Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

...Norėjau nuoširdžiai garbinti Dievą, ginti skriaudžiamuosius. Norėjau reikalingiems padėti, juos pamokyti, bet jei nesugebėjau, prašau gerąjį Dievą, kad man atleistų...
(Ištrauka iš kun. B.Laurinavičius testamento: Adutiškis, 1981 m. birželio 4 d.)
 
 
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iš juodos sovietų valdžios primestos užmaršties skraistės iškilo mūsų Tėvynei nusipelniusių žmonių vardai, apie kuriuos drąsiai su pasididžiavimu galime šiandieną šnekėti ir pelnytai juos įamžinti. 2000 m. kunigas Bronislovas Laurinavičius buvo įrašytas į Katalikų Bažnyčios pasaulio kankinių sąrašą, prezidento apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties) už narsą, ištvermę ir pasiaukojimą kovojant dėl tautos laisvės. Šviesaus atminimo kunigui Broniui Laurinavičiui pagerbti Vilniuje, Kalvarijų, Verkių ir Žalgirio gatvių sankirtoje, 2010 m. rudenį iškilo skulptoriaus Antano Kmieliausko rausvo granito skulptūra, kurioje pavaizduotas Jėzus, nešantis kryžių.
 
Šių metų lapkričio 24 d. Švenčionių kraštas, kartu su visa Lietuva minės iškilios asmenybės, humanisto, kovotojo už teisybę ir žmogaus laisvę, kun. Broniaus Laurinavičiaus 30-ąsias mirties metines.
 
Kunigas Bronius Laurinavičius paliko didžiulį pėdsaką mūsų krašto bei visos Lietuvos istorijoje, kaip narsios sielos žmogus, be baimės krislelio akyse kovojantis už savo įsitikinimus ir tuo metu sunkius laikus išgyvenančią tautą. Ši asmenybė buvo tarsi laisvės iš priespaudos šauklys, kuris savo užsispyrimu ir kilniais siekias neleido eiliniam lietuviui paminti savo lietuviškumo ir su Dievo palaiminimu kovoti už kiekvieną naujai brėkštančią dieną. Kova už kiekvieno parapijiečio sielą ir buvo pagrindinis šios didžios asmenybės būties tikslas.
 
Viską išplaunanti ir ištrinanti laiko tėkmė nutrina žmonių vardus ir jų atminimą. Tačiau yra žmonių, kurių net ir visagalis laikas nesugeba nusinešti į užmarštį. Tai asmenybės pasirinkusios kovos, tikėjimo ir vilties kelią. Žmonės, kurie savo gyvenimo pavyzdžiu įkvepia kitus ir priverčia susimąstyti apie kiekvieno iš mūsų pasirinktą gyvenimo kelią.
 
Švenčionių r. savivaldybės mero Vytauto Vigelio potvarkiu buvo sudarytas organizacinis komitetas kunigo Broniaus Laurinavičiaus atminimui pagerbti ir įamžinti. Šis komitetas numatė 2011 – 2013 metais vyksiantį renginių ir priemonių ciklą. Vienas iš organizacinio komiteto veiklos pasiūlymų – Mėžionėlių gatvę pervadinti kunigo Br.Laurinavičiaus vardu.
 
Artimiausiu metu seniūnaičių grupė aplankys Mėžionėlių gatvės gyventojus, atsiklausdama jų nuomonės dėl šio sprendimo. Todėl maloniai prašome Mėžionėlių gatvės gyventojų įsileisti į savo namus apklausos darbo grupę ir išreikšti savo nuomonę.
 
Gerda URBONIENĖ
Nalšios muziejaus istorikė
 
Mėžionėlių gatvė – Švenčionėlių miesto istorijos ištakos
Ar galima pervadinti Mėžionėlių gatvę?
Tikrai negalima! Kodėl? Apie tai ir noriu plačiau parašyti.
Prieš 150 metų nutiesta geležinkelio Peterburgas -Varšuva magistralė ne tik davė pradžią Švenčionėlių miestui, bet ir ilgą laiką buvo aplinkinių kaimų gyventojų darbdavė ir maitintoja. Turint omeny tai, kad tada buvo carinės Rusijos, o vėliau kapitalistinės Lenkijos okupacijos laikai, kadrų klausimą geležinkeliui aptarnauti sprendė okupacinė valdžia. Ne paslaptis, kad inžinerijos-technikos ir kiti vadovaujantys postai atiteko rusų, o vėliau lenkų statytiniams. Eiliniai darbininkai: kalviai, šaltkalviai bei įvairių rūšių pagalbiniai darbininkai buvo samdomi iš Mėžionėlių, Dotinėnų, Burbų, Kvederiškių ir aplinkinių kaimų.
Geležinkelio apimtys plėtėsi, vystėsi aptarnavimo bazė: pastatyti garvežių depai, remonto dirbtuvės, elektros stotis, keleivių pervežimo stotis ir kt. Augo darbo rankų poreikis. Kaimiečiai, ypač bendruomenė, palikę vagoje plūgą, skubėjo prie samdomo darbo, o savus darbus tik priešokiais nudirbdavo. Toks įtemptas darbas ir gyvenimas reikalavo taupyti laiką. Iškilo poreikis trumpinti atstumą nuo namų iki darbovietės. Pirmieji šį klausimą pradėjo spręsti Mėžionėlių kaimo darbininkai. Kadangi šio kaimo žemės ribojosi su Švenčionėlių miesto žeme, mėžionėliškiai savo sklypų galulaukėje, prie keliuko iš kaimo į miestelį pradėjo ręsti gyvenamuosius namus. Statėsi, aišku, kiekvienas savo rėžyje, ir nameliai nebuvo labai ištaigingi, dažniausiai galu į kelią. Statėsi tik vienoje, kairėje, kelio pusėje, nes kitoje pusėje jau buvo ne jų žemė.
Prieš II-ąjį pasaulinį karą jau buvo 20 namų, tarp kurių dažniausiai intervalas siekdavo iki 100 metrų (taip buvo išsidėstę žemės rėžiai). Taip susiformavo Mėžionėlių kaimo „palydovas“ – beveik 2 km ilgio vienos pusės gatvė. Čia gyveno ir geležinkelyje dirbo ištisos giminės: tėvai, vaikai - broliai, pusbroliai. Žeimų buvo 4 namai, Barauskų 2, Maskevičiaus, Švalkaus, Astiko, Jarmalių ir kt. Dar ir šiandien, praėjus 100 metų nuo tų dienų, didesnė dalis namų tebestovi, ir juose gyvena buvusių geležinkeliečių palikuonys. Nesunku surasti Mastovičiaus dukrą Alytę ir jos vyrą geležinkeliečio sūnų Petrą Garlą; Žeimos dukrą Janutienę; Švalkaus žentą Šarką; Lazarenkas, Jarmalius ir kt.
Švenčionėlių miesto visuomenė turi būti dėkinga Mėžionėlių kaimo gyventojams ne tik už Mėžionėlių gatvę. 1905 metais, kun. Burbai organizavus pirmųjų maldos namų statybą, Mėžionėlių kaimo bendruomenė bažnyčios reikmėms skyrė 6 hektarus nuosavos žemės; šalia Mėžionėlių gatvės suformavo amžino poilsio vietą – kapines, kurių plotas šiuo metu siekia keletą hektarų, o ir vadinasi jos – Mėžionėlių kapinės. Jau vėlesniais metais ant Mėžionėlių kaimo žemių nutiestos Klevų, Liepų, Akacijų, Aušros, Alyvų gatvės. Pervadindami Mėžionėlių gatvę kitu vardu, mes atimtume, nusavintume kaimiečių statytą gatvę net nesusimąstydami, kas jiems atlygins už kažkada parodytą dosnumą. Nemanau, kad taip pasielgti būtų teisinga, todėl mažai tikiu, kad Mėžionėlių gatvės, o ir kaimo gyventojai (jų būtinai reikėtų atsiklausti) pritars sumanymui.
Kartu norėčiau pareikšti savo nuomonę dėl kun. Br. Laurinavičiaus atminimo įamžinimo.
Didžiulis kun. Br. Laurinavičiaus nuopelnas Švenčionėlių parapijai yra 1928 m. pradėtos statyti naujos bažnyčios užbaigimas. Tuo laikotarpiu dvasininkui durys į valstybines įstaigas buvo užtrenktos. Norint gauti leidimą tęsti statybą, reikėjo belstis į visokio rango valdininkų duris – nuo rajono iki Maskvos. Vienintelė išeitis, kuria kunigas sumaniai pasinaudojo, buvo tuo metu gana veiklus bažnyčios komitetas ir jo pirmininkas Limanovskis.
Prasidėjus statyboms buvo dar sunkiau: statybinės medžiagos limituotos, laisvai nusipirkti sunku, nes parduotuvės tuščios; kur gauti lėšų (valstybė nefinansavo); organizuoti darbo jėgą, specialistus. Begales rūpesčių turėjo spręsti klebonas kartu su komitetu ir parapijiečiais. Kun. Br. Laurinavičius su šia užduotimi sėkmingai susitvarkė.
Nemanau, kad kunigas Laurinavičius ir jo darbai Švenčionių krašte buvo užmiršti, bet tai nereiškia, kad jo atminimui nereikėtų skirti dar dėmesio. Graži atminimo lenta prie bažnyčios pagerbtų šviesaus atminimo kunigą ir ateinančioms kartoms išsaugotų žinią, kas rūpinosi šio religinio objekto statyba.
Lietuvoje nėra gilesnių tradicijų dvasininkų vardais pavadinti gatves, vietoves. Maironio, Vaižganto, Strazdelio ar kitų gatvių pavadinimai suteikti ne kaip dvasininkų asmenybėms, o rašytojams, poetams, menininkams pagerbti ir pavadintos ne jų pavardėmis, o pseudonimais. Vilniaus, Švenčionių, Kaltanėnų, Mėžionėlių, Malūno gatvės, Geležinkelio skersgatvis, Stoties aikštė – tai gatvės, kurios davė pradžią Švenčionėlių miestui. Jos yra miesto praeitis, jo istorija ir turi išlikti neliečiamos ateities kartoms.
 
Valentinas VAINAUSKAS
Mėžionėlių gatvės senbuvis
 
Paminėtos kunigo B. Laurinavičiaus 30-osios žūties metinės
Praėjo 30 metų, kai vėlyvą 1981 m. lapkričio 24 dieną Vilniuje eismo įvykio metu žuvo kunigas Bronius Laurinavičius. Manoma, kad prie kunigo žūties prisidėjo KGB, nes kunigo veikla buvo neparanki tuometinei valdžiai. Kadangi apie kunigo Broniaus Laurinavičiaus gyvenimą buvo plačiai rašyta Broniaus Lazaraičio parengtoje medžiagoje „Kunigas Bronius Laurinavičius – kuklus Lietuvos didvyris“, kuri buvo spausdinama keliuose „Švenčionių krašto“ laikraščio numeriuose, šį kartą norėčiau papasakoti apie šio iškilaus žmogaus 30-ųjų žūties metinių minėjimą, kuris vyko lapkričio 19 dieną Švenčionėliuose.
 
Nors, kaip jau minėjau, praėjo 30 metų nuo kunigo Broniaus Laurinavičiaus žūties, bet nei šio kuklaus ir drąsaus žmogaus vardas, nei jo nuveikti darbai nepamiršti, o paminklą sau – užbaigtą Švenčionėlių bažnyčią – jis pasistatė dar būdamas gyvas. Ko gero, ir jam pačiam užbaigta ir pašventinta Švenčionėlių bažnyčia buvo tikra laimės akimirka. Juk ne kiekvienam kunigui, net ir palankiu laikotarpiu tenka statyti bažnyčią, o užbaigti pradėtą statyti Švenčionėlių bažnyčią per patį vajaus laikotarpį prieš tikėjimą, buvo tikras didvyriškumas. Žinoma, kalbėdami apie Švenčionėlių bažnyčios statybą, negalime pamiršti ir kitų iki kunigo Broniaus Laurinavičiaus bažnyčią stačiusių kunigų: parapijos klebonų Ambraziejaus Jakavonio, Boleslovo Badzevičiaus nuopelnų, juolab, kad ir jie buvo nužudyti.
 
Minėjimas, skirtas 30-osioms kunigo Broniaus Laurinavičiaus metinėms, prasidėjo Šv. Mišiomis Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje. Mišias aukojo kunigą Bronių Laurinavičių gerai pažinoję monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir kunigas Algimantas Keina, o Mišiose dalyvavo Švenčionėlių parapijos klebonas Edmundas Paulionis, Kaltanėnų klebonas Jeronimas Petrikas, kunigas Steponas Tunaitis. Kaip visada ugningai pamokslą sakęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas ne tik prisiminė kunigą B.Laurinavičių, jo nuveiktus darbus, bet kvietė nenustoti kovojus. Pasibaigus Šv. Mišioms bažnyčioje buvo surengtas koncertas, kuriame grojo ir dainavo Švenčionėlių meno mokyklos auklėtiniai ir pedagogai, o kai Švenčionėlių kultūros centro ansamblis „Sudota“ uždainavo kunigo Broniaus Laurinavičiaus mėgtą dainą „Oi, neverk, motušėle“, visi buvę bažnyčioje žmonės atsistojo ir dainavo kartu. Tai buvo be galo jaudinanti akimirka, kuri tarsi priminė, kad kunigo Broniaus Laurinavičiaus gyvenimo idealai ir siekiai gyvena ir jam išėjus į amžinybę.
 
Išėję iš bažnyčios visi susirinko prie kunigo B.Laurinavičiaus kapo bažnyčios šventoriuje. Gėles padėjo ir minėjime dalyvavęs LR Seimo narys Valentinas Stundys bei Švenčionių vicemerė Raja Krupenina. Iš bažnyčios dauguma Šv. Mišiose dalyvavusių žmonių patraukė į Švenčionėlių kultūros centrą. Čia vyko antroji minėjimo dalis. Buvo atidaryta paroda „Gyvenimą pašventęs Altoriui ir Tėvynei“, kurios eksponatai vėliau buvo perduoti Nalšios muziejui. Muziejaus direktorė Alytė Šekštelienė, dėkodama už neįkainojamą dovaną, sakė, kad eksponatai bus deramai saugomi ir prieinami plačiajai visuomenei. Į minėjimą susirinkę žmonės ir kunigo Broniaus Laurinavičiaus giminės pamatė kunigo Algimanto Keinos susuktą filmą, skirtą kunigo B.Laurinavičiaus atminimui. Minėjime taip pat buvo apdovanoti geriausių rašinių ir piešinių konkursų nugalėtojai. Apdovanojimus įteikė LR Seimo narys Valentinas Stundys.
 
Žinoma, buvo ir prisiminimų, pamąstymų, nes kunigas Bronius Laurinavičius buvo iškili asmenybė, ir prisiminimai neišblėsta laike. Po poros metų, minėdami 100-ąsias kunigo Broniaus Laurinavičiaus (1913 – 1981) gimimo metines, manau, bus puiki proga dar kartą plačiau prisiminti šio žmogaus gyvenimo istoriją, kovą už Lietuvos laisvę, meilę žmonėms.
 
Algis JAKŠTAS
 
 

Naujausi straipsniai

Design by Joomla