Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.
Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KUNIGAS
ANTANAS
ALEKSANDRAVIČIUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

LKMA knygų fotografinės kopijos

viršelis

Stasys Butkus

Stasys Butkus,

gimė 1897 m. kovo 13.d. Kurtuvėnuose, Padubysio valsč., Šiaulių apskr.

Iš tėvų, žemaičių, bežemių ir varguolėlių, jis paveldėjo nuoširdžią savosios Žemės meilę, darbštumą ir atkaklybę.

Mažatvėje jis palinko į raštą ir ėmė rašyti į lietuviškus laikraščius. Rašė Amerikon: “Dirvai”, “Vienybei”, “Draugui”, “Naujienoms” ir kit.

Dėl sunkių gyvenimo sąlygų mokslo jis nuosekliai neišėjo, bet 1928 m. baigė Suaugusiųjų gimnaziją Kaune.

Gyvenimo mėtytas ir vėtytas jaunystę praleido karuose: pirma priverstinai carinėje Rusijoje, vėliau savanoriškai N. Lietuvoje pirmose kovose dėl Lietuvos Laisvės. Kaip pirmasis Nepriklausomos Lietuvos karys ir kaip pareigingas, atkaklus savanoris — kūrėjas St. Butkus buvo apdovanotas Vyties Kryžiumi, keliais ordinais ir Latvijos medaliais su kardais. Jis yra iš tų vyrų, kurie pirmą kartą 1919 m. sausio l d. iškėlė Lietuvos trispalvę Gedimino kalne Vilniuje.

1922 m., pasitraukęs iš kariuomenės, St. Butkus ilgus metus dirbo “Kario” redakcijoje. Kaip žurnalistas ir redaktorius, jis yra daug parašęs straipsnių, reportažų, redagavęs knygų.

Dabar St. Butkus gyvena JAV, N. Y. ir be kitų darbų dirba lietuvybei ir lietuviškai spaudai išlaikyti ir stiprinti.

“Aušros” leidykla, norėdama pagerbti savanorį-kūrėją, Vyties Kryžiaus kavalierių Stasį Butkų, kuriam šiemet suėjo 60 m. amžiaus, pirmuoju leidiniu leidžia jo atsiminimus iš kovų dėl Lietuvos Nepriklausomybės “Vyrai Gedimino Kalne”

Lietuva ilgus amžius išsilaikė tuo pilkuoju artojėliu, kuris savo žemę ne tik arė ir mylėjo, bet ir savo krauju ją gynė. Stasys Butkus yra kilęs iš tų artojėlių ir nuo jų dvasios natskilęs. Jis yra iš tų pilkųjų Lietuvos didvyrių-savanorių, kurie savo kraujo auka sukūrė Nepriklausomą Lietuvą.

St. Butkus pasirodė esąs ne tik žurnalistas, bet ir atsiminimų rašytojas, kuris objektyviai ir vaizdingai aprašė bežlungančią Rusiją ir bekylančią Lietuvą. Kaip jis kovose dėl Lietuvos Laisvės aukojosi Lietuvai, taip jis atsiminimuose paaukojo savo “aš” objektyvumui.

Ši atsiminimų knyga parašyta lengvai, gyvai, vietomis su humoru, savo vaizdais ji primena Remarque, nors jam neprilygsta, bet tie vaizdai yra gyvi ir mieli, nes savi. Ypatingai ji bus įdomi skaityti visiems buvusiems savanoriams, kariams, šauliams ir kiekvienam lietuviui, kuris ieško atsiminimuose tikros, nuoširdžios lietuviškosios Žemės meilės.

Aplankas dail. Alf. Krivicko

STASYS BUTKUS

 

 VYRAI GEDIMINO KALNE

PIRMŪNO IR SAVANORIO KŪRĖJO ATSIMINIMAI

knyga PDF  formatu

fotografinė knygos PDF  kopija


“Aušros” leidinys 1957 m.

Spauda ir įrišimas: MZ-Verlagsdruckerei GmbH., Memmingen

PRIEŠ AUŠRĄ

UŽEINA VOKIEČIAI

Nors Pirmasis Didysis Karas prasidėjo 1914 m. vasarą, bet mes, žemaičiai, vokiečių nematėme iki 1915 m. pavasario. Rusų-vokiečių grumtynės daugiausia palietė Užnemunę. Mes, žemaičiai, filosofavome: girdi, Užnemunė — turtingas kraštas, ten geri keliai, todėl vokiečiai ten ir veršis. O mūsų Žemaitijos — keliai blogi, smėlėti, vietos kalnuotos, kurgi čia tau vokiečiai išvažiuos su savo mašinomis ir sunkiąja artilerija.

ANTANAS MACEINA

MINTYS, APMĄSTYMAI

Parengė

Mindaugas Bartninkas

PDF: 

Vilnius

Eugrimas

1998

Įvadas

Sumanęs supažindinti skaitytoją su Antano Maceinos kūryba, neįsivaizdavau, kokia sunki misija manęs laukia: sutalpinti dvitomyje nors ir esenciją minčių, išsakytų šio nepaprastai produktyvaus mokslininko ir mąstytojo maždaug per pusšimtį savo aktyvios veiklos metų.

Antanas Maceina gimė 1908 m. sausio 27 d. Bagrėnų kaime, Ašmintos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Baigęs Prienų „Žiburio" gimnaziją, 1924 m. įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau jau po metų, patarus vadovybei, ją paliko ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo literatūrą ir filosofiją. Tokį apsisprendimą lėmė kritiško mąstymo sankloda, polinkis analizuoti, visa kuo abejoti. Tačiau ir universitete, išskyrus profesoriaus St. Šalkauskio paskaitas, jo kritiškai mąstantis protas nerado dvasinio peno. 1932 m. vėl grįžo į seminariją, tačiau kunigu taip ir netapo. Jau gilioje senatvėje, 1978 m. A. Maceina rašė: „Netapsi tuo, kuo norėjai, o tapsi tuo, kuo net negalvojai."

1934 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Tautinis auklėjimas". Kaip visuomeninis veikėjas, savo tikslus susiejo su ateitininkais. Pirmininkavo ateitininkų meno draugijai, redagavo jos leidinį „Ateitis".

Ikikarinio laikotarpio Maceinos kūrybinę veiklą galima skirstyti į tris dalis: pedagogika, kultūros filosofija ir socialinė problema.

Pasak paties A. Maceinos, veikale „Pedagogikos istorija" I t. jis stengėsi natūraliai sujungti tris pagrindines pedagogikos sritis: ugdomuosius principus, ugdomąsias praktikas ir pačius ugdytojus bei pedagogus.

Pirmasis „Pedagogikos istorijos" tomas apima pirmykščių tautų, graikų, romėnų, patristikos ir viduramžių ugdymą, t. y. visą senąją pedagogikos istoriją. Apie plačiai istorijoje žinomą Rytų ugdymo sistemą autorius beveik neužsimena, paaiškindamas, jog, jo manymu, netikslinga ją įtraukti į Europos ugdymo sistemą, kadangi yra suformuota kitokiais principais ir remiasi kitokia gyvenimo patirtimi. Renesanso, baroko, švietėjų ir romantikų ugdymo sistema, arba naująją pedagogikos sistemą, A. Maceina yra aptaręs antrajame „Pedagogikos istorijos" tome, kuris buvo numatytas išleisti 1940 m., bet deja, šviesos taip ir neišvydo.

Autorius taip ir neįgyvendino sumanymo užbaigti pedagogikos istorijos nagrinėjimą trečiuoju „Pedagogikos istorijos" tomu, apimančiu paskutinius pedagoginius sąjūdžius. Studijas pedagogikos klausimais spausdino žurnaluose „Židinys", „Lietuvos mokykla", kituose periodiniuose leidiniuose.

STEPAS PIKŠRYS

ŽEMĖ VAITOJA

ROMANAS

SPAUDOS FONDAS

Knygos fotografinė kopija 

Knyga PDF formatu 

Pirmoji dalis

I

Jau trečia diena, kaip vakaruose patrankos griaudžia. Artilerijos salvės virpina langų stiklus, sklinda krašto gilumon, baisiaisiais perkūnais sodžius, miestelius ir miestus skardena.

O naktį gaisrai raudonuoja. Plačios, raudonos pašvaistės iškyla iš anapus miškų, išsirango temstančio dangaus pusratyje ir ligi aušros prašviti. Nesiliaujanti kanonada ir baisios žinios apie artėjančius mūšius vasaros naktis paverčia klaikiomis laukimo ir siaubo valandomis.

Frontui artėjant, visas Paliūnių sodžius subruzdo, sujudo. Vyrai padaržėse kasa duobes, jose slepia grūdus, mėsą, drabužius ir kitas gėrybes, moterys renka kiaušinius, sviestą, rūgusio pieno puodynes, riša į pundus namų apyvokos reikmenis.

— Greičiau, greičiau! Skubėkit slėpti, skubėkit pirkias palikti, nes netrukus vokiečiai užgrius! — sušilęs, uždusęs seniūnas skuba sodžiumi ir kiekvienan kieman užsuka. — Tik grįžau iš miestelio. Valsčiaus ponai jau vakar išrūko. Vieškelis pabėgeliais užtvinęs. Klyksmai, ašaros, vaitojimai — nė paskutiniojo teismo dienoje nebus baisiau. Greičiau kaskit, greičiau slėpkit! Germanas ties Dubysa pralaužė frontą ir už keletos dienų gali pas mus atmarmėti.

Patrankos vis arčiau ir arčiau griaudžia, visais keliais ir vieškeliais pabėgėlių vis ilgesnės ir ilgesnės virtinės į rytus slenka, o paliūniškiai skuba kasti duobes, skuba slėpti javus ir kitą mantą, skuba vesti gyvulius į pakluonės krūmus ir padaržės slyvynus.

Vytautas Didysis

Vytautas Didysis

VYTAUTAS DIDYSIS

1350 -1430

Parašė:

A.Šapoka, Z. Ivinskis, V. Dėdinas, A. Kučinskas,
S. Sužiedėlis, P. Šležas, Dr. M. Krasauskaitė.

Redagavo P. Sležas

KAUNAS,

1930 — VYTAUTO DIDŽIOJO — METAI

„SAKALO“ BENDROVĖS LEIDINYS

Knyga PDF Formatu  fotografinė knygos kopija 

Akcinė „Varpo“ B-vės spaustuvė, Kaunas, Gedimino gatvė Nr. 38.

Didžiajam         

Lietuviui

viršelis

BERNARDAS BRAZDŽIONIS
POEZIJOS PILNATIS

sietynas

Lietuvos kultūros fondas
VILNIUS 1989

brazdžionis

 

Knyga: PDF     knygos fotografinė kopija :  internetinė talpykla BOX: 

 

viršelis

motina

 

JUOZAS PRUNSKIS    

Dailininkas VLADAS VIJEIKIS

Išleido TĖVIŠKĖLĖ

pemkus

Išleido Tėviškėlė
4346 So. Western Ave.
Chicago 9, ILL.

motina

Spausdino Vlado Vijeikio spaustuvė
4346 So. Western Ave.
Chicago 9, Illinois
1 9 5 8 m.

viršelis

JUOZO PRUNSKIO PARAŠYTI LEIDINIAI:

MASKVA BE KAUKĖS
(vertimas, su kun. A. Sušinsku), 1931
KAN. KOZMIANAS,
švietėjas ir auklėtojas sunkiaisiais vergijos laikais,
1933

DEJAVIMAI, KRAUJAS, AŠAROS...
1933
PAREIGA

1934
KĄ IR KAIP RAŠYTI Į LAIKRAŠČIUS
1936 ir 1950
KĄ DIEVAS SUJUNGĖ, ŽMONĖS TENEIŠSKIRIA
1939
VISUOTINE MOBILIZACIJA ATAKAI PRIEŠ TAUTOS VĖŽIUS
1939
TAIP MIRĖ NEMIRTINGIEJI
1941
KOMUNIZMAS IR REVOLIUCIJA AMERIKOJE

1942
15 SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ LIETUVOJE
1943
FIFTEEN LIQUIDATED PRIESTS IN LITHUANIA
1943
BOLŠEVIKŲ KALĖJIME IR SIBIRO IŠTRĖMIME
1944
LIETUVA NACIŲ IR BOLŠEVIKŲ VERGIJOJE
1944
COMPARATIVE LAW, ECCLESIASTICAL AND CIVIL,
IN LITHUANIA,
1945 (disertacija)
PRIE VILTIES KRYŽIAUS
1948
AUŠROS VARTŲ MARIJA
1950
MOTINA GAILESTINGOJI
1957
AMŽINYBEI IR TĖVŲ ŽEMEI
1957
AUGŠTYN ŠIRDIS!
1957
MOTINA

1958
MANO PASAULĖŽIŪRA
(radaguota), 1958
MEILĖ IR LAIMĖ
1958
METAI SU DIEVU

RINKTINĖS MINTYS  

Spaudai parengė

JUOZAS PRUNSKIS

viršelis

“LIETUVIŲ ŠEIMOS TRADICIJOS” (Lithuanian Family Traditions)
yra viena Amerikos Lietuvių Bibliotekos (Lithuanian Library Press,
Inc.) leidžiamos Amerikos lietuvių etninės enciklopedijos knygų.

1976—1978 metais išleista:

PALIKĘ TĖVIŠKĖS NAMUS...................................... Algimantas Kezys, S.J. (red.)
A LITHUANIAN CEMETERY.................................... Algimantas Kezys, S.J. (editor)
PENNSYLVANIJOS ANGLIAKASIŲ LIETUVA...................... Vladas Būtėnas
LITHUANIANS IN MULTI-ETHNIC CHICAGO (until World War II) David Fainhauz

Numatyta išleisti šias knygas:

LITHUANIAN WRITERS IN THE USA ........................................................Alina Skrupskelis (editor)
AMERIKOS LIETUVIŲ MUZIKA..................................................................Juozas Žilevičius (red.)
LIETUVIŲ EKSLIBRISAI..................................................................................Vitolis E. Vengris
LIETUVIAI SIBIRE............................................................................................Juozas Prunskis (red.)

© Lithuanian Library Press, Inc., 1978

Library of Congress Catalog Card No. 78-56657

ISBN 0-932042-04-X

Išleido Amerikos Lietuvių Bibliotekos leidykla
(Lithuanian Library Press, Inc.)
3001 West 59th Street, Chicago, IL 60629, USA
Tiražas 1750 egzempliorių
Spaudė M. Morkūno spaustuvė Čikagoje
Įrišo Zonne Bookbinders, Inc.

LIETUVIŲ
ŠEIMOS TRADICIJOS

LITHUANIAN FAMILY TRADITIONS

ŠEIMOS KŪRIMO VYKSMAI  

Stasys Yla

PORTFOLIO - ILIUSTRACIJOS:
Zita Sodeikienė
Irena Mitkutė

viršelis

MYKOLAS KRUPAVIČIUS

VISUOMENINIAI
KLAUSIMAI 

STRAIPSNIŲ RINKINYS IŠ JO PALIKIMO

pemkus

POPIEŽIAUS LEONO XIII FONDAS


 

Išleido Popiežiaus Leono XIII Fondas 1983 m.

Tekstą rinko Aleksandras Pakalniškis, Jn.

Spaudė M. Morkūno spaustuvė

3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629, USA

krupavičius

Prelatas Mykolas Krupavičius

viršelis

MYKOLAS KRUPAVIČIUS.

JONAS BASANAVIČIUS-

DIDIS TĖVYNĖS MEILĖS MOKYTOJAS 

zenklas

KAUNAS 1927

Basanavičius

D-ras Jonas Basanavičius


 

 

Amerikos Lietuvių Jaunimui.

Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę,
Kame nuo amžių tėvai gyveno...
Mylėk jos kalbą, senovės būdą,
Jos girių kvapą, žaliąsias pievas...
Mylėk prabočių kapus garbingus,
Kur amžiais ilsis tėvynės sūnūs...

Mylėk, Jaunime, savo tėvynę, kaip yra mylėjęs mūsų tautos kilnusis tėvas, jos žadintojas ir patriarchas a. a. dr. Jonas Basanavičius. Mylėk karštai, visa savo jauna širdimi, atsidėjęs, pasišventęs, pasiaukojęs, dirbdamas jos garbei ir gerovei. Mylėk nežiūrėdamas kur esi gimęs, kur gyveni, kur dirbi. Kai gimimo ar gyvenimo vieta Tau nepakeičia motinos - ji visur ir visada ta pati ir tik viena palieka, taip lygiai nepaisant to kur gimei ir kur gyveni tėvynė palieka ta pati ir tik viena. Kaip myli savo motiną — ar ji varguose ar pertekliuj gyvena, ar sveika ar suliegusi, ar jauna ar pasenusi, taip mylėk ir savo tėvynę Lietuvą kokia ji bebūtų, kaip ji begyventų.

Ar šviečia mums saulė, ar orai aptemę,
Tu mūsų brangiausia prabočių šalis!
Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė,
Čia tiek atminimų atranda širdis!
Ar laiminga ar varguose visados tu miela!
Atminimais taip gausinga ir brangi kaip siela!

Šie mūsų kilnaširdžio tautos dainiaus — Maironio žodžiai tebūnie Tau gyvenimo keliarodžiu ir nuolatiniu Tavo širdies ir proto vadovu.

viršelis

SPAUDĖ DRAUGO SPAUSTUVĖ
4545 W. 63rd St., Chicago 29, Ill.
1958 m.

MANO

PASAULĖŽIŪRA 

kultūrininkų pasisakymų

RINKINYS

Redagavo

D R. JUOZAS PRUNSKIS

zenklas            pemkus


LIETUVIŠKOS KNYGOS KLUBAS

Aplankas dail. Jono Pilipausko

ĮŽANGOS ŽODIS

Šiuo leidiniu darome bene pirmąjį lietuvių bandymą duoti mūsų kultūrininkų minties antologiją. Jos pagrindinis reikalas dvejopas: 1. duoti šio ypatingo — tėvynės okupacijos ir tremties — laikotarpio mūsų intelektualų, pasakytume, minties skersinį pjūvį, ir tuo būdu pasitarnauti mūsų kultūros istorijai, 2. paryškinti mūsų gyvenimo prasmės gaires tremtyje atsidūrusiai mūsų tautos daliai, ypač priaugančiai kartai; tai bus leidinio uždavinys tautos pedagogikos srityje. Šis leidinys norėtų būti lyg savotiška idėjinė injekcija į kovojantį lietuviškąjį tremties organizmą, kad mūsų dėmesys nebūtų mobilizuotas medžiaginių gėrybių pasiūlos, bet kad daugiau telktumės apie didžiuosius žmonijos ir tautos idealus, kurie palaikys mūsų ryžtą ir priduos svarumo visoms didžiosios mūsų laisvės kovos pastangoms.

atsiminimai

Krupavičius

Mykolas Krupavičius

ATSIMINIMAI 

zenklas

 

LIETUVIŠKOS KNYGOS KLUBAS

Aplankas dail. Vytauto Virkau

Spausdino Draugo spaustuvė, 1972 m.

viršelis

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS
1985 M.

LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC.
2606 West 63rd Street, Chicago, IL 60629

GELBĖJIMAS TREMTINIŲ
IŠ MASKVOS LETENŲ 

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų Sąjungai džiūgaujant pergale (atsiekta daugiausia JAV pagalba), Maskvai ėmė labai rūpėti pabėgėlių didelis skaičius vakaruose. Iš vienos pusės — tie pabėgėliai labai daug žinojo apie komunistinės diktatūros prievartą ir galėjo paskleisti daug neigiamos jiems propagandos įvairiose pasaulio šalyse, o iš kitos pusės — karo metu žuvus tiek daug Sovietų Sąjungos vyrų, o reikiant vykdyti plačius atsistatymo darbus, bus reikalinga darbo jėga, net ir vergų darbų lageriuose.

Maskvai nebuvo perdaug sunku pakankamai nesiorientuojančius ar reikiamai Europos žmonėmis nesirūpinančius vakariečių vadus palenkti savo užmojams ir išsiderėti priverstinę pabėgėlių repatriaciją.

viršelis

STASYS YLA

VARDAI IR VEIDAI 

MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE

NUO MAŽVYDO LIGI SKVIRECKO

ženklai

 

LIETUVIŠKOS KNYGOS KLUBAS

NAMES AND FACES

IN LITHUANIAN CULTURAL HISTORY
by STASYS YLA

Aplankas dail. Telesforo Valiaus

Spausdino “Draugo” spaustuvė, 1973 m.
4545 West 63rd Street
Chicago, Illinois 60629

PRATARMĖ

Gyvename tokį tautinės buities laikotarpį, kuris vienu atžvilgiu dramatiškas, kitu — labai kūrybiškas. Kūrybinė dinamika reiškiasi nuostabiu gajumu net pačiose nepalankiausiose sąlygose. Betgi palankių sąlygų stokojome ir savo valstybės dienomis — tolimesnėj ir artimesnėj praeity. Daugiau dėmesio, kaip ir kituose kraštuose, buvo skiriama buitiniams, politiniams, ekspansijos arba gynybos reikalams. Nežiūrint to, kultūrinis gyvenimas brendo ir tolydžio vystėsi. Brendo atskiromis proveržomis, kurios nuo XVI a. vidurio kristalizavosi į sąjūdžius savai raštijai kurti, kalbai vystyti, švietimo lygiui kelti, savai praeičiai tyrinėti. Tose pastangose išaugo eilė ryškių asmenybių, kurių vardai ir veidai, o kartu ir vargai, mums vis dar per mažai pažįstami.

Be jų mūsų tauta vargiai būtų taip subrendusi kultūriškai ir pasiekusi dabartinio išsiskleidimo. Didele dalimi jie padėjo įveikti ir tuos sunkius bandymus, kurių mūsų istorijoje yra buvę nemaža. Kai gniuždavo politiniai ir kariniai vadai, iškildavo moraliniai, kultūriniai.

Kultūros žmonių vaidmenį sunku aptarti ir išskirti nuopelnais, nes ne visi kultūros vyksme dalyvauja tuo pačiu polėkiu. Vieni meta kultūros apmatus, kiti juos ataudžia. Vieni kultūros gyvenimą dinamina, kiti palaiko aukštumoje. Vieni ir kiti grumiasi su svetimybėm ir menkavertybėm. Kultūra bręsta kontrastų ir kovos keliu, ir tai ypač ryšku mūsų tautos atveju. Kultūros žmonių 'profilis leidžia pajusti gyvą tautos pulsą.

Mūsų istorijoje kultūros žmonių galerija yra plati ir spalvinga — sunku net pasirinkti, dar sunkiau grupuoti. Vieni jų už mūsų asmeninio patyrimo bei pažinimo ribų, kiti šiapus. Įdomu žvalgyti vienus ir kitus, nors “pagautum” tik jų veido kertelę, apčiuoptum siluetą, aprėžtum pakenčiamus rėmus jų portretui.

Teko žvalgytis toje galerijoj ilgesnį laiką, rankioti medžiagą, viešai atsiliepti vienų ar kitų sukakčių proga. Ir žvalgyta dviem požiūriais — istoriniu ir psichologiniu. Istorinei įžvalgai naudota įvairi medžiaga. Jos dalis — dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, asmeninė kūryba — leido, arba gundė pavartoti ir psichologinį spektrą.

Šiuo rinkiniu norėta, be kitko, prasklaidyti kai kurias miglas, susiklosčiusias laiko bėgyje, aptemdžiusias platesnį mūsų kultūrinės raidos akiraty

Autorius

viršelis

čiurlionis

 

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS. 1908
(1875-1911)

STASYS YLA

M. K. ČIURLIONIS 

KŪRĖJAS IR ŽMOGUS

vadovas

ATEITININKŲ VADOVAS

 

ATEITININKŲ

VADOVAS 

PARENGĖ

STASYS YLA

pemkus

ateitis

 

Antroji „Vadovo“ laida.
Išleido Ateitininkų Federacija —
Knygos autoriaus atminimui pagerbti

Spaudė „Draugo“ spaustuvė Chicago, Ill.
1983

Kun. Stasys Yla

Kun. Stasys Yla, (1908—1983)

„Vadovo“ autorius, ilgametis Ateitininkų
Federacijos dvasios vadas.

žmonės ir žvėrys

STASYS YLA

ŽMONĖS IR ŽVĖRYS

DIEVŲ MIŠKE 

KACETO PERGYVENIMAI

I M M A C U L A T A

Viršelis ir titulinis lapas dailininko P. Osmolskio
Skyrių pradžios piešiniai kacetininko A. Kantvilo
Stutthofo planas kacetininko dipl. inž. P. Naručio
Stutthofo nuotraukos, rastos po karo stovyklos komendantūroj, perspaustos iš leidinio
German crimes in Poland, vol. II, Warsaw 1947.
Spauda N. Pr. Seserų spaustuvės, Putnam, Conn.
Išleista 1951 m.

JIE SĖDĖJO TAMSYBĖJE IR BE ŠVIESOS,

SURIŠTI SKURDU IR GELEŽIMI.

JIE ALKO IR TROŠKO,

JŲ GYVYBĖ SEKO JUOSE.

IR TIE, KURIUOS VIEŠPATS IŠVADAVO

IŠ PRIEŠO RANKOS, KLAIDŽIOJA TYRUOSE,

VIENATVĖJE, NERASDAMI KELIO

Į GYVENAMĄ MIESTĄ.

PSALMĖ CVI

SUNKU kalbėti apie buvusias spygliuotas užtvaras. Žmogus vis lieki jautrus tam, kas išgyventa. Dar sunkiau kalbėti apie žmones, kurie už jų buvo. O ten buvo žmonės. Žmonės žvėrių rankose. Žvėris norėjo juos palaužti ir sunaikinti, bet jų dvasia nesidavė priveikiama.

Žmonės keitėsi ir už spygliuotų vielų; kitaip keitėsi negu žmogus - žvėris norėjo. Nekaltus ir kankinamus keitė kančia, kaip ji keičia kiekvieną žmogų arba sulaužo. Palūžo nemaža ir ten, bet daugumas atsilaikė — pajėgė atsispirti juos gniuždžiusiam žvėriškumui. Visiems gi liko įspaustas įsitikinimas, kad senoji vidurio, patogumų, seklumo, gal geraširdiško naivumo dvasia — pamažu gniūžta savo menkume. Liko ir pasibaisėjimas nežmoniškąja dvasia.

viršelis negesinkime sukuru

NEGESINKIME AUKURŲ 

VYSKUPAS VINCENTAS BRIZGYS

pemkaus

 

Brooklyn — — — — — — — — — — — — 1959

NIHIL OBSTAT:

       Admodum Revdus Dnus Joannes Balkunas
              Censor Deputatus
              Bruklyni die XXIX Octobris 1958

IMPRIMATUR:

       Bryan Josephus McEntcgart, D.D.
              Episcopus Bruklyniensis.
              Brooklyni die XXX Octobris 1958

Spaudė Tėvų Pranciškonų Spaustuvė
Brooklyn, N. Y.

Yra asmenų, kurie savo buvimu visur skleidžia malonią jaukumą.

Yra asmenų, kurie savo auka kelia žmonijos dorą, mokslą, kultūrą.

Yra asmenų, kurie, baigę gyvenimą, paliko didvyrių ar šventųjų atminimą ir vardą.

Už jų visų, dažnai paslėpta paprastume ir nežinioje, yra šeima, o tie asmens yra tik vienas jos galybės spindulėlių.

Ši darbą skiriu pagerbti tas Lietuvių tautos šeimas, iš kurių išaugo mūsų tautos tradicijos ir charakteris, iš kurių išaugo asmens švietę per šimtmečius savo tautai dorovingumu, idealizmu, savo auka už tautos išsilaikymą, laisvę ir jos kilnumą.

moterystė - viršelis

T U R I N Y S

I.    MOTERYSTĖS ESMĖ

1. Kas yra moterystė ................................... 4
2. Moterystės ir šeimos kilmė .......................... 4
3. Moterystės rūšys ...................................  7
4. Moterystės tikslai .................................  7
5. Moterystės prigimtis ...............................  8
6. Krikščionių moterystės charakteris ................. 14

II.    ATSKIRI KLAUSIMAI

1. Krikščionių moterystės sudarymo forma .............. 16
2. Moterystės kliūtys ................................. 17
3. Moterystės pasėkos ................................. 19
4. Kuo moterystė esminiai skiriasi nuo kitų sutarčių .. 20
5. Moterystės kilnumas ................................ 21
6. Ar eiti moterystėn ar vienam pasilikti ............. 23
7. Šeima — tautos likimo lėmėja ....................... 25
8. Pasiruošimas šeimyniniam gyvenimui ................. 26
9. Civilinė santuoka .................................. 28

Vyskupas Dr. V. Brizgys

Moterystė   

pemkus

 

1947

     Knygoje nagrinėjama svaigalų atsiradimas, gamyba, vartojimas, pasekmės ir kovos priemonės prieš svaigalų vartojimą nuo žilos senovės iki šių dienų. Taip pat apžvelgiamas blaivybės organizacijų atsiradimas Lietuvoje, jų veikla, raida, sėkmės ir nesėkmės, jų priežastys iki Pirmojo pasaulinio karo, 1918-1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje, sovietų ir vokiečių okupacijų metu ir 1990-2010 m. nepriklausomoje Lietuvoje.

Pateikta medžiaga grindžiama statistikos metraščių duomenimis, palyginimais su kitų valstybių duomenimis.

Knygoje įdėtos svarbesnių daugiausia pasižymėjusių žmonių, blaivybės veikloje, biografijos, blaivybės organizacijų įsisteigimo ir veiklos svarbesnės datos, taip pat trumpa apžvalga anglų kalba, pridedamas literatūros sąrašas.

Knyga skirta plačiajai visuomenei. Ji gali būti kaip metodinė priemonė, mokyklose skleidžiant blaivaus gyvenimo būdą; juk vaikai - tautos, valstybės ateitis. Svarbiausias knygos tikslas — sužadinti visuomenės aktyvumą, kad vaikai, jaunimas nepradėtų vartoti svaigalų, o pradėjusieji atsisakytų. Autorius tikisi, kad knyga skaitytojus, ypač partijų veikėjus, politikus paskatins susimąstyti ir įsitraukti į aktyvią veiklą už dorą, blaivų žmogų.

 

Jono Kačerausko monografija „Blaivybė Lietuvoje. Istorija ir dabartis“ skirta aktualumo neprarandančioms žmonijos grumtynėms su neįveikiamu jos priešu ir naikintoju - alkoholiu. Ši knyga - savotiška šios dvikovos chrestomatija.

Labai įdomi antroji jos dalis, kurioje analizuojama blaivybės organizacijų veikla, jos įtaka visuomenei ir svaigalų gamybos bei jų suvartojimo dinamika. Ypač aktualus visuomeninių organizacijų susirūpinimas blaivybe bei jos sklaida.

Iš autoriaus pateiktų statistinių duomenų matyti, kad blaivybė per Nepriklausomybės 20-metį (1918-1940 m.) išstūmė svaigalus iš žmonių gyvenimo, smuko jų prestižas, ypač tarp jaunimo. Autorius akivaizdžiai parodo, kaip prasidėjusi sovietinė okupacija, karas ir pokario okupacija sunaikino Nepriklausomybės metais susiformavusias gražias blaivybės plėtros tradicijas. Blaivaus gyvenimo griuvenos išliko ir 1990 m. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Leidinyje atskleista blaivybės raida Lietuvoje, jos laimėjimai ir nesėkmės gali pasitarnauti Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų, politikų, vyriausybės ir kitų institucijų darbuotojų savimonei, veiklai ir raiškai. Pagaliau leidinį bus įdomu pasiskaityti kiekvienam Lietuvos piliečiui, pasisemti patirties iš mūsų tautos praeities.

Prof. Antanas TYLA

* * *

Jono Kačerausko parengta knyga apie blaivystės judėjimo istoriją Lietuvoje yra fundamentalus kūrinys, kurį drąsiai galima vadinti Lietuvos blaivybės istorijos metraščiu. Knygoje pateikiami surinkti ir apibendrinti duomenys apie alkoholio vartojimo reiškinius seniausiose kultūrose, daugelio šalių blaivybės patirtį bei alkoholio vartojimo pragaištingas pasekmes.

Knyga turėtų sudominti ne tik istorikus ar blaivybės propaguotojus, bet ir tuos, kurie domisi visuomeninių judėjimų atsiradimu ir vystymusi atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje, jų vaidmeniu valstybės gyvenime. Čia galima rasti daug informacijos apie žymiausius visuomenės veikėjus, ženkliai prisidėjusius prie blaivaus gyvenimo propagavimo.

Doc. dr. Aurelijus VERYGA

 
     Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai - svarbiausios Pauliaus Rabikausko istorinių lituanistinių studijų temos, nuodugniai tirtos net kelis dešimtmečius. Deja, autoriaus darbo rezultatai, taip ir neapibendrinti monografijomis, liko sunkiai sugraibomi, išbarstyti tarsi našlaičiai paskirais straipsniais. Tad šio leidinio tikslas ir buvo sudėti į vieną tomą svarbiausius Rabikausko rašinius apie Vilniaus jėzuitų akademiją-universitetą bei Lietuvos jėzuitų provinciją - jos namus ir narius. Straipsniai sutelkti į dvi grupes: 1) studijos apie Vilniaus akademiją, stengiantis laikytis istorinio ir teminio nuoseklumo; grupė baigiama apibendrinančiu LE straipsniu; 2) Lietuvos jėzuitų provincijos veiklos ir asmenybių tyrinėjimai, prie kurių prišlietas ir neskelbtas pranešimas apie Kauno jėzuitų kolegiją.
 
TURINYS
 
Pastangos įsteigti Vilniaus universitetą (1565-1570) / 7
Karaliaus Stepono Batoro privilegijos Vilniaus universitetui / 19
Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui / 31
Medžiaga senojo Vilniaus universiteto istorijai / 45
Pranciškaus Sunierio informacija apie naujai įsteigtą
Vilniaus kolegiją (1570) / 51
Kolegijos valdos ir jų našumas 1573 metais / 71
Vilniaus kolegijos privilegijų ir sutarčių sąrašas
(1574-1575 ir 1586 m.) / 79
Pirmieji jėzuitai Vilniuje ir pirmieji lietuviai jėzuitai (1569-1573)/95
Vilniaus akademijos rektoriai (1569)—1579—1773 / 127
Iš Vilniaus universiteto istorijos / 191
Mokslinė pažanga Vilniaus akademijoje / 209
Lietuviškumo apraiškos Vilniaus akademijoje / 243
Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje / 269
Apie pirmąjį bandymą praplėsti
Vilniaus universitetą (1618-1623) / 303
Vilniaus akademija / 317
18-jo amžiaus Lietuvos bruožai / 335
Teatras jėzuitų mokykloje / 389
Lietuvos jėzuitų provincijos pastatų planai / 407
Šv. Petro Kanizijaus reikšmė Lietuvai / 413
Konstantino Sirvydo biografinės datos / 423
Konstantino Sirvydo asmuo ir reikšmė / 437
Sarbievijus Romoje / 467
Tėvo Andriaus Rudaminos pašaukimas į misijas / 489
Tėvą Andrių Rudaminą prisimenant / 497
Kauno jėzuitų kolegijos veiklos pradžia / 503
Sudarytojo pastabos / 511
Santrumpų sąrašas / 516
Rodyklės / 518
Summary / 543
 

didysis jo nuotykis

Eretas

DIDYSIS JO Nuotykis 

rūta

Prof-J.Eretas

tarnyboje

Lietuvai 

Parašė:

St. Šalkauskis, A. Skrupskelienė, A. Šešplaukis, J. Brazaitis, O. Labanauskaitė, A, Liuima, St. Yla

Bendradarbiavo:

A. Avižonienė, J. Botyrius, F. Breimeris, V. Dabušis, Z. Ivinskis, J. Kavaliūnas, Ig. Malėnas, A. Masionis, A. Mažiulis, Sesuo M. Palmira, Pr. Razminas, St. Rudys, C. Surdokas

Spaudai paruošė:

J. Brazaitis

 

UDK888.2
      Ni-139

ISBN- 9986-458-33-1 © - A.Nistelienė, 1996
 

JONAS VYTAUTAS NISTELIS

EILĖS TYLUMAI

Jonas Vytautas Nistelis gimė 1922 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžyje, pirmojo diplomuoto Lietuvoje kultūrtechniko šeimoje. Augo Ąžuolpamūšyje (Pasvalio raj.), kur ąžuolų apglėbtas Viešmenėlis įteka į Mūša. 1940 m. baigė Pasvalio P.Vileišio gimnaziją. Per išleistuves už lango jau žlegėjo rusvi tankai. Studijuoti pasirinko architektūrą Vytauto Didžiojo universitete ir tapybą Kauno meno institute. Mokslus pirmą kartą nutraukė okupantai iš Vakaru, antrą kartą - iš Rytų. "Atšilus" gavo inžinieriaus architekto diplomą. Nuo 1950-ųjų iki mirties - 1986 m. kovo 7 d. -gyveno ir dirbo Šiauliuose. Duoną pelnėsi architekto darbu.

Ir studijuodamas, ir dirbdamas visą laisvalaikį skyrė svetimoms kalboms mokytis. Žinių troškulys buvo didžiulis, interesai platūs. Poeziją vertė iš dešimties kalbų. Ir pats rašė eilėraščius, sakydamas, kad aštrina plunksną teologijos veikalams.

 

Darbe, gyvenime ir kūryboje buvo sąžiningas, tiesus. Praktikuojančiam katalikui ir nepriklausomos laikysenos žmogui anuomet garbingai gyventi pagal savo įsitikinimus buvo nelengva. J.V.Nistelis savanoriškai izoliavosi nuo jam nepriimtino materialistine pasaulėžiūra grindžiamo gyvenimo bei oficialiosios ideologijos reikalavimų - pasirinko vienišo, niekam nežinomo kūrėjo kelią.

Design by Joomla