Mus moko JAV katalikų vyskupai
Remdamiesi Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo tradicija, kurios ištakos glūdi evangeliniame Kalno pamoksle, o naujiesiems laikams pritaikytos nuostatos pirmą kartą suformuotos popiežiaus Leono XIII 1891 metų enciklikoje „Rerum novarum“, beveik visų šalių vyskupai svarbių valstybei parlamento ar prezidento rinkimų išvakarėse paskelbia savo socialinį kreipimąsi į tikinčiuosius rinkėjus. Taip ganytojai nori priminti visiems Bažnyčios nariams, kad per šį rimtą pilietiškumo išbandymą jie turi būti vieninga „sąžinės bendruomene“, o ne įvairių, dažnai viena kitai prieštaraujančių interesų grupių veikėjais ar paklusniais vykdytojais.
Vyskupų priešrinkiminis kreipimasis pirmiausia yra paraginimas visiems katalikams rinkėjams, kad jie rimtai įvertintų kiekvieną kandidatą, kiekvienos partijos rinkimų programą, vadovaudamiesi pateiktais krikščioniško mokymo principais - bendruoju gėriu, pagarba žmogaus gyvybei, orumui ir žmogaus teisių gynimui. Kreipimasis taip pat yra reikšminga sielovadinė direktyva, skirta parapijų klebonams, visiems kunigams bei Bažnyčios socialiniams darbuotojams ir katalikiškų organizacijų aktyvistams, kad jie patys išsiaiškintų ir padėtų visiems tikintiesiems susiorientuoti atskirti esminius dalykus nuo lengvabūdiškų pažadų ir vilionių. Dėl to neretai specialios komisijos parengtas vyskupų kreipimasis (pavyzdžiui, toliau aptariamas JAV vyskupų konferencijos laiškas „Tikinčiųjų pilietiškumas: pilietinė atsakomybė naujajam tūkstantmečiui“) paskelbiamas prieš kelis mėnesius ar net metus iki rinkimų ir išsamiai aptariamas kunigų susirinkimuose, kitų pastoracinių darbuotojų seminaruose, apie jį rašoma katalikiškoje spaudoje. Pagaliau, kreipimasis yra skirtas patiems politikams ir partijoms, kad jos žinotų, ko nori Bažnyčia, o jeigu patys politikai yra tikintys, katalikai, - kad paklaustų savo sąžinės, ar jų veiksmai ir programinės nuostatos tikrai yra krikščioniškos.
Kreipimąsi „Tikinčiųjų pilietiškumas: pilietinė atsakomybė naujajam tūkstantmečiui“, skirtą 2000 m. lapkričio 7 dieną numatytiems JAV prezidento ir dalies Kongreso rinkimams, JAV katalikų vyskupai paskelbė dar 1999 metų spalį. Sis Bažnyčios dokumentas buvo išsiuntinėtas pagrindinių politinių partijų - Respublikonų ir Demokratų - rinkimų programas rengiančioms komisijoms, kad jos atsižvelgtų į nuostatas Katalikų Bažnyčios, kurios nariai sudaro ketvirtadalį Jungtinių Valstijų elektorato. Vėliau amerikiečių katalikų spaudoje buvo plačiai analizuojamos minėtų partijų programos, priešrinkiminių suvažiavimų eiga ir kiek juose buvo svarus katalikų balsas.
Nors šis Kreipimasis buvo trumpesnis nei abiejų didžiausių JAV partijų 2000 metų rinkimų programos, tačiau jame griežčiau ir aiškiau suformuluotos pagrindinės visuomeninio gyvenimo aktualijos. Jame akcentuojama, jog tikinčiojo pilietiškumo saviraiška visuomenėje, ar jis būtų žymus politikas, ar paprastas rinkėjas, turi būti sutelkta į keturias svarbiausias sritis: gyvybės apsaugos, šeimos gyvenimo stiprinimo, socialinio teisingumo skatinimo ir visuotinio solidarumo įgyvendinimo.
Kreipimesi labai aiškiai pabrėžiama:,Abortas yra sąmoningas žmogaus gyvybės sunaikinimas ir todėl niekada negali būti moraliai priimtinas. Tikslingas žmogaus gyvybės atėmimas įvykdant eutanaziją yra ne gailestingumo aktas, o tik nepateisinamas išpuolis prieš žmogaus gyvybę (...) Mes pritariame konstitucinei negimusios gyvybės apsaugai, kaip ir kitoms įstatyminėms pastangoms uždraudžiant abortus ir eutanaziją. Mes remiame įstatymų ir socialinių programų siūlymus, kuriais siekiama skatinti gimstamumą, įvaikinimą, paramą nėščioms moterims ir vaikams. Mes pritariame pagalbos teikimui sunkiai bei nepagydomai sergantiems žmonėms, ypač efektyvių paliatyvinių medicinos metodų naudojimui“.
Rinkimų kampanijos debatuose, kaip niekada anksčiau, religijos ir moralės klausimai buvo tarp prioritetinių. Amerikiečių katalikų ganytojas pabrėžė, kaip svarbu ginti gyvybę. „Kai kurie žmonės nori, kad abortas kaip viešų diskusijų objektas neegzistuotų, - rašė Čikagos arkivyskupas Frensis Džordžas diecezijos laikraštyje „The Catholic New World“. - Bet jis negali neegzistuoti tikintiesiems katalikams ir kitiems, nes tai gyvybės ir mirties klausimas, tai svarbiausia problema ne tik asmeniui, bet ir visuomenei. Su skurdu galima kovoti nuolat, bet kūdikio mirtis yra galas viskam.“
Rokvilo (Niujorko valstija) vyskupas Džeimsas Makagas uždraudė kandidatams, kurie pritaria abortams, pasirodyti jo diecezijos parapijose, katalikiškose mokyklose ir organizacijose. Vyskupo manymu, būtų neprotinga ir netinkama leisti pasisakyti katalikiškoje auditorijoje tiems asmenims, kurie remia vadinamąją teisę į abortą, antraip tie politikai galėtų teigti, jog Bažnyčia toleruoja jų pažiūras. Po tokio vyskupo D. Makago sprendimo buvo atšaukti susitikimai su Niujorko valstijos kandidate į JAV senatą, tuometinio prezidento Bilo Klintono žmona Hilari Klinton, kuri, kaip ir jos vyras, aktyviai palaiko abortų legalumą.
„Švietimo sistemos gali paremti arba kliudyti tėvų pastangoms auginti ir auklėti savo vaikus. Nė vienas švietimo modelis arba struktūra negali patenkinti visų asmenų poreikių. Todėl visiems tėvams turi būti suteikta galimybė įvykdyti pagrindinę jų teisę - pasirinkti tokią švietimo sistemą, kuri labiausiai atitinka jų vaikų poreikius, įskaitant privačias bei religines mokyklas. (...) Vyriausybė turi, kur yra būtina, padėti tėvams resursais, kurie yra reikalingi, įgyvendinant šią pagrindinę teisę be jokios diskriminacijos“, - rašė JAV vyskupai.
Jungtinėse Valstijose, kaip ir daugelyje kitų šalių, valstybinis vidurinis mokslas yra nemokamas, tuo tarpu tėvai, kurie leidžia vaikus į privačias mokyklas (JAV didesnė dalis tokių mokyklų yra katalikiškos), turi už mokslą mokėti nemažas sumas, Kitaip privati monyiua neišsilaikytų. Daugelis katalikų tėvų norėtų leisti savo vaikus j privačias katalikiškas mokyklas, tačiau finansiškai nepajėgia, todėl leidžia į nemokamas valstybines mokyklas. Taip yra diskriminuojama (materialiniu atžvilgiu) jų teisė parinkti savo vaikams norimą švietimo būdą. Dar 1982 metais tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas buvo pasiūlęs tėvams, leidžiantiems savo vaikus į privačias mokyklas, taikyti pajamų mokesčių nuolaidas (tax credit, vadinamąją vaučerių sistemą), kad jiems nereikėtų mokėti už mokslą du kartus. Juk iš gyventojų mokesčių valstybė išlaiko valstybines mokyklas, todėl tie amerikiečiai, kurie leidžia vaikus j privačias mokyklas, moka ir joms, o savo mokesčiais dar finansuoja ir valstybinį švietimą. JAV katalikų Bažnyčia remia „tax credit“ idėją. Kai kuriose valstijose jau bandoma ją taikyti.
Jungtinėse Amerikos Valstijose pastaruoju metu yra peržiūrimi ir reformuojami vadinamosios visuotinės gerovės valstybės principai. Si gerovė buvo pasiekta įgyvendinus daugelį valstybės remiamų socialinių programų, kurioms reikėjo išleisti daug biudžeto lėšų, o tai savo ruožtu sukėlė valstybės biudžeto deficitą. Stengiantis vykdyti tokią monetarinę politiką, kuri padėtų sumažinti arba išvengti deficito, valstybės finansuojamos socialinės paramos programos neretai yra peržiūrimos, jų užmojai mažinami arba jų iš viso atsisakoma. Savo Kreipimesi JAV vyskupai priminė, kad valstybės socialinės politikos tikslas yra patenkinti vargingų šeimų elementarius finansinius poreikius, kad jos, ypač jų vaikai, gyventų žmogiško orumo vertą gyvenimą. Todėl negalima tik paprastai atsisakyti resursų ir programų, o reikia vykdyti išmintingą valstybės socialinės politikos reformą, kad būtų „skatinama didesnė pačių žmonių atsakomybė ir siūlomi konkretūs sprendimai, kurie padėtų šeimoms sumažinti skurdą“.
JAV vyskupai pabrėžė socialinio teisingumo reikšmę ir tvirtino remiantys tokią ekonominę politiką, kuria siekiama „kurti darbo vietas su pakankamu adyginimu ir padoriomis darbo sąlygomis, pakelti minimalų atlyginimą iki tikro pragyvenimo lygio“. Vyskupai patvirtino tradicinį Bažnyčios mokymą apie dirbančių žmonių teisę burtis į profesines sąjungas, vesti kolektyvines derybas su darbdaviais, be to, šios teisės turi būti vykdomos be jokių grasinimų. Kartu jie patvirtino, jog Bažnyčia laiko svarbia ekonominę laisvę, iniciatyvumą ir teisę į privačią nuosavybę, kuri suteikia galimybes ir resursus siekti bendrojo gėrio.
Aptardami žemės ūkio sritį JAV vyskupai pažymėjo, jog žemdirbiai turi gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų „padorias gyvenimo sąlygas ir galimybę išsaugoti kaimui būdingą gyvenimo būdą“. Todėl ūkininkai nusipelno gero atlygio už savo darbą. Primindami pastaruoju metu plačiai aptariamą socialinio saugumo sampratą, vyskupai nurodė, kad tai pirmiausia yra pakankamos ir garantuotos pajamos visiems dirbantiems žmonėms, kad jie galėtų išlaikyti save ir savo šeimas. „Visa mokesčių, darbo vietų kūrimo ir bendrosios gerovės politika turi būti skirta stiprinti šeimoms ir atlyginti joms už prisiimtą atsakomybę auginti vaikus“, - rašė Jungtinių Valstijų katalikų ganytojai.
Jie taip pat pažymėjo, kad saugaus ir patogaus būsto stygius šalyje prilygintinas nacionalinei krizei, todėl reikia tokios valstybės politikos, kuri pagerintų aprūpinimą kokybišku būstu ir padėtų išsaugoti ir pagerinti šeimoms turimą būstą. Šioje srityje Bažnyčia visuomet remia bendruomenių bei privačias pastangas. Sveikatos apsauga, vyskupų nuomone, irgi turi būti grindžiama vertybėmis, turi būti gerbiamas žmogaus orumas, ginama žmogaus gyvybė ir atsižvelgiama j visų, ypač vargingų žmonių, poreikius. Sveikatos apsaugos reforma, apie kurią pastaruoju metu kalbama daugelyje pasaulio šalių, turi išplėsti medicininį vaikų, nėščių moterų, darbininkų, imigrantų ir kitų pažeidžiamų gyventojų sluoksnių aptarnavimą.
JAV vyskupai patvirtino gerai žinomą Bažnyčios reikalavimą išlaikyti pusiausvyrą tarp „pagarbos žodžio, saviraiškos laisvės ir rūpesčio bendruoju gėriu“ ir atsakingai ginti vaikus ir šeimas nuo žiniasklaidoje plintančios prievartos ir pornografijos.
Vyskupai nurodė, kad Jungtinės Valstijos, kaip galingiausia ir turtingiausia pasaulio valstybė, turi imtis vadovaujančio vaidmens padedant mažinti globalinį skurdą paramos užsieniui programomis, kurios suteiktų naujų ekonominių galimybių vargingoms šalims, bet neskatintų gyventojų skaičiaus kontrolės; užsienio prekybos politika turi būti susieta su darbo vietų išlaikymu ir rūpinimusi gamtos apsauga. Jie pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos, bendradarbiaudamos su tarptautine bendruomene, turi toliau aktyviai dalyvauti sprendžiant regioninius konfliktus Artimuosiuose Rytuose, Balkanuose, Afrikoje, Kolumbijoje, Rytų Timore ir kitur, nors pačiose JAV ir stiprėja izoliacinės nuotaikos. Ši veikla neturi apsiriboti tik taikos palaikymu ir diplomatiniu aktyvumu. Taip pat svarbu telkti ilgalaikes ekonomines pastangas, kad būtų atstatyti konfliktų nualinti regionai. JAV Katalikų Bažnyčia remia visas taiką įtvirtinančias priemones, taip pat nusiginklavimo, ypač branduolinio, siekius. „Mes toliau raginame savo tautą daryti rimtus žingsnius, kad sumažėtų jos neproporcingai didelis vaidmuo skandalingoje globalinėje prekyboje ginklais, nes ji tik skatina konfliktus visame pasaulyje“, - rašė amerikiečių vyskupai savo priešrinkiminiame kreipimesi.
„Galingiausia pasaulio valstybė turi labai jautriai spręsti mūsų karinių pajėgų dislokavimo užsienyje klausimą, kartu ragindama kitas šalis prisidėti prie regioninės taikos palaikymo operacijų“, - rašė savo apaštaliniame laiške JAV karinių pajėgų arkivyskupijos ordinaras arkivyskupas E. O’Brajenas. Jis priminė, kad vykdant šią misiją, karinio personalo pakartotiniai ir ilgalaikiai išsiuntimai į tolimus kraštus neigiamai veikia karių šeimų gyvenimą. Vyriausiasis JAV kariuomenės sielovadininkas pabrėžė, kad atsakingą šaliai karinę tarnybą atliekantys žmonės turi gauti „adekvačias kompensacijas savo šeimoms išlaikyti ir savo būstui, savo vaikų mokslui ir medicininiam aptarnavimui pagal standartus, atitinkančius vertingą jų darbo indėlį“.
Taigi JAV vyskupai nenusišalina nuo politinio ir socialinio gyvenimo aktualijų, stengiasi burti šalies katalikiškąjį elektoratą bei atsakingus visuomenės veikėjus ir kartu su jais įtvirtinti krikščioniškąsias vertybes.
Parengta pagal Mindaugo BUIKOS straipsnį „Svarus JAV vyskupų žodis rinkinių kampanijos akivaizdoje“
(„XXI amžius“, 2000 10 25, Nr. 82)