Juozas Girnius
Chicago 1975
Copyright © 1975 by Juozas Girnius
Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis
Chicago 1975
Copyright © 1975 by Juozas Girnius
Library of Congress Catalog Card Number: 75-24071
Meninė priežiūra — Danguolė Stončiūtė
Spaudė Mykolo Morkūno spaustuvė
6051 S. Ashland Ave., Chicago, IL 60686
Tiražas 1500 egzempliorių
Tėvams
Juozapui Girniui (1885-1941) ir
Onai Urvelytei-Girniuvienei (g. 1896)
Nė varganos sąlygos neužslopino juose šviesos troškulio.
Todėl, patys likę be mokslo, aukojosi,
kad bent savo vaikus išmokslintų.
Tikrieji vadai. Juos tokius padaro ne smurtas, ne įsipiršimas, bet paskyrimas iš aukšto. Tai yra tikra prasme vadai iš Dievo malonės. Jie tuo nesididžiuoja, nesipučia, nes žino, kad šią dovaną yra gavę iš Dievo. Jie jaučia save esą tiktai tos ar kitos idėjos tarnai, ir ne daugiau. Jie, tai idėjai tarnaudami, palieka vadais visai nepareinamai nuo to, ar esti išrenkami, ar neišrenkami. Net dar daugiau. Jie palieka vadais, ne tik gyvi būdami, bet ir iš gyvųjų tarpo išsiskyrę. Iš tikrųjų, tokių vadovystė nesibaigia, jų gyvenimui čia šiokia ar tokia mirtimi pasibaigus. Ir iš gyvųjų tarpo išsiskyrę, jie nepaliauja vadovavę savo gyvenimo kilniais pavyzdžiais.
PRANAS DOVYDAITIS
(Darbininkas, 1930, Nr. 28)
A. Dovydaitis ateitininkų istorijoj ir kitoj katalikiškoj veikloj
I. Ateitininkų sąjūdžio istorinė prasmė ir aplinkybės:
1. Ateitininkų sąjūdis „Aušros" perspektyvoje, 2. Nuo „Aušrinės" į „Ateitį" ............ 321-329
II. Ateitininkų „tėvo" klausimas: 1. M. Vaitkus iškelia ateitininkų tėvo klausimą, 2. Louvaino
studentai — ateitininkų pradininkai, 3. „Degučių suvažiavimo" legenda, 4. Dovydaitis nežinojo
„Degučių suvažiavimo", 5. Dovydaičio centrinė vieta tarp ateitininkijos kūrėjų ................. 330-346
III. Ateitininkų kūrimasis ir veikimas ligi I pasaulinio karo:
1. Lietuvos mokyklos prieš I pasaulinį karą, 2. Dovydaitis imasi „Ateities" leidimo,
3. Ateitininkų organizavimosi pradžia, 4. Ateitininkų veikla prieš I pasaulinį karą 347-366
IV. Dovydaitis — ateitininkų vyriausias vadas (1921-27): 1. Ateitininkai nepriklausomos
Lietuvos pradžioj, 2. Dovydaitis ateitininkijos priešakyje (1921-27) .......................... 367-393
V. Vado rinkimų pralaimėjimas prieš Šalkauskį ir Pakštą:
1. Dukart (pralaimėti vado rinkimai, 2. Kodėl Dovydaitis pralaimėjo prieš Šalkauskį?
3. Politiniai motyvai abiejuose rinkimuose, 4. Dovydaičio „vadų filosofija" po pralaimėjimo 394-411
VI. Dovydaitis — moksleivių ateitininkų globėjas pogrindžio metais:
1. Moksleivių ateitininkų veiklos uždraudimas (1930), 2. Dovydaičio santykiai su moksleiviais
ateitininkais, 3. Moksleivių ateitininkų pogrindžio veiklos priešaky, 4. „Gamtos Draugo"
ekskursijų organizatorius ir vadovas. 5. Uždraustas veikti „uždraustuosiuose"..................... 412-443
VII. Studentų ateitininkų veikloje: 1. Dovydaitis ir studentai, 2. „Birutės" draugovė,
3. „Activitas" korporacija, 4. Eucharistininkų būrelis, 5. Kiti studentų sambūriai. 444-450
VIII. Krikščionių darbininkų sąjūdyje: 1. Darbo federacijos vicepirmininkas (1928-34),
2. Krikščionių darbininkų sąjungos pirmininkas (1934-40) ....................................... 451-460
IX. Katalikų mokytojų organizatorius: 1. Katalikų mokytojų sąjungos atkūrėjas,
2. Katalikų mokytojų priešakyje ..................................................................................... 461-467
XI. Apaštalavimas — Dovydaičio visuomeninis veikimas:
1. Apaštalaujantis kalbėtojas, 2. Idėjinis vadas — žadintojas ..................................... 474-484
DARBO BARUOSE
Vaizduodami Dovydaičio gyvenimo tėkmę, savaime palietėme ir visas jo plačios veiklos sritis. Tačiau biografiniuose rėmuose buvo neįmanoma deramai apžvelgti ir įvertinti jo nudirbtą darbą. Nors šiek tiek pagrindžiau atskleisti, ką Dovydaitis yra nuveikęs savo veiklos baruose, reikia juos atskirai apžvelgti. Tam reikalui skiriamos šios knygos antroji dalis.
Dviejuose pagrindiniuose — visuomenės ir mokslo — baruose Dovydaitis dirbo. Plačiajai visuomenei jis labiausiai žinomas kaip ateitininkų kūrėjas ir aplamai katalikų veikėjas. Visuomeninį darbą Dovydaitis visą laiką siejo su redaktoriaus darbu. Bet galutinai ir visuomeninį, ir redakcinį darbą jis dirbo kaip mokslo darbininkas. Pagal tai ir aptarsime jį kaip a. visuomenės veikėją (ateitininkuose ir kitose, daugiausia katalikiškose organizacijose) b. žurnalų redaktorių ir c. mokslininką, steigusį ir redagavusį mokslo žurnalus ir juose patį gausiai rašiusį. Pagaliau užsklandoje bandysime susintetinti visumos žvilgį į Dovydaičio asmenybę — apibūdinti jį kaip d. žmogų.
Dovydaitis ateitininkų istorijoj
ir kitoj katalikiškoj veikloj
ATEITININKŲ SĄJŪDŽIO ISTORINĖ
PRASMĖ IR APLINKYBĖS
Pranas Dovydaitis gyveno ne sau, bet kitiems. Visuomeninė veikla jam nebuvo nei tik trumpalaikis viešumoj švystelėjimas, nei tik atliekamo laiko sunaudojimas. Atliekamo laiko jis niekada neturėjo, o greičiau visada stokojo, kaip visi darbštūs žmonės. Bet Dovydaitis ir nelaikė visuomeninės veiklos tik laisvalaikio reikalu. Visą gyvenimą nuo studijų metų Dovydaitis dirbo visuomeninį darbą. Galima neperdedant sakyti, kad visuomenės reikalai jam rūpėjo daugiau už jo paties ir net šeimos reikalus. Toks atsidėjimas visuomeniniams reikalams neabejojamai liudija gilų Dovydaičio idealizmą. Savo ruožtu jis galėjo būti taip idealistiškai nusiteikęs visuomenės darbuotojas dėl to, kad visuomenės darbą jis laikė esminga žmogaus paskirtimi. Dirbti visuomeninį darbą Dovydaičiui reiškė tarnauti kitiems, krikščioniškai tariant, „mylėti artimą". Žvelgdamas į visuomenės darbą kaip į artimo meilės vykdymą, šiame darbe jis matė pačią savo gyvenimo prasmę. Todėl Dovydaitis ir ėjo į visuomenės darbą su visa širdimi ir jame ligi galo ištvėrė, visada rado laiko ir pakėlė įvairiopus nusivylimus ir kitokius šiame darbe neišvengiamus nemalonumus.
Skaityti daugiau: Dovydaitis ateitininkų istorijoj ir kitoj katalikiškoj veikloj
B. Dovydaitis redaktoriaus ir mokslininko darbe
I. Bendras žvilgsnis į Dovydaičio spaudos darbą: 1. Spaustuvė — antrieji namai,
2. Nuo „Vilniaus Žinių" iki „XX Amžiaus",3. „Darbininko" atsakingasis redaktorius (1929-40),
4. Dovydaičio publicistikos bruožai, 5. Dovydaičio talka žurnaluose, 6. Žurnalų steigėjas ... 487-501
II. „Ateities“ steigėjas ir redaktorius (1911-13), nuolatinis bendradarbis, vyr. redaktorius (1938
-40): 1. „Ateities" įkūrimas ir vardo parinkimas, 2. Prel. A. Dambrauskas — „Ateities" globėjas,
3. Dovydaičio talkininkai „Ateityje", 4. Redaktoriaus Dovydaičio įnašas „Ateityje" 1911-13 m.,
5 Dovydaičio redaguotos „Ateities" bruožai, 6. „Ateities" bendradarbis 1917-1933 m.,
7. Vyriausias „Ateities" redaktorius 1933-40 m. ............................................................... 502-527
III. „Naujosios Vaidilutės“ steigėjas ir redaktorius (1921-25): 1. Steigimo aplinkybės,
2. Skeptiškas sutikimas ir leidimo rūpesčiai, 3. M. Pečkauskaitės talka,
4. Dovydaičio straipsniai „N. Vaidilutėj", 5. „Vaidilučių“ maištas prieš Dovydaitį,
6. „N. Vaidilutės" perleidimas moterims .......................................................................... 528-546
IV .„Lietuvos Mokyklos“ steigėjas ir redaktorius (1918-24): 1. „Lietuvos Mokykla" — pirmasis
mūsų pedagoginis žurnalas, 2. Vokiečių okupacijos metais, 3. Leidimo rūpesčiai, 4. „Lietuvos
Mokyklos" pobūdis, 5. Redaktoriaus linija, 6. Dovydaičio straipsniai „Lietuvos Mokykloje" 547-572
V. „Kosmos“ — gamtos mokslų žurnalas: 1. Leidimo našta, 2. Bendradarbiai — visi Lietuvos
gamtininkai, 3. Redaktoriaus mokslinė tolerancija, 4. „Kosmoso" pobūdis ir lygis, 5. Dovydaičio
įnašas į „Kosmosą", 6. Lietuvos gamtininkai apie „Kosmosą" ir jo redaktorių ................... 573-595
VI. „Logos" — filosofijos žurnalas:
1. Dovydaitis — „Logoso" redaktorius, 2. Dovydaičio straipsniai „Logose" ............... 596-602
VII. „Soter“ — religijos mokslo žurnalas: 1. „Soter" — tarptautinis žurnalas,
2. „Soter" — Dovydaičio katedros žurnalas, 3. Dovydaičio duoklė „Soterui" ........... 603-616
VIII. Lietuviškosios Enciklopedijos viceredaktorius:
1. Dovydaitis — katalikų atstovas Lietuviškojoj Enciklopedijoj, 2. Pr. Čepėno atsiminimai
apie Dovydaitį enciklopedijos darbe, 3. Dovydaičio įnašas į Lietuviškąją Enciklopediją ...... 617-628
IX. Dovydaitis kaip Lietuvos mokslintojas:/span> 1. Liaudyje slypėjusio šviesos troškulio įkūnytojas,
2. Mokslininkas enciklopedistas — Lietuvos mokslintojas, 3. Mokslinio darbo ir tikėjimo
derintojas, 4. Tūkstančiai puslapių — nė vieno stambaus veikalo ............................... 629-649
X. Mokslinių Dovydaičio darbų apžvalga: 1. Religijų istorija, 2. Filosofija,
3. Gamtos mokslai, 4. Biografiniai straipsniai ................................................................ 650-664
Dovydaitis redaktoriaus ir
mokslininko darbe
BENDRAS ŽVILGSNIS Į DOVYDAIČIO SPAUDOS DARBĄ
1. Spaustuvė — antrieji narnai
Plačiajai visuomenei Dovydaitis daugiausia žinomas kaip katalikų veikėjas. Savo visuomeniniam apaštalavimui jis iš tikro skyrė visą įmanomą laisvalaikį. Tačiau vis dėlto reikia sutikti su A. Vaičiulaičiu, kad visuomeninė veikla Dovydaičiui nebuvo ..pagrindinis pasimėgimas“, nes visų pirma „jisai buvo mokslo ir spaudos vyras“7. Ir būtent: mokslo ir spaudos darbas Pr. Dovydaičiui buvo neatsiejamai sutapę dalykai, nes savo mokslinį darbą jis daugiausia varė kaip žurnalų redaktorius.
Moksliniam darbui Dovydaitis buvo ex professo įpareigotas kaip profesorius. Bet jis nesitenkino paprastu profesoriaus pareigų atlikimu. Greičiau, kaip sakyta, profesūra jam buvo tapusi lyg antraeile tarnyba pragyventi — taip jį buvo užėmęs savo žurnalų leidimas bei redagavimas. Be abejo, normaliomis sąlygomis būtų turėjęs ir pragyventi iš redaktoriaus darbo: dėl to laikas ir yra pinigai, kad jis yra atlyginamas. Deja, tuometinėmis sąlygomis redaktoriaus darbas ne tik nebuvo atlyginamas, bet dar pačiam redaktoriui reikėjo savo lėšomis dengti nuostolius. 1929 metų pasikalbėjime pats Dovydaitis atvirai konstatavo: „Sakytųjų žurnalų leidimo darbas dabar yra ne tik nepelningas, bet ir nuostolingas ir nedėkingas. Gyvenu viltimi, kd bent ateities šviesuomenė tą darbą daugiau vertins“127. Tad idealizmu rėmėsi ne tik visuomeninė Dovydaičio veikla, bet ir redaktorinis jo darbas.
Skaityti daugiau: Dovydaitis redaktoriaus ir mokslininko darbe
Žmogiškoji Dovydaičio apybraiža — sintetinis žvilgis į Dovydaičio asmenybę:
1. Ir paprastas, ir sudėtingas, 2. „Paulius" be „Sauliaus" krizės, 3. Liaudiškai pamaldus,
bet drauge kritiškas, 4. Patriotas krikščionis, 5. Evangelinis radikalumas, 6. Kova klaidai, pagarba
žmogui, 7. Nepalenkiamo ryžto „darbinis jautis", 8. Vienišas pažinčių gausoje, 9. Išorinis
šiurkštumas, vidinis švelnumas, 10. Nepaperkamas tiesumas, 11. „Padaryt bent kiek žmonėms gera",
12. Dovydaitis bendralaikių akyse, 13. Ką Dovydaitis gali reikšti ateities kartoms? ................ 667-715
ŽMOGIŠKOJI DOVYDAIČIO
APYBRAIŽA
SINTETINIS ŽVILGIS Į DOVYDAIČIO ASMENYBĘ
1. Ir paprastas, ir sudėtingas
Savo išorine išvaizda Dovydaitis buvo nekrintantis į akis. Kai įsimaišydavo į kokio nors bažnytkaimio atlaidų minią, neišsiskirdavo iš šventadieniškai apsirengusių solidesnių kaimiečių. Galėtume sakyt, išoriškai jis buvo kasdieniškas, pilkas, nebūdingas.
Ūgio buvo vidutinio (171 cm), sudėjimo tvirto. Tad, nors ir neaptukęs, dėl savo kresnumo darė pilnaveidžio įspūdį. Plaukų spalva buvo neutraliai peleninė — nei blondinas, nei juodbruvys. Plikti nebuvo linkęs. Tik iš priešakio nuslinkę plaukai ryškino platoką ir aukštą kaktą. Želdino pakirptus ūsus (jaunesniais metais leido jiems ir užsiraityti). Marijampolės kalėjime užsiauginta barzda rodė, kad galėjo būti vešlus barzdočius. Akys buvo pilkšvos spalvos, gana didelės, gyvo ir aštraus žvilgio. Veidas — pailgas.
Aplamai imant, Dovydaičio veido bruožai buvo taisyklingi, tačiau gruboki (stamboka nosis, nemažos ausys etc.). Tai, gal būt, ir teikė jo veidui tą savitumą, kad, M. Vaitkaus žodžiais, tai buvo lyg iš medžio išskaptuotas veidas. Visai panašiai ir A. Vaičiulaičiui Dovydaičio veidas atrodė „tartum rūstus ir gruoblėtas, kaip rupi medžio žievė“7.
Iš tiesų, daugumoj nuotraukų Dovydaitis dėl to ir atrodo kone (ar tiesiog) rūstus. Bet šiuo atžvilgiu jo nuotraukos yra klaidinančios. Rūstus atrodė jis tik tol, kol sėdėjo kokio nors susirinkimo garbės prezidiume ar šiaip buvo savy užsidaręs. Tačiau kai tik prabildavo į žmogų, jo akys — sielos veidrodis — suspindėdavo nemeluota žmogui šiluma ir jo „žievėtą“ veidą nušviesdavo lyg saulė girios medžius. Todėl ir dabar J. Brazaitis prisiminė iš susitikimų su Dovydaičiu „iš gilumos einantį jo akių lengvą šypsnį“.
Skaityti daugiau: Žmogiškoji Dovydaičio apybraiža — sintetinis žvilgis į Dovydaičio asmenybę