Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 


SUŠAUDYTAS MINISTRŲ KABINETAS

Tokio pavadinimo Gedimino Adomaičio straipsnis buvo išspausdintas 2005.02.17 d. laikraštyje „Lietuvos Aidas" No 39 (9528).Čia teikiamas straipsnis su pakeitimais ir papildymais.

Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. - 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto ( MK) narių. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo mirę, šeši gyveno užsienyje. Simonas Rozenbaumas buvo Palestinoje, Julius Bruckus - JAV, Augustinas Voldemaras 1938 metais ištremtas į užsienį ( už nepavykusį karinį pučą), nepaprastaisiais ir įgaliotaisiais ministrais dirbo Povilas Žadeikis (JAV), Stasys Lozoraitis (Italijoje), Petras Klimas (Prancūzijoje).

Nežinomas Benedikto Tomaševičiaus likimas. VIII MK jis buvo susisiekimo ministras, XIII MK -  Susisiekimo ministerijos vyriausiasis inspektorius. Likimo ironija - B.Tomaševičius, įsteigęs Lietuvoje pirmąją telegrafo stotį ir pirmąjį radiofoną, 1920 m. išleidęs knygą,, Morzės abėcėlė", apie save nepaliko net trumpos žinutės.

Okupacijos pradžioje, birželį, grįžus iš tremties Augustinui Voldemarui, o 1943 m. grąžinus iš Prancūzijos į Lietuvą Petrą Klimą, okupacijoje atsidūrė 77 MK nariai. Nekeičia situacijos ir tai, kad kai kurie ministrai - Martynas Yčas, Ernestas Galvanauskas, Karolis Žalkauskas, Petras Karvelis, Stasys Raštikis, Kazys Musteikis, Stasys Čiurlionis spėjo pasitraukti į Vakarus 1940 m. (Kazys Musteikis kartu su prezidentu Antanu Smetona 1940 m. birželio 15 d).Kai kurie iš jų, išskyrus Martyną Yčą ir Karolį Žalkauską, karo metu buvo grįžę į Lietuvą, tačiau vėliau visi jie patyrė išeivio dalią.

Praūžus baisiajam tremčių, kalinimų, fizinio ir dvasinio naikinimo periodui, karo pabaigoje (1945 m. gegužė) Lietuvoje liko gyvi tik keturi buvę ministrai - Augustinas Janulaitis, Vladas Jurgutis, Petras Šniukšta ir įkalintas Vilniuje Pranas Liatukas.

Mažai žinomas ministro Petro Šniukštos gyvenimas. (XVI ir XVII kabinetuose buvo krašto apsaugos ministras). 1940 m.birželio mėn. tarybų valdžios suimtas ir iki 1941.06.23 d.kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ir IX forte Prasidėjus karui išėjęs į laisvę apsigyveno savo ūkyje Kretingos apskrityje.Mirė 1952.11.22 d.

Per minimą penkių metų laikotarpį (1940.06.15 - 1945 05.08) sušaudyta 17 ir mirė 13 ministrų. Mirė : 1940 m. - Lietuvoje - Petras Juodakis ir Vincas Čepinskis 1942 m. - Jonas Vileišis (Lietuvoje), Aleksandras Žilinskas (Archangelsko srityje), Jonas Masiliūnas (Rešiotuose, Krasnojarsko srityje), pirmasis Ministrų tarybos pirmininkas Augustinas Voldemaras ( Butyrkų kalėjime, Maskvoje); 1943 m. - Jokūbas Stanišauskas ( Sibire), jauniausias iš visų MK narių Julius Indrišiūnas (Kirovo lageryje);

1944 m. - Lietuvoje - Albinas Rimka, Vladas Stašinskas, Juozas Šimkus ir Stasys Čiurlionis; 1945 m. - Juozas Jankevičius ( Vorkutoje).

1945 m., švenčiant pergalės dieną Maskvoje, Mečislovas Reinys buvo įkalintas Vladimiro kalėjime, Stasys Putvinskis - Gorkio kalėjime, o tremtyje kentėjo 13 nepriklausomos Lietuvos ministrų: buvęs ministras pirmininkas Antanas Merkys (mirė 1955 m. Malenkuose, Vladimiro sr.), Jonas Aleksa ( mirė 1956 m.Tomsko sr., gyv. Svetlozelionąja), buvęs ministras pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas (mirė 1953 m. Vladimire), Mykolas Velykis (mirė 1955 m. Kaune),

Konstantinas Šakenis (mirė 1959 m. Troškūnuose), Silvestras Leonas (mirė 1959 m. Kaune), Stasys Šilingas (mirė 1962 m.Kelmėje), Juozas Tonkūnas ( mirė 1968 m. Vilniuje), buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas, paskutinis miręs Nepriklausomybės Akto signataras, Aleksandras Stulginskis (mirė 1969 m. Kaune), buvęs ministras pirmininkas, vienintelis iš ministrų pirmininkų, patekusių į okupacinio laikotarpio verpetus, miręs Lietuvoje, Leonas Bistras ( mirė 1971 m. Kaune), Petras Klimas ( mirė 1969 m. Kaune),

Juozas Skaisgiris (mirė 1971 m. Kaune), vienintelis ministras, sulaukęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Juozas Urbšys (mirė 1991 m. Kaune).Per pergalės paradą Maskvoje visi jie buvo gulagų tremtiniai.

Nusilenkdami visiems kentėjusiems kalėjimuose ir tremtyse, vis dėlto išskirkime grupę ministrų, kurių likimas ypač tragiškas. Septyniolikai ministrų buvo įvykdyta pati žiauriausia smurtinė mirties bausmė, kaip taisyklė - sušaudymas.

1.1940 m. lapkritį NKVD Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (KSDK) žiauriausiai nukankintas Antanas Tamošaitis (g. 1894.08.19), XXI MK buvo teisingumo ministras. Advokatas, mokslų daktaras. Nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, docentas (1939). 1940 m. liepos 11 d. suimtas. Tai pirmasis tragiško likimo sulaukęs ministras.

2.1941  m. birželio 24 d. NKVD Minsko kalėjime sušaudė Steponą Rusteiką ( g. 1887.07.05).

XV (nuo 1931.04.01) ir XVI MK buvo vidaus reikalų ministras. Baigė Tartu universiteto Teisės fakultetą Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 - 1920 m. Šiaulių komendantas. 1930 - 1931 m.

Kriminalinės policijos departamento direktorius. 1935 - 1940 m. Kauno viceburmistras. Pulkininkas leitenantas. 1940 m. rugpjūtį suimtas ir nuteistas mirti.

3. 1941 m. birželio 26 d. NKVD kelyje prie Červenės (Minsko sr.) sušaudė Balį Giedraitį ( g. 1890.01.14). XV MK buvo krašto apsaugos ministras. 1916 m. Maskvoje baigė karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo kariuomenės štabe.Buvo II brigados , vėliau II divizijos štabo viršininkas.

1940 m. Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius. Pulkininkas. Suimtas 1940 m. lapkričio mėn. 10 d. Kalintas KSDK.

4. 1941 m. birželio 26 d. NKVD netoli Bygasovo geležinkelio stoties, esančios tarp Daugpilio ir Polocko, sušaudė Kazį Bizauską ( g. 1892.02.15). VI MK buvo švietimo ministras. XX MK - ministro pirmininko pavaduotojas. 1913 m. studijavo teisę Maskvos universitete, nebaigė prasidėjus karui. Nuo 1918 m. - Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius. Publicistas. Nuo 1939 m. lapkričio mėn. 23 d. - įgaliotasis ministras Vilniuje. Suimtas 1940 m. gruodį, kalintas KSDK.

5.  1941 m. liepos mėn. 30 d. NKVD Maskvos kalėjime sušaudė Julių Čapliką ( g. 1888.05.20)  ,  XVII MK vidaus reikalų ministras. 1915 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1918 m. buvo Lietuvos kariuomenės pulko vadas. Buvo Kėdainių, Trakų,

Kauno apskričių karo komendantas. 1934 m. Kauno įgulos viršininkas. 1936 - 1940 m. Seimo narys. Generolas. Suimtas 1940 m. lapkričio 23 d., kalintas KSDK. Ir Maskvoje.

6. 1941 m.liepos 30 d. NKVD Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudė Kazį Skučą (g. 1894.03.03). XX ir XXI MK buvo vidaus reikalų ministras. 1914 m. Charkovo sr. Baigė karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris. Buvo pulko vadas. Dirbo įvairų darbą karinėse struktūrose. 1928 m. pėstininkų divizijos vadas, Kauno įgulos viršininkas. 1934- 1938 m. - karo atašė Maskvoje. Suimtas 1940 m. liepą kalintas KSDK, nuteistas mirti. 1940 m. liepos 13 d. išvežtas į Maskvą.

7.  1942 m. kovo 2 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Kazį Jokantą ( g. 1880.10.23 ). XI, XII ir XXI MK buvo švietimo ministras. 1908 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo gydytoju. Buvo I, II ir III Seimų narys Publicistas, vertėjas, lotynų - lietuvių kalbų žodyno, lotynų kalbos vadovėlio (I ir II d.) autorius.

8. 1942 m. birželio mėnesį NKVD Komijoje, prie Uchtos, sušaudė Vytautą Petrulį (g. 1890.02.03). Baigė prekybos institutą Maskvoj e. III MK buvo finansų ministerijos valdytojas, VII (nuo 1922.08.21),  VIII, IX MK- finansų, prekybos ir pramonės ministras, X MK - finansų ministras, XI MK ministras pirmininkas. 1941 m.liepos 11d. suimtas, kalintas KSDK, ištremtas.

9. 1942 m. rugpjūčio 25 d. NKVD Sverdlovsko sr. Sušaudė Petrą Aravičių (g. 1887.06.29). XV MK buvo vidaus reikalų ministras (iki 1931.04.01). 1907 m.Peterburgo universitete studijavo fiziką matematiką ir teisę. Buvo Alytaus apskrities viršininkas, Žemės banko direktorius. 1941 m. birželio 14 d. suimtas, ištremtas į Uralą.

10. 1942 m. rugpjūčio 25 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Zigmą Starkų (g. 1892.10.15). 1917 m. baigė Maskvos universiteto gamtos fakultetą. Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. X MK (nuo 1924.07.08 ) -   vidaus reikalų ministras. Valstybės kontrolierius, 1936 m. - Lietuvos banko valdybos direktorius, LKDP narys. 1940 m. birželio 14 d. tarybų valdžios suimtas ir ištremtas į Severouralsko lagerį.

11.  1942 m. spalio 17 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Voldemarą Vytautą Čarneckį( g. 1893.01.09).. 1918 m.baigė Peterburgo elektrotechnikos institutą. Steigiamojo Seimo narys. II MK finansų ministerijos valdytojas, IV, V MK susisiekimo ministras, X , XI MK užsienio reikalų ministras. 1941.06.14 suimtas, išvežtas į Sverdlovsko koncentracijos stovyklą -N° 47.

12. 1942 m. lapkričio 04 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Juozą Papečkį ( g. 1890.01.01). XIII MK buvo krašto apsaugos ministras. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1927 - 1928 m. advokatas Kaune. 1938 - 1940 m. Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. Publicistas. 1941.06.14 suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį N» 35.

13.  1942 m. lapkričio 04 d. Sverdlovske nuteistas sušaudyti Pranas Dovydaitis (gimė 1886.12.02). 1912 m.baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Redagavo laikraštį „Viltis". 1916 - 1922 m. Kaune vadovavo katalikiškai „Saulės" gimnazijai. 1918 m. Vasario 16 - sios Nepriklausomybės Akto signataras , III MK - ministras pirmininkas. Nuo 1922 dėstė Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete, buvojo profesorius, religijų istorijos katedros vedėjas, teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius, universiteto senato sekretorius. Buvo ateitininkų vyriausiasis vadas, LKDP narys. 1941.06.14 suimtas, kalintas Sosvos ir Gario stovyklose, 1942 m. vasarą perkeltas į Sverdlovską.

14.  1942 m. gruodžio 10 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Joną Sutkų ( g. 1893.04.05). XX MK buvo finansų ministras. 1916 m. baigė karo mokyklą Maskvoje, 1923 m. Vytauto Didžiojo karininkų kursus Kaune, 1925 m. Prahos intendantų akademiją 1926 m. - kariuomenės intendantas, 1929 - 1937 m. kariuomenės tiekimo viršininkas.Generolas leitenantas. 1941 m. birželį suimtas, išvežtas į Sverdlovsko koncentracijos stovyklą N° 47.

15.  1942 m. gruodžio 10 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Antaną Endziulaitį ( g. 1895.11.17). 1919 m. baigė karo mokyklą 1924 m. -Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Buvo III Seimo narys. XI, XII MK buvo vidaus reikalų ministras.. Bendradarbiavo spaudoje. 1941 m. suimtas, ištremtas prie Uralo.

16.  1942 m. vokiečių gestapas (tiksli žūties data ir vieta nežinomi) nužudė Jokūbą Vygodskį (g. 1857.06.03). I ir II MK buvo ministras be portfelio žydų reikalams. Tai seniausias amžiumi MK narys. Baigė Peterburgo karo medicinos akademiją. 1908 m. įkūrė žydų gydytojų sąjungą. Vilniaus sionistų organizacijos bei Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas. 1922 m. išrinktas atstovu į Lenkijos Seimą. Bendradarbiavo spaudoje, parašė knygų. 1941 m. rugpjūtį suimtas. Kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje.

17. 1945 m. NKVD (tiksli žūties data nežinoma) Vilniaus Lukiškių kalėjime sušaudė Praną Liatuką (g. 1876.01.29). V MK buvo Krašto apsaugos ministerijos valdytojas. 1905 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris. Pulko, brigados, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas. Generolas leitenantas. 1920 m. išėjo į atsargą. 1924- 1926 m. dirbo Šiaulių apskrities viršininku. 1945.01.30 suimtas. Kalintas Kauno ir Vilniaus kalėjimuose. Pagal specialią NKVD pažymą mirė 1945.09.02 nuo skrandžio vėžio ir dėl senatvės sutrikus širdies veiklai. Ši pažyma tikriausiai sufabrikuota.

Per vokiečių okupaciją gestapo tardymus ir tremtį ( bėjau paminėto Jokūbo Vygodskio tragiškos mirties) patyrė dar keletas ministrų.

Petrą Klimą vokiečiai suėmė 1942 m. Prancūzijoje ir kalino koncentracijos stovykloje.

1943 m. pabaigoje išsiuntė į Lietuvą. Sovietų valdžia areštavo, kalino Vorkutoje, Čeliabinske ir kituose lageriuose (m. 1969 m. Kaune).

Vladas Jurgutis už veiklą kad Lietuvos jaunimas nestotų į hitlerininkų organizuojamus karinius dalinius, 1943 m. suimtas, kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Pasibaigus karui grįžo į Lietuvą 1945 - 1946 m.Vilniaus universiteto profesorius. 1946 m. vasarą iš universiteto atleistas (m. 1966 m. Vilniuje).

Jonas Aleksa už tai, kad kartu su Mykolu Krupavičiumi pasirašė memorandumą prieš vykdomą žydų tautos naikinimą 1942 m. vokiečių suimtas ir ištremtas į Vokietiją. 1944 m. pateko į sovietų valdžios rankas ir ištremtas į Tomsko sritį (m. 1956 m. tremtyje Tomsko sr.).

Antanas Tumėnas už tai, kad buvo vienas VLIK'o vadovų, gestapo suimtas, tačiau dėl silpnos sveikatos paleistas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją (mirė 1946 m. Austrijoje).

Mykolas Krupavičius už tai, kad karėtu su Jonu Aleksa pasirašė memorandumą prieš vykdomą žydų tautos naikinimą 1942 m. vokiečių suimtas, kalintas Eitkūnų ir Tilžės kalėjimuose, 1944 m., atsidūręs Vokietijoje, tapo VLIK'o pirmininku, vėliau išvyko į JAV ( m. 1970 m. Čikagoje).

Tai žiauri statistika.

Ar žinomas atvejis, kai valstybėje sušaudoma 17 ministrų? Tai juk visas Ministrų kabinetas !  Sunku įsivaizduoti 17 suguldytų vienoje vietoje iškiliausių Lietuvos sūnų - ministrų, kūrusių modernią Lietuvos valstybę.

32 ministrai, aiškiai suprasdami kas jų laukia Lietuvoje, pasitraukė į užsienį. Dauguma baigiantis karui. Jiems teko išeivio dalia. Plati Lietuvos ministrų amžino poilsio geografija - 21 mirė JAV (1950 m. Čikagoje - K.Grinius, 1952 m. Čikagoje - J.Voronko, 1957 m. Vašingtone - P.Žadeikis, 1957 m. Bpukline - B.Sližys, 1960 m. Klivlende -l.Musteikis, 1961 m. Vašingtone - K.Žalkauskas, 1962 m. Klivlende - K.Žukas, 1962 m. Los Anžele - M.Biržiška, 1963 m. Ilinojaus valstijoje - J.Variakojis, 1964 m. Niujorke - S.Kairys, 1965 m. Čikagoje - J.Simoliūnas, 1965 m. Mičigane-B.J.Masiulis, 1970 m. Čikagoje - M.J.Krupavičius, 1975 m. Čikagoje- S.Dirmantas, 1976 m. Čikagoje - R.Skipitis, 1977 m. Čikagoje - K.Musteikis, 1977 m. Los Anžele - J.Černius, 1980 m. Čikagoje - J.Gudauskis, 1981 m. Charles - K.Germanas, 1982 m. Niujorke - J.Audėnas, 1985 m. Los Anžele - S.Raštikis), 4 - Vokietijoje ( 1947 m. Hamburge - J.Krikščiūnas, 1948 m. Reutlingene - J.Paknys, 1971 m. Miunchene - K.Oleką 1976 m. Baden Badene - P.Karvelis), 2 - Brazilijoje ( 1941 m. Rio de Ženeire - M.Yčas, 1981 m. San Paule - E.Draugelis), po vieną - Austrijoje (1946 m. Bachmanige - A.Tumėnas), Argentinoje (1960 m. - T.Daukantas), Australijoje (1960 m. Adelaidėje - V.Požėla), Prancūzijoje (1967 m. Eks le Bene - E.Galvanauskas), Italijoje ( 1983 m. Romoje - S.Lozoraitis).

Ir visa tai ne košmariškas sapnas, o realybė. 1940 m. birželį prasidėjęs Lietuvos elito genocidas tęsėsi iki pat Stalino mirties. Ir ne tik.

Pasipriešinimas ir jo slopinimas vyko iki pat Atgimimo.

Visą tą naikinimo virtuvę valdė ir tvarkė komunistų partija ir jos viršūnė - CK. Šio centro padaliniai - KGB, specialieji ir ideologiniai skyriai - vykdė, reguliavo ir dangstė visus šiuos baisius nusikaltimus.

Tenka iš anksto atsiprašyti skaitytojų dėl galimų datų netikslumų. Jos įvairiuose šaltiniuose, net enciklopedijose, minimos skirtingai .Tokie neatsakingi įrašai enciklopedijose uždaro kelią bet kokiems patikslinimams. Daug sumaišties buvo dėl Kazio Bizausko žuvimo vietos. Atsiradus dokumentams, ši klaida ištaisomą tačiau sena klaida (prie Minsko, prie Červenės) vis dar pasikartoja. Naujausi, ypač pamatiniai, leidiniai turėtų būti itin atidūs, tačiau ir vėl... Puikiame leidinyje „Lietuvos kariuomenės karininkai" III tomo 176 p.nurodytos Balio Giedraičio suėmimo (1941.06.21) ir žuvimo (1941.06.23) datos yra netikslios. Tikrosios - 1940.11.10 ir 1941.06.26.Stenkimės būti tikslesni..

Po 1990 m. šiuo klausimu daug kalbėjo ir rašė Lietuvos partizanų kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, ne kartą reikalaudamas pagerbti ir įamžinti nužudytų ministrų pavardes.

Gediminas Adomaitis 2012.07.29

 

2012 09 10 gavome iš Prezidentės patarėjo Mindaugo Lingės atsakymą:

 

2012-09-10

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkui

Gedimino pr. 1, LT-01103 Vilnius

DĖL JŪSŲ LAIŠKŲ LR PREZIDENTEI D. GRYBAUSKAITEI

Gerbiamieji,

dėkojame Jums už laišką dėl tarpukario Ministrų kabineto narių pagerbimo. Istorinės atminties klausimai - svarbūs ir reikalaujantys įvairių institucijų koordinuoto dėmesio bei susitelkimo.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo, grupė dėl Sverdlovske 1942 m. sušaudytų LR Vyriausybės ir Seimo narių 70-ųjų žūties metiniu įamžinimo turėtų svarstyti klausimus, kuriuos kelia ir Lietuvos Sąjūdis.

Kartu pažymime, kad vadovaujantis LR Valstybiniu apdovanojimu įstatymo nustatyta tvarka, kandidatūros dėl valstybinių apdovanojimų svarstomos gavus teisę apdovanojimams siūlyti turinčių institucijų oficialius teikimus.

Mindaugas Lingė

Pagarbiai

LR Prezidentės patarėjas


Atsakymas mūsų netenkina. Galimas daiktas, jog Prezidentė šio laiško neskaitė, o patarėjo atsakymas tik formalus, nerimtas, o gal net įžeidžiantis. Patarėjas neatsakė nė į vieną mūsų iškeltą klausimą.

2012 09 19 Pasirodė straipsnis (Lietuvos žinios Nr.214) Šiemet sukanka 70 metų kaip Sverdlovse buvo sušaudyti 8 Lietuvos Respublikos ministrų kabineto nariai: ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministras Pranas Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Voldemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazys Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkis ir finansų ministras Jonas Sutkus.

Lietuvos Respublikos ministrai buvo sušaudyti ne tik Sverdlovse bet ir Minske ir net Komi autonominėje Respublikoje.

Negaudami iš Prezidentės išsamaus atsakymo perduodame šią bylą Tautos žiniai ir teismui.

2012 m. spalio 1 d.

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas

Lietuvos partizanų kapelionas

Vyčio kryžiaus ir Partizanų žvaigždės ordinų kavalierius Mons. Alfonsas Svarinskas

 

Broliai ir sesės padėkite,

Jau keletą metų patriotai kelią daug klausimų, susietų su mūsų gyvenimu ir politika. Vienas iš jų, kodėl tylima apie bolševikų nužudytus Lietuvos ministrus. Ar tai tik gyvulinė baimė ar kiti išskaičiavimai, kurie paralyžuoja mūsų visuomeninį gyvenimą ir politiką.

Vilniaus miesto sąjūdžio narys Gediminas Adomaitis paruošė išsamų nužudytų ministrų sąrašą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas partizanų kapelionas, skelbė šį sąrašą per Ribentropo-Molotovo pakto minėjimą švento Mykolojaus bažnyčioje Vilniuje. Deja, jokio atgarsio.

2012 09 09 Vilniaus sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas partizanų kapelionas nutarėme kreipti į aukščiausią vadovę, Prezidentę ir reikalauti, kad šių ministrų pavardės būtų viešai paskelbtos ir pagerbtos. Vilniaus arkivyskupijos katedroje ir Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingoje sesijoje. Prie šito pareiškimo pridėjome Gedimino Adomaičio sąrašą: „Sušaudytų ministrų kabinetas“.

 

2013.IV.10 įteikta Lietuvos respublikos Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui,

2013.IV.16 Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui.

 

Dalykiško atsakymo iš aukščiau minėtų pareigūnų nebuvo


Seimo komisijos pirmininkas kreipėsi į Vyriausybę dėl sušaudytų buvusių ministrų atminimo įamžinimo

2012 m. spalio 5 d. pranešimas VIR

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas prof. Arimantas Dumčius kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl sušaudytų buvusių Lietuvos Respublikos ministrų atminimo įamžinimo. Komisijos pirmininko manymu, tikslinga būtų sudaryti įamžinimo programą ir ją palaipsniui įgyvendinti.

Prieš 70 metų Sverdlovske buvo sušaudyti aštuoni 1918-1940 metu Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto nariai - ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Voldemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazys Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus. Jie palaidoti drauge su kitomis politinių represijų aukomis šalia Sverdlovsko esančiame miške. 1942 m. čia buvo sušaudyta daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo sušaudyti 79 lietuviai.

Komisijos patarėja              Danguolė Stonytė

Tel. (8 5) 239 6561.

Naujausi straipsniai

Design by Joomla