Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Parasceve.

Saulė aukštai pakilo ant giedro balandžio dangaus ir jau buvo arti savo kelio viršūnės.

Kova tarp svyruojančio gynėjo ir įžūlių puolikų užėmė didesnę ryto dalį, gaišti nebebuvo laiko—reikėjo skubėti. Pagal Mozės senovinį įstatymą, pasmerktųjų kūnai negalėjo nužudymo vietoje pasilikti saulei nusileidus, o balandžio dienos dar ne tokios ilgos, kaip birželio.

Nors turėjo įsiutusios gaujos pritarimą, Kaifas neramus kol klajoklio kojos nesustings, prikaltos geležinėmis vinimis prie kryžiaus. Atsimena jisai, kaip Jėzus įžengė prieš kelias dienas į miestą, sutiktas žaliuojančių palmių šakomis ir džiaugsmingomis giesmėmis. Nebijo vyriausis kunigas savo miesto, bet tuo metu jis buvo pilnas žmonių iš provincijų, jie buvo iš visų kraštų atvykę ir neturėjo bendrų reikalų nei užsimojimų, kaip tie nuolatiniai gyventojai, kurie sukinėdavosi apie Šventyklą. Ypatingai tie, Galilėjiečiai, kurie su juo ligi čia atvyko, ir kurie jį buvo pamilę, galėję būtų sukelti bruzdėjimą ir suvėlinti, jeigu ne visai sutrukdyti, tikrą tos dienos iškilmingą aukojimą.

Ir Pilotas nori greičiau atsikratyti šito įkyrėjusio nekaltojo; nebenori apie jį nė galvoti; tikisi po jo mirties galėsiąs užmiršti šituos jo žvilgsnius ir tuos žodžius, o svarbiausia tą skaudų neramumą, kuris labai primena sąžinės priekaištus. Nors gerai buvo nusiplovęs ir nusišluostęs rankas, atrodė jam, kad šis savo tylėjimu yra jį pasmerkęs žiauriau, negu mirties bausmei; jam atrodė, kad jis yra kaltininkas šito nuplakto pasmerktojo akivaizdoje. Kad išlietų savo pyktį ant tų, kurie yra tikra to viso priežastis, vienam savo raštininkų diktuoja titulo arba kortelės turinį, kurią pasmerktasis turėdavo neštis užkabintą ant kaklo ligi tol, kol ji būdavo prikalta viršum galvos ant kryžiaus viršūnės. Ir padiktavo taip: Jėzus Nazarietis Žydų Karalius. Raštininkas šituos žodžius parašė tris kartus, trimis kalbomis, didelėmis raudonomis raidėmis ant pabaltinto medžio.

Žydų vyresnybė, kuri tenai tebebuvo ir kaklus ištempus sekė paruošimus, perskaičius sarkastišką užrašą, riktelėjo, pasipiktinus:

—    Nerašyk — sako Pilotui — Žydų Karalius, bet kad jis sakėsi: Aš esmi Žydų Karalius.

Tačiau Prokuratorius juos stačiokiškai perkerta:

—    Ką parašiau, parašyta.

Tai yra jo paskutinieji žodžiai, kuriuos istorija atmena, ir gilesni savo prasme. Priverstas esmi atiduoti jums šito žmogaus gyvybę, bet neišsiginu to, ką pasakiau. Jėzus yra Nazarietis, tai reiškia taip pat Šventas, ir yra jūsų Karalius, nelaimingas Karalius, taip atitinkąs jūsų skurdą, ir noriu, kad visi žinotų — todėl įsakiau parašyti tuos žodžius lotyniškai ir graikiškai be hebrajų kalbos — kaip elgiasi jūsų tauta su savo Šventaisiais ir Karaliais.

O dabar eikite šalin iš mano akių! jau man jūs įkyrėjot! Quod scripsi, scripsi.

Tuo tarpu kareiviai vėl užvilko Jėzų jo neturtingais rūbais ir ant kaklo užkabino lentelę. Kiti iš Pretorijos sandėlių išnešė tris storus pušinius kryžius, vinis, plaktuką ir reples. Palydovai jau buvo pasiruošę. Pilotas pasakė paprastą įsakymą.

I, lictor, expedi crucem, ir niūri vilkstinė sujudėjo iš vietos.

Priekyje jojo ant arklio Šimtininkas, tas, kurį Tacitas, šiurpiu klaikumu, vadina exactor mortis. Tuojau paskui jį, ginkluotų legionininkų apsuptas ratu, ėjo Jėzus ir du Galvažudžiai, kurie turėjo būti draug su juo nukryžiuoti. Visi trys pagal romėnų taisykles nešė ant pečių kryžių. Juos sekė valkatų minios klegesys, kuris kiekviename žingsnyje pakeliui augo, susiliedamas su bendrininkais ir gatvių žiopliais.

Tai buvo Parasceve, Pasiruošimo diena, Paschos išvakarės. Tūkstančiai avinų kailių buvo patiesta ant stogų; ir iš kiekvienų namų kilo dūmų stulpas, kuris ore išsisklaidydavo švelniai, kaip ką tik pražydusio žiedo puokštė, o paskui išsiskirstydavo ir pranykdavo šventadieniu dvelkiančioje padangėje. Iš skersgatvių gilumos išlysdavo į šviesą senos moterys su piktai iškreiptais žandais, svaidydamos keiksmus; apskretę vaikėzai šokinėdami ant „arkliukų“, kuriais jie vaizdavosi vytines, laikydami jas po pažastimis; barzdoti vyrai, nešdamies ant pečių ožiuką arba vyno statinėlę; prekių vežiotojai vedė asilus su nuleistomis žemyn kaktomis už apinasrio; mergaitės, kurios mėtė begėdiškomis arba liūdnomis akimis į svetimšalius, kurie atsargiai vaikščiojo, apkvaišę šituo prieššventiniu bruzdėjimu. Visos šeimininkės sukinėjosi apie stalus ruošdamos valgius ir visa, kas rytojaus dienai buvo reikalinga, nes saulei nusileidus, visos rankos būdavo laisvos dvidešimts keturias valandas nuo Adomo prakeikimo. Nulupti jėriukai jau laukė sukapoti į keturias dalis ugnies; nerauginta duona kvepėdama krosnimi kauburėliais raitėsi duonkepėse; vyrai pilstė į ąsočius vyną, vaikai, taip pat norėdami kuo nors prisidėti prie darbo, valė ant stalų karčias daržoves.

Nė vieno nebuvo be darbo; nė vieno nebuvo, kas savo širdyje būtų nesidžiaugęs, galvodamas apie šventės ir poilsio dieną, kurią kiekviena šeima susirinks apie tėvą ir valgys ramybėje, gerdama iš vienos taurės dėkingumo vyną, ir Dievas bus šito džiaugsmo liudininkas, nes iš visų namų šauksis į jį dėkingumo psalmėmis. Net ir vargšai tą dieną jausdavosi lyg turtingesni; turtingieji dėl didelio uždarbio lyg ir dosnesni; ir sūnūs, kurių patyrimas nebuvo nusmelkęs vilčių, buvo jautresni, ir moterys būdavo labiau mylimos.

Visur buvo galima pastebėti tą ramią nuotaiką, tą gerai nusiteikusi judrumą, tą linksmą bėginėjimą, kuris jaučiamas prieš dideles žmonių iškilmes. Vilties ir pavasario dvelkimas skriejo viršun šito seno apipjaustytųjų skruzdėlyno. Ir iš rytinio didžiulio saulės skritulio žerte — žėrė ant keturių kalvų visas šviesos tvanas.

Šitoje šventadienio giedroje tarp šitų šventadieniškų rūpesčių, tarp šitų šventadieniškai nusiteikusių žmonių, slenka pamažėle, kaip laidotuvių procesija, klaiki kryžių nešėjų eisena. Aplink juos viskas kalba apie džiaugsmą ir gyvenimą, o jie eina kančiai ir mirčiai. Visi laukia nekantraudami vakaro, kad susitiktų su tais, kuriuos myli, kad atsisėstų už gausiai paruošto stalo gerti karšto ir skaistaus vyno laimingųjų dienų, kad patogiai išsitiestų lovose ir lauktų labiausiai pageidaujamo per ištisus metus subatos rytmečio, o tie Trys amžinai atskirti nuo tų, kurie juos bučiuodavo, ir pasilsėti ant paniekos medžio; tiktai uksusu galės užgesyti troškuli ir sustingę, šalti bus Įmesti į šaltą žemę.

Žmonės prasiskiria į abi šalis nuo Šimtininko arklio kanopų dundėjimo ir stoviniuodami žiūri į nelaiminguosius, kurie sunkiai kvėpuoja ir prakaituoja po klaikia našta. Du Galvažudžiai atrodo stiprūs ir standūs; tačiau ans pirmutinis, Skausmų Vyras, svyruoja ir klumpa, tartum jau pirmąjį žingsnį žengęs jis nebeturės jėgų antrą žingsnį žengti. Anos baisios nakties metu galutinai išsemtas, tais keturiais tardymais, skaudžiais tąsymais, mušimais veidan, daužymais lazdomis, plakimu; netekęs žmogaus panašumo nuo kraujo, prakaito, spiaudymų, nuo šito paskutinio vargo, niekuo neprimena to drąsaus jaunuolio, kuris prieš kelias dienas su botagu rankose išvalė Šventyklos urvą. Jo gražus šviesus veidas dabar buvo skausmo iškoneveiktas; paraudusios nuo sulaikomų ašarų akys buvo įdubusios ir sukritusios į akių duobutes; ant suraižytų plakant pečių rūbai lipo prie žaizdų, dar daugiau padidindami skausmą; kojos labiau už kitus sąnarius jautė nuovargį ir linko po kūno ir kryžiaus sunkumu. „Dvasia yra pasiryžusi, bet kūnas silpnas“. Nuo anos budėjimo nakties, kuri buvo merdėjimo pradžia, kiek gi kitokių smūgių aižė šitą kūną! Judos pabučiavimas, draugų išbėgiojimas, virvės ant rankų, teisėjų grasymai, kareivių išniekinimai, Piloto niekšiškumas, minios riksmai gresią mirtimi, legionininkų pasityčiojimai ir šita eisena su kryžiumi ant pečių, pajuokos ir paniekos lydimas tų, kuriuos jis myli.

Tie, kurie mato jį vedant, juo nesirūpina — veda jį nukryžiuoti, ir gerai jam — arba stengiasi, mokąs skaityti, iššifruoti lentelę, kuri kebą ant jo kaklo. Daugelis, tačiau, žino jį iš matymo arba iš vardo ir rodo į jį savo kaimynams pirštu su pilna pasitenkinimo povyza. Kai kurie prisijungia prie eisenos einančios užpakaly, kad pasigrožėtų ligi galo visuomet nauju žmogaus mirties reginiu; daugelis tą pat būtų padarę, kad tai nebūtų buvusi diena didelių rūpesčių. Tie, kurie buvo bepradedą jį tikėti, dabar piktinosi juo, kadangi nesugebėjo parodyti jėgos ir leidosi suimamas, kaip pirmas pakliuvęs į rankas piktadarys; ir kad įsigytų gerą apie save nuomonę tarp kunigų ir vyresnybės, įsimaišiusios į eiseną, praeidami pro šalį drėbdavo ant netikrojo Mesijos daugiau ar mažiau prašmatnesnių keiksmų. Retas kuris buvo, kuriam spaudė širdį, matant tokį reginį ir tą aplinkumą net ir nežinodami, kas jis buvo, pajuto jam to įgimto gailesio, kurį liaudis pajunta pasmerktiesiems, arba dar turėjo kiek širdyse meilės Mokytojui, kuris troško gero vargšams, kuris ligonis pagydydavo, kuris skelbė daug teisingesnę Karalystę už tą, kuri taip smaugia žemę. Bet tokių buvo nedaug, ir berods jie gėdėjosi savo slaptos užuojautos žmogui, kuri laikė ne tokiu nekenčiamu ir galingesniu. Didesnė dalis rami ir pasitenkinus žvalgėsi į tą laidotuvių eiseną, lyg, rodos, ji būtų buvusi paprastas artėjančių švenčių paįvairinimas.

Tik keletas Moterų, apsupusios galvas skaromis, eidamos užpakaly visų, kiek atokiau, verkė, stengdamos paslėpti savo verksmą; kuris galėjo kai kam pasirodyti nusikaltimu.

Dar nebuvo priėję prie Sodnų Vartų, bet jau buvo netoliese nuo jų, kada Jėzus, jėgų netekęs, susverdėjo, pargriuvo ant žemės po kryžium. Jo veidas staiga nublyško, kaip sniegas; paraudusios blakstienos uždengė akis: atrodė lyg būtų numiręs, jeigu ne kriokiąs kvėpavimas, kuris veržėsi iš pusiau pravertos burnos.

Visi sustojo ir glaudus žmonių ratas tiesė rankas ir kaklus į parpuolusį visaip burnodami. Žydai, kurie sekė paskui nuo Kaifos namų, nenorėjo tam priduoti jokios reikšmės.

—    Tai apsimetimas — rėkė jie. Pastatyt jį ant kojų. Tai veidmainys. Privalo nešti kryžių ligi nuskirtos vietos. Toks yra įstatymas. Spirt koja, kaip asilui, ir priekin.

Kiti juokavo:

—    Žiūrėkite, štai, į šitą didelį Karalių, kuris turėjo nukariauti karalystes! Neturi jėgų panešti du gabalus medžio, o jis norėjo nešioti ginklus ir šarvus. Sakėsi esąs daugiau, negu žmogus, o iš tikrųjų tėra moterėlė, kuri dėl pirmo nemalonumo nualpsta. Paraližuotus pagydydavo, o pats negali ant kojų išsilaikyti. Jpilkite jam į burną vyno taurę, kad jis atsigautų!

Bet Šimtininkas, kuris skubinosi, kaip Pilotas, užbaigti tą Įkyrų patarnavimą, suprato kaip žmogus turįs apie žmones savo nuovoką, kad nelaimingasis negalės nunešti savo kryžiaus ligi Kaukuolių vietos, ir pradėjo ieškoti akimis kai ką, kas galėtų šitą naštą pakelti. Kaip tik tuo laiku ėjo žmogus iš lauko, iš Cirenos, vadinamas Simanu, kuris, pastebėjęs minią, įsibrukę os vidurin ir nustebęs žiūrėjo į skausmingai kvėpuojantį kūną, dviejų rąstų prislėgtą. Šimtininkas jį pastebėjęs ir nutaręs, kad jis tartum buvo pasiryžęs, o be to, kad pasirodė petingas, šūkterėjo jį ir tarė: Paimk šitą kryžių ir eik su mumis.

Cirenietis netaręs nė žodžio paklausė. Gal būt, iš gerumo, arba bent iš prievartos, kadangi Romos kareiviai užimtuose kraštuose turi teisę priversti kiekvieną jiems padėti. „Jeigu tau kareivis skiria darbą — rašo Arianus, nebandyk priešintis, nei murmėti, nes priešingu atveju gali gauti lazdų."

Apie tą gailestingą kaimietį, kuris palenkė savo kaimietiškus pečius, kad palengvintų Kristaus pečius, nieko daugiau nežinome, bet žinome, kad jo sūnūs, Aleksandras ir Rufus, buvo krikščionys ir labai yra galimas daiktas, kad jis juos atvertė savo pasakojimu apie mirtį, kurios tapo priverstinu liudininku.

Du kareiviai pakėlė nuo žemės parpuolusį ir pastūmėjo jį priekin. Eisena vėl pradėjo judėti vidudienio saulės kepinama. Tačiau du Galvažudžiai murmėjo pro dantis, kad apie juos niekas negalvoja, ir kad neteisingai nuimta našta štai nuo ano, kuris apsimetė apalpęs, o jiems jokio palengvinimo nepadaryta. Tai buvo aiškus ir iškalbingas šališkumas, tuo labiau, kad ans, kaip kalbėjo kunigai, buvo už juos daug kaltesnis. Nuo to momento pradeda jo lygiai nekęsti du nelaimės draugai ir piktžodžiaus dar prieš jį, kada iš abiejų jo pusių bus prikalti prie kryžių, kuriuos neša ant pečių.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2193760
Design by Joomla