Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Mindaugas BUIKA

Iškeltas nutylėjimo faktas

Pastaruoju metu, minint Vatikano II Susirinkimo 50-ąsias metines, nemažai kalbama apie šio reikšmingiausio XX amžiaus Katalikų Bažnyčios įvykio santykį su komunizmu. Tam skiriamos specialios apžvalgos ir netgi mokslinės konferencijos. Štai amerikiečių komentatorius Maiklas Mileris spalio mėnesį žurnale „The Catholic World Report“ publikuotame straipsnyje primena, kad XIX amžiaus antroje pusėje vykęs Vatikano I Susirinkimas buvo priverstas nutraukti savo darbus, kadangi Italijos karalius Viktoras Emanuelis vienydamas šalį užėmė ir aneksavo Romos miestą su žlugusia Popiežiaus valstybe, o ten tvarką prižiūrėję prancūzų kariai nebegalėjo garantuoti Susirinkimo tėvų saugumo. Maždaug po šimto metų savo sesijas pravedusiam Vatikano II Susirinkimui, atrodo, niekas netrukdė, tačiau tarptautinė atmosfera buvo įkaitusi. Jis vyko Šaltojo karo sąlygomis, kai Europa buvo padalinta į Vakarų (laisvojo pasaulio) ir Rytų (sovietinio totalitarizmo) karinių blokų priešpriešą, komunistų vadovaujama Sovietų Sąjunga plėtojo savo įtaką pasaulyje ir „nerami taika“ buvo palaikoma tik dėl abipusio susinaikinimo grėsmės galimo branduolinio konflikto atveju.

Nors nemaža Vatikano II Susirinkimo dalyvių dalis skaudžiai suvokė ir išgyveno tuometinio komunistinio režimo vykdytą Bažnyčios persekiojimą Rytų Europoje ir norėjo viešo tos sistemos pasmerkimo, tačiau oficialiuose Susirinkimo dokumentuose apie tai nieko nekalbama. Šis nutylėjimas dar labiau stebina, kadangi iki Vatikano II Susirinkimo beveik visi popiežiai savo enciklikose ir kituose magisteriumo dokumentuose pabrėžtinai iškeldavo ateizmu paremto marksistinio socializmo ir komunizmo ideologijos bei praktikos blogį, o 1958 metais miręs popiežius Pijus XII netgi komunistus buvo ekskomunikavęs, tai yra, atskyręs nuo Bažnyčios. Pavyzdžiui, neseniai miręs žinomas Italijos Katalikų Bažnyčios hierarchas kardinolas Džakomas Bifis, kuris du dešimtmečius (1984–2003) ėjo Bolonijos arkivyskupo tarnystę, 2007 metais publikuotoje ir plataus dėmesio susilaukusioje autobiografinėje knygoje „Memorie e digressioni di un italiano cardinale“ reiškia nuostabą, kad Vatikano II Susirinkimo pastoracinėje konstitucijoje „Apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje“ („Gaudium et Spes“) visiškai nutylėtas įspūdingiausias bei ilgiausiai trukęs tos epochos socialinis reiškinys – ateistinis komunizmas.

„Pradedant savo triumfu Rusijoje 1917 metais ir vėliau per 50 metų jis (komunizmas) sukėlė dešimtis milijonų smurtinių mirčių, masinio teroro ir nežmoniškiausių represijų aukų, o Susirinkimas apie tai nieko nepasakė, – rašo minėtoje knygoje kardinolas Dž. Bifis. – Komunizmas (pirmą kartą žmonijos istorijoje) praktiškai primetė jo pavergtiems gyventojams ateizmą, kaip oficialią filosofiją ir paradoksalią „valstybinę religiją“, ir Susirinkimas nors paliesdamas (labai abstrakčiai minėtoje pastoracinėje konstitucijoje – M. B.) ateistų klausimą, apie tai nieko nepasakė. Tuo pat metu, kai vyko Vatikano II Susirinkimo sesijos, komunistų kalėjimuose vis dar neapsakomą kančią ir pažeminimą patyrė daugybė „tikėjimo liudytojų“ (vyskupų, kunigų, Kristui ištikimų pasauliečių tikinčiųjų), bet Susirinkimas nieko apie tai nekalba“. Tai tuo labiau gali stebinti, kadangi 2000 metų Bažnyčios istorijoje vykę Visuotiniai Susirinkimai tradiciškai svarstė ir krikščionybės sklaidai aktualius visuomeninius klausimus (pavyzdžiu galėtų būti kad ir Konstancos Susirinkimas (1414–1418), suvaidinęs svarbų vaidmenį Žemaitijos krikštui). Pagaliau kaip tik Vatikano II Susirinkimo metu buvo pradėję kilti priekaištai Bažnyčiai dėl tariamai nepakankamos reakcijos nacių nusikaltimų Antrajame pasauliniame kare atžvilgiu, todėl jau komunizmo atveju reikėjo išsakyti aiškią ir autoritetingą nuostatą.

 

„Ekumeninis“ Meco susitarimas

 

Pasak daugelio komentatorių, sušaukęs Susirinkimą popiežius Jonas XXIII, rodydamas savo prigimtinį gerumą ir norėdamas keisti pirmtakų griežtą politiką, rodė gal kiek naivoką optimizmą dėl santykių su sovietiniu komunizmu gerėjimo ir tikinčiųjų veikimo normalizavimo. Jis bandė palaikyti draugiškus ryšius su tuometiniu Sovietų Sąjungos komunistiniu diktatoriumi Nikita Chruščiovu, iš kurio gavo asmeninį sveikinimą savo 80-ojo gimtadienio proga ir kurį priėmė audiencijoje Vatikane (tai davė užuomazgą vėlesnio popiežiaus Pauliaus VI pradėtai vadinamajai Rytų politikai Ostpolitik atsiveriant dialogui su komunistiniais Rytų Europos režimais; tai davė menkus rezultatus ir tik mažino pasitikėjimą Vatikanu tarp to regiono kovotojų už tikėjimo laisvę). Kitas Jono XXIII mokymas buvo ekumeninis siekis jo sušauktame Vatikano II Susirinkime matyti įvairių denominacijų, taigi ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios, atstovus. Pastaroji, stipriai kontroliuojama Kremliaus komunistinės vadovybės, pradžioje rodė aiškiai neigiamą nusistatymą. Netrukus po žinios apie Susirinkimo sušaukimą ir ekumeninį kvietimą jame dalyvauti, Maskvos patriarchato periodiniame leidinyje „Žurnal Moskovskoj Patriarchii“ pabrėžta, kad tas siūlymas „yra dar vienas bandymas išplėsti Romos hegemoniją“, kad Susirinkime bus reiškiamas politinis nusistatymas esą „nesuderinamas su krikščioniška dvasia“.

Tačiau ši pozicija netruko pasikeisti, paaiškėjus, kad Jonas XXIII yra pasirengęs daryti reikšmingas nuolaidas tokio dalyvavimo prielaidai, patikinant, jog Susirinkime nebus liečiamos komunizmo ir kitos „politinės problemos“. Italų apžvalgininkas vatikanistas Andrea Tornieli savo 2011 metais publikuotame komentare „Susirinkimo nusišalinimas nuo komunizmo“, nurodo 2007-aisiais publikuotą žinomo prancūzų publicisto Žano Madirono knygą „Meco susitarimas“, kurioje, remiantis įvairiais šaltiniais, kalbama apie neviešas Vatikano ir Maskvos patriarchato derybas dėl dalyvavimo Susirinkime klausimų. Prancūzijos šiauriniame Meco mieste, tarpininkaujant sovietų emisarui Sergejui Bolškovui ir Meco arkivyskupui Pauliui Jozefui Šmitui, 1962 metų rugpjūtį įvyko Maskvos patriarchato užsienio reikalų metropolito Nikodemo (vėliau archyvai patvirtino, kad jis buvo KGB agentas) ir Vatikano atstovo prancūzų kardinolo Eugenijaus Tisrano susitikimas, kuriame pasiektas žodinis susitarimas dėl Rusijos Stačiatikių Bažnyčios stebėtojų dalyvavimo Vatikano II Susirinkime sąlygų, tai yra, kad bus susilaikyta nuo komunizmo ir Sovietų Sąjungos kritikos.

Vėliau arkivyskupas spaudos konferencijoje patvirtino apie minėtąjį „incognito“ susitikimą ir kad Maskvos patriarchatas perėmė „oficialų kvietimą (į Vatikano II Susirinkimą) su sąlyga, kad jis turės nepolitinį pobūdį“. Taip iš Rusijos į 1962 metų spalį prasidėjusį Visuotinį Susirinkimą buvo pasiųsta du formalūs atstovai – vyresnysis kunigas Vitalijus Borovojus ir archimandritas Vladimiras Kotliakovas, kurie net neturėjo vyskupo titulo. Džiaugdamasis Kremliaus sąlygų išpildymu Prancūzijos komunistų periodinis leidinys „Nouvelle France“ 1963 metų sausio numeryje rašė, kad „pasaulinė komunizmo sistema“ pasiekė tokį „neginčijamą pranašumą“, jog netgi Katalikų Bažnyčios vadovybė „nebegali paprasčiausiai užsiimti įžūliu antikomunizmu. Todėl vesdama dialogą su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia ji įsipareigojo, kad Vatikano II Susirinkime nebus tiesioginių išpuolių prieš komunistinę santvarką“. Kiek vėliau, 1963 metų vasarį, netgi Prancūzijos katalikų laikraštis „La Croix“ savo skaitytojus irgi informavo, kad Maskvos patriarchatui duotos žodinės garantijos dėl Susirinkimo „neopolitinio pobūdžio“. Tokio susitarimo ir pažadų buvimą patvirtino ir konstitucijos „Gaudium et Spes“ redakcinės komisijos sekretorius vokiečių teologas Bernardas Haringas, kuris žurnalistams sakė: „Aš tikrai žinau, kad popiežius Jonas XXIII pažadėjo Maskvos valdžiai, jog Susirinkimas nepaskelbs jokio komunizmo pasmerkimo, kad jame galėtų dalyvauti Rusijos Stačiatikių Bažnyčios stebėtojai“.

 

Politinio neutralumo siekis

 

Laikantis to susitarimo, nors Vatikano II Susirinkimo metu buvo siūloma į atskirus dokumentus įtraukti marksistinio socializmo ir komunizmo nusikaltimų kritiką bei išreikšti solidarumą už „geležinės uždangos“ kenčiantiems krikščionims, bet į tokius dalyvių grupių siūlymus ir peticijas atsižvelgta nebuvo. Štai Susirinkimo pradžioje, skelbiant „Kreipimąsi į pasaulį“ dėl visuotinės taikos, už šį dokumentą balsavo 2439 dalyviai, o „prieš“ – 15. Tie prieštaravusieji buvo Susirinkime dalyvavę išeivijos ukrainiečių rytų katalikų vyskupai (daugiausia iš Kanados ir Jungtinių Valstijų), kurie siūlė į šį dokumentą įtraukti aiškų teiginį dėl solidarumo „tylos Bažnyčiai“ – komunistų persekiojamiems vyskupams ir kunigams – „meldžiant Kristų, mūsų Viešpatį, kad Jis sutrumpintų šį išbandymų laiką“. Beje, ukrainiečių vyskupai reiškė protestą ir dėl Maskvos patriarchato, bendradarbiavusio su „ateistine valdžia“, delegatų dalyvavimo Susirinkime. Jie priminė, kad po Antrojo pasaulinio karo tuometinio diktatoriaus Josifo Stalino nurodymu Rusijos Stačiatikių bažnyčia perėmė milijonų Ukrainos katalikų bažnytinę jurisdikciją, taip „prieštaraujant dieviškajai ir žmogiškajai teisei“ buvo eliminuota ukrainiečių Rytų Katalikų Bažnyčia.

Išankstinė nuostata dėl Vatikano II Susirinkimo „politinio neutralumo“ ypač atsiskleidė, kai 1963 ir 1965 metų sesijose buvo svarstomas konstitucijos „Apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje“ projektas. Pradžioje tarptautinė 70 Susirinkimo tėvų grupė, vadovaujama Nankino (Kinija) arkivyskupo Pauliaus Ju Pino, pasiūlė išplėsti minėtos konstitucijos „Gaudium et Spes“ skyrių, skirtą ateizmui, nurodydama, kad būtent komunizmo ideologija išreiškia „karingiausią ateizmą bei šiurkščiausią materializmą“, kuriam būtina priešintis ginant tiesą. Anot arkivyskupo P. Ju Pino, tai būtina pabrėžti svarbiame Susirinkimo dokumente, kad „būtų patenkinti lūkesčiai tų tautų, kurios „kenčia komunizmo jungą ir patiria neapsakomą liūdesį dėl šio neteisingumo“.

Neįtraukus šio siūlymo ir 1965 metų gruodžio pradžioje bendrojoje Susirinkimo sesijoje svarstant galutinę konstitucijos „Gaudium et Spes“ redakciją jau daugiau kaip 400 Susirinkimo tėvų grupė, atstovaujanti 86 šalims ir vadovaujama brazilo arkivyskupo Proenso Sigo bei prancūzų arkivyskupo Marselio Lefebvro, pateikė dar vieną peticiją dėl formalaus komunizmo pasmerkimo. Šiame pareiškime primenama, kad visais amžiais Visuotiniai Bažnyčios Susirinkimai pasmerkdavo klaidas bei erezijas, o komunizmas yra pavojingiausia ateizmo apraiška, „visų erezijų samplaika“. Šio blogio nutylėjimas gali diskredituoti Bažnyčios mokymą, prieštaraujantį tam, ką ankstesni popiežiai yra kalbėję ir rašę prieš komunizmą, o komunistų režimą kenčiantys žmonės kaltintų Bažnyčią dėl oportunizmo (prisitaikėliškumo) ir neteisingo liudijimo. Grupės Susirinkimo tėvų peticijoje pabrėžta, kad toks nutylėjimas galėtų ne tik kelti painiavą tarp tikinčiųjų, tačiau būtų palankus ir pačiai komunizmo propagandai, „kuri išnaudos kiekvieną progą šį Susirinkimo nutylėjimą interpretuodama savo naudai“. Tačiau šis pareiškimas, apie kurio buvimą žinojo praktiškai kiekvienas Susirinkimo dalyvis, taip ir nepasiekė jungtinės komisijos, kuri redagavo paskutiniąją konstituciją. Toks užblokavimas, anot knygos „Il Concilio Vaticano II – Una storia mai scritta“ („Neatpasakota Vatikano II Susirinkimo istorija“) autoriaus italo istoriko Roberto de Matejo, „sukėlė didžiulį skandalą“. Jo manymu, „Susirinkimo nutylėjimas apie komunizmą buvo iš tikrųjų įspūdingas to istorinio susitikimo praleidimas“.

Amerikiečių tarptautinio bažnytinio gyvenimo apžvalgininkas Edvardas Pentinas gruodžio 10 dieną portale „The Catholic World Report“ patalpintame straipsnyje „Kodėl Vatikano II Susirinkimas ignoravo komunizmą“, nurodo ir kitą istoriko R. Matejo pastabą, kad jeigu Susirinkimas būtų be užuolankų pasmerkęs komunizmą, tai būtų pagreitinę jo žlugimą. „Įvyko priešingai, ir Vatikano „Ostpolitik“ tik prailgino realaus socializmo išlikimą Rytų bloko šalyse dar dvidešimčiai metų, suteikdama atramą į krizę vis labiau grimzdusiems komunistiniams režimams“. Ypač svarbu, jog negebėjimas įvardyti komunizmo, kaip „blogio ideologijos“, aukščiausiu Visuotinio Susirinkimo lygmeniu neužkirto kelio socialistinių nuostatų plėtotei pačios Bažnyčios viduje. Tai patvirtino ir vadinamosios marksistinės „išlaisvinimo teologijos“ atsiradimas Lotynų Amerikoje. Pagaliau reikiamai nepažabota ateistinio komunizmo ideologija daug prisidėjo prie dabartinio perdėtai sekuliarizuoto „pasaulio be Dievo“ susiformavimo, kurio ir siekė marksizmo bendrininkai.

 

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis „XXI amžius“, 2012 12 21

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Design by Joomla