Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Dalius Stancikas

Tris dešimtmečius Prancūzijos Arkango miestui vadovavusiam merui Jeanui Micheliui Colo iškelta byla, jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 75 tūkst. eurų bauda, nes nesutiko sutuokti gėjų poros pagal neseniai priimtą tos pačios lyties asmenų santuokos įstatymą.

„Man santuoka yra moters ir vyro santuoka, sudaroma turint tikslą susilaukti vaikų. Aš nediskriminuoju, nes tos pačios lyties poros tiesiog yra nevaisingos. Tai lygybės parodija, didelė melagystė. Geriau jau rinktis kartuves nei nusileisti“, – sako J. M. Colo.

Klausimas retorinis: ar turėjo kitą pasirinkimą tikras krikščionis?

Šis prancūzas, kuris neabejotinai bus nuteistas, yra persekiojamas už savo ir savo protėvių įsitikinimus, todėl yra pats tikriausias naujausių laikų sąžinės kalinys. O šis atvejis yra tik viena dalelė bendros mozaikos, kurią vadinu liberalų diktatūra.

Prieš dvi savaites Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš trijų Lietuvos teiktų kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus paskyrė Egidijų Kūrį. Prie šio paskyrimo labai daug prisidėjo (o gal ir suvaidino lemiamą vaidmenį) Lietuvos gėjų lyga, savo iniciatyva ar konkurento paakinta Europos Tarybai apskundusi labai stiprų E. Kūrio varžovą – tarptautinės teisės profesorių, Europos teisės asociacijos valdybos narį Igną Vėgelę dėl jo viešai pareikštos kritiškos nuomonės į žmogaus lyties keitimo operaciją.

Praėjusią savaitę Europos Parlamente Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis turėjo aiškintis dėl seksualinių mažumų teisių – anot ministro, Europa buvo dezinformuota, kad Lietuvoje draudžiamas gėjų paradas.

Taip pat praėjusią savaitę Europos Parlamentas griežtai (grasindamas bausmėmis) perspėjo Vengriją dėl pažeidžiamų ES vertybių ir pareikalavo, kad Vengrija savo Konstitucijoje išplėstų šeimos apibrėžimą. Tiesa, šis nutarimas priimtas nedidele 18 balsų persvara (rezoliucijai pritarė 370 EP narių, nepritarė 249, susilaikė 82), rodančia, kad ir Europos Parlamente vyksta stipri vertybių kova. Vis dėlto ženklas pasiųstas aiškus – nacionalinė teisė privalės paklusti vertybinei Briuselio monopolijai.

Ačiū Dievui, nesu nei Arkango, nei Vilniaus meras, ir man nereikia spręsti, kuo vadovautis – Dievo įsakymais ar jam prieštaraujančiais valstybės įstatymais, ir todėl man negresia kalėjimas, po mano kiemą kaip pamišęs nelaksto „tolerantiškas“ jaunimas su vaivorykštės vėliavomis, reikalaudamas išduoti leidimą seksualinių mažumų paradui netoli katalikų šventovės – Katedros.  

Gėjų lyga aiškina, kad paradas rengiamas prieš homofobiją, už toleranciją lesbietėms, gėjams, už biseksualų ir transseksualų lygybę. Bet ar pačių tolerancijos skatintojų elgesys skatina toleranciją? Ar galima tolerancijos sau pasiekti žūtbūt braunantis į kitiems dvasiškai šventas erdves, kuriose galėtum paviešinti savo lytinio gyvenimo ypatumus, skleisti dezinformaciją tam, kad sukurstytum milžinišką spaudimą iš Briuselio, kitų konstituciškai teisėtas nuomones pateikti kaip blogybę ir jas skųsti, taip padedant vieniems kandidatams į svarbiausią Europoje teisingumo instituciją nugalėti kitus?

Ar gėjams svarbiau, kad lietuviai taptų tolerantiškesni žmonių skirtumams, ar kad jų eitynes lydėtų  kuo gausesnis įtūžusiųjų būrys, kuo didesnė policijos apsauga ir dėl to stiprėjanti finansinė parama iš tarptautinės gėjų lygos?

Ar toks tolerancijos paradų organizavimas neprimena retsykiais Vakarų žiniasklaidoje pasirodančių Mahometo karikatūrų – juk suvokiama, kad tai bus kaip buliui raudonas skuduras, pralies abiejų pusių kraują, bet vis tiek daroma – tegu tie provincialai greičiau mokosi mūsų nešamos demokratijos?

Iš tokio įžūlaus Lietuvos gėjų lygos elgesio ir bendrų europinių tendencijų yra visiškai akivaizdu, kad jų paradai nesibaigs vien noru įtikinti, kad seksualinės mažumos turi lygias teises į susirinkimus ar demonstracijas (beje, pagal Lietuvos Konstituciją laisvė reikšti įsitikinimus gali būti ribojama, kai būtina garantuoti viešąją tvarką ir dorovę). Visai arti ta diena, kai ir Lietuvos gėjai garsiai reikalaus lygių teisių tuoktis ir auginti vaikus, o tai krikščioniui reikštų vienos iš sunkių nuodėmių įteisinimą valstybės lygiu bei tradicinės šeimos sąvokos išdarkymą (anot J. M. Colo, lygybės parodijos ir didelės melagystės įtvirtinimą).

Ir manęs neįtikina mūsų teisininkų aiškinimai, kad tai neįmanoma, kol Lietuvos Konstitucija neleidžia tos pačios lyties santuokų. Neįtikina todėl, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjai jau seniai aiškina mūsų Konstituciją ne pagal tai, kas ten parašyta, bet pagal savo asmeninius įsitikinimus, dažnai nulemtus tarptautine mada. Taip nutiko ir prieš pusantrų metų, kai Konstitucinis Teismas šeimos sąvoką apibrėžė ne remdamasis Lietuvos Konstitucija, bet kitų ES šalių konstitucinių teismų aiškinimais: „Konstitucinė  šeimos  samprata  grindžiama  šeimos  narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti  tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės  reikšmės neturi.“

Ką vadinsime emociniu prieraišumu, kai apie tai nekalbama jokioje Konstitucijos normoje ar principe? Nuo kurio momento ir kas deklaruoja, kad prisiimtos tam tikros teisės ir pareigos, kurios leistų tokį darinį jau vadinti šeima? – tokius klausimus savo kolegoms, be jokios atsakomybės džiazuojantiems teisingumo vardu, savo atskiroje nuomonėje uždavė Konstitucinio Teismo teisėja Ramutė Ruškytė. Ir dar ji paklausė: ar tokios Konstitucinio Teismo nutarimo formuluotės „reiškia, kad kitose bylose bus formuojama kitokia konstitucinė šeimos samprata“?

Neturime jokių garantijų, kad taip nenutiks, kai teisėjais gali tapti tik tie, kurių nuomonė nesikerta su vis plečiamu žmogaus sudievinimo ir jo ydų išviešinimo principu, o kitaip manančioms ES narėms reiškiami ultimatumai, kaip kad neseniai Vengrijai.

Jei vienąkart teisėjai apibrėžė šeimos sąvoką pagal savo pasaulėžiūrą, o ne pagal Lietuvos Konstitucijos raidę ir net ne pagal jos dvasią (1992 metais šią Konstituciją rengę ir už ją balsavę žmonės šeimos sąvoką vienareikšmiai siejo tik su santuoka), tad kas sutrukdys tai atlikti dar ne kartą? Juk niekas iš įtakingų dar dirbančių Lietuvos teisininkų viešai ir garsiai (išskyrus minėtą R. Ruškytę) neprotestavo, nesipiktino dėl tokio Konstitucinio Teismo savivaliavimo, nes bijomasi pažeisti taip pat vis labiau besiplečiantį teisininkų neliečiamumo ir neklystamumo principą. Vengrija Europos Parlamento (tiksliau – jo didesnės dalies) buvo įspėta ne tik dėl šeimos sąvokos, bet ir dėl politikų bandymų sutramdyti panašią į Lietuvos teisėjų savivalę.

Evangelikų reformatų kunigas Tomas Šernas siūlo nesureikšminti gėjų įtakos krikščioniškam pasauliui ir siūlo Lietuvos valdžiai mokytis iš Estijos, kuri nevaržė homoseksualų dėl jų eitynių, „nes protingi žmonės, prieš akis turėdami tautinius strateginius tikslus, suprato, kad estiškumo tvarumui nepakenks visais laikais ir visose visuomenėse esantys keli procentai homoseksualų“.

Labai abejotinas šis nurodytas priežastingumo ryšis (manau, kad estų požiūrį į gėjų judėjimą pirmiausia lemia labai stipri jiems suomių ir apskritai skandinavų įtaka bei tai, kad pagal oficialią statistiką estai yra didžiausi laisvamaniai Europoje), tačiau labiau norėtųsi diskutuoti su teiginiais, kad keli procentai homoseksualų nepakenks estiškumo išsaugojimui ar kad „krikščionys neturėtų prieštarauti nei homoseksualų, nei žvejų, nei baikerių ar pagonių eitynėms, nes kas valstybės įstatymu yra leista ir nepažeidžia kitų žmonių teisių, krikščionims neturėtų labai rūpėti“.

Sutinku, kad krikščionybės esminė nuostata yra ta, jog tobulinti pasaulį reikia pradėti nuo savęs, tačiau argi sparčiai benykstančiai tautai (o estai, man regis, jau yra peržengę raudoną pavojaus ribą) neturėtų rūpėti, kad homoseksualų, net jeigu jų visais laikais yra tik keli procentai (sunkiai įrodomas teiginys), propaguojamas gyvenimo būdas yra iš principo ardantis svarbiausią tautos, valstybės ar žmonijos išlikimo pamatą – šeimą?  

Neseniai Lietuvos gėjai paminėjo savo kovos už teises dvidešimtmetį. Pažiūrėkime, kaip per tą dvidešimtmetį skleidžiama laisvamanystės erozija pagraužė visą šeimos institutą, – toleruojama mirties kultūra, kaip ir ligos virusas, turi polinkį plisti. Ypač pavojinga, kai tokia mirties kultūra, kaip skiriamasis ženklas, įsitvirtina valdžios sluoksniuose, kai tampa norma valstybės švietimo programose. Europiečiai apie tokią patirtį jau žino iš Platono aprašytų puotų klasikinėje Graikijoje ar Horacijaus laikų senovės Romoje. Žinome, ir kuo tos kultūriškai pirmaujančios valstybės baigė, kai ten įsigalėjo svarbiausias „moralumo“ kriterijus: duonos ir žaidimų!

Prancūzijos mero J. M. Colo, italo Rocco Buttiglione (2004 m. R. Buttiglione vieno balso persvara nebuvo patvirtintas Europos Komisijos komisaru, nes išdrįso viešai pareikšti savo krikščionišką požiūrį dėl homoseksualių santykių nuodėmingumo), lietuvio Igno Vėgelės ir daugybė kitų atvejų rodo, kad Europoje, Vakarų demokratijos pasaulyje, principingai besilaikantieji krikščioniškų pažiūrų jau greitai visai nebegalės dirbti įvairių hierarchijų politinėje ir teisinėje valdžioje, švietimo, socialinėje, sveikatos apsaugos sistemose ar žiniasklaidoje, nes jų krikščioniškos vertybės iš esmės kirsis su vis labiau Europos Sąjungoje įtvirtinamomis „tolerancijos“ teisės normomis.

Ar turime bent menkiausią garantiją, kad dar po dar vieno gėjų judėjimo dvidešimtmečio krikščioniškos pažiūros, tradicinės šeimos samprata nebus oficialiai uždraustos, o Europa nesugrįš į Senosios Romos – pirmųjų krikščionių persekiojimo laikus?

Bernardinai.lt

Design by Joomla