artumo patirtis“. Ją sudarė kun. Algirdas Paliokas SJ. Tai – penktoji šio kunigo jėzuito knyga. Anksčiau išleistos „Meilei pasibeldus“ (1995, du leidimai), „Gegužinės pamaldos“ (1997), „Žodžiai“ (2004), „Invokacijos“ (2008). Naujoji kunigo knyga yra jo rekolekcijų ir bendravimo laiškais su šešiais jų dalyviais, ieškančiais Dievo, rezultatas, supažindinimas su tikėjimo patirtimis. Perskaitę šią knygą kunigui pateikėme klausimų, kuriais norėjome sužinoti apie jos atsiradimo kelią ir patikslinti pagrindines čia pateikiamas mintis.

Papasakokite apie savo pažintį su naujos Jūsų sudarytos knygos „Artumo patirtis“ herojais. Kaip ji prasidėjo? Kaip dažnai ir kokiu būdu su jais bendraujate?

Viskas prasidėjo nuo jėzuitiškų rekolekcijų padieniui pagal knygą „Eik į savo kambarėlį“. Trys iš jų atliko jas ne pas mane ir trys su manimi. Bendravimas vyksta ir toliau. „Kambarėlio“ dėka įsisavinę mąstomąją maldą su kiekvienais mokslo metais jie kopia dvasingumo laipteliais aukštyn. Vieni iš jų susitinka grupelėje kas savaitę pasidalinti dvasinio gyvenimo eiga, atradimais ir Viešpaties „prisilietimais“, kiti dėl šeimos ar kitų priežasčių negalėdami taip dažnai susitikti, kas mėnesį ateina dvasiniam pokalbiui ir išpažinčiai. Pastebėjau, kad atradusiems gyvąjį Dievą ir praktikuojantiems gyvąjį ryšį kassavaitiniai susitikimai tampa malonia ir džiugia būtinybe. Ne kartą prieš skirstantis pasigirsta: „Kaip gera mums čia būti! O kad gyvenimas nors kiek būtų į tai panašus!“ Tada paaiškinu: „Taboras trunka trumpai, nes tokia žemiško gyvenimo lemtis. Bet nenusiminkite – jūsų Dievo artumo ieškojimas, keisdamas jūsų santykius su Dievu, palaipsniui, kartais labai nežymiai keičia juos ir šeimoje, o tai jau artina prie trokštamos būsenos šioje žemėje“.

Bet Jūs turbūt artimiau bendraujate ir su kitais asmenimis atskirose grupelėse? Kaip tie susitikimai vyksta? Ar jie yra labiau jėzuitų būdas bendrauti su tikinčiaisiais?

Paprastai grupelėje kalba visi. Jeigu matau, kad atsakant į dienos temą įsipina ir koks neaiškumas ar tiesioginis klausimas, tai paaiškinu, atsakau į klausimą. Dvasiniame kelyje visada iškyla neaiškumų, nes to kelio nepažįsti, juo nesi ėjęs. Tai – tarsi pirmasis gimdymas su daugybe problemų. Aišku, bėgant laikui „baltosios dėmės“ tikėjimo žemėlapyje mažėja, vis aiškiau žmogus supranta tų sunkių ir nemalonių dalykų prasmę bei reikšmę, ir darosi vis šviesiau gyventi šiame „ašarų klonyje“, kaip būdavo sakoma anksčiau. Kažkokio specifiškai jėzuitiško bendravimo su žmonėmis nėra. Tačiau atsakinėjant ar aiškinant naudojamasi ne tik teologija, bet ir šv. Ignaco „Dvasinių pratybų“ principais.

Skaityti daugiau: Dievo artumo ieškojimas artina prie trokštamos būsenos šioje žemėje