Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Prilyginimai apie nuodėmę.

Tačiau atleidimas gimdo prievolę, kuri jokių išimčių nepripažįsta. Jis yra perduodamas ir turi būti perduotas. Meilė yra ugnis, kuri užgesta, jei nesti kitiems teikiama. Uždega tave džiaugsmo liepsna; ir tu kiekvieną, kuris prie tavęs prisiartins, uždek: priešingu atveju tapsi pats tik smilkstančiu nuodėguliu, bet šaltu. Kas yra gavęs, turi grąžinti; su kaupu, būtų geriau, bet nors dalelę to, ką yra gavęs.

Kartą Karalius panorėjo atsiskaityti su savo pavaldiniais. Ir sušaukė po vieną visus pas save. Pirmųjų skaičiuje buvo atvestas vienas, kuris buvo jam skolingas dešimtį tūkstančių talentų. Kadangi jis neturėjo iš ko grąžinti skolas, Karalius įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais, ir visą jo turtą, kad nors dalis skolos būtų padengta. Tarnas, nusiminęs, puolė po kojų karaliui. Panašus jis buvo tą valandą į krūvą medžiagos, iš kurios protarpiais išsiveržia duslus verksmas ir pažadai: Pakęsk dar truputėlį, palauk dar kurį laiką, atiduosiu tau kas priklauso, bet neleisk išvesti į prekyvietę pardavimui mano žmonos ir vaikų, kaip avių, atskirtų nuo manęs ir nežinia kur pasiųstų.

Pagailo Karaliui — ir jis turėjo mažų vaikų — atleido jį laisvą ir dovanojo jam tą didžiausią skolą.

Išėjęs tarnas atrodė lyg būtų persimainęs, bet širdyje, nežiūrint tos didelės malonės, kurią tik ką gavo, toks pat liko, kaip ir anksčiau. Ir, susitikęs vieną savo draugą, kuris jam buvo skolingas šimtą dinarų — mažmožis prieš dešimtį tūkstančių talentų — užpuolė jį ir sugriebė už gerklės: Atiduok man tuojau, ką esi skolingas arba liepsiu tave suimti. Nelaimingasis, taip ūmai užkluptas, pasielgė taip pat, kaip persekiotojas prieš valandėlę Karaliaus akyse. Puolė jam po kojų, prašėsi, verkė, prisiekė per kelias dienas sumokėti skolą, bučiavo jo apsiausto skverną, priminė jam jų bičiuliavimąsi nuo seno, maldavo lukterėti savo vaikų vardu, kurie jo laukė namie.

Bet anas nelabasis, nors buvo tik tarnas, o ne Karalius, nepasigailėjo: paėmė skolininką už rankos, apskundė teismui ir įmetė į kalėjimą. Žinia apie tai veikiai paplito tarnų tarpe karaliaus rūmuose ir visus labai sujaudino. Pagaliau ji pasiekė Karaliaus ausis, kuris liepė pašaukti nedorėlį ir atidavė jį nuplakti. Aš dovanojau tau aną didelę skolą, ar ir tau nederėjo dovanoti tavo brolio skolos, nors ji buvo tokia maža? Aš tavęs pasigailėjau, tad argi tau nepriderėjo ir jo pasigailėti?

Nusidėjėliai, kai tik pasijunta kalti esą ir iš gilumos širdies atsižada pikto, kuris juose buvo įsivyravęs, yra arčiau Karalystės už tariamai dievotosius, kurie didžiuojasi savo pamaldumu.

Du žmonės įėjo į Bažnyčią pasimelsti; vienas iš jų buvo Farisejus, antras Muitininkas. Farisejus, su kabančiais ant kaktos ir ant kairės rankos diržiukais, su ilga marškone, švyturiuojančia prie apsiausto, išdidžiai išsitiesęs, kaip žmogus, kuris jaučiasi esąs namie, taip meldėsi: Dėkoju tau, Dieve, kad nesu kaip kiti žmonės, plėšrūs, neteisingi, svetimoteriaują, arba kaip anas, štai, muitininkas. Pasninkauju dukart per savaitę, moku visas duokles ir laikau visus Įstatymo liepimus.

O muitininkas, priešingai, nedrįso pakelti savo akių aukštyn ir atrodė, lyg jis gėdinasi pasirodyti Viešpaties akivaizdoje. Dūsavo, ir mušdamasis į krūtinę nieko kito nesakė, tik šiuos žodžius: O Dieve, būk man nusidėjėliui gailestingas.

„Sakau jums, tas grįžo į savo namus pateisintas, o anas— ne, nes kas išsiaukština, bus pažemintas, o kas nusižemina, bus paaukštintas“.

Kartą Įstatymo Žinotojas paklausė Jėzų, kas yra artimas. Jėzus atsakė prilyginimu: Kartą vienas žmogus, Žydas, ėjo iš Jeruzalės į Jerichą, keliaudamas tarpukalnėmis. Pakeliui užpuolė jį plėšikai, ir, sumušę ir apiplėšę, paliko jį pusgyvį ant kelio. Praeina Kunigas, vienas iš tų, kurie per didžiąsias šventes arba kokiuose susirinkimuose, laiko pamaldas ir žino atmintinai visus Dievo įsakymus, ženklus, ligi plaukelio; mato gulintį nelaimingąjį, bet nesustoja ir, vengdamas susitepti, pereina į kitą kelio pusę. Po kiek laiko praeina Levitas. Ir šis priklausė prie pamaldžiųjų grupės, prie žmonių, kurie naudojasi didele pagarba, žinojo visas bažnytinių apeigų smulkmenas, ir jautėsi esąs daugiau ne bažnyčios tarnas, bet vienas iš Bažnyčios perdėtinių. Dėpteri akimis į kraujais aptekusį kūną, ir aplenkia jį kogreičiausiai, eidamas savo keliu. Pagalios eina Samarietis. Žydams Samariečiai buvo netikėliai, išdavikai beveik lygiai neapkenčiami, kaip pagonys, vien dėl to, kad nenorėjo atnašauti Jeruzalėje ir priimti Neėmijos reformų. Tačiau Samarietis nežiūri, ar nelaimingasis, gulįs tarp akmenų ant kelio, yra apipjaustytas ar neapipiaustytas, iš Judėjos ar iš Samarijos. Prisiartina prie jo, ir, matydamas jį tokioje nelaimingoje padėtyje susigriaudino iš pasigailėjimo. Ištraukęs iš po balno indus, užpila alyvos ir vyno ant žaizdų, apriša, kaip įmanydamas geriau, skepetaite, užkelia nežinomąjį ant savo asilaitės, priveža ligi artimiausios sustojimo vietos, liepia paguldyti jį į lovą; norėdamas grąžinti nelaimingajam sąmonę, deda į jo burną šiltą maistą ir neatsitraukia nuo jo nei per žingsnį tol, kol ligonis, kiek sustiprėjęs, pradeda kalbėti ir valgyti. Rytojaus dieną pasišaukia užeigos namų šeimininką nuošaliau ir duoda jam du dinaru: Pasirūpink juo, prižiūrėk jį gerai, jei ir daugiau kiek išleisi jo priežiūrai, grįždamas atgal tau atlyginsiu.

Artimas yra tas, kuris kenčia, kam reikalinga pagalba. Vis tiek, kas jis būtų. Net tavo priešas, jei pagalbos reikalauja, nors neprašytų jos, yra pirmas tavo artimasis.

Pasigailėjimas yra svarbiausias nuopelnas būti priimtam į Karalystę. Tai žinojo ir anas turtuolis, purpuriniais drabužiais ir brangiais akmenimis pasipuošęs, kuris labai iškilmingai puotaudavo kasdien su savo draugais. Prie rūmų vartų gulėjo vargšas, išbadėjęs, žaizdų pilnas Lozorius, kuriam būtų užtekę trupinių, nukritusių nuo turtuolio stalo ir kaulų alkiui numalšinti. Šunys gailėjosi Lozoriaus ir jo skurdo, ir, nieko kito negalėdami jam padaryti, laižė jo žaizdas, o jis glostė sudžiūvusią ranka tuos gerus gyvulėlius. Tačiau turtuolis nepasigailėjo Lozoriaus, ir niekad neatėjo jam į galvą pašaukti vargšą bent vieną kartą prie stalo arba pasiųsti jam kąsnelį duonos ir likučius iš virtuvės, kuriuos išmesdavo į šiukšlyną ir kurių nevalgydavo net išmatų vežėjai. Atsitiko, jog abu mirė, vargšas ir turtuolis. Vargšas buvo priimtas Abraomo prieglobstyje, o turtuolis buvo įmestas į ugnį. Baisiausias troškulys turtuolį kankino, bet nebuvo nė vieno, kuris jo troškulį būtų numalšinęs. Ir pamatė iš tolo Lozorių, kuris linksminosi su Patriarchais, ir sušuko iš pragaro gelmių: Tėve Abraomai, pasigailėk manęs, pasiųsk

Lozorių, kad pamirkytų savo piršto viršūnę vandenyje ir suvilgytų mano liežuvį, nes šitose liepsnose nebegaliu pakelti kančių.

Gyvas būdamas nesušelpė vargšo nė trupinėliu duonos, neprašė dabar išgelbėti jo iš pragaro ugnies, nei vandens stiklo, nei gurkšnio, net lašelio, bet norėjo pasitenkinti tik tuo drėgmės kiekiu, kuris galėjo likti ant vargšo mažojo piršto viršūnės. Bet Abraomas jam atsakė: Sūnau, atmink, jog visas gėrybes buvai gavęs dar gyvas būdamas, o Lozorius — visas nelaimes. Dabar jis yra nuramintas, o tu kančias kenti. Jei būtum jam davęs nors mažiausią vakarienės dalelę, nes žinojai, jog jis badą kenčia, prie tavo rūmų vartų raitosi blogiau už šunį, ir šunys daugiau parodė jam pasigailėjimo už tave, jei jam būtum davęs nors vieną kartą plutelę duonos, nebūtų dabar tau reikalo prašyti jo piršto viršūnės, vandenyje pamirkytos.

Turtingas žmogus yra prisirišęs prie savo turtų ir nenorėtų nė dalelės jų netekti, nes jis mano, jog gyvenimas niekad nepasibaigs, ir jog ateitis bus tokia pat, kaip praeitis. Bet ir jo mirtis ateina kaip tik tuo laiku, kai jos mažiausia telaukia. Kartą buvo žemės savininkas, kuris vienais metais turėjo didesnį derlių, negu paprastai turėdavo. Ir pradėjo šituo savo praturtėjimu girtis. Jis taip kalbėjo: Nugriausiu klėtis ir pastatysiu didesnias, kad galėtų jose tilpti visi mano javai, rugiai, avižos, miežiai; pastatysiu naujas daržines šienui ir šiaudams sukrauti, naujus tvartus gyvuliams, kurių nusipirksiu, ir didelį gardą avims, kad sutilptų visos avys ir ožkos. Ir tarsiu savo sielai: turi daug gėrybių daugeliui metų sukrautų; ilsėkis, valgyk, gerk ir džiaukis, ir daugiau nieko negalvok.

Ir į galvą jam neatėjo mintis, jog iš tų žemės gėrybių būtų galėjęs paskirti bent dalelę savo krašto vargšams sušelpti. Bet tą pačią naktį, kai jis svajojo apie visus tuos ūkio pagražinimus, turtuolis mirė ir kitą dieną buvo palaidotas vienas, nuogas įkastas į žemę, ir neatsirado nė vieno, kuris būtų už jį danguje užsistojęs.

Kas nemoka surasti vargšų tarpe sau prietelių, kas savo turtų nepanaudoja sušvelninti skurdui, tas tegu nė nemano įeiti į Karalystę. Kartais pasaulio sūnūs sumaningesni esti už šviesos sūnus savo žemiškuose reikaluose, kaip anie dangiškuose. Kaip anas užvaizda, kuris apgavo šeimininką ir turėjo apleisti savo vietą. Pasišaukė jis po vieną dvaro skolininkus ir kiekvienam jų dalį skolos nubraukė, o kai buvo nuosavo pareigų atleistas, galėjo tai iš vieno, tai iš kito, kuriuos buvo padaręs savo sumaninga apgaule prieteliais, rasti paramos ir nemirti badu. Sau ir kitiems padarė gerą apgaudamas ir apvogdamas šeimininką: jis buvo vagis, tačiau sumaningas vagis. Jei žmonės savo sielos išganymui pasinaudotų apsukrumu, kuriuo užvaizda pasinaudojo savo kūnui išgelbėti, kaip daug būtų atverstų tikėjime į Karalystę!

Kas laiku neatsivers, bus nukirstas kaip nevaisingos figos medis. Tačiau atsivertimas turi būti tobulas, nes naujas nupuolimas atitolina nuo išganymo kelio labiau, negu atgaila priartina prie jo. Vienas žmogus buvo piktos dvasios apsėstas, bet jam pavyko nuo jos atsikratyti. Šėtonas, išėjęs iš žmogaus, klaidžiojo po dykumas, ieškodamas poilsio, bet, neradęs jo, sumanė grįžti ten, kur buvo pirmiau. Tačiau pastebėjo, jog namas, ano žmogaus siela, yra jaukus, iššluotas, papuoštas, net sunku jį bepažinti. Tada eina pasikviečia dar piktesnias už save septynias piktąsias dvasias ir, vadovaudamas tai miniai, įsiveržia į namus taip, jog paskutinieji ano žmogaus darbai daros blogesni už pirmuosius.

Kai ateis džiaugsmo diena, gailestis ir pasiteisinimai mažiau teturės reikšmės už vėjo ūžimą tarp nendrių. Tada ateis paskutinis ir nebepakeičiamas Pasirinkimas. Kaip anas žvejas, ištraukęs iš vandens pilną tinklą žuvies, atsisėdęs pakrantėje, išrenka valgomąją žuvį ir deda ją į pintinę, o prastą išmeta į šiukšlyną. Nusidėjėliams duodama daug laiko, kad galėtų pasitaisyti. Bet, kai ateis paskirtoji diena, kas nebus prie durų prisiartinęs arba nevertas bus peržengti slenksčio, liks amžinai lauke. Geras ūkininkas pasėjo gerus javus savo lauke. Bet štai jo priešas ateina naktį į lauką ir ant kviečių užsėja piktžoles. Po kiek laiko laukas sužaliavo, darbininkai pastebėjo išdygusias usnis, ir, nuėję pas šeimininką, pasakė:

—    Ar nori, kad, nuėję į lauką, išrautume piktžoles?

Tačiau geras ūkininkas atsakė:

—    Ne, bijau kad raudami usnis neišrautumėt ir kviečių. Leiskit abiem augti ligi piūties. Kai ateis piūtis, liepsiu piovėjams pirmiau nupiauti usnis, surišti į pėdas ir sudeginti, o javus, geruosius javus, suvežti į mano klėtis.

Ir Jėzus, kaip anas sumanusis ūkininkas, laukia piūties meto. Kartą nesuskaitoma minia aplink jį susirinko norėdama jį išgirsti, ir matydamas tiek vyrų ir moterų, teisybės alkstančių ir trokštančių meilės, pasigailėjo jų ir tarė savo Mokiniams:

— Iš tikrųjų, didelė yra piūtis, o piovėjų taip maža; prašykit tad piūties šeimininką, kad atsiųstų daugiau darbininkų piūčiai.

Ne visi girdėjo jo balsą; net Dvylikai jo neužteko; reikėjo daugiau skelbėjų, kad Gera Naujiena būtų išgirsta visų tų, kurie dėl jos kenčia ir laukia jos.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2193752
Design by Joomla