Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

 

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.
Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KUNIGAS
ANTANAS
ALEKSANDRAVIČIUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

LKMA knygų fotografinės kopijos

2013-10-25

Atviras laiškas Europos Sąjungos patarėjui ponui Т. Hammarberg‘ui

Praėjusį pirmadienį didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ išspausdino atvirą Gruzijos inteligentijos laišką specialiajam Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hammarberg‘ui. Laiškas buvo pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“ Jį pasirašė tokie literatūros klasikai, kaip Čabua Amiredžibis ir Rezo Amašukelis, žinomi režisieriai Rezo Esadzė ir Georgijus Chaindrava, mokslininkai Anzoras Tomadzė ir Georgijus Gogolašvilis, šiuolaikinės polifonijos ir choreografijos specialistai Anzoras Erkomaišvilis ir Pridonas Sulaberidzė, legandinė pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai Marina Kačarava ir Lela Mudžuri, verslininkai Levanas Vasadzė ir Zaza Nišnianidzė, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo atstovai: gruzinai, rusai, azerbaidžaniečiai ir armėnai, stačiatikiai, musulmonai ir apaštaliniai armėnai. Laiškas tapo viena iš pagrindinių Gruzijos žiniasklaidos temų ir sukėlė sumaištį netradicinių Gruzijos vertybių propagandistų tarpe. Siūlome tinklapio Православие.Ruskaitytojų dėmesiui pilną šio laiško vertimą.

***

Gerbkite mūsų tradicijas!

Ponas Tomai!

Mes susipažinome su Jūsų pranešimu dėl žmogaus teisių situacijos Gruzijoje ir norime atsakyti į tą jo dalį, kurioje jūs kalbate apie mūsų nacionalines ir religines mažumas ir kažkodėl tame pat kontekste – apie teisę į seksualinio ištvirkavimo propagandą.

Pirmiausia pastebėsime, kad mūsų visuomenė taip gerbia ir yra taip tolerantiška mūsų nacionalinių ir religinių mažumų atstovų atžvilgiu, juos laiko lygiais su kitais, kad niekam niekada nešovė į galvą juos prilyginti homoseksualams ir kitų seksualinio ištvirkimo formų propaguotojams. Šis naujausias ideologinis triukas mums visiškai nepriimtinas, kiek jūs jį bebandytumėte įdiegti Vakaruose. Mes įsitikinę, kad seksualinių perversijų praktikų tapatinimas su bet kurios šalies religinių ir etninių mažumų atstovais, kas pastaraisiais metais vyksta JAV ir Vakarų Europoje, yra dirbtinė, tyčia primesta ideologija, nieko bendra neturinti su žmonių visuomenės daugybės amžių gyvenimo taisykle.

Jūs rašote, kad „Tarptautinės dienos prieš homofobiją minėjimas reiškia teisių realizavimą, o ne propagandą“. Mes niekaip negalime su tuo sutikti. Bet koks viešas renginys yra propaganda to, ką jame mini, ir tai neigti nelogiška. Norime jums priminti, kad 2012 metų gegužės 17 d. buvo bandyta surengti analogišką akciją prie Tbilisio vidurinės mokyklos Nr. 51, kur atsiet nekaltas „teisių realizavimas“ virto vaikų tvirkinimo propaganda. Jūs ginate teises, bet panašūs dalykai būtent ir yra tų vaikų ir tėvų, kuriems nepriimtinas begėdiškas amoralumo ekshibicionizmas, teisių pažeidimas.

Gruzijoje ištvirkavimo pasekėjų, kurie žino, kad daro nuodėmę, niekas nepersekioja, nes pagal mūsų pačių tradiciją kiekvienas žmogus pats turi rūpintis savo sąžine ir morale. Bet tai visiškai nereiškia, kad mūsų visuomenės daugiaamžės tradicijos suteikia teisę viešai propaguoti ištvirkimą ir betvarkę.

Jūsų darbdavys jus komandiravo dirbti tradicinėje visuomenėje. Diplomatijos normos reikalauja, kad jūs gerbtumėte tos šalies, kurioje esate, tradicijas. Vienu iš tragiškiausių mūsų šalies istorijos metu per keletą dienų 100 tūkstančių Tbilisio gyventojų žuvo nuo budelių, gindami krikščioniškąją moralę. Ir Tbilisio gyventojai tuos žmones laiko šventais. O jūs sau leidžiate šio miesto ir šios šalies gyventojams skaityti notacijas, nurodinėdamas, kas yra teisinga, o kas ne, ir dar sakote, kad, pasirodo, mums taip turi būti suteikta teisė reikšti savo nuomonę! Atkreipiame jūsų dėmesį, kad tai mes jums suteikiame teisę laisvai reikšti savo nuomonę mūsų šalyje ir pasiliekame teisę į ją atsakyti.

Kai mes kalbame apie ištvirkavimo propagandos nepriimtinumą, nekalbame tik apie krikščionių tikėjimą. Visos tradicinės religijos ir visuomenės mano, kad homoseksualizmas ir panašios pasileidimo formos – didžiulė nuodėmė, ir viešas to demonstravimas ir propagavimas nepriimtini. Ir nejau tik todėl, kad mūsų tauta niekuomet neleis sau deginti jūsų vėliavų prie jūsų ambasadų ir kitokių beprotybių, jūs manote, kad teisinga mūsų visuomenę raginti iš esmės pakeisti daugelio amžių jos gyvenimo nuostatas?

Šių metų gegužės 17 d. akcija buvo provokacija, kuria siekta destabilizuoti ir sukelti konfrontaciją mūsų visuomenėje. Priminsime, kad 2011 metų gegužės 26 dieną toje pačioje vietoje – Rustavelio prospekte – Saakašvilio režimas nužudė taikius demonstrantus. Nužudytų taikių gyventojų kūnus žudikai paslėpė artimiausios parduotuvės pastogėje ir ryte aikštėje surengė karinį paradą. Europos Sąjungos šalių atstovai, tada dalyvavę prezidento Saakašvilio kariniame parade vos už kelių metrų nuo lavonų ir neišreiškę nei vieno protesto žodžio dėl teisės į gyvenimą pažeidimo bei žiauraus šimtų žmonių luošinimo, šiais metais žaibiškai užstojo seksualinio ištvirkavimo propagandistus, tarp kurių, kilus neramumams, ačiū Dievui, nebuvo nei vienos aukos. Kokias išvadas turėtų padaryti mūsų visuomenė apie Vakarų prioritetus mūsų šalyje dėl žmogaus teisių?

Jūs sakote, kad „Gruzijos stačiatikių bažnyčia turėtų aiškiai pasakyti, kad ji prieš bet kokią nukreiptą prieš LGBT prievartą“. Mus stebina, kad jūs verčiate jums priminti: Gruzijos bažnyčios vadovas Jo Šventenybė ir Palaimintasis visos Gruzijos Katolikosas ir Patriarchas, Tbilisio ir Mcchetos arkivyskupas ir Suchumio ir Abchazijos metropolitas Ilja II tą pačią dieną pareiškė, kad Bažnyčia atsiriboja nuo prievartos. Toks neteisingas ir melagingas mūsų Bažnyčios vaidmens pateikimas, paremtas tyčiniu televizijos koliažu iš retų kadrų, rodančiu poros dvasininkų perlenkimus, mums kelia nuostabą. Iš viso, bet koks Vakarų bandymas daryti spaudimą mūsų Bažnyčiai visiškai nepriimtinas mums, pasauliečiams. Marksizmas pas mus taip pat atėjo iš Vakarų ir jau bandė tai daryti praeitame amžiuje. Tai, koks buvo mūsų visuomenės atsakas, turėtų tapti geru pavyzdžiu tiems, kurie bandys tai daryti ateityje. Marksizmas taip pat vertė mus švęsti kažkokias tarptautines šventes, kurių mes daugiau nebešvenčiame.

Ištvirkimo propaganda mums nepriimtina ir demografiniu požiūriu. JT gruzinų kalbą ir gruzinų etnosą įtraukė į nykstančių kalbų ir tautybių sąrašą. Pagal jų oficialias prognozes, jeigu mes nieko nekeisim, iki 2050 metų mūsų šalies gyventojų skaičius sumažės 1 170 000 žmonių, o tai 28%. Remiantis tais pačiais duomenimis, sumažės daugiausia gruzinų, tai reiškia, kad Gruzijos bus per pusę mažiau. Pagal 1910 metų duomenis kas trečias Kaukazo gyventojas gyveno Gruzijoje, o pagal 2010 metų duomenis – tik vienas iš 19 gyveno Gruzijoje. Taigi, iškyla mūsų tautos gyvenimo ir mirties klausimas. Šioje situacijoje mums visiškai pražūtinga yra nukreipto prieš šeimą amoralumo propaganda, prie kurio pavadinimo jūsų remiama ideologija kasmet prideda vis naujas abreviatūras. Kuria iš jų liepsite sekti, pone Tomai? Ką pasakysite, jeigu vėliau jūsų remiamas ištvirkimo internacionalas prie savo keturių raidžių pridės naujas abreviatūras? Ar pas jus nevyksta politinė kova už suaugusių sekso su vaikais legalizavimą prisidengiant kovos už žmogaus teises vėliava? Ar nesiekiama Vakarų Europos šalyse legalizuoti kraujomaišą? Ar Vakaruose nebaudžiamai neplatinama foto ir video medžiaga, demonstruojanti žmonių ir gyvūnų lytinį santykiavimą? Ar yra šalis, kur buvo pradėta nuo seksualinio ištvirkimo propagandos ir vėliau nereikalauta vienos lyties atstovų „santuokos“ bei leidimo  tokioms „šeimoms“ įsivaikinti? Ar Vakaruose strateginiam vektoriui, siekiančiam susilpninti tradicinę šeimą, netarnauja taip vadinamas juvenalinė justicija, kuri, prisidengdama vaikų gynimo vėliava, teisininkams suteikia teisę įsiveržti šeimon ir atimti vaikus iš tėvų? Ar mes nematome Vakarų pametėtų bandymų pradėti šį pavojingą procesą Gruzijos parlamente ir mūsų neinformuotų arba nuolankių parlamentarų ir žurnalistų paramos jam? Ką dar liepsite švęsti ateityje, ponas Tomai, kol milijonai vaikų žūsta nuo peilio motinos įsčiose? Mūsų visuomenė sukurta ne remiantis žmogaus teisėmis, o jos atsakomybe. Taip buvo ir Vakarų Europoje – ir kaip gaila, kad dabar viskas pas jus keičiasi.

Gruzija istoriškai yra viena iš tolerantiškiausių ir humaniškiausių šalių pasaulyje, ir mūsų visuomenė tuo džiaugiasi ir didžiuojasi. Mūsų šalyje keleto šimtų metrų atstumu viena nuo kitos amžių amžius greta stovi cerkvė, sinagoga ir mečetė. Gruzijoje visada mokėjo gerbti kitas religijas, jau nekalbant apie pagarbą svečiui. Vienas tik žydų pavyzdys ką reiškia: ši sena tauta netgi naujosios istorijos laikais visur buvo ujama ir engiama ta ar kita forma, įskaitant ir Europos šalis; vienintelė šalis, kur nieko panašaus nebuvo – Gruzija. Mūsų žemėje šimtmečius draugiškai gyveno įvairių tautybių ir tikėjimo žmonės. Norime jus patikinti, kad minėtų problemų ir šiandien mūsų šalyje nėra ir kad jas dirbtinai sukuria tos jėgos, kurias neramina didžiulis mūsų Bažnyčios autoritetas ir kurios, siekdamos savo politinių tikslų, nori destabilizuoti situaciją šalyje. Mums labai apmaudu, kad tokiu aktyvumu pasižyminčias nevyriausybines organizacijas finansuoja būtent Vakarai.

„Tikėjimas – iš sąžinės ir vilties, ir šiame pasirinkime kiekvienas yra laisvas ir neliečiamas“, – tai mūsų didžio rašytojo ir visuomenės veikėjo Iljos Čavčavadzės žodžiai, ir gruzinai visada gyveno remdamiesi šiais žodžiais. Vakarų Europoje taip vadinami Švietimo ir Reformacijos epochų procesai kainavo milijonus žmonių gyvybių. Pas mus gi tikėjimas ir žinios visada egzistavo be kraujo iki to meto, kai atėjęs pas mus iš Vakarų marksizmas nepraliejo čia kraujo upių kovos už žmogaus laisvę vardan. Laisvės negalima painioti su ištvirkimo propaganda ir su prievarta tai daryti, su tradicinės visuomenės įžeidimu, su ideologija, kuri prisidengdama melaginga laisvo pasirinkimo vėliava padaro nelaimingais ir priverčia verkti milijonus vaikų, kurių tėvai skiriasi, su ideologija, dėl kurios atsieit valstybės institucijų ginama asmenybė tampa vieniša ir bijo ateities. Būtent ši ideologija gimdo nešeimiškumą ir neviltį, tikėjimą pinigais ir laikinai priimtais įstatymais, kurie nepaisant materialaus turto Vakaruose žmogų atveda į egzistencinę depresiją.

Tai, kas vyksta Vakaruose pastaruosius 30 ir daugiau metų, deja, yra masinė šeimos instituto, dvasingumo ir padorumo normų griūtis. Mūsų tautos ir mūsų valstybės istorija kur kas ilgesnė, nei šis laikotarpis. Todėl mes negalime priimti jūsų pamokymų, skambančių iš šio laiko eksperimento varpinės. Pasižiūrėkite į savo kartos gyvenimą, ponas Tomai, – kokia jo dalimi liepsite tikėti? Ta, kai jus jūsų tėvai auklėjo tradicinėmis Europos vertybėmis, ar jo vėlesne dalimi, kai jums, jau suaugusiems žmonėms, išaiškino naująją ideologiją? Ir jeigu jūsų karta pasirodė tokia nepastovi savo moralės įsitikinimais, iš kur mums žinoti, kad jūs mums nepasiūlysite ateityje dar kokių nors moralės normų naujovių?

Todėl mes pergyvename dėl jūsų ir jūsų problemų, mūsų kultūrą laikome visos Eurazijos kultūros dalimi, bet manome, kad mūsų mylimą ir daugeliu atvejų organišką Europą kūrė ne hipių kartos ištvirkimas, jos pamatu buvo krikščioniškosios vertybės, kurias mes saugojome liūdėdami ir džiaugdamiesi sovietinio socializmo epochoje ir kurias mes puoselėsime ir Vakarų kapitalizmo bei globalizacijos sąlygomis. Šios vertybės iš mūsų reikalauja atleisti kitiems, bet jos gi draudžia mums viešą ištvirkavimo propagandą ir jos dėka įtvirtinti išsigimusias žmogaus laisvės formas. O drausti tai, kas draudžiama reiškia patį didžiausią ir prieštaringiausią melą, kurio mums niekas negali primesti. Kaip ir žmonijos moralės stuburu laikomi dešimt Mozės priesakų, taip ir bet kokia konstitucija ir įstatymai yra draudimų ir teisių sistema, kuri iš žmogaus visų pirma reikalauja atsakomybės ir padorumo. Ir būtent nesibaigianti sumaištis, susijusi su šių sistemų perdarinėjimu, ir yra ta priežastis, dėl kurios Vakarų liberalizmas vis labiau ir labiau juda loginės aklavietės link, nes jis, prisidengdamas pagarba kito nuomonei, įsiveržia į kitas šalis ir sėja prievartą prieš daugelį tų, kurie su juo nesutinka, paskelbia tabu minties ir žodžio laisvei pasinaudodamas vienpusiška politinio korektiškumo demagogija ir persekioja ginančius savo šalies tradicijas. Jeigu jūs iš tikro gerbiate pasaulio tautų ir tradicijų įvairovę, tuomet priimkite nesutampančias mūsų visuomenės tradicijas ir nebandykite jų pakeisti.

Todėl leiskite mums patiems spręsti, kas mums priimtina iš gerbiamos ir daugeliu atvejų sektinos Europos, o kas – ne. Ir jeigu mūsų draugystė jums irgi nėra tuščias žodis, tuomet ir jūs privalote tikėti jos fundamentalia savybe, kuri vadinasi draugų lygiateisiškumas. O tai reiškia, kad ir jūs turite norėti kažko iš mūsų išmokti ir kažką mūsų dėka prisiminti. Ir, gal būt, tas kažkas ir yra žmonių ir šeimos tradicijos, kurias mes taip branginame Gruzijoje ir kurios taip dabar sumenko Vakarų Europoje. Mūsų tauta su malonumu bendradarbiaus su Europos Sąjunga mokslo ir technikos pažangos bei demokratijos kūrimo klausimais. Bet mūsų pačių kultūra, kuri dar iki Kristaus padovanojo žmonijai vyną ir soras, Amiraną – Prometėją, Medėjos mediciną, ir žinojimą kaip pagrobti aukso vilną, kas Europos protėvių – graikų buvo laikoma didžiu žygdarbiu, nepriims patekusios į moralės krizę Vakarų Europos moralinių pamokymų.

Ponas Tomai, pasirašiusieji šį laišką išvardinti abėcėlės tvarka, sąrašas galėtų būti kur kas ilgesnis, bet taupydami laiką mes manome, kad ir jo pakanka jums susidaryti aiškų vaizdą apie laišką remiančių žmonių spektrą. Mes atsiprašome visų garbingų mūsų visuomenės narių, kurie su malonumu pasirašytų šį laišką.

Pagarbiai,
 
Rezo Amašukelis, poetas
Čabia Amiredžibis, rašytojas
Georgijus Benidzė, gydytojas reanimatologas
Nona Gaprindašvili, šachmatininkė, pasaulio čempionė
Georgijus Gvasalija, teologas
Georgijus Gogolašvilis, profesorius
Nukri Džochadzė, valstybės tarnautojas
Georgijus Donadzė, regentas
Nino Durglišvisli, daugiavaikė motina
Anzoras Erkomaišvilis, folkloristas
Rezo Esadzė, režisierius
Levanas Vasadzė, verslininkas
Anzoras Tomadzė, profesorius
Zviadas Iremadzė, teisininkas
Marina Kačarova, psichologė
Vugaras Mamedovas, valstybės tarnautojas
Nino Mamulašvili, daugiavaikė motina
Soso Mandžavidzė, politikas
Tamaras Meiparianis, pedagogas
Jurijus Mečinovas, fotografas
Eldaras Mustafajevas, valstybės tarnautojas
Lela Mudžiti, daugiavaikė motina
Zaza Nišnianidzė,  verslininkas
Marina Pazuchina, daugiavaikė motina
Levanas Salukvadzė, skulptorius
Pridonas Sulaberidzė, choreografas
Luarsabas Togonidzė, tyrinėtojas
Zviadas Tomaradzė, politologas
Laša Urušadzė, studentas
Ketevanas Urušadzė, menotyrininkas
Nana Gongadzė, daugiavaikė motina
Nino Kurašvili, daugiavaikė motina
Salomė Čcheidzė, pedagogas
Šota Čočelis, menedžeris
Goga Chaindrava, režisierius
Važa Choranaulis, poetas
 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: http://www.savastis.lt/suverenitetas/gerbkite-musu-tradicijas/#more-3359 , 2014 03 01

Design by Joomla