Lietuva pavojuje...
Prieš akis prezidento rinkimai. Iš spaudos aišku, kad į šį aukščiausią valstybės postą pretenduoja ir bolševikai, ir lenkai. Iš jų kalbų aiškėja, kas yra Lietuvos draugai, o kas – priešai. Per visą bolševikų okupaciją jie naikino Lietuvą ir norėjo jos vardą ištrinti iš pasaulio žemėlapio. Visi kolaborantai ir valstybės priešai per šiuos 24 laisvės metus neprisipažino nusikaltę ir nepadarė atgailos. Ir begėdiškai pretenduoja į prezidento postą. Iš dabartinių laikraščių matosi ne tik kas pretenduoja į aukščiausią postą, bet ir tie, kurie juos užstoja, reklamuoja. Rinkti šituos žmones į Lietuvos valdžią yra pažeminimas Lietuvos laisvės kovotojų: politinių kalinių, tremtinių ir visų, kurie Lietuvoje kovojo prieš okupantus.
Lietuvoje žuvo apie 22 tūkst. partizanų. Kiti pateko į nelaisvę ir buvo KGB sušaudyti. Tik maža dalis grįžo iš lagerių, bet be sveikatos greitai mirė. Labiau pažeminti laisvės kovotojų neįmanoma, kaip dabar norima tai padaryti. Lietuva neteko apie trečdalį savo gyventojų. Ir visi spėjo jau užmiršti budelius ir aukas.
Dar kartą apie užmirštus Lietuvos didvyrius
.jpg)
SUŠAUDYTAS MINISTRŲ KABINETAS
Tokio pavadinimo Gedimino Adomaičio straipsnis buvo išspausdintas 2005.02.17 d. laikraštyje „Lietuvos Aidas" No 39 (9528).Čia teikiamas straipsnis su pakeitimais ir papildymais.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. - 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto ( MK) narių. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo mirę, šeši gyveno užsienyje. Simonas Rozenbaumas buvo Palestinoje, Julius Bruckus - JAV, Augustinas Voldemaras 1938 metais ištremtas į užsienį ( už nepavykusį karinį pučą), nepaprastaisiais ir įgaliotaisiais ministrais dirbo Povilas Žadeikis (JAV), Stasys Lozoraitis (Italijoje), Petras Klimas (Prancūzijoje).
Skaityti daugiau: Dar kartą apie užmirštus Lietuvos didvyrius
Bažnyčia ir valstybė (Katalikams būtinai žinotina)
Antanas GAILIUS
Vos pasakę frazę Bažnyčia ir valstybė, bemaž išsyk galvojame apie šių dviejų institucijų konfliktą. Ir kalbu čia ne apie Sovietų Sąjungą, bei apie Lietuvos Respublika. Tokia padėtis mažų mažiausiai keista, nes Lietuva laiko save krikščioniška šalimi, nė viena valstybės šventė neapsieina be garbingiausiose katedrose aukojamų šventųjų Mišių, kuriose dalyvauja pirmieji valstybės pareigūnai. Bet viešojoje erdvėje vis tiek nuolatos kalbama apie Bažnyčios kišimąsi į politiką ir apie būtinybę apsaugoti mus nuo šio kišimosi.
Jei tikėsime statistika, katalikais skelbiasi esą beveik 80 procentų valstybės piliečių. Vadinasi, rimto Bažnyčios ir likusios visuomenės dalies ginčo atveju Bažnyčios priešininkai neturėtų jokio šanso - turėtume tiesiog konstitucinę daugumą.
Skaityti daugiau: Bažnyčia ir valstybė (Katalikams būtinai žinotina)
Kultūros viceministras Darius Mažintas bando įtikinti, kad okupaciniai simboliai yra kultūros paveldas
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio lietuvių bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Ričardui Malinauskui
Vilniaus merui A. Zuokui
Vilniaus savivaldybės tarybos nariams
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo nariams Žiniasklaidai
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos
K R E I P I M A S I S
Dėl sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto
Vilnius 2013 12 04
2013 09 04 Jums buvo įteiktas Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos reikalavimas „Pašalinti sovietines skulptūras nuo Žaliojo tilto“.
Dėl šio pareiškimo gavome atsakymų. Prezidentūra: „Dėkojame jums už pilietinį aktyvumą ir savo kreipimesi nuolat išreiškiamą Jūsų nuomonę visuomenei aktualiais klausimais. Vertiname jūsų patriotines nuostatas“. LR Seimas: „Perdavėme Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui“. Komitetas savo laiške Kultūros ministerijai ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai rašė: „Komitetas ketina 2013 m. spalio mėnesį šį klausimą svarstyti posėdyje. Prašytume išnagrinėti minėtus dokumentus ir pristatyti Komiteto posėdyje Kultūros ministerijos poziciją šiuo klausimu“. Iki šiol komitetas šio klausimo nesvarstė. Vyriausybės kancleris Kultūros ministerijai rašė: „Ministro Pirmininko pavedimu prašyčiau išnagrinėti Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos reikalavimą dėl sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto. LR Kultūros viceministras D. Mažintas savo laišką vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungai „Dėl Žaliojo tilto skulptūrų“ užbaigia absurdišku aiškinimu, kad „... ŽALIOJO TILTO SKULPTŪROS ŠIANDIEN YRA PAMINKLAS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI“. Vilniaus savivaldybės administracija aiškino, kad savivaldybė galėtų svarstyti klausimą dėl skulptūrų pašalinimo jeigu jos būtų išbrauktos iš Kultūros vertybių registro. Likusieji, į kuriuos buvo kreiptasi, oficialiai nereagavo.
- Tautos atmintis. Ko nevalia ištrinti
- DAR KARTĄ APIE KAUNO GETO
- Sovietų Sąjungos karas prieš Lietuvą
- Kunigas Bronius Laurinavičius
- Išniekinta atmintis
- Į LAISVĖS KOVOTOJUS IR VISUS PATRIOTUS
- PAVOJAUS ŠAUKSMAS
- Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII Vatikane
- LIETUVIŲ TAUTOS KELIAS Į TIKRĄJĄ DEMOKRATIJĄ
- Pal. Jono Pauliaus ll-ojo litanija
Puslapis 5 iš 23




