Jėzau atleisk, pakilti leisk, meldžiam padėk, pasigailėk.
- Kad kasdieninių rūpesčių sūkuryje užmiršau Tave.
- Kad per mažai stengiausi pažinti Tave ir Tavo valią.
- Kad pernelyg pasitikėjau savimi, o ne Tavimi.
- Kad nemylėjau Tavęs visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis.
- Kad užmiršdavau pasimelsti arba meldžiausi vien tik lūpomis, o širdis buvo toli nuo Tavęs.
- Kad atsitiktinai ir be pagarbos tariau Tavo vardą arba nusikeikiau.
- Kad gėdijausi ir labai nedrąsiai išpažinau tikėjimą, skelbiau Evangeliją ir liudijau Tave kitiems.
- Kad savo aukomis, darbu ir malda neprisidėjau prie bažnyčios išlaikymo.
- Kad nepanaudojau Tavo man duotų talentų.
- Kad nebranginau laiko ir leidau jį tuščiai ir beprasmiškai.
- Kad netausojau Tavo man duoto turto – sveikatos.
- Kad ne visada ir ne už viską Tau dėkojau.
- Kad nevertinau tylos ir nepakankamai įsiklausiau į vidinį, sąžinės balsą.
- Kad sugebėjau kritikuoti, o pats nebuvau pakankamai savikritiškas
- Kad pernelyg save aukštinau ir buvau išdidus bei pasipūtęs.
- Kad norėjau pasirodyti ar stengiausi įtikti žmonėms, o ne Dievui.
- Kad savo nekuklia apranga, elgesiu ar žodžiu papiktinau kitus.
- Kad nesirūpinau, jog mano kalba ir elgesys darytų dorinančios įtakos kitiems.
- Kad buvau abejingas blogius, neteisybei ar pikta darančiam.
- Kad nedėmesingas kitiems ir savuosius reikalus laikiau svarbesniais.
- Kad nesupratau, neatjaučiau ar nepadėjau silpnesniam, seneliui, ligoniui ar kitam pagalbos reikalingam žmogui.
- Kad buvau nepakankamai uolus ir rūpestingas atlikdamas savo pareigas.
- Kad neparodžiau reikiamos pagarbos ir meilės tėvams.
- Kad per mažai rūpinausi vaikais ir jų auklėjimu, kad kitam primečiau savąją valią ir negerbiau jos laisvės.
- Kad stigo pakantumo ir supratimo kitaip galvojančiam.
- Kad be pagrindo įtarinėjau ir nepasitikėjau kitu, savo artimu.
- Kad stokojau gailestingumo ir delsiau atleisti.
- Kad pradėjęs neištvėriau gerume iki galo.
- Kad pasidaviau nevilčiai, nusiminimui ar blogai nuotaikai.