Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Raugas.

Miestų ponios nekepa savo namuose duonos. Bet senos kaimo moterys, namų šeimininkės, prižiūrėtojos žino, kas yra raugalas. Gabalas tešlos ankstybesnio užmaišymo, kaip vaiko kumštis didumo, išmaišytas karštame virintame vandenyje ir į naują tešlą įdėtas gali iškelti ligi trijų saikų miltų.

Iš visų javų sėklų Garstyčios grūdas yra mažiausias; vargu galima jį įžiūrėti. Bet iš šito grūdelio, pasėto geroje žemėje, išauga vienas iš didžiausių karklų, kad net ant jo šakų gali paukščiai nutūpti.

Ir javo grūdas nedidelis. Ūkininkas pasėja jį į žemę ir eina prie kitų darbų. Miega, atsikelia, išeina iš namų, grįžta. Slenka dienos, naktys praeina; ūkininkas negalvoja apie grūdą. Bet ten, gelmėje, po drėgna velėna, grūdas subrendo, išauga iš jo žiupsnelis žolės, o jos viršūnėje raitosi varpa, išsyk švelnutė, žalia, kuri pamažėli pradeda brendinti grūdus ir pagelsta; prinokusių javų laukas prašyte prašosi piautuvo ir ūkininkas gali pradėti piūtį.

Tas pat dedasi ir su Dangaus Karalyste ir jos apreiškimu. Žodis atrodo lyg nieko nereiškia, — nes ir ką reiškia žodis? tai tie skiemens, garsai, kurie dažnai išeina iš lūpų, bet su dideliu vargu tepasiekia ausis ir tik tada, kai iš širdies yra kilę, gali pataikyti į širdis. Žodis yra kaž kas išnykstamo, smulkmena, trumpas atsikvėpimas, pūstelėjimas, atgarsis, kuris praskamba erdvėje ir kurį vėjas išsklaido. Tačiau žodis, Karalystę skelbiąs, panašus yra į raugą: kai jis patenka į gerus miltus, švarius, be priemaišų ir sėlenų, pradeda rūgti ir išsikelia — panašus yra į laukų sėklą, kuri pradeda brinkti žemėje, kantriai kaip žemė, kuri ją pridengia, bet, kai pavasaris išaušta, grūdas žalia strėle iškyla aukštyn, pasipuošia auksine varpa ir, vasarai atėjus štai ir derlius.

Evangeliją sudaro nedaugelis žodžių: arti jau Karalystė, permainykit savo sielas — bet jei tie žodžiai nukrenta į gerai nusiteikusių žmonių širdis, į prasčiokėlių žmonių širdis, kurie trokšta tapti dideli; į teisingųjų širdis, kurie trokšta būti šventi; į nusidėjėlių širdis, kurie gerame ieško tos laimės, kurios anksčiau ieškojo veltui piktame; tada tie žodžiai įleidžia šaknis, išsišakoja gelmėje, krauna pumpurėlius, pražysta kuokelėmis ir varpomis, žvilga nepaprastu vasaros grožiu, po kurios niekad rudens vytimas jų nepasieks.

Nedaug tėra aplink Jėzų tokių, kurie tikrai tiki Karalystę ir ruošiasi pasitikti tą Didžiąją Dieną. Nedaug tėra tokių, ir tai prasčiokėliai žmonės, išsklaidyti kaip dalelės raugo susiskaldžiusių tautų tarpe neribotose imperijose. Bet tie keliasdešimt prasčiokėlių žmonių, neturinčių jokios reikšmės, stovinčių išrinktosios tautos tarpe, taps, užkrečiamo pavyzdžio galia, tūkstančių tūkstančiais ir po trijų šimtų metų Tiberijaus soste viešpataus žmogus, kuris atsiklaups prieš Apaštalų vietininkus.

Tačiau, norint pasinaudoti Pažadėtąja Karalyste, reikia atsižadėti visų kitų dalykų. Argi ne tą pat daro žmonės su savo laikinais reikalais, patys būdami laikini? Kai žmogus, darbuodamasis svetimame lauke, atranda Gėrybes, ar nepaslepia jų tuojau ir nebėga parduoti viso, ką turi, kad galėtų įsigyti tą lauką? Jei pirklys, ieškodamas malonumų ir dalykų, kuriuos galėtų pasiūlyti valdovams, atras daiktą puikesnį ir už visus švaresnį, kokį tik buvo kada radęs savo gyvenime, kokį Perlą, kokio nė pats didysai Karalius savo rūmuose neturi, argi neparduos viso, ką turi, net ir mažesnės vertės perlų, kad galėtų nupirkti tą vienintelį nepaprastąjį Perlą?

Jei artojas ir pirklys, žmonės materialistai, kurie pasitenkina nepastoviu uždarbiu, esti pasiryžę parduoti visus savo turtus, kad galėtų įsigyti Gėrybes, kurios jiems atrodo brangesnės už visa, ką jie turi, — nors tai yra medžiaginiai ir nepastovūs turtai, — argi ne su didesniu pasiryžimu turi išsižadėti viso, ką turi brangiausio, visi tie, kurie trokšta įeiti į Dievo Karalystę? Jei artojas ir pirklys dėl piniginio pelno, kuris yra išvagiamas ir nepastovus, yra pasiruošę laikinai pasiaukoti, kuris pasiaukojimas, galimas daiktas, gali jiems patikrinti šimtą už šimtą uždarbio, tai argi dėl nepalyginti aukštesnio pelno, dėl pelno tokio skirtingai aukšto pobūdžio, dėl amžinosios gėrybės, neturime viską paneigti, ką turime geriausio, nors ir ligi šios dienos mums tai atrodytų neįkainuojamos vertės daiktu?

Tačiau prieš išsižadant reikia gerai pasvarstyti, ar užteks viso to, kas liko, pasiekti naujo sumanymo riboms. Reikia mūsų sielą patirti, jėgas išmėginti. Kad ir su mumis neatsitiktų to, kas atsitiko su anuo Žmogum, kuris norėjo pastatyti Bokštą, siekiantį dangų, kaip Jeruzalės bokštai. Bet pradžioje neapskaičiavo išlaidų, pakvietė mūrininkus, liepė iškasti pamatams griovius ir pavedė išmūryti keturias pagrindines sienas. Ir kai Bokštas tik pradėjo nuo žemės kilti, bet dar nepasiekė aplinkinių namų stogų, priverstas buvo atsisakyti nuo tolimesnio darbo, nes jam pritrūko lėšų apmokėti už kalkes, plytas, akmenį ir darbininkus. Ir Bokštas liko tokioje padėtyje, žemas, nukirstas, kaip įgeidžio palikimas, ir kaimynų pašiepimų objektas.

Karalius, norėdamas kariauti su kitu Karalium, visų pirma gerai apskaičiuoja savo jėgas, ir jei įsitikina, jog tik dešimčia tūkstančių kareivių gali remtis, kai tuo pačiu metu jo priešas turi savo žinioje dvidešimt tūkstančių, atsisako nuo sumanymo kariauti ir siunčia taikos pasiuntinius, prieš tai kaip priešas išeis į karo žygį. Kas savim negali pilnai pasitikėti, kas nėra tikras ištesėti ligi galo, tegu nepradeda eiti Kristaus keliu. Nes Karalystės įkūrimas yra visiškai nepanašus darbas į Bokšto statymą, o kova dėl naujo Žmogaus yra tokia aštri, kaip jokia kita kova, nors ta kova ir vidujinė, netriukšminga.

Į Karalystę patenka tik tas, kuris yra vertas ir apsivalęs. Karalystė yra amžinasis pokylis, ir apsitaisyti jai reikia iškilmių drabužiais. Anas Karalius, kuris kėlė savo sūnui vestuvių pokylį, kai pakviestieji svečiai neatėjo, pakvietė į pokylį prasčiokėlius žmones, praeivius, elgetas, kiekvieną atsitikusį žmogų, bet kai pastebėjo pokylio buste nešvarų, purvais apdrabstytą žmogų, liepė išmesti jį pro duris, kad naktį praleistų šaltyje, kalendamas dantimis.

Į Karalystės pokylį, jei pirmieji pakviesti neateina, visi yra priimami: net vargšai ir nusidėjėliai. Karalius savo laiku pakvietė rinktinius svečius, bet vienas tuo laiku pirko dvarą, antras penkias poras jaučių, trečias tą dieną vedė žmoną. Visi buvo apsikrovę savais reikalais ir neatėjo pakviesti. Kai kurie nė nepasiaiškino ir neatsiprašė. Tada pasiuntė Karalius savo tarnus į kryžkeles, kad surinktų vargšus, raišus, driskius, paskutinius valkatas. Tačiau tuščių vietų dar buvo: tada įsakė jėga atvesti tuos, kurie ėjo pro rūmus, visus, kuriuos rado, ir prasidėjo pokyliavimas.

Tai buvo karališka vakarienė, turtinga šventė, tai buvo iškilmė. Faktinai tai buvo valgymas lig soties avinienos ir žuvų ir apsigėrimas vynu ir sicera. Kitą dieną, pokyliui pasibaigus, stalus nuvalius ir išnešus, kiekvienas turėjo grįžti į namus prie savo skurdo. Jei kas, iš pirmoje eilėje pakviestųjų, tą medžiaginį malonumą kitu medžiaginiu malonumu buvo pakeitęs, tai galima buvo ir atleisti.

Bet pakvietimas į Karalystės pokylį žada dvasinę laimę, absoliutinę, kuri amžinai gali žmogų pasotinti. Daugiau, negu laikinus smagumus, kurių duoda žemės gyvenimas, nusigėrimas, po kurio žmonės išsivemia, apsivalgymas, nuo kurio išpučia vidurius, gašlavimai, nuo kurių pradeda sukti kaulus ir sieloje lieka kartus nusivylimas! Tačiau pakviestieji, kuriuos Jėzus parinko iš visų žmonių, ir anksčiau už visus pakvietė į naujai atgimusiųjų dieviškąjį pokylį, neatsiliepė pakviesti. Rauko kaktas, skundžiasi, išsisukinėja ir eina prie savo įprastų nešvarių darbų. Aukščiau stato paprastas sąšlavas, kuriomis aptarnaujamas kūnas, už nepaprastai aukštos vilties grožį, vienintelę protingą gyvenimo prasmę.

Tada jų vietoje kviečiama visi kiti: elgetos, vietoj turtuolių, nusidėjėliai vietoj fariziejų, paleistuvės vietoj ponių, bemoksliai vietoj mokytų žmonių, ligoniai ir kenčiamieji vietoj laimingųjų ir sveikųjų.

Net tie, kurie ateina paskutiniai, jei tik laiku ateina, bus priimti į pokylį. Vynuogyno savininkas pastebėjo rinkoje keletą darbininkų, laukiančių darbo, pasiuntė juos į savo vynuogių daržą pjaustyti vynuogių kekių, sulygęs mokėti jiems po dinarą. Kiek vėliau, apie pusdienį, pamatė kitus, stoviniuojančius be darbo, ir šituos pasiuntė į savo daržą. Ir dar vėliau rado kitus, ir su jais sulygo. Pasamdytieji dirbo, kas piaustė, kas kasė. Vakarui atėjus šeimininkas visiems užmokėjo uždarbį, visiems po dinarą. Tačiau tie, kurie dirbo nuo pat ryto, pradėjo triukšmauti: kodėl tie, kurie mažiau tedirbo už mus, gauna tą patį užmokestį? Savininkas tai nugirdo ir tarė: Argi nebuvau sulygęs mokėti jums po dinarą? Kodėl dabar nusiskundžiat? Jei aš noriu mokėti paskutinę valandą pasamdytiems darbininkams tiek pat, argi tuo darau jums nuostolio?

Išviršinė šeimininko neteisybė tėra aukščiausias teisingumo pavaizdavimas. Visiems jis duoda tiek, kiek buvo pažadėjęs duoti, ir tas, kuris paskutinis stojo į darbą, bet dirbo su ta pačia viltim, turi tokias pat teises, kaip kiti, džiaugtis ana Karalyste, dėl kurios vargo ligi nakties.

Tačiau vargas tam, kuris pervėlai ateina. Niekas nežino paskirtos dienos, ir kas paskirtą valandą neįeis, tas belsis į duris, tačiau jos nebus jam atidarytos, ir klaidžios išorinėse tamsybėse.

Namų šeimininkas išėjo į vestuvių pokylį, tarnai nežino, kada jis grįš. Laimingi tie, kurie jo laukia, ir kuriuos jis rado budint. Pats šeimininkas pasodins juos už stalo ir jiems pats tarnaus. Bet, jei ras juos miegančius, ir niekas jo nepasitiks ir privers ilgai belstis į duris, prieš tai kaip kuris nors jas atidarys, kai išeis pasitikti jo užmiegotomis akimis, pasišiaušę, pusnuogiai, neras namuose užžiebtos šviesos, nei pašildyto vandens, pagriebs tarnus už pečių ir be pasigailėjimo išmes juos laukan.

Tegu kiekvienas budi pasiruošęs, nes Sūnus Žmogaus yra kaip nakties Vagis: nežinia, kurią valandą ateis. Arba, kaip Jaunikis, kuris turi ateiti, bet kurį kaž kas sulaikė kelyje, ir jis pavėlavo. Jaunosios namuose jo laukia Dešimt Mergaičių, kurios turi pasitikti jį su žibintuvais. Penkios iš jų, Rūpestingosios, pasirūpino alyvos žibintuvams ir pasiėmė indus su lempomis, klausydamos su atidžia balso ir žingsnių atgarsio to, kuris turi ateiti. Kitos penkios, Nerūpestingosios, nepagalvojo apie alyvą, ir pavargusios belaukdamos užsnūdo. Ir, štai, ūmai suskambo vestuvių dalyvių klegesys, kurie tuo laiku artinosi prie namų. Penkios Rūpestingosios uždega žibintuvus ir išbėga linksmos į gatvę Jaunikio pasitikti. Kitos Penkios pašoksta iš miego ir bėga prie draugių gauti nors kiek alyvos, tačiau pirmosios atsako: Kodėl apie tai pirmiau nepagalvojote? Eikit dabar pas pardavėjus ir nusipirkit! Nerūpestingosios bėgioja nuo vienų namų prie kitų, kad galėtų gauti nors lašelį alyvos, bet visi miega, niekas joms neatsiliepia, krautuvės uždarytos, palaidi šunes lodami vejasi paskui jų lengvus aptaisus. Grįžta į vestuvių namus, bet randa duris uždarytas. Penkios Išmintingosios Mergaitės jau, buvo įėjusios į vidų ir pasveikino Jaunąjį. O penkios Neprotingosios ėmė belstis į duris, prašyti, rėkti, bet niekas neatėjo joms atidaryti. Pro uždangų plyšius mato rausvą vakarienės šviesą; girdi indų terškėjimą, sudaužtų taurių skambėjimą, jaunimo dainas, muzikos garsus, bet įeiti negali. Turės ligi ryto stovėti patamsy, drebėdamos iš baimės ir nuo vėjo, netekusios nakties pokyliavimo malonumų.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2193707
Design by Joomla