Pastovus masiškas pornografijos, seksualinio palaidumo, homoseksualizmo, kontracepcijos, abortų, eutanazijos ir gender ideologijos propagavimas yra didelė grėsmė mūsų civilizacijai.
Už demoralizacijos propagavimą yra atsakingi konkretūs asmenys, besivadovaujantys gender ideologija, kuri yra jų intelektualinis įrankis. Gender yra ne filosofijos kryptis, o primityvi ideologija. Filosofija, kaip mokslas, yra nešališkas ir nekompromisinis tiesos ieškojimas. O gender ideologija neieško tiesos, tik tarnauja tam tikros grupės interesams.
Tai teigiu visiškai atsakingai, kaip profesionalus filosofas, kuris žino šimtus Įvairių filosofijos krypčių. Pažvelgus į gender ideologiją iš istorinės perspektyvos aiškiai pastebima, kad ji visiškai - absurdiška, paniekinanti žmogaus loginį mąstymą ir pažinimą.
Iš tiesų ši ideologija yra intelektualinė katastrofa, bet tai netrukdo jos išpažinėjams pastoviai ją propaguoti universitetų katedrose, masinio informavimo priemonėse ir stengtis paveikti visuomenę. Vokietijoje jau yra apie šimtas gender katedrų. Lenkijoje jų yra keliolika. Studentai mokosi tokių absurdiškų dalykų kaip kadaise marksizmo ir leninizmo, kuriuos šiandien laikome nusikalstamu absurdu.
Nors daug žmonių priima ir išpažįsta šią ideologiją, tai neįrodo jos teisingumo. Panašiai daug vokiečių, įskaitant intelektualinio elito atstovus, tikėjo nacizmu ir Hitleriu. Daug Vakarų išskirtinių intelektualų tikėjo komunizmu ir marksizmu, rėmė tokius nusikaltėlius kaip Leninas, Stalinas. Egzistuoja tam tikri mechanizmai, kuriems veikiant dalis žmonių leidosi apkvailinami ir savo noru pasidavė nusikalstamai ideologijai.
Gender ideologijos ištakos
„Gender ideologijos“ terminas nurodo esminį jos fundamentą, pagrindinę aksiomą. Žodis genderanglų kalboje reiškia daiktavardžio giminę - vyriškoji, moteriškoji ar nekatroji. O žodis „sek- sas“ reiškia lytinį tapatumą. Sąvokai gender ideologijos šalininkai suteikė naują reikšmę - lytis ir seksas. Pasak jų, žodis genderdabar turi reikšti lytį, bet apibrėžtą, nustatytą kultūriškai. Gender ideologijos pagrindinė tezė - tvirtinimas, kad žmogaus lytis yra pirmiausiai apibrėžiama kultūriškai, kad lytis yra ne įgimta, o sukuriama auklėjimo, įkultūrinimoproceso metu ir priimant tam tikrus parengtus pavyzdžius. Pagrindinė šios ideologijos aksioma: vyru ar moterimi ne gimstame, bet tampame per auklėjimą, per savo pasirinkimus ir per seksualinius pomėgius. Pagal seksualinius pomėgius ir polinkius jie išskiria net šešias ar aštuonias lyties rūšis. Kai kurie gender ideologai net sado-mazochistinius polinkius apibūdina kaip lytį. Anot gender ideologijos šalininkų, lytis yra kažkokia kultūrinė fantazija.
Pavyzdžiui, jeigu dabar sutartume, kad moterys bus vyrai, o vyrai - moterys, valstybinės institucijos privalėtų pripažinti mūsų sprendimą. Kai kuriose valstybėse jau egzistuoja teisinės galimybės, kad net be operacijos ir medicininių tyrimų, pavyzdžiui, tiesiog remiantis kokio nors vyro tvirtinimu, jog jis save laiko moterimi, nes suprato, kad yra moteris, visi turi tai pripažinti (sakykime, privalo j j įleisti į moterų tualetą...). Žvelgiant iš filosofijos istorijos perspektyvos tai yra grynas absurdas. Ir tai netrukdo pagal šią absurdišką gender ideologiją kurti naują visuomenės tvarką (to kai kurie trokšta).
Gender ideologija yra ateistiško proto dirbinys, parodantis jo išskirtinį skurdumą. Viešpats labai vienareikšmiškai kalba apie žmones, kurie dėl savo kaltės yra ateistai: „Juk iš prigimties kvaili buvo visi žmonės, kurie gyveno Dievo nepažindami ir kurie, matydami gerus dalykus, nepajėgė pažinti Kūrėjo.<...> Juk iš kūrinių didingumo ir grožio panašiai suvokiamas ir jų Kūrėjas. “(Išm 13, 1. 5).
Jeigu Dievas yra, viskas iš Jo kyla ir pas Jį sugrįžta, tai tvirtinimas, kad Dievo nėra, yra kažkokia fundamentinė protavimo klaida. Tai lyg suklysti sprendžiant matematines lygtis, - jas telieka išbraukti, nes klaida kartojasi visose eilutėse. Pasakyti, kad Dievo nėra, kai Jo dėka egzistuojame, panašu į tai, lyg negimęs kūdikis motinos įsčiose imtų sakyti, kad jo mama neegzistuoja. Tai - akivaizdus absurdas. Panašioje padėtyje atsiduria ir ateistas, kuris gyvena tik todėl, kad Dievas jį pašaukė būčiai, palaiko jo buvimą, o jis sako, kad Dievo nėra, ir stengiasi statytis gyvenimą be Dievo. Ateizmas yra egzistencinė ir intelektualinė katastrofa. Gyvenimas tikėjimu, kad Dievo nėra, tikėjimu, kuris žeidžia žmogišką pažinimo logiką, yra iš tiesų kažkas baisaus. Būna, kad intelektualinė klaida atsiranda dėl žinių stokos ar klaidingos informacijos. Vis dėlto ateizmas dažnai yra nuodėmingo gyvenimo, nenoro atsiversti ir pripažinti savo kaltę pasekmė.
Neturėtume pamiršti šėtono buvimo ir veikimo, to, kad jis gundo ir traukia žmogų nusidėti. Palaimintasis Jonas Paulius II dažnai primindavo, kad šėtonas yra realiai egzistuojanti asmenybė: „Savo laisvos valios aktu atmesdamas tiesą apie Dievą, šėtonas tampa kosminiu melagiu ir melo tėvu(Jn 8, 44): pats gyvena radikaliame Dievo neigime ir drauge stengiasi primesti šį tragišką melą apie Gėrį, kuris yra Dievas, kūrinijai, kitoms pagal Dievo paveikslą sukurtoms būtybėms, ypač žmonėms“ (1986 m. rugpjūčio 13 d. katechezė).
Dramatiška gėrio ir blogio kova, kuri vyksta mūsų gyvenime, iš tiesų yra mirties ir gyvenimo kova. „Geri dalykai ir blogi, gyvybė ir mirtis, neturtas ir turtai ateina iš VIEŠPATIES. Išmintis, supratimas ir Įstatymo pažinimas, meilė ir dori takai ateina iš VIEŠPATIES. Klaida ir tamsybė buvo sukurtos kartu su nusidėjėliais; blogis pasensta kartu su besididžiuojančiais piktu. VIEŠPATIE S dovana pasilieka su teisiaisiais; jo malonė neša tvirtą sėkmę.“(Sir 11, 14-17).
Trečios galimybės nėra
Esame nuostabiai sukurti. Žmogų galima sulyginti su šv. Mišių taure: kaip ji yra padaryta, kad prisipildytų Viešpaties kraujo, t. y. vertingiausio, tauriausio šiame pasaulyje dalyko (todėl stengiamasi taures padaryti kuo gražesnes, tauriųjų metalų), taip ir kiekvienas iš mūsų buvo sukurtas, kad būtų pripildytas Dievo. Toks yra mūsų gyvenimo tikslas ir prasmė. Teisingi yra žodžiai, kad visa kūrinija tėra Dievo nuolatinio atsidavimo mums akimirka. Dievas mus sutvėrė, kad mums atsiduotų, o ne kad padarytume kokią nors karjerą, užsidirbtume pinigų, patirtume kokių nors malonumų. Viskas gera tiek, kiek padeda mums keliauti pas Dievą. Jeigu leidžiame Jėzui Kristui pripildyti mus Savo malonių, Šventosios Dvasios, tuomet įgyvendiname pagrindinį savo būties tikslą, ir žemėje atsiveria dangus. Mirtis vėliau bus tik perėjimas į gyvenimo pilnatvę danguje. Toks yra Dievo planas mūsų gyvenimui. Bet Dievas yra džentelmenas, jis neverčia, o myli, taigi suteikia mums laisvę. Jeigu užsi- spirsime ir sakysime Dievui „Ne“, jeigu gyvensime kaip išpuikę egoistai, nenorintys turėti nieko bendra su Dievu, Jis gerbs mūsų sprendimą. Tai yra amžinojo pasmerkimo pamatas.
Jei nesame susivieniję su Jėzumi ir neturime Šventosios Dvasios, patys vieni neatsilaikysime prieš šėtoną. Būsime lyg kūdikis prieš sunkiasvorį boksininką. Neturime jokių šansų. Būsime sugniuždyti.
Krikščionišku požiūriu yra tik dvi žmonių kategorijos: turintys Šventąją Dvasią ir turintys piktąją dvasią. Tertium non datur- trečios galimybės nėra. Yra žmonės, kurie darė gera ir tik gera, kėlėsi iš nuodėmių, grūmėsi su jomis ir gailėjosi dėl jų. Tai - žmonės, pripildyti Dievo Dvasios. Kiti daro bloga ir tik bloga, o gėrį - tik netyčia arba siekdami dar didesnio blogio, - jie turi piktąją dvasią.
Kartais savęs klausiame, kodėl koks nors žmogus vienaip ar kitaip kalba ir elgiasi. Girdint kai kurių politikų ar žurnalistų, akiplėšiškai meluojančių, niekinančių ar užgauliojančių žmones, kalbas jų įžūlų elgesį galima paaiškinti tik šėtono įtaka! Žmonės, parsidavę melui ir nuodėmei, tarnauja šėtonui. Ateistai, taip pat netikri krikščionys, praradę malonę ir išdavę Jėzų, atsidavę šėtono valdžiai, atlieka baisius veiksmus. Reikia tai atsiminti žvelgiant į istoriją. Tik tuomet galėsime ją gerai suprasti ir paaiškinti, nes iš tiesų dalis žmonių gyvena tarnaudami šėtonui. Būtent žmonės, atsidavę nuodėmės ir blogio jėgoms, yra piktų idėjų ir veiksmų šaltinis mūsų pasaulyje.
Profesorius Lešekas Kolakovskis (Leszek Kolakowski), vienas žymiausių Lenkijos filosofų, kovojęs su krikščionybe, vėliau susižavėjo ja ir Kristumi, buvo labai sąžiningas žmogus, išgyvenęs įstabią pažiūrų evoliuciją: buvęs mirtinas krikščionybės priešas tapo jos aistringu gerbėju. Pirmiausiai jis patikėjo velnio buvimu, paskui - Dievu. Sąžiningai ieškojęs tiesos, L. Kolakovskis tapo pagrindiniu ateizmo kritiku, gyvenimo pabaigoje ryžtingai kritikavo gender ideologiją ir homoideologiją, kuri yra pirmosios dalis. Turėjo plačių filosofijos žinių, pasižymėjo puikiu intelektu, tad galėjo parodyti gender ideologijos ir marksizmo panašumus. Būtent jis (šalia Aleksandro Solženycino), kaip pagrindinis marksizmo kritikos tėvas, blaiviai žvelgdamas į tai, kas vyksta pasaulyje, teigė, kad pagrindinė blogio priežastis yra velnio buvimas ir veikimas. L. Kolakovskis daug rašo apie Dievą, bet ir apie velnią kaip realią būtybę. Būdami krikščionys, privalome prisiminti perspėjimą: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje. “(1 Pt 5, 8-9).
Tai žinodami, negalime savo gyvenimo laikyti tingiu pasivaikščiojimu, nes tai - kova tarp gėrio ir blogio.
Neįmanoma šiame pasaulyje gyventi ramiai ir palaimingai. Kiekvienas iš mūsų yra nusidėjėlis, kai kurie nusideda net panieka Dievui, todėl čia, žemėje, rojaus niekada nebus.
Jei nekovosime su nuodėme, tapsime blogio belaisviais. Mūsų gyvenimas žemėje yra pažymėtas nesibaigiančios kovos, nes šiame pasaulyje grumiasi Dievo tarnai ir velnio tarnai. Galima išvesti analogiją su mūsų kūnu, kuriame vyksta nuolatinė kova: kasdien mus puola milijonai, milijardai virusų ir bakterijų, todėl mūsų kaulų čiulpai pagamina milijonus, milijardus baltųjų kūnelių, kurie su jais kovoja. Kova už gyvybę mūsų gyslose, arterijose, raumenyse vyksta 24 valandas per parą. Pralaimėję šią kovą, peršalame, sergame gripu, tuberkulioze arba dar kuo nors rimtesnio, mirštame. Nuolatinė kova, kuri vyksta mūsų kūne, yra gyvenimo sąlyga. Panašiai yra ir dvasiniame lygmenyje, kuriame esame nuolat puolami virusų ir baisių bakterijų - pagundų, kvailų minčių, žinių trūkumo, blogų polinkių. Esame puolami ir iš išorės: šiuolaikinė poli- > tika ir žiniasklaida yra blogiausių dvasinių idėjų ir dvasinių virusų inkubatorius. Jei nesiginame nuo to, nekovojame, tuomet užsikrečiame, dvasiškai susergame ir mirštame.
Kodėl nekenčia?
Viena baisiausių visuomenės dvasinių ligų yra gender ideologija. Ją galima pavadinti XXI amžiaus AIDS, dvasiniu AIDS. Jei kas juo užsikrėstų, mirtų, ir būtų sunku jam padėti. Kadangi gender ideologiją kuria ateistai, tai paaiškina jų agresyvumą krikščionių atžvilgiu, kalbėjimą iš aukšto, paniekinančiai ir su neapykanta. Jų pasisakymuose sunku įžvelgti elementarią pagarbą pašnekovui, ką jau kalbėti apie meilę. Jie mus nuolat užgaulioja, apie mus, krikščionis, kalba kaip apie pusgalvius, kad esame atsilikę tamsuoliai. Smerkia kalbėjimą su neapykanta, o patys taip kalba. Jeigu pasakysime vieną jiems nepriimtiną sakinį, tai...
Jei pasakytume jiems nepatinkantį sakinį, esame nurašomi, laikomi atsilikėliais, homofobais. Esame tiesiog stumiami į pusžmogių kategoriją, į visuomenės užribį kaip iš viso neverti dalyvauti (reikštis) visuomeniniame gyvenime. Atkreipkime dėmesį, kad tiksliai taip buvo elgiamasi su žydais. Jei esi žydas, esi pašalinamas iš visuomenės. Pirmiausiai žodinis puolimas, sunkinantis gyvenimą visuomenėje, paskui sunaikinimas. Gender ideologijos išpažinėjai, nors ir labai puola fašistus, patys elgiasi lyg fašistai: pavyzdžiui, negerbia mūsų teisių dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ypač trukdo prieiti prie žiniasklaidos. Nėra demokratijos, jei nėra lygių teisių naudotis žiniasklaidos laisve. Kam nors atsakyti teisę naudotis žiniasklaida reiškia neleisti dalyvauti demokratijos procese. Žiniasklaida daro tokią didelę įtaką žmonėms, kad nėra demokratijos ten, kur trūksta teisingo pasidalijimo skirtingomis pasaulėžiūromis žiniasklaidoje. Bet žinome, kad tam tikros visuomenės grupės yra iš viso pašalinamos iš žiniasklaidos akiračio, faktiškai išstumiamos iš demokratijos proceso ir politinio gyvenimo. Jei žiniasklaidos priemonės perteikia tik liberalią pasaulėžiūrą ir remia tik tą politinę partiją, su kuria susitapatina, toks elgesys neleidžia žmonėms gauti visą informaciją, pažinti tiesą ir atitinkamai laisvai pasirinkti. O suklaidintus žmones lengva vesti bet kuria kryptimi. Panašiai pasielgė nacistinė žiniasklaida, kuri vokiečius nuvedė prie Stalingrado ir atgal. Tai nėra paprastų žmonių kaltė, nes jų žinios ribotos, jie užsiėmę darbu, šeima ir tiki tuo, ką žiniasklaida perteikia per spaudą, radiją ir televiziją. Jeigu gender ideologai perims pagrindines žiniasklaidos priemones, pamažu ims formuoti žmonių suvokimą, o po to perims valdžią ir pinigus. Taip pasinaudojant žiniasklaida galima visiškai valdyti visuomenę. Tikslus šio proceso įvardijimas - nusikaltimas, Konstitucijos laužymas, nes niekas neturi teisės užvaldyti visą žiniasklaidą. Tai - paprasčiausias kelias į totalitarizmą, diktatūros link, nes daug asmenų išmetama iš visuomenės, iš visuomeninio gyvenimo.
Kodėl jie taip daro?
Ateistai yra įsitikinę, kad žmonės yra ne Dievo vaikai, o protingesni gyvūnai (žvėrys). Save jie laiko protingiausiais gyvūnais, o mus, krikščionis, katalikus - evoliucijos atliekomis, kuriuos galima išjuokti, pašalinti, uždaryti psichiatrinėse ligoninėse ar kalėjime, gal kada nors ir užmušti. Todėl taip lengva daryti abortus, eutanaziją, nes gyvuliams (gyvūnams) tokius dalykus daro... Paprasčiausiai reikia suvokti ateistinio mąstymo šaknis.
Žmogui suvokti reikia pažinti jo atsiradimo kilmę, pasaulėžiūrą. Žinant, kad ateistai visus laiko protingesniais gyvūnais, mums lengviau suvokti jų elgesį. Kodėl žudomi negimę vaikai, sunkiai sergantys ir seni žmonės? Nes taip elgiamasi su gyvūnais. Bet tokių komunizmo aukų, iš esmės tikinčių žmonių, priskaičiuojama apie 150 milijonų. Nacizmas, kurio šaknys šėtoniškos ir kultinės, išžudė apie 50 milijonų, kurių dauguma - krikščionys. Didžiausi visų laikų nusikaltėliai turėjo vieną bendrą savybę - nekentė Kristaus ir Katalikų Bažnyčios, todėl žudė krikščionis. Reikia suvokti, kokie žmonės stovi už gender ideologijos, ko galima iš jų tikėtis. Iš tikrųjų negalima tikėtis nei gailestingumo, nei malonės. Jie iš tiesų nenori užmegzti dialogo, tik mums viešpatauti. Tokios yra šios kovos priežastys. Išryškėja nauja totalitarizmo rūšis: ateistinė gender ideologija uzurpuoja žinojimo pilnatvę. Jų išpažinėjai nežino, kas yra nuolankumas. Nepripažindami Dievo buvimo, yra įsitikinę, kad jie priklauso patys sau...??? Save jie laiko išmintingaisiais, o krikščionys jiems tėra kažkokie „gyvūnai“ (kai kurie taip kalba). Iš tikrųjų jie mus, krikščionis, laiko gyvūnais, nes į žmones ir pasaulį žvelgia per ateistinę prizmę. Susiduriame su jų nenoru užmegzti su mumis tikrą dialogą, geidimu turėti visišką valdžią, perimti politinę valdžią ir pagal jų ideologiją sukurti naują žmogų. Būtent čia labai išryškėja panašumas į ankstesnes totalitarines ideologijas, daugiausia į marksistines. Labiausiai tai atsiskleidžia tikinčių žmonių pašalinimu iš debatų, siekiu visiškai užvaldyti žiniasklaidos ir politines priemones. Naudojant prievartą siekiama bet kokia kaina perimti valdžią. Norima didelėms visuomenės grupėms neleisti naudotis žiniasklaida, - tai prieštarauja Konstitucijai, yra nusikaltimas ir didelis niekingumas.
Gender ideologija absoliučiai prieštarauja mokslui, kertasi su šiuolaikiniais tyrimais ir žmogaus lytiškumu. Jei ideologija priešinga mokslui, atmetamas mokslas. Elgiamasi taip, kaip elgėsi Stalinas, kalbėjęs, kad daugiausiai žmonių bus Sibire, kai jis taip sugalvojo ir suplanavo... Tai siaubinga, todėl turime tam pasipriešinti. Aš turiu ypač daug žinių apie tai, kaip gender ideologai meluoja ir manipuliuoja: tokie žmonės iš tikrųjų yra pavojingi.
Kun. hab. dr. Darius Oko
"Mylėkite vieni kitus", 2014 m., Nr.2, 19-22 psl.