Nancy Reagan atsakymas į laišką

Ordinais apdovanotieji vyskupai, kunigai ir vienuoliai: seserys ir broliai

Ordinais apdovanotieji vyskupai, kunigai ir vienuoliai: seserys ir broliai

(I-asis laipsnis — Vyčio Kryžiaus ordino Didysis Kryžius, II-asis laipsnis — Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis
kryžius; lll-asis laipsnis — Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius; IV-asis laipsnis - Vyčio Kryžiaus ordino
 Karininko kryžius; V-asis laipsnis - Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius;  Lietuvos Didžiojo
 kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiui galioja tas pats vertinimas).

Vysk. Jonas Kauneckas 1998 08 21 3-ojo laipsnio
Vysk. Jonas Boruta 1998 08 21 2-ojo laipsnio
Arkivysk.Julijonas Steponavičius (po mirties) 1999 02 01 2-ojo laipsnio
Vysk. Vincentas Borisevičius (po mirties) 1999 09 24 2-ojo laipsnio
Arkivysk. Sigitas Tamkevičius 2002 01-16 3-ojo laipsnio
Arkivysk. Mečislovas Reinys (po mirties) 2003 01 08 2-ojo laipsnio
Vysk. Teofilius Matulionis (po mirties) 2006 06 07 2-ojo laipsnio
Vysk. Pranciškus Ramanauskas (po mirties) 2006 06 07 2-ojo laipsnio
Kun. Julius Sasnauskas OFM 1996 06 21 4-ojo laipsnio
Kun. Bronius Laurinavičius (po mirties) 1998 08 21 2-ojo laipsnio
Kun.Juozas Zdebskis (po mirties) 1998 08 21 2-ojo laipsnio
Kun. Robertas Grigas 1998 08 21 3-ojo laipsnio
Mons. Alfonsas Svarinskas 1998 08 21 3-ojo laipsnio
Kun. Antanas Ylių Vilkas (po mirties) 1998 11-18 2-ojo laipsnio
Kun. Justinas Lelešius-Grafas (po mirties) 1998 11-18 1-ojo laipsnio
Kun. Karolis Garuckas S J (po mirties) 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Kun. Virgilijus Jaugelis (po mirties) 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Kun. Lionginas Kunevičius (po mirties) 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Kun. Zigmas Neciunskas (po mirties) 1999 02-01 4-ojo laipsnio
Kun. Edmundas Paulionis 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Kun.Kan. Vytautas Vaičiūnas 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Kun. prel.Vincentas Vėlavičius (po mirties) 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Kun. Pranas Gustaitis (po mirties) 1999 09 24 3-ojo laipsnio
Kun. Jonas Zvinys 1999 11 22 4-ojo laipsnio
Kun. Kan.Petras Našlėnas-Kerbelis (po mirties) 2000 05 15. 4-ojo laipsnio
Kun. Česlovas Kavaliauskas , 2001 01 24 4-ojo laipsnio
Kun.Jonas Lauriūnas SJ (po mirties) 2001 08 22 5-ojo laipsnio
Mons. Edvardas Semaška 2004 11 17 4-ojo laipsnio
Kun. Alfonsas Lipniūnas (po mirties) 2005 01 13 3-ojo laipsnio
Kun. Stanislovas Rimkus(po mirties) 2006 06 07 2-ojo laipsnio
Kun. Prel. Mykolas Krupavičius (po mirties)          2006 01 10 1-ojo laipsnio
Kun.prel.Juozas Laukaitis (po mirties) 2009 11 17 4-ojo laipsnio
       
Ses. Felicija Nijolė Sadūnaitė 1998 02 21 2-ojo laipsnio
Ses. Jadvyga Gema Stanelytė 1999 02 01 3-ojo laipsnio
Ses. Birutė Briliūtė 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Br. Anastazas.Janulis (po mirties) 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Ses. Julija Kuodytė 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Ses. Bernadeta Mališkaitė 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Ses. Genovaitė Navickaitė 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Ses. Elena Suliauskaitė  1999 02 01 4-ojo laipsnio
Ses. Ona Vitkauskaitė 1999 02 01 4-ojo laipsnio
Br. Bronius Poškus 1999 07 01 5-ojo laipsnio
Ses. Ada Urbonaitė (po mirties) 2010 02 05 4-ojo laipsnio
Ses. Regina Teresiūtė 2013 07 06    
Ses. Monika Gavėnaitė  2013 07 06    
       
Kun. Kazimieras Kuzminskas    1999 02 01 LDK G 3-ojo l.
Kun. Jonas Kastytis Matulionis 1999 02 01 LDK G 3-ojo l.
Kun. Kazimieras Pugevičius 1999 02 01 LDK G 3-ojo l.
Kun. Algirdas Močius 1999 07 01 LDK G 5-ojo l.

Skaityti daugiau: Ordinais apdovanotieji vyskupai, kunigai ir vienuoliai: seserys ir broliai

Pokalbis apie tai, kur veda liberalizmas ir Dievo išstūmimas

Gal kartais teko girdėti, apie Billi Grehem'o dukters dalyvavimą pokalbių laidoje, kurio pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios teroristinis aktas JAV. Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas leido tokiai baisybei įvykti?

Anna Grehem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė:

- Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko. Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė. Ar galime mes tikėtis iš Dievo palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus paliktų?

Prisiminkime...

Man atrodo, kad viskas prasidėjo tada, kada Medlin Miureij O'Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė, kad mokykla ne vieta maldai. Ir mes tarėme: "Gerai".

Po to kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (Knygos, kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą, kaip patį save!). Ir mes tarėme "Gerai".

Skaityti daugiau: Pokalbis apie tai, kur veda liberalizmas ir Dievo išstūmimas

Ką reiškia ginti homoseksualų teises?

 

"Lietuvos žinios" (2010 04 06) paskelbė Kęstučio Girniaus rašinje„Teisinėje valstybėje homoseksualų teisės turi būti ginamos“.

Sunku patikėti, kad tai nešališkiausio Lietuvos politikos apžvalgininko tekstas. Tačiau patikėti tenka, kai pamatai, kad jis vis dėlto pajungtas vienam principui – asmens, o ne tautos teisių gynimui. Tad kalbėti tenka ne tiek apie homoseksualus, kiek apie konceptualinio pobūdžio problemą.

 Jau daug kartų esu siūlęs išsiaiškinti ir apsispręsti, kur ir kaip gyvename – pagal Kovo 11-ąją atkurtos valstybės Konstituciją ar kitą, pavyzdžiui, Europos Sąjungą kuriančią Lisabonos sutartį. Tai padaryti būtina: Kovo 11-ąją atkurta valstybė gyvenimą reglamentuoja 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri pati gana fundamentaliai akcentuoja asmens teises ir laisves, bet vis dėlto subordinuoja jas tautos gyvenimui; nuo 2004 m. gegužės 1-osios Lietuvos valstybei įsigalioję Žmogaus teisių deklaracija pagrįstos Lisabonos sutarties reikalavimai tautos kaip kriterijaus nebemini.

K. Girniaus rašinys paremtas būtent Lisabonos sutarties Lietuvai implikuojama juridika ir visiškai nekreipiama dėmesio į Lietuvos 1992 m. Konstituciją, kuri mums tebetvirtina, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai, o Valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Taigi Lietuvos homoseksualai yra ne šiaip jau neaiškios teisinės sistemos, ir net ne Europos Sąjungos piliečiai, o visų pirma Lietuvos valstybės piliečiai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl dar kartą, nes tai svarbu aiškinantis iš mąstysenos skirtybių einančias išvadas: Lietuvos homoseksualai yra Lietuvos teisinės sistemos objektai, nes jeigu ne jos, tai taip ir sakykime: Europos Sąjungos.

Skaityti daugiau: Ką reiškia ginti homoseksualų teises?

XX amžiaus tikėjimo liudytojai

Skaityti daugiau: XX amžiaus tikėjimo liudytojai

JAV PREZIDENTO GEORGE BUSH’O KALBA

JAV PREZIDENTO GEORGE BUSH’O KALBA

Vilnius, Rotušės aikštė, 2002 lapkričio 23

Ačiū už jūsų draugystę. Man garbė būti kartu su kt. Prezidentais ir dėkoju, kad jie atvyko. Laurai ir man yrą garbė praleisti su jumis šią dieną Tai yra svarbi diena Lietuvos istorijoje ir Baltijos valstybių istorijoje, NATO istorijoje ir Laisvės kovų istorijoje. NATO valstybės atvėrė Lietuvai ir kitoms šešioms demokratinėms Europos valstybėms duris į Aljansą. A Džiaugiamės galėdami pakviesti Lietuvą į didžiąją Šiaurės Atlanto sąjungą. Daug žmonių abuojo, ar ši šalis atgaus laisvę, tačiau JAV visada pripažino tik nepriklausom^Lietuvos valstybę. Tikėjome, kad šis žemynas nebus padalytas per amžius, žinojome, kad bus panaikintos dirbtinės padalinimo linijos, kurias sukūrė diktatoriai. Šiandien susiskaldymas jau praeityje.

Skaityti daugiau: JAV PREZIDENTO GEORGE BUSH’O KALBA

Laiškas JAV Prezidentui R. Reiganui

B u v. JAV Prezidentui

Mr. Ronald Reagan

11000 Wilshire Blvd.

Beverly Hills, Ca

 

Pone Prezidente,

Dėkoju Dievui, Jums ir geriesiems mano tautiečiams už sudarytą progą pernai rugpjūčio 22 d. susitikti su Jumis Los Angeles. Pusvalandis, praleistas Jūsų darbo kambary, paliko visam gyvenimui neišdildomą įspūdį. Turėjau laimės sutikti dvi didžiausias šių dienų asmenybes: Romos Popiežių Joną Paulių II-ąjį ir JAV Prezidentą Ronald Reagan.

Nesenai per Amerikos televiziją pasakyti Jūsų žodžiai sovietams: “ Palikite Pabaltijo tautas.... Dėl to yra atėjęs laikas Tarybų Sąjungai sugrąžinti Pabaltijo kraštams laisvę, leisti jiems savarankiškai gyventi”, iš naujo sukėlė Pabaltijiečių širdyse, gyvenančių savo okupuotoje tėvynėje ar komunistų genocido išblaškytų po visą pasaulį, didį džiaugsmą ir moralinį padrąsinimą tęsti savo šventą kovą demokratinėmis priemonėmis už laisvę ir nepriklausomybę iki visiškos pergalės. Jūsų moralinė parama šiuo kritišku metu Pabaltijiečiams, kada šios trys tautos gyvena netikrume ir baimėje, bijodamos, kad iš naujo gali pasikartoti kruvini Gruzijos ar Azerbaidžiano įvykiai jų tėvynėje, yra nepaprastai svarbi.

Skaityti daugiau: Laiškas JAV Prezidentui R. Reiganui

Lietuvos valstybę ir tautą sukūrė krikščionybė ir Katalikų bažnyčia

Audrius Bačiulis. Lietuvos valstybę ir tautą sukūrė krikščionybė ir Katalikų bažnyčia

Rinkimų batalijų įkarštyje pasimetė prieš kelias savaites paskelbta žinia, kad, galutiniais gyventojų surašymo duomenimis, 77,3 proc. Lietuvos gyventojų priskiria save Romos katalikų bažnyčiai. Per dešimtmetį nuo praėjusio gyventojų surašymo katalikų skaičius valstybėje sumenko vos 1,7 proc., tad galima drąsiai teigti, kad Lietuva buvo, yra ir išlieka katalikiška šalis.


Skaičius stebėtinai didelis, atmenant, kad penkis sovietmečio dešimtmečius Lietuvos gyventojai buvo auklėjami karingojo ateizmo dvasia, Bažnyčia persekiota ir bauginta, lankantieji pamaldas pašiepiami, laikomi nemokšomis ir keistuoliais. Juoba Lietuvai atsikovojus nepriklausomybę ir įsijungus į Vakarų pasaulį atsidūrėme tokioje pat pabrėžtinai sekuliarioje, Bažnyčios ir ypač krikščionybės atžvilgiu nepakančiai nusiteikusioje savo esme socialistinės Europos Sąjungos bendruomenėje.

Skaityti daugiau: Lietuvos valstybę ir tautą sukūrė krikščionybė ir Katalikų bažnyčia

Brigados Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1918 03 06-1957 11 29

Brigados generolas

ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS

1918 03 06—1957 11 29

 

Visiškai slaptai

AKTAS

1956 m. spalio 15d., Vilnius

Mes, žemiau pasirašę gydytojų komisija, kurios sudėtyje LTSR MVD kalėjimo Nr. 1 chirurginio skyriaus vedėja vyr. ltn. E. A. Lagoiskaja, chirurgas konsultantas V. S. Vorobjov, san. dalies viršininkas kpt. Kuzmin surašėme aktą apie tai, kad:

Kalinys Ramanauskas Adolfas, Liudviko g. 1918 m. pristatytas į kalėjimo Nr. 1 chirurginį skyrių 1956 m. spalio 12 d. 16 val. 30 min. itin sunkioje būklėje.

Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės, periodiški visų kūno galūnių raumenų traukuliai.

Pulsas vos juntamas, minkštas kr. spaudimas 60/40 mm Hg. Ligonis visas kruvinas. Lytinių organų srityje masyvus raištis persisunkęs šviežiu raudonu krauju, nuėmus raištį pastebėti didžiuliai kraujo krešuliai, ant mašnos - plati plėštinė žaizda, padengta kraujo krešuliais.

Skaityti daugiau: Brigados Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1918 03 06-1957 11 29

Lietuvos patriotai, dėmesio!

Lietuvių Tauta po ilgos ir kruvinos bolševikų okupacijos atgavo Laisvę (neteko beveik trečdalio savo gyventojų). Atgavus Laisvę neturėjo nei dienos be grasinimų ir piktų linkėjimų. Nedavė nė vienos valandėlės mūs Tėvynei atsikvėpti.

Liepos 27 d. kyla naujas milžiniškas pavojus - 800 Vakarų gėjų arba ištvirkėlių rengiasi Vilniaus okupacijai. Dabar visus pavojus sukelia Lietuvai arba bolševikai, arba masonai. Gėjai yra tik jų veiklos instrumentas. Iki šiol Lietuvoje nutylima apie bolševikų sušaudytus 17 ministrų, kitus numarintus kolchozuoze, 8 majoro Jono Bulvičiaus bendražygius, 9 generolus, 2 vyskupus ir daugelį kunigų. Vardan Tėvynės Laisvės kentėjo ir žuvo beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. 22 tūkstančiai partizanų žuvo Lietuvos miškuose. Kiti pateko į nelaisvę ir buvo sušaudyti. Tai liudija parašai ant buvusių saugumo rūmų pamatų. O kur dar politiniai kaliniai?

Štai ką gėjai skelbia savo 1987 m. išspausdintame žurnalo “Gėjų bendruomenės naujienos” manifeste "Gėjų revoliucionieriai" :

"Šeima yra melo, išdavystės, vidutinybių, veidmainystės ir smurto židinys, todėl ji bus panaikinta. Šeima tik slopina vaizduotę ir pažaboja laisvą valią, todėl ji turi būti likviduota. Genetinėse laboratorijose bus pradėti ir išauginti tobuli berniukai. Jie augs komunose, prižiūrimi ir bei auklėjami homoseksualių eruditų".

Skaityti daugiau: Lietuvos patriotai, dėmesio!

Dar turi tiek daug padaryti

Dar turi tiek daug padaryti

Balandžio 17-ąją Benediktas XVI šventė savo 83-iąjį gimtadienį. Rytoj sukaks penkeri metai, kai jis pradėjo eiti popiežiaus pareigas. Nors šį jubiliejų temdo nėšio pstantis skandalas dėl dvasininkų vykdyto vaikų seksualinio išnaudojimo, palaimintojo vardą pasirinkęs Katalikų bažnyčios vadovas nesieja kunigų, pedofilų su tikėjimu ir iš visos širdies ragina tikinčiuosius plačiai atverti duris Kristui.

2005 metų balandžio 19 dieną Vatikane iš kamino pasirodę balti dūmai pranešė, kad katalikai turi nanją popiežių, ir netrukus pasirodė juo išrinktas vokietis Josephas Ratzingeris. Kreipdamasis j susirinkusią minią Benedikto XVI vardą pasirinkęs Bažnyčios vadovas sakė: „Kardinolai išrinko mane, paprastą ir kuklų Viešpaties vynuogyno darbininką, kuris turės pakeisti didįjį popiežių Joną Paulių II. Mane guodžia faktas, kad Viešpats žino, kaip dirbti su neadekvačiais įrankiais.“

Skaityti daugiau: Dar turi tiek daug padaryti

Mus moko JAV katalikų vyskupai

Mus moko JAV katalikų vyskupai

Remdamiesi Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo tradicija, kurios ištakos glūdi evangeliniame Kalno pamoksle, o naujiesiems laikams pritaikytos nuostatos pirmą kartą suformuotos popiežiaus Leono XIII 1891 metų enciklikoje „Rerum novarum“, beveik visų šalių vyskupai svarbių valstybei parlamento ar prezidento rinkimų išvakarėse paskelbia savo socialinį kreipimąsi į tikinčiuosius rinkėjus. Taip ganytojai nori priminti visiems Bažnyčios nariams, kad per šį rimtą pilietiškumo išbandymą jie turi būti vieninga „sąžinės bendruomene“, o ne įvairių, dažnai viena kitai prieštaraujančių interesų grupių veikėjais ar paklusniais vykdytojais.

Vyskupų priešrinkiminis kreipimasis pirmiausia yra paraginimas visiems katalikams rinkėjams, kad jie rimtai įvertintų kiekvieną kandidatą, kiekvienos partijos rinkimų programą, vadovaudamiesi pateiktais krikščioniško mokymo principais - bendruoju gėriu, pagarba žmogaus gyvybei, orumui ir žmogaus teisių gynimui. Kreipimasis taip pat yra reikšminga sielovadinė direktyva, skirta parapijų klebonams, visiems kunigams bei Bažnyčios socialiniams darbuotojams ir katalikiškų organizacijų aktyvistams, kad jie patys išsiaiškintų ir padėtų visiems tikintiesiems susiorientuoti atskirti esminius dalykus nuo lengvabūdiškų pažadų ir vilionių. Dėl to neretai specialios komisijos parengtas vyskupų kreipimasis (pavyzdžiui, toliau aptariamas JAV vyskupų konferencijos laiškas „Tikinčiųjų pilietiškumas: pilietinė atsakomybė naujajam tūkstantmečiui“) paskelbiamas prieš kelis mėnesius ar net metus iki rinkimų ir išsamiai aptariamas kunigų susirinkimuose, kitų pastoracinių darbuotojų seminaruose, apie jį rašoma katalikiškoje spaudoje. Pagaliau, kreipimasis yra skirtas patiems politikams ir partijoms, kad jos žinotų, ko nori Bažnyčia, o jeigu patys politikai yra tikintys, katalikai, - kad paklaustų savo sąžinės, ar jų veiksmai ir programinės nuostatos tikrai yra krikščioniškos.

Skaityti daugiau: Mus moko JAV katalikų vyskupai

Gresiantys Lietuvai pavojai ir išeities ieškojimas

Gresiantys Lietuvai pavojai ir išeities ieškojimas

Mūsų dienų gyvenimo patirtis liudija, kad ekonominis ir dvasinis gyvenimas eina žemyn. Lietuvai vėl iškyla Hamleto klausimas: būti ar nebūti.

Reikalinga kova už tolimesnį tautos išlikimą. Siūlome:

1. Kiekviena šeima privalo turėti Lietuvos vėliavą - trispalvę ir nurodytu laiku ją iškelti. Deja, paskutiniu laiku kai kurie seimūnai vėliavą nuvertino, reikalaudami ją kelti tik Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.

2. Kiekvieno patrioto bute turi kabėti Lietuvos herbas - Vytis.

3. Pabrėžiant Lietuvos Laisvės kovų svarbą, turi kabėti ir ketvirtojo Lietuvos prezidento, buvusio partizanų vado, generolo Jono Žemaičio - Vytauto portretas.

Šiuos atributus galima nesunkiai surasti ir įsigyti.

Moralinis-dvasinis nusiteikimas:

1. Kiekvieno kataliko namuose turi būti didelis kryžius.

2. Kiekvienas katalikas turi turėti asmeninį rožančių ir maldaknygę, o kiekviena šeima -Šventąjį Raštą. Šiuo metu yra išleistas visas Šventasis Raštas ir atskirai - Naujasis Testamentas. Jis tekainuoja tik 13 litų. Jei yra galimybė, būtina įsigyti platųjį Katekizmą. Šiuos leidinius būtina laikyti pagarbioje vietoje, pvz. bufete vietoj stiklelių.

Skaityti daugiau: Gresiantys Lietuvai pavojai ir išeities ieškojimas

Ir grūmės tūkstančiai narsiausių vyrų - kad žemė ši vadintųs Lietuva

Ir grūmės tūkstančiai narsiausių vyrų - kad žemė ši vadintųs Lietuva

•Kiekvienas žmogus turi savo išrinktąją tautą - tėvynę.

•Klajokliai arijai atėjo į Pabaltijį iš Azijos. Jų protėviai gerbė amžinąją ugnj -Dievo jėgą. Prijaukino žirgą.

•Paseno šimtmečiai istorijoj, besisupdami laiko sūpuoklėse. Dar nesugalvotais vardais tekėjo upės, dar šitos žemės niekas tėvyne nevadino.

•Lietau, aplyki dykumą. Per daug tavęs čionai. Tėvynės vardą išlijai tu iš apsiniaukusio dangaus.

• Ir atradom išridentą ant jūružės kranto gintarinį lobį.

•Klajojo gintaras pasauly ir skelbė mūsų žemės vardą, nunešė Graikijai.

• Gūdžioj miškų gelmėj aras Lizdeiką išaugino savo lizde tarp erelių. Kūreno šventą ugnj jis po ąžuolo šakom ir Viešpatį garbino.

Skaityti daugiau: Ir grūmės tūkstančiai narsiausių vyrų - kad žemė ši vadintųs Lietuva

Kovotojai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę

Kovotojai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę

 

1941 metų liepos mėnesio 12 dieną Maskvoje sušaudytas Lietuvos saugumo departamento direktorius

(1934-1940), buvęs valstybės saugumo policijos viršininkas (1931-1934)

AUGUSTINAS POVILAITIS.

1940 metais Augustinas Povilaitis ir Kazys Skučas buvo patys pirmieji ir labiausiai nekenčiami NKVD kaliniai. Jų lemtingai pražūčiai nemažai pasitarnavo ir tuometinė A. Merkio vyriausybė, įvykdžiusi SSSR reikalavimą išduoti juos Maskvai.

                                                                                                                                 Laisvės gynėjai

***

1940 m. liepos 12 naktį pagal slaptą A. Sniečkaus patvirtintą likvidacijos planą buvo įkalinta tūkstančiai vadovaujančių darbuotojų. Tai buvo

 LIETUVIŲ TAUTOS GENOCIDO PRADŽIA.

Prasidėjus karui daugelis sušaudyti (Rainiuose, Červenėje ir kt.)

                                                                                                            Laisvės gynėjai

Skaityti daugiau: Kovotojai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę

Sveikinimo kalba Prezidentui Ronaldui Reiganui

Sveikinimo kalba Prezidentui Ronaldui Reiganui

Los Angeles, 1989.08.22.

Dievo Apvaizda atvedė mane į didžiąją Laisvės šalį - JAV, į šalį kurioje rado prieglobstį ir duonos milijonai nuskriaustųjų, tame skaičiuje ir šimtai tūkstančių mano tautiečių-lietuvių, kurie atbėgo į šį kraštą nuo rusų carų sauvalės ir nuo raudonųjų imperialistų, gelbėdami savo gyvybes.

Aš esu praleidęs sovietų konclageriuose tik 21-us metus. Esu vienas iš tų, kurie likome gyvi, vienas iš tų nedaugelio, kurie patekome į Laisvąjį Pasaulį. Todėl kalbėsiu ne tik savo vardu, savo draugų, bet ir tų, kurie užmigo Viešpatyje Golgotos kely, vardu.

Pone Prezidente, Jūsų pirmtakas Džimi Karteris pirmas pradėjo kalbėti apie žmogaus teises. Tamsta gi teisių problemą iškėlėte iki JAV valstybinės politikos lygio.

Skaityti daugiau: Sveikinimo kalba Prezidentui Ronaldui Reiganui

Reikia būti aktyviems

Dangirdas Lingys. 

 

Lietuva per paskutinius du šimtmečius tik 40 metų buvo laisva ir nepriklausoma. 160 metų turėjo traukti pavergėjų jungą. Lietuviai, kurie šiam jungui priešinosi, carinės Rusijos žandarų buvo tremiami į Sibirą, kariami Vilniaus aikštėse, kapojami kardais Kražiuose.

1918m. vasario 16d. Lietuva buvo paskelbta nepriklausoma valstybe ir savarankiškai pradėjo kurti savo ateitį. Pagal 1939m. statistinius duomenis Baltijos ir Skandinavijos šalys buvo panašaus ekonominio išsivystymo lygio. Lietuvos valiuta – litas, jau buvo viena stabiliausių valiutų Europoje.

1939m. rugpjūčio 23d. Stalinas ir Hitleris pagal slaptuosius protokolus pasidalijo savo įtakos zonas Europoje. Lietuva atiteko Sovietų Sąjungai. Hitlerio ir Stalino kariuomenės tų pačių metų rugsėjo mėnesį užpuolė Lenkiją ir ją okupavo. Stalinas, darydamas agresyvų spaudimą Lietuvos vyriausybei, Lietuvoje įsteigė savo karines bazes su 20 tūkstančių sovietinių kareivių. 1940 m. birželio mėn. 14d. vakare Kremlius pareiškė Lietuvai ultimatumą, kad į Lietuvą nuo birželio 15 d. 10 val. ryto be pasipriešinimo būtų įleista sovietų kariuomenė. Jei Lietuvos vyriausybė nesutiks, kariuomenė bus įvesta jėga. Prie Lietuvos valstybės sienų būsimam puolimui buvo pasiruošusios 12 Raudonosios Armijos divizijų su 250 tūkstančių karių. Lietuvos vyriausybė, nenorėdama savo tautos paskandinti kraujuje ir pelenuose, sutiko „savanoriškai“ įsileisti okupacinę kariuomenę. Taip buvo įvykdyta Lietuvos aneksija ir okupacijos pradžia. Panašiai buvo okupuotos Latvija ir Estija. Lietuva vėl buvo pasmerkta traukti sovietinės valdžios jungą 50 metų. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir išsilaisvinimo iš tautų kalėjimo lietuviai vėl galėjo bendrauti su demokratiniu Vakarų pasauliu. Bendraudami pamatėme, kad mūsų kaimynės Skandinavijos šalys, nepatyrusios sovietinio jungo, padarė didžiulę pažangą demokratijos ir ekonomikos srityje, kad jie žymiai geriau gyvena, kad algos dešimčia kartų didesnės negu Baltijos šalių gyventojų. Baltijos šalių gyventojams atsirado galimybė išvažiuoti į Vakarų šalis uždarbiauti. Pradžioje darbas buvo nelegalus. Įstojus į Europos Sąjungą Lietuvos piliečiai dabar gali oficialiai įsidarbinti arba studijuoti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje ir gauti visą tos šalies socialinę paramą. Reikia tikėti, kad dauguma jų grįš į Tėvynę išsimokslinę ir praturtėję, nes žmogus be Tėvynės, anot lietuvių patarlės, kaip paukštis be sparnų.

Skaityti daugiau: Reikia būti aktyviems

Pastangos keisti Ameriką

Valstybės - bažnyčios atskirumas ar besiplečiančios kovos laukas?

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Šiaurės Amerika susideda iš Kanados. JAV ir Meksikos. Kanados konstitucija garan­tuoja sąžines ir religijos laisvę, tos garantijos valdžios įsta­tymais gali būti apkarpytos ar net panaikintos. Istorijos tek­inėje Meksikoje valstybės ir bažnyčios santykiai buvo labai įtempti ir buvo priėję iki to, kad bažnyčių nuosavybės buvo atimtos ir suvalstybintos, buvo uždaryti vienuolynai, ku nigams buvo ne tik neleidžiama dalyvauti politiniamę gy-venime, bet nė viešai pasiro­dyti su kunigiškais drabužiais ir t.t. JAV konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę, suteiktą Tvėrėjo ir pabrėžia valstybės ir bažnyčios atskirumą. Prie tokios tvarkos daug kas yra pripratę ir su ja susigyvenę, bet padėtis nėra statiška. Is­torija ritasi religijų ir bažnyčių nenaudai.

Popiežius Benediktas XVI, neseniai susitikęs su viena grupe JAV vyskupų, jiems kalbėjo apie tikėjimo ir kultūros santykį, apie šioje srityje atsi­randančius nesklandumus, apie tradicinių vertybių nyki­mą viešajame gyvenime ir apie šio reiškinio metamus iššūkius bažnytinei visuomenei, praneša Vatikano radijas. "Šian­dien Amerikoje matome, kaip pasaulėvaizdį, per laiką susi­formavusį iš tikėjimo, o taip pat įsipareigojimo moralinėms vertybėms, griauna naujos galingos, kultūrinės srovės, kurios ne tik atmeta judėjiškos ir krikščioniškos tradici­jos. skelbimą, moralinių verty­bių branduolį, bet vra priešiškos ir krikščionybei", toliau kalbėjo popiežius. Jis teigė, kad katalikų tradicija nesiva­dovauja aklu tikėjimu, bet remdamasi racionaliu požiū­riu į žmogų, jį ragina kurti tei­singą visuomenę, kurioje kiekvienas galėtu laimingai ir saugiai gyventi. "Bažnyčios ir valstybės atskirumas negali būti suvokiamas nei kaip draudimas Bažnyčiai pasisakyti visuomenės gyvenimo klausi­mais, nei kaip valstybės nesi­skaitymas su tikinčiųjų išpažįstamomis vertybėmis ir jų troškimu kurti savo visuome­nės ateitį", aiškino Benediktas XVI. "Reikia, kad visa Jungtiniu Valstijų katalikų visuo­menė suvoktų, kokie pavojai šiandien gresia Bažnyčios vyk­domam viešajam liudijimui, jog yra labai rimta grėsmė, kad radikalaus sekuliariznio srovės tęs bandymus suvaržyti ir vieną amerikiečiams bran­giausių laisvių - religijos laisvę", dėstė popiežius JAV vys­kupams.

Skaityti daugiau: Pastangos keisti Ameriką

Kodėl vėl puolama Bažnyčia?

Dainius A. Butautas

Publicistas, ekonomikos analitikas

Prisimenu keliolikos metų senumo įvykį. Prieš Šv. Velykas pajutau nenumaldomą troškimą eiti į Bažnyčią. Tuomet nesupratau nei kodėl, nei kaip tas poreikis kilo. Po sunkių darbo dienų būdavau taip išsekęs, nes nemokėjau skirti poilsiui deramos vietos savo gyvenime, kad nebebuvo jėgų nueiti į bažnytėlę. Kurioje paskutinį kartą buvau gal vaikystėje ir galbūt taip pat ta pačia proga. Nenuėjus po Šv. Velykų kažkodėl dėlto pajutau didelę tuštumą. Nors nesupratau, nei iš kur ta tuštuma, nei ką su ja daryti. Manau, kad ši iš kažkur atsiradusi nykuma turėjo reikšmės ir tolimesnei mano gyvenimo eigai.

Kaip ir beveik kiekvienais metais prieš Šv. Velykas vėl prasideda kryptingų straipsnių serija, nukreipta prieš Bažnyčią. Suprantama, kad būtina rašyti apie blogybes, bet ir jas galima aprašyti tokiu būdu, konstruktyviai, kad neatitrauktų žmonių troškimo būti išgelbėtiems ir išganytiems. Juk todėl visiems, ir visuomenei, ir valstybei bei tų pačių dienraščių tiražams, būtų tik geriau.

Sovietinės okupacijos laikais Bažnyčia taip pat buvo puolama. Kodėl? Juk ji nemoko blogų dalykų, o kaip tik moko gerų ir valstybei naudingų: moko ugdyti nuolankumą, paklusnumą, nusižeminimą, sąžiningumą, moko mylėti žmones, būti jiems atlaidiems ir gailestingiems. Juk tokie žmonės kiekvienos valstybės svajonė: kai žmogus yra ne tik išsilavinęs, bet neturi perdėtų pretenzijų, stengiasi stropiai vykdyti užduotis. Tad kaip tik okupacinė sistema turėjo visokeriopai remti Bažnyčią, kad padėtų išugdyti valstybei naudingus ir kompetentingus, vertybiniu pagrindu mąstančius žmones. Vis dėlto vyko priešingai: okupantai Bažnyčią naikino, tikinčiuosius, kunigus, net vyskupus kankino ir šaudė. Persekiojo kiekvieną, einantį į bažnyčią. Ir mūsų parapijietei, kai ji buvo maža, teko su tuo susidurti. Vieni išsigando, kiti ne. Bet tai neturėtų būti dingstis nemylėti artimo. Kaip tik dar daugiau reikia jį mylėti, nes jam trūko meilės, todėl ir neatsilaikė.

Kartą per užklasinę pamokų ruošą ir manęs auklėtoja paklausė: kada gi stosiu į komjaunimą? Gerai nesuprasdamas, nei kas tai yra, nei dėl ko tai darau, pasakiau - aš tikiu į Dievą! Jau kitą rytą buvau pakviestas pas mokyklos komjaunimo sekretorę ir dar kartą primygtinai paklaustas, kada gi stosiu į komjaunimą? Sakau, nevertas būti komjaunuoliu, bet jeigu išlaikysiu 8 klasės egzaminus penketais - pagalvosiu. Susikirtau jau per pirmąjį matematikos egzaminą - gavau ketvertą (dabar būtų 8). Nors porai šalia aplinkui sėdėjusiems padėjau gauti po 5.

Tad kodėl okupantai bijojo Bažnyčios? Net mažutės duonos gabalėlio bijojo ir draudė Jį dalinti. Kodėl? Istorija moko, kad ir Erodas bijojo ką tik gimusio Kūdikėlio Jėzaus. Net liepė išžudyti mažamečius kūdikius dėl vieno galimo paveldėtojo į sostą. Gal tai ir yra atsakymas - kartu su Jėzumi mes tampame Karalystės paveldėtojais. O jeigu Dievas su mumis - tai kas gi prieš mus? Ir ką gi man gali padaryti žmogus, jeigu Dievas yra su manimi?

Iš tiesų Bažnyčia nėra vien apeigos, kurios taip pat yra svarbios, o Šv.Mišios yra Tikėjimo centrinė ašis. Jose žmogus ištrūksta nuo rutinos, atgauna pažeistą pusiausvyrą, nusimeta per dieną užsidėtą kartais nepakeliamą naštą. Suprantama, ne todėl eini į Šv. Mišias, o kad pabūtum, pasikalbėtum su Jėzumi, pagerbtum Jį. „Pirmiausiai ieškokite Dangaus karalystės, o vis kita jums bus pridėta, nes dangiškasis Tėvas žino, kad viso to jums reikia“. Vadinasi, žmogus Šv. Mišiose tampa nauju žmogumi. Todėl ir kitą dieną jis vėl gali su visu pajėgumu statydinti geresnį pasaulį. Nors prieš tai jau atrodė, kad viso pasaulio rūpesčiai tave užgulė nepakeliama našta.

Okupantai bijo tikinčio žmogaus, nes negali jo kontroliuoti. Priešingai - tikintis net ir ypatingai sunkiose situacijose gali pašokdinti savo kankintoją. Girdėjau pasakojimą, kad Erodo tarnai norėjo palaužti vieną žmogų ir padėjo stiklinę vandens priešais kankinamąjį, kuris prieš tai turbūt burnoje ilga laiką neturėjo nė lašo vandens. Ir paklausė - ar nori? Šis gi pasiūlė tą stiklinę vandens pačiam kankintojui ir... nusišypsojo. Tokio žmogaus neįmanoma palaužti. Teko paleisti. Galima iš žmogaus atimti darbą, galima prirašyti daugybę neigiamų straipsnių, galima apipilti purvais, bet visa tai tik sustiprina žmogų.

Kartą dar studentui teko susidurti su situacija, kai pamąsčiau, kad kuo sunkiau žmogui, tuo jam geriau. Tuomet gali susiimti, susikoncentruoti... ir daryti, ką darai toliau. Beveik tuo pačiu metu perskaičiau Solženycino mintį: „Kuo žmogui sunkiau, tuo jam geriau“. Šis žmogus tikrai žino, ką sako. Solženycinas 1967 metų gegužės 19 d. savo šalies rašytojų sąjungai parašė laišką, kuriame pasiūlė jiems pasikeisti, kol dar yra laiko.

Bet jeigu okupantams rūpėjo, kad žmogus būtų kontroliuojamas, todėl puolė Bažnyčią, o iš tiesų patį žmogų, tai kodėl dabar laisvoje Lietuvoje tai kartojasi? Galgi okupantai niekur nedingo? Galgi jie ir toliau valdo valstybę, o tikintys žmonės anksčiau ar vėliau vis tiek ją išvaduos iš okupacijos ir vergijos gniaužtų. Juk neužtenka marksizmą pakeisti identišku liberalizmu, kad iškovotume tikrąją Nepriklausomybę. Tikrai, laisvės negalima iškovoti be tikėjimo, ir be meilės jos neišlaikysi.

Bažnyčia mus moko:

Atkartodamas mūsų Mokytojo ir Viešpaties žodžius, kreipiuosiu į kiekvieną iš Jūsų, mano mylimi vyskupystės broliai: „ Kelkitės eime!" Eikime pasitikėdami Kristumi. Jis lydės mus tame kelyje į tikslą, kurįtik jis vienas tepažįsta.

JONAS PAULIUS

 

Ar tikėjimas apskritai dar gali tikėtis sėkmės? ...juk jis atitinka žmogaus prigimtį. Žmogus turi nenumaldomą nostalgišką troškimą siekti begalybės. Nė vienas iš ieškotų atsakymų nėra pakankamas; tik Dievas, kuris tapo Ribotu, kad sunaikintų mūsų ribotumą ir jį nuvestų į savo Beprotiškumo platybes, Gali atsakyti į mūsų būties klausimus. Todėl Taip pat ir šiandien krikščioniškasis tikėjimas sugrįš pas žmogų.

 

Joseph Ratzinger

 

Taigi kaip įmanoma, esant šiems susilpusiems raumenims, šiam lengvam pasidavimui melancholijai, šiam keistam mazochizmui, kurį šiandieninis gyvenimas linkęs skatinti, arba šiam abejingumui ir cinizmui, kurie dėl šiandieninio gyvenimo tampa reikalingi kaip vaistas, kad nepatirtum per didelio ir nenorimo vargo, kaip įmanoma priimti save ir kitus kokios nors prakalbos vardan? Negalima savęs mylėti, jei Kristus nėra esantis, kaip kad motina yra esantis savo vaikui. Jei Kristus nėra esantis dabar - dabar! - aš negaliu savęs mylėti dabar ir negaliu tavęs mylėti dabar

Luigi Giussani

Puslapis 3 iš 5