2013 m. lapkričio mėn. 14 d. Lukiškių aikštėje Vilniuje išniekintas informacinis stendukas, kuris skelbė: „ 1942 m. lapkričio mėn. 4 d. Sverdlovske sušaudytas teisininkas, pedagogas, profesorius PRANAS DOVYDAITIS. ( gimė 1886 m. gruodžio mėn. 02 d.).

Brutaliai sunaikintas vieno kilmingiausių Lietuvos valstybės veikėjų atminimas.

Kam jis nusikalto? Ką įžeidė ši informacija?

Trumpai prisiminkime prof. Prano Dovydaičio asmenybę, jo visuomeninę - politinę veiklą.

Būdamas pedagogas savo politinę veiklą pradėjo Pirmojo pasaulinio karo metu: Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto narys, 1917 m. rugsėjo mėn. 18 -- 22 - Lietuvių konferencijos Vilniuje delegatas; Lietuvos Tarybos narys - 1918 m. vasario 16 d.pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą; 1919 m. kovo mėn. 12-balandžio mėn. 12 d. vadovavo III Ministrų kabinetui; nuo 1922 m. Lietuvos universitete - profesorius, katedros vedėjas, universiteto Senato sekretorius, mokslinių darbų autorius; 1935 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją.

Visuose savo darbuose stengėsi išryškinti materializmo ir idealizmo priešpriešą filosofijos istorijoje.    

Buvo Ateitininkų įkūrėjas ir vadovas. Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys, Lietuvos krikščionių darbininkų profesinės sąjungos pirmininkas, redagavo krikščioniškos krypties leidinius.

Prof. Pranas Dovydaitis - viena ryškiausių Lietuvos visuomenės ir politikos asmenybių.

Okupavę Lietuvą bolševikai tuoj įvertino prof. Pr. Dovydaitį kaip socializmo priešą ir 1941 m. birželio mėn. 15 d. ištrėmė prie Uralo. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas Sverdlovske.

Anų dienų žudikai vykdę mirties bausmes, pokario smogikai ir stribai klastingai naikinę Lietuvos partizaninį pasipriešinimą okupantui ir šių dienų niekšeliai naikinantys Lietuvos istorinę atmintį niekuo nesiskiria vieni nuo kitų.

Valgydami lietuvišką duoną jie niršta ant visko kas lietuviška. Jiems netinka Lietuvos istorija ir istorinė atmintis, Lietuvos himnas ir Lietuvos trispalvė, Lietuvos katalikų bažnyčia, Lietuvos kariuomenė, lietuviškos tradicijoc ir papročiai. Jų širdys pilnos pykčio, neapykantos ir noro viską griauti.

Lietuva, išsivadavusi iš carinės ir bolševikinės priespaudos, suras savyje jėgų apsiginti ir nuo revanšistinių monarchistinių - bolševikinių jėgų antpuolio.

Mons. Alfonsas Svarinskas.

 

 

Design by Joomla