Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Mylėkite.

„Girdėjote, kaip buvo pasakyta: Mylėsi savo artimą ir neapkęst savo priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite tuos, kurie prieš jus piktžodžiauja, gerai darykite tiems, kurie jūsų neapkenčia; melskitės už tuos, kurie jums skriaudą daro, kurie jus niekina, kurie jus persekioja. Kad būtumėt panašūs į jūsų Tėvą; kuris yra danguose; nes Jis liepia saulei šviesti nedorėliams ir geriems ir lietui lyti teisinguosius ir neteisinguosius. Nes, jei mylėt tuos, kurie jus myli, kokj nuopelną turite? Ar gi muitininkai ne tą patį daro? Ir, jei tik savo brolius prielankiai sutiktumėt, ką nepaprasta tuo parodot? Ar ir pagonys ne tą patį daro? Tad būkite tobuli, kaip yra tobulas jūsų dangiškasis Tėvas“.

Nedaug žodžių, plikų, paprastų, be filosofijos: bet juose glūdi didžioji chartija naujosios rasės, trečiosios kartos, dar negimusios. Pirmoji karta buvo Gyvulys, be Įstatymo, jos vardas buvo Karas; antroji karta buvo Barbarų, Įstatymo aptašyta, kuri pasiekė aukščiausios savo tobulybės Teisingume; tai yra ta karta, kuri ir dabar tebėra, Teisybė dar nenugalėjo Karo, ir Įstatymas dar nepajėgia Gyvuliškumo atstoti. Trečioji turi būti tikrų žmonių karta, ne vien Teisingų, bet Šventų, ne į gyvulius panašių, bet į Dievą.

Jėzus turi vieną tikslą, tik tą vieninteli: pakeisti iš esmės Žmones, iš Gyvulių Šventus padaryti per meilę. Gražiosios mitologijos nimfė Circėja, šėtono bendrininkė, paversdavo karžygius gyvuliais per lėbavimą. Jėzus, kaip antišėtonas, anticircėja, gelbsti žmones nuo gyvuliškumo galingesne už lėbavimą pajėga.

Nemažesnės galios reikia šitam darbui atlikti, kuris visiems, šiek-tiek atverstiems iš gyvuliškumo gyvuliams ir visiems, šiek-tiek sužmonėjusiems žmonėms atrodo beviltis dalykas—atvertimo darbas sekti Dievu. Norint prisiartinti prie Šventumo, reikia taikyti į Dieviškumą. Būkit Šventi, nes Dievas yra šventas. Būkit tobuli, nes Dievas yra tobulas.

Šitas atsišaukimas ne svetimas žmogaus širdžiai. Šėtonas pasakė darže: Būsit patys kaip Dievai. Jehova tarė Teisėjams: Būkite Dievai, būkite teisingi, kaip Dievas yra teisingas. Bet dabar ne apie tai kalbama, kad reikia būti išmintingiems kaip Dievas; neužtenka būti teisingiems lygiai su Dievu. Jau Dievas ne vien išmintis ir teisybė. Dievas tapo su Jėzumi, mūsų Tėvas: tapo Meilė. Jo žemė gimdo duoną ir gėles taip pat ir žmogžudžiui; tas, kuris prieš jį piktžodžiauja, kiekvieną rytą keldamasis, mato tą pačią, spinduliais žėrinčią, saulę, kuri šildo rankas, maldingai sudėtas besimeldžiančiųjų laukuose. Tėvas vienoda meile myli ir tą, kuris jį apleido, kaip ir tą, kuris ieško jo, kas jam tarnauja savo namuose ir kas išvemia jį kartu su vynu. Tėvas gali ir liūdėti, Tėvas gali kentėti, gali verkti, bet joks nedorėlis nesugebės padaryti jo į save panašaus, niekas jo prie keršto nepalenks.

O mes, tiek žemiau stovėdami už Dievą, mirti pasmerktos būtybės, teturėdami galios prisiminti, kas užvakar dėjosi, tačiau nežinantieji rytojaus, mes, žemesnės ir nelaimingos būtybės, argi neturime daugiau motyvų elgtis su savo vargo broliais taip, kaip Dievas elgiasi su mumis?

Dievas yra aukščiausia mūsų idealo hypostazija, mūsų būties troškimas. Apleisti jį, nutolti nuo jo, nebūti su juo taip, kaip mes jį maldaujame būti su mumis, argi tai nereiškia nutolti nuo mūsų vienintelio paskyrimo, amžinai padaryti negalimą, beviltiškai nepasiekiamą tą laimę, kuriai esame leisti, dėl kurios trokštame gyventi, kuri yra mūsų įsivaizduota, išsvajota, pageidauta, ieškota, išsiilgta, veltui pamėgdžiota visose dirbtinėse laimėse, kuri ne iš Dievo būtų kilusi? „Soyons des Dieux — šaukia Bossuet—soyons des Dieux, il nous le permet pour l’imitation de sa sainteté“ (Būkime Dievai—šaukia Bossuet—būkime Dievai, jis mums leidžia jo šventumu pasekti).

Kas nenorėtų būti panašus į Dievą, ir su Dievu būti? D i i  e s t i s. Dieviškumas yra mumyse; gyvuliškumas jį apjuosia ir spaudžia kaip kokia bloga žievė, kuri sutrukdo mūsų augimą. Kas nenorės būti Dievas? Argi iš tikrųjų, žmonės, esat patenkinti tuo, jog esat žmonės, žmonės, koki esat dabartiniu metu, pusiau žmonės, pusiau gyvuliai, lyg koki centaurai be užsimojimo, sirenos be vilionių, demonai su faunų snukiais ir ožių kojomis?

Argi taip esat patenkinti savo nepastoviu pavainikiu žmoniškumu, savo šiek tiek pažabotu gyvuliškumu, savo tik pageidaujamu šventumu? Argi jums atrodo, kad žmonių gyvenimas, koks vakar buvo, koks šiandie yra, yra toks brangus, patogus, laimingas, jog nereikia imtis priemonių, kad taip nebūtų, kaip kad yra, kad viskas kitaip būtų, priešingai šitam gyvenimui, kad jis taptų panašus į aną, tūkstančius metų išsilgtą gyvenimą, kurį įsivaizduojame ateityje ir danguje? Argi nebūtų galima iš šito gyvenimo padaryti kitą gyvenimą, pakeisti šitą pasaulį į dieviškesnį pasaulį, perkelti dangų, pagaliau, dangiškąjį įstatymą, į žemę?

Tas naujasis gyvenimas, tas žemiškasis pasaulis, tačiau dangiškasis, yra Dangaus Karalystė. Ir kad Karalystė ateitų, turime dangiškumu, dieviškumu spindėti, persiesybinti patys, tapti su Dievu panašūs, Dievą atvaizduoti.

Dievo atvaizdavimo paslaptis yra Meilė, tikrasis persiesybinimo kelias yra Meilė, žmogaus meilė žmogui, draugo ir priešo meilė. Jei šita meilė yra negalima, negalimas yra mūsų išganymas. Jei atstumsim tą meilę, atstumsim vienintelę savo laimę. Jei tai yra kvailystė, tai mūsų atpirkimo viltis būtų ne kas kitas, kaip nesąmonė.

Priešų meilė, einant bendra nuomone, atrodo beprotystė. Tai reiškia, kad mūsų išganymas yra beprotystėje. Meilė priešams panaši yra į savęs pačių neapykantą. Tai reiškia, kad pasieksim laimės tik su sąlyga neapkęsti pačių savęs.

Niekas negali mūsų išgąsdinti toje padėtyje, prie kurios jau priėjom. Nes jau esam patyrę viską, visas viltis jau praradom. Nepasakysim, kad maža buvo mums laiko visiems šitiems mėginimams, kuriuos norėta ištirti. Jau tūkstančius metų nieko kito, žemėje neveikiam, kaip tik mėginam ir tiriam. Išmėginom žiaurumą, tačiau kraujas troško kraujo. Išmėginom lėbavimą, tačiau lėbavimas paliko mūsų burnoje puvėsių dvokimą ir dar baisesnį karštį. Išvarginom įvairiausiais iškraipytais smaguriavimais kūną, kol pasijutome išsemti, nusiminę ir atsigulėm į pasibiaurėjimo ir koktumo patalą prieš mus pačius. Tyrėme Įstatymą, bet nebuvom Įstatymui paklusnūs; keitėm jį, tačiau ir vėl nebuvom jam paklusnūs, ir Teisybė mūsų širdies nepasotino. Mėginom Protą, darėm apskaičiavimą visatos sukurtų daiktų, suskaitėm žvaigždes, aprašėm augalus, negyvus ir gyvus daiktus, rišome juos lengvučiais sąprotavimų siūleliais, perdirbinėjom juos į magiškuosius metafizikos rūkus, tačiau visų tų mėginimų gale pastebėjom, jog daiktai liko daiktais, amžinai toki pat, ir mūsų patenkinti negalėjo, ir nesidavė atnaujinami, vardai ir skaičiai negalėjo nutildyti mūsų alkį, ir išmintingiausieji priėjo prie liūdnos išvados, prisipažindami nieko nežiną. Mėginome Meną, tačiau mūsų pajėgų menkumas net ir stipriausius pastūmėjo į nusiminimą, kadangi Absoliutus negali būti suglaustas į formą, Įvairumas trykšta iš Viena-tos, apdirbtoji Medžiaga negali sugauti Akimirkos. Išmėginom Turtus, tačiau dar didesniame varge atsidūrėm; Jėgas išmėginom, tačiau daug silpnesni atbudome. Niekas mūsų sielai nedavė ramybės; jokioje paunksmėje gulėdamas mūsų kūnas nepasilsėjo; o širdis, visumet kažko ieškanti, visumet apvilta paseno, pavargo, tuščia pasidarė, kadangi jokioje gėrybėje Rimties nerado, nė vienoj linksmybėj tikro Džiaugsmo, nė viename laimėjime tikrosios savo Laimės.

Jėzus kviečia mus pasekti jo pavyzdžiu, padaryti paskutinį mėginimą. Meilės mėginimą. Tą, kurio niekas nemėgino arba kurį nedaugelis, retais gyvenimo atsitikimais, temėgino daryti. Kiečiausią mėginimą, mūsų instiktui priešingiausią, bet vienintelį, kuris gali tesėti tai, ką pažada.

Toks, koks iš gamtos išeina, žmogus galvoja tik apie save, tik pats save myli. Pamažėle, palaipsniui, beveik neįstebiamais žingsniais pradeda mylėti kai kurį laiką savo moterį, mylėti savo vaikus, maloniai bendrauti su savo medžioklės draugais, žudymų ir karo. Retkarčiais gali pamilti draugą; lengviau sugeba neapkęsti tą, kuris jį myli; nenori mylėti to, kas jo neapkenčia.

Todėl Jėzus ir liepia mylėti priešus. Norint žmogų visiškai perdirbti, sukurti naują žmogų, reikia su šaknimis išrauti senojo žmogaus likusias liekanas. Iš savimeilės gimsta visokios nelaimės, žudymai ir pasaulio skurdas. Kad galima būtų apgalėti senąjį Adomą, reikia nuplėšti šitą savęs meilę, ir į jos vietą pastatyti meilę priešingiausią jo dabartinei prigimčiai: meilę priešų. Visiškas žmogaus pasikeitimas yra tokia kilni nesąmonė, jog prieiti prie to tegalima nesąmoningu keliu. Tai yra nepaprastas, nenatūralus ir beprotiškas pasiryžimas, kuri tegalima įvykdyti per nepaprastą, nenatūrališką beprostystę.

Ligi šiol žmogus myli pats save ir neapkenčia tų, kurie jo neapkenčia; busimasis žmogus, Karalystės gyventojas, turi nekęsti savęs ir mylėti tuos, kurie jo nekenčia. Mylėti artimą, kaip patį save, yra nepakankama formulė, tai yra nuolaida visuotiniam egoizmui. Nes kas myli pats save, negali tobulai mylėti kitų ir per prievartą atsiduria su kitais nesantaikoje. Lemianti tėra pačių savęs neapykanta. Nes perdaug esam patys save pamilę, perdaug savimi stebimės ir lepinamės. Kad galima būtų tą aklą meilę nugalėti, gera yra pamatyti savo niekingumą, savo žemumą, savo niekšingumą. Savęs neapykanta yra nusižeminimas, o sykiu atsipeikėjimo ir tobulybės pradžia. Ir tik nusižeminę įeis į Dangaus Karalystę, nes tik jie vieni jaučia, kokia ilga kelionė juos skiria nuo dangaus. Rūstaujame prieš kitus už tai, kad mūsų brangusis „aš“ mums atrodo neteisingai jų įžeistas, nepakankamai kitų aptarnautas; užmušame brolį, nes mums atrodo, kad jis yra mūsų gerovės kliūtis; dėl savo kūno meilės vagiam; svetimoteriaujam, kad galėtume suteikti savo kūnui malonumą; lenktyniavimo motina, pavydas—priežastis karų — yra skausmas, kyląs iš to, kad kitas daugiau už mus turi, turi tai, ko mes neturim; puikybė yra mūsų įsitikinimo parodavimas, kad daugiau turime už kitus reikšmės, kad žinome ir galime daugiau už kitus. Visa tai. ką religijos, etikos ir įstatymai vadina nuodėmėmis, nedorybėmis ir nusikaltimais, turi savo pradžią toje pačių savęs meilėje, kitų neapykantoje, kuri gimsta iš šitos vienintelės, išimtinos ir netvarkingos meilės.

Kokią turim teisę neapkęsti savo priešų, jei ir patys nusikalstam ta pačia kalte, už kurią leidžiam sau jų neapkęsti, būtent neapykanta?

Kokios turim teisės jų neapkęsti, jei ir būtų kokią piktybę padarę, nors ir būtų mūsų laikomi neištikimi, kai ir mes patys, labai dažnai, esam papildę tą pačią piktybę ir nusikalstam ta pačia neištikimybe?

Kokios turim teisės jų neapkęsti, jei, beveik visumet, esam atsakomingi už jų neapykantą, mes, kurie, nesuskaitomomis pačių savęs prajoviškos meilės klaidomis privertėme juos neapkęsti?

Kas neapkenčia, yra nelaimingas, tas yra pirma kentėjimo auka. Tad nors atsiteisimo vardu už tą kentėjimą, kurio esam, tikra žodžio prasme, artimi ar tolimi kaltininkai, turim meile atsakyti į tą neapykantą, malonumu į patirtą kartumą.

Mūsų priešas yra kartu ir mūsų išgelbėtojas. Kiekvieną dieną turime jausti dėkingumo priešams. Jie tik vieni aiškiai mato ir sako atvirai, kas yra mumyse nedora ir nekilnaus. Primena mums mūsų tikrąją būtį; žadina mums mūsų dvasinį skurdą, tą pagrindinę sąlygą antrojo mūsų užgimimo. Ir šito dėkingumo vardu turime jiems rodyti meilę.

Mūsų priešas yra reikalingas meilės, ir tik mūsų meilės. Kas mus myli, jau turi pats savyje savo džiaugsmą ir savo užmokestį. Nereikalinga jam mūsų dovana. Bet tas, kuris neapkenčia, yra nelaimingas, neapkenčia todėl, kad nelaimingas: neapykanta yra kartus pasitenkinimas jo nelaimėje. Dalį šitos nelaimės kaltės ir mes prisidedam daryti. Ir jei manoma, kad nesame tuo kalti, aklai pasitikėdami savo dorovingumu, ir tada savo meile turim mažinti nelaimę to, kuris neapkenčia, geresnį jį padaryti ir atversti meilės palaimai. Mylėdami jį geriau pažinsime; geriau jį pažinę, labiau jį mylėsime. Tikrai mylėti galima tik tą, ką pažįstame; meilė duoda galimumo kiaurai permatyti tą, kas mylimas. Jei tik mylėsim savo priešą, tai jo siela mums taps aiškesnė ir, juo giliau pažvelgsim į ją, juo labiau galėsim įsitikinti, jog yra verta mūsų meilės, mūsų pasigailėjimo. Nes kiekvienas priešas yra mūsų nepažintas brolis; neapkenčiami, dažniausiai, tie, į kuriuos turimas panašumas; kaž kas mūsų pačių, galimas daiktas, kaž kas nežinomo mums patiems yra mūsų priešuose ir esti kai kada priežastis mūsų nedraugingumo. Priešą mylėdami skaidriname savo sielos pažinimą ir jo sielą keliame aukštyn. Iš neapykantos, kuri skiria mus, gali suspindėti šviesa, kuri išvaduoja. Iš blogiausio piktumo gimsta didžiausias gėris.

Todėl Jėzus liepia pakeisti iš esmės santykius tarp žmonių, Kai pamylės žmogus tai, ko šiandie nekenčia ir neapkęs to, ką šiandie myli, žmogus taps kitoks, gyvenimas bus priešingas ligšioliniam gyvenimui. Ir jei nūdienis gyvenimas pilnas yra nedorybių ir nusiminimo, tai naujasis gyvenimas, būdamas dabartiniam griežtai priešingas, bus paguodos ir palaimos gyvenimas. Laimė, pirmą kartą, taps mūsų savybė; Dangaus Karalystė žemėje įsiviešpataus. Atgausim dausas amžinai. Prarastas dausas dėl to, kad pirmieji tėvai panorėjo sužinoti skirtumą tarp piktybės ir gėrio. Tačiau meilė be atodairos, lygi Tėvo meilei, nežino nėr gero nei pikto. Piktybė išnaikinama, gėrio nugalėta. Rojus-buvo meilė, meilė tarp Dievo ir žmogaus, tarp vyro ir moters. Kiekvieno žmogaus meilė visiems žmonėms bus naujosios Žemės Rojus, prarastojo Rojaus atgavimas. Šita prasme Kristus yra tas, kuris veda Adomą atgal prie Sodo vartų ir moko, kaip galima į jį grįžti ir apsigyventi jame amžinai.

Adomo ainiai nepatikėjo Jėzui; pakartojo jo žodžius, tačiau nepasekė jais; ir per tą savo širdies kurtumą žmonės ligi šiai dienai vaitoja Žemiškame Pragare, kuris iš amžiaus į amžių darosi kaskart pragariškesnis. Kol kančios taps, pagaliau, tokios žiaurios ir nepakeliamos, kad patiems pasmerktiesiems išsiverš neapykantai prieš neapykantą; kol mirštantieji sukilėliai, nusiminimo siaubo apimti, pradės mylėti savo budelius. Tada iš didelio skausmu debesio suspindės, pagaliau, skaisti stebuklingiausio pavasario, šviesa.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2193679
Design by Joomla