Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Perversmininkas.

Mokytieji Eunukizmo sofistai ir baili Saturnistų sekta — Rimti Žmonės, kurie remiasi jau esamais daiktais, kurių nebeperdirba, bet kuriuos pakartoja ir gadina — visumet pasirodydavo apsiginklavę prieš tai, kas vadinama arba atrodo Paradoksu. Nenorint varginti savęs skyrimu šventų Paradoksų nuo tų, kurie dažnai esti nedakeptų ir nesveikų galvų žaislas, iš kalno stengiančiųsi autoritetingai aptarti, kad Paradoksai yra ne kas kita, kaip Iškraipimai senovės pripažintų tiesų: vadinasi, tai esančios klaidos, ir, be to, jie priduria — turint tikslo pakirsti tuščios garbės sparnus — pigiausiu būdu sugalvotos. Tartum, jiems sunkiau eiti seniai pramintu taku ir skiemuo už skiemens išskaityti tą, kas buvo parašyta dar jiems negimus tų žmonių, kurie, be abejo, neturėjo tokių, kaip jie, niekšingų įpročių.

Jei šitos Pasakytų Dalykų papūgos — kaip pakenčiamos Padavimų laikytojos, kenksmingos kaip Naujenybės kliūtis — pamėgintų dirstelėti į gerbiamos Atminties atsargą ir išgauti keletą Pagrindinių Idėjų, kuriomis gyvenama, arba geriau sakant, kurios marina moderniškąją mintį, pamatytų tada, su didžiausiu pasipiktinimu, kad tos visos, ar beveik visos idėjos yra Iškraipymai, t. y., Paradoksai.

Kai Rousseau sako, kad iš prigimties žmonės yra geri, bet visuomenė juos padarė blogus, jis atskleidžia tik paveldėtą dogmą apie prigimtąją nuodėmę; tą patį daro Pažangos teoretikas, tvirtindamas, kad iš Blogų dalykų išauga Geri, ir Evoliucijos teoretikas, kuris tvirtina, kad Sudėtingieji dalykai susidaro iš Paprastų; Monistas mano, kad įvairumas yra tik Vienatos pažymys, ir Marksistas, kuris tvirtina, kad Dvasinis veiksnys atsiranda iš Ekonominio veiksnio; kai mūsų laikais Filosofai Matematikai tvirtina, jog žmogus, kaip kad lig šiol buvo sakoma, nėra visatos branduolys, tik mažytis gyvulio atvaizdas vienoje iš visatos planetų, išsklaidytų erdvių beribėje, ir kai Protestantai sušuko: Popiežius joks autoritetas — autoritetas tiktai Šv. Raštas; kai Prancūzijos revoliucionieriai paskelbė: Trečioji Valstybė pati savaime yra niekas, bet turi tapti visu kuo — ką kita jie visi darė, be to, kad atskleidė bendrus senovės samprotavimus?

Bet didžiausias senų tiesų Perversmininkas yra Jėzus. Jis yra aukščiausias Paradoksų Kūrėjas, griežtas ir drąsus Perversmininkas. Čia ir glūdi jo didybė. Amžina yra jo Naujybė ir Jaunystė. Jo Paslaptis yra ta, kad kiekviena išdidi širdis, anksčiau ar vėliau, nusilenkia prieš jo Evangelijos žavingumą.

Nužengė į žemę, kad galėtų perdirbti žmones, grimstančius į piktą ir klaidas; klaidas ir piktą žemėje rado: tad argi galėjo nepakeisti pasaulio pagrindinių dėsnių?

Dar kartą perskaitykit paskelbtus ant Kalno žodžius. Su kiekvienu žingsniu Jėzus trokšta, kad visa tai, kas buvo Žema, būtų pripažinta Aukštu, kad Paskutinis taptų Pirmu, kad Atstumtasis taptų Išrinktuoju, kad Paniekintasis taptų Pagerbtu, ir, pagaliau, kad senoviška Teisybė būtų pripažinta Klaida, o įprastasis Gyvenimas—Ištvirkimu ir Mirtimi.

Akivaizdoje sustingusios, nykstančios Praeities, akivaizdoj Prigimties, kurios pernelyg griežtai laikytasi, akivaizdoj bendros visuotinės Nuomonės Jėzus ištarė iškilmingiausią Ne, kurį pasaulio istorija pasižymėjo.

Čia jis yra ištikimas savo rasės dvasiai, kuri iš nupuolimo gelmių visada sugebėjo pasisemti pagrindą didesnėms viltims. Vergaujanti daugiau už kitas tauta svajoja iškelti Dovydo Sūnaus sostą aukščiau už kitas tautas; visų labiausiai niekinama jaučiasi esanti pašaukta į Garbę; daugiausia Dievo nubausta, tikisi esanti labiausiai jo pamilta; būdama didžiausia nusidėjėlė yra įsitikinusi, kad tik ji viena bus išganyta. Tačiau šis beprasmiškas žydų nusivokimo įsivaizdavimas virsta Kristuje vertybių patikrinimu, kuris, dėl nežemiško logikos pagrindo, veda prie dieviško pagrindų pertvarkymo, kuriais žmonija seka ir kuriuos gerbia.

Pirmas pamatinis Jėzaus perspėjimas yra lygus pirmam Buddhos išradimui. Žmonės yra nelaimingi. Visi. Net ir tie, kurie atrodo laimingi.

Siddharta, panaikinti skausmui, moko sunaikinti gyvenimą; Jėzus remiasi kitokia viltimi, juo labiau kilnesne, juo ji atrodo daugiau beprasmiška. Žmonės yra nelaimingi, kadangi nemokėjo rasti tikrojo gyvenimo; tegu tampa priešginybe tam, kuo yra, tegu daro priešingai su tuo, ką daro, ir laimės šventė žemėje ateis.

Lig šiol sekė prigimtim, savo instinktams leido vadovauti; nusilenkdavo, ir tai tik žodžiais, prieš laikinus ir nepakankamus įstatymus; garbindavo melagingus dievus; tikėjosi rasti laimę gėrime, kūno smaguriuose, aukse, valdžioje, žiaurume, mene, išmintyje ir, užuot laimės, patirdavo savo nelaimių aistrumą. Tai reiškia, kad buvo pasirinktas klaidingas kelias; kad reikia tą kelią palikti; atsisakyti nuo to, kas atrodė gera ir siekti to, kas buvo atstumta; garbinti ir gerbti tai, kas buvo deginama, ir sudeginti, ką garbindavom; nugalėti savo gyvulišką prigimtį, vietoj ją teisinus; sukurti naują įstatymą ir, neprasilenkiant su juo, gyventi jo dvasia.

Jei ligi šiol nepasiekta, ko ieškota, nieko kito nelieka, kaip pakeisti dabartinį gyvenimą, t. y., pakeisti savo sielą.

Mūsų nuolatinės nelaimės yra įrodymas, kad senojo pasaulio patyrimai apvylė; kad prigimtis yra priešas; kad praeitis apgavo; kad gyventi gyvulių gyvenimą, pirmykštį gyvuliškų instinktų gyvenimą, šiek tiek pagražintą ir nudažytą žmoniškumu, reiškia tą pat, kaip merdėti susigraužime ir žūti nusiminime.

Tie, kurie su pasigailėjimu bei piktžodžiaudami parodydavo begalinį žmogaus skurdą, turėjo pagrindo. Pesimistai neklysta. Kaip atremti kaltintojus, prikaišiojančius mums niekšiškumą, kaip atremti panieką tų, kurie mums prikaišioja bejėgiškumą ir parodo mūsų storžieviškumą?

Jei kas nors negimė pasitenkindamas būti paprastu duonos valgytoju, kas turi ne vien skilvį ir dvi ranki, bet taip pat sielą ir širdį, kas paveldėjo jautresnę sielą, vadinasi, kas turi nuolat sužeistą sielą, tas negali išvengti virpėjimo prieš žmones. Šiurkštesniems žmonėms šitas drebulys pereina į pasibiaurėjimą ir neapykantą; kitiems švelnesniems žmonėms ir kilnesniems — į pasigailėjimą ir meilę.

Kai Jokūbas Leopardi, gal dėl tų netobulų krikščionių, kurie su juo buvo, nustojo kūdikiškos Kristaus meilės, kankindavosi iš nusiminimo ir prieidavo išvados, kad „šis gyvenimas yra ne kas kita, kaip kartybė ir nuobodulys“, kas gi turėtų drąsos jam pasakyti: Nutilk, nelaimingasis! Jei nejauti, kad kartybė kyla iš nuodų, kuriuos burnoje perkramtai ir jei nuobodžiauji, tai tavo yra kaltė, kadangi pragariška galvosūkių ugnim sunaikinai jausmus, kurie būtų galėję įnešti į tavo gyvenimą džiaugsmą arba bent padaryti jį pakenčiamą.

Ne. Leopardi nesuklydo. Kai kas nors mato žmones tokius, koki jie yra, ir neturi vilties jų išgelbėti, tariant, perkeisti, ir negali taip gyventi, kaip jie gyvena, nes perdaug yra skirtingas nuo jų, ir negali sužadinti jiems savo meilės, kadangi jo akyse jie yra pasmerkti amžinai nelaimei ir nedorybei, ir nedorėliai bus jam nedorėliai visados, niekšai visumet niekšai, o patvirkėliai kas kart giliau pasiners dumbluose, ką geresnio jis gali pasiekti, kaip liepti širdžiai nutilti ir pasitikėti mirtimi?

Vienas tėra klausimas: Ar žmonės nesugeba pasikeisti, persiauklėti, pasitaisyti? Arba priešingai, ar žmogus gali pakilti aukščiau už save, įgyti šventumą, pasiekti dieviškumo? Visas mūsų likimas glūdi šitame klausime. Didesnė, žmonių dalis, net ir aukščiau pakilusi už minią, negalėjo aiškiai perprasti šios dilemmos. Dauguma manė ir mano, kad gali pasikeisti gyvenimo būdas, bet ne jo šaknis, ir kad žmogus viską gali pasiekti, tik ne sugebėjimą pakeisti savo dvasios prigimtį. Gali žmogus įgyti didesnę valdžią pasaulyje, didesnius turtus, didesnę išmintį (mokslą, žinojimą), bet jo moralinė kūryba liks nepakeista; (negalės pasikeisti) jo jausmai, pagrindiniai jo palinkimai bus visumet tie patys, koki buvo miškų lindynėse, tų gyventojų, kurie gyveno paupiais susikūrusiuose miestuose, puslaukinių pirmykščių ordų gyventojų, seniausių karalijų tautų.

Kiti pajaučia tokį pat klaikumą prieš žmogų, koks jis buvo ir koks dabar yra, bet, prieš prasmegdami nihilizmo nusiminime, žiūri į žmogų iš to atžvilgio, kuo jis būtų galėjęs tapti, tvirtai tiki žmogaus sielos atgimimą ir patiria laimės dieviškame, nors ir baisiame pasiryžime išsaugoti savo brolių laimės kelią.

Žmonės, žmonėmis būdami, neturi kitokio pasirinkimo. Arba beviltiškiausias nusiminimas arba drąsiausias tikėjimas. Arba Mirtis arba Išganymas.

Praeitis yra šiurpulinga, dabartis — šlykšti. Pašvęskim visą savo gyvenimą, paaukokim visą mūsų pajėgumą mylėti ir suprasti, kad rytojus būtų geresnis, kad ateitis būtų laiminga. Jei ligi šiol klaidžiojom,— o tą įtikinamai mums pasako tas faktas, jog mums bloga, (kad niekas gerai nesijaučia) — dirbkime sukurdami naują žmogų ir naują gyvenimą. Tai vienintelė šviesa. Arba laimė niekad netaps žmonių turtu, arba, kuo Jėzus giliai tiki, jei laimė gali tapti mūsų visų bendru ir amžinu turtu, pasiekim ją tik ta vienintele kaina. Pakeisti tuos kelius, kuriais eita, perdirbti sielą,, sukurti naujas vertybes, atmesti senas, pasakyti „Ne“ Šventumui prieš vylingą „Taip“ Pasaulio. Jei Kristus suklydo, tai mums belieka absoliutus visa ko paneigimas ir sąmoningas pačių savęs išnaikinimas. Arba griežtas ir tobulas ateizmas—tik ne nūdienis beprasmiškas mūsų laikų šiaudadūšių skeptikų — arba tikėjimas, veiklus Kristuje, tikėjimas, kuris neša išganymą ir prisikėlimą iš Meilės.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2274591
Design by Joomla