Įžanginės pastabos

Rašydami šią knyga mes nesiekėme nieko apšmeižti ar peikti. Mes nesame skatinami asmeninės neapykantos prieš jokį individą. Intelektualiai pasipriešindami individams ar organizacijoms, skatinančioms homoseksualumą, vieninteliu savo tikslu mes laikome apginti santuoką, šeimą ir mums brangius krikščioniškosios civilizacijos likučius mūsų visuomenėje.

Būdami praktikuojantys katalikai, mes esame kupini užuojautos ir meldžiamės už tuos, kurie kovoja su nesiliaujančia ir stipria pagunda nusidėti, ar tai būtų homoseksualumo nuodėmė ar kitokia. Aprašydami fizines, moralines ir dvasines pasekmes, kylančias iš kūniškųjų nuodėmių, viliamės, kad mūsų patarimai padės jiems nusigręžti nuo nuodėmės ir suteiks jiems skaistumo dorybės būtinumo ir jos grožio įžvalgą, kurios jie galbūt niekuomet nebuvo turėję.

Mes meldžiame, kad Dievo malonė padėtu tiems, kurie suklumpa prieš homoseksualumo nuodėmę dėl savo žmogiškojo silpnumo. Tegul jie vėl pakyla, išgydyti mūsų dangiškojo ganytojo žvilgsniu, ir daugiau nebeklumpa. Demaskuodami pasklidusią per homoseksualų judėjimą ideologiją, mes viliamės padėti jiems išvysti, kaip šis judėjimas gali juos išnaudojanti savo ideologiniams tikslams, kurie jiems gali būti ir nepriimtini.

Mes suvokiame milžinišką skirtumą tarp tu individų, kurie grumiasi su savo silpnybėmis ir siekia jas įveikti bei tų, kurie savo nuodėmę paverčia pasididžiavimo objektu ir aršiai priešindamiesi tradicinei krikščioniškai moralei bei prigimtiniam įstatymui bando primesti savo gyvenimo būda visai visuomenei.

Tačiau mes meldžiamės ir už juos. Taip, mes meldžiamės už radikaliuosius aktyvistus, kurie propaguoja homoseksualumą, nors mes darome viską, kiek mums leidžia įstatymas, kad užkirstume kelią jų pastangoms. Mes meldžiame, kad užtariant Švenčiausiajai mergelei Marijai jie, kaip ir šventasis Paulius kelyje į Damaską, patirtų Dievo malonę, kad pajėgtų išvysti klaidas, kurias jie skatina, kad nuoširdžiai jas atmestų, atsiverstų į Dievą ir prisijungtų prie mūsų.

Jei kam pasirodytų, kad diskusijos įkarštyje buvo ištartas aštresnis žodis ar išsprūdo kandesnė pastaba, tegul būna žinoma, kad tai nebuvo pasakyta specialiai norint ką nors įžeisti. Nacionalinio masto debatuose, kur diskutuojama rimtomis ir komplikuotomis temomis, kupinomis delikačių filosofinių ir teologinių niuansų, ne visuomet pavyksta visiškai tiksliai suformuluoti idėjas. Šią nelengvą užduotį dar labiau apsunkina greitai besikeičiantys įvykiai.

Trumpai tariant, remiantis šventajam Augustinui priskiriamu žymiu posakiu, mes „nekenčiame nuodėmės, bet mylime nusidėjėlį"¹ . Ir kaip tas pats Bažnyčios Daktaras aiškina, mylėti nusidėjėlį, tai norėti jam viso to geriausio, kurio tik galime trokšti sau, o tiksliau, „kad jis mylėtų Dievą tobula meile."²

* * *

Mes taip pat nevartosime žodžio gėjus (angl, gay - linksmas, nerūpestingas, vert. past.) kaip sinonimo žodžiui homoseksualas, išskyrus citavimo atvejus, nes visu pripažintas šio žodžio vartojimas yra viena, iš homoseksualų judėjimo pergalių. Kovoje dėl visuomeninio pripažinimo judėjimas vengė žodžio homoseksualas, dėl jo ryšio su moraliai smerktinu elgesiu. Ir nors pastangos pakeisti jį žodžiu homofilas buvo nesėkmingos, žodžio gėjus pripažinimas buvo svari homoseksualų pergalė Kultūrinėje Kovoje. Prof. Livio Melina iš Popiežiškojo Laterano Universiteto Romoje teigia, kad žodis gėjus „yra labai politizuotas ir reiškia ne tik į homoseksualumą orientuotą asmenį, bet asmenį, kuris viešai pripažįsta homoseksualų „gyvenimo būdą" ir skatina, kad jis būtų visuomenės priimtas kaip visiškai teisėtas."³

* * *

Netvarkingas žodžio homoseksualas ir jo sinonimų vartojimas sukėlė visuomenėje daug painiavos. Dažnai lieka neaišku, ar jis nurodo asmenį, turintį tik potraukį tai pačiai lyčiai, ar asmenį, kuris praktikuoja homoseksualius aktus.

Ši painiava pasitarnauja homoseksualų tikslams. Mes negalime prilyginti žmonių, jaučiančių potraukį tai pačiai lyčiai, bet atsispiriančių jam ir esančių skaisčiais tiems, kurie užsiima homoseksualine elgsena. Tai dvi atskiros ir iš esmės skirtingos moralinės realijos.

Taigi mes vartosime žodį homoseksualas kalbėdami tik apie tuos, kurie praktikuoja homoseksualius aktus ir taip nusipelno moralinio pasmerkimo.

     Nuorodos į asmenis, organizacijas, institucijas ir publikacijas ar jų citavimas nebūtinai reiškia, kad mes sutinkame su jų filosofine ar religine pozicija. Mes tvirtai laikomės katalikų tikėjimo, moralės ir philosophia perennis, ypač tomistinės jos išraiškos.

* * *

    Dokumentavimo tikslais mes pateikiame nuorodas į kai kurias nepriimtino turinio interneto svetaines ir publikacijas, ir todėl jaučiame pareigą perspėti skaitytoją.

¹ 119 Psalmės komentaras, www.ccel.org/schaff/npnfio8.ii.CXIX.xv.html.

² Šv. Augustinas, Of the Morals ofthe Catholic Church, no. 49, www.newadvent.org/fathers/i40i.htm.

³ Prof. Livio Melina, "Christian Anthropology and Homosexuality: Moral criteria for evaluating homosexuality" („Krikščioniškoji antropologija ir homoseksualumas: moraliniai kriterijai homoseksualumo įvertinimui"), L'Osservatore Romano, savaitinis leidinys anglų kalba, Kovo 12, 1997, p. 5.

Įvadas

2003 metų birželio 26 dieną Aukščiausiojo teismo sprendimu byloje Lawrence prieš Teksaso valstiją buvo iš esmės paneigtas amžinojo dieviškojo įstatymo ir prigimtinio įstatymo egzistavimas ir įtvirtinta autonominė ateistinė ir anarchistinė „moralė" .⁴

Dauguma (6 balsai „už" 3 balsai „prieš") pripažino laisvę kaip žmogiškos minties ir veiksmo aukščiausią normą. „Kertinė laisvės teisė yra teisė turėti savą egzistencijos, prasmės, visatos ir žmogaus gyvybės paslapties sąvokų apibrėžimą".⁵ Šios absoliučios laisvės vardan teismas nustatė konstitucijos ginamą teisę privačiai sodomijos praktikai. Dar daugiau, teismas iškėlė teisinius konstruktus būsimam sprendimui, suteikusiam konstitucinę apsaugą tos pačios lyties „santuokai", kuomet priėmė šiuos sprendimus:

„Laisvė numano asmens autonomiją, kuri apima...tam tikrą intymų elgesį....⁶

Suaugusieji gali pasirinkti įsitraukti į šiuos santykius savo namų ribose bei jų pačių privačiame gyvenime tebeišsaugodami savo kaip laisvų asmenų orumą. Kuomet seksualumas tampa akivaizdžia išraiška intymiame elgesyje su kitu asmeniu, šis elgesys sudaro tik vieną, daug patvaresnio asmeninio ryšio elementą. Konstitucijos ginama laisvė suteikia homoseksualiems asmenims teisę pasirinkti....⁷

Homoseksualių santykių turintys asmenys šiuo tikslu gali siekti autonomijos lygiai kaip tai gali heteroseksualūs asmenys"⁸.

Padarius absoliučios laisvės ir „asmens autonomijos" prielaidą, naujos teisės sprendimo apribojimas žmonėms sodomijos praktikai „jų namų ribose", negali būti logiškai ar ilgą laiką išsaugotas. Kaip teisingai pastebėjo teisėjas Antonin Scalia, toks Aukščiausiojo teismo sprendimas iš esmės priėmė nutarimą „bet kokių moralinių įstatymų leidimų pabaigai"⁹.

4 Imanuelis Kantas radikaliausiai suformulavo šią anarchistinę „moralę": „Asmuo nėra pavaldus jokiems įstatymams išskyrus tuos, kuriuos jis nusistato pats ar su kitų asmenų pagalba." Imanuelis Kantas, Įvadas į moralės metafiziką, ethics.acusd.edu/Books/Kant/MetaMorals/NS/Kant_MM_NS.htm.

5 Laivrence, Teismo nuomonė, p. 13. Teismas cituoja savo sprendimą, paskelbtą Platinėti Parenthood of Southeastern Pa. v. Casey byloje. Šioje knygoje, citatos iš Aukščiausiojo teismo nuosprendžio Lawrence v. Texas byloje randamos adresu http://a257.g.akamaitech.net/7/257/2422/26jun2003120o/www.supremecourtus.gov/opinions/ 02pdf/02-102.pdf

6 Lawrence, Teismo nuomonė, p. 1.

⁷ Ibid., p. 6.

⁸ Ibid., p. 13.

⁹ Lawrence, Scalia, J. atskiroji nuomonė, p. 15.

Dviejų Amerikų susidūrimas

Toliau atskirai teisėjas Scalia pastebėjo, kad Aukščiausiasis teismas užėmė „savo poziciją kultūrinėje kovoje" ¹⁰.

Ši kultūrinė kova dalija Ameriką.

Vienoje pusėje yra didelė Amerikos visuomenės dalis, kuri seniai gedėjo dėl Dievo moralinių įstatymų apleidimo. Tai amerikiečiai, kurie pritaria bendrai nerašytai taisyklei, kurios buvo laikomasi nuo mūsų įkūrimo, kad Dievas turi būti garbinamas, o ne žeidžiamas, ir kad mūsų didybės šaltinis yra šis garbinimas bei paklusimas krikščioniškam moralės kodeksui, kurį grindžia dešimt Dievo įsakymų ir prigimtinis įstatymas.

Dėl to, šiai Dešimties Dievo įsakymų Amerikai yra visiškai akivaizdu, kad jei Amerika nusisuks nuo Dievo ir Jo įstatymo, tai Dievas nusisuks nuo Amerikos.

Kitoje pusėje yra liberalioji Amerika, kuri pritaria filosofiniam absoliučios laisvės principui. Tai veda prie ateistinės ir anarchistinės „moralės" įtvirtinimo, kuris pasireiškia didėjančiu nepakantumu tam, kas mūsų kultūroje ir visuomenėje dar liko iš krikščioniškosios civilizacijos ir prigimtinės tvarkos. Tarp šių brangių likučių yra šventos santuokos ir šeimos institucijos.

¹⁰ Ibid., p. 18.

Tos pačios lyties „santuoka", ryžtingas homoseksualinio puolimo žingsnis

Cituodamas Lawrence kaip precedentą, aukščiausias Masačūsetso teismas 2003 metų lapkričio 18 d. byloje Goodridge prieš Sveikatos departamentą nusprendė, kad du vyrai arba dvi moterys turi teisę į santuoką pagal Bay valstijos konstituciją.

Kaip ir Lawrence, Masačūsetso Goodridge bylos sprendimas nuaidėjo per visą šalį. Jis padidino problemas, iškeltas prieš penkis mėnesius Aukščiausiojo teismo sprendimu ir prikaustė visų dėmesį prie debatų homoseksualumo tema.

Abu sprendimai buvo gyvybiškai svarbūs homoseksualų judėjimui. Iš tiesų judėjimas turi paveikti viešąją nuomonę, kad homoseksualumas yra normalu, nors ir skirtinga. Vis dėlto, homoseksualumas niekada nebus priimtas kaip normalus tol, kol homoseksualūs partneriai negali „susituokti". Taigi judėjimas stengiasi palaipsniui įveikti šį psichologinį etapą. Kadangi jis negali pasiekti tos pačios lyties „santuokos" tuojau pat, judėjimas siekia civilinių sąjungų, namų partnerystės ar partnerystės išmokų, visu tuo sudarydamas nuolaidžiavimo įvaizdį, tačiau iš tiesų klodamas brastos akmenis per viešosios opozicijos upę.

Strategijos pergalei pasiekti

Sėkmingas Dešimties Dievo įsakymų Amerikos tradicinės santuokos ir šeimos gynimas sustabdys homoseksualinį puolimą. Tačiau tam, kad nugalėtų dabartiniu metu, šioje Kultūrinėje Kovoje santuoką ir šeimą ginanti plačioji koalicija privalo sunkiai dirbti, kad išsklaidytų ginčijamu klausimu homoseksualų judėjimo gudriai sukeltą sumaištį. Mes privalome sugriauti sofizmus, mitus ir doktriniškas klaidas, kurios psichologiškai trukdo daugeliui amerikiečių prisijungti prie mūsų šiame susidūrime.

Amerikiečių bendruomenė TFP (tradicija, šeima ir nuosavybė) leidžia šią knygą kaip indėlį į bendras koalicijos pastangas. Šiame darbe mes įsigilinsime į homoseksualų judėjimo veiklą ir jo trumpalaikius bei ilgalaikius siekius. Mes aptarsime jo taktikas, atsakysime į jo argumentus ir sustabdysime klaidinantį suktuką, romantizuojantį homoseksualų gyvenimo būdą. Mes parodysime, kad judėjimo pasaulėžiūra remiasi klaidingu moralumu ir neopagonišku erotizmu, kuris visiškai prieštarauja krikščionybei ir prigimtiniam įstatymui.

Visuomenės moraliniai pamatai privalo būti atstatyti

Giliausia homoseksualų judėjimo įspūdingų pergalių priežastis slypi mūsų silpnume. Šis silpnumas yra laipsniškų, dešimtmečiais trukusių pastangų užtemdyti skirtumą tarp gėrio ir blogio, tarp teisingo ir klaidingo rezultatas. Šios pastangos atvedė prie nuodėmės jausmo praradimo ir iš to kylančio viešojo moralumo standartų nuosmukio.

Tad efektyvi reakcija į homoseksualų puolimą turi siekti išspręsti šią pamatinę moralės problemą. Ji turi atgaivinti visuomenės moralės pagrindus, kurie turi tvirtai remtis Dešimčia Dievo įsakymų ir nekintančiu prigimtiniu įstatymu. Ji turi sukurti moralinį klimatą, pagal kurį homoseksualumas bus atmestas.

Atstačius krikščionišką moralumą individų ir visuomenės kaip visumos mastu, homoseksualų puolimas nusilps ir galiausiai užtrokš, kaip siautėjanti ugnis netekusi deguonies.

Tuomet Dievas viešpataus žmonių širdyse, o šalis galės tikėtis iš Jo dosnumo visokios malonės ir palaimos. Tuomet, kokius sprendimus bepriimtų teismai, Amerika iš tiesų bus „one nation under God" („viena Dievo valdoma tauta").