Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.
Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KUNIGAS
ANTANAS
ALEKSANDRAVIČIUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

LKMA knygų fotografinės kopijos

Ir grūmės tūkstančiai narsiausių vyrų - kad žemė ši vadintųs Lietuva

•Kiekvienas žmogus turi savo išrinktąją tautą - tėvynę.

•Klajokliai arijai atėjo į Pabaltijį iš Azijos. Jų protėviai gerbė amžinąją ugnj -Dievo jėgą. Prijaukino žirgą.

•Paseno šimtmečiai istorijoj, besisupdami laiko sūpuoklėse. Dar nesugalvotais vardais tekėjo upės, dar šitos žemės niekas tėvyne nevadino.

•Lietau, aplyki dykumą. Per daug tavęs čionai. Tėvynės vardą išlijai tu iš apsiniaukusio dangaus.

• Ir atradom išridentą ant jūružės kranto gintarinį lobį.

•Klajojo gintaras pasauly ir skelbė mūsų žemės vardą, nunešė Graikijai.

• Gūdžioj miškų gelmėj aras Lizdeiką išaugino savo lizde tarp erelių. Kūreno šventą ugnj jis po ąžuolo šakom ir Viešpatį garbino.


•Valdovui atrakino sapno paslaptį užburtą - liepė pilį pastatyti, ant septynių kalvų įkurti miestą - žemės sapną akmeninį.

•Jisai regėjo tas dienas, kai svetimieji virš pilies kels savo vėliavas - kiečiausias ąžuolo kankles tada pravirkdys skausmas Lietuvos.

•Joninių naktį nemunėliais plukdėme savo jaunystės dalią, savo tėvynės lemtį -savo jaunystės rūtų vainikėlius, o savo tėvynės - erškėčių vainiką.

•Atplaukia kruvina puta istorijos jūra. Mūsų pilyse kovoja priešai. Kodėl tokias tvirtas pastatėm jas?

•Kardais mojavome kaip paukščiai, skrisdami į laisvę. Ir ko daugiau - kardų ar plūgų nukalta dėl tavęs, Tėvyne?

•Skydai voratinkliais, kalavijai rūdimis apaugo. Pilis išgriovė - jų akmenimis išgrindė gatves. Kur jos nuves?

•Nuėjo piliakalniai į užmarštį. Pilių griuvėsiuos ošia praeitis. Paveldėjom tėvų dainas ir motinų pasakas. Vaikams paliekame tik jų skeveldras.

•Lietuva - kultūrų, religijų ir klimatų kryžkelė. Miškų ir pelkių apsupti lietuviai susiformavo į savitą tautą. Lietuviams nereikia kovoti su gamtos stichijomis.

•Lietuva užima 1/10 000 dalį viso žemės paviršiaus.

•Trys ereliai - vokiečių, lenkų ir rusų kovėsi dėl Lietuvos pavergimo.

•Už tolumos dunksi kareivių sunkūs žingsniai - upeliai greit patvins mūsų krauju - kas perbris į Laisvės krantą.

•Kitais vardais pasivadinę, kitokiom uniformom apsivilkę, iš kitų šalių ir šimtmečių ateina, amžinai ateina tie patys pavergėjai.

•Vargas mums, kad jiems reikėjo šitos žemės, kur pasistatėme namus ir sodus pasodinome. Mūsų tėvų kapus jie trypė arklių kanopom ir mūsų paminklais savo gatves grindė. Pavadino savo vardais mūsų miestus ir kaimus. Jėga - jų teisybė ir plieno durklas - jų teisė.

•Kiekviena tauta turi savo kreivumo spindulį žmonijos sferų sistemoje. Kiekviena tauta, kaip ir žmogus, turi savo pašaukimą.

•Meilė namams, sklypeliui žemės, miestui tampa tėvynės meile, bet ne atvirkščiai.

•Tautos materialinis pagrindas - kraujas, kalba - formalinis.

•Tautiškumas - speciali žmoniškumo forma. Vertas tiek, kiek padeda jam išsiskleisti.

•Sąmoninga tauta - nacija. Nacionalinis menas filharmonijoje, tautinis - kaime.

•Tautoje varguomenė konstruktyvi, diduomenė - dekoratyvi.

•Tautos viena šalia kitos, bet ne viena ant kitos.

•Kada meilei surašomas įstatymas, ji vadinasi santuoka, kada tautai parašoma konstitucija - ji vadinasi valstybė.

•Šiandien valstybė suabstraktinama, lyg ji būtų kažkas šalia žmonių, ją sudarančių.

•Valstybė tėra priemonė tautos egzistencijai. Baisu, kai ji tampa tikslu ar stabu -stabo šventikai reikalauja savo stabams didelių aukų.

•Tauta yra bendruomenė su bendra kilme, papročiais, kalba. Valstybė yra bendruomenė su bendru valdovu, teritorija ir įstatymais. Tauta stichinė, valstybė - organizuota.

•Tautai teritorija nėra esminė. Tik kraujo ir kalbos bendrumas. Valstybei esminė uždara teritorija. Tauta gali būti svetimoje valstybėje.

•Tauta sujungta laisvės prigimtiniais ryšiais, valstybė - socialinė prievarta.

•Tauta laikosi teisingumu, valstybė - teisėtumu. Valstybė - korys, tauta - medus. Tauta gimsta, valstybė įsteigiama. Tauta kuria kultūrą, valstybė - civilizaciją. Tauta -gamtinė kategorija, valstybė - socialinė.

•Tauta - išplėstinė seimą, makrošeima. Valstybė - praplėstas namų ūkis. Valstybės nauda, tautos - gerovė. Valdžia nieko negali duoti žmonėms, pirma iš jų nepaėmusi.

•Patenkintieji valdo nepatenkintuosius, pertekę - skirstančiuosius, sotūs - alka- , nuosius. Valdymo meno mokslas: valdovas dažnai užmiršta valdyti save.

•Tautos vadovai tampa jos suvedžiotojais. Despotas valdo per despotukus. Tironai įsako save vadinti demokratais. Noras valdyti žmonių mintis ir valią jau yra tiro- j nijos žymė.  

•Proletarai ir turčiai neturi tėvynės: kur darbas ir kapitalas, ten jų tėvynė. 

•Vakarų Europoje didelės katedros ir dideli šventieji. Lietuvoje kryžiai, koplytėlės ir nežinomi šventieji. Prisikėlęs Viešpats Rūpintojėliais rymo prie kelių. Per rudenio lietų ašaros rieda jų veidais. Rūpintojėlių veiduose mes savo liūdesį pažįstam.

•Lietuva pradėjo melstis karaliaus Mindaugo lūpomis. Trys Lietuvos krikštai -Mindaugo, Vytauto ir Giedraičio. Pirmiau valstybinė krikščionybė, o paskui gyvoji, i Ne prieš krikščionybę, bet prieš netinkamą jos skelbimą lietuviai priešinosi.

•Buvome beraščiai ir beteisiai. Sunkiai vilkome baudžiavos jungą. Lietuva, apsi-vilkusi lino marškoniais, naginėm, brido vargo purvą. Nužingsniavo šiokiadieniai su- : skilusiom kojom. Daugianyčiai vargai buvo apmesti audėjos staklėse.

•Paskutinis žodis mirštančių prūsų buvo pirmas žodis gimstančios Lietuvos: tauta pražydo Donelaičio žiedu.

•Lietuviškas žodis svetimųjų vergijoje rusėjo maldaknygėse - lietuvių pirmajame elementoriuje. Balanos apšvietė maldaknygę, iš Prūsų atgabentą, - iš „Aukso Alto
rių“ meldės Lietuva. Slebizavome „Aukso Altoriaus“ dideles raides - ir sunkiai mokėmės rašto.


• Išmokome skaityti. Ir atsivėrė mums didžiulės neteisybės: melavo žodžiai ir žmonės mums iš tolimų kraštų.

•Muravjovas korė Lietuvą - nepakorė. Sukilėliai, kitaip dalgius įtverę, išėjo skurdo usnių kapoti. Avinėlio pėdomis sekė vilkai.

•Kančios martenuose lydėsi likimo plienas Lietuvos: jos tėvas - knygnešys, jos vyras - savanoris, sūnus jos - sakalas žaliuose miškuose, o ji - giesmė graudžioji.

•Iš laukų laukelių, kur už laisvę kovės, akmenis surinko ir paminklan dėjo tam, kuris, Tėvynei laisvę iškovojęs, mūšy žuvo, vardo nepasakęs.

•Iš kelių kelelių kryžiai susirinko, nuo vargų palinkę, nuo skausmų sukrypę, būreliu sustoję prie kareivio kapo, Lietuvos Golgotos žygį apdūmoja.

•Iš tamsių tamsiausių nevilties landynių čia atėjo žmonės žiaurūs į Tėvynę. Jie nupjovė kryžius, paminklus nugriovė. Angelui ant rankų pančius vėl uždėjo.

Lietuviai pirmiausia kovojo dėl žodžio laisvės, o tik vėliau - dėl politinės. Literatūra ir menas buvo kariais.

• Kuri kita valstybė pasaulyje turi savo herbe žmogų? Nugalėto blogio slibino krauju pasruvęs laukas. Tuo laiku joja ant balto žirgo šv. Jurgis. Nei vienos dėmės ant balto žirgo, nei vienos dėmės ant sidabrinių raitelio šarvų.

•Lietuvos sostinės Vilniaus herbe Kristoforas neša per upę į kitą krantą Sv. Kūdikį - žmogus neša savo Viešpatį Dievą. Kauno herbe - gyvulys, iškėlęs tarp ragų kryžių.

•Kryžstulpių inkiluose šventieji tartum paukščiai. Medinė tyluma sustingus rūpintojėlių rūpesty. Snaigių raštai kryžiuos ar kryžių raštais spindi jos?

•Sujungia prakaitas darbe, sujungia kraujas kovoje, sujungia sielvartas širdis ir skausmo ašara karti, sujungia suprasta daina, sujungia tėviškė viena. Bet viską išskiria klasta, juodos širdies tau numesta.

•Kai niekas tavęs nešauks vardu nei brolio, nei sūnaus, kur dėsies tu tada, Tėvynės išdavike?

•Jie viską atėmė iš mūsų - ir sodus, ir namus - tik rankoj raktai liko. Ką raktais užrakinsiu? Ką jais atrakinsiu? Aš džiaugsmą užrakinsiu. Aš skausmą atrakinsiu.

•Motulė rytuos, tėvelis vakaruos, brolelis sakalas žaliuos miškuos. Namai sugriauti, sodai iškirsti, kiemelis išartas. Kur pasislėpti? Kur prisiglausti?

•Raudonos žvaigždės virš bokštų dega didelėj nykioj nakty.

•Mes nugriovėm kryžius prie savo kelių, mes žodžio nepratarėm ir rankų nepakė-lėm jų apginti, mes kalėme sau pančius ir statėme sau kalėjimus. Ir meldėmės: „Sulaužyk rykštę, Viešpatie“.

•Ko jūs, aguonėlės, taip graudžiai raudonos? - „Žydime mes kraują, tėviškėj išlietą“. Ko jūs, rugiagėlės, mėlynai pražydot? - „Žydime akis mes, žemėje užmerktas“.

•Grįžta paukščiai į Tėvynę, tik broleliai ne: gėlė įgėlė kulka - bitelė į pačią širdį. O Dieve, mano Dieve, į pačią širdį.

•Bičių spiečiumi išlėkėte iš Tėvynės avilio. Bet vilties inkarai surūdijo. Kuri tavo lopšio, kuri tavo kapo Tėvynė?

•Įrašykime į Raudonąją knygą laisvę, tiesą, teisybę ir meilę kartu su nykstančiais paukščiais, medžiais ir ramybe.

•Ateina Neringa j Klaipėdą ieškoti Naglio. Atranda girtą ir verkia. Kam savo širdį pamerkei į spiritą?

•Būna gyvenimas žygdarbis. Ir būna gyvenimas niekšybė. Seniai seniai gyveno didvyriai galingi. Dabar čia su aklaisiais kurmiais nykštukai rausiasi niekingi.

•Šiandien pavasario erdvė riaumoja traktoriais - kur vyturio giesmė? Surūdijo žagrės dainose, pamiršo dirvos plūgą, o pievos dalgį. Užarti keliai, iškirsti sodai.

•Prie Rumšiškių padėjo Lietuvą j muziejų.

•Dievdirbių nebėra. Velndirbiai velnius gamina tuzinų tuzinais - velnias riešutus kramto raudonais nasrais, kitas žvakę ant uodegos laiko ar raktus sukandęs - ir visi beprasmiškai šypsos iš kvailumo žmonių.

•Tirono šermenys buvo linksmi - visi džiaugėsi numetę jungą. Bet gal dar per anksti, gal dar sunkesnį jungą uždės tasai, kuris iš lėto lipa į tuščią sostą, kietai suspaudęs lūpas?

•O vis dėlto džiaugias žmonės bent tas kelias dienas dviejų tironų sambrėškyje.

•Mūsų ainiai! Kai jūs panorėsite, į žemę lietus lis, o -žemė derlių neš, kuris visus pasotins. Jūs nugalėsite ligas, kurios mus žudė. Jūsų darbas bus tarsi žaidimas. Nebus nei alkano, anei benamio žemėj. Ar mus atminsit, kurie sulinkę nešėme plytas jūsų rūmų sienoms, kurie kovojome kovas žiaurias ir kruvinas? Ir buvom alkani, ir buvome benamiai. Mes jums takus pramynėm, mes jums sparnus sukūrėm. Mes - protėviai pilkieji.

•Teka ainių gyslomis požeminė kraujo upė per šimtmečius.

•Mūsų kapuos ilsisi svetimųjų kaulai - priešai atsigulė šalia. Ir laukia teismo paskutinio. O brolių kapai toli toli laukia amžino susitikimo.

•Susirenka į vieną atminties albumą paminklai kankiniams. „Jedem das seine“ -tuos žodžius visame pasauly supranta be vertėjo. Pirčiupio motina stovi ir verkia motinų, kurių vaikai sudegino jos vaikus.

•„Tu kaltas, kad gimei mano pavergtoj šaly, todėl tu būsi mano vergas iki mirties“.

•Mūsų mintį priešai sumindė.

•Kalbėjo, rašė, piešė taiką, o širdyje brandino karą. Ir ginkluota veidmainystė nugalėjo: priešais pavadinti mūsų broliai. Teisybė tyliai raudojo kalėjimuose. O laisvė nuolatos ten su žmogžudžiais ir vagimis.

•Ir grotos lieka grotomis, kokiais ornamentais jas be-lankstytum.

•Tėvynė ten, kur tėviškė, O kur tavo tėviškė? Tu gimei gimdymo namuose, augai devynaukštyje, gyvenai devyniuose miestuose, vedei svetimtautę, kuri nesupranta tavo motinos ir tėvo kalbos, dirbai kitose respublikose, išbarstei savo gyvenimą tundrose ir stepėse už pinigus ir duoną. Kur tavo tėviškė? Kur tavo tėvynė?

•Įsirišiu skarelėn gimtosios žemės žiupsnį...

•Mes einame per Raudonąją jūrą - šventasis Kristupas su Kūdikiu tikrai išbris iš jos, nes Viešpaties valia grandžių aštriųjų skaičių žino pančiuose.

•Paimki akmenį, širdies krauju sukruvintą, ir į paminklą jį įmūryk, o akmeny iškalk - LIETUVA, tavo vardą žmonija džiaugsmo psalmėj minės!

1945-1985

Vytautas NISTELIS

"XXI amžius"

 

Design by Joomla