Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Audrius Bačiulis. Lietuvos valstybę ir tautą sukūrė krikščionybė ir Katalikų bažnyčia

Rinkimų batalijų įkarštyje pasimetė prieš kelias savaites paskelbta žinia, kad, galutiniais gyventojų surašymo duomenimis, 77,3 proc. Lietuvos gyventojų priskiria save Romos katalikų bažnyčiai. Per dešimtmetį nuo praėjusio gyventojų surašymo katalikų skaičius valstybėje sumenko vos 1,7 proc., tad galima drąsiai teigti, kad Lietuva buvo, yra ir išlieka katalikiška šalis.


Skaičius stebėtinai didelis, atmenant, kad penkis sovietmečio dešimtmečius Lietuvos gyventojai buvo auklėjami karingojo ateizmo dvasia, Bažnyčia persekiota ir bauginta, lankantieji pamaldas pašiepiami, laikomi nemokšomis ir keistuoliais. Juoba Lietuvai atsikovojus nepriklausomybę ir įsijungus į Vakarų pasaulį atsidūrėme tokioje pat pabrėžtinai sekuliarioje, Bažnyčios ir ypač krikščionybės atžvilgiu nepakančiai nusiteikusioje savo esme socialistinės Europos Sąjungos bendruomenėje.


Paskaitęs nemažos dalies viešojoje erdvėje besireiškiančių intelektualų, publicistų ar jais būti pretenduojančiųjų mintis, gali susidaryti įspūdį, kad santykio su Bažnyčia ir krikščionybe požiūriu Lietuvoje nuo sovietmečio nedaug kas tepakito. Netgi iš aukščiausių šalies politikų lūpų yra nuskambėjusi sovietinėje Konstitucijoje įrašyta frazė, esą „Bažnyčia Lietuvoje atskirta nuo valstybės“, nors Lietuvos Konstitucija sako tik tai, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Kai kam, pasirodo, šios sąvokos tapačios, nors taip ir nėra. Užtai yra akivaizdus noras matyti Bažnyčią ir krikščionybę ten pat, kur šios buvo nugrūstos sovietmečiu, – visuomenės paraštėje, su savo pamokymais apie dorą, moralę ir pareigą visuomenei nesipainiojančias po moderniųjų intelektualų kojomis.


Bet kokia valstybės parama religinėms organizacijoms, ypač finansinė, atkuriant sovietmečio nacionalizacijos padarytą žalą tiek katalikų, tiek kitoms tradicinėms Lietuvos bažnyčioms, negausiai, bet balsingai visuomenės daliai sukelia tiesiog isterišką atmetimo reakciją, kažkuo netgi panašią į apsėstųjų kliedesius. Antraip sunku suvokti, kodėl, regis, visai blaiviai protaujantys žmonės, susidūrę su faktu, kad katalikais save laiko daugiau, nei trys ketvirtadaliai visuomenės, rimtai ima stebėtis, kaip šie po pastarųjų kelerių metų vis tiek nebiją savęs priskirti prie Romos katalikų bažnyčios. O kiti, išgirdę, kaip katalikai reikalauja gerbti jų įsitikinimus ir jiems šventus dalykus, ima viešai siūlyti „užsikrušti negyvai“. Skaitydamas tokius, visiškai rimtai parašytus, žodžius, nevalia susimąstai, kad kunigai egzorcistai visuomenei dar tikrai reikalingi.


Kiekvienam burnojančiam ant krikščionybės ir Bažnyčios taip ir maga pasakyti: žmogau, tu gali gyventi laisvoje Lietuvos valstybėje ir kalbėti lietuviškai tik krikščionybės ir Bažnyčios dėka! Nes jei ne tie „tamsybininkai kunigai“, jei ne krikščionybė, jei ne Romos katalikų bažnyčia, tai Lietuvos valstybės veikiausiai net nebūtų – ji būtų išnykusi dar XVI–XV a., nes ją būtų ištikęs arba Prūsijos, arba Livonijos likimas, arba ji būtų suslavėjusi ir tapusi viena iš tų stačiatikių kunigaikštysčių, kurias XVII a. Maskva suvienijo į Rusiją.


Kunigaikštis Vytautas tapo Didžiuoju, o jo pusbrolis Jogaila – karaliumi ne tik todėl, kad sutriuškino kryžiuočių galybę, bet ir todėl, kad sumojo paskutinę akimirką apsikrikštyti patys ir apkrikštyti Lietuvą, suteikdami jai antrą šansą, po Mindaugo, tapti civilizuotos Vakarų Europos dalimi. Ir Lietuva šį šansą išnaudojo.


Netgi 125 metus trukusi carinės Rusijos valdžia, skaldymo ir rusinimo politika nepajėgė paversti Lietuvos, tegu gerokai apkarpytos, viena iš rusakalbių Šiaurės Vakarų provincijų. Kelią tam pastojo ne tik sukilimai, ne vien slaptųjų draugijų ir bajorijos veikla, bet ir Katalikų bažnyčia: sukilėlių kunigas Antanas Mackevičius, lietuviško švietimo platintojas ir tautos blaivintojas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Vėliau, jau atkovojus nepriklausomybę, tvarios valstybės ir visuomenės pamatus paklojo prelato Mykolo Krupavičiaus sugalvota ir įgyvendinta žemės reforma.


Kalbame ir rašome lietuviškai todėl, kad prieš 465 metus bažnyčios kantorius Martynas Mažvydas parašė ir išspausdino „Katekizmuso prastus žodžius“, tapusius pirmąja lietuviška knyga. Po šimto metų vienuolis jėzuitas Albertas Vijūkas-Kojelavičius parašė pirmąją Lietuvos istoriją, dar po šimtmečio kunigas Kristijonas Donelaitis – poemą „Metai“, o dar šimtui metų prabėgus vyskupas Antanas Baranauskas paskelbė „Anykščių šilelį“. Šie veikalai atgulė į lietuviškos klasikos lobyną ir nepraranda savo meninės vertės iki šiol, priešingai nei kai kurie kiti, pasaulietiniai primityvistiniai kūriniai.


Ne tik Lietuvos – visos Europos civilizacinis iškilimas pasaulyje neatsiejamas nuo krikščionybės ir Katalikų bažnyčios įtakos. Ne dažnai susimąstoma, kad Romos katalikų bažnyčia – vienintelė organizacija šiame pasaulyje, turinti nenutrūkstamą, dokumentuotą dviejų tūkstančių metų istoriją ir tradiciją. Istorine atmintimi ir patirtimi jai negali prilygti niekas, netgi pačios seniausios valdovų dinastijos. Galiausiai Europa ir jos civilizacija turi savo istoriją tik todėl, kad ją užrašė krikščionių vienuoliai, o Bažnyčia išsaugojo jų užrašus.
Krikščionybės nuopelnus civilizacijai suvoki, kai pagalvoji, kas dėjosi dabartinės Europos teritorijoje VI–VIII a., kai didingą Romos civilizaciją pirma šlavė iš Rytų atėjusios barbarų ordos, o iš Pietų įsiveržė krikščioniškuosius Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką sunaikinusi islamo kariauna. Krikščionių kunigai ir vienuoliai, suslapstę civilizacijos liekanas, nuolankiai ėjo pas naujaisiais valdovais tapusius barbarus ir palengva, tyliais, bet įtaigiais balsais civilizavo juos. Tai buvo šimtmečius trukęs darbas, bet dėl jo XIV a. Europoje tarsi staiga atgimė antikinė kultūra ir civilizacija.


Atėjo Renesansas, ir staiga paaiškėjo, kad nei graikų filosofų kūriniai, nei Romos skulptorių šedevrai niekur nėra dingę – tiesiog visą tą laiką jie laukė savo valandos už saugių vienuolynų sienų, saugomi nuo nepatyrusių akių. Kai Bažnyčia nutarė, kad visuomenė jau subrendo suvokti antikos didybę, visa tai išvydo dienos šviesą. Atlikti tokią daugelį šimtmečių trukusią civilizacinę misiją tegalėjo Katalikų bažnyčia. Tam jai teko įsteigti universitetus, suburti pirmąsias mokslo draugijas, išplėtoti mokslą ir technologijas, įdiegti sampratą apie bendrą teisę ir įstatymus.


Kalbantiems apie „bažnyčios tamsumą“ derėtų atminti, kad krikščioniškoji Europa yra vienintele, kurioje iš alchemijos išsirutuliojo chemija, o iš astrologijos – astronomija. Galiausiai Vilniaus universitetas irgi buvo įsteigtas kaip Jėzuitų kolegija.


Žymus religijų ir krikščionybės tyrinėtojas, Vašingtono ir Beiloro universitetų profesorius sociologas Rodney Starkas vienoje žinomiausių (deja, regis, į lietuvių kalbą neišverstoje) savo knygų „Proto pergalė: kaip krikščionybė atvedė į Laisvę, Kapitalizmą ir Vakarų sėkmę“ pabrėžia, kad, priešingai nei kitos didžiosios religijos, vienintelė krikščionybė Dievą pripažįsta aukščiausia protaujančia esybe, kurio darbų didybę galima suvokti tik proto ir logikos dėka: „Visas krikščioniškosios visuomenės suklestėjimas pagrįstas unikaliu, tik krikščionims būdingu įsitikinimu, kad Dievas įpareigojo žmones siekti pažangos, ir tam tikslui suteikė jiems proto dovaną.“


Tad kalbėti apie krikščionybės ir Bažnyčios „tamsumą“ gali tik patys tikriausi tamsybininkai, kurių žinios apie religiją ir Romos katalikų bažnyčią nesiekia toliau „Jaunojo bedievio vadovo“.

 

"Veidas", 2012 10 22

Design by Joomla