Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius

Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau.

Studijos universitete tada nė iš tolo nepriminė dabartinių. Svarbiausias studentų rengimo tikslas buvo jų komunistinis auklėjimas ir ištikimybės komunizmui ugdymas. Visa kita, taigi ir mokslas – antraeiliai dalykai. Dėl to visagaliai partorgai ir komsorgai siautėjo be perstojo. Atviruose partijos ir komjaunimo susirinkimuose būdavo koneveikiami dori, mokslo siekiantys dėstytojai ir studentai vien dėl to, kad jų pažiūros neatitiko bolševikų „tikėjimo“. Demagogija liejosi per kraštus. Reikėjo „tikėti“ prievarta diegiamomis, svetimųjų ideologų primestomis dogmomis, tariamais socializmo dėsningumais, iškreiptu pažangos supratimu. Skelbiami lozungai ir gyvenimo realybė skyrėsi kaip dangus nuo žemės. Abejoti bolševizmo „tiesomis“, juo labiau viešai reikšti savo abejonę, buvo nevalia, privalėjai „tikėti“. Jaunimo idėjinis nuodijimas neturėjo ribų.

J. Marcinkevičius negalėjo nežinoti apie neseniai iš Universiteto išguitus žymiuosius Fakulteto mokslininkus profesorių Igną Jonyną, Leoną Karsaviną, Vosylių Sezemaną ir kitus. Nuolat buvo „linksniuojamos“ Broniaus Dundulio ir kitų dorų mokslininkų humanitarų pavardės. Ir ne vien jų, be to, ne tik Universitete. Kazys Preikšas, Juozas Žiugžda ir kiti bolševizmo tarnai be paliovos plūdo tariamuosius „sovietinio mokslo ir meno niekintojus“, „apolitiškumo skleidėjus“, „keliaklupsčiautojus prieš Vakarus“ ir t. t. Siautėjo smurtas, areštai ir trėmimai, kurie Universiteto neaplenkdavo.

Lituanistams skaudu buvo matyti, kaip lietuvių kalba stumiama iš viešojo gyvenimo, kaip ji diskriminuojama ir tampa (Lietuvoje!) antraeile kalba po rusų kalbos, kuri visaip proteguota ir kelta „į padanges“. Juk naikinamas lituanistų būsimasis darbo įrankis. Negalima buvo nematyti Vilnijos lietuvių paspartinto lenkinimo ir rusinimo, gyvenant čia pat, Vilniuje.

Po karo ilgą laiką nebuvo jokio lituanistinio, bent jau kalbinio, mokslinio darbo. Spaudoje pasirodydavo tik vienas kitas diletantiškas straipsnelis. Tačiau bolševikinė propaganda šaukte šaukdavo apie dar negirdėtą sovietinės lituanistikos mokslo suklestėjimą. Klestėjimas be mokslo darbų! Visišką nesirūpinimą lituanistikos mokslu rodo docento Jono Kruopo ir vyr. dėstytojo Juozo Senkaus pašalinimas iš Universiteto man bebaigiant studijas – vienintelių dviejų Lietuvių kalbos katedros darbuotojų, pajėgiančių skaityti teorines disciplinas. Tai buvo beveik mirtinas smūgis mūsų katedrai, suduotas daugiausia partorgo Stasio Lazutkos pastangomis. J. Marcinkevičiui visa tai turėjo būti gerai žinoma, nes jis gyveno kartu su vidurinės mokyklos laikų bendramoksliu, artimiausiu savo bičiuliu Jonu Kazlausku, tada taip pat studijavusiu lituanistiką ir pasirinkusiu lietuvių kalbos (Marcinkevičius – lietuvių literatūros) studijas, vėliau tapusiu žymiu kalbininku, tačiau žuvusiu paslaptingomis aplinkybėmis greičiausiai ne be KGB įsikišimo. Pats Justinas vienodai rimtai studijavo tiek literatūrines, tiek ir kalbines disciplinas. Tuo ne kartą teko įsitikinti.

Lituanistų literatų padėtis Universitete tada buvo daug sunkesnė negu kalbininkų. Juk literatūra – ideologinė disciplina. Ji privalėjo būti bolševikinė. Dėl to kandidatais į būsimuosius literatūros mokslininkus būdavo parenkami tik, bolševikų akimis žiūrint, „krištolinio tyrumo“ žmonės. Bet kokią abejonę keliantis lituanistas būdavo nukreipiamas į Lietuvių kalbos katedros aspirantūrą (dab. doktorantūrą), kur „viskas tinka“. Toks partinis „išmintingas“ vadovavimas (мудрое руководство) privedė prie to, kad galop kurį laiką Lietuvių kalbos katedra turėjo net 5 filologijos mokslų daktarus (dab. habilituotus daktarus), o partijos „globojama“ Lietuvių literatūros katedra – dar nė vieno. Justinas visa tai matė. Jo akyse buvo persekiojami žymieji literatūros specialistai nebolševikai, šantažuojamas net garsusis profesorius ir kūrėjas Vincas Mykolaitis-Putinas. Vėliau iš Universiteto buvo išguitos puikios specialistės Meilė Lukšienė, Vanda Zaborskaitė, Irena Kostkevičiūtė ir kitos.

Justinas jautė savo, kaip poeto, pašaukimą, glūdinčias savyje didžiules poetines galias. Bet puikiai suprato, kad visa tai nueis niekais, jeigu partija panorės. Tai rodė ne vieno gabaus, bet „pūtusio prieš vėją“, poeto tragiškas likimas. Apskritai bet kokią karjerą sovietmečiu galima buvo pasiekti tik esant partijos nariu. Kitokie keliai buvo uždaryti. Visi Justino kurso gabieji literatai (o tai buvo neeilinė lituanistų laida) įstojo į partiją: Alfonsas Maldonis, Algimantas Baltakis… Teko tuo keliu pasukti ir Justinui. Sovietų okupacijos laikais Lietuvoje kūrė literatūrą vien bolševikiniai, tiksliau kalbant, subolševikinti rašytojai. Kitokių beveik nebuvo.

Tačiau partija uždėdavo antspaudą visam žmogaus gyvenimui. ji ir jos vėlesnės transformacijos (LDDP, LSDP…) tokį asmenį neišvengiamai toliau valdydavo, įtakodavo jo poelgį, norėjo jis pats to ar nenorėjo.

Prisimenu Fakulteto koridoriuose per pertraukas girdėtus ginčus tarp Justino ir Tomo Venclovos – abu kurį laiką studijavo kartu. Tomas kritikuodavo sovietinę valdžią, o Justinui likdavo tik ją ginti. Juk už Tomo pečių stovėjo galingas jo tėvas ir Tomas galėjo sau daug ką leisti, tuo tarpu Justinas tebuvo paprastas kaimo bernelis, niekieno neglobojamas.

Baigęs Universitetą Justinas kartą mane su žmona Regina pasikvietė pas save į svečius. Matyt, jį imponavau nepataikaudamas bolševikams. Tada pokalbyje pajutau jo, kaip asmenybės, tragišką dvilypumą. Jame varžėsi partinis su lietuvio patrioto – du nesuderinami – pradai. Tuokart Justinas padovanojo mano dukteriai Laimutei neseniai pasirodžiusią savo knygelę su gražiu įrašu. Deja, tos knygelės neišsaugojau, turbūt vaikai „suskaitė“. Nebeatsimenu nė jos pavadinimo ir ką Justinas joje įrašė.

Po to mudviejų kontaktai nutrūko ilgam, net keliems dešimtmečiams. Visą tą laiką domėjausi Justino kūryba. Perskaitydavau kiekvieną pasirodžiusią naują knygą, ypač dramas ir poemas. Jose asmenybės dvilypumas, jos sudvejinimas, ne tik neišnyko, bet, ko gero, padidėjo.

Partinės linijos laikymasis lėmė, kad J. Marcinkevičiaus kūryba, ypač ankstyvoji, atitiko vadinamojo socialistinio realizmo reikalavimus: pakilų kalbėjimą apie kolektyvizaciją, Bažnyčios nepagrįstą kaltinimą žmonių pasyvumo ugdymu ir t. t. Pagaliau – jo eilės apie Leniną!

Kita vertus, pasirenkama anuomet labai „slidi“ Lietuvos istorijos tematika, kurioje atsispindi senosios mūsų valstybės didybė. Tai – kūriniai „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Donelaitis“, „Katedra“. Verčiami į lietuvių kalbą Adomo Mickevičiaus lietuviškieji kūriniai: „Gražina“, „Vėlinės“, „Ponas Tadas“ (su V. Mykolaičiu-Putinu). Lietuviškąjį pradą rodo ir tokios eilutės:

Ačiū, kad gyvas likai,

Dvaruos apspjaudytas žodi.

Prasidėjus Michailo Gorbačiovo reformoms lietuviškas patriotinis Justino asmenybės pradas greit užgožė partinį. Justinas tuoj pat įsijungė į Sąjūdį, tapo vienu iš aktyviausių jo veikėjų. Gėrėjausi ugningomis Justino kalbomis šimtatūkstantiniuose atgimstančios Lietuvos mitinguose. Jis pasirašė ne vieną kreipimąsi spaudoje dėl apverktinos Vilnijos lietuvių padėties.

Mudviejų kontaktai po ilgos, net kelių dešimtmečių, pertraukos vėl atsinaujino 1990 m., kuomet jau laisvoje Lietuvoje „kažkieno valia“ Justinas tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu (akademiku), nors prieš tai nebuvo išrinktas nariu korespondentu, kaip tada buvo įprasta. Abu priklausėme tam pačiam Socialinių ir humanitarinių mokslų skyriui. Tačiau čia jis jautėsi nejaukiai, lyg svetimkūnis. Juk buvo ne mokslo, bet meno žmogus – literatas kūrėjas. Posėdžiuose sėdėdavo tylus. Į diskusijas nesileisdavo. Prieš balsavimą kartais pašnabždomis pasikonsultuodavo su tais klausimais išmanančiais mokslininkais. Yra kėlęs mintį, kad Lietuvos mokslų akademiją reikėtų pertvarkyti į Mokslo ir meno akademiją, kurioje, žinoma, jis jaustųsi tvirčiau.

Į Justiną Marcinkevičių žiūriu kaip į genialų kūrėją, patekusį į viską traiškančias bolševizmo girnas. Jis atspindi savo kartos literatų ir literatūros mokslininkų tragizmą, jų pažiūrų prievartinę kaitą.

 

Voruta. – 2012, saus. 7, nr. 1 (739), p. 1, 10.

Design by Joomla