Į LAISVĖS KOVOTOJUS IR VISUS PATRIOTUS

Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti

(Jn 15, 13)

Atgavę nepriklausomybę nedaug pasidžiaugėme laisve. Partizanams dar nepastatytas paminklas. Per televiziją, spaudoje ir gyvu žodžiu niekinama mūsų kova ir kovotojai. Valstybės saugumo organai tyli tarsi jų nėra. Kas tik nori, gali nebaudžiami falsifikuoti mūsų istoriją ir laisvės kovotojus. Jau 23 metai kaip gyvename tarsi laisvą gyvenimą. Nebėra senųjų klasikų rašytojų, nebėra lietuviškų dainų, kurios lengvina lietuvių dalią ir skatina kūrybinį darbą. Visur tik kalbos apie ekonomiką, tarsi mes gyventume marksistinėje valstybėje.

Įsigalėjo alkoholizmas. Žmonės prageria savo ir savo vaikų sveikatą ir protą. Geria net mokinukai. Paskutiniais okupacijos metais vienam žmogui tekdavo 12 1 degtinės, o dabar 20 1. Bet šito pavojaus beveik niekas nemato. Narkotikai, vagystės išaugo. Atsirado šimtai milijonierių. Ar gali sąžiningai dirbantys žmonės būti milijonieriai. Šeimos išsiskiria. Po Lietuvą marširuoja gėjai, kurių tikslas yra sugriauti šeimas ir išniekinti sūnus ir dukras. Šiemet gėjų apsaugai Vilniuje išleista (vien policijai, kuri gynė įsiveržusius užsieniečius nuo pasipiktinusios tautos) 200 tūkst. litų, o kiti tvirtina, kad net du ar keturis kartus daugiau.

Skaityti daugiau: Į LAISVĖS KOVOTOJUS IR VISUS PATRIOTUS

Broliai kunigai ir brangus tikintieji pasauliečiai - padėkime katalikiškam laikraščiui!

Virš vienintelio išlikusio Lietuvos katalikiško laikraščio „XXI amžius“, einančio jau 24 metus nuo valstybinės nepriklausomybės atsikūrimo ir Bažnyčios išsivadavimo iš ateistinio režimo priespaudos, iškilo grėsmė. Sis periodinis leidinys, garbingai pratęsęs prieškarinės Lietuvos ir sovietinio pogrindžio katalikiškos spaudos tradicijas būti ištikimu ir entuziastingu Katalikų Bažnyčios talkininku pačių dramatiškiausių išbandymų akivaizdoje, nors „niekada negalėjęs džiaugtis lengvu gyvenimu“, dabar yra išties atsidūręs ypač sunkioje situacijoje. Kaip rašoma rugsėjo 6 dieną paskelbtame „XXI amžiaus“ darbuotojų kreipimesi į savo skaitytojus, dėl susidariusių aplinkybių, ypač dėl lėšų stygiaus, „artėja galbūt neišvengiamas laikraščio uždarymas“. Todėl susirūpinę dėl katalikiško laikraščio likimo jo darbuotojai prašo supratimo, solidarumo, pagalbos ir aukų, kad būtų išgelbėtas šis vienintelis Lietuvoje katalikiškas spausdintas laikraštis su svarbiausiais katalikiškai žiniasklaidai iškeltų informacinių, evangelizacinių ir pastoracinių uždavinių atlikimu.

Skaityti daugiau: Broliai kunigai ir brangus tikintieji pasauliečiai - padėkime katalikiškam laikraščiui!

O REIKIA TIEK NEDAUG...

Šventas pavasario rytmetis Klonio gatvėje. Saulė teka. Tai gražiausias gamtos reiškinys Kūrėjo padovanotas žmogui. Bunda gamta, bunda žmogus, paskutinius sapnelius sapnuoja vaikeliai. Ir štai šiame fone siaubo pasakos siužetas. Piktoji ragana užburia motiną, išplėšia širdį - dvasios buveinę, įjos vietą įmeta akmenį ir sukuria planą klastingam apsilankymui pas dukrelę, kad šturmu ją pagrobti iš senelių. Mergytei pas senelius buvo suteikta rami pastogė trūkinėjant ryšiams su motina.

Toliau iš pasakos žanro tenka grįžti į tikrovę, nes pasakos su dviem šimtais ir  keturiasdešimčia „razbainykų“ neteko girdėti. Visi ginkluoti ir kaukėti, su dujom ir elektrošoku, su pjūklais metalui ir laužtuvais, su šunimis.Tai beširdės „motinos“ palyda su ragana priešaky. Jos džiūgauja sumanymo klaikybe. Mačiusieji „razbainykų“ siautėjimą stebėjosi ir teiravosi kas leido įvykti tokiai beprotybei. Deja, prezidentė „razbainykų“ neatpažino. Nežinojo nei Seime nei teisėsaugos tarnybos kam paliepus jie čia atvyko. Pasirodo ir juos visus užbūrė ragana Vaicekauskienė, kuri dabar ir valdo Lietuvą.

Gegužės septynioliktąją kaip neteisybės pavyzdį ilgai minės Lietuva. O reikėjo tiek nedaug, kad tai neįvyktų - darbą reikėjo pradėti malda. Tai būtų buvusi paskutinė minutė motinai paklausti savęs: „Ką gi aš darau?“ Juk iš išgąsčio vaikeliams ir širdelės plyšta arba nuomario liga nepagydomai susergama. Kepures , o gal ir kaukes būtų nusiėmę „razbainykai“ ir juos būtų atpažinęs Dievas ir būtų atsiuntęs žinią, kad jie esą vyrai, tėvai ar broliai, kad jų šventa pareiga ginti, o nepulti. Deja, ne meilės ir ne teisybės vardan vyko ši šėtono puota. Tai ne motina iš globėjos glėbio plėšė mergaitę.Tai įtariamoji teismo procese, kurį vilkinant, į vežimą pastatytą prieš arklį, kraunami liudininkai ir įkalčiai, kad paskardėn netyčia nugarmėtų... Baisiausia, kad į šį vežimą įsodintas vaikas!

Skaityti daugiau: O REIKIA TIEK NEDAUG...