Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

ASMENINĖS MALDOS

RA žmonių, kurie melsdamiesi jieško vienumos. Jiems artimesnis aš-tu santykis su Dievu. Tada jie jaučiasi galį nuoširdžiau melstis. Tai nėra peiktina, priešingai — gražu ir girtina. Tik šis asmeninis maldos būdas nėra vienintelis.

Yra maldų, kurios daugiau išreiškia mes-tu santykį su Dievu. Žmogus juk yra bendruomeninė būtybė. Mes bendraujame — ir turime bendrauti — su Dievu, kaip dvasinis kolektyvinis vienetas. Toks vienetas yra ir profesija.

Visos orios profesijos yra pašvęstos. Visi pašaukimai dalyvauja Kristaus karalystėje. Bažnyčia laimina lakūnus ir kalnų keleivius bei jų priemones. Ji laimina techninius ir sportinius pašaukimus, kurie reikalauja viso žmogaus. Visi pašaukimai padeda įvykdyti Dievo paskirtį, duotą sutvėrimo rytmetį, būtent — apvaldyti žemę ir apreikšti savyje Dievo paveikslą.

Malda kreipia mūsų žvilgsnį — asmeninį ar profesinį — amžinojo paskyrimo linkme ir sulaiko nuo pavojaus pasidaryti darbo ar verslo vergu.

JAUNUOLIO

Nei vienas teneniekina tavo jaunystės; bet tu būk pavyzdys tikintiesiems žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistybe (1 Tim. 4,12).

Viešpatie, tu davei man tvirtą kūną. Bet tu nori, kad aš jį grūdinčiau ir gerbčiau. Jis yra Šventosios Dvasios šventykla, kuri turi išlikti nepaliesta ir neišniekinta.

Žinau, kad tik skaistusis gali būti tavo draugas, ir tik kovojantysis teikia tau džiaugsmo. Todėl prašau tave: išmokyk mane gerbti gyvenimo slėpinius, suteik jėgos drąsiai ginti savo širdies tyrumą. Viską galiu su tavimi, Viešpatie, — tu kovok ir laimėk manyje!

Švenčiausioji Mergele, užtark mane. Tegul manajame veide neišnyksta tyras džiaugsmas ir skaisčiųjų šypsena, kaip kalnų viršūnėse niekad nenutirpsta amžinasis sniegas. Amen.60

Darbe

Mano Viešpatie, Jėzau Kristau! Tau skiriu šią naują darbo dieną. Viską, ką tik ji atneš, noriu priimti tarsi iš tavo rankų. Visame noriu įžiūrėti tavo skirtą man uždavinį. Leisk, kad darbo triukšme nepamirščiau, jog tu esi mano gyvenimo prasmė ir tikslas. Noriu džiaugtis savo darbu, kaip tu juo džiaugiesi. Juk ir tu, Viešpatie, savo jaunystėje stovėjai prie dailidės stalo.

Siųsk bandymų, kad nesustingtų mano sugebėjimai. Duok vadovų, kurie mane suprastų ir iš manęs daugiau reikalautų. Leisk man rasti draugų, su kuriais džiaugsme ir varge galėčiau visą gyvenimą bendrauti.

Viešpatie, padėk man, kad savo darbu ir gyvenimu tau geriau tarnaučiau ir tave garbinčiau. Amen.60

Klasėje

Viešpatie Kristau, kuris savo darbui ruošeisi trisdešimt metų ir savo apaštalus mokei laimėti pasaulį kryžiui! Matai, esu jaunas, bet žinau, kad ir aš galėsiu tau tarnauti tik išvystęs savo talentus. Laimink tad mane šiais mokslo metais. Siųsk Šventąją Dvasią: tepadeda ji man kiekvieną valandą, o ypač tada, kai bus sunkiausia.

Duok man gerų mokytojų, kad galėčiau jais sekti ir juos gerbti. Duok gerų bičiulių ir saugok mane nuo blogų draugų. Laimink mano klasę ir leisk mums visiems tapti tvirtiems ir pergalėti visas sunkenybes.60

MERGAITĖS

Esu jauna, Viešpatie, ir augu ne tokiose sąlygose, kur žmonės subręsta vientisi. Man sunku suderinti mintį su žodžiu ir žodį su veiksmu. Bet nėra kito kelio, kaip stengtis susiderinti savyje.

Tavo pagalba, Viešpatie, yra vienintelė mano viltis. Aš stengsiuos būti jos verta.

Vengsiu knygų ir magazinų, kurie mane painiotų. Kovosiu prieš įspūdį, kad man pavyksta save pridengti ar kitus įtikinti kitaip, negu aš galvoju.

Bandysiu savęs neliūliuoti iliuzijomis ir įspūdžiais, nes tu, Viešpatie, davei man vieną tikrą sprendėją — sąžinę.

Kitų sprendimai apie mane tebūna ne tiek malonūs ir švelnūs, kiek teisingi. Padėk man, Viešpatie, jieškoti ir rasti gerų patarėjų.

Noriu būti labai atvira ir tiesi kiekvienoj išpažinty, nes kurgi, Viešpatie, aš galėsiu geriau rasti tavo sprendimą ir tikrą atleidimą.

Kiekvieną pareigą priimsiu su noru. Kiekvienoj maldoj atsiprašysiu tave, mano Dieve!

Tu mane vedi į gyvenimą, ir aš meldžiu — vesk mane tiesiai ir išvesk iš kreivių, kurios tyko mane, trapią ir nepatyrusią.

Esu sklidina vilčių, kaip indas tyro vandens. Tegu viskas mano jaunystėj būna pašvęsta laiminančios tavo rankos. Amen.9

DRAUGŲ

Aš trokštu matyti jus, kad drauge su jumis pasigėrėtumėm tuo tikėjimu, kuris yra bendras, jūsų ir mano (Rom. 1, 11-12).

Mes prašome tave, Viešpatie Jėzau Kristau, pasilik mūsų draugystėj. Duok, kad mes nepasimestume smulkmenose, neužsidarytume tik savo tarpe ir nenutoltu-me nuo žmonių bendruomenės, kurion tu mus pastatei.

Suteik mums, Viešpatie, džiaugsmingą, galingą gyvenimą, kad kiekvienas pagal tavo duotus sugebėjimus, drauge eidamas, įvykdytų pasaulyje tavo valią.

Laimink mūsų draugystę ir kiekvienam iš mūsų suteik tiek savo malonės, kad mes galėtume atgaivinti tavo dvasią savyje ir tuose, kurių artumoje gyvename. Amen.61

SPORTININKO

Ar Jūs nežinote, kad tie, kurie bėga lenktynių, visi, tiesa, bėga; bet tik vienas tegauna laimikį. Kiekvienas, kurs eina imtynių, nuo visa susilaiko (1 Kor. 9, 24-25).

Tas, kurs kovoja imtynėse, nevainikuojamas, jei nekovoja taisyklingai (2 Tim. 2, 5).

Padėk man, Viešpatie, kad laikyčiausi žaidimo taisyklių, būčiau kuklus ir nenusiminčiau, jei man nesiseks. Padėk man laimėti, jei tavo valia man tai leidžia. O jei negaliu, tada išklausyk mano maldos ir leisk man garbingai pakelti pralaimėjimą. Įkvėpk man nuotaiką briedžio, kuris nušliaužia šalin ir tylėdamas kenčia.

Padėk, Viešpatie, kad savo kūno jėgas palenkčiau dvasios pergalei, tarnaučiau silpniesiems ir visose savo pastangose jieškočiau visų pirma tavo garbės, kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.60

KARIO

Budėkite, tvirtai stovėkite, elkitės kaip vyrai ir būkite stiprūs (1 Kor. 16, 13).

Mano Viešpatie ir Išganytojau! Tu be baimės ėjai atlikti savo uždavinio ir nebijojai savo priešų galybės. Tu drąsiai ėjai mirti, kad mus atpirktumei, ir tu visados pasitikėjai savo dangaus Tėvu.

Padėk man, stiprink mano tikėjimą, padaryk mane galingą ginant tavo pašvęstas žmonių teises ir tautų laisvę. Suteik man drąsos ir narsybės kovoje už tavo karalystę, kad nepabūgčiau jokių priešų ir pavojų. Kovok manyje, Viešpatie, ir aš laimėsiu. Amen.60

KUNIGO

Nei vienas, kurs kareiviauja Dievui, nesipainioja į žemiškus reikalus, kad patiktų tam, kuriam apsiėmė tarnauti (2 Tim. 2, 4).

Kaip gera tau tarnauti, Viešpatie! Kas bus tavo danguje, jei čia, žemėje, tokių saldybių žmogaus sielą pripildai, kuomet šventais šiurpuliais kūną sukreti, tarsi į trečią dangų pagavęs nuneši. Širdis tirpsta, lūpos žado netenka, o siela tavyje skendi... Koks dosnus esi, Viešpatie!

Aukoju tau visus savo darbus, vargus, rūpesčius, visus nemalonumus, sunkenybes, kryžius. Duok, kad dėl tavęs ir tavo Bažnyčios dar daugiau galėčiau dirbti, vargti ir kentėti. Leisk, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies. Amen.62

AUKLĖTOJO

Nelaikyk nieku tavy esančios malonės, kuri tau duota..., kad tavo pažanga būtų visiems matoma. Žiūrėk pats savęs ir mokslo..., nes tai darydamas, ir pats save išgelbėsi ir tuos, kurie tavęs klauso (1 Tim. 4, 14-16).

    Duok, Viešpatie, kad savo jaunimą mes laikytume taip brangų, kaip savo akies lėliukę, ir išlaikytume jį tavo meilėje. Saugok jų jaunystę nuo to, kas svetima tavo Širdžiai ir tau pašvęstos tautos valiai. Kodėlgi turėtų išblėsti skaidrios jų akys? Kodėlgi jų klaidą turėtų karčiai apverkti motina, kuri tiek vilčių sudėjo į tavo globą jiems ?

Viešpatie, pasigailėk jaunimo, kuris savo karštyje užmiršo tėvų ir mokytojų valią. Pasigailėk mūsų, jų auklėtojų, kurie nemokėjom ir gal nesistengėm jų širdysna įdiegti tikros tavo meilės ir laiku parodyti jiems gresiančių pavojų. Amen.9

DARBININKO

Darbininkas vertas savo algos (1 Tim. 5,18). Sergėkitės piktų darbininkų (Pilp. 3,2).

Viešpatie Kristau, Darbininke, kaip ir mes! Duok mums ir visiems mūsų darbo broliams dirbti su tavim, galvoti kaip tu, melstis per tave, gyventi tavyje, semtis jėgų sau ir savo laikui iš tavęs.

Teateinie tavo karalystė į mūsų fabrikus, dirbtuves, biurus, į mūsų namus ir gatves!

Būk visur labiau pažįstamas, mylimas ir garbinamas. Saugok mus nuo neteisybės ir neapykantos, nuo viso blogo ir nuo kiekvienos nuodėmės.

Tegul sielos tų darbininkų, kurie randasi pavojuje, pasilieka tavo malonėje arba greičiausiai ją teatranda; ir sielos tų, kurie mirė darbo garbės lauke, tegu per tavo gailestingumą ilsisi ramybėje. Amen.63

ŪKININKO

Štai artojas laukia brangaus žemės vaisiaus, kantriai kęsdamas, iki gaus ankstyvojo ar vėlyvojo lietaus (Jok. 5, 7). Artojas turi arti su viltimi; ir kurs kulia, su viltimi gauti vaisių (1 Kor. 9, 10).

    Į dirvą nuo veido man prakaitas laša, —

Aš žemę vagoju liūliuoti javams.

O lūpos palaimos Augščiausiąjį prašo

Ir gieda jos himną Karaliui savam.81

Viešpatie, tu palaiminai žemę, kuri neša vaisių; palaiminai gerą sėklą ir pažadėjai jai šimteriopą derlių. Laimink mano dirvas, kurias savo prakaite išpurenau ir tavo Apvaizdos globai pavedžiau. Saugok pasėlį nuo sausros, audrų ir ledų. Saugok gyvulius, kuriuos man davei kaip darbo talkininkus. Saugok namus nuo gaisro ir pavojų, kad juose po savo darbo ramiai ilsėtųsi manoji šeima, kurią man davei.

Viešpatie, aš myliu savo žemę, kurią tu mano rankoms pavedei. Myliu tave, kuris mane paskyrei šią žemę purenti ir jos vaisiais maitinti žmogų — tavo paveikslą ir panašybę. Tebūna įvykdyta tavo valia mano sodyboje ir visoje žemėje per amžius. Amen.9

GYDYTOJO

Visuose dalykuose žiūrėk Dievo. Garbink jj, ir jis tau sudarys šlovės. Bijok jo, ir pats būsi saugus. Laikykis teisingo kelio! Gydytojas turi vardą, kurio nieks nepajudins, jei jis laikosi dorų papročių, rimto gyvenimo būdo ir nuosaikumo kalboj. Dovanos praturtina gyvenimą, bet geras vardas brangesnis už visus turtus.82

Dieve, pripildyk mano sielą meilės gydymo menui ir visam, kas sukurta. Saugok mane nuo pinklių, kurios atitrauktų mane nuo kilnios pareigos daryti gera tavo vaikams. Palaikyk mano širdies jėgas, kad visuomet būčiau pasiruošęs tarnauti vargšui ir turtingajam, gerajam ir blogajam; kad ligonyje aš nieko daugiau nematyčiau, tik kenčiantį žmogų. Padėk, kad mano protas būtų šviesus prie ligonių lovos, kad jame pasiliktų visa, ko išmokė patirtis ir mokslas. Padaryk, kad ligoniai pasitikėtų manimi ir klausytų mano patarimų. Jei ligoniai neišmanydami mane peiktų ar smerktų, padėk man nepažeistam išlikti tiesoje.

Mano Dieve, duok man atlaidumo ir kantrybės su sergančiais. Padėk man, kad visur būčiau kuklus ir ypač rūpestingas savo moksle. Atitolink nuo manęs mintį, kad aš viską galiu, ir duok man jėgos, valios ir progos nuolat padidinti savo žinojimui. Amen.58

Prisiekiu Dievui

Prisiekiu Dievui Augščiausiajam, kad atliksiu savo kaip gydytojo pareigas, iki jėgos man tarnaus. Prirašysiu tik tuos vaistus, kurie pagal mano jėgas ir išmanymą bus naudingi ligoniams, ir saugosiu juos nuo visokio blogio bei pavojaus. Neduosiu niekam vaistų, kurie iššauktų mirtį, nors jų kas ir prašytų. Taip pat niekam tuo reikalu neduosiu patarimo. Neduosiu motinoms žalingų gydymo priemonių, kurios galėtų pakenkti jose bręstančiai naujai gyvybei. Gyvensiu ir vykdysiu savo meną šventai, nesusitepdamas kalte. Kiekviename name, į kurį aš įeisiu, jieškosiu priemonių pagelbėti sergančiajam, vengdamas blogio, sugedimo ir laisvo elgesio. Laikysiu paslapty tuos dalykus, kuriuos pamatysiu ar išgirsiu iš žmonių ir kurie neturi būt viešai žinomi, susilaikydamas netinkamai apie juos kalbėti.

Jei įvykdysiu šią priesaiką niekad jos nesulaužydamas, būsiu gerbiamas visų ir visuomet galėsiu džiaugtis profesijos gėriu ir visu gyvenimu, o amžinatvėje regėti tave, Viešpatie Dieve!57

TEISININKO POLITIKO

Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės, nes jie bus pasotinti (Mat. 5, 6).

Kaip kalinys laisvės, taip aš, Viešpatie, alkstu teisybės. Ne tos, kurią žmonės s a -v a vadina, dėl kurios veda ginčus ir smulkias kovas.

Aš trokštu teisybės, kuriai didieji protai lenkėsi, kurios jieškojo nerami visų laikų dvasia, už kurią mirė kankiniai. Ilgiuosi tos palaimintos teisybės, kurią turi tu, teisybės šaltini, tu — pati tiesa ir teisingumas!

Aš alkstu teisybės, kuri palengvina kenčiančiųjų dalią, kuri kasdieninės duonos leidžia nestigti alkstančiam, kuri silpnąjį sulaiko lenktis stipriojo neteisybei.

Aš trokštu teisybės, Viešpatie, pilnos ir visuotinės, kuri apimtų žmones, tautas, gimines ir grupes, kuri suvestų visus vienon sutartinėm

Aš meldžiu teisybės kraštams, kurių dalia — priespauda ir nelaisvė ir kurių gyvenimas — vienas ištisas kryžiaus kelias. Kaip tamsoj tu leidai sušvisti žiburiams, taip leisk neteisybėje švitėti tavo teisingumo viltims. Duok, kad šis tautų ilgesys nebūtų pažeistas neapykantos ir keršto, kad jis nesukliudytų palaiminimo,

kurį žada kalno pamokslas — nekaltai kenčiančiųjų palaiminimo.

Aš trokštu teisybės tiems, kurie mirė tiesos kardą iškėlę, ir palaimos tiems, kurie šiam kardui yra prisiekę tarnauti. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

MOKSLININKŲ

O dievo turtų, išminties ir žinojimo gilybe, kaip nesuprantami jo teismai ir nesusekami jo keliai! Nes kas pažino Viešpaties mintį arba kas buvo jo patarėjas? (Rom. 11, 33-34).

Visagalis Dieve, kurs sukūrei žmogų pagal savo paveikslą ir jam gyvą sielą suteikei, kad jis tavęs visur jieškotų ir tavo kūrinius valdytų, mokyk mus tavo rankų darbus taip tirti, kad žemę mūsų labui palenktume ir protą tavo tarnybai stiprintume. Leisk mums priimti tavo šventąjį žodį taip, kad tikėtume tuo, kurį tu siuntei mokyti mus tavo išganymo mokslo ir suteikti nuodėmių atleidimą. Ko prašome mes to paties Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, vardu. Amen.52

Troškime pažinti viską, labiausiai nepasotinamas iš geismų, tu traukei mane ilgus metus į mokslo ir meno tarnybą! Kurgi nūnai visų šių mano pastangų vaisiai ir atlygis? Ką laikiau tiesa, nūn atrodo smegenų verpalas; kas rodėsi šviesa, dabar — tik drumsta ūkana. Širdyje taip tuščia — nei meilės, nei tikėjimo! O visokio žinojimo tuštume! Viešpatie, į tavo kryžių kreipiu savo žvilgsnį, jieškodamas išminties ir grožio. Ar tu gali mane mokyti, kurs kabi ten prikaltas ? O, tu gali! nes skausmo medyje, o Kristau, esi visiškai atskleistas, kaip knyga — išminties ir gyvenimo!46

Tebūnie padėka geriausiam Dievui, kuris man viską yra davęs, įimant ir mažus sunkumus — be kurių gyvenimas nėra įmanomas, — kad aš niekad nepavargčiau garbinti jo Išmintį.51

MENININKŲ

Arfininkų, giesmininkų ir vamzdininkų balso ir trimito nebebus tavyje (didysis mieste) daugiau girdėta; joks dailininkas, koks bebūtų jo menas, nebus daugiau tavyje rastas..., nes tavo pirkliai buvo žemės kunigaikščiai, nes tavo žavėjimais buvo suvedžiotos visos tautos (Apr. 18, 22-23).

Mano brangus Viešpatie, šaukiuos tavo pagalbos akloj ir nenaudingoj savo kančioj. Priešais žemiškąjį grožį jaučiuos netekęs žėresio. Teįsilieja tavojon kaitron manoji, ir aš nuo jos užsidegsiu. Tu vienas gali atnaujinti mano protą, valią ir jėgas, kurios yra silpnos ir tingios! Tu dieviškai

augštą sielą atidavei laikui ir uždarei suvargusiame pavidale, tarsi kalėjime, nesėkmingam likimui. Kaip tad galėčiau pakeisti savo gyvenimą! Viešpatie, be tavęs man nėra jokio gėrio, o be žmonių pagalbos pasikeisti tėra vien tavo galioje.42

Viešpatie, vesk mano dvasią, o ištrauk ją, pradžiugintą tavo grožiu, iš šitos sunkios glūdumos, kad ugningu šuoliu kiltų drąsiai augštyn! Tu esi vienintelis, kurs moki ir gali ją sužavėti.43

KALBĖTOJŲ

Jei trimitas duotų neaiškų garsą, kas reng-sis į kovą? Taip pat ir jums yra su kalba; jei nekalbėsite suprantama šneka, kaipgi bus žinoma, ką sakote? Jūs juk kalbėsite lyg į orą. Taip daug iš tikrųjų yra kalbų šiame pasaulyje, ir nėra nei vienos be suprantamo garso. Taigi, jei aš nežinosiu žodžio prasmės, būsiu tam, kuriam kalbu, svetimšalis; ir kurs kalba, bus man svetimšalis (1 Kor. 13, 7-12).

Dieve, žmogaus Kūrėjau, tu davei mums kalbos dovaną ir į mūsų lūpas įspaudei žodį. Leisk, kad mes jį tartume vertingai, gilios prasmės jam duotume ir į tavo tiesą jį lenktume.

Amžinasis Žodi, iš Tėvo išėjęs ir mūsų išganymui kūnu tapęs, palaimink mano žodį ir leisk, kad jis tarnautų tavo garbei ir žmonių gėriui.

Šventoji Sekminių Dvasia, kalbų dovanos davėja, suteik man malonės kalbėti į žmones taip, kad kiekvienas suprastų tą pačią iš Tėvo ir Sūnaus išeinančią tiesą.9

Nuvalyk mano širdį ir lūpas, visagalis Dieve, kuris pranašo Izajo lūpas su degančia žarija nuvalei; taip teikis mane nuvalyti savo maloningu pasigailėjimu, kad vertai skelbčiau tavo šventą tiesą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

GRĮŽTANČIO Į DIEVĄ

Pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, tepadrąsina jūsų širdis ir tesustiprina visokiam geram darbui ir žodžiui (Tesal. 2, 16-17).

Viešpatie, kiek kartų, įsmeigęs akis į neišmatuojamus tolius, paskęsdavau žavesy ir susimąstyme, tiek kartų tu prabildavai į mano širdį! Tu kėlei mane augščiau pilkos žemės, tu tirpdei tamsius mano jausmus, darei mane švelnų, kaip lino žiedas.

Kaip lengva būdavo kalbėti į tave, Viešpatie, kalbėti be žodžių, be tų paprastų mūsų žodžių! Buvai arti manęs, ir, rodos, savo akimis tave paliesdavau, savo jausmu apčiuopdavau, savo pajauta atpažindavau.

Viešpatie, tu buvai mano jaunystės dalis — neatskiriama ir nedalijama. Savo rimtimi pripildydavai dvasią džiaugsmo spindulių, ir jų buvo tiek daug!

Išklydęs iš tėviškės, sutikau šalto mūro ir slidaus asfalto gatves. Jieškojau šviesos sustingusių ženklų lakštuose ir ilgėjausi žaismo, sukurto žmogaus rankų. Mano jaunystės Dieve, pamečiau tave iš savo akių, ir buvau toks vienišas ir toks apleistas!

Nūnai, o mano Džiaugsme, vėl pradedu atrasti tave. Kasdien, kai palydžiu tavo saulę, ir kasryt, kai pasitinku ją vėl, man rodos, tu kalbi į mane kaip kitados — mano jaunystės kalba. Kalbėk, o Viešpatie, kalbėk!9

Aš atsimenu ir skaudančia širdimi svarstau sau vienas, kaip aš eidavau su minia. Eidavau kitų priekyje į Dievo namus su džiūgavimo ir šlovinimo balsais, iškilmingoje sueigoje.

Ko liūdi, mano siela, ir kodėl nerimsti? Turėk vilties Dievuje, nes aš vėl šlovinsiu jį.

Srovė vejasi srovę ūžiant tavo kriokliams: visos tavo srovės ir bangos perėjo mane.

Aš sakau Dievui: tu mano Uola. Aš vėl šlovinsiu jj — jis mano gelbėtojas ir mano Dievas (Ps. 41).

Aš remiuos į Dievą, kaip į uolą, Virpėdamas, be kalbos,

Ant gyvybės ir mirties ribos.

Lyg ugniniai lapai žvaigždės puola... Kur pradžia, kur pabaiga?

Aš remiuos j nepajudinamą uolą Krūtine nuoga.95

LIGONIO

    O Dieve, tu žinai, kaip aš kenčiu; tu gali mano kančias numaldyti, jei tavo išmintis atras, kad tai naudinga. Dieve, gelbėk mane, jei mano išganymui tai reikalinga; sugrąžink man sveikatą ir mano jėgas, kad toliau galėčiau gyventi tavo šlovei, tėvynės ir žmonių gerovei. Tačiau, mano Tėve, jei ši taurė negali manęs aplenkti, tegul įvyksta tavo šventa valia! Duok man kantrybės ir tvirtybės, padėk man pasitikėti tavo išmintimi.

Tavo įsakymai, mano Dieve, šventi. Tavo šventas žodis mane moko, kad viskas, kas tik mane liečia, tai malonė ir meilės ženklas. O ypač kentėjimas yra ne tik bausmė už kaltes, bet ir priemonė pažinti save, kilti dorybėj, stiprėti dvasia ir siekti sielos išganymo.

 

Tu pats, Žmogau Dieve, Jėzau Kristau, mano Mokytojau, neišvengei kentėjimo: buvai sužeistas, erškėčiais vainikuotas, apspjaudytas, priverstas kryžių nešti. Tu kruvinu prakaitu prakaitavai iš kančios ir mirties baimės. Ar aš vertesnis už tave, Mokytojau? Tu nekaltas, o aš nusidėjėlis. Mano kentėjimai — mano skaistykla. Mano atpildas — ugnis, kuri, išdegindama manyje žemiškąjį purvą ir dulkes, pridengs mane, kaip išvalytą auksą. Tik tu, Viešpatie, prilenk mano maištingą valią prie tavo šventos valios; apšviesk protą, kad matyčiau ligos ir kančios prasmę; duok kantrybės ir giedros, įstatyk mane į tą kelią, kuris nors siauras, tačiau veda į amžinąjį gyvenimą, į regėjimą tavęs, Dieve, kurio, kaip gyvybės, tiesos, gėrio ir grožio šaltinio, siekia mano siela. Dėkoju tau, Tėve, už visa, ką man esi suteikęs, ir šlovinu tave dabar ir trokštu šlovinti per amžių amžius. Amen.67

SENATVĖJE

Palaimintas žmogus, kurs kantriai kenčia mėginimą, nes kada bus ištirtas, gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas pažadėjo jį mylintiems (Jok. 1, 12).

Kokio brūžo dantys, vargše mano siela, dildo pavargusį tavo apvalkalą? Kada laikas tave išvaduos nuo kūno, kad atsigrįžtum į dangų — tyra ir linksma kaip kadais, nusimetus baugaus mirtingumo šydą? Nors keičia plauko spalvą paskutiniai trumpučiai amžiaus metai, — jau nebegaliu pakeisti įsisenėjusio įpročio, kurs žiloj senatvėj juo sunkesnis. Prisipažįstu, jog pavydžiu mirusiesiems, — sumišus ir išgąsčio pagauta dreba mano siela dėl savo išganymo. Viešpatie! Paskutinę valandą ištiesk man gailestingai savo ranką, atimk mane iš manęs paties ir padaryk, kad tau patikčiau. Amen! 42

LAIMINGAI MIRČIAI IŠMELSTI

    O Jėzau, gėrybės Dieve, gailestingumo Tėve! Štai, nužeminta širdimi stoju prieš tave ir pavedu tau paskutinę savo valandą.

Kai visi mano pojūčiai manyje apges ir visas pasaulis išnyks prieš mane, o aš vargšas, galutinai merdėdamas, dejuosiu, gailestingasis Jėzau, pasigailėk manęs!

Kai paskutinis mano širdies atsikvėpimas ves mano sielą iš kūno, priimk tai kaip šventos nekantrybės ženklą, kad greičiau susijungčiau su tavim, tada, o gailestingasis Jėzau, pasigalėk manęs!

Kai mano siela paskutinį kartą judins mano lūpas ir jau visai išeis iš pasaulio, palikdama mano kūną išblyškusį, šaltą ir be gyvybės, priimk tą mano esybės sunaikinimą, kaip privalomą nusilenkimą prieš tavo dieviškąją didybę, ir tada, gailestingasis Jėzau, pasigailėk manęs!

Kai mano siela stos prieš tave ir pamatys pirmą kartą nemirštantį tavo Didybės spindėjimą, neatmesk jos nuo savo veido, bet teikis priimti mane į mylinčio tavo gailestingumo prieglobstį, kad amžinai giedočiau tavo garbę, — gailestingasis Jėzau, pasigailėk manęs!38

LIGONIUI MERDĖJANT

Myliu tave, mano Dieve, visa širdimi, visa siela, visomis savo pajėgomis. Myliu tave dėl tavęs paties.

Gailiuos visa širdimi, kad tave, Dieve, neapsakomai gerą, savo nuodėmėmis rūstinau, ir gailiuos dėl paties tavo šventumo ir gerumo.

Atsiprašau tavęs, mano Dieve, kad tau šiame pasaulyje gerai netarnavau, kad tavęs, kaip dera nemylėjau. Dieve, pasigailėk manęs nusidėjėlio!

Dabar, Viešpatie, atleidi savo tarną, kaip esi kalbėjęs, ramybėje.

Jėzau, mirdamas dėl manęs, pasigailėk manęs mirštančio!

Skausmingoji Motina Marija, stovėjusi po kryžiumi, tavo Sūnui bemirštant, ateik man padėti.

Gelbėkit mane, Dievo šventieji priimkite, Viešpaties angelai, mano sielą ir paaukokit ją Augščiausiojo akivaizdoje.

Viešpatie, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.

Amžinąjį atilsį per Jėzaus kraują duok man Dieve, ir amžinoji šviesa tegul man šviečia.

Jėzau, Jėzau, Jėzau, nuoširdžiai myliu tave!

Jėzau, būk mano Išganytojas!

Jėzau, Marija, šv. Juozapai, jums atiduodu savo sielą.38

AMŽIŲ VARPAS

Už pasakos kalno, kur vargas nutilo,
Kur širdys ir troškiui, ir alkiui apkurto,
Senovinė varpinė stūkso už šilo,
Kaip vaidas, pakalnėje varpo užburto...

Kas alkdamas gaudo tik mirksnio gerovę
Ir, žemiškam vyliui atverdamas širdį,
Iš žemės tuštybės širdies neišrovė,
Tas dangiško psalmo stebuklo negirdi...

Tik tą, kas iš vyliaus šios žemės atbunda,
Jis dosniai atmoka, lyg kviečia į puotą,
Vis graudžia ir graudžia, vis dunda ir dunda,
Ir didina daugina dovaną duotą.86

ŠEIMINĖS MALDOS

ALI šeimos nariai melstis atskirai. Tai bus asmeninė, o ne šeiminė malda. Tikra šeimos malda yra bendra — visų narių kartu, nes jie visi sudaro šeimos bendruomenę.

Bendra malda kalbama rytą ir vakarą, prieš ir po valgio. Bendrai pasiaukojama Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Kartais — motinos, tėvo dieną ar vaiko pirmos komunijos proga — einama bendrai šv. komunijos. Bendrai meldžiamasi didžiųjų šeimos švenčių metu, ypač prie Kūčių ir Velykų stalo.

Gali būt bendros jaunavedžių ar abiejų tėvų maldos. Kitos — žmonos, vyro, vaikų, brolių maldos — yra asmeninės. Jos padeda išmelsti malonių, kurių reikia atlikti ypatingoms savo pareigoms šeimoje.

Šeimos tėvai turi vieną didelę pirmenybę — laiminti savo vaikus. Laiminti priklauso Dievui, gyvybės Viešpačiui ir Kūrėjui. Dievo valia gali laiminti kunigai — dvasinės gyvybės perteikėjai ir tėvai — fizinės. Ši tėvų privilegija žinotina ir vaikams.

JAUNAVEDŽIŲ

Būkite išmintingi ir budrūs maldose. Bet visų pirma turėkite vieni kitiems nuolatinės meilės, nes meilė pridengia nuodėmių daugybę. Būkite vieni kitiems svetingi be murmėjimo. Patarnaukite vienas kitam, kiekvienas ta dovana, kurią jis yra gavęs, kaip geri daugeriopos Dievo malonės užvaizdai (1 Petr. 4, 7-10).

Prieš susituokiant

Dieve, kuris sukūrei žmogų ir davei jam neatskiriamą moters paramą, mokyk mus, meldžiame, kad nedera skirtis tiem, kurie turi vieną pradžią.

Dieve, pašventink mūsų ryšį ir padaryk jį paveikslu tos šventos vienybės, kuri jungia Kristų ir jo Bažnyčią. Pažvelk maloningai į mus, savo tarną ir tarnaitę, kurie, jungiami moterystėn, prašome tavo stiprinamos globos.

Tebūna šis ryšys meilės ir taikos ryšiu. Tebūname ištikimi ir skaistūs, atsidavę tikėti ir klausyti tavo įsakymų, ger-bią vienas antrą, jiešką tavyje stiprybės.

Dieve, laimink mūsų palikuonių eilę. Tebūna ji gausinga, tyra ir nekalta. Leisk, kad, gražiai gyvendami, pasiektume geidžiamą senatvę, išvystume savo vaikų vaikus iki trečiosios ir ketvirtosios kartos ir paskui nueitume į palaimintųjų ramybę dangaus karalystėje. Amen.

Susituokus

Viešpatie, tu mus sujungei didžiuoju sakramentu ir tu mus gelbėsi nuo silpnybės. Paslaptingi yra tavo keliai, bet pašauktiesiems tu juos apšvieti skaisčios širdies šviesa.

Padaryk mus galingus kilniais širdies jausmais ir palaikyk mūsų širdyse jaunosios meilės užsidegimą. Paversk mūsų meilę ištikimybės ir tobulinimosi priemone ir vesk mus, Viešpatie, į visad jauną amžinybę.

Tu, Viešpatie, kuris kiekvienam luomui skirstai sunkenybių, teikiančių progos nuopelnams, leisk mums jas pakelti su tvirtybės dvasia ir gelbėk mus nuo nusiminimo ir sielvarto. Padėk mums kantriai pakęsti savitarpio netobulybes ir vargus ir neatšaldyk kiekviename karšto noro matyti antrąjį gerą ir kilnų.

Viešpatie, sujungei mus į vieną kūną, bet gelbėk mus nuo kūniško gašlumo, leisk mums prisiimti su nusižeminimu tavo spręstą žemiškos gyvybės dėsnį ir pakelk mus į dvasinių augštybių viršūnes.

Skaisčią širdį sukurk mumyse, Viešpatie, ir teisią dvasią gaivink mūsų viduje.

Laimink, Viešpatie, darydamas mus naujos gyvybės įrankiais ir padėk mums išauklėti naująją kartą tavo garbei, žmonėms pavyzdžiu, jos pačios laimei ir mūsų džiaugsmui. Leisk mums būti nužemintais tavo Apvaizdos tarnais ir vesk mūs kartų kartas išganomaisiais savo keliais.

Didis esi, Viešpatie, ir kiekvienas tavo žygis yra stebuklingas. Teikis, Viešpatie, padaryti stebuklą mūsų širdyse — teįvyksta jose tavo šventoji valia. Amen.83

VISOS ŠEIMOS

ENDRAI maldai gali vadovauti vienas vaikų — vyriausias ar jauniausias. Bet ta teisė priklauso tėvui — šeimos kunigui. Bendros maldos vieta — prie kryžiaus, kuris simbolizuoja šeimos altorių. Melstis visiems suklaupus (prie stalo atsistojus, į kryžių atsigręžus), balsiai ir aiškiai, o ne patylomis. Parinkti tokias maldas, kurių forma būtų bendruomeninė, o ne asmeninė.

Šios maldos kalbamos pastoviai, tuo pačiu visiems žinomu laiku. Jei dėl darbų, kurie ne vienu laiku prasideda ir baigiasi, šeima negali susirinkti bendrai maldai, tai šią tradiciją palaikyti bent sekmadieniais ir šventadieniais. Visai jos atsisakyti nedera, nes tada šeima neteks dvasinės vienybės.

Rytinė malda

Mūsų veiksmus, Viešpatie, savo įkvėpimu pradėk ir savo pagalba lydėk. Tegu kiekviena mūsų malda ir kiekvienas darbas su tavimi prasideda ir tavimi baigiasi.

Tėvas: Mūsų dienas ir darbus te-tvarko Visagalis Dievas.

Visi: Amen.

Melskimės: Saugok, Viešpatie, Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, mūsų šeimą nuo visokių nelaimių ir mus, visa širdimi tau atsidavusius, gink nuo priešo žabangų. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

Visi: Amen.

Vakarinė malda

Maloningasis dangaus Tėve, pažvelk j mūsų šeimą, kurią esi atpirkęs švenčiausiu savo Sūnaus krauju, ir apdovanok ją Šventosios Dvasios malonėmis.

Būk mūsų pagalba ir vadas. Žadink mūsų širdyse meilę ir taiką. Gink šalin pavydą ir piktą norą.

Tėvas: Visagalis Dieve, leisk, kad mes visi būtume vienos širdies ir vienu balsu šlovintume tavo šventąjį vardą. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

Visi: Amen.

Prieš valgį

Palaimink, Viešpatie, šias dovanas, kurias valgysime iš tavo malonės. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Visi: Amen.

Po valgio

Ačiū, Viešpatie, už tas dovanas, kurias valgėme iš tavo malonės. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Visi: Amen.

PASIAUKOJIMAS ŠVENČ. ŠIRDŽIAI

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, štai, mes artinamės į tavo sostą ir išpažįstame tavo viešpatavimą mūsų šeimoje.

Nuo šios valandos mes norime gyventi tavo gyvenimu, ugdyti savo širdyse tas dorybes, kurios tavo pažadu jau čia, žemėje, teikia ramybės. Viešpatauk mūsų protams tikėjimo jėga, valdyk mūsų širdis savo meile. Leisk mums noriai ir dažnai priimti tave šv. komunijoje ir nuolat tikėtis tavo pagalbos.

Dieviškoji Širdie, teikis globoti mūsų šeimą, laiminti mūsų dvasinius ir laikinius sumanymus. Pašalink vargus ir rūpesčius. Pašventink džiaugsmus, sumažink skausmą. Atsitikus nelaimei — jei kas iš mūsų tave įžeistų, — teikis atminti, jog atgailojantiesiems tu esi gera ir gailestinga Širdis. O atėjus persiskyrimo valandai, leisk mums, — šį pasaulį apleidžiantiems ir jame pasiliekantiems, — pasiduot tavo amžiniesiems lėmimams. Tedžiugina mus .mintis, kad ateis diena, ir tu mūsų šeimą vėl sujungsi danguje, kad tave garbintume šlovės giesmėmis ir amžinai tau dėkotume už tavo geradarybę.

Nekalčiausioji Marijos Širdis ir garbingasis patriarkas šv. Juozapas teaukoja tau šį mūsų pavedimą ir teprimena jį mums visomis mūsų gyvenimo dienomis.

Būk pagarbinta, švenčiausioji Jėzaus, mūsų Karaliaus ir Tėvo, Širdie! Amen.

ŽMONOS

Moterys tebūna pasidavusios savo vyrams, kad, jei kurie netiki žodžiu, būtų laimėti... matydami jūsų skaistų pasielgimą baimėje. Jų papuošalas tebūnie ne viršutinis, plaukų susukimas ar apsikrovimas auksu ar rinktiniai apdarai, bet paslėptasis širdies žmogus negedi-me tylios ir romios dvasios, kuri yra brangi Dievo akivaizdoje. Nes taip puošdavos kitados ir šventos, turėjusios vilties Dievu moterys, pasidavusios savo vyrams (1 Petr. 3, 1-5).

Aš noriu, kad moterys puoštųsi padoriais apdarais su drova ir susilaikymu, ne susuktais plaukais ar auksu ar perlais, ar brangiais drabužiais, bet gerais darbais, kaip pritinka moterims, kurios nori laikytis pamaldumo...

Moteris bus išganyta vaikų gimdymu, jei pasiliks tikėjime, meilėje ir šventume drauge su susilaikymu (1 Tim. 2, 9-10; 15).

    Tu norėjai, Viešpatie, kad aš nepalūžčiau vieniša, kaip pakelės smilga. Tu taip nuostabiai leidai įvykti mano meilės svajonei. Tu davei man tą neaprėpiamą laimę būti mylimai ir globojamai.

Leisk, Viešpatie, būti jam, tavo man skirtajam, gera ir ištikima gyvenimo drauge. Duok niekad nepažeminti ir nenublukinti to švento meilės idealo, kurį tu mums nurodei. Duok išminties nuoširdžiai džiaugtis jo džiaugsmais ir būti tvirtai jo sielvartų valandomis. Leisk būti jam švelnia paguoda, padrąsinančia jj gyvenimo kovai.

Saugok jj nuo pikta, o labiausiai nuo nelaimės nusigrįžti nuo tavęs, mūsų širdžių Šviesa. Amen.44

VYRO

Vyrai, mylėkite savo moteris, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir pats save atidavė už ją, kad ją pašventintų..., kad jis pats sau paruoštų garbingą Bažnyčią, neturinčią su-tepties, raukšlės ar ko kito panašaus, bet kad ji būtų šventa ir nesutepta. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas... Kas myli savo moterį, įas pats save myli (Efez. 5, 25-28).

Aš noriu, kad vyrai melstųsi kiekvienoje vietoje, pakeldami nesuteptas rankas, be rūstybės ir ginčo (1 Tim. 2, 8).

    Dieve. kuris sujungei ją ir mane meilės ir šventų sakramentų ryšiais, leisk, kad ji ir aš pasiliktume jiems visad ištikimi. Leisk, kad mes bręstume ir augtume meilėje ir aukoje. Tegu jos švelni širdis guodžia mane šiurkščioje gyvenimo kovoje, o aš, Viešpatie, globosiu ją ir stiprinsiu, būsiu jai ramstis ir patarėjas.

Žinau, Dieve, — jokie šešėliai nekliudo man jausti plakimą tos širdies, kurią nuo amžių parinkai ir mano globai pavedei. Leisk džiaugtis ta laime, kurią tu pašven-tei ir leidi patirti. Bet jei tau patiktų ban

dyti mane, nusilenksiu tavo valiai. Nusilenksiu, kaip ir tavo Sūnus skaudžiausią valandą nusilenkė. Mūsų Tėve, tesie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Amen.

TĖVŲ MALDOS

ei kas nesirūpina savaisiais ir ypač namiškiais, tas išsigynė tikėjimo ir yra piktesnis už netikintį (1 Tim. 5, 8). Tėvai, auklėkite savo vaikus drausme ir Viešpaties įspėjimu (Efez. 6,4).

Tu panorėjai, Viešpatie, mūsų meilę sustiprinti kūdikių ryšiais. Dėkojame tau už tą šviesą ir už tą dvasios šilumą, kurią jie įnešė į mūsų gyvenimą. Dėkojame už tuos nepakeičiamus kūdikių šypsnius ir už tą jų besąlyginę mums rodomą meilę. Dėkojame ir už laimę juos mokyti mylėti tave, amžinąją Meilę.

Būk su mumis, būk mumyse, Viešpatie, kiekvieną sykį, kai mes savo vaikams turime padėti tobulėti. Tu pats, Viešpatie, per mus būk jų mokytojas ir auklėtojas. Saugok mus nuo visa, kas galėtų padaryti žalos mūsų kūdikių dvasiai.

Pasigailėk, Viešpatie, mūsų kūdikių ir saugok jų gyvenimą.

    Mes neprašome atitolinti nuo jų sielvartų ir skausmų. Siųsk jiems, Viešpatie, kai ateis laikas, bandymų, reikalingų jiems stiprinti ir grūdintis. Tačiau suteik jiems, meldžiame, jėgos drąsiai pakelti gyvenimo kančioms ir likti tau ištikimiems.

Teįvykdome mes visi tavo valią ir te-susijungiame su tavimi tobuloje tavo meilėje amžiams. Amen.44

Dangaus Tėve, tikrasis žmogaus Leidėjau, mes tave atstojame savo vaikams. Tu mums juos pavedei ir savo vietoje mus paskyrei, kad juos maitintume, auklėtume ir globotume, kolei subręs jų kūnas ir dvasia ir išaugs į pilną žmogų. Mes atsakome už jų kraują ir jų širdies kryptį. Viešpatie, atleisk mums mūsų kaltes, kurios slogina mūsų vaikus, ir neleisk juose keroti ir bręsti tai piktai sėklai, kurią mes į jų širdį pasėjome.

Dangaus Tėve, stiprink mus kasdien savo malone, kad būtume ištikimi tavo įsakymams ir teiktume paramą savo vaikų liaunam būdui; kad būtume šventi ne tik jų akims, bet kad jie tai jaustų visa širdimi, ir lyg nuo saulės bręstų jų sieloj sąžiningumas, ištikimybė, tvirtumas ir skaistumas.

Tėve, siųsk jiems Šventąją Dvasią, gaivink jų sielose tikėjimą, viltį ir meilę, kad išaugę jie tobulai tave garbintų, neišsigintų Viešpaties Jėzaus Kristaus ir nesigėdy

tų jo kryžiaus. Leisk, kad jie būtų laimingi šiame gyvenime, džiugintų mus ir pagaliau, tau ištikimai tarnavę, amžinybėje išvystų tavo šventąjį veidą.

Marija, Jėzaus Motina, pavedam tau savo vaikus, kad jie, prie tavęs glausdamiesi, semtųsi savo širdžiai tvirtybės, paguodos ir tyrumo. Šv. Juozapai, rūpestingasis Jėzaus Globėjau, padėk mums apsaugoti savo vaikus nuo blogų žmonių ir piktosios dvasios žabangų. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.69

TĖVŲ PALAIMINIMAS

KADA laiminti vaikus? Štai, svarbesni atvejai: vaikui užgimus, nešant į krikštą ar parnešus, einant vaikui pirmąjį kartą į mokyklą, išsiunčiant iš namų ilgesniam laikui (atostogų ar kelionės), stojant į kariuomenę, pasirenkant pašaukimą — einant į vienuolyną ar į kunigų seminariją, priimant moterystę. Mažą vaiką dera kas vakaras laiminti guldant į lovelę, paaugusį — ligoje, prieš naktį. Telaimina vaikus tėvas ar motina patys išvykdami iš namų ilgesnės kelionės, ypač į kitą kraštą, švęsdami šeimyninio gyvenimo (25 ar 50 m.) sukaktį, o ypač sunkesnėje savo ligoje ir prieš mirtį.

Kaip laiminti vaikus? — Kryžiaus ženklu, daromu ties galva visa ranka. Prieš darant kryžiaus ženklą uždėti ant vaiko galvos suglaustas rankas (plaštakas) ir tarti žodžius:

Telaimina tave Dievas Tėvas † ir Sūnus ir Šventoji Dvasia. (Arba:)

Visagalio Dievo Tėvo † ir Sūnaus ir

Šventosios Dvasios palaima tenužengia ant tavęs ir visuomet pasilieka.

Abiem atvejais pats vaikas atsako Amen. Suteikęs palaiminimą, tėvas ar motina pabučiuoja vaiką į veidą ar kaktą, o vaikas atsidėkodamas dar pabučiuoja laiminusiąją ranką. Taip daroma svarbesniais, iškilmingesniais momentais (pvz. prieš santuoką). O šiaip užtenka tik peržegnoti, tyliai tariant žodžius.

Kartais vaikas nenori būti laiminamas, arba galima atspėti, jog iš viso nenorės būti laiminamas viešai, arba jaudinsis, varžysis. Tada geriau palydėti jį kryžiaus ženklu, išeinant pro duris ar sėdant į automobilį.

Tėvų palaiminimas lydi vaikus net iš tolo. Dėl to gera išvykusius iš namų prisiminti malda ir prijungti savo palaiminimą, darant kryžiaus ženklą į tą pusę.

VAIKŲ MALDOS

Vaikai, klausykite visuose dalykuose gimdytojų, nes tai patinka Viešpačiui (Kol. 3, 20).

Už abu tėvus

Dieve, kuris įsakei gerbti ir mylėti savo gimdytojus, prašau, išklausyk mano maldos — suteik mano tėvams kūno ir sielos sveikatos, sėkmės darbuose, kantrybės kančioje, ramybės čia, žemėje, ir amžiną laimę dangaus karalystėje.

Tegu mylinti jų širdis pataria man gyvenimo išminties. Tegu lyg Angelų Sargų balsas veda mane tiesiu keliu. Tegu rengia mane paskirtiems tavo uždaviniams.

Atleisk, Viešpatie, kad elgiausi su jais nemandagiai ir nekantriai. Leisk nuo šiol reikšti jiems meilę, jų širdis pradžiuginti, jų rūpesčius sumažinti.

Padėk man, Viešpatie, šventai įvykdyti tavo įsakymą per Kristų, tavo Sūnų, kuris čia, žemėje, buvo klusnus savo globėjui šv. Juozapui ir Motinai Marijai. Amen.

Už motiną

Motinai, Dieve, tu davei jėgą, pranešančią ginklo ir prievartos galią. Tu padarei ją galingesnę už žemės galinguosius.

Motina miršta, bet nemiršta jos meilė. Ir tu, Dieve, padarei ją, mūsų motiną, šitos nemirštamosios meilės gražiausia reiškėją. Tik tu, kuris esi Meilė, galėjai sukurti mums šitokį skaisčios ir patvarios meilės kūrinį.

Kristau, mūsų Broli, kuo labiau tu galėjai girtis ir didžiuotis šiame pasaulyje, jei ne savo nekaltąja Motina? Ko tu labiau, po savo dangaus Tėvo, klausei, kieno valią norėjai geriau vykdyti, jei ne savo Motinos Marijos? Ir mirdamas ant kryžiaus ar neprisiminei jos, kai sakei: Motina, štai tavo sūnus, ir kai pavedei ją mylimiausiam savo mokiniui? Pagaliau, kas gražiau už tave pagerbė savo motiną, už tave, kuris paėmei ją pas save ir apvainikavai angelų Karalienės vainiku?

Kristau, jei iš tavęs mes turime daug ko mokytis, tai ypač meilės savajai motinai. Jei per tave galime ko nors prašyti, tai pirmiausia paguodos savo motinai. Stiprink ją kenčiančią, guosk ją verkiančią, išklausyk jos prašančios, vadovauk jai kovojančiai. Tegu tas vaizdas, kurį regėjo tavo mylimiausias mokinys Jonas — vaizdas moteries, pamynusios savo kojomis žaltį — piktojo simbolį, virsta tikrove mūsų motinoje. Tegu per mūsų motiną išnyksta piktybė mūsų tarpe ir tegu įsigali gėris, kuriuo esi tu pats, mūsų Dieve.

Leisk, pagaliau, Viešpatie, prisiminti visas motinas, kurios krito kaip kariai, gindamos teises į savo vaikų širdis. Amžinąjį atilsį duok joms, Viešpatie, ir amžinoji šviesa tegu joms šviečia. Amen.9

Už tėvą

Dangaus Tėve, su kokiu dėkingumu prisimenu savo tėvą, kuris kaip Angelas Sargas globoja mane ir rūpinasi, kuris savo autoritetu saugoja mane nuo klaidos ir pikto, kuris savo drausme lenkia mane kaip medininkas medelį, kurs savo meilę tau ir tėvynei diegia į mano širdį. Tu jį man davei, paruošei, — tau, Gerasis Tėve, dėkoju!

Žinau, jis kenčia ir sielojasi. Gal net tau, Viešpatie, jis nenori savo sielvartų išsakyti. Padėk jam, guosk jį, siųsk jam stiprinamos malonės. Priimk mano aukas už jį, — visas, kokias tik atneš man ši ar rytojaus diena.

Viešpatie, jei tu norėsi mano mieląjį tėvą pašaukti iš šios žemės, būk jam malonus — leisk jam atsiskirti tavo malonėje. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

BROLIŲ

Kaip gera ir kaip malonu, kai broliai gyvena iš vieno! (Ps. 132).

Mano Dieve, dėkoju tau, jog man davei brolių ir seserų. Dėkoju tau už juos ir meldžiu — išlaikyk mūsų tarpe meilę ir sutarimą. Leisk, kad vienas kitą suprastume ir sunkiomis valandomis neštume vienas kitam paguodą. Saugok mus nuo barnių, nesantarvės, pavydo. Apglobk mus visus savo palaiminimu, kad kits kitam duotume gerą pavyzdį ir teiktume paguodą savo tėvams. Mūsų darbai tegarbina tave, amžinasis Dieve, mūsų Tėve. Amen.9

NAŠLAIČIO

Viešpatie, iš kur mano širdis sulauks paguodos, jei ne iš tavęs ? Tu esi mano viltis, mano širdies džiaugsmas, tu visų našlaičių ir apleistųjų Globėjas.

Duok man jėgų iškentėti visiem vargam ir rūpesčiam. Leisk tvirtai tikėti, jog po visų skausmo dienų sulauksiu tavo atlygio ir amžino džiaugsmo. Tu pasakei, Viešpatie, “nepaliksiu jūsų našlaičiais!” Neapleisk tad manęs, gelbėk mane nuo visokio pikto ir nuodėmės. Būk, o gerasis, Dieve, mano Sargu ir Vadovu.

Tu žinai, kad neturiu čia žemėje nei tėvo, nei motinos. Būk, o Dieve, tu mano Tėvu, ir tu, švenčiausioji Dievo Gimdytoja, mano geriausia motina. Amen.2

ŠEIMOS NETEKUSIOJO

    Kodėl, Viešpatie, leidi taip sunkiai bepakeliamas bandymų dienas? Kodėl tai, kas buvo brangiausia žemiškoje mano būtyje, tu atimi? Atimi, ko pats norėjai, ką pats mano globai buvai pavedęs, su kuo mane neatskiriamai buvai surišęs.

Dieve, ar bandai mane, kaip Abraomą ? Ar baudi už tai, kad, per daug mylėdamas saviškius, dažnai nutoldavau nuo tavo meilės ?

Jei nori, kad tavo valiai tobulai atsiduočiau, duok man šviesos šitai gėrybei suprasti ir jėgų pakelti. Bet jei mane baudi, duok jėgų keistis ir išlyginti savo klaidas.

Jei bandai mane ar baudi, Viešpatie, dėl manęs, būk maloningas bent maniesiems. Lydėk juos savo malone ir globa, saugok nuo pikta, nuo sielos ir kūno pavojų, nuo piktos žmonių valios. Stiprink juos viltimi kada nors vėl pasimatyti ir gyventi drauge, gyventi tobuliau nei iki šiol. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen9

Nuveski, Viešpatie, šį debesį į šalį,
Neišguldyki plaukiančių javų.

Tebūna tavo noras visagalis,
Telieka giedra ir blaivu.

Nutildyk, Viešpatie, ledinį šiaurės vėją,
Težydi tyliai sodai prie namų,
Tegu viršūnes tavo rankos glamonėja
Pietų vėjelio dvelkimu.

Sudrauski, Viešpatie, atūžiantį griaustinį,
Tekyla vakaro šventa giesmė.
Uždek žvaigždelę, šviesią, pirmutinę,
Gilioj dangaus gelmėj.95

MALDA

Už perskirstas šeimas

Ką sujungei šventu ryšiu, ką laiminai anom dienom, nūnai tu išskiri, palieki nežinioj ir tiek jau metų, Viešpatie!

Ar mūsų rūpestis tiktai savim ir mūsų nuodėmės, nuo kurių nebuvom laisvi, atsišaukė į tavo teisingumą ? O gal, tu, meilės Dieve, mus vedi kančių keliu dėl to, kad nori glaust arčiau savos širdies?

Padėk suprasti tavo Apvaizdos lėmimą ir tau tyra širdimi tarnaut. Neleisk įpulti neviltin ir saugok nuo klastos, kuri kaip piktas gundymas įšliaužia dvasion.

Leisk bandymo dienas pakelti su tava mintim ir niekam iš žmonių nepavydėt jų laimės, kuria jie džiaugias būdami drauge. Ir niekam nelinkėt tos apgaulingos šilumos, kurią už svaigulį kaikas sau perka.

Grąžinki man manuosius kūdikius ir artimuosius, Dieve! Sujunki mus visus kaip kitados į šventą židinį ir leisk gyvent tavoj šviesoj. Per Kristų, Viešpatį. Amen.9

UŽ MIRUSIUOSIUS

Senelius

Viešpatie, kokiais ryšiais mus sujungei su tais, kuriuos vadiname seneliais ir proseneliais? Atlygink jiems už viską, ką gera yra padarę mūsų giminei ir šeimai. Duok, kad jie regėtų tavo garbę ir džiaugtųsi tavos ramybės prieglobsčiu. Amen.9

Tėvus

    Marija, nusidėjėlių gynėja, nuliūdusiųjų paguoda, gailestingumo Motina, — skausmo perpildyta širdimi maldauju pagalbos savo mirusiems tėveliams, kurie mūsų šeimą savo darbu ir rūpestingumu saugojo ir globojo. Marija, išmelski jiems veikiausio susitaikymo su tavo Sūnumi, kad jie iš augštybių mus vėl vestų ir išvestų iš visų gyvenimo pinklių, bedugnių, iš visų audrų, iš visokių pagundų. Amen.10

Motiną

    Mano Viešpatie ir mano Dieve, dėkoju tau, kad mylimąją motiną taip ilgai išlaikei ! Mylėjau ją daugiau už viską pasaulyje. Nūn pašaukei ją į savo karalystę. Tebūna tavo valia. Amen.84

Kūdikį

Amžinasis Tėve, nužemintai aukoju savo būties vaisių prieš tavo altorių laiminančiai tavo rankai. Aukoju, nes, jei iš visų aukų tyra ir nusižeminusi širdis yra geriausia, tai aš tikrai galiu tą savo širdį, mano mielą kūdikį, atiduoti.

Mylėjau aš tave, Viešpatie, nuo tada, kai tu pravėrei mano akis savo pažinimo šviesai. Tada atėjo mano kūdikis pasaulin ir buvo debesėliu, kuris kliudė žvelgti į tavo dangišką saulę.

Dabar tavo dieviškos pagalbos dvelktelėjimas mano gyvenimo laivą pakreipė ašarų jūromis į amžinojo gyvenimo uostą. Gera tebūna, kad man atimta tai, kas kliudė tave visiška širdim mylėti, ir kad šitą gležną aukos avinėlį turėjau tau paaukoti.46

Gimines

    Dieve, be galo gailestingas Viešpatie, priimk maloningai šias maldas už mirusius mūsų brolius, gimines ir geradarius, kuriems savo vardą leidai išpažinti. Leisk jiems laimėti visų nuodėmių atleidimą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

PRIE MIRUSIO BROLIO

Iš lietuvių raudų

Rasi katrus užrūstinai, lenk galvelę lig sierai žemelei; persiprašyk, kad tau dovanotų į amžiną tėviškėlę, į vėlių suolelį.

Nunešk labas dieneles mano tėveliui ir motinėlei. .. Duok garselį visoms giminėlėms: o susieikite į vieną kalnelį, o susieikite į vėlių  suolelį, neatmesk nė mano vaikelių; tu išmanesnis, tu protingesnis, o tu paimk už baltų rankelių, o tu pasodinsi į vėlių suolelį...

MOKYKLINĖS MALDOS

OKYKLA yra mokinių ir mokytojų bendruomenė. Juos riša išvidinė jungtis: bendras augštesnis tikslas ir bendra dvasia. Riša įprasmintas mokslas, sukilninta tvarka, kuriamas tautiškas ir krikščioniškas gyvenimo stilius.

Mokykla atsiremia į šeimos ir tautos tradicijas ir jas pagilina. Ji pratęsia šeimos autoritetą ir jį derina su mokomosios Bažnyčios autoritetu. Augščiausias autoritetas yra amžinoji Išmintis — visų mokslų ir visokio žinojimo šaltinis.

Kiekviena mokslų šaka turi savo gilią mintį. Argi galima tai užmiršti? Ar galima gamtos pamokose nutylėti, jog pirminis šių mokslų vadovėlis yra gyvoji Dievo gamta? Ar kalbų ir literatūros mokslai gali užmiršti, jog kiekvienas žodis yra amžinojo žodžio atspindys? Ar atradimų ir išradimų istorija nėra išrašyta Dievo kūrybos atradimu? Ar technika nepalenkta tikslui, kuris Dievo skirtas pasaulio pradžioje: Eikite ir apvaldykite žemę!

Žemei reikia dangaus, mokyklai — Dievo. Klasių erdvė prasiplečia, kai mokytojai ir mokiniai renkasi į jas Kristaus vardu. Kristus yra mokyklos Tiesa, Kelias ir Gyvenimas.

O gilybė Dievo turtų ir išminties...
    Kaip nesuprantami jo sprendimai,
        kaip nesusekami jo keliai!
    Nes kas pažino Viešpaties mintį?
    Kas buvo jo patarėjas, kas davė jam
    pirmas, kad tam būtų atsilyginta?
    Iš jo, per jį ir jame yra visa.
    Jam garbė per amžius. Amen.
   
(Rom. 11, 33.)

MOKSLO PRADŽIAI

Dieve, Tiesos ir šviesos Viešpatie! piebk manyje nenumaldomą troškimą žinoti visa, kas slypi šviesiuose protuose ir išminties knygose. Nukreipk mano mintį į tuos gyvus šviesos šaltinius, kurie išteka iš tavęs.

Kūrėjau, juk tu esi tos tiesos versmė. Tu begalinė išmintis, kurios aš jieškau. Kiti visą amžių tavęs jieškojo ir savo alkio nenumaldė. Kaipgi aš, kurs tik pradedu, kurs tiek maža težinau apie beribes minties gelmes? žinau, ne viską žmogus gali savo jėgomis. Bet, kam nori, tu leidi pažinti visą išmintį. Geidžiu jos ne sau, ne žmogiškai didybei, bet apreikšti pasauliui, koks didis esi, Viešpatie, savo tiesoje!

O didžioji Mintie, kuri žvaigždžių takus valdai ir mažą žemės sraigę kreipi žemės keliu, vesk mane arčiau savęs, leisk įtempti valią, kai jieškosiu tavo paslapčių rakto.

Kristau, Mokytojau, kalbėk per mano mokytojus. Padaryk juos didžius ir šviesius, kad jie, stoję prieš mane, kurstytų manyje naujo žmogaus kibirkštėlę, žmogaus pagal tavo paveikslą ir panašumą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į IŠMINTIES VIEŠPATĮ

Neapsakomai išmintingas Kūrėjau, tikrasis šviesos šaltini ir žinijos pradžia, teikis išlieti mano prote spindinčią savo šviesos srovę ir išsklaidyti dvigubą tamsą, kurioje esu gimęs — nuodėmę ir nežinojimą.

Tu, kuris vaikų liežuvius darai iškalbingus, išliek ant mano lūpų savo malonės srovę. Padėk man gyvai suvokti ir pasilaikyti, ką esu suvokęs. Vadovauk mano mokslui, duok man supratimo aiškinant ir meilės kalbant.

Nurodyk pradžią, rikiuok tolimesnį darbą, laimink pabaigą, tu, tikrasis Dieve ir žmogau, kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.18

PRIEŠ PAMOKAS

Teikis atsiųsti, Viešpatie, mums šventosios Dvasios dovanų | mūsų protui apšviesti | ir sielos jėgoms sustiprinti. | Palaimink mūsų tėvus, mokytojus ir tuos, kurie mus veda į gera. | Duok mums tvirtybės mokslams gerai išeiti. | Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Šventosios Dvasios dovanų
Suteik, Augščiausias, mums!
Apšvieski protą, duok jėgų
Jieškot visur tiesos.

Palaimink vedančius Švieson
Globėjus ir tėvus!
Pašventink pastangas jaunas,
Į gera vesk visus!

PO PAMOKŲ

Ačiū tau, visagalis Dieve, | už mokslą ir visas mums suteiktas gėrybes, | kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

Nuoširdžiai dėkojam, pasaulio Valdove,
Už suteiktą šviesą, už žodį tiesos,
Kad mokslą įgytą per tavo malonę
Aukotumėm garbei brangios Lietuvos.

Dėkoju, Dieve, už tuos trupinius tavo išminties, kad ir mažyčius, kad ir negausius. Džiaugiuosi jais, kaip saulės mažu spindulėliu, įspindusiu rudens dieną pro pirkelės langą. Leisk juos branginti ir pagal juos gyventi. Amen.9

PATARIMAI

Niekad neskaityk tik tam, kad pasirodytum mokytas ir išmintingas.

Mokykis nugalėti savo ydas, nes tai duos daugiau jėgos, negu sunkiausių klausimų pažinimas.

Klausyk Kristaus žodžių, kurie uždega širdį, apšviečia ir sušvelnina dvasią ir ją pripildo paguodos.

Nesižavėk gražiomis žmonių kalbomis, nes “Dievo karalystė reiškiasi ne žodžiais, bet galia” (1 Kor. 4,20).

Ir daug skaičius bei daug išmokus, visada reikia grįžti prie vienintelio visų dalykų pagrindo.

Juk Kristus teikia žmonėms mokslą ir apšviečia protus labiau, negu tai galėtų padaryti žmogus, nežinau, kokiu mokslu.

Vargas tiem, kurie teiraujasi žmonių daugelio dalykų, bet maža tesirūpina išmokti iš Kristaus.

Ateis diena, kada pasirodys mokytojų Mokytojas, angelų Viešpats — Kristus, pareikalaus viso žinojimo apyskaitos ir kvos sąžines.

Knygos kalba visiems viena kalba, tačiau ne visiems padaro vienodą įspūdį. Tik Kristus vienas moko tiesos iš vidaus, jis tyrinėja širdis ir mintis, ragina veikti ir kiekvienam dalija savo dovanas, kaip jam patinka.

Kristus gali vienu akimirksniu išaugštinti nuolankią sielą ir jai suteikti daug geresnį amžinosios tiesos pažinimą, negu tai galėtų padaryti žmogus, dešimtį metų mokęsis mokykloje.

Kristus moko jieškoti amžinų dalykų, vengti garbės, pakęsti papiktinimus, pasitikėti Dievu, nieko nejieškoti šalia Dievo ir jį mylėti už visa labiau.5

Saugok, Dieve, tavo tysį:
Žemės kartys — ramsčiai trapūs,
Tu su jais kartu pašlysi,
Ypač audrai įsisupus.

Jei augščiau tu nori lipti,
Imk nelūžtamą ramentą
Ir pakeitęs daigo kryptį
Kopk sode į kryžių šventą.

Kas juo remias, nesukrūžta —
Stiprios jam nukaltos vinys,
Ir nuo amžių jis nedūžta
Ne todėl kad geležinis.

Kryžius žemės sodą valdo —
Atsiremk į petį stangų,
Ilgink savo žalią maldą —
Ir pakilsi tu į dangų... 96

Į KRISTŲ MOKYTOJĄ

Kiek kartų mokome ir mokomės, tiek kartų krypstame į tave, o didysis Mokytojau! Tu mokai mus ne paprastos tiesos, nes tu pats esi Tiesa. Tu teiki malonę ne kaip mes, kurie ją esam gavę, nes tu pats esi jos šaltinis. Ir kelią mums nurodai ne pasisavintą, nes kelias pats esi. Tu mokai mus kaip tas, kurs turi galios, ir kalbi, kaip niekas iš mokytojų nėra dar kalbėjęs.

Tavame moksle nėra svyravimų ir abejqnių. Tu kalbi kaip visažinis. Tavajam pavyzdy nėra šešėlio, tu veiki kaip tobulybė. Tavose bendrystėse nėra tamsos. Tu jieškai vien sielų ir gelbsti jas.

Mokytojau, tu žinai, kaip menki esame prieš tavo tiesą. Veik per mus ir mumyse! Stiprink mus kaip savo dešinę, kuria tu sėji dievišką sėklą. Tvirtink mus kaip stiebą, ant kurio tu iškeli savo pergalės vėliavą. Saugok mus kaip indą, kurį pasirinkai gyvajam balzamui dalyti. Mokytojau, pasilik su mumis per visas dienas. Amen.41

Į MARIJĄ, MOKSLŲ GLOBĖJĄ

Švenčiausioji Mergele Marija, amžinosios pasaulio Šviesos Motina! Argi ne tavo nuostabus užtarimas padėjo daugeliui sielų, anksčiau nelavintų, pasiekti didelės pažangos moksle ir pamaldume? Tave, o dieviškojo mokslo Motina, renkuosi savo Globėja ir Vadove.

Gero patarimo Motina, per tavo užtarimą tepripildo mane Šv. Dvasia savo šviesos ir jėgos, savo išminties ir nuolankumo. Tesuteikia ji man valios, proto, atminties, reikalingo uolumo, o ypač dvasios ir širdies nuolankumo, kad visame ir visur elgčiausi pagal dieviškos išminties patarimus.

Saugok mane, geroji Motina, nuo išdidumo, nuo apsileidimo ir nuo tuščio smalsumo. Saugok nuo pykčio, nuo klaidos, nuo viso, kas mano tikėjimą pažeistų, mano proto šviesą aptemdytų, mano širdies tyrumą ir sielos ramybę sudrumstų.

Marija, leisk, kad aš, tavo globojamas, visada sekčiau šventosios Motinos Bažnyčios vadovavimu ir mokslu, visada tvirtai ir drąsiai eičiau tiesos ir dorybės keliu ir taip laimėčiau visišką Kristaus, tavo dieviškojo Sūnaus, pažinimą. Amen.13

Maria, Mater gratiae,
Mater misericordiae!
Tu nos ab hoste protege
Et hora mortis suscipe!

Marija, Motina malonės,
O Motina gailestingumo!
Nuo priešų gelbėki pavojaus
Ir valandą mirties priimki mus.

KAIP PASIRINKTI PASAUKIMĄ

Kiekviename pasirinkime pirmiausia žiūrėk tikslo. Svarbiausia, neprasilenk su pagrindiniu tikslu, kuriam žmogus skirtas — tarnauti Dievui. Būtų neatitaisoma klaida šj tikslą pakeisti kitu, antriniu, ar padaryti iš jo paprastą priemonę.

Yra trys keliai pašaukimui pasirinkti:

1.    Pats Dievas pažadina žmogaus valioje aiškų apsisprendimą (šv. Povilo atvejis), ir tada nekyla abejonės ar netikrumo.

2.    Gyvenimo nusivylimai, stipriai išgyventas džiaugsmas ar susižavėjimas, įvairios kitų paskatos teikia šviesos ir aiškumo rinktis tam ar kitam keliui.

3.    Pats žmogus, nekliudomas pašalinių įtaigų ar prigimtinių galių, ramiai ir laisvai apsvarsto, kurį pašaukimą jam rinktis. Tokiu atveju svarbu išjungti savo jausmus, laikytis visai neutraliai ir tik protu spręsti, koks bus gėris, kokie pavojai ir sunkumai šį kelią pasirinkus. Nežiūrėk žemiško gėrio ar sunkenybių; visą laiką turėk prieš akis pagrindinį tikslą.

Jei pats sprendi savo pašaukimą, žiūrėk dar šių dalykų:

1.    Ar dalyko meilė, kuri tave lenkia apsispręsti, kyla iš Dievo meilės ?

2.    Ką patartum nepažįstamam žmogui, žiūrėdamas jo dvasinio gero ir Dievo garbės, ir kaip tą patarimą pritaikytum sau?

3.    Kaip į šį reikalą žiūrėtum, būdamas mirties akivaizdoje, ir kaip, iš to išeidamas, dabar norėtum apsispręsti?

4.    Kaip būtų, jei šis klausimas tau iškiltų paskutinio teismo dieną, ir kokį sprendimą rastum tinkamiausią sau dabar?

Taip pasirinkęs pašaukimą, paaukok jį Dievui, savo Viešpačiui.78

Šaukei žvejus iš marių uosto
Purenti žemės apleistos.

Kad kristų jon grūdai tiesos
Ir gėrio varpos žemę puoštų.

Siūbavo želmenys pavėjui
Ir varpos lenkėsi žemai,
Ir vėl tu, Viešpatie, šaukei:
Ateikit čia, jauni pjovėjai!

Pašauk, o Viešpatie, jaunystėj
Drąsiausius brolius ir seses!
Tegu tautos kelius pašvęs,
Kad tavo pergalė pražystų!9

Tavo Apvaizda, Viešpatie, skyrė man kelią, kuriuo turiu eiti savo gyvenime. Veda ji mane per laiko ženklus, tautos ir Bažnyčios reikalus, gerų žmonių patarimus, mano paties sugebėjimą ir širdies linkimus. Visais tais būdais tu man atskleidi savo valią.

Viešpatie, duok man šviesos, kad atpažinčiau kelią, kuriuo tu nori mane vesti. Viešpatie, ko nori, kad daryčiau? Eičiau į šeimos kelią ar atsisakyčiau jos jaukumo ? Pasirinkčiau kūrėjo, mokslininko, gydytojo, teisininko, kunigo, vienuolio, ar paprasto darbininko kelią?

Viešpatie, tu visa žinai, visa matai — būk mano Švyturys! Vesk mane tikruoju keliu ir teik drąsos ir jėgos visada sekti tavo valia. Amen.13

Į procesiją gaudžiantis varpas,
    Į procesiją šaukia Osanna,
    Ir į širdį, skausmingai atšarpią,
    Pamažu rankos lašas srovena.

O, pavasario žydinčio Kristau,
    Amžinai tu lašėk į tą taurę!
    Į tave mes procesijoj klystam,
    Skamba būgnai, ragai ir litaurai.8

PARAPINĖS MALDOS

ARAPIJA yra kaip grūdas, iš kurio išaugo visas Bažnyčios medis. “Iš parapijų kaip kokių akyčių susideda Bažnyčios kūno mezginiai” (arkivysk. J. Matulaitis-Matulevičius). Didžioji Bažnyčia ir mažoji parapija turi tuos pačius gyvybes šaltinius, čia ir ten yra ta pati evangelija, tie patys sakramentai, tie patys {sakymai. Dvasinis Bažnyčios vadas — Kristus yra kartu ir parapijos dvasine galva. Matomoji parapijos galva — kunigas per savo vyskupą vienyjasi su matomuoju Kristaus vietininku popiežiumi.

Parapija yra mažoji Bažnyčia, esanti mūsų tarpe, mus mokanti, pašvenčianti, vedanti j Dievą. Ji yra tikinčiųjų susibūrimas — bendruomenė. Ji ugdo bendrą mūsų tikėjimą ir galvojimą — daro mus vienos minties. Ji žadina bendrą krikščionišką meilę — daro mus vienos širdies. Ji palaiko bendrą tvarką, papročius, atsakomybę —- kuria vieną valią. Parapija ugdo mumyse bendrą krikščionišką charakterį.

“Kodėlgi parapija negalėtų būti dvasinio atgimimo ir atsinaujinimo versmė?” (arkiv. J. Matulaitis). Melskimės, kad ji tokia versme tikrai būtų.

BENDROJI MALDA

Viešpatie Kristau, tu panorėjai sukurti mumyse dieviškąjį gyvenimą, sukurti jį per regimąją savo Bažnyčią. Šioj kūryboj dalyvauju ir aš; dalyvauju per mažiausią Bažnyčios narvelį — parapiją. Per ją, Viešpatie, aš įsijungiu į tą malonės srovę,

kuri man trykšta iš tavo sakramentų; į tavo tiesą, kuri man čionai skelbiama; į tavo gyvenimo tvarką, kuri čia vykdoma.

Čia, Viešpatie, bręsta mano galvojimo, norėjimo ir jutimo vienybė su visais tikinčiaisiais. Čia nuostabiu būdu įvyksta protų, valių ir širdžių susivienijimas. Leisk, Viešpatie, kad ši vienybė augtų mumyse per tave, kuris gyveni ir viešpatauji amžių amžius. Amen.9

Saugok, Viešpatie, mūsų parapiją nuo papiktinimo, širdžių užnuodijimo, tavo šventos valios pažeidimo. Ugdyk mumyse norą vienas kitą suprasti, užjausti ir vienas kitam padėti.

Globok mūsų parapijos šeimas, vadovauk mūsų jaunimui, guosk tuos, kuriuos ištinka bandymų smūgiai; stiprink ligonius ir amžiną šviesą suteik visiems šioj parapijoj mirusiems. Amen.9

BAŽNYČIOS PAŠVENTINIMAS

Dieve, kurs kiekvieni metai grąžini mums šios tavo šventos bažnyčios pašventinimo dieną ir mums patiems leidi sveikiems vis dalyvauti šventose paslaptyse, išklausyk savo žmonių maldavimus ir suteik, kad kiekvienas, kurs į šią šventyklą žengia melsti malonių, džiaugtųsi viską išprašęs. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Dieve, kurs iš gyvų ir rinktinių akmenų rengi savo didybei amžiną buveinę, paremk savo maldaujančią tautą, kad regimasis tavo Bažnyčios tąrpimas kaskart vis labiau daugintų dvasiškas gėrybes. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

Nuo paupio bažnytkaimio varpai
Viršūnėm girių plaukia.
Ateina laikas maldai
Už duoną, darbą, poilsį ir saulę,
Kuri iš lengvo vėsta,
Byrėdama į šiaurės ežerus.

Begaliniame laukų tylėjime,
Rodos, klausosi visi namų kampai,
Kaip toli šventajam Pakylėjimui
Skambina varpai.95

REKOLEKCIJOS

Metinis atsinaujinimas yra tapęs tradiciniu kiekvienoj parapijoj. Šalia bendrų rekolekcijų dar ruošiamos trumpesnės susitelkimo dienos grupėms. Parapijiečiai skatinami pasinaudoti ir uždarom rekolekcijom, kurios yra didelio dvasinio įkvėpimo šaltinis. Jų metu žmogus greičiau apčiuopia Dievo mintį, sėkmingiau sutelkia jėgas tolimesnei dvasinei kovai.

TEN keliai maldininkų numinti,
    Spindi katedrų bokštai toli.
    O aš Viešpaties mažąją mintį
    Atradau pamirštam nuošaly.

Gal ji buvo tik lauko lelijos?
    Gal Komunijai sėti kviečiai?
    Bet į sielą malone nulijo
    Sidabriniai sėjos rytmečiai.95

PRIEŠ REKOLEKCIJAS

Viešpatie, mūsų siela jieško poilsio tavyje, kaip jieško ištroškęs elnias šaltinio. Mūsų siela nori gerti begalinį tavo gerumą ir būti su tavim. Norim grįžti į tave, į tavo taiką, į tavo gyvenimą. Norim pakilti iš savo klaidų ir nupuolimų, kad tu ateitum pas mus ir pasiliktum. Mes norim susitaikinti su tavim, — padėk mums šiomis dienomis per Kristų, Viešpatį. Amen.31

BAIGIANT REKOLEKCIJAS

    Kaip parpuolusius dulkėse savo tarnus, kurie giliai tave įžeidė, tu pakėlei mus, Viešpatie, apvilkai nauju drabužiu, pasodinai prie stalo ir leidai pasistiprinti dangišku valgiu. Tu leidai, Viešpatie, kad mes būtume vėl tvirti ir panašūs į tave su gyvybės ženklais kaktoje ir sieloje.

Kaip klajoklis laivas aplaužytais stiebais buvo mūsų siela, nerasdama uosto. Tu atėjai pas mus, gerasis audrų Ramintojau, ir tarei: drąsos! Tarei: tikėjimo! Tarei: meilės! Ir mūsų laivas plaukia, nes, Viešpatie, tu jame esi. Tu moji audrom, ir vandenys tyla! Tu ištiesi ranką, ir balandžiai parneša alyvų šakelę. Ir mes nesibijom, nes galybių Viešpats su mumis.

Garbė tau, širdžių Atnaujintojau, per amžių amžius. Amen.31

UŽ SAVO VYSKUPĄ

    Amžinasis Ganytojau, Jėzau Kristau, pripildyk šventosios Dvasios malonių mūsų vyskupą ir padaryk, kad jis būtų ganytojas pagal tavo Širdį, kad gyventų tik savo augštajam pašaukimui ir nieko daugiau netrokštų ir nieko daugiau nebijotų, kaip tik tavęs, kad, kai tu ateisi teisti ganytojų ir avidės, mes būtume jo džiaugsmas, o jis tavo pergalės vainiko dalyvis.54

UŽ DVASIOS VADOVUS

Kristau, kuris esi nematoma mūsų parapijos galva ir vadas, globok tuos, kurie matomu būdu mums vadovauja ir tau atstovauja. Duok jiems šviesos ir išminties, malonės ir didžios meilės, kad per juos ir tavo tiesa labiau mums nušvistų, ir tavo malonė turtingiau mumyse prasiskleistų, ir tavo valia labiau būtų įvykdyta.

Stiprink juos, Viešpatie, jų kovose, guosk jų sielvartuose, laimink jų gerus sumanymus, saugok juos nuo pavojų.

Švenčiausioji Jėzaus širdie, teateinie tavo karalystė mūsų parapijoje. Amen.9

UŽ NUTOLUSIUOSIUS

    Dieve, mūsų Tėve, pasigailėk tų sesių ir brolių, kurie nutolo nuo tavęs, didžiojo Gėrio ir Tiesos. Jie daug kenčia, Viešpatie, ir jų dvasia nerami. Jie taip reikalingi tavęs ir tos ramybės, kurią tu duodi.

Mažink, Viešpatie, jų svyravimus, stiprink geruosius jų jausmus, duok jiems jėgos ir drąsos pakreipti savo valiai nauju keliu. Tu būk su jais ir neatsakyk jiems malonės grįžti į tą bendruomenę, kurios Vadas esi tu pats, mūsų Dieve! Amen.9

UŽ MIRUSIUOSIUS

Tu žinai, Viešpatie, kokie jausmai mus jungia su tais, kurių jau nebėra mūsų tarpe. Jie buvo mūsų parapinės šeimos broliai, mūsų džiaugsmų ir vargų nuoširdūs dalyviai. Tiesa, jie buvo žmonės, kaip ir mes, — su savo dorybėmis ir silpnybėmis. Leisk, Viešpatie, prisiminti juos ir prašyti jiems tavo gailestingumo. Užskaityk, Viešpatie, ypač aukas tų, kurie kaip karžygiai aukojosi už geresnę mūsų visų ateitį. Suteik jiems ir visiems mūsų parapijos mirusiems savo ramybę ir šviesą per amžius.

SUPLIKACIJOS

45 Psalmas

Dievas mūsų priegloba ir stiprybė, veikiausioji pagalba varguose.

Todėl nebijome, kad ir žemė drebėtų ir kalnai virstų į jūrų gilumas.

Gali sau ūžti ir kilti jų vandenys, ir kalnai drebėti nuo jų galybės.

Upės srovė linksmina Dievo miestą, šventąjį Augščiausiojo būstą.

Dievas jo viduje, todėl jis nesugriaunamas ; gelbsti jį Dievas anksti švintant.

Kyla tautos ir svyra karalystės; Dievas leidžia balsą, ir dreba žemė.

Galybių Viešpats su mumis, mūsų globėjas Jokūbo Dievas.

Eikite ir regėkite Dievo darbus, kokius stebuklus daro žemėje; Jis stabdo karus ligi žemės krašto.

Trupina šaudykles, laužo ginklus ir skydus degina ugnimi.

Nurimkite ir veizėkite, jog aš esmi Dievas, augštinamas tautose ir žemėje šlovinamas.

Galybių viešpats su mumis, mūsų globėjas Jokūbo Dievas.

Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.

Šventas Dieve

Šventas Dieve, Šventas Galingasis, Šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų!

Nuo maro, bado, ugnies ir karo, gelbėk mus, Viešpatie!

Nuo staigios ir netikėtos mirties, saugok mus, Viešpatie!

Savo šventąją Bažnyčią valdyti ir laikyti teikis. Meldžiam tave, Viešpatie!

Mus į tikrąją atgailą atvesti teikis. Meldžiam tave, Viešpatie!

Nuodėmes atleisti mums teikis. Meldžiam tave, Viešpatie!

Žemei vaisių duoti ir išlaikyti teikis. Meldžiam tave, Viešpatie!

O Jėzau, Jėzau, Jėzau! Pasigailėk mūsų!

O Marija, Marija Dievo Motina! Užtaryki

mus!

O Salutaris Hostia

O SALUTARIS Hostia, I Quae caeli pandis ostium, | Bella premunt hostilia | Da robur, fer auxilium.

Uni trinoque Domino | Sit sempiterna gloria: | Qui vitam sine termino | Nobis donet in patria. Amen.

O išganinga Ostija, | Dangaus atskleidžianti vartus, | Karionės priešų slegia mus, [ Suteik pagalbos, duok jėgų!

Trejybei Viešpačiui vienam | Tebūna amžina garbė: | Gyvybės sklidina versmė | Iš jo tetrykšta mum danguj. Amen.

Tantum ergo

Tantum ergo Sacramentum veneremur cernui: | Et antiquum documentum | Novo cedat ritui: | Praestet fides supplementum | Sensuum defectui.

Genitori, Genitoque | Laus et iubilatio, | Salus, honor, virtus quoque | Sit et benedictio : | Procedenti ab utroque | Compar sit laudatio. Arnen.

Prieš taip didį Sakramentą | Pulkim, galvas lenkdami, | Senąjį, štai, testamentą | Keičia įstatai nauji: j Regim paslaptį tą šventą | Tikinčia nūn akimi.

Dievui Tėvui, mūs Kūrėjui | Garbę duokime viešai. | Ir jo Sūnui Atpirkėjui | Gyrius skamba iš aukštai : | Meilės dangiškos Davėjui ! Meilę reiškime karštai. Amen.

K. Davei jiems dangaus duonos,

T. Teikiančios pilną džiaugsmą.

Melskimės: Dieve, kuris Švenčiausiame Sakramente mums palikai nuostabų savo kančios atminimą, — suteik, prašome, tavo Kūno ir Kraujo šventąsias paslaptis taip garbinti, kad nuolat jaustume tavo atpirkimo vaisius. Kuris gyveni ir viešpatauji amžių amžiais. T. Amen.

GARBINIMAI

po palaiminimo

Garbinkime Dievą!

Garbinkime šventą jo vardą!

Garbinkime Jėzų Kristų, tikrąjį Dievą ir tikrąjį žmogų!

Garbinkime Jėzaus vardą!

Garbinkime jo švenčiausią Širdį!

Garbinkime jo brangiausią kraują!

Garbinkime Jėzų Švenčiausiame Sakramente !

Garbinkime Šventąją Dvasią Ramintoją!

Garbinkime didžiąją Dievo Motiną, švenčiausiąją Mariją!

Garbinkime šventą ir nekaltą jos prasidėjimą.

Garbinkime jos garbingą dangun ėmimą.

Garbinkime Marijos, Mergelės ir Motinos, vardą!

Garbinkime šventą Juozapą, jos skaisčiausią sužadėtinį.

Garbinkime Dievą su jo angelais ir šventaisiais !

Tie patys garbinimai galėtų būti vartojami kitu būdu, kalbiškai lankstesniu ir minties atžvilgiu tikslesniu. Juk mes sakome ne “garbinkime”, o tiesiog “garbe Jėzui Kristui”, “garbe Dievui Tėvui.”

Garbė Dievui!

Garbė šventam jo vardui!

Garbė Jėzui Kristui, tikram Dievui ir tikram žmogui!

Garbė Jėzaus vardui!

Garbė švenčiausiajai jo Širdžiai !

Garbė brangiausiam jo kraujui!

Garbė Jėzui Švenčiausiame Sakramente!

Garbė Šventajai Dvasiai Ramintojai!

Garbė didžiajai Dievo Motinai, švenčiausiai Marijai!

Garbė šventam ir nekaltam jos prasidėjimui !

Garbė jos garbingam dangun ėmimui!

Garbė Marijos, Mergelės ir Motinos, vardui !

Garbė šventam Juozapui, jos skaisčiajam sužadėtiniui !

Garbė Dievui su jo angelais ir šventaisais !

PROCESIJOS

BAŽNYČIA šiais laikais grąžina procesinius momentus į liturgiją. Senais laikais tokių momentų buvo daugiau. Procesijos yra pašvęstas žygis, kuriuo išreiškiamas kristinis triumfas. Lietuvis gerai prisimena tas triumfalines procesijas iš savo tėvynes. Kiekvieni atlaidai baigdavosi žygiu aplink bažnyčią, nešant Švnč. Sakramentą monstrancijoje. Nuo Devintinių, per visas aštuonias dienas — vakarais, po mišparų, buvo daromos procesijos pagarbinti Eucharistijai. Visa procesinė didybė išsiskleisdavo per resurekciją Velykų rytą.

Procesijos mums neatskiriamos nuo iškilmingai nešamos monstrancijos su vėliavom, altorėliais, žeriant gėles ant tako, gaudžiant choro ir minios giesmėms. Taip buvo mūsų tautoj, pradedant nuo 16 a. pabaigos.

O šventoji monstrancijos Duona,
Pakelta ant saulėtų laukų,
Tegu tavo palaima čia puola
Su šviesa, su rasa, su lietum.

    Skęsta žemė į giliąją tylą,
    Ir nei vėjo, nei paukščių miškuos.
    Varpeliu vyturėlis pakyla,
    Aš ant kelių klaupiu ir lenkiuos.

O, šventoji monstrancijos Duona,
Pakelta ant saulėtų laukų —
Tegu tavo palaima čia puola
Su šviesa, su rasa, su lietum.95

Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą, Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, tikrąjį kūną ir kraują (3 kartus). Dabar ir visados ir per amžius. Amen.

PROCESIJŲ GIESMĖS37
Rex Christe!

37 Kitos procesinės giesmės: Jesu dulcis 50 psl., Pange lingua 152 psl.

 

Rex Christe primogenite, | Agnelle Dei mystice; | Virtutum fons, vita, | Mundi caro viva.

Divinatis hostia, | Aeterni Patris victima, | Omnium plasmator, | Mundi restaurator.

Tuo nos corpore refice, | Sacroque sanguine ablue | Sordes nostrae culpae, | Jesu Christe.

Karaliau Kristau pirmgimi, | O, avinėli paslėptas, | Gyva versmė dorybių, | Gyvasis žemės kūne!

Dievybės ostija šventa, | O, Tėvo amžino auka, | Visatos tu leidėjau, | Pasaulio atpirkėjau.

Savuoju kūnu mus gaivink, | Švenčiausiu krauju, meldžiam, plauk | Dėmes didžių kaltybių, | Karaliau, Jėzau Kristau!

Te Deum laudamus

Te deum laudamus, te Dominum confitemur. Te aeternum Patrem omnis terra veneratur.

Tibi omnes Angeli, tibi caeli et universae Potestates:

Tibi Cherubim et Serafim incessabili voce proclamant:

Tave, Dieve, garbiname, tave, Viešpatie, išpažįstame.

Tave, amžinąjį Tėvą, visa žemė garbina.

Tau visi angelai, tau dangus ir visokios galybės,

Tau kerubinai ir Serapinai nepaliaujamu balsu gieda:

Sanctus, Sanctus, Sanctus, Dominus Deus Sabaoth.

Pleni sunt caeli et terra majestatis gloriae tuae.

Te gloriosus Apostolorum chorus.

Te Prophetarum laudabilis numerus.

Te Martyrum candidatus laudat exercitus.

Te per orbem terrarum sancta confitetur Ecclesia.

Patrem immensae majestatis;

Venerandum tuum verum et unicum Filium;

Sanctum quoque Paraclitum Spiritum.

Tu rex gloriae Christe.

Tu patris sempiternus es Filius.

Tu ad liberandum suscepturus hominem, non horuisti Virginis uterum.

Tu devicto mortis aculeo aperuisti credentibus regna caelorum.

Šventas, šventas, šventas Viešpats galybių Dievas,

Pilnas yra dangus ir žemė tavo garbės ir didybės!

Tave garbingas apaštalų būrys,


Tave pranašų garsingas skaičius,

Tave spindinti kankinių bendruomenė garbina.

Tave po visą pasaulį šventoji Bažnyčia išpažįsta:


Tėvą begalinės didenybės ;

Garbingą, tikrą ir vienatinį tavo Sūnų;

Ir Dvasią Šventą Ramintoją.


Tu, Kristau, garbės Karaliau.

Tu Tėvo amžinasis Sūnus.

Tu, norėdamas išgelbėti žmogų, nepaniekinai Mergelės įsčios.

Tu, sutrynęs mirties galybę, atidarei tikintiesiems dangaus karalystę.

Tu ad dexteram Dei sedes in gloria Patris.

Iudex crederis esse venturus.

Te ergo quaesumus, tuis famulis subveni, quos pretioso sanguine redemisti.

Aeterna fac cum Sanctis tuis in gloria numerari.

Salvum fac populum tuum, Domine, et benedic heredidati tuae.

Et rege eos et extolle illos usque in aeternum.

Per singulos dies benedicimus te;

Et laudamus nomen tuum in saeculum et in saeculum saeculi.

Dignare, Domine, die isto sine peccato nos custodire.

Miserere nostri, Domine, miserere nostri.

Fiat misericordia tua, Domine, super nos quemadmodum speravimus in te.

Tu sėdi Dievo dešinėj, Tėvo garbėje.

Tikime, kad tu ateisi teisti,

Todėl tave meldžiame: padėk savo tarnams, kuriuos brangiausiu krauju atpirkai.

Teikis priskaityti mus prie savo šventųjų amžinoje garbėje.

Gelbėk savo žmones, Viešpatie, ir laimink savo tėvonystę.

Ir valdyk juos ir iš-augštink juos amžiams.

Per visas dienas garbiname tave,

Ir giriame tavo vardą per amžius ir per amžių amžius.

Teikis, Viešpatie, šią dieną be nuodėmės mus išlaikyti.

Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų!

Tesie tavo gailestingumas, Viešpatie, mums, kurie viltį tavyje turime.

In te, Domine, speravi : non confundar in aeternum.

Tavimi pasitikiu, Viešpatie, tenebūsiu sugėdintas amžiais.

V. Garbinkime Dievą Tėvą, ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią.

R. Šlovinkim ir augštinkim jį per amžius.

Melskimės: Dieve, kurio gailestingumui nėra ribos, ir gerumo saikas begalinis, dėkojame tavo meilingiausiajai prakilnybei už suteiktas dovanas, nuolatos melsdami tavo maloningumo, kad tuos, kuriuos prašomas išklausei ir jų nepameti, padarytumei dalininkais busimųjų gėrybių. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

PAŠVENTINIMAI

    TIKINTYSIS įvertina pašvęstos kunigo rankos ir švęstu vandeniu daromus pašventinimus — namų, šeimos ar kiemo kryžiaus, organizacinės vėliavos, asmeniškai vartojamo rožinio, kartais stalo (valgio) ir kitų vartojamų dalykų, pvz. automobilio. Mūsų tautoj tokie pašventinimai buvo tradiciškai mėgiami, plačiai naudojami. Nešta bažnyčion šventinti ir sėklos, ir žolynai (Žolinėje), ir Velykų valgiai, ir Trijų Karalių kreida kryželiams užrašyti.

Bažnyčia tokiem pašventinimam turi specialias maldas, kurios čia pateikiamos abiem kalbom. Tikintysis galės pasekti, kokios reikšmingos yra tos maldos.

KRYŽIAUS

K. Adjutorium nostrum in nomine Domini. — Mūsų pagalba yra Viešpats.

T. Qui fecit caelum et terram. — Kuris sukūrė dangų ir žemę.

K. Dominus vobiscum. — Viešpats su jumis.

E. Et cum spiritu tuo. — Ir su tavimi.

Oremus — melskimės.

Rogamus te, Domine sancte, Pater omnipotens, aeterne Deus: ut digneris bene † dicere hoc signo Crucis, ut sit remedium salutare generi humano; sit soliditas fidei, profectus bonorum operum, redemptio animarum; sit solamen et protectio, ac tutela contra saeva jacula inimicorum. Per Christum, Dominum nostrum. T. Amen.

Meldžiame tave, Viešpatie, visagalis Tėve, amžinasis Dieve, teikis palai † minti šį kryžių, kad jis būtų žmonėm išganingas: neštų jiem tikėjimo tvirtybę, gerų darbų sėkmę, sielų išganymą; teiktų paguodos, globos ir gintų nuo baisaus priešų puolimo. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Oremus — melskimės.

Bene † dic, Domine Jesu Christe, hanc Crucem, per quam eripuisti mundum a potestate daemonum, et superasti passione tua sugges-torem peccati, qui gaudebat in praevaricatione primi hominis per ligni vetiti sumptionem. Sanctificetur hoc signum Crucis (hic aspergatur) in nomine Pa † tris, et Fi † lii, et Spiritus † Sancti; ut orantes, inclinantesque se propter Dominum ante istam Crucem, inveniant corporis et animae sanitatem. Per eundem Christum, Dominum nostrum. T. Amen.

Palai † mink, Viešpatie Jėzau Kristau, šį kryžių, kuriuo išgelbėjai pasaulį iš velnio galybės ir per savo kančią nugalėjai piktąjį gundytoją, besidžiaugiantį pirmojo žmogaus puolimu, valgant uždrausto medžio vaisių. Tegul šis kryžius būna pašventintas (čia šlakstoma švęstu vandeniu) Dievo Tė † vo, ir Sū † naus, ir Šventosios † Dvasios vardu, kad tie, kurie, norėdami patikti Viešpačiui, prieš šį kryžių melsis ir lenksis, rastų kūno ir dvasios sveikatos. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.97

VĖLIAVOS

K. Adjutorium nostrum in nomine Domini. — Mūsų pagalba yra Viešpats.

T. Qui fecit caelum et terram. — Kuris sukūrė dangų ir žemę.

K. Dominus vobiscum. — Viešpats su jumis.

T. Et cum spiritu tuo. — Ir su tavimi.

Oremus — melskimės.

Domine Jesu Christe, cujus Ecclesia est veluti castrorum acies ordinata; benefdic hoc vexillum, ut omnes sub eo tibi Domino Deo exercituum militantes, per intercessionem N (vel beatae N) inimicos suos visibiles et invisibiles in hoc saeculo superare, et post victoriam in caelis triumphare mereantur. Per te, Jesu Christe: Qui vivis et regnas cum Deo Patre et Spiritu Sancto, in saecula saeculorum. T. Amen.

Viešpatie Jėzau Kristau, kurio Bažnyčia yra lyg kovai paruoštoji karių stovykla, palai † mink, prašome, šią vėliavą. Tegu visi, kurie po šia vėliava kovos už tave, Viešpatie, galybių Dieve, per šv. N užtarimą, įveikia savo regimus ir neregimus priešus, o po pergalės tegu užsitarnauja dangaus džiaugsmą. Per tave, Jėzau Kristau, kuris gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu ir šventąja Dvasia per amžius. Amen.97

ROŽINIO

Ad laudem et gloriam Deiparae Virginis Mariae, in memoriam mysteriorum vitae, mortis et resurrectionis ejusdem Domini nostri Jesu Christi, bene † dicatur et sancti † ficetur haec sacratissimi Rosarii corona: in nomine Patris, et Filii †, et Spiritus Sancti. Amen.

Dievo Gimdytojos Mergelės Marijos garbei bei šlovei ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo paslapčių atminimui tebūna palai † mintas ir pašven † tintas šis rožinio vainikas: vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, † ir šventosios Dvasios. Amen.

KERTINIO AKMENS

K. Adjutorium nostrum in nomine Domini. — Mūsų pagalba yra Viešpats.

T. Qui fecit caelum et terram. — Kuris sukūrė dangų ir žemę.

K. Dominus vobiscum. — Viešpats su jumis. T. Et cum spiritu tuo. — Ir su tavimi.

Oremus — melskimės.

Deus, a quo omne bonum sumit initium, et semper ad potiora progrediens percipit incrementum: concede, quaesumus, supplicantibus nobis; ut, quod ad laudem nominis tui inchoare aggredimur, aeterno tuae paternae sapientiae munere perducatur ad terminum. Per Christum, Dominum nostrum. T. Amen.

Dieve, kuris kiekvieno gero darbo esi pradžia, ir kuris augščiau siekiantiems visada teiki pagalbos, išklausyk, prašome, mūsų maldų, kad, ką pradėjome tavo vardo garbei, iš-vestume, amžinosios išminties talkinami, ligi galo. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.97

NAMŲ — BUTO

K. Adjutorium nostrum in nomine Domini. — Mūsų pagalba yra Viešpats.

T. Qui fecit caelum et terram. — Kuris sukūrė dangų ir žemę.

K. Dominus vobiscum. — Viešpats su jumis. T. Et cum spiritu tuo. — Ir su tavimi.

Oremus — melskimės.

BENE † dic, Domine, Deus omnipotens, domum istam: ut sit in ea sanitas, castitas, victoria, virtus, humilitas, bonitas, et mansuetudo, plenitudo legis, et gratiarum actio Deo Patri, et Filio, et Spiritui Sancto; et haec benedictio maneat super hanc domum et super habitantes in ea nunc et in omnia saecula saeculorum. T. Amen.

Palai † mink, Viešpatie, visagalis Dieve, šį namą, kad jame būtų sveikata, skaistumas, pergalė, dorybė, nuolankumas, gerumas, malonumas, pagarba įsakymams ir dėkingumas Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šv. Dvasiai. Tegul šis palaiminimas pasilieka šiame name ir jame gyvenančiuose dabar ir per amžius. Amen.97

AUTOMOBILIO

K. Adjutorium nostrum in nomine Domini. -— Mūsų pagalba yra Viešpats.

T. Qui fecit caelum et terram. — Kuris sukūrė dangų ir žemę.

K. Dominus vobiscum. — Viešpats su jumis.

T. Et cum spiritu tuo. — Ir su tavimi.

Oremus — melskimės.

Propitiare, Domine Deus, supplicationibus nostris, et bene † dic currum istum dextera tua sancta: adjunge ad ipsum sanctos Angelos tuos, ut omnes, qui in eo vehentur, liberent et custodiant semper a periculis universis: et quemadmodum viro Aethiopi super currum suum sedenti et sacra eloquia legenti, per Levitam tuum Philippum fidem et gratiam contulisti; ita famulis tuis viam salutis ostende, qui tua gratia adjuti bonisque operibus jugiter intenti, post omnes viae et vitae hujus varietates, aeterna gaudia consequi mereantur. Per Christum, Dominum nostrum. T. Amen.

Teikis, Viešpatie Dieve, priimti mūsų maldas, ir palai † mink savo dešiniąja šį automobilį. Telydi jį šventieji tavo angelai, tegloboja visus jame važiuojančius ir teapsaugoja nuo visokių pavojų. Ir kaip etiopiečiui, savo karietoje važiuojančiam ir šventąjį raštą beskaitančiam suteikei per savo kunigą Pilypą tikėjimo ir malonės, taip dabar parodyk išganymo kelią savo tinkintiesiems, kurie, gerais darbais užsiėmę ir tavo malonės padedami, galėtų po šio gyvenimo kelio vingių pelnyti amžiną džiaugsmą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.97

STALO — VALGIŲ

K. Adjutorium nostrum in nomine Domini. — Mūsų pagalba yra Viešpats.

T. Qui fecit caelum et terram. — Kuris sukūrė dangų ir žemę.

K. Dominus vobiscum. — Viešpats su jumis.

T. Et cum spiritu tuo. — Ir su tavimi.

Oremus — melskimės.

Bene † dic, Domine, creaturam N., ut šit remedium salutare generi humano: et praesta per invocationem sancti nominis tui; ut quicumque ex ea sumpserint, corporis sanitatem, et animae tutelam percipiant. Per Christum, Dominum nostrum. T. Amen.

Palai † mink, Viešpatie, šį valgį, kad jis būtų žmonėms naudinga pagalba. Suteik savo vardo garbei, kad valgančiųjų kūnas būtų sveikas, o dvasia saugi. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.97

PALAIMINIMAI

Tikinčiųjų bendruomene yra laiminama po kiekvienų mišių kunigo rankos mostu; laiminama ir Švnč. Sakramentu monstrancijoje. Specialus popiežinis palaiminimas su atlaidais teikiamas po rekolekcijų bei misijų. Tokio palaiminimo arba absoliucijos privilegiją turi parapijos tretininkai. Kiti ypatingi asmeniniai palaiminimai teikiami Bažnyčios nustatytu būdu ligoniams, kūdikiams, motinoms po kūdikio, jaunamartėms per santuoką, sutuoktiniams, sulaukusiems šeiminio jubiliejaus.

Dievo palaima, maldaujama ir teikiama Bažnyčios vardu, turi gilią vertę jau pati savyje. O mes asmeniškai tos palaimos juo daugiau gauname, juo labiau jos trokštame, ją vertiname, nuoširdžiau priimame ir pergyvename su dėkinga širdim mūsų Viešpačiui, visokios palaimos Davėjui.

JAUNAVEDŽIŲ

Ypatingas palaiminimas teikiamas jaunavedžiams, ypač jaunajai, santuokos mišių metu. Pirmos dvi maldos kalbamos po pakilėjimo, kai kunigas baigia Tėve mūsų, o pastaroji — mišių pabaigoj,

Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldų, ir maloniai globok tą luomą, kurį skyrei žmonijai daugintis, kad, ką sujungei, tau padedant, pasiliktų sujungta. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Melskimės. Dieve, kuris savo visagalybe iš nieko visa sukūrei, kuris, sutvarkęs visatos pradžią, davei vyrui, Dievo panašumu sukurtam, tokią neatskiriamą pagalbininkę moterį ir josios kūną pradėjai iš vyro kūno, mokydamas, kad tai, kas yra įsteigta iš vieno, niekad neleistina atskirti; Dieve, kuris moterystę pašventei neapsakoma paslaptimi, vaizduojančia Kristaus ir Bažnyčios vienybę; Dieve, kuris moterį sujungei su vyru ir įkūrei bendruomenę, pagrįstą tokia palaima, kurios vienintelės nepajėgė išnaikinti nei pradinės nuodėmės bausmė, nei tvanas; — maloniai pažvelk į šią savo tarnaitę, saistančią save moterystės ryšiais ir prašančią tavo pagalbos. Tespindi joje meilė ir ramybė; tesituokia nesutepta ir ištikima Kristuje; tevaikščioja šventų žmonų pėdomis. Tebūna ji savo vyrui maloni kaip Rachelė, išmintinga kaip Rebeka, ištikima ir ilgaamžė kaip Sara. Nieko tenepasisavina iš josios darbų melo pradininkas. Tepasilieka tikėjimu ir tavo įsakymais surišta su savo vyru; tevengia neleistinų polyčių; testiprina savo silpnybę savidrausmės tvirtybe. Tebūna gerbtinai padori, nuoširdžiai kukli ir dievišku mokslu švytinti, naši palikuonyse, nekalta ir garbinga. Telaimi ji dangaus karalystę bei palaimintųjų ramybę ir abu, su vyru, temato savo vaikų vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos, ir tesulaukia gilios ir garbingos senatvės. Per tą patį mūsų Viešpatį.

Tebūna su jumis Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, ir tepripildo savo palaima, kad matytumėte savo vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos, ir kad po to laimėtumėte amžinąjį gyvenimą. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris su Tėvu ir Šv. Dvasia gyvena ir viešpatauja amžių amžiais. Amen.12

Sutuoktinių palaiminimas, sulaukus šeiminio gyvenimo 25 ir 50 mėty, žr. 319 - 321 p. Tėvų palaiminimas savo vaikams, žr. 315 ir 491 p.

MOTINOS PO KŪDIKIO*

Visagalis amžinasis Dieve, kuris Mergelės Marijos gimdymu tikinčiųjų tėvų skausmus pakeitei džiaugsmu, pažvelk, meldžiame, į šią savo tarnaitę, atėjusią į tavo šventyklą džiugiai tau padėkoti. Tegu jinai, palaimintajai Marijai užtariant, būna verta po šio gyvenimo, kartu su savo kūdikiu, pasiekti amžinąją laimę. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Ramybė ir palaima visagalio Dievo Tėvo, ir Sūnaus,   ir Šventosios Dvasios tenužengia ant tavęs ir visuomet pasilieka. Amen.97

KŪDIKIO

K. Mūsų pagalba yra Viešpats. T. Kuris sukūrė dangų ir žemę.

K. Gailestingas mūsų Dievas. T. Saugąs kūdikius Viešpats.

K. Viešpatie, išklausyk mano maldos. T. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.

K. Viešpats su jumis. T. Ir su tavimi.

* Prie šio laiminimo, jei jis atliekamas bažnyčioj, jungiama kiti įžanginiai maldavimai.

Melskimės

Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau ! Tu prieš amžius gimęs iš Tėvo, mūsų laike pats buvęs kūdikiu, mėgęs kūdikių nekaltybę, globęs tau atvestus mažyčius ir juos laiminęs, — jau iš anksto laimink žavingumu šį kūdikį (šiuos kūdikius), ir neleisk piktui pažeisti jo (jų) proto, ir suteik, kad augdamas (-mi) metais, išmintim ir malone jis (jie) visados patiktų tau, kuris gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu, Šventosios Dvasios vienybėje, per amžius. Amen.

Kunigas šlaksto kūdikį (kūdikius) švęstu vandeniu, tardamas-.

Ramybė ir visagalio Dievo Tėvo, ir Sūnaus, † ir Šventosios Dvasios palaima tenužengia ant tavęs (jūsų) ir visados pasilieka. Amen.97

LIGONIO

K. Taika šiems namams! T. Ir visiems jame gyvenantiems.

K. Mūsų pagalba yra Viešpats. T. Kuris sukūrė dangų ir žemę.

K. Viešpatie, išklausyk mano maldos. T. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.

K. Viešpats su jumis. T. Ir su tavimi.

Melskimės

Tepripildo šiuos namus, Viešpatie Jėzau Kristau, mūsų nužemintu į juos įėjimu tavo ramybė ir gailestingumas. Tedingsta iš jų piktosios dvasios, tepribūna ramybės angelai ir teišnyksta iš jų visokia pikta nesantaika. Padidink, Viešpatie, šiuose namuose savo švento vardo garbę ir palaimink mūsų pokalbius — per tave, kuris esi šventas ir malonus, ir pasilieki su Tėvu ir Šventąja Dvasia per amžius. Amen.

Pažvelk, Viešpatie, į savo sergantį tarną (tarnaitę), ir atgaivink jo (jos) sielą, kurią sukūrei, kad, bandymų nuskaidrinta, nuolat jaustųsi tavo gailestingumu išganyta. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Gailestingasis Viešpatie, tikinčiųjų guodėjau, prašome tavo begalinio gerumo, kad, mums nužemintai įžengiant į šiuos namus, teiktumeis aplankyti skausmo patale šį savo tarną (šią savo tarnaitę), kaip aplankei Simono uošvę. Būk jam (jai) malonus, Viešpatie, kad, džiaugdamasis pirmykšte sveikata, jis bažnyčioje tau dėkotų. Kuris gyveni ir viešpatauji Dievas per amžius. Amen.

Paskui, ištiesęs dešinę ranką virš ligonio (ės), kalba:

Viešpats Jėzus Kristus tebūna prie tavęs, kad tave globotų; tebūna tavyje, kad tave užlaikytų; priešais tave, kad tave vestų; paskui tavęs, kad tave saugotų; virš tavęs, kad tave laimintų. Kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

Telaimina tave visagalis Dievas Tėvas, ir Sūnus, † ir Šventoji Dvasia, ir jo palaima visados tepasilieka. Amen.

Baigdamas maldas kunigas pašlaksto ligonį (ligonę) švęstu vandeniu.97

PO REKOLEKCIJŲ — MISIJŲ

apaštal. palaiminimas

Benedictio Dei omnipotentis, Patris, et Filii, † et Spiritus Sancti, descendat super vos, et maneat semper. T. Amen.

Visagalio Dievo Tėvo, ir Sūnaus, † ir Šventosios Dvasios palaima tenužengia ant jūsų ir visuomet pasilieka. T. Amen.97

BENDROJI ABSOLIUCIJA

tretininkams

    Auctoritate a Summis Pontificibus mihi concessa, plenariam omnium peccatorum tuorum indulgentiam tibi impertior. In nomine Patris, et Filii,† et Spiritus Sancti. T. Amen.

    Suteiktąja man šv. Tėvo galia teikiu tau (jums) visų nuodėmių atleidimą. Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, † ir Šventosios Dvasios. T. Amen.97

    Po generalinės absoliucijos galima kalbėti šią maldelę:

Maloningasis Dieve, dėkoju tau už tą didelę malonę, kurią man dabar vėl suteikei; duok, kad aš tau visad būčiau ištikimas (a) ir nė mažiausia nuodėme niekados tavęs nebeįžeisčiau. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui.

ORGANIZACIJŲ MALDOS

IENO kaktą paženklino kryžius krikšto metu, tas nebėra tik sau žmogus. Tas priklauso pakrikštytųjų bendruomenei. Bendruomenė gyvena iš dvasinio lobio — iš tiesos, meilės ir tvarkos, kurią paliko Kristus. Tą lobį palaikyti ir ugdyti yra visų pakrikštytųjų bendra pareiga.

Vieni šią pareigą atlieka asmeniškai, kiti — telkdamiesi j organizacijas. Vienos organizacijos tiesiogiai pasišvenčia apaštalauti (Pasauliečių apaštalavimas — Katalikiška akcija). Kitos ryžtasi atnaujinti Kristaus dvasią kultūros ir visuomenės baruose (Ateitininkai). Trečios ugdo prigimtines žmogiškas, tautines ir krikščioniškąsias dorybes šūkiu “Dievui, Tėvynei, Artimui” (Skautai) arba — “Dievui ir Tėvynei” (Vyčiai). Ketvirtos žadina gyvą tikinčiųjų dvasią šūkiu “Mylėk ir Melskis” (Maldos apaštalavimas).

Reikia budėti ir melstis, kad šių organizacijų tikslai būtų įprasminami ir uolumas pašventinamas.

KATALIKIŠKOJI AKCIJA

Katalikiškoji akcija yra visuomenėje veikiąs Kristus (Pop. Pijus XI). Jis veikia per savo tikinčiuosius. Jų uolumu jis kuria žemėje savo tiesos, meilės ir taikos karalystę.

Pats Jėzus Kristus padėjo pirmuosius katalikiškojo veikimo pagrindus. Pats parinko ir auklėjo apaštalus bei mokinius savo dieviškos pasiuntinybės bendradarbiais. Šis pavyzdys buvo tuojau pasektas pirmųjų apaštalų, kaip tatai mums liudija Šventasis Raštas (Pijus XI, enc. Non abbiamo, 1931).

Katalikiškoji akcija yra pasauliečių dalyvavimas tiesioginėje Kristaus misijoje. Pasauliečiai per krikštą tampa gyvaisiais Kristaus šventovės akmenimis. Sutvirtinimas juos pašvenčia šventovės architektais. Jų pareiga statyti — veikti, apaštalauti. Jie nėra tik žuvys apaštalų tinkle, bet patys žvejai ir apaštalai.

JŪS esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytieji žmonės, kad skelbtumėte dorybes to, kuris pašaukė jus iš tamsybės į įstabią savo šviesą. (1 Petr. 2, 9).

PATARIMAI APAŠTALAUJANTIEMS

KAS nori mylėti gyvenimą ir gerų dienų matyti, tegul daro gera (1 Petr. 2, 10-11). Tam, kas moka daryti gera ir nedaro, yra nuodėmė (Jok. 4, 17). Tebūnie jūsų pasielgimas tarp pagonių geras, kad ten, kur jie neteisiai apkalbinėja jus, lyg piktadarius, pažintų jus iš gerų darbų ir garbintų Dievą aplankymo dieną (1 Petr. 2, 12).

IR jūs prisidėkite (prie Dievo pažadų įvykdymo) su visu rūpestingumu, ir rodykite savo tikėjimo dorybę, dorybėje žinojimą, žinojime susilaikymą, susilaikyme kantrybę, kantrume pamaldumą, pamaldume brolių mylėjimą, o brolių mylėjime meilę. Nes jei tie dalykai jumyse yra ir tarpsta, jie nepaliks jūsų tuščių ir be vaisių mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinimui (2 Petr. 1, 5-8).

Jieškokite su visais taikos ir šventumo, be kurio nė vienas neregės Dievo. Žiūrėkite, kad nė vienas neatstotų nuo Dievo malonės, kad kokia kartumo šaknis, augštyn želdama (malonės) nesutrukdytų (Žyd. 12, 14-15).

Jei kas kenčia kaip krikščionis, tenesigėdi, bet tegul garbina Dievą tuo vardu... Tie, kurie kenčia Dievo valia, tepaveda gerais darbais savo sielas ištikimajam Kūrėjui (1 Petr. 4, 16 ir 19).

MALDA

Viešpatie Kristau, kuris pasakei “Visi pažins jus, kad esate mano mokiniai, kai jūsų širdyse degs meilės ugnis artimui”, duok man, prašau, dalyvauti tavo uolume sieloms gelbėti.

Jei nebūtum manęs atpirkęs, kas aš šiandien būčiau? Jei nebūtum manęs ap-švietęs tikėjimo šviesa, kokiose gyvenimo tamsybėse šiandien klajočiau?

Gelbėk mane, Kristau, nuo savimylos, kuri meldžiasi ir dirba tik savo sielai išganyti, o palieka čia pat tuos, kurie nepažįsta .dieviškos tiesos, kurie nesirūpina dvasiniu savo būviu. Tiek sielų laukia pasotinamos tiesa, trokšta pagirdomos Dievo meile, o niekas joms kelio į išganymą neparodo ir duonos neatlaužia.

Pasigailėk manęs, Viešpatie Kristau, duok man malonės prisikelti iš savo neveikios, kad iš tavo meilės dirbčiau ne tik savo dvasiniam labui, bet ir kitų — sekdamas nurodymais tavo vietininko, tavo apaštalų įpėdinių ir mūsų dvasinių vadovų.39

Į ŠV. PRANCIŠKŲ ASYŽIETĮ,

katalikiškos akcijos globėją

    Serafiškas šventasai, apaštale iš pasauliečių tarpo! Išmelsk mums dvasinio veiklumo ugnies, mums, kurie esame skirti atnaujinti savo laikų dvasią. Duok, kad būtume atsižadėję savęs ir jieškotume sielų didesnei Dievo garbei. Savo pavyzdžio galia ir užtarimu išprašyk mums malonės būti paprastiems, kai norime kalbėti į brolius, būti nuolankiems ir kantriems, kai sutiksime kliūtis ir pažeminimus, būti pasiaukojusiems, kai mums reikės pakelti bandymų smūgius.

Laikyk mus visada savo globoje, mus, kurie norime, kaip tu, savo pečiais paremti griaunamos Bažnyčios mūrus, kurie stengiamės sulaikyti seserį audrą, negailestingai bloškiančią iš tikrojo kelio jaunimą ir šeimas. Leisk, kad dirbdami sielų gerovei, visada prieš akis turėtume tavo šūkį: “Mano Dievas ir mano viskas!” Nes, iš tikro, kam gi mes norime tarnauti savo apaštalavimu, jei ne tam pačiam Viešpačiui, kuris gyvena ir viešpatauja, pašvenčia ir vadovauja, myli mus ir skatina. A.9

ATEITININKAI

paštalas Paulius, būdamas Romos kalėjime, rašė Efezo krikščionims testamentinį pilną iškilmingumo laišką, kurio pagrindinė mintis buvo ši: visa atnaujinti Kristuje!

Šį šūkį nauju iškilmingumu pakartojo popiežius šv. Pijus X, vos pradėjęs (1903) vadovauti Bažnyčiai. Jo balsas buvo išgirstas ir Lietuvoj. Gimė (1910) pirmieji naujo sąjūdžio branduoliai, kurie pasivadino (1911) Ateities vardu. Jų credo buvo: “Kristus — Dievas yra mūsų Alfa ir Omega. Kristus yra mūsų pirmas ir paskutinis gyvenimo tikslas. Mes ryžtamės viską atnaujinti Kristuje”.

CREDO

Išpažjstame Tave, didysis mūsų Atnaujintojau, | Kristau, Žmogau - Dieve! | Visa tebūna perkeista tavyje ir per tave! | Nes ką padės mums ir mūsų draugams, | jei kiti gyvens be tavo šviesos, | be tavo teisingumo ir meilės.

Kaip upė teka mūsų džiaugsmas, | su visais kartojant: | Visa, o visa atnaujinti tavyje! | Mūsų širdis virpa, pagalvojus apie tavo karalystę žemėje. | Mūsų valia nerimsta, | — veržiasi aukoti tau, kas šventa mūsų jaunystėj | — tau gyventi ir tau gyvenimą palenkti.

Kas girdi mūsų balsą | ir kas lydi mūsų žingsnius, | težino:

Ateitis turi būti su tavim, | nes be tavęs nėra ateities, mūsų Kristau, | mūsų Broli, mūsų Valdove! Amen.9

ĮŽODIS

Kryžiaus ir ateitininkų vėliavos akivaizdoje | pasižadu sekti Kristų, | dirbti ir aukotis Dievui ir Tėvynei | ir uoliai eiti (jaunesniojo arba vyresniojo moksleivio, studento, sendraugio) ateitininko pareigas. | Kristau, padėk man ištesėti.88

RYTINE MALDA

Viešpatie, mano dienų Dieve! Aukoju spindulius, kurie žėri mūsų vėliavoje, paženklintoje tavo kryžium. Tešviečia man mokslo tiesa, ištryškusi iš tavo išminties. Težavi mane dorumas, kuriuo esi tu, aukščiausias Gėri! Teveda mane tautos reikalai į darbą ir kovą dėl Lietuvos.

Padėk mano jėgoms ir stiprink mano jaunystės sparnus, kad ištverčiau prieš visokias audras. Gydyk mano negales ir nuskaidrink mano įpročius, kad būčiau tobulas šios kovos įrankis.

Leisk man išpažinti idealą pačiom mano gyvybės sultim. Leisk man apreikšti juos pačiu mano gyvenimu, kaip yra darę tie, kurie išaugo į šviesias ir šventas mūsų kovos asmenybes.

Dieve, mano Viešpatie, padėk man šiandien, meldžiu ir prašau tavęs. Per Kristų, mūsų Atnaujintoją. Amen.9

VAKARINE MALDA

Su paskutiniais saulės spinduliais nutyla visa, ir aš lyg girdžiu tave, Visagali, klausiant: ar visa padarei, ko laukia iš tavęs draugai? Ar idealams naujos kibirkšties įžėrei ? Ar kovą ištesėjai su savim ? Ar užmaršty neiškreipei tiesos? Ar staigume neįžeidei gėrio, ar meilės užtekai kitiems?

Atleisk man, Visagali, kaip tu atleidi prašančiam ir besigailinčiam! Atleisk, nes aš t i k i u begaline tavo meile, viliuosi didžio tavo gailestingumo, myliu tave visa širdim...

Ko šiandien neįveikiau, tikiuos drąsiau galėsiu ryt: nes aš tikiu į tavo gėrio bręsmą manyje, viliuosi tavo pergalės silpnam daige ir myliu — tu žinai, juk myliu visa širdimi tave! Amen.9

PRIEŠ SUSIRINKIMĄ

Viešpatie Kristau, tu pasakei: kur du trys susirenka mano vardu, ten ir aš esu. Būk su mumis šią valandą, vadovauk mūsų mintims ir žodžiams, atnaujink mūsų širdis ir padaryk mus vertus atnaujinti kitus — per tave, mūsų Viešpatį. Amen.9

PO SUSIRINKIMO

Tavo vardu, Kristau, mes baigiam savo darbą. Tavo vardu nešam atnaujinimo vėliavą į brolių tarpą. Padėk mums ją drąsiai išskleisti, kad visur ir visada viešpatautų tavo šventoji valia. Amen.9

STOVYKLINĖS MALDOS

Vėliavą pakeliant

Kristau, mūsų šviesiųjų dienų Viešpatie! Išskleisk savo taikos ir malonės vėliavą virš mūsų būrio. Būk su mumis šią dieną, kad dirbtume su tavimi ir džiūgautume tau, kuris gyveni ir viešpatauji amžių amžius. Amen.9

Vėliavą nuleidžiant

Kristau, mūsų Broli, budrus Rūpintojėli! Ačiū tau už skaidrų džiaugsmą, už širdžių vienybę, už tas gražias stovyklos valandas. Pasilik su mumis šį vakarą tu, kuris gyveni ir viešpatauji amžių amžius. Amen.9

Į ŠVČ. TREJYBĘ

Tėve, naujos būties ir naujų pasaulių Kūrėjau! Meldžiu, laimink kuriančios dvasios tarnybą, kuriai pasišvenčiau. Tebūna atnaujinta visa, ką tu sukūrei ir kas žmogaus rankose neteko žėresio.

Sūnau, žmonijos Atpirkėjau! Maldauju, duok man būti tuo mažu žveju, kuris tęsia tavo darbą pasaulyje. Visa, ką tu atnaujinai, tebūna atnaujinta apaštališku mūsų uolumu.

Dvasia, širdžių nuskaidrinto ja! Prašau, nušviesk mano širdį, kad joje būtų pilna Sekminių ugnies, kad visur skelbčiau tiesą ir šviesą, kuri tavyje išbaigiama. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į ŠV. DVASIĄ

Gyvoji Sekminių Ugnie! Mes norim amžinai žėrėti tavo atspindžiais. Mes trokštame nerimti kaip liepsna. Naikinti pikta savyje. Paversti pelenais kiekvieną negalę.

Tu, Dieviška Audra, įdrąsink ir įdiek mumyse tvirtą ryžtą. Tu iš šaknų išrauk kiekvieną abejonę. Išvesk visus kovon be baimės ir dėmės už Kristų ir per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į ŠV. PAULIŲ

Vyresniųjų Globėją

Apaštale, tu pirmas ištarei: atnaujint visa Kristuje! Tu nuo rytų lig vakarų skelbei šį šūkį. Tu pirmas pasakei: aš visa galiu tame, kurs mane stiprina.

Šv. Pauliau, tu mums esi Globėjas mūsų kovoje. Išmelsk drąsos be atilsio pa-

švęst savas jėgas už Kristaus karalystę. Mokyk mus ryžto viską paaukot vienam augščiausiam gėriui, kaip tu darei. Rikiuoki mus po tavo šūkio vėliava ir vesk į Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į POP. PIJŲ X

Studentų Globėją

Šventasis Pijau, kurs savo šūkiu pažadinai mūsų tėvynėje naują Ateities sąjūdį, laimink jį iš savo dangiškos garbės augš-tybių, ugdyk jį, rikiuok mūsų eiles, kad būtume verti visa atnaujinti Kristuje.

Pažadink mūsų dvasioje naujų jėgų, įkvėpk jaunos dvasios, kad eitume, kur tu vedi, ir vestume kitus — per Kristų Viešpatį, žmonijos Atnaujintoją. Amen.9

Į ŠV. KAZIMIERĄ

Moksleivių Globėją

Šv. Kazimierai, tu pirmas savo jaunoj širdy ištarei: pašventinsiu tėvynės vardą! Tu ilgesio maldas siuntei Marijai, mūsų žemės Karalienei. Gražiausius darbo ir aukos metus tu skyrei Lietuvai. Be žodžių tu pradėjai skinti Kristaus ateičiai barus, nes tu tikėjai švento pavyzdžio galia.

O šventas mūsų Drauge, jaunas kaip ir mes, užtarki mūsų kovą danguje pas Kristų ir Mariją. Tu būki mūsų Ateities jauniausio daigo ugdanti ranka. Amen.9

PRAŠANT ŠVENTOJO

iš ateitininkų tarpo

Tiek daug mums žiburių, o Viešpatie, davei. Tiek kankinių ir tiesos išpažinėjų išaugino mūsų gretos. Argi neleisi, maloningas Dieve, sušvisti bent vienam iš jų šventųjų garbėje? Mes meldžiam, ženklinki stebuklu bent vieną tų, kurie praėjo mūsų keliais pilni aukos, gyveno kaip šventi kariai ir tavo vardą skelbė mūsų tautoje.

Maldaujam, siųsk mums šventąjį iš mūsų kraujo ir kovos draugų, kad šviestų mūsų keliams, vestų mus iš sąmyšio, netikrumo ir baimės. Per tave, mūsų Viešpatie Jėzau Kristau. Amen.9

Jei kryžius stigtų atspindžių
Tikrovės veido žėriui,

Tai tavo balsą vis girdžiu,
Šventų Švenčiausias Gėri!

Gyvybės donis iš tavęs, —
Ramybė ir malonė,
Švelni ranka dienas pašvęs
Gyvenimo kelionėj.

Štai, trykšta pergalės viltis
Dygių dienų šešėly,
Nes tavo Apvaizdos akis
Lydės lydėjus vėlei.9

SKAUTAI

IEKVIENAS skautas daro įžodį: tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti artimui ir vykdyti skautų įstatus. “Įžodis, jungiamas su Dievo malone išpildant skautų įstatus, yra galingas ryžtas, kuris iškelia jaunystę iš silpnumų ir gundymų. Skautų įstatai, pagrįsti prigimtiniu įstatymu, auklėjimo pastangomis kasdien padaryti gerą darbelį, atsišaukia į tiesumą, kurio jaunieji taip labai trokšta. Jie nori kovoti, išmėginti savo jėgas sunkumuose, jie nori pasišvęsti, pasižymėti. Kas galėtų paneigti tokio auklėjimo svarbą?” (Pijus XII, 1962. 6. 7).

 

BUDĖK!

    Kristau, budrus Rūpintojėli, leisk budėti su tavimi, kai mano tikėjimą dengs abejonių rūkai, kai neviltis mažins mano meilę tėvynei, kai sukilę jausmai gręšis nuo žmogaus, mano artimo. Suteik man didžią malonę, kuri stiprina dvasią ir lydi ištverminguosius per tave, Rūpintojėli! Amen.9

ĮŽODIS

Brangindamas savo garbę, aš pasižadu: stengtis visomis jėgomis tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti artimui ir vykdyti skautų įstatus.

RYTINE MALDA

    Padėk man, Viešpatie, šiandien būti geruoju riteriu: ginti silpnuosius, gyventi tėvynei, naikinti pikta pasaulyje, o pirmiausia pačiame savyje. Leisk būti galingu ąžuolu ir niekad nesilenkti žemyn kaip verkiantis gluosnis. Tegu pirmoji mano mintis būna apie tave, antroji — apie kitus ir tik trečioji — apie save. Būk mano širdyje, Viešpatie, kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.9

VAKARINE MALDA

    Ačiū tau, Viešpatie, kad leidai man šiandien džiaugtis, kovoti ir kaiką laimėti. Bet kvosk mano širdį ir pasakyk, ar visur buvau tiesus? Ar buvau ištikimas tau ir tėvynei ? Ar buvau draugas artimui ir brolis skautui? Ar klausiau tėvų ir vyresniųjų? Ar buvau skaistus mintyje, žodyje ir veiksme ?

Dieve, atleisk man, kas buvo negera. Stiprink skauto jėgas. Leisk tave labiau mylėti ir būti geresniu. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

PRIEŠ SUEIGĄ

    Padėk mums, Viešpatie, kad ši sueiga būtų lyg džiugus himnas, supintas iš tavo garbės, tėvynės meilės ir artimo pagarbos. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

PO SUEIGOS

    Ačiū tau, Viešpatie, už skaidrų džiaugsmą, už širdžių vienybę, už tas gražias sueigos valandas, kurias praleidome tavo Apvaizdai budint. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

IŠKYLOS MALDA

    Kristau, mūsų Mokytojau ir Bičiuli! Tu keliavai per šventąją žemę, mylėjai kalnus ir ežerą, džiaugeisi viskuo, ką Tėvo meilė mums sukūrė. Atverk mūsų akis visoms mus supančioms grožybėms, pradžiugink mūsų širdis savo didybe. O kai vakare susirinksim prie laužo, tavo akivaizdoje baigdami dieną, leisk mums pajusti, kad tu esi lyg vėliava virš mūsų gyvenimo. Tu viską iškeli augštumon ir viską papuoši, — puošk mūsų širdis ir nuvesk jas ligi dangaus Tėvo sosto. Amen.

PO IŠKYLOS

    Ačiū, Viešpatie, už motinos - žemės prieglobstį, už brolio miško ošimą, už sesės bangos ūžesį; ačiū, kad leidai pajusti jų alsavimą ir jėgą, atsinaujinti, sustiprėti.

Kai grįžus vėl užpuls mane miesto nerimas, Viešpatie, tada leisk pabusti manyje naktų tylai ir vidurdienių ramybei. Kai apkalbos ir murzini plepalai norės mane apkurtint, leisk vėl many prabilti tavo bangų ir krioklių tyrajai jėgai. Kai mane tykos bailumas, užgaula, svyravimas, leisk narsiai stovėti kaip tavo medžiai audrų draskomoje kalnų atšlaitėje, kantriam ir stipriam; kaip tie medžiai, kur juos pastatei, tokie vieniši ir tokie gražūs savo užsispyrusią, nepalaužiama ir neišsenkančia jėga. Leisk, kad visa tai manyje gyventų — kas dieną, kas valandą. Tada aš jau ištesėsiu, išlaikysiu — ligi sekančios didelės iškylos.60

Tu viena mane vilioji
Ir gyvent šauki viena —
Neužmirštamo pasaulio
Neužmirštanti daina.

Kad žydėtum, kad skambėtum,
Tartum dieviška daina —
Stebuklingojo pasaulio
Stebuklinga dovana.8

STOVYKLINĖ MALDA

    Gražiosios gamtos ir viso pasaulio Kūrėjau, Dieve, stiprink mūsų brangiosios Lietuvos skautų dvasią, kad mes tobulėtume šviesaus proto žiniomis, kilnių jausmų švelnumu ir veiklios valios tvirtumu.

Padėk mums, Visagali, semtis reikalingų jėgų iš tavęs, kursai esi tiesos, grožio ir gėrio šaltinis, kad, nugalėdami visas kliūtis ir kasdien eidami geryn, gryna sąžine ir linksmu veidu dirbtume tėvynės ir žmonijos labui. Amen.65

Vėliavą pakeliant

Viešpatie, tepakyla ši vėliava ligi tavęs, kurs vadovauji mūsų kovai už tavo, artimo ir tėvynės idealus, kurs skatini mus budėti. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Vėliavą nuleidžiant

Viešpatie, palaimink šią vėliavą, kuri plevėsavo tavo garbei, artimo džiaugsmui ir tėvynės kovai, kad kaip lig šiol taip ir toliau budėtume. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į VIEŠPATĮ KŪRĖJA

    Dieve, dangaus ir žemės Kūrėjau, viso grožio ir gėrio Viešpatie! Leisk pažinti tave kiekvienoj žemės pėdoj, kiekvienoj žmogaus širdy. Noriu garbinti tave su paukščiais, kurie nesiliauja tau čiulbėję. Trokštu mylėti tave, kaip myli augščiau-sio gėrio pasiilgusios širdys. Amen.9

VAKARINĖ GIESMĖ

Sutelk mus, Viešpatie, būrin
Padangėj savo atviroj,
Ramybėj ir tyloj
Maldaut jauna širdim.

Lyg lakios žiežirbos laužų,
Sugrįžtam į tave nūnai.
O Tėve, tu žinai
Slapčias mintis visų!

Atleisk, jei buvome kalti,
Palaimink pastangas šviesias,
Priimk dienos aukas
Ir būk prie mūs arti.

Štai miškas rimsta vakarop,
Ramybė skleidžiasi aplink.
Tu maldą mūs priimk
Padangėj atviroj.9

JAUN. SKAUTO MALDA

Gerasis drauge, Jėzau, padėk man mylėti visus draugus ir visiems būti “linksmuoju broliu”, kaip mano šv. globėjas. Amen.

Jaun. skautų globėjas šv. Pranciškus Asyžietis.

SKAUTO MALDA

Leisk, Viešpatie, atlikti savo pareigą, būti tiesiu žodyje, kilniu veiksmuose, patvariu sunkenybėse, skaisčiu kūnu ir dva-sia. Padėk man savo didžia malone tu, kuris gyveni ir viešpatauji amžių amžius. Amen.85

SKAUTES MALDA

Padėk man, Viešpatie, visur jausti tavo didybę ir grožį, tavo palankumą ir meilę, kad visuose daiktuose ir žmonėse tik tave mylėčiau, o juos — dėl tavęs.

Leisk, kad visos mano svajonės ir mintys, troškimai, žodžiai ir darbai, džiaugsmas ir kentėjimas būtų mano meilės dovana tau, mano Dieve! Amen.9

SKAUTO VYČIO MALDA

Viešpatie Kristau, paženklinęs mano kaktą savo kryžiumi, leisk būti tavo vyčiu - riteriu, tarnauti tau ir artimui, ginti savo tėvynę ir taip išpildyti žemėje tavo valią. Amen.9

Skautų vyčių globėjas — apaštalas šv. Paulius.

Į TAUTŲ VIEŠPATĮ

    Dieve, žmonių giminės ir tautų Valdove! Suteik mano tautai laisvę ir taiką, o man padėk jai tarnauti, už ją kovoti ir jai aukotis. Amen.9

Į KRISTŲ, BROLĮ

    Kristau, žmogaus Broli, padėk man visur jieškoti žmonių, kuriems galėčiau padėti. Leisk raišioti žaizdas ligoniams, guosti liūdinčius, būti draugu tų, kuriuos kiti niekina ir persekioja. Amen.9

Naktį už durų ugnys žvaigždyno
Ir gelmės jūrų širdį baugino.
Matau šią dieną jau praregėjęs —
Audžia tik viena amžių Audėjas.

Dienų Audėjas dosniai teikia,
Ko žemės valandai prireikia —
Jis duoda obelei žiedų,
Perkūno trenksmą audros dienai,

Ir siunčia vyturį rugienai
Ir bitę lepina medum.
Iš jo dosnumo, dainiau, gavo
Ir skambų kerą kanklės tavo,

Ir tu atlygink Jam daina,
Kad nors ir vargti žmogui duota,
Žmogum ši žemė vainikuota,
Ir amžių žiedas jo daina.96

Į ŠV. DVASIĄ

    Šviesos Viešpatie, dvasinių laužų Kurstytojau, siųsk savo spindulius į mano širdį. Tegu mano dvasia nepalinksta prieš tamsą. Tenegęsta mano meilė, kurią pažadėjau Tau, Tėvynei ir Artimui. Amen.9

Į DIEVO MOTINĄ

    Švenčiausioji Marija, mūsų žemės Globėja! Stiprink mūsų seses ir brolius tėvynėje, o mums leisk džiuginti tave ištikimybe Jėzui Kristui, tavo Sūnui, mūsų Viešpačiui. Amen.9

Į ŠV. JURGĮ

Visų skautų globėją

    Globėjau, šventasis Jurgi, išmelsk palaimos visiems visų kraštų broliams skautams ir sesėms skautėms, kad tavo užtariami mes neštume per pasaulį Kristaus vėliavą, mylėtume kiekvieną žmogų ir kiekviename gamtos kūrinyje mylėtume praamžinąjį Kūrėją, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.9

Į ŠV. KAZIMIERĄ

Lietuvos skautų globėją

    Šventasis Kazimierai, išmelsk malonę būti tokiais skautais, kurie sekdami tavo pavyzdžiu budriai gina Dievo tiesą, tėvynės laisvę ir brolio - artimo - žmogaus garbingumą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Vargo psalmės, kad ir duslios —

Garsas amžių sutartinės,

Kilnios tavo delno pūslės,

Šventos tavo vargo trynės.96

LIETUVOS VYČIAI

ietuvos Vyčių tikslas: pažinti katalikų tikėjimą ir uoliai jį vykdyti gyvenime; žadinti prisirišimą tėvų žemei Lietuvai, lietuvių kalbai ir tautos papročiams; ugdyti pilietinę -valstybinę atsakomybę Amerikai; šviestis, kultūrintis ir kultūrinti kitus lietuvius.

Vyčių šūkis Dievui ir Tėvynei atliepia pop. Leono XIII raginimą: “Reikia mylėti Tėvynę, kurios labui esame gavę mirtingąją gyvybę. Būtina mylėti Bažnyčią, kuriai esame skolingi sielos gyvybę. Antgamtinė Bažnyčios meilė ir gamtinė Tėvynės meilė yra giminingos, nes abiejų autorius yra Dievas (enc. Sap. Christ.).

BENDROJI MALDA

    Dieve, mūsų Viešpatie, stiprink vyčių dvasią, šarvok ją riteriškomis Vyčio dorybėmis. Leisk tavimi tikėti, viltis ir tave mylėti visa širdimi. Leisk gerbti ir mylėti tėvus, ginti tėvų žemę, kelti jos kultūrą. Leisk ištikimai tarnauti kraštui, kuriame esu gimęs. Leisk kovoti už tavo Bažnyčią, jai aukotis ir jai gyventi. Amen.9

MALDA Į  MARIJĄ

    Maloningoji Dievo Motina, tūkstančiai lietuvių, išblaškytų po visą pasaulį, didžiu balsu šaukia tave — gelbėk mūsų kraujo žmones, vaduok iš vergijos Lietuvą.

Taikos ir meilės Karaliene, laimink mūsų kraštą Ameriką, duok švento įkvėpimo jos vadams, globok mus visus, kad, mylėdami tavo Sūnų Jėzų Kristų, laimė tumėm amžiną laimę. Amen.9

PRIESAIKA

Centro valdybos

Vardan Dievo ir visų šventųjų, seimo dalyvių akivaizdoje, iškilmingai prisiekiu kaip pirmininkas (raštininkas, iždininkas) uoliai vykdyt Lietuvos Vyčių įstatus, vesti organizaciją išganingais tikėjimo ir lietuvybės keliais ir auklėti Lietuvos Vyčiuose stiprius kūnu ir dvasia Jungtinių Amerikos Valstybių piliečius. Taip man, Dieve, padėk!

Nario

Aš, N. N., perskaitęs (čiusi) ir apsvarstęs (čiusi) Lietuvos Vyčių organizacijos konstituciją, vardan Dievo, mielu noru stoju į organizaciją, pasižadėdamas (ma) laikytis ir vykdyti josios įstatus; visur ir visada drąsiai stoti už savo tikėjimą, už Ameriką ir už savo tautos reikalus.

Ketvirto laipsnio vyčių

Viešpatie, priimk mūsų vytiškas širdis, mūsų gerus troškimus ir pasiryžimus tavo garbei ir mūsų krašto bei Tėvynės naudai.

 

Mes norime įdiegti pirmiausia į savo sielą šūkį Dievui ir Tėvynei, bet norėtumėm, kad ir visi kiti mūsų broliai ir sesės degtų tais pačiais idealais. Tegul taip įvyksta.

Šventasis Kazimierai, mūsų Globėjau, saugok ir vesk mus organizacinio veikimo kilniais keliais.

PRIEŠ SUSIRINKIMĄ

Viešpatie, palaimink mus ir tuos darbus, kurių svarstyti čia susirinkome.

Šventasis Kazimierai, mūsų Globėjau, melskis už mus!9

PO SUSIRINKIMO

Ačiū tau, Viešpatie, už malonę, kad šiandien galėjome susirinkti ir vyčių dvasioje praleisti šią valandą.

Šventasis Kazimierai, mūsų Globėjau, melskis už mus!9

JAUNESNIOJO VYČIO MALDA

Mano Dieve, leisk man išaugti tikru Lietuvos vyčiu: mylėti tave, tautą ir Bažnyčią. Amen.9

VYČIO MALDA

Viešpatie, leisk man visur ir visuomet būti garbingu vyčiu: tarnauti tau ir Bažnyčiai. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

VYRESNIOJO VYČIO MALDA

Skatink mane, Viešpatie, dirbti ir ko voti tavo garbei, Bažnyčios gerovei ir mano tautos didybei. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

GARBĖS VYČIO MALDA

Dieve, laimink visus vyčius ir vytes, stiprink jų dvasią, suteik jiems malonę būti tikrais tautos ir Bažnyčios kovotojais. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Į ŠV. KAZIMIERĄ

Šventasis Kazimierai, Lietuvos Vyčių Globėjau! Vadovauk mūsų kovai už tautą ir Bažnyčią. Padėk mums ištesėti tai, jaunomis širdimis pasiryžome. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

MALDOS APAŠTALAVIMAS

 

IKRAI šiurpulinga yra ta paslaptis, kurios niekad negana apmąstyti, būtent, kad daugelio išganymas priklauso nuo maldų ir laisvų atgailų... Maldos Apaštalavimo tikslas yra nepaliaujamai melstis už Bažnyčios reikalus, daryti galimas atgailas, aukoti kasdieninius savo darbus bei kentėjimus ir taip visą gyvenimą perkeisti į nepertraukiamą maldų ir atgailų kūrinį (Pijus XII, 1944. 6. 16).

Maldos Apaštalavimas turi tris narių laipsnius: Pirmojo laipsnio nariai kasdien per Švenč. Jėzaus Širdį aukoja Dievui visus savo darbus, maldas ir vargus tų dvasinių reikalų dėlei, už kuriuos pats Viešpats save aukoja šventoje altoriaus aukoje.

Antrojo laipsnio nariai, be to, dar meldžiasi į Švenč. Mergelę Mariją (1 Tėve mūsų, 10 Sveika Marija) pagal popiežiaus skirtą kiekvieno mėnesio intenciją.

Trečiojo laipsnio nariai, be augščiau minėtų maldų (bent I laipsnio), dar eina kas mėnesį ar kas savaitę šv. komunijos permaldauti Švenč. Jėzaus Širdį už žmonių nuodėmes.

BENDROSIOS INTENCIJOS MALDA

Visagalis amžinasis Dieve, kuris per savo šventąją Bažnyčią pavedi mums kiekvieną mėnesį uoliai melstis už kurį nors nepaprastą Švenčiausios Širdies reikalą! Leisk, prašome, kad budria širdimi dalyvautume visuose mylinčios Širdies reikaluose, už kuriuos tu pats teikeisi prašyti mūsų maldų. Mokyk mus, Viešpatie, melstis karštai ir išklausyk mūsų prašymų, kuriuos kartu su visais Maldos Apaštalavimo nariais visame pasaulyje tau siunčiame, o ypač už... (prisiminti to mėnesio intenciją).

Per Nekalčiausią Marijos Širdį pavedame tau, Viešpatie, šios dienos maldas, darbus ir kentėjimus pagal visas Švenč. Jėzaus Širdies intencijas kartu su šv. mišių auka visame pasaulyje. Priimk jas, meldžiame, kaip atlyginimą už mūsų nuodėmes. Amen.90

Daug buvo vargta, daug buvo nešta,
Bet gerbti kryžių džiaugsmas nemąžta,
Užtat aš gaunu stebuklą didį,
Kad mano gluosniai be žiedo žydi.

Vargęs uždirbau ir kilnią žinią,
Kad Dievas duoda žmogui krūtinę,
Ne tam, kad tvinktų įnorių tuštis,
Bet kad galėtų, kas klysta, muštis.

Ir Viešpats akį man, akliui, duoda,
Ne tam, kad skirčiau nuo balto juodą,
Bet tam, kad mįslės amžių žvaigždėtų
Per mano žvilgsnį save regėtų.96

KASDIENIS PASIAUKOJIMAS

Dieviškoji Jėzaus širdie, per Nekalčiausiąją Marijos Širdį aukoju tau visas šios dienos savo maldas, darbus, kentėjimus ir džiaugsmus. Visa tai jungiu ta mintimi, kurios vedamas tu nepaliaujamai meldiesi ir aukojiesi ant mūsų altorių. Aukoju ta intencija, kurią Bažnyčia skiria šiam mėnesiui ir šiai dienai. Amen.

Trumpiau: Švenčiausioji Jėzaus širdie, visa tau aukoju (300 d. atl.).

UŽ MA NARIUS

Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldų už visus tuos Maldos Apaštalavimo narius, kurie prašo mus šį mėnesį prisiminti. Jie trokšta tavo garbės, Viešpatie, ir noriau meldžiasi už tavo karalystės pergalę, negu už savo pačių gerovę. Tu žinai kiekvieno jo reikalus, tu pažįsti visų jų širdies rūpesčius. Padėk jiems tuose jų rūpesčiuose ir reikaluose. Išgirsk mūsų maldavimus, kuriuos siunčiame per dieviškąją tavo Sūnaus Širdį už mūsų brolius ir tavo ištikimuosius. Amen.90

ŠVENTAJAI VALANDAI

Viešpatie Jėzau Kristau, pasaulio Išganytojau! Kiek daug žmonių pamiršta brangiausiąją tavo Širdį, kaip daug atsilygina jai nedėkingumu. Dėl šių paniekinimų, kaip pats pasakei šv. Margaritai Marijai, tavo kančia yra didesnė už visas kryžiaus kančias. Šią tad valandą ateinu prie tavo altoriaus atlyginti tau už visų širdžių nedėkingumą, dalintis su tavim skausmu, patirtu Alyvų darželyje, maldauti nusidėjusiems broliams tavo pasigailėjimo. Prašau per kenčiančios tavo Motinos Marijos -Permaldautojos užtarimą, įžiebk mano širdyje savo širdies ugnį, kad tavo meilės įsakymą įvykdyčiau Dievo garbei ir sielų išganymui. Amen.89

Kai mūsų širdis tamsoje ir šviesoje matai, Neklausk už ką esi taip mylimas — neklausk. Tu visko duodi mums, ko tik maldaujame — Tu visko duodi — ir skausmo nepamažini.11

TĖVYNĖS MALDOS

YLETI tėvynę liepia pats prigimties įstatymas (pop. Leonas XIII, enc. Sapientiae Christianae). Tėvynė nusipelno ypatingos meilės. Jos vardas jums yra &scascaron;ventas, ir jis pažadina jūsų dvasioje pačius brangiausius atsiminimus. Tėvynė yra bendroji jūsų žemė; prie jos riša jūsų kraujo ryšys, jausmai ir tradicijos (pop. Pijus X, kalba Joanos d’Arc beatifikacijos proga). Savos tėvynės ir savos tautos meilė skatina į įvairias dorybes ir darbus, jeigu yra tvarkoma krikščioniškųjų įstatymų (pop. Pijus XI, enc. Ubi arcano Dei). Dievas sukūrė meilės tvarką, kuri mus įpareigoja daugiau mylėti ir branginti tuos, su kuriais mus riša specialūs ryšiai. Tai išryškina dieviškasis mūsų Mokytojas savo pavyzdžiu. Jis parodė ypatingą meilę savo gimtajai žemei, liedamas karčias ašaras dėl besiartinančio Jeruzalės žlugimo (pop. Pijus XII, enc. Summi Pontificatus).

Mums, pakrikštytai tautai, tėvynės meilė yra pašvęsta. Mūsų tėvynė, kaip bendruomenė, yra suvienyta su Dievu per Kristų. Ji yra Kristaus mistinio kūno narys. Ji dalyvauja didžiojoje Kristaus bendruomenėje — Bažnyčioje.

Tėvynės meilė mums pasidaro religine dorybė, kai ji mus veda į giliausią tautos ryšį su Dievu. Ji virsta krikščioniška dorybė, kai tą ryšį mes giliname per Kristų ir jo nurodytu būdu. Ji mums yra katalikiška dorybė, kai savo tautą mes įjungiame į visuotinos (katolikos) Bažnyčios gyvenimą.

Reikia dažnai ir patvariai melstis, kad mūsų meilė tėvynei, Dievui laiminant, būtų pašvęsta.

LAISVĖS MALDA

    Dieve, kuris leidai tautas ir įdiegei joms laisvės troškimą, grąžink, prašome, mūsų tėvynei laisvės dienas. Tegu tie bandymai, kuriuos tu skyrei mūsų šaliai, nebūna jos pražūčiai, bet greitesniam jos prisikėlimui ir didesnei jos dvasinei gerovei.

Laimink, Viešpatie, mus, kurie priversti buvome palikti savo gimtąją žemę. Duok mums jėgų ryžtingai pakelti sunkią tremtinio dalią. Padaryk, kad visi mes liktume ištikimi savo tėvynei ir grįžtume į ją nešdami naują atgimimo ugnį.

Siųsk, Viešpatie, išminties ir stiprybės tiem, kurie dirba mūsų tautai ir aukojasi jos labui. Padėk savo tėviška meile ir globa pasilikusiems tėvynėje mūsų broliams ir sesėms. Stiprink dėl tavo vardo ir tautos laisvės kenčiančius, guosk liūdinčius ir nuskriaustuosius. Amžiną šviesą suteik, Viešpatie, tiems, kurie jau yra mirę kovos lauke.

Švenčiausioji Mergele Marija, Aušros Vartų gailestingumo Motina, pavesk savo dieviškajam Sūnui Jėzui Kristui mūsų Lietuvą, kuri taip nuoširdžiai tave myli ir garbina. Neleisk, kad tavo Sūnaus vardas būtų išrautas iš lietuvių širdies.

Šventasis Kazimierai, mūsų tautos Globėjau, vadovauk mūsų kovai dėl laisvės, kaip kitados stebuklingu būdu kad vadovavai mūsų tėvams. Per Kristų, mūsų Viešpatį, kurį tiki, išpažįsta ir myli kiekvienas taurus lietuvis. Amen.9

Dabar jau žinome, kodėl mums ašaros nuo veido nedžiūvo taip lengvai. Tu mūsų lūpom dejavai, tu mūsų akimis verkei per daugel šimtmečių, per daugel gentkarčių, vis plakamas, vis kalamas ant kryžiaus, Viešpatie!

Dabar jau žinome, ką reiškia Dievo skausmas, atgimęs žmoguje. Dabar suprantame, ką sako nuo pušelės nukrisdama skuja ant kankinio apleisto kapo naktim, prieš gaidgystę.11

MALDAVIMAI

IDŽIAUSIA tragedija, kokia ištiko mūšy tautą, praradusią valstybinę ir dvasinę laisvę, skatina mus dažniau maldauti Dievą, uoliau kreiptis į Dievo Motiną Mariją. Iš tos tragedijos pergyvenimo kilo naujos maldos, giesmės ir psalmai, kurie mūsų tautoj kitados nebuvo išreikšti. Ar ne panašūs maldavimai išaugo ir žydų tautoj, vargusioj Babilono ir Asirijos vergi jose ?

Šiame skyriuje tėra dalis tų naujų maldavimų. Kiti paskirstyti visame maldyne. Ypatingo dėmesio verti tremties psalmai (373 p.), vasario 16 maldos (55 p.), birželio 15 -— tautos išsklaidymo dienos (71 p.) ir kitos maldos.

Į ŠVENČ. TREJYBĘ

    Dieve, pasaulio Kūrėjau, kuris žmogaus prigimties turtingumą išreiškei tautų įvairumu, leisk, kad aš visados pasilikčiau ištikimas lietuvių tautos sūnus, kad tavo Apvaizdos lemtas mano buvimas svetimame krašte nepajėgtų manęs išrauti iš gimtosios mano žemės.

Kristau, pasaulio Atpirkėjau, kuris savo apaštalus siuntei mokyti visų tautų, tegu tavoji atpirkimo malonė padaro, kad aš ir kaip lietuvis būčiau tikrai kilnus, pavyzdys svetimiesiem ir pasididžiavimas saviesiem; kad kartu su savo tauta, per šv. krikštą įsijungęs į visuotinę tavo Bažnyčią, visados būčiau gyvas ir uolus josios narys.

Šventoji Dvasia, pasaulio Ramintoja, kuri pirmųjų Sekminių stebuklu pašventei kalbų įvairumą, gaivink manyje gimtosios kalbos meilę, žadink nuolatinį tėvynės pasiilgimą, palaikyk mano šeimoje gerus lietuvių tautos papročius ir suteik man stiprybės bei paguodos sunkiomis atsiskyrimo valandomis.

Garbinkite Viešpatį visos giminės, garbinkite jį visos tautos, nes jo gailestingumas sustiprėjo mumyse, ir Viešpaties tiesa pasilieka per amžius. Amen.09

Teka nuo amžių srovė kristalinė,
Neša ji meilę paties Visagalio...
Viešpatie, stiprink tu mano tėvynę,

Vargt ir kentėti neleisk jai be galo.
Dvelk tautos valion, švieski jos protą,
Gilink gausingą malonių upelį.

Dieve, laikyk ją kaip gėlę rasotą,
Saugok nuo priešų kaip savo darželį.23

Į KRISTŲ RŪPINTOJĖLĮ

    Kristau, kuris mūsų tautos pakelėse ir kryžkelėse Rūpintojėliu rymai! Išgirsk mūsų dejonių balsą, kuris lyg srovė visais upeliais iš visų pasaulio kraštų teka į tave. Padėk mūsų tautai, guosk ir ramink ją kenčiančią. Stiprink jos tikėjimą, žadink jos viltį, išlaikyk nepažeistą jos meilę.

O geras Rūpintojėli! Pasigailėk šventos mūsų žemelės. Suteik jai taiką, ramybę ir laisvę, o mums palaimintąjį grįžimą ir žadamą džiaugsmą amžinoje tėvynėje. Amen.9

Tai mano žemė, nuskaidrėjus
Liepsnoj įtūžusio likimo,

Į dangų kyla kaip auka.
Sodus ir pasėlius nuo vėjo,
Nuo audros tolimo ūžimo
Uždengus Viešpaties ranka.95

Į JĖZAUS ŠIRDĮ

Suklupę kančioje ir vargo sugelti, mes tiesiam į tave, o Dieviška Širdie, savas rankas. Maldaujam, duoki mums tvirtybės audroje, kuri kaip paukščius blaško mus svetur. Surinki mūs aukas, kurių menka širdis nedrįsta tau primint.

Sutrumpink kalinio vargus, išgydyk plakamo žaizdas, ligonims duok jėgų, tėvams grąžink vaikus, parveski mirt namo senus, jauniems neleisk klajoti nevilty!

Prie savo arklo leisk sugrįžt artojui, prie savo paliktų raštų šviesos skleidėjui, prie apleistų altorių — tavo kunigams!

O dieviška, o perverta jietim širdie! Išgirsk meldimą, plaukiantį iš sutrintų širdžių. Išgirsk, mes šaukiam iš visų kraštų, kartu su tais, kurie palikę namuose maldauti nesiliauja.

Ateik, o vėl ateiki dieviškos širdies taika į mūsų tėvų žemę! Amen.9

Viešpaties sumanymas pasilieka amžinai: jo Širdies mintys per kartų kartas.

Palaiminta giminė, kurios Dievas yra Viešpats: — tauta, kurią jis pasirinko sau tėvo-nyste...

Nenugali karalius su didele kariuomene: kovotojas neišsigelbsti dideliu stiprumu.

Mūsų siela laukia Viešpaties: jis yra mūsų pagalba ir stiprybė.

Juo tai džiaugiasi mūsų širdys, ir jo šventu vardu mes pasitikime.

Telydi mus, Viešpatie, tavo gailestingumas. (Ps. 32).

Į TREMTINIŲ MOTINĄ

O Motin, argi mes galim nekelti rankų į tave, kuri nešioji mus savoj širdy, kuri visad keliauji su žmonių vargu, kuri pati savoje žemėj nebuvai saugi!

Valyki mūs širdžių rūdis šitoj dalioj! Sutvirtink mūs žingsnius naujam kely, kurio mes dar nežinom! Suglaudink mūs eiles bendroj visų kovoj už savo Dievą ir už savo žemę.

O Motin, tu ranka sava paženklink židinį šeimos, kurį sukūrėm griuvėsiuose ar pernešėm su virpančia širdim svetur! Neleisk prapulti niekam svetimos širdies vilionėse ir niekam nerimą gesinti nuodų svaiguly ir niekam savo skurdą sąžinės purvu dangstyti.

Neprašom trumpinti kančių, tik ištvermės tenepristinga mūs širdims! Never-kiam dėl savų vargų, tik meldžiam — saugoki vaikus, kurie dar nekalti. Tu būk su jais ir glausk kaip savo Kūdikį kelionėse ir tyruose, pavojuose ir vienumoj, jei mūsų jiems pristigs.

O Tremtinių Motina, mes tavo vardą norime iškelti lig dangaus ir tavo garbę geidžiam parsinešt ligi pačių savų namų! O, melsk už mus! Užtarki mus ir neapleiski mūsų!9

Dievas neapleidžia smilgos palaužtos
Ir benamio paukščio ištikto audros,
Neapleis ir mūsų tėviškės mielos —

Čia Marijos žemė ir vaikai mes jos.47

    Marija, gelbėk krauju ir ašaromis, pasiaukojimu, pasiryžimais ir meile išpuoštą žemę. Marija, sužadink mūsų krūtinėj milžinų galią, išlaikyk skaisčią tautos dvasią, kurią mūsų bočiai per amžius ugdė. Marija, apšviesk klystančius, gelbėk mirusius karžygius, leiski prisikelti mūsų šventai Lietuvai, kad kitų tautų tarpe šviestų, spindėtų, kaip šviesi žvaigždė, ir garbintų tavo Sūnaus ir tavo begalinį gailestingumą ir meilę. Amen.10

SURINK MUS, VIEŠPATIE!

Viešpatie, kuris valdai žemes, salas ir vandenis, kurio rankose yra žvaigždžių takai, kalnų viršūnės ir amžių slėpiniai, kuris esi gyvybės, šviesos ir laisvės šaltinis, ir kuris leidi teisingumą ir tvarką tarp tautų, pažvelk į mūsų brangią šalį. Stiprink ir guosk išblaškytus ir pavergtus jos vaikus, globok juos savo budinčia akimi, penėk badaujančius, drąsink kovojančius, būk jų vadas, tėvas ir ramintojas. Grąžink mums laisvės, džiaugsmo ir apstumo dienas ir surink visus mūsų tėvynės sūnus ir dukteris iš tyrlaukių, salų, iš tremties ir kentėjimų ir parvesk juos po išvaduotos tėvynės sparnu, kad amžiais eitume laisvėje, teisingume ir meilėje. Amen.38

Kaip grįžtančius namo paukščius
Parveski, Viešpatie, ir mus
Į žemę mūs tėvų tėvų!

Težydi vėlei Lietuva
Kaip tavo slėnių lelija,
Tebūna vėl namuos ramu.31

PASIAUKOJIMAI

ERA naujas dalykas, kad tauta ar valstybė, po sunkių išgyvenimų, daro ypatingus pažadus Dievui ar Dievo Motinai Marijai. Mūsų kraštas, po dvasinių sukrėtimų 16-me amžiuje ir po baisaus Vilniaus bei krašto nuteriojimo iš rusų pusės, 1656 m. buvo paaukotas Marijai Globėjai.

Nepriklausomos valstybės metu, lyg nujausdama artėjančias audras, mūsų tauta pasiaukojo Jėzaus Širdžiai. Kiti pasiaukojimai atlikti vėliau tremtyje ar Amerikoje. Visi šie vieši bei iškilmingi pasiaukojimai, yra liudijimas mūsų tautos tikėjimo ir pasitikėjimo dangaus pagalba. Kartu jie yra pašvęstieji dokumentai, turėtini prieš akis, kad juos dažniau prisimintume.

TAUTOS PASIAUKOJIMAS

Dieviškajai Jėzaus Širdžiai

Lietuvių Tauta, Dievo Apvaizdos išgelbėta iš šimtmečius ją slėgusios vergijos pančių ir Šventosios Dvasios stiprinamų savo karžygiškų sūnų ir dukterų pasiaukojimu atkovojusi laisvę ir nepriklausomybę, 1934 šventaisiais metais, liepos 1 dieną, iš visos Lietuvos dešimtimis tūkstančių susirinkusi Kaune į pirmąjį tautinį eucharistinį kongresą su savo nepriklausomos valstybės prezidentu Antanu Smetona, Lietuvos bažnytinės provincijos arkivyskupu metropolitu Juozapu Skvirecku, visos lietuvių tautos augštaisiais ganytojais, vyriausybe, kariuomene, dalyvaujant iš užsienio atvykusiems mūsų tautos vaikams, suklupusi prieš išstatytą Švenčiausiąjį Sakramentą, pasiaukojo dieviškajai Jėzaus Širdžiai, pateikdama jai šiuos troškimus:

    Švenčiausioji Jėzaus širdie, saugok ir globok mūsų tautos laisvę ir nepriklausomybę; stiprink savo Šventosios Dvasios malonėmis mūsų dvasios vadovus, mūsų vyriausybę, mūsų kariuomenę ir visus mūsų tautos darbuotojus; suburk vienybėn visus mūsų tautos vaikus, surink svetur išblaškytus josios sūnus ir dukteris ir sujunk juos su mumis nesuardomais tėvynės meilės ryšiais.

Geriausioji Jėzaus širdie, kuri verkei, žiūrėdama į savo išrinktosios tautos nelaimes, priimk ilgus ir sunkius mūsų tautos iškentėtus skausmus ir neleisk daugiau mūsų priešams viešpatauti brangioje mūsų tėvynėje.

Gailestingiausioji Jėzaus Širdie, atleisk mūsų tautos nuodėmes, klaidas ir padaryk, kad mūsų širdys užsidegtų neužgesinama tavo meilės liepsna. Jėzaus Širdie, teatei-nie tavo karalystė mūsų brangioje Lietuvoje !

JAV LIETUVIŲ PASIAUKOJIMAS

Dieviškajai Jėzaus Širdžiai

Penkioliktam Amerikos Lietuvių Kunigų Vienybės seimui 1946. 8. 20 Marianapolyje nutarus, visose lietuvių parapijose 1947 m., vasario 16 d., prie išstatyto Švenč. Sakramento atlaikius šv. mišias, buvo atliktas lietuvių pasiaukojimas Jėzaus Širdžiai šia forma:

Viešpatie Jėzau, pasaulio Valdove! Lietuvių tauta, Dievo Apvaizdos išgelbėta iš ją slėgusios šimtmečių vergijos, tūkstantis devyni šimtai trisdešimt ketvirtais šventaisiais metais liepos mėn. 1 dieną iš visos Lietuvos dešimtimis tūkstančių susirinkusi Kaune į pirmąjį tautinį Eucharistinį kongresą, su savo Nepriklausomos Valstybės augščiausia pasauline ir dvasine vyriausybe ir kariuomene, dalyvaujant iš užsienio atvykusiems savo vaikams, suklupusi prieš išstatytą Švenčiausiąjį Sakramentą, pasiaukojo tavo dieviškajai Širdžiai, prašydama globoti Nepriklausomybę ir viešpatauti visų lietuvių širdyse.

Deja, tavo ir mūsų tautos priešai, pasinaudodami visuotinės suirutės proga, vėl uždėjo Lietuvai vergijos pančius. Dešimtys tūkstančių tau pasiaukojusių vyrų, moterų ir nekaltų vaikučių, išvežti iš savo kuklių namų, vaitoja ištrėmime, merdi kankinami kalėjimuose. Tūkstančiai paguldė savo galvas už laisvę ir tikėjimą, o gyvi likusieji sunkiai kovoja dėl pamintų tautos teisių ir vos bemato vilties kibirkštėlę.

Toje tad sunkiausioje mūsų tautos valandoje, mes, Amerikos Jungtinių Valstybių lietuviai katalikai, atnaujiname tavo dieviškajai Širdžiai padarytąjį viešą pasiaukojimo aktą.

Dangaus ir žemės akivaizdoje mes pripažįstame ir visuomet pripažinsime tave, dieviškoji širdie, mūsų tautos tikrąja Valdove. Laimėje ir varge, mes būsime tau amžinai ištikimi, o tu būk mūsų Guodėja, Gelbėtoja ir Gynėja.

Gailestingoji širdie, atleisk visas mūsų tautos nuodėmes ir klaidas, sulaikyk skaudžius bausmės smūgius. Priimk ilgus ir sunkius mūsų tautos iškentėtus vargus ir nebeleisk priešui toliau viešpatauti mūsų brangioje tėvynėje.

Be galo mylinti Širdie, kuri paniekinta ir atmesta, kantriai nešei kryžių ir prie jo laisva valia pasiaukojai iki paskutinio kraujo lašo, padėk prašome ir mūsų tautai dabar su tokia pat kantrybe, meile ir pasiaukojimu nešti savo kryžių, ir jai atkelk vartus į pilnutinę tautinio gyvenimo, tikėjimo ir tavo meilės laisvę.

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, mes tave mylime!

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, mes tavimi pasitikime!

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, mes tau pasišvenčiame!

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, pasigailėk mūsų!

TREMTINIŲ PASIAUKOJIMAS

Dieviškajai Jėzaus Širdžiai

Lietuvių Tautos pasiaukojimas Jėzaus Širdžiai, atliktas Kaune 1934 m. liepos 1 d. buvo Vokietijoj ir Austrijoj gyvenančių lietuvių tremtinių pakartotas 1947, trečiaisiais tremties metais, vasario 16-ją laikinose lietuvių bažnyčiose ir koplyčiose šia forma:

 Švenčiausioji Jėzaus širdie! Gražiausiame savo atgimimo laikotarpy lietuvių tauta pavedė tau savo laisvę ir nepriklausomybę. Šiandieną, kada tu nori išbandyti tau duotąjį įžadą, mes pakartotinai skelbiame, kad tu esi vienintelis mūsų Kelias, Tiesa ir Gyvybė.

Dieviškoji Širdie, siųsk gausios palaimos kenčiančiai savo tautai; stiprink Šventosios Dvasios malonėmis tautos darbuotojus ir kovotojus. Suburk vienybėn visus tautos vaikus, kad būtų juose viena siela ir viena širdis; sujunk juos nesuardomais Dievo ir tėvynės meilės ryšiais.

Geriausioji Širdie, kuri verkei matydama išrinktosios tautos nelaimes, priimk mūsų tremtinių ašaras, kalinių vaitojimus, žudomųjų skausmus; priimk kaip mūsų tautos atgailą ir išpirkimo auką tavo Širdžiai, pervertai kančių jietimi.

Pilnoji meilės Širdie, surink po visą pasaulį išblaškytus mūsų tautos sūnus ir dukras ir priartink greičiau mūsų išgelbėjimo dieną, kad visi susirinkę laisvoje tėvų žemėje galėtume giedoti tau garbės ir dėkingumo himną.

Jėzaus Širdie, teateinie tavo karalystė mūsų brangioje Lietuvoje.

LIETUVOS KATALIKŲ PASIAUKOJIMAS

Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai

Lietuvos bažnytines provincijos 25 metų sukakties proga, lietuviai vyskupai tremtyje — arkivyskupas J. Skvireckas, vysk. V. Padolskis, vysk. V. Brizgys ir vysk. P. P. Būčys MIC, — susirinkę Romon 1951 gegužes 13 lietuvių šv. Kazimiero kolegijos koplyčioje iškilmingai paaukojo Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai bažnytinę Lietuvos provinciją ir visus Lietuvos katalikus:

Mūsų Motina ir Pasaulio Karaliene, kaip tavo Jėzaus Širdžiai buvo paaukota Bažnyčia ir visa žmonija, kad jis, visa jų viltis, būtų joms pergalės ir išsigelbėjimo ženklas ir laidas, lygiai tokiu pat būdu mes, tau kitados paaukotos mūsų tėvynės Lietuvos šalies sūnūs, kuriuos “šventoji Dvasia pastatė vyskupais valdyti Dievo Bažnyčią” ir vesti jos ištikimus vaikus išganymo keliu, aukojame save, mūsų bažnytinės provincijos ir visos Lietuvos sūnus ir dukteris: tuos, kurie neša sunkų jungą pavergtoje mūsų tėvynėje, tuos, kurie yra žiauriai kankinami ir ištremti į nejaukias svetimas šalis ir neturi tenai jokios dvasinės paguodos, ir visus kitus lietuvius, išsisklaidžiusius kone visuose pasaulio kraštuose, aukojame tau, tavo Nekalčiausiai širdžiai, kad tavo meilė ir užtarimas pagreitintų Dievo karalystės pergalę, o visos tautos, susitaikiusios tarp savęs ir su Dievu, vadintų tave palaiminta ir nuo vieno žemės pakraščio iki kitam su tavimi giedotų nesiliaujantį garbės, meilės ir padėkos Magnificat Širdžiai Jėzaus, kuriame viename žmonija gali rasti tiesą, gyvenimą ir taiką.

Marija, Marija, skaisčiausia lelija!
Tu švieti augštai ant dangaus
Palengvink vergiją, pagelbėk žmonijai!
Išgelbėk nuo priešo baisaus.

Mes klystantys žmonės maldaujam malonės,
Marija, maldų neatmesk!
Tarp verkiančių marių, šių žemiškų karių
Parpuolančius stiprink ir vesk!

Marija, Marija, skaisčiausia lelija!
Dangaus karaliene šviesi!
Užstok prieš Augščiausią tu žmogų menkiausią,
Nes viską pas Dievą gali.24

JAV LIETUVIŲ PASIAUKOJIMAS

Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai

Naujosios Anglijos lietuviai 1950 šventaisiais ir Lietuvos vergovės 10 metais, liepos 30 dieną, susirinkę Putnam, Conn., dalyvaujant Hartfordo vyskupui Henry J. O’Brien ir nemažam būriui lietuvių kunigų, prie Fatimos Marijos statulos, padarė šį pasiaukojimo aktą:

    Nekalčiausioji Mergele Marija, didžiųjų Fatimos pažadų Motina! Mes aukojame tavo širdžiai save, savo kančias ir vargus, savo darbus ir aukas, pasižadame: kantriai nešti savo gyvenimo naštą, uoliai pildyti savo asmenines, profesines ir šeimos pareigas, atlyginti savo ir kitų įžeidimus, padarytus tau ir tavo Sūnaus Širdžiai.

Nekalčiausioji Marijos Širdie! Mes aukojame tau savo namus ir šeimas. Laikyk jas savo motiniškos Širdies globoje, vadovauk jų maldoms ir darbams. Mes pasižadame visi bendrai kalbėti kasdien bent vieną tavo prašomo rožančiaus paslaptį, permaldauti Dievą už nusidėjėlius ir padėti sieloms, kenčiančioms skaistykloje.

Skausmo pervertoji Marijos Širdie! Mes aukojame tau savo tėvus ir motinas, kenčiančius tėvynėje; aukojame brolius ir seseris, išblaškytus ir vargstančius po platų pasaulį. Sumažink jų vargą ir skausmą, priimk jų aukas permaldauti už mūsų tautos nuodėmes ir leisk greičiau įvykti tavo Sūnaus karalystei mūsų tėvynėje.

Begalinės meilės Širdie! Mes tau pavedame aną tautą, kuri skendėdama bedievybės klaidoje, persekioja mūsų tikėjimo brolius, naikina vaikų širdyse Dievo vardą, uždarinėja tavo šventoves ir skaudžiausiu būdu įžeidžia tavo Sūnaus Širdį. Išmelsk šiai tautai greito atsivertimo malonę, apšviesk tikėjimo šviesa jos vadų protus ir atgailos ugnimi sutrink jų širdis.

Nekalčiausio ji Marijos Širdie, kuri pažįsti visų žmonių didžiausią ilgesį, išmelsk žmonijai laukiamos pastovios taikos malonę. Išmelsk jos ir dėl mūsų ryžto: atgailoti už savo nuodėmes, ypač už nuodėmes prieš skaistybę, nebeįžeidinėti daugiau Viešpaties savo piktžodžiavimais.

Marijos Mergelės ir Motinos Širdie! Mes pavedame tau savo širdis, savo protus, savo valią. Tegul virš viso pasaulio išsiskleidžia tavo palaimos ir taikos skraistė. Amen.9

TREMTINIŲ PASIAUKOJIMAS

Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai

Lietuviai tremtiniai katalikai, misionieriaus T. J. Bružiko SJ skatinami, 1947. 9. 8 suvažiavę iš įvairių kolonijų į Altoettingo šventovę Bavarijoje prie stebuklingosios Marijos statulos, dalyvaujant vyskupams V. Padolskiui, A. Urbšiui, J. Rancanui, tautiniam lietuvių delegatui kan. F. Kapočiui ir lietuvių kunigų atstovams, padare šį iškilmingą pasiaukojimo Nekalč. Marijos Širdžiai aktą:

    Kur gi mes, našlaičiai, tiesime išvargusias rankas. Tik į tave, Tremtinių motina! Tu pati pergyvenai skaudžius tremties vargus, turėjai imti ant rankų tik ką gimusį Kūdikį, su juo bėgti į svetimą kraštą ir ten tiek metų vargti.

O Motina, štai ir mes bėgome nuo Erodo kalavijo nešini mažus vaikelius. Bėgo-me į svetimus, mums nepažįstamus kraštus ir čia vargstame, laukdami taikos angelo žodžių: imkite savo vaikelius ir grįžkite į išlaisvintą savo šalį!

Tremtinių Motinėle! Tik tu viena su savo Kūdikiu Jėzumi gali suprasti mūsų nelaimes. Mūsų skurdui ir vargui vis dar nesimato galo... Nušluostyk mūsų ašaras, lengvink mūsų vargus, spindėki šviesiąja Aušros žvaigžde mūsų rytojui.

Mes daug kartų nusikaltome savo gyvenime. Bet, Marija, tu esi permaldaujama Motina. Štai šiuo aktu mes aukojamės tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Pasižadame be murmėjimų nešti tremties naštą, ištikimai laikyti Dievo ir Bažnyčios įsakymus. Išklausyk mūsų ryžto, kurį tau darome — nesutepti savo širdžių jokia sunkia nuodėme ! Nebus sekmadienio, kad nedalyvautume šventose mišiose. Dažna komunija bus mūsų tvirtybė varguose, o kai grįšim tėvynėn, tavo šventovėse atnaujinsim savo tyros širdies pažadus!

Mes meldžiame tave, Marija, užtark, užtarki mus tremtyje! Taip daug gali pas Visagalį, užtark vargingą mūsų šalį!

IŠVADUOK MUS, VIEŠPATIE!

Dieve, mes savo ausimis girdėjome, mūsų tėvai pasakojo mums dalyką, kurį esi padaręs jų dienomis, senovės dienomis.

Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešininkų ir sugėdinai tuos, kurie nekenčia mūsų.

Dieve, mes didžiavomės visą laiką ir nuolatos šlovinome tavo vardą.

Bet dabar tu pavarei ir sugėdinai mus ir nebeišeini, o Dieve, su mūsų kariuomenėmis.

Tu padarei, kad mes turime trauktis nuo mūsų priešininkų, ir tie, kurie mūsų nekenčia, ėmė sau grobį.

Visa tai atėjo ant mūsų, nors mes nesame užmiršę tavęs ir nesulaužėme tavo sandoros.

Ir mūsų širdis nepasitraukė atgal, nei mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavo tako.

Jei mes būtume užmiršę mūsų Dievo vardą, ir būtumėm ištiesę savo rankas į svetimą dievą: argi Dievas nebūtų ištyręs šitų dalykų ? Juk jis žino širdžių paslaptis!

Pabusk, Viešpatie, pabusk, neatstumk amžinai! Kelkis padėti mums ir išvaduok mus dėl savo gailestingumo. (Ps. 44).

Atsigręžk į mūsų šalį,
Geras Tėve visagali, —

Į tavų vaikų kančias.

Išklausyk, kaip širdį gelia,
Kur mum eit, parodyk kelią,
    Nesibaigiama nakčia.86
*

Apaštalams liepei surinkti duonos trupinius Ir juos į pintines supilti,

O mūsų likimu pats rūpinies, prašyt liepi kasdienės duonos, įžiebdamas tikėjimą ir viltį.11

UŽTARIMAS

AUTA pasirenka daugiau šventųjų savo užtarimui. Kitados ji ypatingai garbino Joną Ne-pomukietį — kankinį, Izidorių — artoją, Roką — žaizdų gydytoją, Antaną — visokios pagalbos teikėją, šv. Juozapą — šeimų patroną. Buvę maldaujami tautoj ilgą laiką, šie šventieji neabejotinai lieka artimi užtarytojai ir toliau. Kiti šventieji turėjo ryšį su mūs kraštu, dar gyvi būdami. Adalbertas ir Brunonas apaštalavo prūsuose ir ten mirė kankiniais (†997 ir 1009); tai lietuviškųjų Vakarų užtarėjai. Lietuvos Rytai turi irgi du užtarėjus. Vienas jų Andrius Bobola, kilme si-lezietis, kuris Vilniuje pradėjo ir baigė studijas, tapo Lietuvos jėzuitų provincijos nariu, visą laiką apaštalavo Lietuvos valstybės rytuose ir ten mirė kankiniu (†1657). Kitas —- Juozapotas Koncevičius, Vilniaus bazilionų vadovas, Lietuvos unitų vyskupas, apaštalavęs ir kankinio vainiką laimėjęs (†1623) istorinėje Lietuvoje. Be šių, mes turime pirmaeilį tautos globėją šv. Kazimierą ir antrinį šv. Jurgį; Vilnius dar turi šv. Kristoforą, o Žemaičiai šv. Aleksandrą ir Joną Krikštytoją, specialius globėjus.

Mūsų maldingumas, prašant šventųjų užtarimo sau asmeniškai ir savo tautai, galėtų būti labiau išplėstas ir praturtintas. Juk mes turime daugiau “draugų” danguje, kuriem rūpi mūsų dvasinės kovos ir mūsų ištikimybė Dievui.

Į ŠV. KAZIMIERĄ

Marijos žemės globėjau šv. Kazimierai, kuris himnais šlovinai Švč. Mergelę, kuris naktimis prie bažnyčios durų klūpodamas šaukeisi jos pagalbos, kuris taip mylėjai skaistybę, kad visokios pasaulio garbės, visų patogumų dėl jos išsižadėjai. Išmelsta, šv. Globėjau, ir mūsų kraštui skaistumo žiedų, kurie savo kvapu patrauktų mus visus tavo keliais.

Šv. Kazimierai, niekur nenorėjęs išvykti iš savo šalies, o jai esant pavojuj iš dangaus padėjęs mūsų kariuomenei, sugeltomis širdimis maldaujame, padėki prisikelti mūsų tėvynei kilniam gyvenimui, o mums veikiai sugrįžti į žemę, pašventintą kankinių krauju, nekaltomis ašaromis ir begaliniu sielvartu. Amen.10

Šventas Kazimierai, amžiais prisimenam
Tave lyg žiburį augšto dangaus.
Meldi pas Viešpatį, vedi ir kvieti mus
Ilgesiu, nerimu Dievo žmogaus.

Iškėlei vėliavą švento tikėjimo,
Ženklinai kryžiumi mūsų keltus.
Apglobei Lietuvą, audrų vis liečiamą,
Stiprinai, drąsinai brolius savus.

Nūnai, maldaujame, švieski iš naujo mum
Audriam gyvenime žvilgsniu drąsiu.
Lyg vytis riteris, išaugęs švyturiu, —
Veski į pergalę ryžtu nauju.

Šventas Kazimierai, amžiais prisimenam
Tavo užtarimą mūsų tautoj,
Melski pas Viešpatį, veski ir kvieski mus
Burtis į vienumą šventoj kovoj.9

Į ŠV. JURGĮ

Šv. Jurgi, kurio apsaugai lietuvis ūkininkas pavedė viską, kas jam brangiausia — savo žemę ir savo laisvę, būk ne tik ūkininko, bet ir kiekvieno tautiečio gerasis gynėjas nuo pikto. Tegu per tavo globą nepaliečia mūsų ūkininko žemės ir pasėlio nei audra, nei ledai, nei pikti žmonės; tegu nedoras geismas bei darbas nepaliečia nė vieno lietuvio širdies. Padėk mums, kad kiekvienas liktume ištikimas mūsų Dievui ir tėvynei, kaip kad tavo globojami per šimtus metų buvo ištikimi mūsų protėviai.

Kilnusis Riteri, šimtmečiais simbolizavęs mūsų tautos kovą su piktuoju slibinu, vesk mus ir toliau šitos kovos keliu. Amen.9

Į LIETUVOS APAŠTALUS

    Dieve, kuris leidai šventiesiems savo tarnams Adalbertui ir Brunonui, Andriui ir Juozapotui skleisti tikėjimo šviesą mūsų gentyse bei valstybėje, — teikis, jų užtarimo dėka, padėti mūsų tautai, vedančiai sunkią kovą už savo tikėjimą ir laisvę. Stiprink mus, o Dieve, ir, anų šventųjų pavyzdžiu, įkvėpk mus labiau pasišvęsti tavo garbei, daugiau aukotis savo brolių dvasinei gerovei. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į ŠV. KRISTUPĄ

    Dieve, kuris šv. Kristupui leidai nešti Kūdikį Kristų per stiprios upės srovę, leisk mums, jo pavyzdžiu ir užtarimu, išnešti per sraunias gyvenimo bangas visa, kas surišta su jo globojamu mūsų Vilniumi, — ištikimybę tautos krikštui, meilę Motinai Marijai Aušros Vartuose ir pagarbą tautos globėjui šv. Kazimierui. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į ŠV. JONĄ NEPOMUKĄ

    Tave mes garbinom, o šv. Jonai, statėm koplytėles pakelėj, prie tiltų. Visi žinojom, jog tu nuo tilto buvai paskandintas upės srovėje, nes gynei bažnyčios teises, užtarei skundžiamus ir puolamus be pagrindo. Ir mes, vis puolami, vis persekiojami svetimųjų, guodėmės tavuoju pavyzdžiu. Tikėjom, jog šventoj kovoj už savo teisę, už savo bažnyčių laisvę nukentėję, būsime verti tavęs kankiniai. Globoki mus toliau ir kvėpki mums šventos drąsos kovoti gerą kovą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į šv. ROKĄ

    O šventas, kilmingas prancūzų tautos sūnau! Jau trečias šimtmetis esi mums žinomas savuoju užtarimu. Pasišventei silpnajam broliui ir praėjai Europą — ligi mūsų žemės, gydydamas ligų ištiktuosius. Vis plakami marų ir karų, mes radome tavyje paguodą, o per tavo brolius rokitus, lyg samaritiečius, jautėme kasdienę pagalbą.

Šventasis žaizdų maldytojau, argi užmirši mus nūnai, kai tiek daug palaužtųjų grįžo iš Sibiro ir kalėjimų? Tiek išskirtų šeimų vaitoja, kęsdami dvasines žaizdas. Padėk mūsų tautai, globok visus kenčiančius tėvynėje ir svetur. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į LIETUVOS KANKINIUS

Viešpatie, tu leidai mūsų tautai pakelti daug aukų, bet tu pažadinai joje ir kankinių dvasią. Tu vienas, Viešpatie, žinai, kiek daug mūsų tautiečių mirė dėl tavo vardo ir tautos laisvės. Tu vienas žinai, kokiam jų būriui tu suteikei šventųjų kankinių garbės vainiką.

Mes tikime, Viešpatie, kad per jų užtarimą tu teiki mums ir visai mūsų tautai daug gausios palaimos. Leisk, Viešpatie, per juos prašyti tave ir toliau globoti mus ir mūsų tėvynę. Amen.9

Dūmai ir liepsnos aukų
Užuovėjoj kyla į dangų,

Laša gyvybės lašais
Už tėviškę kritusių kraujas,

Per ūkanotą visatą
Neša įmirkusio medžio
Kryžių Palaimintasai.

Ir žvilgsnyje Jo tavo siela,
Smilkalo grūdu pavirtus,
Plieskia kaip smilga sausoji —
Klaupkis į aslą vargų
Ir teisiojo veidu numirki.95

Į ŠV. KRYŽIŲ

Viešpatie, kurs įdiegei mumyse meilę tavo kančios ženklams ir leidai jas išpuošti mūsų sodybas, pakeles ir laukus! Argi mūsų šalis nėra verta vadintis tavo kryžių šalimi ? Ar mums nebuvo draudžiama juos statyti, ir ar mes nestatėm jų vogčiomis, ar nekovojom dėl jų ir tavęs Kražiuose, Rakituose, Žemaitkiemyje ? Ar visos mūsų kovos nėra išpuoštos kryžiaus aukomis iš meilės tau, Viešpatie, ir tavo duotai mūsų tėvynei ?

Viešpatie, priimk mūsų kryžiaus aukas ir įjunk į kryžiaus auką savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus. Amen.9

Kaip mes apverksim savo kaltę, kaip išpa-žinsim savo nuodėmę — mes nusidėjėliai! Palikom, Viešpatie, tave prikaltą ant savo rankomis statytų kryžių. Ant nesuskaitomos daugybės kryžių palikome tave ir guodėmės, kad rasime dar gyvą.

O tu ant jų visų pradėjai mirti, žaizdų bei troškulio kankinamas nelaisvės žemėje... Pabūk, pabūk dar valandėlę gyvas, prailgink savo dievišką agoniją, kol mes sugrįšime.11

DUOK TVIRTYBES, VIEŠPATIE!

Viešpatie, mūsų tėvų Dieve ir mūsų visų Gelbėtojau! Išgirsk, meldžiame, mūsų balsą, kurį siunčiame į tavo didybės sostą.

Antai, atėjo bedieviška tauta iš rytų ir mūsų sodybas pavergė, mūsų bažnyčias uždarė, mūsų kunigus ir daugybę brolių ištrėmė. Viešpatie, kas gi galėjo pasipriešinti šiai baisiai neteisybei, kylančiai ligi paties tavo dangaus! Ar gi ne mūsų broliai išėjo ginti šventos tavo teisės, ar ne jie pasidarė kankiniai už tavo teisybę ir laisvę, kurią buvai mums davęs? Jie budi kaip tavo žvaigždės mūsų tėviškės padangėje; budi ir žiūri, kad piktas priešas neskriaustų mūsų brolių, tavo vaikų.

Dieve, o geras Dieve! parodyk savo gailestingumą — duok jų dvasiai tvirtybės, saugok jų širdis nuo pikto, stiprink jų viltis. Tavo angelai sargai tesaugo jų takus nuo pikto išdaviko, tavo malonė te-gelbsti juos nuo staigios ir neparuoštos mirties. Tegyja jų žaizdos, gautos kovose, tenepersekioja jų šaltis žiemą ir dargana rudenį. Viešpatie, laimink jų kovą už tavo Sūnaus širdžiai pašvęstos tautos laisvę.9

Aš tikiu — dangaus paguoda
Raudančion žmogaus širdin ateis
Po baltuoju gruodžio gruodu
Ir po vasaros vidurnakčio skliautais.

Aš tikiu ne veltui vargo žemėj plūsta
Skausmas rykšte ugnine —
Aš tikiu dangaus galybių siųsta
Sielai kenčiančiai išganymo žinia.8

Į SKAUSMINGĄJA MOTINĄ

Kiek kartų žvelgiame į Kristų kryžiuose, tiek kartų matome tave, o Motin, parymusią su skaudama širdim, su kalavijais širdyje. Atrodo lyg viena neši visus skausmus — Sūnaus ir mūsų, o ypač mūsų motinų ir motinos Tėvynės.

Esi didi, o meilės ir aukos Pilnoji! Dėl to mūs skausmą švelnini, paguodą gausini ir vargų prasmę iškeli ligi Sūnaus prisikėlimo.

Užtarki, kaip ligšiol, visus, o ypač motinas. Globoki jų vaikus — išėjusius iš namų, varomus ir tremiamus. Juk buvai ir esi mūsų žemės budrioji širdis, ne kartą pravirkusi dėl mūsų negalių, vargų ir persekiojimų.

Ramu širdy, o Motin, kai tave mename. Ramiau ir mūsų motinoms ir motinai Tėvynei.9

ŠVENTŲJŲ LIETUVA

ANKINIŲ kraujas paženklino mūsų krikščionybės pradžią ir visą istoriją — ligi nūnai. Lygiai netrūko drąsaus tikėjimo išpažinimo ir šventė-jimo pastangų. Bet mūsų martirologija ir hagiografija tebėra mums patiems dar neatskleista ir į mūsų maldas neįpinta.

Bažnyčia nedraudžia privačiai melstis į visus tuos, kurie mirė šventa mirtim, kaip kankiniai ar išpažinėjai savo tautoje. Galime melsti jų užtarimo sau ir savo tautai ir kartu melsti jiem altoriaus garbės, kad mūsų tautai nestigtų viešai pripažintų šventųjų.

KANKINIAI KARALAIČIAI*

Viešpatie, tu paženklinai krikšto malone dvi jaunas kilmingas širdis ir leidai jose bręsti kristinei sėklai. Tos širdys tikrai buvo nekaltos, Viešpatie, kai jas pakirto mirtingas smūgis. Po to, ilgai trukusi sutema, neleido šių dviejų kankinių šviesai ištrykšti tautoje. Viešpatie, kad bent musų akys ir mūsų jaunimo širdys nūnai gręžtųsi į šiuos du mūsų krikščionybės pradžios žiedus. Jei tau patiktų, Viešpatie, duok viešų ženklų tiems, kurie tyliai maldaus jųjų užtarimo savo broliams ar vaikams, kovojantiems nūnai sunkią krikščionių ištikimybės kovą. Amen.9

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui.

* Broliai Mindaugaičiai — Ruklys ir Rupeikis, nužudyti 1263 m. kartu su tėvu, pirmuoju Lietuvos krikštytoju.

TRIJŲ KRYŽIŲ KANKINIAI

Dieve, kuris viską žinai, parodyk mums tą šviesą, kurią simbolizuoja trys Vilniaus kryžiai. Šventa tradicija mena, kad ten mirė kankiniais trys bernardinai — Antanas, Eustakas ir Jonas, kartu su kitais tave išpažinusiais lietuviais.* Kas jie buvo, Viešpatie? Ar tie negausūs mūsų tautos misionoriai, iškentėję apaštalinę nesekmę, ar tikrieji kraujo kankiniai, kurie liudijo tave ir rengė dirvą naujiems išpažinėjams ?

* Jų šventė, pagal Šventųjų Gyvenimus, minima balandžio 14; jų mirties metai menami 1342.

Jei mūsų žinios nepatvirtintų tokios asmeninės kraujo aukos, tai mūsų širdis neabejoja, jog dvasinė kančia kaupėsi per ilgą laiką, kol atvėrė duris tavo šviesai mūsų tautoje. Duok, Viešpatie, kad per kančią subrendęs tavo malonės vaisius visada liktų gyvas mūsų tautoje, ir tavoji šviesa, kaip Vilniaus kalnelių kryžiai, spindėtų ilgiems laikams. Amen.9

VYSK. MERKELIS GIEDRAITIS
† 1609. 5. 11.

Viešpatie, tu davei mums šviesų žiburį — vyskupą Merkelį. Tu jį iškėlei kaip tvirtą ąžuolą tada, kai mūsų protėviai svyravo ir blaškėsi, audrų įsupti, klaidų supainioti. Jis buvo uolus ir pasišventęs ganytojas, jieškojęs paklydusių sielų, gydęs jų žaizdas, gražinęs juos tavo prieglobstin. Jis buvo tiesus ir drąsus, gindamas tavo Bažnyčios teises.

Teikis, Viešpatie, šj savo tarną ir mūsų tautos dvasinį gaivintoją paženklinti šventųjų garbe, kad, naujai sušvitęs altoriuje, stiprintų mus dabartinėse sutemose, grūdintų kovose, telktų mus aplink vienintelį išganymo šaltinį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui.

Merkelis Giedraitis buvo augštai iškilęs savo gyvenimu, savo pamaldumu ir dvasios kilnumu. Jis buvo apaštalas, kuris šventąjį Kristaus tikėjimą jūsų tautoje išplatino, sustiprino ir giliai įdiegė žmonių širdyse... Apie jo didelį šventumą ir šiandien liudija jūsų žmonės.

Šios kilnios dorybės Mums atrodo kaip tik labai tinkami pavyzdžiai, kuriais ypatingai turėtų sekti visi mylimieji lietuvių tautos sūnūs.

Iš pop. Jono XXIII rašto Lietuvos vyskupams, minint vysk. M. Giedraičio 350 mirties sukaktį, 1959. XII. 8.

ANDRIUS RUDAMINA, SJ

    Dieve, mūsų Viešpatie, tu žinai, kokia kūdikiška meile pasitikėjo tavo gerumu tarnas Andrius; prašome tave, suteik mums, jam užtariant, malonę (paminėk, ko prašai), štai, jis ištikimai tau tarnavo, aukodamas savo gyvenimą artimo meilei misijų kraštuose. Teikis išaugštinti degantį tavo meile apaštalą ir, jei didesnei tavo garbei būtų tinkama, suteik, kad jis netrukus taip pat ir ant žemės būtų iš-augštintas ir mūsų motinos Bažnyčios pakeltas į altoriaus garbę, nes Lietuvai reikia šventųjų. Suteik, kad jis būtų mums vadas pasiaukojančios Dievo ir artimo meilės kelyje pas tave, kuris esi mūsų dangiškasis Tėvas ir mūsų meilė per amžius. Amen.

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui.

Tėvas Andrius Rudamina, kilęs iš Lietuvos, kunigas, kurs atvyko į kinų karalystę skelbti evangelijos, kurią skelbdamas dirbo penkerius metus. Mirė 1631 metų rugsėjo 5 dieną.

Antkapio užrašas kinų ir portugalų kalbomis.

BARBORA ŽAGARIETĖ

Viešpatie, tu leidai mergaitės Barboros kūnui išlikti nepaliestam, kad liudytum buvusią skaisčios mergaitės dvasią. Tu prie jos palaikų leidai vykti nuostabiems pagijimams, kad guostum savo žmones ir stiprintum jų tikėjimą. Leisk, Viešpatie, kad tie palaikai, kurie išliko nepaliesti naikinančios ugnies, būtų nesunaikinami klastingų rankų; tegu jie grįžta prieglobstin tos bažnyčios, kurioje buvo per šimtus metų. Bet kur bebūtų jos relikvijos, tegu jos užtarimas, Viešpatie, lydi ir toliau kenčiančius žmones, kurie maldaus jos pagalbos savo varguose ir negalėse. Amen.9

Umiastauskaitė Barbora gyveno 17 a. pradžioj ir jauna mirė. Jos kūnas, nepaliestas gedimo, gulėjo karste Žagarės bažnyčios rūsy ir išliko nepaliestas gaisro per švedmetį (1655). Buvo užmūrytas rusų įsakymu (1886), išniekintas bolševikų (1940), pagaliau prieš du metu išgabentas iš Žagarės ir kažkur paslėptas. Plačių apylinkių žmonės ją laiko šventąja jau trečias šimtas metų.

Vysk. Ant. Tiškevičius 1755 rašė popiežiui: “Manau verta paminėti Dievui brangios mergaitės kūnelį, daugeliu stebuklų išgarsėjusį. . . Net ir dabar (jis) laikosi nesugedęs, tik yra pajuodęs, kas rodo neginčijamą ugnies pėdsaką. . . Daug kas, nepagydomų ligų suspausti, atvyksta pas ją ir tuojau patiria pagalbą. Begalinis darytųsi pasakojimas, jei atskirų žmonių pagydytas ligas norėčiau bent galais pirštų paliesti.” Vyskupas atpasakoja tik 7 naujausius stebuklus. Apie stebuklus ir žmonių pamaldumą 19 a. pabaigoj rašė Vaižgantas per du “Tėv. Sargo” nr-ius. Plačiau žr. Z. Ivinskio str. Liet. Enciklopedijoj.

VYSK. MOTIEJUS VALANČIUS
† 1875. 5. 29

Tu pašaukei mums, Viešpatie, ganytoją iš paprastų žmonių ir pastatei jį, kad gintų tavo Bažnyčią nuo pavergėjų ir persekiotojų, stiprintų žmonių ištikimybę Kristui, mokytų tiesos, kantrybės, santūraus gyvenimo. Jis išaugo dvasios milžinu, vesdamas savo kaimenę, ir paliko, mirdamas, tokį neužmirštamą uolumo, budrumo ir apaštalinės išminties pavyzdį, jog ligi dabar jau pats jo vardas skleidžia šilumą, gaivina drąsą tavo kuniguose ir tautos tikinčiuosiuose.

Viešpatie, argi šis tavo tarnas ir mūsų ganytojas nebuvo arti tavęs jau čia žemėje? Ar ne tavo malonės ir Šv. Dvasios jis buvo veda-tnas? Duok, kad jo darbai, aukos, maldos ir pavyzdys sušvistų vieną kartą, mums meldžiant, akivaizdžiais švento užtarimo ženklais. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui.

Kentėkite visa, ką daleis Viešpats; nerūgokite ir žinokite, jogia sulauksite gadynės, kurioje praslinks persekiojimai ir vėl su džiaugsmu giedosite bažnyčiose žemaitiškai ir lietuviškai šventas giesmes ... Norėčiau ir numiręs jums būti naudingas ir būsiu, jei skaitydami tą raštą, išlaikysite perspėjimus tame padėtus.

Iš vysk. M. Valančiaus testamentinės “Gromatos”.

JURGIS AMBROZIEJUS PABRĖŽA, OFM

Gimė 1771 Skuode, kunigu įšventintas 1796, dirbo parapijose, vėliau, tapęs pranciškonu, mokė jų mokykloje, pamokslavo, rašė religines knygas, rinko Lietuvos botanikai žoles ir darė aprašus. Žymiausias Lietuvos botanikas, mirė 1849 spalio 30.

KUKLUS buvo, Viešpatie, tavo tarnas Jurgis-Ambroziejus, uolus klausykloj ir sakykloj, pasišventęs jaunimui auklėti ir žmonėms mokyti. Jo šventą gyvenimą ir apaštalo dvasią liudija amžininkai ir gausūs jo kapo lankytojai, maldaują užtarimo.

Suteik, Viešpatie, šiam savo tarnui palaimintųjų garbę. Tegu jis, kitados kreipęs žmonių žvilgsnį į tavo altorius, ilgai netrukus būtų vertas pats žvelgti į mus ir kreipti mus arčiau tavęs, mūsų Viešpatie Dieve. Amen.9

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui.

DIEVO TARNAS JURGIS MATULAITIS †1927. 1. 27

Švenčiausioji ir nedalomoji Trejybe, kuri tau ištikimai tarnaujančių širdyse buveinę pasirenki ir po mirties jų nuopelnus tinkamai atlygini, suteik, meldžiame, kad tavo tarnas arkivyskupas Jurgis, kuris, Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos globos remiamas, apaštališkuoju uolumu tavo Bažnyčiai ištikimai yra tarnavęs, altorių garbe kuo greičiau būtų vertas apvainikuoti. Per Kristų, Viešpatį. Amen.

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui

Duok Dieve, kad tau ir tavo Bažnyčiai dar daugiau galėčiau dirbti, vargti ir kentėti... Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies tau ir tavo Bažnyčiai. Ačiū, Viešpatie, kad mane išvedei iš šio pasaulio, kur klaidžiojau, o gal ir kitus klaidinau, tai vis neva iš uolumo... Dieve, mano Dieve, kaip saldu tau tarnauti!

Iš J. Matulaičio dienoraščio 1913. 4. 5.

ARKIV. TEOFILIS MATULIONIS

Tarp daugelio kankinių, Viešpatie, tu mums davei vieną, kuris, tavo malonės stiprinamas, atlaikė visas baisaus persekiojimo kančias. Tris kartus suimtas, šešioliką metų kalintas, jis vis grįždavo pas savo tikinčiuosius, kaip neįveikiamas ir nepalaužiamas ganytojas. Nebesugrįžo tik po paskutinių penkerių ištrėmimo metų, nes tu, Viešpatie, pasiėmei jį pas save, nuskaidrinęs, kaip naujųjų laikų Jobą nuostabia kantrybe, paprastumu ir švelnumu.

Viešpatie, argi šis šventas ganytojas nėra pavyzdys visiems, kurie nuoširdžiai bando nešti savo kryžių, kad būtų verti savo Mokytojo? Ar jis negalėtų, nūnai būdamas tavo prieglobsty ir tau leidžiant, padėti mums, prašomas, mūsų gyvenimo bandymuose, kančiose, persekiojimuose? Tebūna taip, Viešpatie!

Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį! — Pijus XI, 1936, priimdamas ir bučiuodamas buvusį kalinį vyskupą.

Iš Lietuvos ir vyskupijos nesitrauksiu — mirti aš nebijau! — Vysk. Matulionio žodžiai, pasakyti 1944.

Gerasis ganytojas apvainikavo savo gražų gyvenimą, atiduodamas gyvybę už savo ganomuosius. Jis mirė už tikėjimą: tai tikras kankinys! — vysk. J. M. Amoudru, OP, Šveicarijoj, rašęs po kankinio mirties † 1962. 8. 20.

STASYS ŠALKAUSKIS
† 1941. 12. 4.

Koks nuostabus esi, Viešpatie, savo išrinktuosiuose, kurie iškyla tautoj, kaip žaibas sutemose! Štai, mums davei pasaulietį tuo metu, kai mūsų jaunus protus gaubė tamsumos ir širdis slėgė baisus nerimas. Kentėjo šio švyturio dvasia dėl mūsų klaidžiojimų, netesėjimų, apsileidimų, nusigręžimo nuo tavo valios. Ir jis apaštalo uolumu skelbė mums gyvos dvasios, kristinio atsinaujinimo, moralinio atgimimo šūkius. Jis rašė ir kalbėjo mums visad degančia širdimi, visad švitinčia išmintim, lenkdamas savo tautą tiesos, meilės, taikos kryptim ir liudydamas tavo šventos Bažnyčios palaimą.

Nuoširdžiai tikime jo šventumu, Viešpatie! Nuoširdžiai meldžiame ženklų ir stebuklų, kad tavo tarnas Stasys būtų vertas viešos altoriaus garbės. Per Kristų, Viešpatį ir Atnaujintoją. Amen.9

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui.

Didis esi, Viešpatie, ir kiekvienas tavo žygis yra stebuklingas. Teikis, Viešpatie, padaryti stebuklą mūsų širdyse — teįvyksta jose tavo šventoji valia! Padaryk mus galingus kilniais širdies jausmais ir vesk mus, Viešpatie, į visad jauną amžinybę.

Iš Stasio Šalkauskio sukurtų maldų.

MARIJA PEČKAUSKAITĖ

Trapi siela, Viešpatie, kuri išaugo Marijos žemėje, kuri šiuo vardu buvo krikštyta, pasidarė visiems brangi, o jaunoms širdims ypatingai. Ne dėl to, Viešpatie, kad tu buvai davęs jai talentų, bet dėl to, kad tuos talentus ji pašventė jaunoms širdims auklėti mokyklose ir savo raštuose. Gėrio ilgesys, kuris spindėjo iš visos jos būtybės, darbo ir kūrybos, paliko mumyes neišdildomus palaimingos įtakos pėdsakus.

Viešpatie, leisk šiai sielai veikti ir toliau nuostabiu savo spindėjimu iš anapus. Leisk jai veikti tas sielas, kurios bus reikalingos tavo pagalbos. Amen.

Kiekvieną rytą ji klausydavo mišių ir melsdavosi taip, jog nieko daugiau nematydavo. Mes žiūrėdavome į ją ir sakydavome: kadgi ir mes galėtume taip melstis! Ji kreipė mus į gera jau pačiu savo buvimu. Ir dabar ji likusi mano atminty kaip idealiausia mokytoja, kilniausia moteris.

Buvusi Pečkauskaites mokinė Trakų progimnazijoj.

KUN. ALFONSAS LIPNIŪNAS

Viešpatie, be tavęs neišauga joks geras mūsų širdyje. Be tavęs nebūtų sušvitęs mūsų gyvenime ir kunigas Alfonsas. Visuose jis matė tavo gėrio žėresį, visus sveikino atviros širdies šypsniu. Jo žodis kaitino sielas sakykloje, guodė ir kėlė klausykloje. Jis kvėpė jaunimui kristinį idealizmą, globojo šeimas, padėjo vargstantiems. Net įkalintas, nemažino savo uolumo — dalinosi su visais paskutiniu kąsniu, guodė, lankė ligonius, teikė jiem išrišimą. Ir mirė jis kaip įkalintas apaštalas...*

Viešpatie, argi tavo tarnas Alfonsas nebuvo mums šventumo atšvaitas? Ar sklidusi per jį šiluma ir paguoda galėtų liautis nūnai, kai tu jį globi šviesiose savo buveinėse? Priimk, meldžiame, mūsų prašymus, kai juos kreipsime į tave, mūsų Tėve, per šį mūsų tautos brolį. Amen.9

* Vokiečių kalintas Stutthofe †1945. 4. 28, palaidotas Pucke, prie Dancigo.

MOTINA MARIJA KAUPAITĖ

Šv. Kazimiero seserų kongregacijos steigėja ir ilgametė generalinė vyresnioji gimė 1880.1.6, Lietuvoj, mirė 1940. 4. 17 Amerikoj, palikusi švento gyvenimo ir apaštalinio uolumo pavyzdį.

Mylimasis Jėzau, suteik, meldžiame tave, kad tavo tarnaitė, Motina Marija, kuri šioje žemėje gyveno artimoje vienybėje su Eucharistine Esybe, galėtų per Nekaltosios Dievo Motinos ir šventojo Kazimiero užtarimą būti regimų ženklų ir stebuklų į garbę išaugštinta. Todėl meldžiame tave, kad didesnei tavo garbei ir sielų išganymui tavo galybe ji būtų įskaityta į palaimintųjų skaičių. Amen.

APAŠTALAUTI TEN, KUR SUNKIAUSIA

Mes privalome būti jėga — visur įeinančia, įlendančia, prasimušančia, apimančia, ne tik tokia, kuri ginasi. Turime taikytis ir mokytis prisitaikyti prie visokių, nors ir sunkiausių aplinkybių. Pirmų pirmiausiai eiti tenai, kur sunkiausia; tenai stoti į darbą ir tenai organizuotis ir kitus organizuoti.

Nors esame pasiketinę darbuotis tarp savo tautos, bet neprivalome užsidaryti tik savo tautoje. Matydami ir kitur Bažnyčios reikalus, turime ir ten siekti. Tikiuosi, kad tarp mūsų visada bus užtektinai vyrų su pasišventimu, kurie eis Dievui tarnauti ir dirbti visur — ir tarp svetimųjų, — kada to reikalaus Dievo garbė ir Bažnyčios labas. (Iš arkiv. J. Matulaičio dienoraščio 1911. 1. 13).

APIE LIETUVIŲ TIKĖJIMĄ

Lietuvių tautai po didžiojo karo, Dievui padedant, atgavus laisvę, mes savo akimis esame regėję lietuvių tikėjimą bei maldingumą, taip uoliai ir ilgai išlaikytą įvairiuose bandymuose ir varguose. — Pijus XI, konstitucija “Lithuanorum gente”, 1926. 4. 4.

Lietuvių tautą pažinojau nuo 1932 ligi 1938 metų ir galėjau stebėtis jos tikėjimu. Tikėjimas paprastas ir gražus, kaip gražūs ir paprasti kryžiai, kurie lietuvių laukams suteikia skirtingą bei charakteringą bruožą... Mintis savaime grįžta prie vienos skulptūros, kuri tiek pat dažnai, kaip ir kryžius, puošė kelius. Tai susimąstęs, rymojąs Jėzus — Rūpintojėlis. Jis ir išreiškia dabartinę katalikų Bažnyčios kančią Lietuvoje. Visi, kurie pažįstame ano meto Lietuvą, kurie mylime gerą lietuvių tautą, meldžiame iš širdies, kad katalikybė vėl imtų bujoti tame krašte, ir kad po tos Kalvarijos vėl grįžtų Prisikėlimas. — Arkiv. Antonio Samorė, buv. ap. nunciatūros sekr. Lietuvoj, dabar ypatingų Bažnyčios reikalų sekretorius Vatikane.

Lietuvių tautos tikėjimas niekur krikščionių tarpe nebuvo pralenktas. Nė viena tauta nėra daugiau kentėjusi už savo ištikimybę Bažnyčiai ir tikėjimui, kuris sudaro taip gyvą jos gyvenimo dalį. — Kard. Richard J.Cushing, Boston 1953.

 

ŽMONIJOS MALDOS

AUTOS yra vienos žmonijos šeimos nariai. (Pijus XI). Žmonija yra didžiausia tautų bendruomene, skirta būti Kristaus karalyste. Dievas Kristuje norėjo suderinti su savimi pasaulį (plg. 2 Kor. 5, 19). Kristus meldė Tėvą, “kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs” (Jon. 17, 21).

Kristus atpirko žmoniją. Jis yra visų Išganytojas, nors patikslinant su Paulium, ypač tikinčiųjų. Jis Išganytojas ir netikinčiųjų, nes ir jie, Pijaus XII žodžiais, yra jo broliai pagal kūną, pašaukti, kaip ir mes, tam pačiam išganymui.

Jei tiek daug žmonių apgailėtinai stovi šalia Kristaus ir nesiryžta aukotis dieviškos malonės vadovybei, tai dėl to nėra kalti tik jie patys. Kalti ir tikintieji, sako Pijus XII, kurie neprašo karšta malda Dievą jiems šios malonės. Todėl popiežius pakartotinai ragina visus, dėl karštos Bažnyčios meilės ir sekant dieviškojo Išganytojo pavyzdžiu, to ištvermingai maldauti (encik. apie Mistinį Kristaus Kūną).

TAIKA ŽEMĖJE38

38 Jono XXIII enciklikos Pacem in terris įžanga.

    Labai didingas darbas laukia visų geros valios žmonių — darbas atstatyti žmonijos šeimos santykius tiesoje, teisingume, meilėje ir laisvėje; santykius tarp žmonių, piliečių ir jų valstybių; tarp atskirų žmonių, šeimų, draugijų ir tautų su pasauline jų bendruomene. Kilniauias darbas — įgyvendinti taiką pagal Dievo planą...

Kiekvienas tikintysis turi būti šviesos kibirkštėlė, meilės centras ir gaivinantis raugas tarp savo brolių. Ir jis tai bus juo tobuliau, juo arčiau gyvens vienybėje su Dievu savo širdies gelmėse. Taikos nebus tarp žmonių, kol jos nebus kiekviename iš mūsų, kol mes neatstatysime savyje Dievo nustatytos tvarkos... Toks kilnus augš-tas yra šis uždavinys, jog jo įgyvendinti negalima žmogiškom galiom, nors jos būtų įkvėptos labiausiai girtinos valios. Kad žmonijos bendruomenė ištikimiau atspindėtų Dievo karalystę, reikia pagalbos ir ji turi ateiti iš augštybių.

Viešpats kalba apie taiką
savo tautai ir savo šventiesiems
ir tiems, kurie gręžiasi į jį širdimi...
Gailestingumas pasitiks ištikimybę,
taika ir teisybė pasibučiuos,
ištikimybė žels iš žemės
ir teisybė žiūrės iš dangaus.

Ps. 84

Į KRISTŲ, PASAULIO VALDOVĄ

    Kristau, žmonių giminės Viešpatie, pasigailėk tautų, kurias brangiu krauju atpirkai. Siųsk joms taiką, duok joms meilės, vesk teisingumu pagrįstos sutartinės ke

liu.Tu neši mums gyvybę ir gyvenimą, kai mes patys sėjame mirtį ir nebūtį. Tu padarai vaisingas mūsų kančias ir negales, kai mūsų laimėjimai į jėgą išsigimsta.

Tu mums viešpatauk, prašome, tene-valdo mūsų pyktis. Tu mus tvarkyk — tegu praeina pro mūsų žemę visos audros. Tu kurk mūsų žemėje dangaus karalystę. Amen.

ŠIRDŽIŲ ŠVIESA

U didieji popiežiai — Pijus XI ir XII, vedini gilaus rūpesčio, paaukojo žmoniją Jėzaus ir Marijos Širdims. Širdis, dieviškos meilės versmė, visad atsivėrusi žmonijai. Ji šaukiasi atliepiama iš žmonių pusės... Šv. Jonas sielvartavo savo evangelijų pradžioj, kad Šviesa atėjo pasaulin, bet pasaulis jos nepažino ir nepriėmė. Kad pasaulis atsivertų Šviesa; ir Meilei, minėtieji popiežiai parengė pasiaukojimo aktus ir kvietė tikinčiuosius dažniau melstis. Šiais aktais sutelkiamas mūsų dėmesys ties visos žmonijos atpirkimu.

ŽMONIJOS PAŠVENTIMAS

Švenč. Jėzaus Širdžiai *

* Kalbama Kristaus Karaliaus šventėje.

Mylimiausias Jėzau, žmonių giminės Atpirkėjau, pažvelk į mus, nužemintai suklupusius prieš tavo altorių. Mes esam tavo, ir tavo būti norime. Štai šiandien kiekvienas mūsų noromis pasišvenčiam tavo švenčiausiajai Širdžiai, kad dar tvirčiau galėtume su tavim susijungti. Daugybė žmonių niekad nėra tavęs pažinę; daugybė, niekindami tavo įsakymus, yra tavęs išsižadėję. Gailestingasis Jėzau, pasigailėk vienų ir antrų ir visus patrauk prie savo švenčiausios Širdies.

Būki, Viešpatie, karalius ne tik tikintiesiems, kurie niekad nebuvo nuo tavęs pasitraukę, bet ir sūnums palaidūnams, kurie tave paliko. Padėk jiems greitai grįžti į Tėvo namus, kad nežūtų iš bado ir skurdo. Būki karalius tiems, kurie yra apvilti klaidingu mokslu arba atskilę dėl nesantaikos. Pašauk juos į tiesos ir tikėjimo vienybę, kad greitai būtų viena avidė ir vienas ganytojas.

Saugok, Viešpatie, savo Bažnyčią ir suteik jai tikros laisvės. Suteik visoms tautoms ramybės ir tvarkos. Padaryk, kad visoje žemėje nuo krašto ligi krašto skambėtų tas pats šūkis: Garbė dieviškajai Širdžiai, per kurią mums atėjo išganymas. Garbė jai per amžius. Amen. (Pijus XI, encik. Quas Primas, 1925, 12. 11).

PASAULIO PAAUKOJIMAS

Nek. Marijos Širdžiai

    Rožinio Karaliene, krikščionių pagalba, žmonijos priebėga, visų kovų laimėtoja, — maldaudami suklumpam ties tavo sostu ir esam tikri sulauksią gailestingumo, malonės ir veiksmingos pagalbos savo dabartiniame prispaudime. Nė iš tolo nedrįstam to laukti dėl savo nuopelnų, bet tikimės to vien dėl neišsemiamo tavo motiniškos Širdies gerumo.

Tau, tavo nesuteptajai Širdžiai pasivedame mes šią lemtingąją žmonijos istorijos valandą. Tau pasišvenčiam mes vienybėje su šventąja Bažnyčia, mistiškuoju tavo Jėzaus kūnu, kurio visokeriopai kankinami sąnariai taip kruvinai kenčia. Tau pasišvenčiam mes su visu pasauliu, kuris, savo nelabumo auka, plėšosi klaikioj nesandoroj ir liepsnoja neapykantos ugnyje.

Negalės tavęs nesujaudinti toks neapsakomas medžiaginis ir dvasinis skurdas. Tu negalėsi ramiai žiūrėti, kokį skausmą ir siaubą kenčia tiek daugel tėvų ir motinų, vyrų ir žmonų, brolių ir seserų ir nekaltų kūdikių. Tu negalėsi likti nejautri regėdama, kaip baisiose skerdynėse draskomi kūnai, o sielos blaškosi mirtinės baimės ir amžinos pražūties pavojuje.

O Gailestingumo Motina, išmelsk mums iš Dievo taiką! Bet pirmų pirmiausia išmelsk tų malonių, kurios vienu akimirksniu gali pakeisti žmogaus širdį, — malonių, kurios parengia taiką, ją sukuria ir užtikrina. Melskis už mus, Taikos Kara-liene, ir suteik karo siaubiamam pasauliui taiką, kurios laukia tautos, — tiesos, teisingumo ir Kristaus meilės taiką. Suteik pasauliui taiką ir sielų ramybę, kad tvarkos rimty plistų Dievo karalystė.

Savo globą suteik ir netikintiesiems bei visiems, kuriuos dar tebeglobia mirties šešėlis. Tenužengia ir jiems taika ir teuž-teka tiesos saulė, kad jie vienybėj su mumis galėtų melstis vienatiniam pasaulio Atpirkėjui: Garbė Dievui augštybėse, ir ramybė žemėje geros valios žmonėms.

Suteik taiką ir toms tautoms, kurios suklydusios ar per nesandorą yra atsiskyrusios, ypatingai toms, kurios savotišku būdu tave garbina, kurių kiekvienuose namuose garbingoje vietoje buvo tavo paveikslas, šiandien gal paslėptas belaukiant geresnių dienų. Grąžink jas į vienintelę Kristaus avidę, pas vienintelį ganytoją.

Suteik taiką ir pilnutinę laisvę šventajai Dievo Bažnyčiai. Užtvenk vis labiau beįsisiūbuojantį naujosios pagonybės tvaną. Ugdyk tikinčiuosiuose skaistumo meilę, krikščionišką gyvenimo būdą ir apaštališką uolumą, kad savo nuopelnais klestėtų Dievui tarnaujančios gentys.

Kadaise Bažnyčia ir visa žmonija buvo paaukota tavo Jėzaus Širdžiai, kad jinai, visos mūsų vilties šaltinis, būtų joms pergalės bei išsigelbėjimo ženklas ir lai-das. Taip ir mes šiandien visiems laikams pasiaukojame tau ir tavo Nesuteptąją: Širdžiai, tu mūsų Motina ir pasaulio Karaliene, kad tavo meilė ir globa pagreitintų Dievo karalystės triumfą, kad visos tautos taikoje tarp savęs ir su Dievu tave garbintų ir kad nuo vieno pasaulio galo ligi kito kartu su tavim giedotų amžinąjį garbės, meilės ir dėkingumo Magnificat Jėzaus Širdžiai— Tiesos, Gyvenimo ir Taikos šaltiniui (Pijus XII, 1942. XII. 17).

    Švenčiausioji Mergele Marija, kuri taip patikai Dievui, kad tapai jo Sūnaus Motina — būdama nekalta savo kūnu ir siela, savo tikėjimu ir meile — štai, vargai tų, kurie jieško tavo galingo užtarimo. Piktasis žaltys, prieš kurį buvo ištartas pirmykštis pasmerkimas, tebepuola ir tebevilioja į pinkles vargšus Jievos vaikus.

Tu, palaimintoji Motina, Karaliene ir Gynėja, kuri pirmajame savo pradėjimo momente sumindžiojai priešo galvą, priimk maldas tų, kurie yra vienos širdies su tavimi, ir pristatyk jas dieviškajam sostui, kad mes niekada nepakliūtume į pinkles, kurias priešas mums pastato; kad visi pasiektume išganymo vartus ir kad Bažnyčia bei krikščionija, visada pavojų apsupta, vėl galėtų giedoti išsilaisvinimo, pergalės ir taikos himną. (Pijus X, 1904).

BAŽNYČIA PASAULYJE

AŽNYČIA pastaruoju laiku rodo nuostabių pastangų priderinti savo misiją pasaulyje. Pop. Pauliaus VI žodžiais, Bažnyčia nori stovėti tarp Kristaus ir pasaulio ne kaip atstumianti užtvara, ne kaip sau tikslas, bet giliai susirūpinusi būti Kristaus Bažnyčia, veikianti Kristuje ir dėl Kristaus. Kartu ji nori būti žmonių Bažnyčia, veikianti tarp žmonių ir dėl žmonių. Ji siekia Kristų nešti į gyvenimą ir gyvenimą jam priartinti. — Šios naujos pastangos verčia ir mus susimąstyti.

SĄLYTIS SU PASAULIU39

39 Iš Pauliaus VI enc. Ecclesiam suam, 1964. 8. 1.

    Mes trokštame, kad Dievo Bažnyčia būtų tokia, kokios nori Kristus: viena, šventa, siekianti tobulumo... Tai nelengvas kelias, nes dvasinis ir moralinis tobulėjimas priklauso nuo sąlygų, kuriose Bažnyčia gyvena. Ji negali liktis nejautri aplinkos gyvenimui, kuris keičiasi. Gyvenimas skverbiasi į Bažnyčią tūkstančiais takų ir daro įtakos jos narių elgsenai bei laikysenai.

Bažnyčia gyvena pasaulyje ir nėra iš jo išskirta. Bažnyčios nariai alsuoja pasaulio kultūra, priima jo įstatymus, pasisavina papročius. Tas nuolatinis Bažnyčios sąlytis su pasaulio bendruomene iškelia įvairių problemų, kurios ją lydi per visą istoriją. Bažnyčia iš vienos pusės saugo ir gina krikščioniškąjį gyvenimą, kad jis nebūtų pažeistas, iškreiptas,

užgniaužtas. Iš kitos pusės krikščioniškasis gyvenimas turi prisitaikyti prie tų papročių ir tos mąstysenos, kurią jam siūlo ir teikia aplinka. Iš to kyla uždavinys — visa suderinti su pagrindiniais religijos bei moralės reikalavimais ir kartu bandyti tuos papročius bei mąstyseną pakelti, sukilninti, nuskaidrinti, pašventinti. Tai didelis uždavinys, kuris Bažnyčią verčia amžinai budėti...

DIALOGAS SU PASAULIU

Tikėjimas yra dialogas (pokalbis) tarp Dievo ir žmogaus. Bažnyčia tą pokalbį tęsia ir siekia, kad jis būtų pasauliui išganingas. Šis pokalbis turi atspindėti tikrąjį supratimą, pagarbą, meilę ir gerumą, kuris atitinka Kristaus mokslą: nieko nesmerkti iš anksto, nieko neužgauti, vengti tuščių ir nevaisingų ginčų. Pokalbio klimatas turi būti draugiškumas ir tarnavimas. Niekas iš to dialogo nėra išskiriamas, nei atmetamas, jei pats to nenori. (Iš Pauliaus VI enc. Ecclesiam suam).

Jei pasaulis galvoja esąs svetimas krikščionybei, tai Bažnyčia nelaiko save svetima pasauliui, nesvarbu, kaip jis laikysis jos atžvilgiu. (Iš Pauliaus VI kalbos Betliejuje).Težino pasaulis, jog Bažnyčia žiūri į jį su giliu supratimu, nuoširdžiu stebėjimusi ir nuoširdžiu noru ne jį nugalėti, bet jam tarnauti; ne jį paniekinti, bet jį įvertinti; ne jį pasmerkti, bet sustiprinti. (Iš Pauliaus VI kalbos, atidarant Vatikano santarybos II sesiją).

HIMNAS BAŽNYČIAI40

Štai, mūsų dvasios apraiškos renkasi aplink Viešpatį
Ir pranyksta iš mūsų kartu su skrendančiomis liepsnomis!

Mūsų miestai yra kaip dideli altoriai,
    kurie dieną naktį dega, o mūsų katedros stovi juose kaip atviri šventieji indai.

Mūsų bokštai stovi kaip žvakės naktyse,

Mūsų paveikslai įgavo sparnus ir
    mūsų knygų puslapiai plasdena ore kaip degantys lapai.

Mes paaukojome pasaulį, o dabar aukojame nematomas erdves —

Kas gali pagrobti tą derlių, kuris glūdi nematomybės prieglobsty ?

40 Autorė Gertrud von Le Fort, kilusi iš tų prancūzų hugenotų, kurie 18 a. pradžioj įsikūrė prūsų Lietuvoj. Žymi rašytoja - mistike 1925 m. tapo katalike. Šie jos posmai — ištrauka iš jos “Himnų Bažnyčiai”.

BAŽNYŽIOS ŽYMĖ — MEILĖ

    Kristaus meilė yra tokia plati, jog nieko neišskiria. Dėl to Išganytojas išliejo savo kraują, kad kryžiuje sutaikytų su Dievu ir vienoje meilėje suvienytų visus žmones, kokios jie būtų kilmės ar tautos.

Tikroji Bažnyčios meilė reikalauja, kad mes, to paties Kūno nariai, stovėtume už vienas kitą ir džiaugtumės, kai vienas narys yra gerbiamas, ir atjaustame, kai kitas kenčia. Ta pati meilė mus skatina laikyti Kristaus broliais ir tuos, kurie atsiskyrė nuo Bažnyčios kūno, bet yra pašaukti tam pačiam išganymui, kaip ir mes. Kristus mus moko mylėti ne tik kilusius iš kitos, negu mes, tautos ar kraujo, bet ir mūsų priešus.

Giedokime tat su tautų apaštalu Kristaus meilės plotį, ilgį, augštį ir gylį, nes tos meilės negali susiaurinti joks kilmės ar papročių skirtumas... *

Aš klaupiuos ant kelių prieš Tėvą,
iš kurio gauna vardą bet kuri tėvystė.
Jis leidžia, pagal savo garbės lobius,
stiprėti jums jėga, jo Dvasioje, į vidinį žmogų,
kad jūsų širdyse tikėjimu gyventų Kristus
ir būtumėte įsišakniję bei sutvirtėję meilėje.

Supraskite drauge su šventaisiais,
koks yra plotis, ilgis, augštis ir gylis
Kristaus meilės, viršijančios visokį žinojimą,—
kad tai pažinę būtumėte pripildyti
visos Dievo pilnatvės.

O tam, kuris veikiančia savo jėga
gali padaryti mumyse nepalyginamai daugiau,
negu mes prašome ar išmanome, —
tebūna garbė Bažnyčioje ir Jėzuje Kristuje
per visas kartas amžių amžiais. Amen.
    Efez. 3, 14 - 21

KRISTUS BAŽNYČIOJE

RISTUS yra Bažnyčioje kaip jos dvasinė galva; jis ją moko, jai vadovauja, ją pašvenčia. Bažnyčia neatskiriama nuo Kristaus, kaip tėkmė nuo versmės, kaip šakos nuo kamieno. “Bažnyčia yra Išganytojo pilnybė ir atbaigimas” (šv. Tomas Akv.).

 

Kristaus veikimas Bažnyčioje išsiplečia į visus, kurie jį išpažįsta ir gyvena jo atpirkimo vaisiais. Per krikštą mes įsijungiame Bažnyčion ir kartu tampame gyvaisiais Kristaus kūno sąnariais. Taip mes laimime išganymą ir kartu dalyvaujame išganymo vyksme. Mūsų gyvenimas ir veikimas Kristuje pasidaro šakotas, kartais dramatiškas, bet visada pilnas gilaus įkvėpimo.

KRISTUS — ŽMOGAUS BROLIS

Mes žinome, kad žmogus grumiasi su savimi. Jo širdyje yra neaiškumas ir kančia. Bet mes turime naujieną, kuri, tikime, duos atsakymą. Mes ją skelbiame su pasitikėjimu, nes ji yra žmogiška naujiena, žmogaus žodis žmonėms. .. Kristus buvo žmogus tarp žmonių su naujiena žmonėms. Jis buvo žmogaus brolis, draugas, bendrakeleivis. Jis buvo Dievo siųstas į pasaulį ne jį smerkti, bet išganyti. Nėra žmogiškos savybės, kurios jis negerbė, nepakėlė, neatpirko. Nėra žmogiškos kančios, kurios jis nesuprato, neprisiėmė, nesukilnino (Iš Pauliaus VI kalbų Šv. Žemėje).

SKELBTI PILNĄ KRISTŲ!

Mes turime skelbti Kristų sau ir pasauliui: Kristų, savo pradžią, savo gyvenimą ir vadovą, savo viltį ir tikslą. Turim skelbti Kristų, įsikūnijusį Žodį, Dievo ir žmogaus Sūnų, pasaulio Išganytoją, žmonijos viltį ir jos augščiausį Viešpatį; Kristų, gerąjį ganytoją, gyvenimo duoną, vyriausiąjį kunigą ir mūsų auką, vienintelį tarpininką tarp Dievo ir žmonių, pasaulio Išgelbėtoją, amžinąjį laikų Karalių; Kristų, kuris skelbė, jog mes esame jo išrinktieji, jo mokiniai, jo apaštalai, jo liudininkai, jo tarnai, jo atstovai ir jo gyvieji nariai, sujungti drauge su tikinčiųjų bendruomene didingame ir nuostabiame mistiniame kūne, jo Bažnyčioje.

Iš pop. Pauliaus VI kalbos, atidarant Vatikano santarybos II sesiją.

EVANGELIJOS ŠVIESA 41

41 Iš pop. Pauliaus VI kalbos, atidarant Vatikano santarybos III sesiją.

    Evangelija yra šviesa, geroji naujiena, gyvenimo energija. Ji yra atgimimas ir išganymas. Todėl ji kuria ir kartu apibrėžia naują gyvenimo būdą. Ji, tariant šv. Pauliaus žodžiais, padeda “ištirti, kas yra Dievo valia, kas gera, kas tinka ir kas tobula” (Rom. 12,2).

Evangelija pažįsta, guodžia ir gydo žmonių nedalią su įžvalgiu, kartais širdį veriančiu nuoširdumu. Bet ji nesiduoda suvedžiojama iliuzijų, tarsi žmogui užtektų savęs paties ir laisvės reikštis pagal savo įgeidžius. Ji lygiai nesiduoda palenkiama beviltiškam nusiminimui, tarsi žmogaus prigimtis būtų nepagydomai sugedusi. Evangelija mums kalba apie “pasaulį”, t. y. tą pasaulio dvasią, kuri spiriasi tikėjimo šviesai ir malonės dovanai. Toji “pasaulio dvasia” naiviai tiki, jog žmonės vien savo jėgomis gali save išreikšti ir atbaigti... Mūsų didžioji pareiga, gyvenant pasaulyje, nebūti pavergtiems anos dvasios. Evangelija mus įpareigoja daryti skirtumą, kaip sako šv. Paulius: “Visa ištirkite; kas yra gera, laikykitės” (1 Tęs. 5, 21).

MALDA

Viešpatie Jėzau Kristau, tu jungi viename kūne visas šeimas ir visas pasaulio tautas. Tu padarei mus visus vaikais vieno Tėvo. Tu trokšti, kad mes gyventumėm vienybėje, kaip tu su savo dangaus Tėvu. Sukurk mumyse širdį, kuri mylėtų visus, kuriuos tu myli, ir kiekvieną žmogų — mūsų brolį. Leisk mums suprasti tiesą, kurią mums dovanojai per šventą krikštą: kad gyvenimas mus visus jungia, kad mūsų paskirtis visus vienija, kad šventoji komunija kiekvieną kartą mums visiems leidžia suartėti. Išmokyk mus gyventi, kaip gyvus narius tavo kūno, kaip tikrus vaikus tavo Bažnyčios. Tik vieno leisk mums baimintis: prarasti vienybę tavyje.

Atleisk, Viešpatie Kristau, kad mes taip maža gyvename su tavo Bažnyčia, ir kad mes neišgyvename tų žaizdų, kurias suteikia jai kiti. Viešpatie, išmokyk mus jautriai pajusti skausmą, kurio šaltiniu yra bloga spauda, knygos, filmas ir radijas. Pasakyk mums skar

džiu balsu, kad mes, tavo tikintieji, negalime laikytis tų pačių gyvenimo gairių, kaip tie, kurie tavim netiki. Tu esi visur, Viešpatie, — didžiosiose gyvenimo gatvėse; esi bendrakeleivis kiekvieno žmogaus. Išmokyk mus tave atpažinti žemės kryžkelėse. Amen.72

TIKINČIŲJŲ VIENYBĖ

ABAI senas ir visad gyvas rūpestis, kad visi, kurie tiki, o ypač kurie išpažįsta Kristų, būtų vienos minties, valios ir širdies. Tikinčiųjų vienybės mintis plečiasi, ir mes, kurie panašiai jaučiame, negalim stovėti nuošaliai.

KRIKŠTO IR TIKĖJIMO JUNGTIS

Kristaus gimimas apsprendė krikščionių kilmę. Galvos gimimas yra drauge ir kūno gimimas. Jei kiekvienas iš pašauktųjų j tikėjimą turi savo eilę laike, jei visi Bažnyčios vaikai yra paskirstyti istorijos bėgyje, vistiek visumoje tikintieji, gimę iš krikšto šaltinio.., yra su juo (Kristumi) pagimdyti šiame dvasiniame kūne. — Šv. Leonas Didysis.

Kiekvieno tikinčiojo vienybė su Kristum prasideda krikštu, sustiprinama sutvirtinimu ir atbaigiama Eucharistija. Tačiau negali būti tobulos tikinčiųjų vienybės su Kristumi (Galva), nė vieningumo tarp to paties gyvo ir regimo organizmo narių, jei dvasinio tobulumo, kulto ir sakramentų ryšiai nebus jungiami išoriniu to paties tikėjimo išpažinimu (Jonas XXIII, enc. Aeterna Dei).

Didžiausias ryšys yra pilnas ir tikras tikėjimas, kuriam niekas negali nieko pridėti, nei atimti, nes jei tikėjimas nėra vieningas, tai nėra jokio tikėjimo (Pop. šv. Leonas Didysis).

Vienas yra Dievas, vienas taip pat tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, Žmogus, Kristus Jėzus (1 Tim, 2, 5).

BAŽNYČIA ESAME MES. . .

    Mes esame mistinio Kristaus kūno nariai. Esame pakrikštyti. Esame meilės vienybėje su visa šventa, regimąja Dievo tauta. Kaip kunigai, esame paženklinti ypatingu charakteriu. .. Mums uždėta misija įamžinti laike ir pratęsti žemėje Kristaus išganymo darbą.

Kadangi Bažnyčia esame mes ir ji yra čia, tai čia yra Šventoji Dvasia, Ramintoja, kurią Kristus pažadėjo apaštalams: “Aš melsiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Ramintoją, kad pasiliktų su jumis per amžius; duos jums tiesos Dvasią, kurios pasaulis negali priimti, nes jos nemato ir jos nepažįsta. Jūs gi pažinsite ją, nes ji pasiliks pas jus ir bus jumyse” (Jon. 14, 16-17).

Yra du veiksniai, kuriuos Kristus pažadėjo ir paliko savo darbui pratęsti ir atbaigti. Tai apaštalai ir Šventoji Dvasia. Apaštalai yra išorinis veiksnys, kuris ugdo išviršinį Bažnyčios kūną, suteikia jam regimąją, socialinę sąrangą. Šventoji Dvasia yra vidinis veiksnys, kuris veikia atskiruose asmenyse ir visoje bendruomenėje; ji kelia, gaivina, pašventina.

Kaip per pirmąsias Sekmines, taip ir šiandien, Šventoji Dvasia be paliovos veikia. Tai ji be paliovos mus jungia su Kristumi. .. Vienybėje su Kristumi, Šventosios Dvasios vedama, Bažnyčia nori aptarti pati save... Ji nori galutinai susitelkti prie savęs, geriau sakant, nori surasti save dieviškojo Įsteigėjo mintyje — ne tam, kad pasigėrėtų savimi, o kad galėtų geriau atlikti savo misiją, būtent — sujungti pasaulį su Kristumi... Pažinusi save geriau, pamačiusi savo santykį su Kristumi, Bažnyčia savaime nori atsinaujinti. -— Iš Pauliaus VI kalbos, atidarant Vatikano santa-rybos III sesiją.

DĖL ATSISKYRUSIŲ BROLIŲ 42

42 Iš Pauliau VI kalbos, atidarant Vatikano santary-bos II sesiją.

    Atsiskyrusiųjų krikščionių sąjūdžiai nūnai rodo du dalykus: pirma, kad Kristaus Bažnyčia yra viena ir todėl turi būti vienintelė; antra, ši paslaptinga, matoma vienybė galima įgyvendinti tik tada, kai yra vienybė tikėjime bei dalyvavime tuose pačiuose sakramentuose ir vienos bažnytinės vadovybės organiškame suderinime. Tokia vienybė nepaneigia įvairumo išraiškose (formose), sąjūdžiuose, teisėtose institucijose ar veikimo būduose.

Jei iš mūsų pusės (katalikų Bažnyčios) buvo kaltės dėl krikščionių suskilimo ir atsiskyrimo, tai nuolankiai meldžiame Dievą mums atleisti ir to prašome savo brolių, kurie jaučiasi mūsų užgauti. Iš savo pusės mes atleidžiame užgavimus, kuriuos Katalikų Bažnyčia iškentėjo, ir užmirštame skausmą, pakeltą per ilgą nesutarimo ir atsiskyrimo laiką. Teišklauso dangaus Tėvas mūsų maldos ir tesuteikia mums tikrą brolišką ramybę.

BAŽNYČIOS AUTORITETAS

    Visų Kristaus kūno narių bendras veikimas turi pasireikšti išoriniu būdu: išpažįstant tą patį tikėjimą, bendraujant tuose pačiuose sakramentuose, dalyvaujant toje pačioje aukoje, pagaliau uoliai vykdant tuos pačius įsakymus. Prie to dar turi būti regima galva, iš kurios eitų visokia veikla ir visų bendradarbiavimas tam pačiam tikslui. Mes čia turime mintyje Jėzaus Kristaus vietininką žemėje. Kaip dieviškasis Išganytojas atsiuntė pagalbininką — tiesos Dvasią, kad ji, jo vietoje, perimtų neregimą Bažnyčios vadovavimą, taip jis įpareigojo Petrą ir jo įpėdinius perimti regimą krikščioniškos visuomenės vadovavimą. (Pijus XII, enc. Apie mistinį Kr. kūną).

Petru ypatingu būdu rūpinosi Viešpats. Jis meldėsi už Petro tikėjimą, tartum kitų ištvermė savaime bus užtikrinta, jei jų galva nebus nugalėta. Petro asmenyje yra apsaugota visų stiprybė. Tat dieviškos malonės pagalba seka tokia tvarka: stiprybė, kurią Kristus teikia Petrui, kitiems apaštalams suteikiama per Petrą... Petro soste veikia (ir toliau) jo galia, reiškiasi jo autoritetas (šv. Leonas Didysis).

UŽ POPIEŽIŲ, TAUTŲ TĖVĄ

    Dieve, tu leidai tautų įvairumą, bet tu norėjai išvidinės jų vienybės. Tu norėjai, kad žmonija būtų tarsi viena šeima, globojama ir vadovaujama vieno Tėvo. Tu davei mums jį, kupiną didžios meilės ir tvirtybės, kad lygintų mūsų skirtumus, derintų pažiūras, glaustų mus į vienybę. Laikyk jį, Viešpatie, sveiką ir tvirtą. Duok jam jėgos nenumaldomai siekti tavo vaikų sutartinės ir didžios taikos.

Tepasireiškia per jį, Viešpatie, tavo valia ir tėviškoji galia. Temoko jis mus ir pašvenčia, tejungia mus ir kuria mumyse taikos dvasią. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Petro laivas plauks, kaip plaukęs, * Ten, kur Kristus iria jį, * Nors neliausis vėjas kaukęs * Ir audra baisi.

Visą kelionę Dievo malonė * Saugos ir budės: * Gailestingoji Dvasia Šventoji * Amžiais, ves, lydės.

Džiaukis, Motina Lietuva, * Tu po Kristaus vėliava, * Šioj kelionėje nežūva, * Petro laivo įgula.

Kristaus brangioji, liaudie šventoji, * Pauliaus vedama, * Jūra audringa plauk ištvermingai * Laimėn kviečiama.23

BAŽNYČIA TREMTYJE

ISAIS laikais buvo benamių - tremtinių, o šiais laikais jų ypatingai daug. Benamybė yra gili problema, kuri paliečia žmogaus dvasios gelmes. Pro šią problemą nepraeina be dėmesio ir Bažnyčia. Pagaliau tai jos pačios problema.

Kiek Bažnyčios tėvų, rašytojų ir šventųjų buvo priversti jieškotis prieglobsčio svetur! Patys apaštalai dėl persekiojimų apleido savo gimtąją žemę anksčiau, negu savu noru būtų pradėję vykdyti Viešpaties įsakymą “eikite ir mokykite tautas”. Ar pats Kristus, jo motina ir globėjas nebuvo tremtiniai ?

TREMTINIŲ ŠEIMA

Exui Familia 43

43 Šiuo vardu Pijus XII 1952. 8. 1 išleido konstituciją, įgalinusią aprūpinti tremtinius savais kunigais ir pamaldomis gimtąja kalba, ypač ten, kur nebuvo tautinių parapijų. Čia pateikiama minėtos konstitucijos pradžia.

    Ištremtoji Nazareto šeima — Jėzus, Marija, Juozapas, — pasitraukusi į Egiptą ir ten besislėpdama nuo klastingo karaliaus pykčio, yra pavyzdys visų laikų ir visų kraštų emigrantų, keleivių, tremtinių, kurie dėl persekiojimų ar prievartos turėjo palikti savo tėvynę, tėvus, artimuosius, draugus ir pasirinkti svetimus kraštus...

Kaip gali nejaudinti širdies benamių dalia, jeigu joje atsispindi paties Dievo Sūnaus vargas tremtyje. Kaip šioj padėty Bažnyčia gali neskubėti su savo paguoda, o ypač pagalba, kad, pakitusiose gyvenimo sąlygose, būtų išlaikyta bent paveldėto tikėjimo pilnatvė ?.. Kokios skaudžios būtų pasekmės, jeigu ištremtieji neturėtų tinkamo evangelinio patarnavimo? Būtų labiau apgailėtina, jei šie žmonės neturėtų savų kunigų, negu tai buvo anais liūdnais šv. Augustino laikais...

AUGUSTINIŠKAS RŪPESTIS

Jei trūksta kunigų, kokia nelaimė lydi tuos, kurie palieka šį pasaulį nekrikštyti arba nuodėme surišti! Koks pagaliau dejavimas ir kai kurių keiksmai, kad trūksta dvasinio patarnavimo ir kunigų! štai ką daro blogų laikų baimė ir kiek joje laimi amžinasis blogis.

O jei yra kunigų, jie, pagal Dievo duotas jėgas, visiems patarnauja: vienus pakrikštija, kitus su Dievu sutaiko, niekam Viešpaties kūno maisto neatsako, visus guodžia, pavyzdžiu patraukia, ragina, kad jie maldautų Dievą, kuris yra galingas apsaugoti nuo viso, ko bijomasi. — Iš šv. Augustino † 430 m., 228-to laiško.

LATERANO SANTARYBOS POTVARKIS

Kadangi daugelyje vietų tame pačiame mieste ir toje pačioje vyskupijoje gyvena įvairių kalbų žmonės, kurie, išpažindami tą patį tikėjimą, yra pasiskirstę apeigomis ir papročiais, tai griežtai įsakome, kad ganytojai tokias vietoves aprūpintų tinkamais dvasiškiais, galinčiais žmonių kalba ir apeigomis laikyti pamaldas, teikti sakramentus ir mokyti žodžiu bei pavyzdžiu.*

* Inocento III potvarkis Konstantinopoliui, kuris buvo išplėstas visai Bažnyčiai (panašiais atvejais). Tai padaryta Laterano santarybos (1215) dekretu, kuris niekad ligi šiol nebuvo atšauktas.

UŽ PASAULIO TREMTINIUS

Jėzau, visagalis ir amžinasis Dieve! Tu priėmei mūsų prigimtį, tapai mūsų Brolis, pasidarei visų prispaustųjų Ramintojas. Pažvelk malonės ir gailestingumo akimis į tūkstančius nelaimingųjų tremtinių. Karas išplėšė juos iš savo brangių namų židinio, ir jie, didžiausio rūpesčio suspausti, žvelgia į netikrą bei tamsų rytojų.

Jie tikėjo tave savo ramiomis ir laimingomis dienomis. Dabar, kai palietė juos neapsakomas skausmas, šis tikėjimas jiems pasidarė tvirčiausias ramstis, viltis ir suraminimas.

Dangaus Tėvo Sūnau, amžinoji Išmintie! Tu, kuris lemi šimtmečių bėgį ir kreipi tautų kelius, įsakyk nutilti audroms, kurios ardo ramybę atpirktoje tavo žmonijoje. Pasilik su mumis, vargšais ir nelaimingaisiais !

Juk ir tu kitados buvai tremtinys. Švenčiausioji ir meilingoji Motina Marija nešė tave ant rankų ir rūpestingasis Juozapas, skaistusis Globėjas, saugojo tave. Suteik šiandien tiems, kurie priversti klaidžioti be pastogės, nepajudinamą atsidavimą Dievo valiai, kuris kilnino ir pašventino anuomet tavo ir tavo šeimos ištrėmimo kančias.

Tu, visų žemės gėrybių Viešpatie, galėjai apie save pasakyti: Lapės turi urvus, paukščiai lizdus, o žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti (Mat. 8, 20). Padaryk, kad visi iš savo tėvynių išvarytieji, didžiausių nelaimių paliestieji galėtų pasisemti iš tavo laisvai pasirinkto neturto tos dieviškos jėgos ir tvirtybės, kuri padeda su nuopelningu kantrumu ištvert visus skaudaus gyvenimo kartumus.

Vardu visų šio žiauraus karo paliestųjų, kurie randasi liūdesyje, varge ir nelaimėje ir kartu vienybėje su jais kreipiamės į tave, Viešpatie, šiais liturgijos žodžiais:

Parodyk mums, Viešpatie, savo begalinį gailestingumą. Atleisk mums visas mūsų nuodėmes ir gelbėk mus nuo bausmių, kurias esame užtarnavę. Leisk mums, kurie pasitikime tavimi, sulaukti išauštant to ryto, kada ganytojas ir ganomieji, garbindami neišsakomą tavo gailestingumą, galėtų šaukti: Ačiū gailestingajam Dievui, mes esame išgelbėti! Taip, esame išgelbėti čia ir per amžių amžius. Amen (Pijus XII, 1944. 3. 12).

BAŽNYČIA PERSEKIOJIME

AUGELYJE kraštų, net su aiškiai krikščioniška kultūra, neaprašomai žiauriai siaučia jau tiek dešimtmečių baisus persekiojimas daugelio mūsų brolių ir sūnų. . . Tas persekiojimas iškelia nepaprastą krikščionių ištvermę bei pranašumą, bet kartu parodo rafinuotą persekiotojų brutalumą (Jonas XXIII, enc. Motina ir Mokytoja, 1961).

IŠTVERTI TIESOS DVASIOJE!

Katalikų Bažnyčia yra atsidūrusi skaudžiose sąlygose, panašiose, kokios buvo V amžiuje.44 Kiek audrų šiais laikais blaško Bažnyčią! Matome, kaip daugelyje vietų evangelijos tikėjimas yra dideliame pavojuje. Matome, kaip kai kur siekiama tikinčiuosius atplėšti nuo katalikų vienybės. .. Kad šį taip didelį pavojų pašalintume, mes su pasitikėjimu meldžiame kovojančiai ir kenčiančiai Bažnyčiai globos šventojo popiežiaus Leono, kuris tiek veikė, rašė ir iškentėjo dėl katalikų vienybės. O į tuos, kurie dėl tiesos ir teisybės kenčia, kreipiamės paguodžiančiais šv. Leono žodžiais, kuriuos jis rašė Konstantinopolio dvasiškijai ir liaudžiai: “Ištverkite katalikiškos tiesos dvasioje ir per mus priimkite apaštališką padrąsinimą, nes jums suteikta malonė dėl Kristaus, kad ne tik jį tikėtumėte, bet už jį ir kentėtu-mėte” (Pilyp. 1, 29).

44 Iš pop. Jono XXIII enc. Aeterna Dei, skirtos pop. šv. Leonui Didžiajam jo mirties 1500 m. sukakčiai, 1961. XI. 11.

 

ŠAUKSMAS PASAULIO SĄŽINĖN

Iš lietuvių laiško Šv. Tėvui

Katalikų Ganytojau, Šventasis Tėve! Gyvybės kaina mes perduodame Jums savo tautos kančių istorijos raštą, rodydami XX amžiaus bedievybės - komunizmo gėdą...

Iš mūsų atėmė ne tik žemę, namus, sunaikino miestus, vienkiemius, bet atėmė net minties laisvę, protavimą. Mus pavertė visiškais dvasios vergais. Mūsų kultūrą pasuko mažiausia šimtmečiu atgal.

1940-41 metų okupacija buvo tik šešėlis prieš dabartinį smurtą. Tada buvo tik gaivališkas siautimas, dabargi jau planingas tautos naikinimas... Visur smurtas, baimė, kraujas, kančia. Daugiau kaip 10.000 tikinčiųjų nukankinta arba iš bado ir šalčio mirė Sibire. Kasdien naujos aukos. Nėra namų, kuriuose nebūtų ašarų...

Ką mes kenčiame, gali suprasti tik tas, kas pats išgyveno. Okupantas yra azijatas; kai jis pasijunta galingas, yra baisus. Jo ob-skurantizmas, žiaurumas, kraujo troškimas, siautulys, naikinimo manija yra be ribų...

Šventasis Tėve, mes žinome šių dienų Jums užkrautus rūpesčius. Tačiau vardan mūsų iškentėtų kančių mes drįstame, kaip savo katalikų Vado, prašyti užtarimo. Mes nebeturime kaimynų, kuriems galėtume patikėti savo ir tautos ateitį. Iš visų pusių mus supa okupantas. Jūsų Šventenybės vadovaujami, katalikiškos Lietuvos vaikai, vieninteliai esame katalikai šiaurėje. Tokio spaudimo ilgai neišlai-kyšime. Mūsų tikėjimas, papročiai, tradicijos, net mūsų kalba bus išnaikinta.

Mes dažnai galvojame apie viduramžio turkų, arabų ordas, kada iškilo didieji Romos vyrai: Urbonas II, Inocentas III. Mes dažnai klausiame, kur dingo kultūringo pasaulio tautos, kur yra šimtai milijonų pasaulio krikščionių? Ar nebėra pasaulyje teisybės mylėtojų, Didžiųjų Žmonių? Ar jie nežino, kaip broliai ir seserys krikščionys yra naikinami? Ar pasaulio krikščionys užsnūdo apgaulingu suraminimo miegu ir tiki, kad mus sunaikinusios ordos sustos? Ne, neklyskime ir savęs neapgaudinėkime!

Šventasis Tėve, mes tikimės būti išklausyti. Mes daug iškentėjome dėl šv. tikėjimo ir ištikimybės apaštalų Sostui. Todėl turime vilties tikėtis Jūsų paguodos žodžio ir pasaulio katalikų suraminimo, kad mūsų vaikai daugiau nebekentės dvasios vergijos. Mes tikime, kad Jūsų galingas žodis pajudins laisvę mylinčių tautų vadus iš apsnūdimo. .. Tėve, tark žodį, kaip kitados Romos koliziejuje pirmasis Popiežius šv. Petras.

Šventasis Tėve, mūsų raštas nėra toks, kokį norėtume parašyti. Rašome pogrindyje, prie mirgančios lemputės, kas valandėlę laukdami čekistų... Kai šis raštas Jus pasieks, gal mūsų nebebus. Kol jį nuneš, daug nešančiųjų pervers čekistų kulka.

Šventasis Tėve, mums, mirštantiems už religijos ir tautos laisvę suteik palaiminimą.

Tegyvuoja gyvųjų ir mirusiųjų Viešpats Jėzus Kristus !98

Pakeldamas akis aukštyn drebėjau,
    Kad nepalaužtų valios man kančia,

    Įsmigo štai pirmoji vilyčia,
    Ir nerimas, o Viešpatie, praėjo.

Kaip miela lyg šilti lašai lašėja...
    Lyg sąla sąnariai... Kaip gera čia
    Man laukt, matyt su šypsena skaisčia
    Ateinantį iš tolo Atpirkėją.

Garbė ir šlovė tau, o Visagali!
    Maniau, kad reiks įtempti valią,
    O štai tu pats manęsp ateini. ..

O kiek šviesos! Net man akis gadina...
Švelnaus skambėjimo skliautai pilni...
Tik styra jau galva, sunki kaip švinas...
Iš eilėraščio Šv. Sebastijonas72a

UŽ KENČIANČIĄ BAŽNYČIĄ

Viešpatie Jėzau, kankinių Karaliau, nuliūdusiųjų paguoda, išklausyk mūsų karštų maldų už mūsų brolius, kenčiančios Bažnyčios narius. Tegu jie nepalūžta kovoje ir nesvyruoja tikėjime, bet patiria gaivinančios paguodos, kurią tu teiki sieloms, pašauktoms būti tavo kryžiaus dalininkėmis.

Tiem, kurie turi kęsti kančias ir priespaudą, badą ir nuovargį, būk nesugriaunama tvirtove, kurioje jie rastų drąsos ir jėgų pavojuose ir pilnai suprastų tą užmokestį, kuris pažadėtas visiem, ištverian-tiem kovoje iki galo.

Tiem, kurie kenčia dvasinę priespaudą, dažnai juo pavojingesnę, juo ji klastingesnė, būk tu šviesa, apšviečianti jų protą, kad aiškiai matytų tikrąjį tiesos kelią. Būk jiems jėga, stiprinanti jų valią, kad galėtų nugalėti kiekvieną netikrumą ir nuovargį.

Tiem, kurie negali viešai išpažinti tikėjimą, pastoviai gyventi krikščionišką gyvenimą, dažnai priimti šventus Sakramentus, pasitarti su savo dvasios vadovu, tu pats būk jiems paslėptu altoriumi, nematoma šventove, gausia malone ir tėvišku balsu, kuris jiem padėtų, juos stiprintų, gydytų jų kenčiančią dvasią ir duotų jiem džiaugsmą ir ramybę.

Tegul mūsų karštos maldos būna jiem parama. Tegul mūsų broliška užuojauta leidžia jiem pajusti, kad jie nėra vieni. Tegul jų pavyzdys būna pamokymu visai Bažnyčiai, o ypatingai mums, kurie juos taip nuoširdžiai prisimename.

Sutrumpink, Viešpatie, bandymų laiką ir padaryk, kad greitai visi — persekiojami ir atsivertę persekiotojai — galėtų laisvai tau tarnauti ir tave garbinti, kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen. (Pop. Pijus XII).

KRIKŠČIONIS BAŽNYČIOJE

AIP aš jaučiuos pašvęstoj bendruomenėj, nesijausdamas šventu? Kaip jaučiasi mano artimieji, kurie, kaip aš, iš kartų kartos priklausome Bažnyčiai ? Ar nepalankūs dabarties nusiteikimai prieš krikščionybę neveikia manęs ir manųjų ? Kokiom gi nuotaikom gyveno pirmieji, didieji krikščionys, Bažnyčios švyturiai? Bandykim pajausti krikščionio didybę, kuri dvelkia iš pirmųjų amžių.

KAM TU PRIKLAUSAI?

Tavo vyresnybė ir namai, kuriems priklausai, yra Kristaus Bažnyčia. Jos gyvenimo knygose įrašytas tavo vardas. Tavo purpuras — Kristaus kraujas ir tavo apsiauste jo kryžiaus ženklas.

Kirvis jau pridėtas prie (seno) medžio šaknų ir nauja atžala auga iš Jesės šaknies. Šiam pasauliui tu esi svetimas, nes jau esi pilietis dangiško miesto — Jeruzalės. Tu turi ką vertinti, nes turi savo paties švenčių kalendorių. Bet tu neturi nieko bendro su pagonių pasaulio džiaugsmais; priešingai, esi jiem svetimas. — Tertulijonas † c. 222, Apie kareivio vainiką, 11 ir 13.

PAŽINK SAVO VERTĘ!

Mylimieji, dėkokime Dievui Tėvui per jo Sūnų Šventoje Dvasioje, kad savo didžiu gailestingumu jis mus pamilo ir savyje mus naujai atkūrė. Pažink savo vertę, krikščioni, tapęs dieviškos prigimties dalininku! Nebegrįšk atgal prie senų žemumų. Pagalvok, kokiam vadui ir kokiam kūnui priklausai! Suprask, jog buvai išplėštas iš tamsos nasrų ir perkeltas Dievo karalystėn. Juk nuo pat krikšto esi Šventosios Dvasios šventovė. Neišgink blogu elgesiu svečio iš savo širdies! Leonas Didysis † 461, 21-sis pamokslas.

SKUBĖK BAŽNYČION

Neužtenka sakyti “Tėve”, jei neini pas jį. Kur nori jo jieškoti ir kur jį surasi? Kelkis, iki šiol sėdėjęs ir miegojęs! Juk Kristus pasirinko stovinčius ir pasiruošusius. Kelkis tad ir skubėk Bažnyčion! Joje laukia Tėvas, joje yra Sūnus, joje dvelkia Šventoji Dvasia. — Ambrosiejus † 397, Komentarai Luko evangelijai, VII, 229.

KOKIA LAIMĖ TIKĖTI!

Jei nebūtume gavę Šventosios Dvasios, neturėtume laimės tikėti be regėjimo. Todėl Viešpats sako: Geriau jums, kad aš einu pas Tėvą, nes jei neisiu, Ramintojas pas jus neateis... Nors savo dievybe Kristus yra mumyse, bet, jei jis nebūtų savo kūnišku pavidalu pradingęs iš mūsų akių, niekad nebūtume buvę persmelkti tikėjimo Dvasios. Tas tikėjimas taps mūsų išganymo ir išaugštinimo priežastim. Jo dėka, būdami tyros širdies, galėsime matyti patį Žodį, Dievą Dievuje, per kurį viskas sukurta. Į išganymą veda ne tas tikėjimas, kurį laimime regėjimu, bet tas, kuris kyla iš pačios širdies. — Augustinas † 430, 148-sis pamokslas.

MALDA UŽ BAŽNYČIĄ*

Praamžių Viešpatie, šviesiųjų dvasių ir šventųjų sielų Dieve! Dieve visų, kurių širdys skaisčios ir kurie nuoširdžiai šaukiasi tavęs! Tu švieti danguje ir esi išpažįstamas tyrųjų dvasių. Čia žemėje esi šlovinamas himnais ir gyveni mūsų Bažnyčioje.

Amžinose padangėse sukūrei chorus savo tiesos gyriui ir šlovei. Šventieji angelai ir visos tyros sielos tau tarnauja. Padaryk, kad Bažnyčia išliktų gyva ir skaisti. Suteik jai dieviškų jėgų, ir šventieji angelai tegelbsti jai. Tada ji tyra širdim šlovins tave giesmėmis.

Mes maldaujame tave už visus Bažnyčios vaikus. Visiems būk maloningas ir atlaidus. Visiems suteik nuodėmių atleidimą. Suteik malonę, kad jie daugiau nebenusidėtų. Saugok ir globok juos pagundose. Pasigailėk vyrų, moterų ir vaikų. Apreikšk save visuose. Tebūna įrašyta į jų širdis, kad jie tave pažįsta per tavo viengimį Jėzų Kristų. Per jį tebūna tau garbė ir šlovė Šventoje Dvasioje dabar ir per amžių amžius. Amen.

* Iš Serapijono euchologijų, sukurtų ca. 350 m.

Dideli ir nuostabūs tavo darbai,
Viešpatie, Dieve Visagalis!

Teisūs ir tikri tavo keliai,
amžių Karaliau!
Kas nebijos tavęs, Viešpatie,
ir negarbins tavo vardo?

Juk tu vienas esi šventas, —
ir visos tautos ateis
ir nusilenks pagarbiai prieš tave...

Apr. 15. 3-4

UŽ KRIKŠČIONIJĄ

Viešpatie, amžinasis Dieve, dangaus Tėve! Išlaikyk ir laimink mūsų Motiną Bažnyčią, kurią tavo Sūnus mums davė kaip brangiausi savo palikimą. Apšviesk visus dvasinius ir pasaulinius vyresniuosius, kad jie ugdytų tai, kas didina tavo vardo garbę, kas naudinga mūsų išganymui ir visos krikščionybės gerovei. Saugok nuo priešų puolimo mūsų šventąjį Tėvą popiežių N. Laimink mūsų augštuosius ganytojus ir kunigus, laimink jų darbą mūsų nemirtingoms sieloms išganyti.

Leisk, kad tikėjimo audros ir gyvenimo bandymai nepalaužtų mūsų ištikimybės ir atsparumo, kad niekad nenukryptu-me nuo tiesos ir tavo šventųjų įsakymų. Laimink mūsų šeimas sunkiuose šių laikų rūpesčiuose ir varguose. Duok malonės ir jėgos tėvams, kad jie, kupini stiprybės ir pasiaukojimo, atliktų savo šventas pareigas. Laimink jaunimą, kurio tikėjimui ir dorai graso tiek daug ir tokių didelių pavojų. Suteik malonės jaunuoliams ir mergaitėms, kad jie vertingiausiuose savo jaunatvės metuose neprarastų širdžių tyrumo. Globok vaikus, kuriuos tu kadaise laiminai su tokia gilia meile.

Pažadink mumyse pirmųjų krikščionių išpažinėjų narsumą, suteik uolumo melstis ir eiti šventųjų sakramentų, dirbti Dievo ir artimo meilės darbus. Tau, Viešpatie, tebūna visas mūsų gyvenimas ir veikimas, mūsų klajonės ir mūsų mirtis. Suteik mums malonės čia ir leisk tenai, amžiname džiaugsme ir palaimoj, tave garbinti kartu su tavo Sūnumi, mūsų Viešpačiu, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.36

Tu sukūrei nuostabų pasaulį
Su žiedais, su sodais, su sapnais,

Ir po tavo dideliais delnais
Kaip aguonos grūdas šviečia saulė.

Tu sukūrei širdį, tartum paukštį,
Kad ji vis ilgėtųsi dangaus,
Kad visoj kelionėje žmogaus
Į tave ji, Dieve, kelio klaustų.

Tu sukūrei žemę, pilną dulkių,
Pilną kryžkelių ir šunkelių klaidžių,
Ir paklydęs girioje girdžiu:
— Neraudok, keleivi, neprapulsi —
Vėl kely žydės tau mano gėlės,
Su tavim einu aš kaip šešėlis.8

 

 

 

Design by Joomla