Japonijos Ambasadorės sveikimas
Tyla yra Dievo gimimo erdvė. Tiktai patys įžengdami į tylos erdvę, ateiname ten, kur gimsta Dievas. Žodžiai iš Išminties knygos: Juk kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi, tavo visagalis Žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto"(Išm 18,14). Kalėdos kviečia mus j šią Dievo tylą, o Jo slėpinys tokiai daugybei žmonių lieka paslėptas todėl, kad jie negali rasti tylos, kurioje veikia Dievas. Kaip mums ją surasti?
Nutilti reiškia surasti naują vidinę tvarką. Tai reiškia negalvoti vien apie daiktus, kuriuos galima parodyti. Tylėti reiškia išplėtoti vidinius pojūčius, sąžinės jausmą, amžinybės pajautą mumyse, gebėjimą girdėti Dievą.
Sakoma, jog dinozaurai išmirė, nes buvo evoliucionavę netikusia kryptimi: daug šarvų ir maža smegenų, daug raumenų ir maža proto. Ar tik mes irgi neevoliucionuojame klaidinga kryptimi - daug technikos, bet maža sielos?
„Nutilkime, pakalbėkime apie Išganytoją, nes jau arti vidurnaktis." Ar ne metas paklausyti šio raginimo? Ar ne metas pataisyti mūsų „evoliucijos" kryptį?
Ši krypties pataisa anaiptol nereiškia, kad reikia kvailai atsisakyti žmogaus darbo ir žemės dirbimo. Jos tikslas - leisti doroviniam ir religiniam protui atgauti savo erdvę žmoguje. Tikėjimo reikalaujama tyla neleis ekonominės - techninės civilizacijos sistemai iki galo įsiurbti žmogų ir jį paversti nuoga funkcija. Turime vėl išmokti suvokti, kad viduryje tarp mokslo ir prietarų yra dar kažkas - gilesnė dorovinė ir religinė įžvalga, vienintelė įveikianti prietarus ir, laikydama žmogų Dievo šviesoje, padaranti jį žmogišką.
Kalėdos turi mums padėti pataisyti kryptį, padaryti vienas kitam ir pasauliui paslaugą, kurios jam labiausiai reikia. Juk didžiausias žmonių vargas šiandien kyla ne dėl mūsų materialinių išteklių krizės, bet dėl to, kad užmūrijami langai į Dievą ir mums kyla grėsmė netekti širdies deguonies, žmogaus laisvės ir kilnumo branduolio.
Benediktas XVI
Kalėdų palaima.