Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Žodžiai, kurie nepraeis.

Bet kada išsipildys šitie dalykai? Žinome, kokie bus ženklai ir jų pasireiškimo būdai: bet kuomet jie išsipildys? Ar susilauksime jų mes, kurie gyvename saulės šviesoje, ar turės jų laukti anūkai mūsų anūkų, kai mūsų kaulai jau bus subirėją į pelenus žemės viduriuose?

Ligi galo Dvylika pasilieka savy užsidarę, kaip dvylika akmenų. Turi šalia savęs tiesą, ir nemato jos; turi savo tarpe šviesą, bet ji nepersiskverbia į juos. Jeigu nors tarp šitų akmenų būtų atsiradę bent deimantų, galinčių žvilgėti, persilaužiant spinduliui, kuris ant jų krinta! Bet tai yra šiurkštūs akmens, tik ką išlupti iš tamsaus akmenų lupamojo urvo, kurti ir nepersišviečią akmens, kuriuos saulė gali sušildyti, bet neuždegti, akmens, kurie pažiūrėti yra apšviesti, bet kurie neduoda atspindžio. Dar nesuprato, kad Jėzus nėra paprastas spėjikas, Chaldėjos ar Tageto mokinys, ir kad nieko bendro neturi su astrologų tariamuoju miklumu. Nesuprato, kad pranašystė su aprėžtu laiku nebūtų padariusi betarpiškos Įtakos žmonių atsivertimui, kuris reikalingas nuolatinio budėjimo. Gal būt, nesuprato, kad Apokalipsis, ant Alyvų Kalno paskelbtas, yra dviguba pranašystė, kuri paliečia du atskiru įvykiu ir vieną nuo kito laikotarpiu perskirtus. Gal būt, šitie provincijos žvejai, kuriems ežeras buvo jūra, o Judėja — visas pasaulis, sumaišė žydų tautos pabaigą su visos žmonijos pabaiga, ir Jeruzalės bausmę su antruoju Kristaus atėjimu.

Tačiau Jėzaus pamokslai, nors ir sumaišyti Sinoptinėse evangelijų redakcijose, parodo dvi atskiras pranašystes, du skirtingu laikotarpiu.

Pirmoji pranašauja žydų karalystės galą, Jeruzalės bausmę, Šventyklos išgriovimą; antroji pranašauja senojo pasaulio galą, antrą Jėzaus pasirodymą, teismą gailestingiems ir žiauriems, ir naujos karalystės pradžią. Pirmoji paskelbta, kaip artima—dar ši karta neišnyks, kai šitie dalykai išsipildys — kaip vietinė ir apribota, nes paliečia tiktai Judėją ir ypatingai jos sostinę. Antros pranašystės išsipildymo nei diena nei valanda nežinoma, kadangi pabaiga, palyginti su anąja, bus visuotinė, ir lydės ją kai kurie įvykiai, labai lėtai vystydamiesi, bet būtini.

Pirmoji, iš tikrųjų, išsipildė paraidžiui, pirm negu suėjo keturiasdešimt metų po Nukryžiavimo, kai dar daugelis iš tų gyveno, kurie pažino Jėzų; antrasis atėjimas, triumfuojanti Parousia, kasdieną minima Apaštalų sudėjime laukiamas tebėra tų, kurie tiki tam, kurs aną dieną pasakė: „Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis“.

Praėjo keletas metų nuo Jėzaus mirties, kai prasidėjo reikštis pirmos pranašystės ženklai. Melagingų pranašų, melagingų Kristų ir apaštalų priviso Judėjoje kaip gyvačių, kurios išlenda iš urvų, kai tik saulė pradeda smarkiau kaitinti. Pirmiau, negu Pontius Pilotas buvo ištremtas, Samarijoje sukėlė maištą kaž koks nenaudėlis, kuris žadėjo surasti šventuosius Tabernaculumo indus, Mozės užkastus kalne Garizim. Samarijiečiai manė, kad šito turto atkasimas bus Mesijos atėjimo įžanga; susirinko ant kalno didelė žmonių minia, grasindama sukilimu, kol buvo rymiečių kardais išvaikyta.

Kuspijaus Fado laikais, kuris valdė Judėją prokuratoriaus teisėmis nuo 44 iki 66 metų, atsirado kaž koks Teuda, kuris dėjosi dideliu žmogum, ir žadėjo didelius stebuklus. Surinko apie save keturis šimtus žmonių, bet greitai buvo suimtas ir jam nukirsta galva; tie visi, kurie pasekė juo, išbėgiojo ir dingo be pėdsakų. Po jo atsirado kaž koks žydas iš Aigypto, kuriam pasisekė surinkti apie save keturis tūkstančius nustojusių vilties ir įsitvirtinti Alyvų Kalne, skelbdamasis, kad vienu jo rankos mostu sugrius Jeruzalės sienos. Prokuratorius Feliksas užatakavo ir privertė jį pabėgti į dykumas.

Tuo pat laiku Samarijoje pradėjo plačiai garsėti žinomas Simanas Magas, kuris viliojo pas save žmones stebuklais ir burtais, prisisavindamas Dievo galybę, tą, kuri vadinama didele, ir daugelis jam buvo palankių. Matydamas Petro stebuklus, jis panorėjo tapti krikščioniu, įsivaizduodamas, kad Evangelija yra ne kas kita, kaip viena iš rytiečių paslapčių, ir kad užtenka tik sužinoti ją, norint įgyti naują galią. Petro atstumtas, Simanas tapo erezijų tėvu. Tikėjo, kad iš Dievo yra kilus Eunoja, ir kad dabar ji yra kalinama žmonių būtybėse, pasak jo, Eunoja įsikūnijo Elenoje iš Tiro, mergiotėje, kuri jį visur sekiojo, ir kad tikėjimas į jį ir į Eleną buvo būtina išganymo sąlyga. Jo mokslą perėmė Cerintus, pirmasis gnostikas, prieš kurį parašė savo Evangeliją Jonas, ir Menander’is, kurs su pasididžiavimu dėjosi pasaulio išgelbėtoju. Kitas, vardu Elkazajus, senąjį įstatymą maišė su naujuoju, pliauškė apie daugelį įsikūnijimų, be Kristaus įsikūnijimo, ir fantazijavo draug su savo mokiniais, pasigaudamas magijos ir astrologijos. Egesipas pasakoja, kad kaž koks, vardu Tebutis, pavyduliaudamas Simanui, antrajam Jeruzalės vyskupui, sudarė sektą, kuri Jėzaus asmenyje pripažino Mesiją, bet visu kuo pasiliko ištikimas senajam judaizmui. Paulius savo laiškuose į Timotejų perspėja „šventuosius“ prieš Imenėjų, Filitesą ir Aleksandrą „apgaulingus veikėjus, besidedančius Kristaus apaštalais“, iškreipiančius tiesas ir sėjančius piktą erezijų sėklą pirmose krikščionių bažnyčiose. Kaž koks Dozitėjus pasisavino Kristaus vardą; kitas vėl kaž koks Mikalojus savo klaidomis sudarė atskalą Mikaloitų, kurie yra pasmerkti šv. Jono Apokalipsyj. Fanatikai gi kurstė žmones įvairiausiais būdais, tvirtindami, kad reikalinga išvyti visus Romėnus ir visus Pagonis, kad Dievas vėl galėtų triumfuoti draug su savo tauta.

Antrojo ženklo, persekiojimo, nereikėjo ilgai laukti. Kai tik mokiniai pradėjo skelbti Evangeliją Jeruzalėje, Petras ir Jonas buvo įmesti į kalėjimą; išėjus laisvėn, greitai buvo vėl suimti ir viešai nuplakti su įsakymu ateity nekalbėti Jėzaus vardu. Steponas, vienas karščiausių iš naujai atsivertusių, buvo kunigų išvestas už miesto ir užmuštas akmenimis.

Agrippai valdant, persekiojimai vėl pasikartoja. Erodo įpėdinis 42 metais liepė nukirsti galvą Jokūbui vyresniajam, Jono broliui, ir trečią kartą Petras buvo įmestas į kalėjimą. 62 metais Jokūbas Teisingasis, Viešpaties broliu pramintas, buvo nustumtas nuo Šventyklos terasos ir užmuštas įtužusių akmenimis. 50-ais metais Klaudijus išvijo iš Romos žydus krikščionis „impulsore Chrestus tumultuantes“. 58-ais metais dėl Pomponijos Grecinos atsivertimo prasidėjo ir imperijos sostinėje karas prieš atsivertusius. 64-tų metų Romos gaisras, Nerono pageidautas ir jo paruoštas, duoda pretekstą pirmam didžiajam persekiojimui. Begalinis skaičius krikščionių sutinka kankinių mirtį Romoje ir provincijose. Daugelis buvo nukryžiuota; kiti, apvilkti taip vadinama „tunica molesta“, buvo gyvi švyturiai naktinių Cezario pasivaikščiojimų metu; kai kurie, apsiūti laukinių žvėrių odomis, buvo atiduoti šunims draskyti; daugelis, priversti dalyvauti pragariškų komedijų vaidinimuose, vaidindavo amfiteatruose ir baigdavo savo gyvenimą liūtų dantyse. Procesas, Martinianas, Bazilius ir Anastazijus Romoje; Ermagora, Fortūnatas, Eufemija, Darata, Teklė, Erazma Akvilėjoje; Ursicinas, Vitalis ir Valerija Ravennoje; Gervazas, Protazas, Nazarėjus ir Celsas Milane; Aleksandras Brešijoje; Paulinas, Feliksas ir Konstancija Etrurijoje buvo nužudyti anais metais. Petras žūsta ant kryžiaus, prikaltas galva žemyn.

Paulius baigia gyvenimą po budelio kirviu, nors nuo atsivertimo dienos visas jo gyvenimas buvo nuolatinė kančia. Dešimts metų prieš mirti, 57-ais metais, penkis kartus buvo žydų nuplaktas, rymiečių buvo tris kartus muštas rykštėmis, septynis kartus įmestas į kalėjimą, tris kartus skendo ir Listroje buvo sumuštas akmenimis ir paliktas lauke, kaip miręs. Daugumą likusių mokinių ištiko tokis pat likimas. Tomas mirė kankinio mirtimi Indijoje, Andriejus buvo prikaltas prie kryžiaus Patrasse, Baltramiejus nukryžiuotas Armėnijoje. Ant kryžiaus, kaip ir jų mokytojas, baigė savo gyvenimą Simanas Zelota ir Matas.

Nestigo ir karų ir karo atgarsių. Kai Jėzus buvo vedamas mirti, pasaulyje dar viešpatavo Augusto taika. Tačiau netrukus „tauta sukilo prieš tautą ir žmonės prieš žmones“. Nerono laikais Britai muša ir naikina Romėnus, Partiečiai sukyla ir išveja legionus, privertę juos praeiti pro jungą; Armėnija ir Sirija ginkluojasi prieš ateivių valdžią; Galija šoka į kovą, vadovaujant Juliui Vindeksui. Neronas jau nebetoli žlugimo. Ispanijos ir Galijos legionai apšaukia imperatorium Galbą; Neronas, išbėgęs iš Aukso Rūmų, net ir nusižudydamas pasirodo esąs niekšas. Galba Įžengia Romon, bet taikos neatneša. Ninfidijus Sabinus Romoje, Capitus Germanijoje, Klodijus Macrus Afrikoje siekia imperijos valdžios. Visi juo nepatenkinti: sausio 15 d. 69 metais pretorionai jį nužudo ir apšaukia imperatorium Ottoną. Tuo pačiu metu legionai Germanijoje cezariu paskelbė Vitelijų ir eina Romon. Ottonas, nugalėtas ties Biedriaku, nusižudo. Bet ir Vitelijui nepavyksta viešpatauti. Sirijos legionai išrenka Vespasianą, kuris pasiunčia į Italiją Antonijų Pirmąjį. Vitelijaus šalininkus sumušama Cremonoj ir Romoj: Vitelijų, kaip besočią kiaulę, gruodžio 20 d. 69 metais užmušama.

Tuo tarpu šiaurėje išsiplečia Botavų sukilimas, vadovaujant Klaudijui Civiliui, ir, šito sukilimo nenumalšinus, Rytuose prasideda Žydų sukilimas. Nepraėjo nė dveji metai, kaip Italija du kartu buvo užpulta. Roma dukart paimama, du cezariai patys nusižudė, du žmogžudžių nudėti. Prasideda karai ir pasiruošimai karams prie Reino ir Dunojaus upių, prie upės Po ir Tiberio, šiaurės jūrų pakraščiuose, Atlantiko ir Taboro papėdėse.

Šituos valstybinius perversmus anais laikais lydėjo dar kitos nelaimės, Jėzaus išpranašautos. Beprotis Kaligula skundėsi, kad, jam valdant, nieko baisaus neatsitiko, ir buvo išsilgęs bado, maro ir žemės drebėjimų. Epileptikas, pederastas, su gyvuliais turėjęs lytinių santykių nebuvo išklausytas, bet, Klaudijui viešpataujant, visa eilė nederlingų metų atnešė badą net pačiai Romai. Nerono laikais prie bado dar prisidėjo maras, taip, kad tik vienoje Romoje, vieno rudens laikotarpy, Libitinijos Veneros iždas užregistravo trisdešimts tūkstančių mirusių.

61 ir 62-ais metais žemės drebėjimas palietė Aziją, Achają, Makedoniją: ypatingai nukentėjo Hieropolis, Laodicea ir Colossio miestai. 63 metais atėjo ir Italijos eilė: Neapoly, Noceroje ir Pompėjoje buvo žemės drebėjimai; visa Kampanija*) tapo didžiausios panikos auka. Rodos to dar buvo maža, trejiems metams praslinkus, 66-ais m., Kampanija buvo sunaikinta audrų ir potvynių, kurie sunaikino pasėlius ir pradėjo grėsti bado pavojus. Galba žengė Romon (68 m.), kai po jo kojomis su didžiausiu triukšmu pradėjo drebėti žemė. Viskas išsipildė: laikų pilnatis jau buvo atėjusi Judėjai nubausti.

*) Kampanija — provincija, senovės romėnų administracinis vienetas. Pm.

Žemės drebėjimas Golgotos penktadienį, kuris aplankė Jeruzalę, buvo tarsi konvulsijų įspėjimas, kurios turėjo paliesti visą žydų žemę. Dievažudžių kraštas keturiasdešimtis metų neturėjo ramybės — nelaimių ramybės ir vergavimo—ligi tos dienos, kurią ir šventyklos akmuo ant akmens nepasiliko.

Pilotas Kuspius Fadus turėjo išvaikyti melagingų mesijų bandas. Tiberijui Aleksandrui valdant, pirmas rimtas užsispyrėlių sukilimas pasibaigė nužudymu ant kryžiaus Jokūbo ir Simano, Judos Galilejiečio sūnų, kurie šitam sukilimui vadovavo.

Prokuratorius Ventidijus Kumanus (48 — 52 m.) neturėjo nei vienos ramios dienos poilsiui; Užsispyrėliai, prie kurių prisidėjo dar žiauresni, Sikarai4), nepasidavė nuginkluojami. Prokuratoriui Feliksui valdant, sukilimai nesiliovė; Albinui valdant kovos pašvaistės užliejo visą kraštą. Pagaliau, Gesijaus Floro laikais (64— 66 m.), kuris buvo paskutinis Judėjos prokuratorius, gaisras, jau tiek laiko rusenęs tai čia, tai kitoj vietoj, nebeužgesdamas niekados, pavirto visuotiniu gaisru, užsidegė visa šalis. Fanatikai užėmė šventyklą; Florus turėjo gelbėtis pabėgimu; Agrippa, kuris ėjo kaip malšintojas, buvo sutiktas akmenimis. Jeruzalė pateko į Menahemo, antrojo Judos Galilejiečio sūnaus, rankas. Fanatikai ir Sikarai, pagrobę valdžią, padarė ne žydams ir žydams, kuriuos laikė perdaug abejingais akivaizdoje jų degančio fanatizmo, skerdynes.

4 Sicari — pasamdyti kitą užmušti žmogžudžiai, kurių amatas buvo. žemesnis už budelių amatą.    Pm.

Ir štai, pagaliau, atėjo „išnaikinimo šlykštynė“, išpranašauta Danieliaus ir Jėzaus priminta. Danieliaus pranašystė jau buvo pirmą kartą išsipildžiusi, kai Antiochas IV-sis Epifanus suprofanavo Šventyklą, pastatydamas joje Jupiterio Olimpiečio statulą. 39-ais m. Beprotis Kaligula, kuris pats pasiskelbė esąs Dievas ir kaip Dievui įsakė daugely vietų atidavinėti jam garbę, davė įsakymą prokuratoriui Petronijui pastatyti cesoriaus statulą šventykloje, bet mirė jis anksčiau, negu jo įsakymas buvo prokuratoriaus įvykdytas. Jėzus pranašaudamas daugiau turėjo galvoj paveikslus. Šventovės vieta, didžiųjų sukilimų metu Sikarų užimta, pavirto žmogžudžių stovykla; majestotiški šventovės kiemai buvo apsčiai primirkę kraujo, neaplenkiant nė kunigų kraujo. Išnaikinimo rykštė greitai palietė ir Šventąjį Miestą; rugsėjo mėn. 66-ais m. Cestijus Gallus, atėjęs su keturiomis dešimtimis tūkstančių malšinti sukilėlių, apsupę Jeruzalės miestą su tais imperatoriaus garbės ženklais, kurie Žydams buvo didžiausias papiktinimas, kaip stabmeldiški, kurių anksčiau, imperatorius dėl tolerancijos, nenešdavo į miestą.

Tačiau Cestijus Gailus sutikęs didesnį, negu tikėjosi, pasipriešinimą, įsakė kariuomenei atsitraukti; atsitraukimas pavirto bėgimu, didžiai nudžiuginant sukilėlius, kurie šiame laimėjime pamatė dieviškosios pagalbos ženklą. Tuo laiku, tarp pirmojo ir antrojo apgulimo, kai jau dviguba nelaimė ištiko šventyklą ir miestą, Jeruzalės Krikščionys, klusnūs Jėzaus įspėjimui, bėgo anapus Jordono į Pellą. Bet Roma nė nemanė nusileisti Žydams. Baudžiamosios ekspedicijos vadovavimas buvo pavestas Titui Flavijui Vespasianui, kuris, surinkęs kariuomenę Ptolemaidoje, 67 metais išėjo prieš Galilėją ir ją nugalėjo. Tuo tarpu, kai romėnai pradėjo užiminėti patalpas žiemai, Jonas iš Giskalos, vienas sukilimo vadų, įpuolęs į Jeruzalę, vesdamas Idumejiečių bandas, nuvertė aristokratinę valdžią, ir miestas vėl pavirto skerdynių ir kraujo latakų vieta.

Vespasianas, vykdamas į Romą priimti valdžios, pavedė ekspedicijos vadovybę savo sūnui Titui. Velykų šventėms 70-ais metais tas prisiartino prie Jeruzalės ir apsupo ją iš visų pusių. Tada tai prasidėjo baisiausios dienos. Sukilėliai, netekę proto net pavojingiausiu metu, pasidalino į atskiras grupes, kurios su ginklais rankose piovėsi tarp savęs dėl valdžios pačiame mieste.

Jonas iš Giskalos buvo užėmęs šventyklą, Simanas iš Gerazos — žemutinį miestą; jų šalininkai žudė tuos, kurių romėnai dar nebuvo užmušę. Tuo laiku Titus paėmė dvi miesto sienas ir dalį miesto; liepos 5 dieną jam atiteko Turris Antonia. Prie brolžudiškų skerdynių ir apgulimo nelaimių prisidėjo dar baisiausias badas. Badas buvo toks didelis, kad, kaip pasakoja Juozapas Žydas, galima buvo pastebėti motinų, kurios žudė savo vaikus ir juos valgė. Rugpjūčio 10 dieną šventykla buvo paimta ir sudeginta; likusi sukilėlių dalis užsidarė viršutiniame mieste, bet bado nugalėta, rugsėjo 7 dieną turėjo pasiduoti.

Jėzaus pranašavimai išsipildė. Tito įsakymu miestas buvo sunaikintas; iš šventyklos, jau gerokai sunaikintos gaisro, nepasiliko akmuo ant akmens. Žydai, kurie buvo pergyvenę badą ir Sikarų kardus, žuvo nuo laimėtojų kareivių kalavijų. Tie, kurie buvo išlikę gyvi, buvo nugabenti į Aigiptą kasyklų darbams, daugelis žuvo, kaip liaudies žaidimų aukos Cezarėjos ir Beryto amfiteatruose. Keletas šimtų gražesnių jaunuolių nuvaryta į Romą, kaip belaisviai, kad papuoštų Vespasiano ir Tito triumfą. Simanas iš Jairos ir kiti sukilėlių vadai buvo Romoje nužudyti prieš dievaičių statulas, kurių taip neapkentė.

„Iš tiesų sakau jums, kad ši karta nepraeis, pirm negu šitie dalykai neišsipildys.“ Buvo 70-ti metai nuo Kristaus užgimimo, ir dar jo karta visa nebuvo nuėjusi į kapus, kai šitie dalykai atsitiko. Vienas iš tų, kurie klausėsi jo ant Alyvų Kalno, Jonas, buvo liudininkas Jeruzalės bausmės ir šventyklos išgriovimo. Paskirtu laiku Jėzaus žodžiai buvo patvirtinti paskiemeniui su žiauriausiu tikslumu, kraujo ir ugnies istorija.

Statistika

Vartotojai
1
Straipsniai
315
Straipsnių peržiūrėjimai
2663498
Design by Joomla