Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus

 


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

  prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

  prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

  prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

  prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

  prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

 

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

  prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

  prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

  prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

  prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

  prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

  prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

  prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

  prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

  prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

 

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

  prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

  prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija
VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
( 1771 - 1849 )
prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Straipsnių sąrašas

Evangelijos pagal Joną aidas

/Jn 1, 1-18/

Dievas Tėvas yra grynasis Buvimas:

‘‘Aš Esu, Kuris Esu

Dievo žodžio ištarimas yra

visos kūrinijos principas ir tikslas.

Laikas ir erdvė reikalingi

pirmapradžio žodžio suskambėjimui,

o visa sutverta Žodžio įsikūnijimui.

Viešpaties Dievo žodis atėjo

į raštingiausią pasaulyje tautą:

Izraelyje buvo visi raštingi,

kad galėtų skaityti Raštą.

/Jn 1, 19-28/

Tarp žmonių iškyla tautos gerbiamas

Jono Krikštytojo asmuo,

kuris liudija Kristaus Asmenį.

Neturtingas Jonas Krikštytojas

Jėzaus neturto pirmtakas.

Jono krikštas ne sakramentinis.

Jo tikslasatgaila.

/Jn 1, 29-34/

Svetimųjų pavergtoje tėvynėje

pradėjo Viešpats savo tautos Išganymo darbą.

Tik subrendus žmogiškajai prigimčiai,

Jis išeina atskleisti

Savo dieviškosios prigimties.

Dievas tapo žmogumi dėl žmonių,

Ganytojas tapo Avinėliu dėl avių.

Dievo Avinėlis ganėsi nuo amžių

Dievo meilės pievoje.

Jonas Krikštytojas Dievo Sūnų liudijo,

o ne moksliškai Jį įrodinėjo.

Jėzus pašventino Jono krikštą, jį priimdamas.

Atskirai apsireiškė Tėvas Mozei,

Šventoji Dvasia Švenčiausiajai Marijai,

o Jėzaus krikšto metuvisa Švenčiausia Trejybė.

Argi ne labiau dailininkas džiaugiasi savo

kūdikio grožiu negu savo paveikslų gražumu?

Jėzaus krikštas Jordane parodo,

kad neužtenka vidinio Dievo pašaukimo,

bet reikia ir žmogiško paskyrimo. Vyskupas

patvirtina Dievo šaukimą kunigo sieloje.

/Jn 1, 35-51/

Brolius Jėzus pašaukė skelbti Evangeliją,

kad žmonės pasidarytų broliais.

Prie jūros Jėzus žvejojo žvejus.

Viešpats pašventino elito principą.

“Sek mane ”,sako Jėzus

drauge einantysis kelionės Tikslas.

Mokiniai klausia Jėzaus, kur Jis gyvena.

Jėzus nenurodo savo adreso,

bet kviečia eiti su Juo kartu ir pasižiūrėti.

/Jn 2, 1-12/

Kanos vestuvėsedžiaugsmingiausiose

prigimties iškilmėsepirmasis stebuklas.

Ir dangų Jėzus vadina

nesibaigiančiomis vestuvėmis.

Pirmuoju savo stebuklu

Jėzus vandenį paverčia malonės vynu,

o paskutiniuojuvyną paverčia savo Krauju.

Kanoje Motinos prašymas ir Tėvo valia.

Vanduo paverstas vynu ir prigimtinis

vestuvių ryšys pakylėtas į Sakramentą.

Jėzus daro stebuklus prašomas,

nes prašantysis tiki.

Jėzus klauso ne tik Tėvo, bet ir Švč. Motinos,

tačiau atkreipia dėmesį į Tėvo valios pirmumą.

Pirmojo stebuklo akivaizdoje

Motinos nurodymas mums:

“Darykite, ką Jis jums įsakys

Saulė gamina iš vandens vynuogių sultis,

kurios per laiką induose tampa vynu,

tad kas nuostabaus, kad saulės Viešpats

Kanoje vandenį netarpiškai pavertė vynu.

Bažnyčia ir yra tas indas, kuriame supiltas

pasaulio vanduo paverčiamas vynu.

Žmogus pakvietė Jėzų į savo vestuves,

o jo vynas pasibaigė.

Jėzus pakvies žmones į Savo vestuves,

bet Jo vynas nesibaigs per amžių amžius.

O, kad į kiekvienas vestuves būtų pakviesti

Jėzus ir Jo Motina!

Švenčiausioji Motina tarpininkauja,

prašydama žmonių paklusnumo Jos Sūnui.

Pasirengusios klausyti Jo paliepimų širdys

ir yra toji stebuklo valanda, kuri atėjo.

/Jn 2, 13-22/

Pyktis nėra neapykanta.

Gundytasis turtais atėjo į Tėvo namus

ir atrado čia pirklius, todėl taip užsirūstino

prieš veidmainius fariziejus:

Dievo Sūnus yra gimęs tvartelyje,

o Jo Tėvo namuose prekiaujama gyvuliais.

Ne dėl savęs, o dėl Tėvo pažeistos garbės pyko:

Betliejaus tvartelį Jis pavertė bažnyčia,

o pirkliaiJeruzalės bažnyčią tvartu.

/Jn 2, 23-25/

Žmonės Dievą tiki,

o Dievas žmonėmis pasitiki.

/Jn 3, 1-21/

Dvasinė aristokratija: gimusieji iš Dvasios.

Pasauliui teismas prasidėjęs jau šiame gyvenime:

kas netiki, tas jau pasmerktas.

Nusikaltėliai ieško tamsos:

gamtinės ir dvasinės.

/Jn 3, 22-36/

Jono krikštas buvo simbolinis Atgailos krikštas,

žmonių geros valios ženklas.

Šventieji džiaugiasi kitų šventumu,

o pasaulio žmonės pavydūs vienas kitam.

/Jn 4, 1-42/

Su šalia esančiais daiktais

lygina Jėzus Dangaus karalystę.

Jis nevengia pasikalbėjimų su minia.

Savarankiškai atstato Tradicijos dvasią,

kurią fariziejai buvo numarinę,

sureikšmindami raidę.

Prie Jokūbo šulinio sėdi Jėzus,

išalkęs duonos ir ištroškęs vandens,

o labiausiaisielų išganymo.

“Duok man gerti ”,sakys samarietei ir

"Trokštu ”,tars ant kryžiaus.

Samarijoje moteris, ne apaštalai, paskelbė Jėzų.

Teisusis Nikodemas, pažinęs Mesiją, tyli.

Samarietė nusidėjėlė drąsiai Jį skelbia.

Argi Jėzus neatėjo kviesti nusidėjėlių?

Teisieji patys Jį susiranda.

Dvigubai niekinamą būtybę

moteriškę ir samarietęužkalbina Jėzus.

Viešpats prašė paprasto vandens,

žadėdamas mainais Gyvojo vandens

Dievo malonės, kuri atgaivina ištroškusią sielą.

Jėzus drąsiai laužo žmonių papročius,

jeigu jie priešingi Dievo

ir artimo meilės didžiajam įsakymui.

Kaip žvejai paliko tinklus ir sekė Jėzų,

taip moteriškė paliko ąsotį

ir skelbė apie Jėzų mieste.

“Ateikite ir pažiūrėkite! ”

amžinasis šaukimas geros valios žmonėms.

Samariečiai įtiki moteriške,

o fariziejai netiki Dievo žodžiu.

Ir apaštalai, ir moteriškė pirmiausia supranta

Jėzaus žodžius tiesiogiai.

O Jėzus kantriai laukia, kol ateis laikas

ir jie atsimins bei supras,

ką Jis yra jiems kalbėjęs.

Žmonės, skubantys ateiti ir pamatyti Jėzų,

moteriškė, prašanti Gyvojo vandens,

tarsi laukai, pabalę pjūčiai.

Jėzus yra Sėjėjas, kurio pasėto derliaus,

prinokusio malonės šviesoje ir šilumoje,

surinkti siunčiami apaštalai:

Sėjėjas yra derliaus Šeimininkas.

/Jn 5, 1-15/

Kai Dievo malonė paliečia sielą, ši pasveiksta.

Ar ligonių minia prie tvenkinio

nėra paveikslas žmonijos,

laukiančios krikšto stebuklo?

Ligonis prie Betsato tvenkinio

yra paveikslas nusidėjėlio,

kurį kitas turi įkelti į atleidimo vandenis.

“Tas, kuris mane pagydė, liepė nešti gultą

šabo dieną ”. Ar skundėjas,

ar garbės skelbėjas yra išgydytasis?

/Jn 5, 16-30/

Kiekviena Jėzaus geradarybė žmogaus sielai

ar kūnui didina piktąją neapykantą

ir artina jų keršto valandą. Jie Viešpaties

dieną vertina labiau už patį Viešpatį,

paveiksląuž tą, kurį paveikslas vaizduoja.

Dievas Tėvas veikia iki šiolei kurdamas,

Sūnus veikia iki šiolei išganydamas.

“Dievas ilsisi veikdamas

ir veikia ilsėdamasis

Žmogiškoji Jėzaus prigimtis kaip vykdytoja.

Tėvo Įstatymas, Sūnaus Teismas.

Kas niekina Teisėją,

tas niekina įstatymus ir jų Leidėją.

Visų žmonių tikslas yra gyvenimas

laikinasis arba amžinasis.

Laikinuoju reikia užsidirbti amžinąjį

Jėzaus nuopelnais.

Dievo teismas yra atskyrimas tų,

kurie pasinaudojo Išganytojo nuopelnais,

nuo tų, kurie juos paniekino ir atmetė.

Mūsų Teisėjas yra gyvoji Tiesa.

Argi teisėjas negali išteisinti kaltinamojo,

čia pat atlygindamas nuskriaustajam iš savo lėšų?

/Jn 5, 31-40/

"...nenorite ateiti pas mane... ”

štai pasmerktųjų žymė.

Užkietėję nusidėjėliai patys save pasmerkia,

o ne Dievas, kuris yra Gailestingumas.

/Jn 5, 41-47/

Dievas nepažino kančios, kol neįvykdė

Atpirkimo: Jis begalinis džiaugsmas,

ir kančia Jam buvo svetima.

Žaizdos Jėzaus kojose ir rankose

per amžius liudys Jo iškentėtą skausmą

ir Jam nereikės kitų liudijimo.

/Jn 6, 1-15/

Minios vaizdas primena Jėzui duonos klausimą

pagrindinį socialinį klausimą.

Miniai pavalgydinti reikėjo dviejų tonų duonos.

O trupinių surinko daugiau negu turėta jos.

Tai materialus stebuklo įrodymas.

Švč. Motina sako: “Jie neturi vyno

Mokiniai sako: “Jie neturi duonos ”.

Jėzus maldaujamas mūsų neturto vardu.

/Jn 6, 22-66/

Mana iš dangaus tebuvo paveikslas

tikrosios Duonos iš dangausEucharistijos.

Žemiškais vaizdais

piešia Jėzus dangaus paslaptis.

Minia jų nesupranta,

nes dar neatsiųsta supratimo Dvasia.

Ir po duonos padauginimo stebuklo minia

klausia: “Kokį darai ženklą? ” Besotė minia.

Pamačiusi šimtą stebuklų, ji prašo dar vieno.

Jėzus siūlo veltui Duonos,

teikiančios sielai amžiną gyvybę. Jis ruošia

žmones didžiajai Eucharistijos paslapčiai.

Kaip samarietė prašė Gyvojo vandens, taip

minia prašo Gyvosios duonos. Nesąmoningai.

Štai didieji vilties žodžiai:

"...ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu Tai

nusidėjėlių, ateinančių gyvenimo vakare, viltis.

Duona palaiko gyvybę, tačiau jos nepažadina.

Kai Jėzus davė žmonių kūnams duonos,

žmonės norėjo Jį išrinkti karaliumi.

Kai Jis žadėjo Duonai savo Kūną, apleido Jį.

Tikėjimas yra Tėvo dovana, o be tikėjimo

niekas negali suprasti Sūnaus žodžių.

Kiekvienas valgis yra gyvenimo sąlyga.

Komunija yra amžinojo gyvenimo sąlyga.

/Jn 6, 67-71/

Tikėjimasviena iš pažinimo formų.

Eucharistijajungiantis ir skiriantis stalas:

daugelis pasitraukia šalin.

/Jn 7, 1-13/

Palapinių šventė buvo pjūties pabaigtuvių

šventė. O Viešpaties pjūtis dar neprasidėjo.

Yra Jėzaus valandos ir vietos.

Ir Bažnyčia turi savo šventes metuose

ir šventas vietas žemėje.

/Jn 7, 14-24/

Žmogiškojo žinojimo talpos išbandymas.

Klusnumas yra tikėjimo sąlyga,

nes puikybė yra pagrindinė tikėjimo kliūtis.

Pasaulis ieško savo garbės,

o malone apdovanoti ieško Dievo garbės.

Tai skiriamasis ženklas.

Įstatyme surašyta Dievo valia,

todėl visi, kas nuoširdžiai vykdo įstatymą,

gauna tikėjimo malonę.

/Jn 7, 25-53/

Ir tamsybėms yra paskirta Dievo valanda.

Jos nekantriai su neapykanta laukia savo valandos.

Dievo Žodis kovoja žodžiu vienas prieš minią.

Jo ginklas yra Tėvo valia ir tiesa.

Fariziejai labai griežtai laikosi

švenčių poilsio, o neatpažįsta To,

Kuris šventei duoda šventumą,

negyvos raidės sargai.

Jėzus yra Pasiuntinys ir Siuntėjas:

Tėvo siųstas į pasaulį,

Jėzus siunčia į jį savo sužadėtiną Bažnyčią.

Ir senieji gaudavo Šv. Dvasios malonių, bet tik

per Sekmines mylintieji gavo pačią Šv. Dvasią.

Vienaip saulės šviesą ir šilumą

priima akmuo, kitaip gyva gėlė.

Malonės chlorofdu įsisavinami spinduliai.

/Jn 8, 1-11/

Jėzus ilsėjosi, melsdamasis Tėvo akivaizdoje.

O mus taip vargina maldos ir Dievo artumas.

Nuo pat aušros Jėzus skelbia Gerąją Naujieną,

kad daugiau sielų laimėtų Dievo karalystei.

O mes snūduriuojame.

Rašto aiškintojai siūlo Gailestingajam

vykdyti šaltą teisingumą.

O Jėzus rašo dulkėse jų slaptas nuodėmes...

Jėzus dar ne teisėjas. Dar Jis pats

privalo būti neteisingai nuteistas. Jis atsako:

teisybę gali vykdyti tiktai teisingasis.

Fariziejai ieško akmens nusidėjėlei užmušti,

 o Jėzus, rašydamas smėlyje, sutrupina jų rūstybės akmenis.

/Jn 8, 12-20/

“Aš esu Šviesa ” ir “Jūs esate pasaulio šviesa

Pirminė ir antrinė šviesos.

“Eik ir daugiau nebenusidėk”,

štai Jėzaus skiriama atgaila.

Vietoje bausmės už praeities nuodėmes

skaistus gyvenimas ateityje

ir atleidimas gailintis.

Viešpats Jėzus skyrė:

mano Tėvas ir jūsų Tėvas,

mano Valanda ir jūsų valanda,

bet ne mūsų.

/Jn 8, 21-30/

“Jūs esate iš pažemių, o aš esu iš aukštybės ”,

tai pluoštelis šviesos

žmogaus paslapčiai pažinti.

Jėzaus meilės programa:

ne saldūs žodeliai ir glamonės,

bet ištikimybės Dievo valiai darbai.

/Jn 8, 31-59/

Vienos vergijos reikia vengti: nuodėmės.

Pasaulis tai vadina laisve.

O gyvoji Tiesa padaro mus laisvus:

mūsų išdidų protą

išvaduoja iš pasaulio klystkelių.

Nusidėjėliams duodamas atgailos laikas.

Jėzus nuolatos pabrėžia dvasinę giminystę,

tačiau nepaniekina ir kūno giminystės.

“Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu ”.

Nesako: “Buvau”...

Amžinybėje visa yra “dabar".

Didįjį gailestingumąSavo atėjimą pasaulin

Jėzus priskiria Tėvui: siuntė.

/Jn 9, 1-4/

Aklumas buvo neregiui felix culpa:

Jėzus išgydė ne tik jo kūną, bet ir sielą.

Tas, Kuris pasakė “Aš esu Šviesa ”,

atvėrė neregio akis ir pasaulio šviesai,

ir dangaus šviesai.

Pasaulio fanatizmas: ginčija aiškius faktus,

nesutinkančiaus su jo išankstine nuomone.

/Jn 10, 1-21/

Ganytojas pažįstamas iš to,

kaip Jis ateina į avidę: pro duris.

Tik per jas galima patekti į dangaus Karalystę.

Jėzus yra ir Durys, ir Ganytojas.

Avys seka Ganytoją be prievartos,

pažindamos Jo balsą.

Ne bandą, bet kiekvieną savo avį

pašaukia vardu Tas,

Kuris palieka 99 dėl vienos prapuolusios

ir eina jos ieškoti.

Sutvėrėjas žvaigždes pašaukia vardais /Ps 145/.

/Jn 10, 40-42/

Jėzus gerbė šventas vietas,

kad ir mes jas gerbtume.

Kartais tai yra sąlyga

Dievo malonei pasireikšti. Ne priežastis.

Jonas Krikštytojas nepadarė nė vieno stebuklo,

jis liudijo stebuklų Stebuklą ir Stebukladarį.

/Jn 11, 1-44/

Jėzus prikėlė Lozorių, kad parengtų apaštalus

savo Prisikėlimo stebuklui,

kaip vyno ir duonos stebuklais rengė juos

didžiajam Eucharistijos stebuklui.

Užmiršę Lozorių prikėlusį Jėzų,

žmonės domėjosi Jo prikeltuoju.

Tokie yra žmonės.

Ne visada tuojau Viešpats išklauso maldas,

bet tinkamiausiu prašančiojo sielai laiku.

Pasaulio vaikams mirtis yra baisi ir amžina.

Nusidėjėliams viltingi žodžiai:

“Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas

Tvirtas tikėjimas /Morta/pasitiko Jėzų

ir intuityviai pakvietė meilę /Mariją/.

Savo teisumu ir darbais pasikliaujanti Morta

ir Jėzaus gailestingumu pasitikinti Marija.

Morta priekaištauja, Marija maldauja.

Evangelijoje kelis kartus rašoma,

kad Jėzus verkė, gailėdamas žmonių vargo,

bet niekur neminima, kad Jėzus juokėsi.

Dievas prikelia iš mirties kūną, bet nuristi

akmenį ir atrišti raiščius palieka žmogui.

Taip kunigas duoda išrišimą.

Žmonės linkę priskirti sau Dievo

ir kitų žmonių darbus.

Jėzus visus savo darbus priskiria Tėvui.

/Jn 11, 45-54/

Stebuklų takoskyra: vieni karščiau tiki,

o kitų netikėjimas dar sukietėja.

Stebuklai tik iškelia švieson slaptas

žmogaus mintis, tačiau nepriverčia tikėti.

Vyriausieji kunigai pripažįsta Jėzaus

stebuklus, bet netiki Jį.

Kartais Amžinoji Išmintis kalba

ir nevertų savo atstovų lūpomis.

Stebuklų pavojus: užmiršę Tą,

Kuris daro stebuklus,

žmonės ieško vietos, kur įvyko stebuklas.

Senosios Sandoros vyriausias kunigas paskelbė

Naujosios Sandoros Vyriausio Kunigo

aukos prasmę: už naująją tautą - Bažnyčią.

Jėzus saugo save nuo persekiotojų

Tėvo skirtai valandai.

/Jn 11, 55-57/

Vargas tiems, kurie taip ieško Jėzaus,

kaip anie, kurie norėjo išduoti Jį fariziejams.

/Jn 12, 1-8/

Jėzus nesmerkia pokylių, keliamų iš meilės.

Pats juose dalyvauja ir mini palyginimuose.

Mylintysis neskaičiuoja,

ką jis išleidžia Mylimajam.

Džiaugsmas yra jo atlyginimas.

Ne prie Jėzaus,

bet prie pinigų prisirišęs Judas.

O šiandien dėl didesnės algos ar neišduodam Viešpaties?

Dešimt kartų pigiau už nardo svarą

parduos Viešpatį tas,

kuris dedasi besigailintis beturčių.

Jėzaus kūnas turėjo būti pateptas alyva,

kad išlaikytų visus plakimo smūgius,

o pavargėliai yra tas amžinasis arkliukas,

kurį fariziejai prikaišioja jau 2000 metų.

Judas murmėjo, kad mirčiai sušelptas didysis

Beturtis, o Jėzus nurodo visų dalykų tvarką:

visų pirma Dievui garbė.

/Jn 12, 9-11/

Kraštutinis neteisybės metodas:

sunaikinti akivaizdžius tiesos įrodymus.

/Jn 12, 12-19/

Minia per Verbas sveikino Jėzų,

kaip ateinantį išpildyti jų žemiškus lūkesčius.

Sveikino be klastos.

Todėl Jėzus priėmė tą pagarbą.

Taboro kalnas apaštalams ir Verbos miniai.

Dieviška ir žmogiška iškilmės

minios pagarba ir pašlovinimas.

Ne romėnų, bet nuodėmės valdžios

nuversti atėjo Jėzus.

Ne laikiną valstybę įkurti,

bet amžiną Bažnyčią.

/Jn 12, 20-36/

Per tarpininkus

pagonys pagarbiai keipėsi į Jėzų.

Ir mes pagerbiam Dievą,

kreipdamiesi į Jį per šventuosius.

“...mes norėtume pamatyti Jėzų”,

tipinis geros valios troškimas:

akys nori matyti Šviesą.

Ir vėl nurodoma dalykų tvarka:

pirmiausia amžinoji gyvybė,

dėl kurios reikia aukoti laikinąją.

Jėzaus žmogiškoji prigimtis nerami

kančios ir mirties akivaizdoje:

auka tikrai žmogiška.

Jėzui nugalėjus mirtį, buvo pasiekta amžinoji pusiausvyra,

kurią danguje suardė neklusnūs angelai:

pirma iš dangaus išmestas šėtonas,

o kaip absoliutus mirties viešpats

dabar ir iš pasaulio.

Šviesa sklinda iš vieno ŠaltinioPriežasties.

Tamsybės gaubia šviesą iš pakraščių.

Didysis Malonės metas:

matyti Jėzų, girdėti Jo žodžius.

Dar didesnis: priimti Jį Komunijoje.

/Jn 12, 37-50/

Kaip Žmogaus Sūnus

Jėzus skelbė Save

kaip Dievo Sūnų.

Daugelis Švento Rašto aiškintojų įtikėjo Jėzų,

bet bijojo išpažinti savo tikėjimą.

Žmonių baimė

didysis tikėjimo priešas.

Nieko sau nepriskirti,

viskąvien tik Dievui,

nes taip visada elgėsi Jėzus!

Prigimtis tik mato, bet neregi.

Tikėjimu įgyjame galią regėti

pavidalas matomas, esmė regima.

/Jn 13, 1-20/

Velniasamžinas raugių sėjėjas

kviečių lauke, kur kviečiai retesni.

Išretinti godumo. Tikroji dialektika:

žinojimas savo dieviškos didybės

ir visiškas nusižeminimas, tarnaujant tarnams.

Daugelio Jėzaus darbų prasmės

mes iki šiol nesuprantame.

Reikia juos priimti tikėjimu ir sekti.

Apaštalai buvo rengiami Dvasios krikštui,

nuplaunant jiems kojas.

Petras iš nuolankumo

prieštarauja Jėzaus valiai.

Dieviškoji Išmintis kantri žmogaus

nesupratimui: “Jei tavęs nenumazgosiu,

neturėsi dalies su manimi ”,

sako Jėzus kiekvienam mūsų.

Argi Jėzus nenuplovė Judui kojų?

Bet Judo širdis liko nešvarigobši ir klastinga.

Daugelį tikėjimo tiesų Jėzus aiškiai pasakė,

kitas paslėpė palyginimuose,

dar kitas savo darbuose.

/Jn 13, 21-32/

Judas pirmasis blogai išklausė šv. Mišias,

pirmasis šventvagiškai priėmė Komuniją,

pirmasis nepadėkojo už ją.

Ne visada garbinga būti pirmuoju.

Judas pardavė Jėzaus 30 metų už 30 sidabrinių.

Trejis Viešpaties metus atidavė veltui...

Jėzaus nuplautom kojom

Judas nuėjo išduoti Viešpatį.

Ne tik Jėzaus kūną,

bet ir savo sielą pardavė Judas.

Jėzus žmogų įvertino

savo kančios ir mirties kaina.

Brangiai kainavome Jėzui,

o Jis mums duodamas veltui Komunijoje.

Jėzus kai kuriuos apaštalus išskirtinai mylėjo.

Ir taip Jis pašventino draugystę,

kurios ryšys yra antgamtinė meilė.

Apaštalas, kuris buvo prisiglaudęs

prie Jėzaus krūtinės,

tvirtina, kad Dievas yra Meilė.

Petras yra uola Bažnyčios pastato pamatams.

Altoriaus pagrindas yra Jonas, meilės apaštalas.

Nekaltieji priglaus savo galvas prie Jėzaus,

o atgailaujantys bučiuos Jo šventąsias kojas.

/Jn 13, 33-38/

Kaip graudžiai skambėjo

atsiskyrimo valandą žodis “vaikeliai ”, kuriuo

Jėzus pavadino audrų užgrūdintus žvejus.

Naujas įsakymas mums:

Mylėkite vienas kitą, kaip Aš jus mylėjau

Tai daugiau negu Senojo Testamento:

“Mylėk artimą kaip pats save ”.

Ir vėl Petro prigimtinė puikybė,

ir vėl perdedama jėga, kuri yra silpnybė.

Ramiai įspėja Jėzus Petrą,

kuris taip pat išduos Judo išduotą Mokytoją.

Tačiau ne iš piktybės kaip Judas,

o iš žmogiškos silpnybės.

Stiprybės Dvasia ugnies liežuviais

dar nebuvo nusileidusi į apaštalą širdis.

/Jn 14, 1-31/

Jėzus nesako: “Mano žodžiai yra tiesa ”,

bet “Aš esu Tiesa

Dievo Žodis, t. y. Asmuo, yra Tiesa.

“Aš einu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą ",

bet nejungia į vieną: mūsų Tėvą.

Vienaip Dievas yra Jėzaus Tėvas,

kitaipmūsų: tai įsūnijimas.

Kiekvienas žemės kelias veda pas Dievą tą,

kuris yra vienybėje su Keliu.

Žmogaus laimė būti arti Dievo.

“...einu parengti jums vietos”,

nes kūnui reikia vietos.

Prigimtinio laiko, koks ilgas jis bebūtų,

ir prigimtinės šviesos per maža,

kad pažintum Dievą.

Reikia Sekminių šventos akimirkos Šviesos.

Tik tada žmogus praregi ir pažįsta,

kad Dievas yra Meilė.

Jėzus nesakė: "Jei tu melsies... ", bet sakė:

“Jei jūs melsite Tėvą mano vardu,

jūsų malda bus išklausyta ". Viskas taikyta

mūsų prigimčiai: Jo žodžiai ir darbai.

Dievas Tėvas yra Sūnuje savo prigimtimi,

o mumyse - malone.

Ir maldos būdas yra vienas:

"Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. ”

Ir malonės kelias taip pat vienas:

"Per Jėzų Kristų ”. Jei prašysime Dievą

Jo žmogiškosios prigimties vardu,

Jis pažadėjo išklausyti.

To paniekinto, vargingo, nuplakto

ir nukryžiuoto Kūno vardu...

Meilė suvienija mylintįjį ir mylimąjį.

Meilė yra klusnumas.

Kaip Sūnus atėjo pasiųstas Tėvo ir kalbėjo Jo vardu,

taip Šv. Dvasia ateis ir kalbės Sūnaus vardu.

Ramintojas suteiks Jėzaus ramybės.

Dievo antspaudas žmogaus širdžiai: ramybė.

Pasaulis yra įkūnytas nerimas

ir ramybės troškimas.

Vienaip pasaulin atėjo Jėzus gimdamas,

kitaip Jis žada ateiti per Šventąją Dvasią.

/Jn 15, 1-17/

Jėzus vadino save duona, grūdu,

o dabar vadina save vynmedžiu.

Duona - gyvenimo palaikytoja ir jėgos davėja,

grūdas - paslėptos gyvybės simbolis,

vynmedis - lapu, šaknų ir vaisių vienybė.

Vynmedis yra šakelėje, ir šakelė yra vynmedyje.

Ir vynmedžio, ir jo šakelių tikslas: vynuogės,

iš kurių vynininkas spaudžia džiaugsmo vyną.

Kas žeidžia šakeles, tas žeidžia vynmedį.

Žalios šakelės dega vynmedyje gyvybės ugnimi.

Sausas šakeles šeimininkas sudegina krosnyje.

Figmedis ir vynmedis

nuodėmės ir Išganymo medžiai.

/Jn 15, 18-27/

Kas girdi tiesą ir jos neatpažįsta,

tas apgaudinėja save ir kitus,

sakydamas, kad ieško tiesos.

/Jn 16, 1-33/

Pasaulio Atmestasis savo mokiniams žada,

kad ir jie bus pasaulio persekiojami.

Kas persekioja Teisųjį, tas nėra teisus.

Jei atmeta Gelbėtoją, kas jį išgelbės?

Į laikiną gyvenimą ateinama per skausmą,

į amžinąjį —per kančią.

Bet visos Dievo dovanos yra meilės dovanos.

/Jn 17, 1-26/

Mozei buvo apreikštas Dievo vardas:

“Aš Esu, Kuris Esu ”.

Sūnus apreiškia kitą Dievo vardą: Tėvas.

Tikinčiųjų vienybė yra jų vienybės su Dievu

paveikslas ir liudijimas.

Prapulties vaikai nieku laiko tyliąją

Dievo malonę mūsų širdyse

ir nekenčia mūsų,

kad niekiname pasaulio žibančias dulkes.

Garbę būti Dievo vaikais

malone mums dovanoja Jėzus.

O daugelis nepriima šitos garbės.

/Jn 18, 1-11/

Su žibintais per pilnatį atėjo tamsos vaikai

ieškoti Šviesos, kad ją užgesintų.

Jėzus Pats save nurodo,

kad tik Judui nereikėtų Jo pabučiuoti.

O Jonas Evangelistas net nemini pabučiavimo -

išniekinto meilės ženklo.

Taigi Judas net 30 sidabrinių paėmė nepelnytai.

Kareiviai parpuolė ant žemės

prieš Dievo Vardą: “Aš Esu!”

Ne kiekvienas Dievo ieškojimas geras:

Judas ir Erodas ieškojo Jėzaus nužudyti.

Pirma slaptai, o dabar viešai stovi Judas

tarp priešų. Gobšusis, nusivylęs Neturtėliu.

/Jn 18, 12-27/

O Jėzus ieško paguodos Alyvų kalne ir Šviesa merdi mėnulio atspindžiuose.

Koks baisus pragaras,

jei Viešpats dreba jo akivaizdoj!

Jėzus atiduotas į žmonių rankas:

kviečio grūdas - sumalti Ostijai,

vynuogės - spaustuvams,

avinėlis - aukai.

Ir taip iki pasaulio pabaigos.

Naktį teisė dienos Viešpatį.

Tamsybės teisė Šviesą:

kam Ji apšviečia jų blogus darbus.

Tik du - meilės apaštalas Jonas

ir tikėjimo apaštalas Petrasseka Jėzų.

Bet iki galo tik meilė.

Petras šildėsi, kai Jėzus kentėjo širdžių šaltį.

Jonas mini Petro išsigynimą,

ne kad pasmerktų, bet kad parodytų

Jėzaus pranašystės išsipildymą.

Tiesa liudijama, netiesa įrodinėjama.

“Jei netiesą sakau, įrodyk! ”

sako Jėzus visiems laikams.

Ir klaidingas tarno uolumas:

šito smūgio žymė matyti Turino drobulėje.

/Jn 18, 28-40/

Žudikai fariziejai nori kitų rankomis

vykdyti savo baisųjį nusikaltimą.

Amžinasis blogio metodas.

Pasaulio atstovo lūpose nerūpestingas

klausimas: “Kas yra tiesa? ”,

į kurį net nelaukiama atsakymo.

Taip pasaulis ieško tiesosvaizduoja ieškantį.

Jėzus davė kruvinąjį Golgotos atsakymą.

Kas turi širdį, tas tesupranta.

Žydai prašo paleisti galvažudį,

tokį kaip jie patys.

Kokią baisią neapykantą Tiesai parodo tie,

kurie vaidina teisingumą!

“Turiu galios Tave paleisti”, ir vargas Pilotui,

kad jis nepasinaudojo šita savo galia.

/Jn 19, 1-16/

O vis dėlto vainikavo Jėzų

amžinąjį Karaliųžemėje.

Jo vainike spindėjo brangiausio Kraujo rubinai.

Visas savo šakas leidai sužeisti, Vynmedi,

kad daugybėje Tavo žaizdų

daugiau mūsų būtų galima įskiepyti.

Daug progų Dievas duoda tautai apsispręsti.

Bet minia atkakli savo pykčiu.

Miniai paklūstantis valdovas

nuteisia Viešpatį mirčiai.

Žydai: “Pagal Įstatymą Jis turi mirti ”,

o pagal Evangeliją

Jis turi keltis amžinam gyvenimui.

Tie, kurie dėjosi Dievo išrinktaisiais vaikais,

pasmerkė tikrąjį Dievo Sūnų.

Jie reikalavo teisingumo Gailestingajam.

“Štai Žmogus! ”

Tikrasis ir vienintelis Žmogus didžiąja raide!

Sokratas mokė: “Aš žinau, kad nieko nežinau

Ir jį privertė mirti. Jėzus sakė: “Aš esu Tiesa ”.

Ir minia reikalavo Jam mirties. Kas yra minia?

/Jn 19, 17-24/

Mums sunku panešti nekaltybės lelijos

ar skausmo palmės šakelę, o

Jėzus nešė sunkų mūsų nuodėmių rąstą.

Ir vidinį kryžių mūsų nedėkingumą Jam.

Nuo neturto prakartėlės iki kančios Kalvarijos

ėjo, ėjo, ėjo Jėzus visą gyvenimą

ėjo numirti ant Adomo ir Ievos kapo,

vadinamo Kaukolės vieta, t. y. Golgota.

Prie kryžiaus prikaltomis kojomis

Jėzus atliko savo didįjį Išganymo žygį,

kad pamokytų mus neteikti per daug reikšmės

savo rankų darbams ir kojų žingsniams.

Jėzaus rankos ant kryžiaus

buvo ištemptos iš visų jėgų.

Kodėl mes tarnaujame Jam tik dalele širdies?

Trys vinys: neturtas, paklusnumas, skaistybė.

Prie vienatvės kryžiaus.

Kryžius yra raktas

į visas dangaus ir žemės paslaptis.

Giliąja prasme Visata yra geocentrinė,

nes čia buvo nukryžiuotas Gyvojo Dievo Sūnus.

Kryžius Visatos centre...

Trys vinys prikalė Jėzų, o ketvirtoji

žmogaus žodį virš Dievo Žodžio.

Katalikų kunigai mokomi trijų kalbų,

kuriomis Jėzus buvo išpažintas ant kryžiaus:

hebrajų, graikų ir lotynų.

Vieni atpažįsta Jėzų iš duonos laužymo

kaip Emauso mokiniai, kiti

iš Jo balso skambėjimo kaip Magdalietė,

o tiems, kurie Jo nepažįsta,

ant kryžiaus prikalta lentelė su užrašu.

Užrašas trimis pasaulio kalbomis

Sekminių stebuklo pranašystė,

visam pasauliui paties Piloto parašyta.

Jėzaus tunikos nesuplėšė

ir nė vieno Jo kaulo nesulaužė.

O vėliau eretikai suplėšė Jo Bažnyčios vienybę

ir sulaužė didįjį Vienybės paliepimą.

Jėzaus istoriją pasidalino keturi evangelistai,

kaip Jo kūno drabužį keturi kareiviai.

/Jn 19, 25-27/

Ir Švč. Marijos tikėjimas, viltis ir meilė

visą laiką buvo išbandomi skausmu.

Madona ir Pieta.

Madona aukoja savo Pirmgimį bažnyčioje.

Pietaaukojimas Golgotoje. Tam pačiam Tėvui.

Du sūnūs: Tėvo duotas ir Sūnaus paskirtas.

Mes visi su Jonu pavesti Jai.

Evangelijoje nėra verkšlenimo dėl Jėzaus

kančios ir mirtiestik liūdinti meilė.

“Jūsų Tėvas

Ir “Tavo Motina ”kiekvieno atskirai.

Jei negalime būti šventu Jonu

ir šventomis moterimis po kryžium,

būkime nors kaip dešinysis piktadarys,

ar Lionginas, ar Nikodemas.

Tik nusidėjėlė stovėjo po kryžium

visų apleisto Jėzaus,

kai teisieji pabėgo nusigandę,

ir žmogžudys guodė Jį tamsybių valandą.

Be žaizdų kentėjo Motina.

Bendros kančios giminystė.

Jėzaus darbo, vargo ir kančios vaisius

kelios išsigandusios sielos po kryžium

ir Sekminių viltis.

“Moterie, štai tavo sūnus ”,

argi ne kančioje gimdomi kūdikiai?

Kai Jėzus kreipiasi į Motiną kaip Išganytojas,

Jis visada ją vadina iškilmingai: “Moteriške”.

Ir pradžioje, ir pabaigoje.

Ant kryžiaus paskutinis Jo rūpestis

Švč. Motina ir Bažnyčia.

Jis paveda globoti vieną kitai Tėvo valioje.

Ir nieko sau nepasiliko,

tiktai Prisikėlimo viltį.

Ant kryžiaus aukos Avinėlis,

po kryžium aukos Purplelis.

Štai kur tavo gimdymo skausmai,

Švenčiausioji Motinėle: Golgotoje.

Tu buvai laisva nuo jų, kai gimdei žemei Jėzų,

bet kentėjai po kryžiumi, kai gimdei mus dangui.

Švč. Motina netaria paguodos žodžio

Tėvo apleistam Sūnui,

tik savo artumu ir kančia Jį guodžia.

Švč. Marija visų pirma klusni Tėvo Duktė, o tik paskui Sūnaus Motina.

/Jn 19, 28-37/

Jėzus paliko mums krikšto vandens marias,

o pats troško ant kryžiaus vandens gurkšnio.

Ir niekas jo nepadavė. Net mylimieji.

Alyvų kalne angelas stiprino Jį iš taurės,

Golgotoje žmonės Jam davė tulžies kempinę.

“Kas paduos stiklinę vandens mano vardu... "—

sakė Tas, Kuris troško ant kryžiaus.

"Atlikta ”, —per amžius nuaidėjo iki žemės

pakraščių Jėzaus tyliai suvaitoti žodžiai.

Kiekviename mūsų pabaigtame darbe Dievo

garbei aidi Golgotoje Jėzaus ištartas žodis.

"Atlikta ”,Geroji Naujiena pasėta žemėje

ir aplaistyta krauju, kad išleistų želmenį,

kad Bažnyčia užaugtų medžiu

ir neštų vaisius amžinam gyvenimui.

Budeliai įvykdė geismų ir puikybės valią.

Taip nuodėmė užmuša sieloje malonę.

"Atlikta Šitas žodis paaiškina,

kad gyvenimas visų pirma yra pareiga.

Mes einame miegoti, neužbaigę dienos darbų,

mirštame, palikdami juos nebaigtus.

Meilės ugnis ant kryžiaus yra švyturys

mūsų valtelėms, pasaulio audrota jūra p

laukiančioms į amžinybės Krantą.

Kokia baisi dalia žmogaus, jeigu Dievas savo

Sūnaus mirtimi gelbėjo jį! Žmogus įvertintas

absoliučia kaina: Viešpačiu Jėzumi,

įvertino Tasai, Kuris myli žmogų.

"Ecce Homo ”surištos rankos. INRI

prikaltos kojos. "Išgelbėk save ”pervertas šonas.

Neapykantos žodžiais kankino žmonės

dieviškąjį Meilės Žodį ant kryžiaus.

“Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas ”,

nes Jis niekada nesulaužė įstatymo:

tiesa yra žodžio kaulas.

/Jn 19, 38-42/

Slaptas mokinys viešai palaidojo Jėzaus kūną.

Žemėje įgytas Jėzaus turtas:

panieka, iškankintas kūnas, mirtis ir kapas.

Tačiauir Švenčiausioji Motina.

/Jn 20, 1-10/

Savo gyvenimu Sūnus pagarbino Tėvą, o

prikėlimu iš mirusiųjų Tėvas pagarbino Sūnų.

Mirtis laikinai nugalėjo Jėzaus kūną,

bet Jėzus amžinai pergalėjo mirtį. Ir numirė

mirtis Kristuje. Kas visos pasaulio mirtys

prieš vieną Jėzaus Prisikėlimą!

Prisikėlimo "moksliškasaiškinimas:

“Jie paėmė”. Ir Magdalietė: “Paėmė Viešpatį... ”

Tie patys žodžiai priešų ir bičiulių,

o kaip jie skiriasi savo prasme!

/Jn 20, 19-29/

Visoje Evangelijoje aidi Jėzaus žodis:

“Ramybė jums ”. Ją skaitydamas jauti,

kad rašoma apie Prisikėlusį.

Dievas rymo, o pasaulis juda. “Ramybė jums ”.

Prisikėlęs Jėzus suteikia apaštalams galią

sunaikinti kliūtį Dievo meileinuodėmę.

"Imkite Dvasią " — t. y. Meilės dvasia

nuodėmėms atleisti

ir prikelti sielas Atgailos sakramentu.

Tai yra stebuklas, artimas Prisikėlimui.

Jėzus paliko galią prikelti iš nuodėmių tuos,

kurie tiki Jo Prisikėlimu.

Sutraukąs mirties pančius regimu pavidalu,

Jis davė apaštalams galią

sutraukyti nuodėmės pančius neregimai.

Tie, kam ta galia suteikta,

atleisti ar sulaikyti

nustatė ir formą atleidimui gautiišpažintį.

Pradžioje viešą, paskui slaptą.

/Jn 20, 30-31/

Pagrindinė Tradicijos formulė:

Apreiškimas, kuris nesurašytas Šventajame Rašte.

/Jn 21, 1-14/

Meilė anksčiau už tikėjimą atpažįsta Viešpatį:

Magdalietė pažino Jėzų iš Jo balso skambėjimo.

Tiberiados nakties žvejai Jį pažino iš stebuklo.

“Ir mes einame su tavimi ”,

sako apaštalai Petrui

mūsų vardu iki amžių pabaigos.

Kur du trys Jėzaus vardu, ten ir Jis Pats.

Jėzus yra Tas,

Kuris aušros krante laukia mūsų,

kad mūsų pastangas padarytų vaisingomis.

O mes dažnai nepažįstam savo Viešpaties,

nes mūsų darbai ir rūpesčiai Jį užstoja.

Jis laukia mūsų tai saule danguje,

tai mažyte ugnele aušroje

po mūsų beviltiškų pastangų.

Jismūsų aušros, vidurdienio ir vakaro Viešpats.

Jis turi visa, ką mes Jam norime duoti.

Jam reikia tik mūsų geros valios.

/Jn 21, 15-19/

Jei gali mylėti, nors ir buvai išsigynęs Jėzaus,

tai ženklas, kad turi malonę.

Neužtenka mylėti Jėzų,

bet reikia mylėti Jį labiau už visa.

Jėzus neliepia mylinčiam Jonui Jį tikėti

daugiau už kitus. Jėzus liepia tikinčiam Petrui

mylėti, nes vien tikėjimo per maža.

Ir tiktai gavęs trigubą meilės liudijimą

kiekvienam Švenčiausios Trejybės Asmeniui,

Jėzus paveda jam savo Avidę.

Prisikėlęs Jėzus patiki prisikėlusiam Petrui

savo Bažnyčią, kuri prikels nusidėjėlius.

"Ganyk mano avis ”,

avys lieka Šeimininko, ne piemens. Žveją Jis padaro ganytoju. "Sek paskui mane ”,

tai santrauka visų Jėzaus nurodymų

Jo Vietininkui, o per jį ir mums.

1946-1964 Viešpaties metais.

Design by Joomla