Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Vanduo ir Kraujas.

Pagaliau Kristus numirė taip, kaip reikalavo jo tautos vyresnieji, bet net ir paskutinis jo šauksmas jų nepažadino. Kaikurie, sako Lukas, grižo atgal, mušdamiesi į krūtinę: bet ar šitose krūtinėse yra širdžių, kurios plaka tai didelei širdžiai, kur nustojo plakusi? Nesikalba tarp savęs, skubinasi namo vakarieniauti: gal būt, jiems atsirado išgąsčio, o ne meilės?

Tačiau vienas svetimšalis, Šimtininkas Petronijus, kuris buvo visą laiką nužudymo vietoje ir tylėjo, staiga atsipeikėjo ir iš pagonies lūpų išsiveržė Klaudijos Proculos žodžiai:

— Ištiesų, tas žmogus buvo teisus. Nežino tikro vardo to, kuris mirė, bet tikrai žino, kad jis bent ne piktadaris. Tai trečias romėnų liudijimas nekaltybės naudai to, kuris Apaštalams pasidarys amžinai romėniškas.

Žydai negalvoja apie sprendimo atšaukimą, bet mąsto apie tai, kad bus sugadinta Pascha, jeigu nebus tuojau pašalintas kruvinasis mėsos gabalas. Jau arti vakaras, ir kai saulė nusileis stos Didžioji Subata. Todėl siunčia Pilotui pranešti, kad lieptų pasmerktiesiems sulaužyti kojų kaulus ir Įsakytų juos užkasti. Blauzdikaulių laužymas buvo vienas žiauriausių išradimų nukryžiuotiems sutrumpinti kančias: tai savotiška malonė, skubotumo atsitikimams paranki. Kareiviai, gavę įsakymą, prisiartina prie Galvažudžių ir sudaužo jų blauzdikaulius ir šlaunis buože.

Jėzų matė mirštant, todėl galėjo išvengti nereikalingo kaulų triuškinimo darbo. Tačiau vienas kareivis, pasakoja Jonas, dėl sąžinės ramumo, paėmė ietį, pervėrė Jėzaus šoną ir nustebęs pamatė, kad iš žaizdos ištekėjo kraujas ir vanduo.

Pagal senovės padavimą tas kareivis buvo vardu Lionginas, ir sakoma, kad keli to kraujo lašai nukrito ant jo skaudančių akių ir staiga jos pagijo. Kankinių veikalų rinkinyje sakoma, kad Lionginas nuo tos dienos įtikėjo į Kristų ir dvidešimts aštuonerius metus buvo vienuoliu Cezarejoje, kol jam už tikėjimą nukirto galvą. Klaudija Procula, gailestingasis Legionininkas, kuris paskutinį kartą pavilgė merdėjančio lūpas, Šimtininkas Petronijus ir Lionginas yra pirmieji Pagonys, kurie priėmė Kristų tą pačią dieną, kurią Jeruzalė jį ištrėmė.

Bet ne visi Žydai užmiršo apie jį. Dabar, kai jau numirė, kai jau tikrai mirė, kai jau mirė galutinai; dabar, kai jau atšalo, kaip visi numirusieji, ir nebejuda, kaip tikri lavonai; dabar, kai jau bėra nebylys lavonas, nebepavojingas, ramus, netekęs sielos kūnas, nebebylojanti burna, nebeplakanti širdis, pradeda iš namų eiti, kuriuose nuo vakar vakaro buvo pasislėpę, dvidešimts penktos valandos draugai, vasardrungniai pasekėjai, slapti mokiniai, pasislėpę jo garbintojai, kurie nakties metu slepia žiburius po skvernu, o dieną, kai saulė šviečia, kaž kur dingsta. Visus mes juos pažinome, šituos bičiulius; labai atsargias sielas, kurios dreba tik pamaniusios apie tai, „ką žmonės pasakys“, kurios tave seka, bet ištolo, kurios mielai priima tave, bet kai niekas nemato ir negali drauge pamatyti; kurios gerbia tave, tačiau ne tiek, kad galėtų prieš kitus tą pagarbą pareikšti, ne vien tik prieš pačius save; myli tave, bet ne ligi to laipsnio, kad galėtų pašvęsti vieną poilsio valandėlę arba bent vieną sulūžusį centą tau apginti. Bet kai ateina mirtis, net dėl šitos žmonių vėmalų gaujos šykštumo ir niekšiško, jiems prasideda šventė. Tai jie tuomet išverkia geriausias ir karščiausias spindinčias savo ašaras, tai dienai išimtinai sutaupytas; tai jie savo pūslėtomis rankomis nupina vainikus iš gėlių ir gražias laidotuvių prakalbas, reikia tik pamatyti su kokiu sąskambiu, kokiu užsidegimu ir įkvėpimu atsiduoda nekrologų, epigrafų ir atsiminimų rašytojų darbui. Matant juos, kokie jie susikrimtę, galima būtų pamanyti, kad mirusis neturėjo ištikimesnių draugų už juos ir geros sielos beveik pradeda gailėtis šitų užsilikusių nelaimingųjų, kurie neteko, kaip kad atrodo kitiems, pusės arba bent ketvirčio savo sielos.

Kristui, didesnei jo kančiai gyvenant ir mirštant, niekados nestigo tos rūšies bičiulių, ir du iš jų kaip tik pasirodė šito penktadienio pavakary. Tai buvo du rimti ir žymūs asmens, du žinomi Jeruzalės ir Tarybos nariai, du turtingi ponai—pagal bendrą taisyklę tos rūšies bičiuliai, kaip kad paprastai atsitinka, būna turtuoliai — žodžiu, du Sinedriono nariai: Juozapas iš

Arimatejos ir Nikodemas. Kad nesuterštų savo rankų Jėzaus krauju, jie nepasirodė Sinedriono posėdyje, pasilikdami savo namuose, gal būt, iš savo krūtinių, perimtų gailesiu, giliai atsidusdami ir tuo būdu tikėdamiesi išgelbėti ir savo gerą vardą ir sąžinės ramybę. Bet apie tai nepagalvojo, kad nors ir pasyvus dalyvavimas juos riša su žudikais ir kad susilaikyti, kai galima pasipriešinti, reiškia dažniausiai tą pat, ką ir pritarti. Vadinas, Juozapas iš Arimatejos ir Nikodemas, nors ir nebūdami ir nepritardami, buvo Kristaus nužudymo dalyviai, todėl ir jų vėlesnė atgaila galėjo tik sumažinti, bet ne panaikinti jų atsakomybę.

Bet vakare, kai bičiuliai nieku būdu nebegali mesti jiems įtarimo, ir, pasitenkinę, jau apleido Kaukuolės vietą, ir jokio pavojaus nebėra susikompromituoti aukštųjų kunigų ir miesčionių akyse, kadangi numirėlis bėra numirėlis ir niekam daugiau jis neberūpi, du naktiniai mokiniai, „slėpdamiesi ir bijodamies žydų“, kad suramintų savo sąžines galvoja apie pasmerktojo laidotuves.

Drąsesnis už savo draugą Juozapas „įsidrąsinęs“, kaip sako Morkus, pabrėždamas nepaprastą nuotykį šito bailio su toga — pasirodo Piloto akivaizdoje ir prašo jį išduoti Jėzaus kūną. Pilotas, nustebęs, kad Jėzus jau numirė — nes dažnai nukryžiuotieji net ligi dviejų dienų kovodavo su mirtimi — pašaukė Petronijų, kuris dalyvavo egzekucijos metu, ir išklausęs jo pranešimą, „atidavė“ Sinedriono nariui kūną. Prokuratorius tą dieną buvo dosnus, nes paprastai romėnų valdininkai imdavo iš giminių už pasmerktojo kūno išdavimą užmokesnį. Negalėjo atsakyti tokiam gerbiamam asmeniui, ir be to tokiam turtingam, ir šitos dovanos pagrindas greičiausia buvo įkyrumo atsibodėjimas, o ne mandagumo įrodymas. Vargino jį veik visą pusiaudienį su šituo nelaiminguoju Karalium, ir neduoda jam ramybės jisai net dabar, kai numirė!

Gavęs leidimą Juozapas nuėjo paimti baltą gražią paklodę ir juostas, paskui gi jis pasuko Kaukuolės kalvos link. Pakeliui, o gal jau vietoj jis susitiko su Nikodemu, kuris su juo bičiulavosi gal net dėl jų būdų vienodumo, ir kuris to paties čionai ėjo. Ir Nikodemas nesiskaitė su išlaidomis ir atsivedė tarną, kuris nešė ant pečių šimtą librų tepalo, sudaryto iš mirros ir aliejaus.

Ir priėję prie kryžiaus tuo metu, kai kareiviai Galvažudžius ėmė nuo kryžiaus, kad sumestų juos į vieną duobę, pasmerktiems paruoštą, pradėjo imti nuo kryžiaus Jėzaus kūną.

Juozapas, Nikodemo ir kitų padedamas, ne be vargo ištraukė vinis iš kojų, nes jos buvo labai stiprai įkaltos. Kopėčios čia tebebuvo paliktos. Vienas iš jų pasilipęs ištraukė vinis iš rankų prilaikydamas dabar jau slenkantį žemyn kūną rankomis, kad nenukristų. Paskui kiti jį prilaikė rankomis, nukėlė žemyn ir pardėjo ant kelių tos Sopulingosios, kuri jį pagimdė. Vėliau visi pasuko į arti esantį sodą, kur buvo urvas Jėzui palaidoti numatytas. Daržas buvo turtingojo Juozapo, kuris buvo liepęs padaryti jame sau ir saviškiams urvą, nes tais laikais kiekvienas pasiturįs žydas turėjo savo šeimos kapą, nuošaliai nuo kitų kapų, taip, kad mirusieji nebuvo pasmerkti susimaišyti, kaip kad mūsų laikų administracijos nuskirtose kapinėse, provizorinėse, geometrinėse ir demokratinėse, kaip ir visas mūsų iškilmingas moderniškasis barbariškumas.

Atvykę į daržą du kilnūs kūno nešikai liepė parnešti iš šulinio vandens ir nuplovė kūną. Trys Marijos, — Mergelė, Susimąsčiusi, Išgelbėta, neapleido tos vietos, kur numirė tasai, kurį josios mylėjo. Taip pat ir jos, būdamos labiau įgudusios ir jautresnės už vyrus, pridėjo savo rankas, kad naktį ir taip skubotai atliekamos laidotuvės niekuo nepažeistų to, kurį apraudojo. Joms teko nuimti nuo galvos paniekos vainiką, Piloto kareivių uždėtą ir ištraukyti spyglius sulindusius į odą; jos sušukavo ir suklostė žiedais plaukus, sulipusius nuo kraujo; užvėrė akių blakstienas, į kurias tiek kartų žiūrėdavo skaisčiu jautrumu, ir užčiaupė burną, kurios niekados negalėjo paliesti pabučiavimu. Kiek gi meilės ašarų išliejo ant to veido, kuris balzganoje mirties tyloje buvo atgavęs pirmykštį bruožų švelnumą. Tas jųjų verksmas nuplovė jį daug švaresne rasa, kaip vanduo iš Juozapo šulinio.

Visas kūnas buvo nešvarus, prakaitu, krauju ir dulkėmis aptekęs: rankų, kojų ir krūtinės žaizdos dar tebesruveno krauju. Nuplovus kūną, lavonas buvo Nikodemo kvepalais išteptas, kurių netaupyta, kadangi jų buvo užtektinai, todėl jais buvo net pripildytos vinių padarytos skylės. Nuo tos dienos, kada Nusidėjėlė, užbėgdama šitai dienai už akių, ant savo išgelbėtojo kojų ir galvos buvo išpylusi alebastrinį indą su kvepalais, Jėzaus kūnas tebuvo sutiktas tik smūgių ir spiaudalų. Bet dabar, kaip ir aną kartą Jėzaus išbalęs kūnas buvo apiplautas kvepalais ir ašaromis brangesnėmis už kvepalus.

Paskui, kai tie šimtas Nikodemo librų apgaubė Jėzų lyg kvepiančiais vystyklais, kūnas buvo susuptas į marškonę ir aprištas lininėmis juostomis, galva aprišta drobe, o veidas, kai, visi pabučiavo į galvą, apdengtas kitu užtiesalu.

Urvas buvo atviras ir teturėjo tiktai vieną padarytą kapą nes nesenai buvo iškaltas uoloje ir niekam dar nebuvo patarnavęs. Juozapas iš Arimatejos, kuris nesugebėjo išgelbėti Jėzaus gyvo, bent viename savo namų užleido jam dabar, kai žmonių įtūžimas aprimo, savo tamsų požeminį urvą iškaltą uoloje būsimoms savo laidotuvėms. Abudu Sinedriono nariai pagal paprotį atkalbėjo garsiai laidotuvių psalmę, pagaliau padėję atsargiai Jėzaus kūną uždarė įėjimą į kapą, užritindami didelį akmenį, ir nepratarę nė žodžio atsitolino nuo kapo, o netrukus ir kiti išsiskirstė.

Tačiau Moterys jų nepasekė. Neturėjo jos pajėgų atsitraukti nuo to akmens, kuris jas amžinai atskyrė nuo to, kurį mylėjo daugiau kaip savo grožį. Kaip gi būtų galėjusios palikti vieną dviguboje nakties ir kapų tamsumoje, kuris taip beviltiškai buvo vienas ilgame savo merdėjime? Ir meldėsi jos, tik girdimai tardamos žodžius, prisimindamos draug kokią dieną, kokį nors jo judesį, kokį nors mylimojo žodį, ir, kai viena stengėsi kitą suraminti, ta pradėdavo dar smarkiau verkti. Kartais pašaukdavo jį vardu, atsiremdamos į akmenį, ir kalbėjo į jį dabar, kai jo ausys buvo užvertos mirties ir raištelių, tuos meilius dalykus, kurių neišdrįsdavo jam pasakyti, kada jis tebebuvo gyvas, ir tamsiame, drėgname sodo rūke jam pagaliau reiškė tą meilę, didesnę už paprastąją meilę, kurios jau nebegalėjo sulaikyti savo mažytėse moteriškose širdyse.

Pagaliau šaltis ir nakties baimė jas nugalėjo, ir jos atsitolino nuo kapo su degančiomis nuo ašarų akimis, suklupdamos žolėse ir ant akmenų, pasižadėdamos viena kitai sugrįžti ton pačion vieton, kai tik šventė praeis.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2663614
Design by Joomla