Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Griaustinio Vaikai.

Du broliai žvejai, Jokūbas ir Jonas, kurie Kapharnaumo pakrašty paliko savo valtis ir tinklus, kad galėtų eiti paskui Jėzų, ir kurie sykiu su Petru sudarė lyg privilegijuotą triumviratą — tik jie vieni buvo su Jėzum įėję į Jairo namus ir ant Persimainymo kalno, ir tik juos pasiliko prie savęs Alyvų Darže — ilgu bendravimu su Mokytoju nebuvo įgiję pakankamo nuolaidumo. Jėzus buvo davęs jiems pavardę B o a n e r g e s, Griaustinio Vaikai. Tai buvo ironiška pavardė, kuri buvo lyg priekaištas dėl jų ūmaus ir karšto būdo.

Kada visi kartu buvo pasiruošę eiti į Jeruzalę, Jėzus pasiuntė kelis mokinius anksčiau paruošti vietas užeigoje. Einant per Samariją, vienoje vietoje juos blogai priėmė. „Tačiau jie nepriėmė jo, nes ėjo į Jeruzalę. Tai matydami jo mokytiniai, Jokūbas ir Jonas, tarė: Viešpatie, ar nori, kad pasakytume ugniai nužengti iš dangaus ir juos sudeginti. Bet jis, atsigręžęs, subarė juos.“ Jiems, Jeruzalei ištikimiems Galilėjiečiams, Samariečiai visada buvo priešai. Veltui jie klausėsi Pamokslo ant Kalno — „gerą darykit tiems, kurie neapkenčia jūsų, melskitės už tuos, kurie jus persekioja“ — veltui buvo gavę nurodymus dėl savo pasiuntinystės į visas tautas — ir, jei kas jūsų nepriimtų... apleisdami tuos namus arba tą miestą nukratykit nuo savo kojų dulkes.“ Jėzaus asmenyje įsižeidę tarėsi galį duoti įsakymus dangaus ugniai. Jiems atrodė visai pateisinama paversti pelenais nesvetingą miestelį.

Ir nors jie dar buvo labai tolimi nuo to atsinaujinimo meilėje, nuo kurio kaip tik pareina tikroji Karalystės prasmė, jie tarėsi turį teisės užimti pirmąsias vietas triumfo dienai stojus.

„Ir Jokūbas su Jonu, Zabediejaus sūnūs, prisiartino prie Jėzaus ir tarė jam: Mokytojau, mes norim, kad padarytum tą, ko tavęs prašysim. O jis jiems tarė: Ką tad norit, kad jums padaryčiau? Jie tarė: L e i s k  m u m s  a t s i s ė s t i  v i e n a m  i š  d e š i n ė s,  a n t r a m  i š  k a i r ė s  t a v o  g a r b ė j e. Bet Jėzus jiems tarė: Nežinot, ko prašot... Kiti dešimtis, tai išgirdę, pasipiktino Jokūbu ir Jonu. Pasišaukęs juos, Jėzus tarė jiems: Kas norėtų iš jūsų būti didelis, tesie jūsų tarnas; ir kas norėtų iš jūsų būti pirmasis, tesie visų tarnas; nes ir Sūnus Žmogaus neatėjo, kad jam būtų tarnaujama, bet t a r n a u t i.

Perversmininkas pasinaudojo naiviu Griaustinio Vaikų išsišokimu dar kartą pratarti žodį, kuris yra visų didelės dvasios žmonių pažymys. Tik niekingi, bailūs, nenaudėliai, vėjavaikiai reikalauja, kad jiems tarnautų žemesnės esybės, jei bendrai atsirastų tokių esybių, žemesnių už juos pačius. Tuo tarpu kiekvienas aukštesnis asmuo, jau vien dėlto, kad yra aukštesnis, visumet tarnauja mažyčiams.

Tas nuostabus priešginumas, — neprieinamas egoistų savimeilei, antžmogių beždžioniavimui ir šykštuolių skurdui, nes tos mažmenos, kurią jie turi, jiems patiems nepakanka, — yra ugnyje išmėgintas Genijaus įrodymas. Kas negali arba nenori tarnauti, tas tuo parodo neturįs ką duoti: yra silpnas, netvirtas, netobulas, tuščias. Bet genijus nebūtų tikrąja žodžio prasme toks, jei jis nepasireikštų geradarybe žemesniųjų naudai.

Tarnauti ne visumet yra tas pat, kaip ir nusilenkti. Daug daugiau patarnaus savo tautai tas, kuris atsistos jos pryšaky ir ves, nors ir prieš jos valią, prie išsivadavimo. Tarnavime nieko vergiško nėra.

Jokūbas ir Jonas suprato stiprius Jėzaus žodžius. Vienas iš jų, kiek vėliau, atsirado artimiausiųjų ir mylimiausiųjų tarpe. Per paskutinę vakarienę priglaudžia savo galvą prie Jėzaus krūtinės, nuo kryžiaus aukštumos Nukryžiuotasis paves jo globai Mergelę Motiną, kad saugotų ją kaip sūnus.

Tomas yra plačiai pagarsėjęs tuo, kas turėtų būti laikoma jo negarbe. Dvynys Tomas yra Naujųjų laikų patronas, kaip Tomas Akvinietis buvo Viduramžių orakulas. Jis yra ištikimiausias Spinozos ir visų kitų, kurie neigia prisikėlimą, protektorius. Žmogus, kuris nesitenkina net akių liudymu — aiškesniu, nors ir labai apgaulingu — bet reikalauja rankų liudymo. Tačiau meilė, kurią Jėzui jaučia, padaro jį atleidimo vertą. Kada pranešama Mokytojui, jog Lozorius mirė, mokiniai buvo nusistatę neiti į Judėją, į priešų tarpą, tik vienas Tomas pasakė: Eikim ir mes, kad kartu su juo mirtume. Kankinio mirtis, kuri buvo jį tada aplenkusi, ištiko jj po Kristaus mirties Indijoje.

Matas yra brangiausias iš visų Dvylikos. Jis buvo muitininkas, savotiškas mokesčių rinkikas, ir veikiausia, vienas iš labiausiai apsišvietusių tarp visų savo draugų. Jis, kaip ir žvejai, be jokios atodairos pradėjo eiti paskui Jėzų. „Eidamas, pamatė Jėzus žmogų sėdintį prie muitinės, kurs buvo vardu Matas, ir tarė jam: Eik paskui mane. Ir jis, v i s k ą  p a l i k ę s, atsistojęs, pradėjo eiti paskui. Ir jis iškėlė jam savo namuose didelį pokylį...“ Matas ne suplyšusius tinklus apleido, bet vietą, uždarbį ir tikrą, laikui bėgant, didėjantį pelną. Lengva buvo atsisakyti turtų tam, kuris beveik nieko neturėjo. Dvylikos tarpe Matas tikriausia buvo turtingiausias prieš savo atsivertimą — apie nė vieną iš jų nepasakyta, kad būtų galėjęs „iškelti didelį pokylį“— ir todėl šitas greitas jo paklusnumas, atsistojimas, po pirmo pašaukimo, nuo suolo, kur buvo renkami pinigai, yra didesnis pasiaukojimas, todėl ir vertingesnis.

Matui — kuris, gal būt, tebuvo vienas, šalia Judos, tarp Apaštalų mokėjęs rašyti — turim būti dėkingi, jei seniausias Pa-pijos tvirtinimas yra tikras, už pirmą Logijų rinkinį, atseit įsidėmėtinų Jėzaus pasakymų. Evangelijoje, žinomoje jo vardu, randame pilniausią tekstą Pamokslo ant Kalno. Žmonių dėkingumas vargšui muitininkui tuo pačiu jau turėtų būti didesnis. Be jo daug Jėzaus žodžių — ir tai gražiausių — gal būtų visai žuvę. Šis drachmų, siklių ir minų atidėliotojas, kurio amatas, laikomas negarbingu, galėjo sužadinti jam gobšumą, mums atidėjo į šalį turtą, kuris vertingesnis už visus pinigus, nukaltus žemėje prieš ir po jo.

Ir Pilypas iš Betsaidos mokėjo skaičiuoti. Į jį kreipiasi Jėzus, kai alkana minia žmonių ima prie jo spaustis, klausdamas, kiek reikia pinigų duonai nupirkti visai šitai miniai. „Dviejų šimtų dinarų neužteks“, atsakė Pilypas, o toji suma — kuri šiandie lygi būtų šimtui šešioms dešimtims lyrų — jam atrodė beprotiška išlaida. Bet jis buvo visumet savo mokytojo garbės skelbėjas. Tai jis pranešė Natanaeliui apie Jėzaus atėjimą; į jį taip pat kreipėsi Jeruzalės Graikai, kurie norėjo pasikalbėti su nauju Pranašu.

Natanaelis — Tolmėjaus sunus, geriau žinomas Baltramiejaus vardu — su pašaipa atsiliepė į Pilypo pranešimą! „Argi gali kas gero būti iš Nazareto? Bet Pilypas pasiekė savo ir nuvedė jį prie Jėzaus, kuris, pamatęs, sušuko: „Štai tikras Izraelitas, kuriame nėra vyliaus. Natanaelis jį paklausė: iš kur pažįsti mane? Jėzus jam atsakė: Prieš tai kaip tave Pilypas pašaukė, kai buvai po figos medžiu, mačiau tave. Natanaelis tada sušuko: Mokytojau, tu esi Dievo Sūnus, tu esi Izraelio Karalius! Atsiliepdamas Jėzus tarė jam: Ar tik dėl to tiki, kad pasakiau, jog mačiau tave po figos medžiu? Didesnius už šį pamatysi dalykus“..

Mažiau entuziazmo ir ugnies turėjo Nikodemas, kuris tikrumoje niekad nenorėjo pasirodyti esąs Jėzaus mokinys. Nikodemas buvo senas, išauklėtas Rabinų mokykloje, buvo draugas. Jeruzalės sinedrioniečių. Tačiau pasakojimai apie stebuklus jį smarkiai pažadino ir jis nuėjo n a k t i e s  m e t u pas Jėzų pasakyti jam, jog jis tiki jo dieviška pasiuntinyste. „Atsakydamas jam Jėzus tarė: Iš tiesų, iš tiesų sakau tau, jog jei kas iš naujo neatgims, negali pamatyti Dievo Karalystės“. Nikodemas nesuprato šitų žodžių arba, gal būt, tie žodžiai jį nugąsdino: atvyko taumaturgo pamatyti, o rado sililą. Ir kietu sveiko proto žmogaus užsispyrimu, kuris nenori pusėje klausimo sustoti, klausia: „Kaip galėtų atgimti žmogus, jau būdamas senas? Argi gali jis įeiti į savo motinos yščių ir vėl atgimti?“ Jėzus atsako jam giliais žodžiais: „Jei antrą kartą neatgims dvasia, negalės įeiti į Karalystę“. Bet Nikodemas ir toliau dar nesupranta: „Kaip tai gali būti? Jėzus jam atsakė: Kaip tai! tu esi Izraelio mokytojas ir nesupranti šitų dalykų?"

Jis visada gerbė jauną Galilėjietį, bet jo prielankumas visumet buvo atsargus, kaip ir pats atsilankymas. Kartą, kada vyresnieji kunigai ir Farizejai buvo nutarę suimti Jėzų, Nikodemas išdrįso Jį ginti: „Mūsų įstatymas nepasmerkia žmogaus prieš jį išklausdamas ir nustatydamas, ką jis yra padaręs“. Tai yra teisininkas. Kalba m ū s ų  į s t a t y m o vardu, o ne naujojo žmogaus vardu. Nikodemas nuolat tebėra senas žmogus, senojo įstatymo vyras ir budrus raidės gynėjas. Užtenka kelių priekaišto žodžių, kad jis nutiltų: „Gal ir tu esi kilęs iš Galilėjos? Gerai apsidairyk ir įsitikinsi, jog iš Galilėjos negali kilti pranašas“. Einant įstatymu jis priklausė prie Sinedriono, tačiau nėra paminėta, kad būtų pakėlęs balsą apskųstąjį ginti, kai jį buvo atvedę prie Kaipo. Ir tada tai buvo atsitikę nakties metu, bet labai galimas daiktas, jog norėdamas išvengti draugų pasityčiojimo, o sykiu nesiimti atsakomybės ir neturėti sąžinės priekaištų dėl legalinio užmušimo, liko lovoj. Nubudo tik tada, kai Jėzus jau buvo miręs, ir tada — godumas jo plyšo — nupirko šimtą librų miros ir aliejų kūnui užbalzamuoti. Prikėlėjas buvo miręs, bet abejingasis nebegalėjo antrą kartą atgimti, į kurį nenorėjo tikėti.

Nikodemas yra prototipas tų drungnųjų, kuriuos Dievo burna rūstybės dieną išspiaus. Tai labai apribota dvasia, kuri norėtų sieloje pasakyti taip, bet kūnas iš baimės jam liepia sakyti ne. Tai knygos žmogus, mokinys tik nakties metu, kuris norėtų būti, bet nepasirodyti, kuriam patiktų atgimti, bet kuris nenorėtų nuplėšti sukietėjusios skraistės pasenusio kūno; žmogus pagarbos pilnas ir atsargumo. Kai tas, kurį gerbė, buvo nukankintas ir nužudytas, ir jo priešai jau pasisotino, ir jokio pavojaus nebėra susikompromituoti, tada jis atvyksta su balzamais, kad galėtų jais aplaistyti tas žaizdas, kurios buvo atvertos.

Tačiau Bažnyčia, atsiteisdama už šį jo šermeninį pamaldumą, įskaitė jį į savo Šventųjų skaičių; seniausieji padavimai sako, jog jis buvo Petro pakrikštytas ir mirė už tikėjimą, nors ir vėlai, buvo įtikėjęs tą, kurio nesugebėjo išgelbėti nuo mirties.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2277771
Design by Joomla