ATGAILOS PSALMAI
RAŽIAUSI posmai po evangelijų yra tie, kuriuos prieš tris tūkstančius metų parašė Dievo įkvėptas pranašas ir karalius Dovydas. Tuos psalmų posmus kasdieną valandų maldose kalba kunigai. Juos gieda keletą kartų per dieną daugelis vienuolių. Jų žodžiai tikinčiųjų lūpose ir Bažnyčios chore, gali sakyti, nenutyla nei vieną minutę.
Nenutyla ir tie septyni psalmai, gimę iš giliai pajaustos žmogaus menkystės ir įkvėpto pasitikėjimo Dievo gailestingumu. Tikintieji juos vartoja eidami išpažinties didesniam savo gailesčiui pažadinti. Kunigas kartais įpareigoja kalbėti po išpažinties atgailai atlikti. Bet jie tinka visuomet, kada žmogus nori savo dvasią nukreipti nuo žmogiškos menkystės j dieviškąją didybę ir gerumą.
Iš septynių atgailos psalmų čia duodami du, labiausiai žinomi ir gal artimiausi dabarties žmogui — tai Pasigailėk manęs (Miserere mei) ir Iš gilybės šaukiuosi (De profundis).
DOVYDO PSALMAI
PASIGAILĖK MANĘS, DIEVE!
Miserere mei
Pasigailėk manęs, Dieve, dėl savo gailestingumo; dėl savo pasigailėjimų daugybės išdildyk mano neteisybę.
Visai nuplauk mane nuo mano kaltės ir apvalyk mane nuo mano nuodėmės.
Nes aš pažįstu savo neteisybę, ir mano nuodėmė yra nuolat mano akyse.
Tau vienam aš nusidėjau ir padariau, kas yra pikta tavo akivaizdoje,
Kad tu pasirodytumei teisus savo nutarimu, tiesus savo teisme.
Štai aš esu gimęs kaltėje, ir nuodėmėje pradėjo mane mano motina.
Štai tu gėriesi širdies atvirumu, ir širdies gilumoje tu mokai mane išminties.
Apšlakstyk mane isopu, ir būsiu apvalytas; plauk mane, ir pasidarysiu baltesnis už sniegą.
Leisk man išgirsti džiaugsmą ir linksmybę, tedžiūgauja kaulai, kuriuos sutrupinai.
Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir išdildyk visas mano kaltes.
Sutverk manyje, Dieve, nesuteptą širdį ir atnaujink manyje stiprią dvasią.
Neatmesk manęs nuo savo veido ir neatimk iš manęs savo šventos dvasios.
Grąžink man savo gelbstintį džiaugsmą ir noringa dvasia sustiprink mane.
Aš mokysiu nedoruosius tavo kelių, ir nusidėjėliai gręšis į tave.
Išlaisvink mane nuo kraujo bausmės, Dieve, mano gelbėtojau, Dieve: tedžiūgauja mano liežuvis dėl tavo teisybės.
Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs tavo šlovę.
Nes tu nesigėri auka, ir deginamųjų aukų, jei duočiau, tu nepriimtum.
Mano auka, Dieve, yra sutrinta dvasia; sutrintos ir nužemintos širdies, Dieve, tu nepaniekinsi.
Viešpatie, būdamas geras Sionui, suteik malonę, kad būtų atstatomos Jeruzalės sienos.
Tuomet tu priimsi teisėtas aukas, dovanas ir deginamąsias atnašas... (Ps. 50).
IŠ GILYBES ŠAUKIUOS!
De profundis
Iš gilybės šaukiuos į tave, Viešpatie. Viešpatie, išgirsk mano balsą.
Tegul tavo ausys kreipia dėmesį į mano maldavimo balsą.
Jei tu laikysi nusikaltimus atmintyje, Viešpatie, Viešpatie, kas išlaikys?
Bet tu nuodėmes dovanoji, kad tau būtų tarnaujama su pagarba.
Aš turiu vilties Viešpatyje, mano siela remia savo viltį jo žodžiu;
Laukia mano siela Viešpaties labiau kaip panaktiniai aušros.
Labiau kaip panaktiniai aušros telaukia Izraelis Viešpaties.
Nes Viešpatyje yra pasigailėjimas, ir gausingas yra jame atvadavimas:
Ir jis išvaduos Izraelį iš visų jo neteisybių. (Ps. 129)
ATGAILOS RAUDOS
LASINIAI atgailos psalmai, sukurti karaliaus Dovydo, įkvėpė ne vieną mistiką, rašytoją, poetą kurti panašius posmus. Tris tokius kūrinius čia pateikiame iš viduramžių, rašytus Fr. Petrarkos.
NUPLAUK MANO PURVĄ
Noriu atgauti prarastą viltį ir iš šių tamsumų vėl pakelti savo akis į dangų.
Mano Globėjau, kurs esi galingas, išgelbėk mane iš pražūties!
Savyje aš pražuvęs, bet tavyje — mano gyvenimas ir amžinas išganymas.
Tu įsakai mirčiai, tu suteiki gyvenimą, sukurdamas jį iš naujo; tu teiki malonę tikėtis geresnio.
Bėgu nuo to, kas taip baisu! Mano nuodėmės pernelyg didelės, bet, Viešpatie, tavo gailestingumas be ribos.
Nusidėjau aš, nelaimingas, ir blogis manyje sekė blogį. Pasidariau pats sau pikčiausias priešas.
Tačiau vienas lašas, vienas šventojo kraujo lašelis nuplaus mano purvą.
Ir iš kurgi man gali ateiti išgelbėjimas ? Prisiliesiu uolos, Viešpatie, ir ištrykš šaltinis iš kieto kaip deimantas akmens.
Tyras šaltini, trykšk ir nuplauk purvo klaną, kuriame laukinis šernas be paliovos rausiasi.
Tebūna išdildytos senosios dėmės, kad tau patiktų apsigyventi manyje, kuris lig šiol tau taip nepatikau!
NEŠK RAMYBĘ SIELAI
Pasigailėk, Viešpatie, mano kančios! Per daug, jau per daug sielvartavau ir suvytau, vargšas, nuo savo nuodėmių.
Ir kas gi lieka prislėgtajam? Be naudos praleidau savo laiką ir savo gyvenimą skyriau tuščiam rūpesčiui.
Mirtis stovi prieš mano akis, ir regiu paskutinę buveinę — karstą.
Kaip ilgai mano dienos apgaudinėjo mane rytdienos viltimis! Kada gi vėl grįšiu pas tave?
Nešk ramybę mano sielos audroms ir sulaikyk manyje nerimo potvynį! Mano širdin skaidrų patarimą siųsk ir padaryk galą mano vargams!
Dar prieš saulėleidį vesk mane į savo kelius, nes jau atėjo vakaras, o naktis yra vagių draugė.
Jeigu nepakanka mane pašaukti, priversk, jei tau patinka, kad ateičiau. Tik neleisk man pražūti!
Atmink, Viešpatie, mane ir pasigailėk! Ateik pagalbon, nes tik tu vienas pažįsti mano skurdą.
LEISK IŠVYSTI TAVE
Mano išganyme, Jėzau Kristau! Kaip galėčiau palenkti tavo gailestingumą savo žmogiškam vargui!
Padėk nelaimingajam savo malone ir išklausyk meldimo! Bent mano žemės kelionės slenkstyje leisk tau patikti, ir mano žingsnius kreipk j amžinosios laimės kelią.
Pagalbos meldžiu savo atsiskyrimo dienai. Dieve, neprisimink tada mano nuodėmių ir sielai, kuri tars sudiev varganam pasauliui, leisk išvysti tave!
Pasigailėjimo šaltini, argi tu eisi į teismą su savo tarnu! Mano reikalas juk tavo rankų gailestingumo malonėje.
Pridenk teismo dieną mano silpnumą, kad siela, tavo rankų kūrinys, neįpultų į priešo vergiją.
Esi mano pasigailėjimas, o Dieve! Tu mane išgelbėsi!78
TREMTIES PSALMAI
ABIAUSIAI artimi ir giliausiai mus paliečią yra tie psalminiai posmai, kuriuos tremties ir nežinios dienose sukūrė mūsų pačių rašytojai. Iš jų trys, kurie čia parinkti, yra taip brandūs religiniu pergyvenimu, kad verti kartoti kaip maldos.
Kas mūsų skausmą beišgirs, jei tu, Viešpatie, žiūrėsi mūsų neteisybių ir šių bandymų dienų nesutrumpinsi?
Kas parems gale lauko pasvirusį Rūpintojėlį, jei tu šiandien neparemsi mūsų savo galybe?
Kas padės iš pavenčių laukinių ramunių puokštę prie šv. Jono, jei mūsų maldos bus atidėtos?
Kas vėlinių vakarą uždegs žvakutę ties kario kryžiumi, jei tu savo galybe nesu-tirpdysi kietumo širdžių, kurios skiria mus nuo gimtinės sodybų?
Kas Didįjį Vakarą giedos pilna krūtine raudančių angelų giesmę ir dar didesnį Rytą su ašarom “Linksma diena”, jei tremtinių aimanas tegirdės ledinės Alpės ar Sibiro tundros ?
Kas minės patį tavo Prisikėlimą, jei mes iš savo nupuolimo nebūsim tavo rankos pakelti?
Kas neš sesučių austas baltas Devintinių vėliavas, jei mes neiškelsim senolių teisybės ir padėkos vėliavos ?
Kas vyks iš Nemuno ir Neries krantų į Kristaus Kelio Kalvariją ir Aušros Vartuose suklups, jei mes liksime keturių vėjų išsklaidyti po visą pasaulį!
Kas trauks būriais karštą dieną Nevėžio ar Šešupės pakrantėm į šv. Oną, jei mes vergų vilkstinėm traukiam per svetimus tyrus?
Kas suklaups ant kelių, kai Pakylėjimo varpas sekmadienį sugaus, jei mūsų vargo
sūnūs suklups po svetimos rankos uždėta našta?79
ĮPRASMINK MŪSŲ ŽYGIUS
O Dieve, tu mus ištrėmei, kad mes budriau budėtume tavyje. Sukūrei laužus iš rąstų, kuriuos tėvai į šventorių sienas sukrovė.
Liepsnoje mes šildėme rankas ir veidus, o aplink mus tėvų vėlės stovėjo.
Į liepsną krito šviesios peteliškės ir tie, kurie iš skausmo pamišo.
O svetimos vėliavos su plaktais ir pjautuvais žengė per šventąją mūsų žemę.
Ir ašaros be prasmės tirpo ir temdė likimo kelionę.
O Dieve, kuris tautai uždėjai erškėčių vainiką, įprasmink mūsų žygius!
O Dieve, kurs vedi per kacetus, per pinkles, svetimų panieką ir kerštą, įprasmink mūsų žygius!
O Dieve, kurs klajūnų pelenais svečias kapines papildai, įprasmink mūsų žygius !80
MALDA
Viešpatie, grąžink mus į tėviškę, kaip grąžini kiekvieną pavasarį paukščių būrius iš tolimųjų dausų.
Parvesk mūsų tremtinius į gimtąją pastogę, kaip vedi išvargusį karavaną per smėlio ir karščio tyrumas.
Sugrąžink mus į Baltojo Žirgo šalį, kur mūsų protėviai kalnelius kryžių prismaigstė, kaip grąžini kasmet sodų ir pievų kvepėjimą.
Parvesk mus į šalį rūtų ir Rūpintojėlių, kaip parvedi į uostą tamsią naktį iš rūstaus vandenyno silpnutį laivelį.
Surink mus benamius iš tolimųjų Rytų ir svetimųjų Vakarų, kaip surenki kalnų ir pievų upelius į plačiuosius okeanus.
Grąžink mūsų kankinius ir belaisvius į Nemuno šalį, kaip kitados grąžinai Izraelį iš Babilono ir Egipto nelaisvės namų.
Apsaugok pasilikusias senas močiutes, kaip saugai kiekvieną drugelį ir bitę nuo audros debesies.
Tenurimsta mūsų širdis Aušros Vartų papėdėj, kaip rimsta nuo tavo rankos įsisiūbavę vandenys.
Pasigailėk mūsų kūdikių ir parvesk juos į šiaudines pastoges, kaip kiekvieną vakarą parvedi paukštelį į gimtąjį lizdą.
Nuimk nuo mūsų tą kietą bandymą, kurį mes paklusniai nešame, kaip jį kad nuėmei savo tarnui Abraomui.
Atleisk mūsų tautos kaltes ir savo gailestingumo vardu nebausk jos vaikų trėmimu, didis ir vienintelis Viešpatie!79
GRAUDŪS VERKSMAI
RAUDŪS Verksmai yra dramatizuotas Kristaus kančios apmąstymas. Visa bažnyčia gieda įžanginę giesmę “Pro graudžius verksmus” (nuo to ir pats šio apmąstymo vardas). Toliau kunigas skelbia temą ir skaito mąstymo intenciją. Šią temą vysto giesmė vadinama mąstymu, kurią gieda visi žmonės. “Sielos Raudoj” žmonės ir kunigas pasidalija: kunigas gieda — plėtoja Kristaus kančios vaizdą, o žmonės, reikšdami užuojautą, kartoja tą patį refreną “O Jėzau mieliausias!” Po to visa bažnyčia gieda garbės himną “Garbė tau, Jėzau, šlovė tau, Kristau! Toliau patys žmonės pasidalija į du chorus — vyry ir moterų, — kurie gieda “Sielos kalbą”. Vyrų choras, vaizduojąs Bažnyčią, stato klausimus Marijai, o moterų choras Marijos vardu atsakinėja. Paskutinę pastraipą gieda visi kartu. Pagaliau vėl visi gieda baigiamąją pastraipą “Kurs kentėjai” (tris kartus).
Graudžių Verksmų kilmė dar neištirta. Viena aišku, kad ji siekia baroko laikus, kai jėzuitai plačiu mastu dramatizavo įvairius Kristaus gyvenimo įvykius. Šių bandymų darė ir Lietuvos jėzuitai visose savo mokyklose, o ypač Vilniaus akademijoje. Galimas dalykas, kad vienas tų sudramintų Kristaus kančios vaizdų buvo pritaikytas liturginiam vartojimui ir iš Vilniaus pasisavintas lenkų, o vėliau vėl grįžęs į Lietuvą.
Lietuvoj Graudūs Verksmai buvo giedami beveik kiekvienoj parapijoj, kaip būtina gavėnios pamaldų dalis. Šios pamaldos vykdavo sekmadienio popiečiais arba vakarais prie išstatyto Švenč. Sakramento. Gale dar būdavo pamokslas apie Kristaus kančią ir palaiminimas Švenč. Sakramentu.
Ši graži religinė praktika Lietuvoj išplito nuo 19 amžiaus vidurio. Pirmąjį Graudžių Verksmų lietuvišką tekstą parūpino marijonas kun. Eliziejus Miliauskas. Toliau jį tobulino vysk. Antanas Baronas - Baranauskas ir naujai taisė prel. Juozas Laukaitis. Pastarasis tekstas taip pat vietomis taisytas.
Graudūs Verksmai turi tris dalis. Pirmoje giedama Kristaus kančia nuo Alyvų darželio ligi teismo, antroje — nuo teismo ligi erškėčiais vainikavimo, trečioje — nuo vainikavimo ligi mirties ant kryžiaus. Paprastai vienam kartui giedama tik viena dalis su pakartojama pradžios giesme “Pro graudžius verksmus” ir pabaigos — “Miršta ant kryžiaus”.
PRADŽIA
PRO graudžius verksmus giedokim,
Jėzaus kančią apraudokim. *
Gailios ašaros riedėkit,
Kietos širdys suminkštėkit. *
Liūdinti gamta nerimsta,
Kad ant kryžiaus Jėzus miršta. *
Saulė temsta, uolos skyla,
Žemė dreba, audros kyla. *
Uždanga bažnyčios plyšta,
Iš kapų velionys grįžta. *
Angelai šventi nuliūdę,
Ašarom gailiom paplūdę. *
Ko gamta pasibaisėjo?
Ko taip žemė sudrebėjo ? *
Jėzaus kančią ji pajuto,
Iš užuojautos sukruto. *
Jėzau, teikis mum padėti,
Dar karščiau tave mylėti. *
Duok per tavo kančią, mirtį,
Daug malonių mums patirti. *
Nuodėmėtas mūsų sielas
Nuvalyk, o Jėzau mielas. *
* 2 kartus
PIRMOJI DALIS
INTENCIJA
Pirmojoje Graudžių Verksmų dalyje mąstysim, ką Jėzus yra iškentėjęs nuo savo maldos Alyvų darželyje ligi neteisingo įskundimo teisme.
Visus dieviškojo Mokytojo pajuokimus, šmeižimus ir niekinimus, visas jo sielos kančias aukokime dangaus Tėvui už katalikų Bažnyčią, už jos vyriausiąjį ganytoją šv. Tėvą, už kunigus ir vienuolius. Melskime, kad grįžtų prie Dievo netikintieji ir apsileidusieji, ypač mūsų tautos vaikai tėvynėje ir svetur.
Viešpatie, teateinie tavo karalystė į mūsų brangiąją Lietuvą!
MĄSTYMAS
Jausmai skaudžiausi širdį man slopina,
Kad Jėzus kenčia, baisiai jį kankina:
Darželyj klūpo, krauju prakaituoja,
Alpsta, dejuoja.
Pikti kareiviai riša jį, kamuoja,
Nedoras Judas Viešpatį bučiuoja.
Geriausias Jėzus priešams dovanoja,
Meile liepsnoja.
Muša ir stumdo jį minia nelemta,
Nori kantrybę pamatyt išsemtą.
Galybių Viešpats niekinamas myli,
Kenčia ir tyli.
Išblyškęs veidas jam krauju patvinsta,
Ranka šarvuota ištiktas aptinsta.
Mieliausias Jėzus sunkiai atsidūsta,
Gailiai nuliūsta.
Tegu man sielą ašaros nuplauja,
Kad ligi šiolei nusidėt neliauju.
O gaila, gaila, kad dėl manęs kenčia
Jėzus tą kančią!
Tesie tau garbė, Jėzau meilingiausias,
Už tavo vargus, už kančias baisiausias,
Kurias iš meilės noromis kentėjai,
Mus numylėjai.
SIELOS RAUDA
Jėzau, piktų žmonių jieškotas nužudyti,
Avinėli nekalčiausias,
O Jėzau mieliausias!
Už tris dešimtis sidabrinių žydams parduotas,
Dieve augščiausias,
0 Jėzau mieliausias!
Mirties baimės sunkiai prislėgtas ir nuliūdęs,
Viešpatie maloniausias,
O Jėzau mieliausias!
Meldiesi, krauju prakaituodamas ir alpdamas,
Galybių Dieve stipriausias,
O Jėzau mieliausias!
Apgaulingai Judo bučiuotas miniai išduoti,
Dieve geriausias,
O Jėzau mieliausias!
Nuožmių kareivių surištas storom virvėm,
Viešpatie maloniausias,
O Jėzau mieliausias!
Įsiutusios minios prieš teismą suniekintas,
Dieve teisingiausias,
O Jėzau mieliausias!
Sunkia ranka Malkaus per veidą muštas,
Viešpatie galingiausias,
O Jėzau mieliausias!
Neteisingai dviejų liudininkų pakaltintas,
Dieve geriausias,
O Jėzau mieliausias!
Garbė tau Jėzau! šlovė tau Kristau!
Mus numylėjęs, už mus kentėjęs.
Tu garbingiausias! Tu šlovingiausias,
Dieve meilingiausias!
SIELOS KALBA
Ai man Motinai gailingai,
Mano širdžiai sopulingai,
Pervertai kalaviju! *
Kodėl, Motina mieloji,
Susirūpinus vaitoji,
Kas gi gelia širdį tau ? *
Kam čia klausti! Didis skausmas,
Gailesčio, liūdnumo jausmas,
Širdį spaudžia, varsto man! *
Tavo veidas ko išblyškęs,
Ko jis ašarom aptryškęs?
Ko taip, Motina, verki? *
Kaip neverkti Matau vos gyvą
Jėzų daržely Alyvų,
Prakaituojantį krauju. *
Ai, Marija sopulinga,
Meilės man tegu nestinga,
Noriu verkti su tavim. *
Kurs kentėjai už mus kaltus,
Jėzau Kristau, Viešpatie mūsų,
Pasigailėk mūsų, pasigailėk mūsų!
* 2 kartus
ANTROJI DALIS
INTENCIJA
Antroje Graudžių Verskmų dalyje mąstysime, ką Jėzus yra iškentėjęs nuo neteisingo įskundimo teisme ligi skaudaus vainikavimo erškėčiais.
Visas dieviškojo Mokytojo žaizdas, visus jo niekinimus, šmeižimus ir pajuokimus, visas jo sielos kančias aukokime dangaus Tėvui už krikščioniją. Melskime, kad krikščionių pasaulio tautos, valstybės ir luomai gyventų vienybėje, kad gerasis Dievas atleistų visas jų, ypač mūsų tautos ir jos vaikų nuodėmes ir bausmes už jas.
Dieve, būk gailestingas visai žmonijai, ypač mūsų kenčiančiai tautai!
MĄSTYMAS
Stebėkis, siela, kaip Dievas mylėjo,
Kaip jis dėl tavęs Sūnaus negailėjo.
Nors daug didesnės, nei minios žiaurybės,
Tavo kaltybės.
Meluoja, šmeižia, skundžia Atpirkėją,
Pasaulio Viešpats stovi prieš teisėją;
Baltais drabužiais velka jį, lyg kvailį,
Nieks jo negaili.
Prie stulpo riša, rykštėm Jėzų plaka,
Iš viso kūno šventas kraujas teka.
Kas kaltas, žmogau, kad taip kančios žiaurios ?
Nuodėmės bjaurios.
Raudonais rūbais puošia lyg didiką,
Užspaudžia galvai erškėčių vainiką.
Karalium Jėzų tyčiodamies skelbia,
Žemina garbę.
Tegu man sielą ašaros nuplauja,
Kad iki šiolei nusidėt neliauju.
Oi gaila, gaila, kad dėl manęs kenčia
Jėzus tą kančią!
Tesie tau garbė, Jėzau meilingiausias,
Už tavo vargus, už kančias baisiausias,
Kurias iš meilės noromis kentėjai,
Mus numylėjai.
SIELOS RAUDA
Jėzau, mirties vertu lyg latras apkaltintas,
Avinėli nekalčiausias,
O Jėzau mieliausias!
Piktų kankintojų į veidą spjaudytas,
Dieve geriausias,
O Jėzau mieliausias!
Piloto teisman lyg nusikaltėlis atvilktas,
Viešpatie teisingiausias,
0 Jėzau mieliausias!
Išdidaus Erodo ir jo dvariškių išjuoktas,
Dieve kantriausias,
0 Jėzau mieliausias!
Baltais drabužiais lyg juokui aprengtas,
Dieve išmintingiausias,
O Jėzau mieliausias!
Be gailestingumo prie stulpo rykštėmis plaktas,
Viešpatie gailestingiausias,
0 Jėzau mieliausias!
Dygiais erškėčiais nežmoniškai vainikuotas,
Dieve geriausias,
O Jėzau mieliausias!
Raudonu rūbu, lyg karalius, tyčia papuoštas,
Viešpatie galingiausias,
O Jėzau mieliausias!
GARBĖ tau Jėzau! Šlovė tau Kristau!
Mus numylėjęs, už mus kentėjęs.
Tu garbingiausias! Tu šlovingiausias,
Dieve, meilingiausias!
SIELOS KALBA
Ai, man siela verkia, seka;
Kai prie stulpo rykštėm plaka
Mano Sūnų taip skaudžiai! *
Leisk man, Motina, kentėti,
Jėzaus kančią pamylėti,
Jo žaizdas turėt širdy. *
Jėzų, ai, regiu be žado;
Jam erškėčiai galvą bado,
Mano Sūnų kas užjaus! *
Dėk, Marija, Jėzaus skausmą,
Į kiekvieną mano jausmą,
Leisk man verkti su tavim. *
Ai, man širdį spaudžia, gelia,
Jėzus sunkų kryžių kelia;
Kaip man Sūnų pavaduot ? *
O Marija sopulinga,
Meilės man tegu nestinga
Kryžiui nešti su tavim. *
Kurs kentėjai už mus kaltus,
Jėzau Kristau, Viešpatie mūsų,
Pasigailėk mūsų, pasigailėk mūsų!
TREČIOJI DALIS
INTENCIJA
Trečiojoj Graudžių Verksmų dalyje mąstysime, ką Jėzus yra iškentėjęs nuo skaudaus vainikavimo erškėčiais ligi savo kruvinos mirties ant Kalvarijos kalno.
Visas dieviškojo Mokytojo žaizdas, visus jo išniekinimus ir pajuokimus, visas sielos kančias aukokim dangaus Tėvui už savo geradarius, o ypač už savo tautos darbuotojus. Melskime, kad jiems nepritrūktų išminties, kantrybės, meilės, pasiaukojimo, ir už tuos, kurie mirė Sibire ar kituose tremties užkampiuose, o taip pat už tuos savo tautiečius, kurie palūžo, stovėdami mūsų tautinių ir religinių idealų sargyboje. Tegu brangiausias dieviškojo Išganytojo kraujas gesina jų skaistyklos kančias ir nuveda juos į amžinąsias dangaus buveines.
MĄSTYMAS
Kur tavo meilė, atšalusi siela,
Kodėl tau Dievas mylėti nemiela ?
Karščiausia meile Jėzus tau liepsnoja,
Tave globoja.
Nuostabi meilė prie mirties jj veda
Ir gėdos medį ant pečių jam deda.
Po kryžium Jėzus alpdamas svyruoja,
Puola, dejuoja.
Kareivių klauso, norom gula, klojas,
Patsai ištiesia ir rankas ir kojas.
Vinim prikaltas gyvybės Davėjas
Ir Atpirkėjas!
Ai, kryžiau mielas, mum nuleisk ant rankų
Švenčiausią Kūną mielą mum ir brangų.
Mes jį garbingai laidosim, vaitosim,
Gailiai raudokim.
Tegu man sielą ašaros nuplauja,
Kad ligi šiolei nusidėt neliauju.
Oi gaila, gaila, kad dėl manęs kenčia,
Jėzus tą kančią.
Tesie tau garbė, Jėzau meilingiausias,
Už Tavo vargus, už kančias baisiausias,
Kurias iš meilės noromis kentėjai,
Mus numylėjai.
SIELOS RAUDA
Jėzau, lyg piktadaris su latrais sulygintas,
Avinėli nekalčiausias,
O Jėzau mieliausias!
Ant kryžiaus nužudyti Piloto nuteistas,
Dieve gailestingiausias,
O Jėzau mieliausias!
Kryžiaus kelyje į Kalvariją išvargintas,
Dieve geriausias,
O Jėzau mieliausias!
Stambiomis vinimis prie kryžiaus prikaltas,
Dieve kantriausias,
O Jėzau mieliausias!
Tarp dviejų latrų kybodamas, visų apleistas,
Dieve gailestingiausias,
O Jėzau mieliausias!
Nedoro latro bartas ir išjuoktas,
Viešpatie maloniausias,
O Jėzau mieliausias!
Actu ir tulžimi, ištroškęs, pagirdytas,
Dieve duosniausias,
O Jėzau mieliausias!
Į Tėvo rankas atiduodamas dvasią, numiręs,
Viešpatie galingiausias,
O Jėzau mieliausias!
Nuo kryžiaus nuimtas ir uoloje palaidotas
Dieve geriausias,
O Jėzau mieliausias!
Garbė tau Jėzau! Šlovė tau Kristau!
Mus numylėjęs, už mus kentėjęs.
Tu garbingiausias! Tu šlovingiausias,
Dieve meilingiausias!
SIELOS KALBA
Ai, man Motinai gailingai,
Kai po kryžiumi verksmingai,
širdį gelia sopuliai.
Leisk man, Motina, liūdėti,
Jėzaus kryžių pamylėti,
Verkt už nuodėmes karčiai. *
Ai, Sūnus man miršta mielas,
Kad žmonių atpirktų sielas,
Mirštu tad ir aš su juo. *
Leįsk man, Motina, vaitoti,
Jėzaus mirtį apraudoti,
Trokštu mirti su tavim. *
Jėzus meiliai dar prabyla,
Lenkia galvą ir nutyla,
Motiną palieka mums. *
O Marija, Jėzaus mirtį
Leisk mum garbint, nesiskirti
Su tavimi amžinai. *
Kurs kentėjai už mus kaltus,
Jėzau Kristau, Viešpatie mūsų,
Pasigailėk mūsų, pasigailėk mūsų!
MIRŠTA ANT KRYŽIAUS
Miršta ant kryžiaus, žmogau, Dievas tavo,
Ko gi neraudi už kaltes tu savo ?
Stebėk, kokias jam kartybes
Neša tavosios blogybės.
Sveikos jo kūne vietos nebeliko,
Galva sužeista erškėčių vainiko.
Teka, lyg šaltinis naujas —
Trykšta jo švenčiausias kraujas.
Mirdamas rodo jis kaltiems malonę.
Malda pabaigia kruviną kelionę.
Ar tu Jėzaus meilę junti ?
Ar iš kalčių bent atbundi ?
Visas pasaulis rauda, Dievo gailis,
Marijos širdį varsto skausmo peilis.
Aš tik vienas bepalieku,
Kaltes vis laikau lyg nieku.
Ak, Atpirkėjau, štai prie tavęs puolu
Keisk mano širdį kietesnę už uolą.
Kiek syk kryžių pamatysiu,
Gailesiu kaltes dildysiu.
KRYŽIAUS KELIAS
RYŽIAUS KELIAS yra viena seniausių maldos formų. Tai kelias, kurį pirmiausia praėjo mūsų Atpirkėjas. Juo dažnai ėjo jo Motina Marija. Ją sekė Jeruzalės moterys ir kiti krikščionys. Viduramžiais iš įvairių kraštų keliavo to švento kelio lankyti ir melstis atgailotojai ir šventkeleiviai.
Kai Šv. Žemė buvo užimta muzulmonų, krikščionys nebegalėjo jos lankyti. Tada Bažnyčia leido kryžiaus kelio stotis įrengti atskiruose kraštuose. Nuo 15 amžiaus jas turėjo jau visos katalikų bažnyčios.
Kryžiaus kelias nėra vieša ir privaloma Bažnyčios malda, kaip mišios ar valandų maldos (breviorius). Ji tik patariama ir labai giriama. Kodėl? Kryžiaus kelias yra Kristaus kančios kelias. O jo kančia yra centrinis mūsų atpirkimo aktas. Ši kančia buvo taip svarbi, kad pranašai ir evangelistai ją aprašė iki mažiausių aplinkybių. Ji užima labai svarbią vietą ir Bažnyčios apeigose. Kristaus kančia atnaujinama kiekvienose šv. mišiose.
Kas eina Kryžiaus kelią, tas įsijaučia į svarbiausią atpirkimo aktą, tas seka kenčiantį Kristų, mokosi iš jo kantrumo, aukos ir meilės.
Šią maldos formą Kristaus vietininkai — popiežiai teikėsi apdovanoti gausiomis malonėmis. Einantiems kryžiaus kelią jie teikia tokius pat atlaidus, kokie teikiami einantiems pačioje Jeruzalėje.
Čia pateikiamas tekstas originaliai sukurtas tremtyje, 1942 Berlyne.
PRIEŠ PRADEDANT
Viešpatie Jėzau Kristau, tu pirmas išėjai erškėčių ir kryžiaus kelią. Išėjai, kaip niekas kitas. Tavo kūną nuo galvos iki kojų dengė žaizdos...
Žinau, kartus ir kietas tavo kryžiaus kelias. Bet kaip tik dėl to, kad jis tavo, mane jis žavi ir traukia.
Kančia yra neišvengiama ir mano dalia. Kryžiaus keliu ir man lemta eiti.
Viešpatie, juk erškėčiai turi savo prasmę. Tu pašventei juos ir papuošei pražydusio kraujo rožėmis.
Leisk, Viešpatie, paragauti tavo kančios skonį. Duok pajusti tavo kelio meilės šilumą.
Pamokyk mane, Mokytojau, sekti tave kenčiantį.
Vaikšto Jėzus ir manęs neranda,
Neša Kryžių didelį ir sunkų,
Jam ant veido, jam ant kūno,
jam ant rankų randai,
Ir iš rankų kraujas sunkias,8
Prieš kiekvieną mąstymą
K. Garbiname tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname tave!
Ž. Jog per šventą savo kryžių atpirkai pasaulį.
Po kiekvieno mąstymo
Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui, arba bent 1 Tėve mūsų.
K. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, ž. Pasigailėk mūsų!
1. ŽMOGAUS TEISME
Viešpatie, tu stovi prieš žmogų teisėją. Tu teisiamas. Už ką? Norėjai jam gera, jį gydei, tiesei kaip sodininkas iškrypusi medelį. Štai už ką!
Žmogus nenori būti taisomas. Jis tave nuplaks, nuteis ir rankas nusiplaus.
Tokia žmogaus teisybė, Viešpatie! Jis už gerą atsilygins blogu, o tu ir jo blogį atpirksi savo gerumu. Tu kenčiantis Gerume, tu kenčianti Teisybe!
2. KRYŽIUS IŠ ŽMOGAUS RANKŲ
Argi šios rankos turėtų tau kryžių užkrauti, Viešpatie? Tavo paties sukurtos rankos! Ir jos nevirpa, prisiliesdamos nekaltų tavo pečių, kaip Judo lūpos tave bučiuodamos...
Tu neprieštarauji, Viešpatie? Ne. Priimi šią naštą — kantriai ir tyliai. Kaipgi kitaip tu jį pagydysi ? Kaip numaldysi šaukiančią jo kaltę?
3. PIRMĄ KARTĄ SUKLUPUS
Nuplaktas ir sumuštas, o dabar stumdomas ir tąsomas, Viešpatie, tu pradedi savo kelionę gatvėmis. Kiek maža beliko jėgų ir koks sunkus šis paniekos medis! Tu svyruoji jėgų netekęs, nejauti grindinio po kojų ir krenti ant grubių akmenų.
Minia suklykia, pasipila keiksmai, iškyla virš galvų lazdos. Žmogus jaudinasi. Jo pyktis skuba, o tavo kantrybė tokia rami !
Tu pakyli be dejonės. Be skundo pasiimi naštą ir vėl eini.
4. MOTINOS PAGUODA
Lyg spindulys nušvinta minioje tavo Motinos veidas. Prasiveržia arčiau ir tave susitinka. Nepanašus jis į save — skausmingas veidas ! Nepanašus ir tu, Viešpatie. Argi tokį ji tikėjosi tave sutikti ?
Ji neguodžia tavęs. Ne. Atėjo ne guosti, bet tavęs sekti, gerti su tavim skausmų taurę, būti tavo Kančios Motina.
Kas gali tave guosti, Viešpatie, kai tu eini atlikti savo aukos? Tave galima tik sekti...
5. TALKA IŠ PRIEVARTOS
Seka, tave, Viešpatie, ištisos minios. Visi seka tave iš tolo, ir nė vienas nenori prieiti arčiau, kad tau padėtų.
Žmogus purtosi savo naštos. Tik verčiamas, tik kareivių įsakomas Kirenietis paima iš tavęs kryžių.
Viešpatie, tu leisi jam pajusti, kaip saldi yra ši našta. Bent valandėlei tu leisi jam būti tavęs vertu ir vėl pasiimsi iš jo kančių medį. Kitaip tu nebūtum sakęs: “Kas neneša savo kryžiaus, nėra manęs vertas!”
6. VERONIKOS PASLAUGA
Išsiskiria iš minios Veronika. Prieina ir ištiesia tau drobulę, kad nuvalytum sau veidą. Gal ji troško matyti tave tokį, kaip anuomet — dievišką, spindintį, neapneštą purvais, neaptekusį krauju. Bet dabar tu, Viešpatie, labiau dieviškas nei bet kuomet. Tavo veidas spindi meile, kokios dar nieks nebuvo matęs.
Ir tu įamžinsi drobėje šį — kenčiantį, o ne aną savo veidą. Tu visuomet įamžini savo bruožus tuose, kurie šluosto kitų ašaras ir žaizdas.
7. ANTRĄ KARTĄ PARPUOLUS
Tavo žaizdos, Viešpatie, aštrėja. Kiekvienas žingsnis spaudžia tau širdį ir kaktą beria šaltu prakaitu. Ir tu vėl krinti ant uolos. Vėl nudažai savo krauju akmenis.
Minia vėl šaukia. Kareiviai vėl tave tąso. Žmogus nenori sustoti pusiaukelėj. Nenori ir tu, Viešpatie! Skubi atgauti kvapą, praveri akis, keliesi ir vėl eini. Kitam pirmo puolimo būtų gana, o tau ir antro bus permaža.
8. MOTERŲ AŠAROS
Jeruzalės dukros stovi pakelėj, seka tave akimis ir apsipila ašaromis. Joms gaila tavęs, nekaltojo. O kur kaltieji? Kur jų vaikai, broliai ir vyrai, kurie tave plakė, kryžių uždėjo, dabar tąso ir šaukia “greičiau ant kryžiaus!” Kodėl jos jų neverkia?
Ak, tos ašaros! Ir jos valytų kaltę, kaip tavo kraujas, jeigu lietųsi už tuos, kuriems jų reikia. O tau, Viešpatie, nereikia ašarų, nes tu neturi kaltės.
“Jeruzalės dukros, ne manęs verkite, o savęs ir savo vaikų!”
9. TREČIĄ KARTĄ PUOLANT
Vos keletas žingsnių ligi kalno viršūnės — stačių ir vingiuotų tako žingsnių! O tavo jėgos, Viešpatie, visai išseko. Atodūsiai gilėja ir dažnėja, ir ties vienu posūkiu sugniuždo tave kryžius.
Išgąstis numaudžia žmogų. Jis nenori, kad tu mirtum neįkopęs į viršūnę. Ne po kryžium, o ant kryžiaus jis laukia tavo paskutinės agonijos. Jis purto tave, plaka, kad tik greičiau pakiltum.
Tu pakyli tylus, bežadis — pasiryžęs žengti paskutinį žingsnį.
10. ŽMOGAUS APNUOGINTAS
Pagaliau tu jau Golgotos viršūnėje. Atėjai su kryžiumi. Į patį kryžių dar lieka įžengti — nedaug žingsnių, bet pačių skaudžiausių.
Žmogus skuba. Nuplėšia prilipusius prie žaizdų drabužius. Apnuogina tave lyg piktadarį. Tariasi galįs elgtis su tavim, kaip jam patinka.
O apnuogintoji Kančia, o apiplėštoji Meile, tu ir dabar neištari nė vieno skundo žodžio.
11. VINYS Į DIEVIŠKUS SĄNARIUS
Rankos, kurios glostė, laimino ir gydė — perkalamos. Ir kojos, kurios tiek prisivargo keliaudamos ir gera darydamos — paplūsta kraujais. Viešpatie, tai šitaip tau atsilygina žmogus!
O tu vis tylus. Tu tik prikalamas, o ateis iškėlimas ir agonija. Kokiu balsu bešauktum paskui, jei jau dabar pradėtum aikčioti? Tu taupus, Viešpatie! Nenori atleisti kantrumo varžtų. Eini iki galo — ligi pat viršūnės tuo pačiu, lygiu kančių vyro žingsniu.
12. KANČIOS VIRŠŪNĖJE
Tu jau soste, Viešpatie, — kryžiaus soste. Išaukštintas, palydovų apsuptas, karališku vainiku ir užrašu papuoštas...
Viskas išsipildė, Viešpatie! Nė vienas kartumų lašas neaplenkė tavo burnos ir širdies. Išsipildė visa žmogaus niekšybė, kuriai pasmerkti nėra žodžių. Bet tu ir dabar nieko nesmerki. Tu atėjai ne smerkti, o atleisti ir atpirkti.
Išpildei Tėvo valią, ir dabar atiduodi jam savo sielą.
13. ANT MOTINOS KELIŲ
Visiems atvėrei dangaus angą, visus atpirkai, Viešpatie! Beliko atverti tavo Širdį ir į atpirkimo taurę išlieti paskutinį kraujo ir vandens lašą. Žmogus įsmeigia tau jietį į šoną, — ir nelieka mažiausios abejonės, jog tavo auka pilnai baigta.
Išsemta, nurimusi, nuo kryžiaus nuimta tavoji Širdis dabar ilsisi ant Motinos rankų. O jos nekaltą širdį dar varstys septyni skausmo peiliai. Viešpatie, argi tavo kančią dar turi pratęsti skausmingoji Pieta ?
14. Į UOLOS PRIEGLOBSTĮ
Iš Motinos rankų paimtoji Kančia, tu nebepriklausai daugiau savo Motinai, bet motinai — žemei. Ji priglaus tave ir nurims, nes tu sunaikintas. Ji bus šalta, nes tu be gyvybės.
Nurims tie, kurie tave pribaigė. Praras viltį, kurie tavimi tikėjo ir neištesėjo. Išsprogdink vienų ramybę, kitų nerimą. Kelkis, Numarintasis, ir gyvenk prisikėlusiems.9
ROŽINIS
OŽINIS (rožančius) nėra liturginė Bažnyčios malda. Bet rožinis su šiomis maldomis derinasi. Šv. mišios pakartoja atpirkimo paslaptis, o rožinis jas apmąsto. Valandų pradžioje kalbama Tikiu Dievą; kalbama tai ir rožinio pradžioje. Kiekviena brevioriaus valanda (hora), kaip ir rožinio paslaptis, prasideda Tėve mūsų ir baigiasi Garbė Dievui. Brevioriuje skaitomos ištraukos iš šv. Rašto ir Bažnyčios Tėvų. Rožinyje mąstomos Kristaus ir Marijos gyvenimo paslaptys. Dėl šių panašumų rožinis vadinamas liaudies brevioriumi.
Rožinis yra ne tik žodinė, bet ir mąstomoji malda. Tiedu dalykai rožinyje derinami. Jie sudaro jo grožį, teikia jam gilią prasmę. Mąstomoje maldoje sekame daugiau Kristų, mūsų Išganytoją, žodinėje — kreipiamės daugiau į Mariją, išganymo dalyvę, mūsų tarpininkę.
Rožinio paslaptys apima apreiškimą, atpirkimą ir apšvietimą. Dėl to jis turi tris dalis: džiaugsmingąją, skausmingąją ir garbingąją. Pirmoji dalis kalbama pirmadieniais ir ketvirtadieniais, antroji — antradieniais ir penktadieniais, trečioji — trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.
PRIEŠ PRADEDANT
Viešpatie Dieve, leisk apmąstyti tavo apreiškimo, atpirkimo ir apšvietimo paslaptis. Priimk šią maldą už Bažnyčios gerovę, už taiką ir tikėjimo vienybę, už pavergtųjų tautų ir tėvynės išlaisvinimą, už ligonius,
kenčiančius ir nelaimingus, už gyvus ir mirusius.
Vardan Dievo Tėvo t ir Sūnaus t ir Šventosios Dvasios. Amen.
Tikiu Dievą, Tėve Mūsų, 3 Sveika Marija, Garbė Dievui.
DŽIAUGSMINGOJI DALIS
APREIŠKIMAS
Tyriausiai ir nekalčiausiai Marijos Širdžiai buvo apreikšta Įsikūnijimo paslaptis. Ji priėmė ją giliausiai nusižeminusi.
Nekaltoji Mergele, duok mums nuolankiai priimti apreiškimų žodį, išlaikyti jį ir subrandinti tylioj širdies vienumoj!
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
APLANKYMAS
Marijos širdis pasidarė lyg indas sklidina, dėl to ji jieškojo žmogaus, kuriam galėtų perteikti įsikūnijimo paslaptį. Ji aplankė giminaitę Elzbietą ir jai atvėrė savo širdį.
Malonės Pilnoji, išmelsk ir mums malonės, kad Dievo balsas, gimęs mūsų širdyje, neliktų uždaras; kad neštume jį savo artimiesiems — pavyzdžiu, žodžiu ir pasišventimu.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
GIMIMAS
Kristus atėjo į mūsų pasaulį, gimė iš Mergelės Marijos, pasidarė matomas ir prieinamas visiems geros valios žmonėms.
Dieviškoji Gimdytoja, padėk, kad Kristus neliktų mumyse nematomas, bet kad pasireikštų mūsų darbuose, santykiuose su žmonėmis ir visame gyvenime.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
PAAUKOJIMAS
Marija nešė savo dievišką Sūnų į Dievo namus ir ten paaukojo. Kaip savo kelrodį ir Vadą sutiko čia jį garbingi seneliai.
Aukos Motina, išpažįstame tavo Sūnų kaip Vadą ir Galvą tos Bažnyčios, kuriai ir mes priklausome. Padaryk, kad visuomet aukotume save kitų labui ir išsižadėtume savęs visur, kur reikalauja Bažnyčia.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
ATRADIMAS
Kristus atsiskyrė nuo Motinos ir pasiliko šventykloje, kad skelbtų dangaus Tėvo garbę. Su kokiu rūpesčiu ji jieškojo ir koks buvo jos džiaugsmas jį vėl atradus!
Kiek kartų mes atsiskiriame nuo Dievo ir tavęs, Marija! Blaškomės savo klaidose, kankinamės nuodėmėj, jieškome kelio at-
gal... Padėk mums, Motina, pasidalyti su tavim Kristaus atradimo džiaugsmu.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
SKAUSMINGOJI DALIS
ALYVŲ DARŽELY
Marija lydi dvasioje savo Sūnų į Alyvų kalną. Rodos, mato, kaip jis kruvinu prakaitu apsipylęs laukia artėjančios kartybių taurės. Jis paveda save dangaus Tėvui ir taria: Tebūna jo valia!
Marija, tu žinai kaip mūsų išganymui ir tobulybei reikalinga kančia! Mokyk mus žiūrėti į Kristų ir, kaip jis, paklusti Tėvo valiai.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
PLAKIMAS
Plaka Marijos širdį kiekvienas kirtis, taikomas jos Sūnui. Ji kenčia su juo; kenčia tylėdama, neprieštaraudama. Dalyvauja kančioj ir mūsų atpirkime.
Skausmingoji Motina, matai, kokie netobuli esame mes! Būdami kalti, vis priešinamės kančios smūgiams. Mokyk mus tyliai ir ramiai iškęsti ligą, žmonių paniekinimą, atskirtį. Duok priimti tai kaip atgailą už klaidas ir kaltes.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
ERŠKĖČIAIS VAINIKAVIMAS
Kristus pasidaro kančios karaliumi. Dyglių vainikas suspaudžia jo galvą, išjuokimo purpuras apjuosia jo pečius. Kantrybė ir ramybė — karališkosios dorybės — puošia sužalotą jo veidą.
Vainikuotojo Sūnaus Motina, padėk nepabūgti spyglių, kuriais mūsų galvą su-rems žmonių priekaištai, pasityčiojimas, pasmerkimai. Leisk tyliai ir ramiai pakelti patyčias, pajuoką, kaltinimus.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
KRYŽIAUS NEŠIMAS
Marijos Sūnus krinta tris kartus žemėn; kryžiaus medis prislegia jį sunkiame kalno take. Ir vėl jis pakyla — tylus, atsidavęs ir pasiryžęs eiti tolyn — iki pat viršūnės.
Žinau, o Motin, be kryžiaus nėra žmogui atsinaujinimo. Bet kaip sunku jį mums nešti be tavo pagalbos. Išmelsk mums malonės suprasti kryžiaus dvasiai, pamokyk eiti Kristaus keliu ligi galo.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
NUKRYŽIAVIMAS
Marija mato Sūnų iškeltą pačioj kalno viršūnėj ir laukia, kada pradės pas jį grįž-
ti visi, kurie jo nepriėmė. Ji aukoja savo ir Sūnaus kančią už mus visus.
Nukryžiuotojo Motina, jei ir mano kojos ir rankos būtų prikaltos prie ligos kryžiaus, jei žmogiška mano laisvė būtų kruvinom vinim perverta, — padėk visa tai aukoti savo ir kitų išganymui.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
GARBINGOJI DALIS
PRISIKĖLIMAS
Su kokiu džiaugsmu ir kokioj garbėj Marija išvydo prisikėlusį Sūnų! Jis nebe tas: jis perkeistas, ir jo kūnas sudvasintas.
Marija, padėk savo maldomis, kad ir mes prisikeltume iš savo įpročių ir nuodėmių ; kad tavo Sūnus perkeistų mumyse senąjį žmogų ir apvalytų mus nuo žemiškų įgeidžių bei nuodėmės varžtų.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
DANGUN ŽENGIMAS
Kūnu ir siela perkeistas Kristus šaukėsi dangaus Tėvo prieglobsčio. Palikęs savo darbą tęsti tiems, kuriuos ruošė trejus metus, jis įžengė į dangų. Neilgai trukus jis pasišaukė ir savo Motiną, kad ji būtų drauge su juo.
Marija, išmelsk malonės, kad, likę gyventi žemėje, mes ilgėtumės dangaus, vykdytume Tėvo valią ir būtume verti įžengti į amžinąją Sūnaus karalystę.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
APŠVIETIMAS
Kristus atsiunčia Ramintoją — Šventąją Dvasią, kurią visiems pažadėjo. Marija per Šventąją Dvasią pasidaro visų Motina ir malonių tarpininkė.
Išmelsk, o Motin, malonės, kad Šventoji Dvasia veiktų mūsų širdyse, mokytų mus tiesos, išpuoštų mūsų darbus tobula meile.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
DANGUN ĖMIMAS
Marija išaugo kaip gėlė žemėje, bet žemei nebuvo skirta priglausti jos kūną. Nešiojusi savyje Dievą, išgyvenusi Sūnaus kančias, ji visa veržėsi į dangų, ir jos atsisveikinimas su žeme buvo kaip ramus miegas.
Dangaus Išrinktoji, mes meldžiam tokios palaimintos mirties, kuri nuvestų mus į dangų ir amžinai suvienytų su tavo Sūnumi.
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
VAINIKAVIMAS
Kas Marijos širdyje prasidėjo lyg maža sėkla, išaugo ligi dangaus sosto. Amžinojo žodžio Motina dabar pasidarė ir Karalienė. Ji vainikuojama dangiškąja laime ir neišsakomu džiaugsmu, kuris jai skirtas arčiausiai Dievo.
Angelų Karaliene, kokiais žodžiais mes galėtume į tave kreiptis! Tavo didybė yra begalinė. Bet begalinis yra ir mūsų pasitikėjimas tavimi. Išprašyk savo Sūnų mums amžinos laimės ir nesibaigiančio dangaus džiaugsmo.9
Tėve Mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui.
*
Priimk, Šventoji Marija, šį rožių vainiką, supintą iš atviros širdies vilčių. Priimk mūsų Avė, kurį kartojame Gabrielio lūpom.
Nuo rūpesčių kaista mūsų dvasia ir trokšta ramybės. Tave gi mąstant atsišaukia dangaus mėlynė, grįžta širdin pavasariai...
Gaivink, ką įdiegė mumyse žemiškoji motina, ką pašventė tavo Sūnus. Atsimink mus amžinos meilės atokaitoje, o Motin! Amen.9
Iš giliausių gelmių tu išeisi,
Lig augščiausio dangaus pasikelsi —
Aš jaučiu tavo pulso plakimą,
Aš girdžiu tavo šventąjį balsą.8
LITANIJOS
ITANIJOS yra lyg koks maldavimų choras, supintas iš įvairių kreipinių ir prašymų. Jos išreiškia atskiro žmogaus ar Bažnyčios troškimus trumpiausiais atodūsiais. Jų turinys pagrįstas išpažįstama krikščioniškąja tiesa, o kompozicija ir forma primena poezijos kūrinius.
Litanijų kilme labai sena. Pirmųjų amžių maldose, pašventinimuose, net mišiose ir sakramentinėse apeigose dažnai buvo įpinamas prašymas “Kyrie eleison — Viešpatie, pasigailėk!” Prie jo, nuo 4 amžiaus prijungtas “Christe eleison — Kristau, pasigailėk!” Kalbant triskart pakaitomis buvo kreipiamasi į Švč. Trejybę. Jau tada ši malda buvo vadinama litanijos (prašymo) vardu.
Apie 7-tąjį amžių prie šio maldavimo pridėtas naujas — “Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes...” Tarp šių dviejų kreipinių ilgainiui buvo įterpti šventųjų kreipiniai. Taip gimė seniausioji Visų Šventųjų litanija.
Ši litanija buvo kalbama procesijų metu dėl to ir pačios procesijos imta vadinti litanijomis. Didžiausia permaldavimų —- prašymų procesija buvo ruošiama Šv. Morkaus dieną, balandžio 25-tą; ji vadinosi didžiąja litanija. Mažesnės trijų dienų procesijos buvo daromos Kristaus Dangun Žengimo šventės proga; jos vadinosi mažosiomis litanijomis.
Viduramžiais gimė garsioji lauretaninė Marijos litanija. Pradžią ji gavo Airijoje, o buvo išpopuliarinta šv. Petro Kanizijaus ir jo brolių jėzuitų. Ją patvirtino ir leido visoje Bažnyčioje vartoti pop. Sikstas V 1587 m. Kitos litanijos yra naujųjų am-
žiu kūrinys. Iš jų Bažnyčios patvirtintos yra Šios: Jėzaus Vardo (1862), Jėzaus Širdies (1899), Šv. Juozapo (1909) ir Jėzaus Kraujo (1960). Šios šešios litanijos (skaitant ir Visų Šventųjų) šiandien leidžiamos vartoti viešose Bažnyčios pamaldose. Kitos čia pridedamos litanijos tinka privačiam pamaldumui. Viena jų, skirta Kristui Karaliui, paruošta Panevėžio vyskupo K. Paltaroko.
ŠVENČ. TREJYBĖS
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison,
Tėve, dangaus Dieve,11
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Šv. Trejybe, nesuvokiamas Dieve,
Šv. Trejybe, neišreiškiamas Dieve,
Šv. Trejybe, visagalis Dieve,
Šv. Trejybe, maloniausias Dieve,
Šv. Trejybe, pilnas gėrybės Dieve,
Šv. Trejybe, dangaus ir žemės Kūrėjau, Dieve,
Šv. Trejybe, mūsų Palaikytojau, Dieve,
Šv. Trejybe, karalių Karaliau ir viešpačių Viešpatie, Dieve,
Šv. Trejybe, gyvųjų ir mirusiųjų Teisėjau, Dieve,
Šv. Trejybe, mūsų didžiausias Atlygintojau, Dieve,
Šv. Trejybe, nusidėjėlio žmogaus Gelbėtojau, Dieve,
Šv. Trejybe, Dieve, iš kurio, per kurį ir kuriame viskas yra.
Būk mums malonus, atleisk mums, Viešpatie,
Būk mums malonus, išklausyk mus, Viešpatie,
Nuo netikėtos mirties ir viso pikto,12
Per tavo begalinį gerumą,
Per mūsų Išganytojo įsikūnijimą, kentėjimą ir mirtį,
Per Švenč. Mergelės Marijos ir visų tavo šventųjų nuopelnus,
Mes, neverti tavo tvariniai, meldžiame,13
Tave, mūsų Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis mylėti mums leiski,
Malonę ir ramybę tarp krikščionių valdovų ir žmonių išlaikyti ir padidinti teikis,
Mūsų tautą ir valstybę laikyti, valdyti ir globoti teikis,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.
Kristau, išgirsk mus,
Kristau, išklausyk mus.
Kyrie eleison.
Christe eleison, Kyrie eleison.
11 Pasigailėk mūsų!
12 Gelbėk mus, Viešpatie!
13 Išklausyk mus, Viešpatie!
Melskimės
Visagalis amžinasis Dieve, kuris savo tarnams, išpažįstantiems tikrąjį tikėjimą, leidai pažinti amžinosios Trejybės šlovę ir didybės galybėje pagarbinti vienybę, suteik meldžian-tiems, kad to paties tikėjimo tvirtumu būtume visuomet apsaugoti nuo visokių nelaimių. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
JĖZAUS VARDO
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison.
Jėzau išgirsk mus,
Jėzau išklausyk mus.
Tėve, dangaus Dieve,14
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Jėzau, gyvojo Dievo Sūnau,
Jėzau, Tėvo atspindy,
Jėzau, amžinosios šviesos skaistume, Jėzau, garbės karaliau,
Jėzau, teisybės saule,
Jėzau, Mergelės Marijos Sūnau,
Jėzau meilingasis,
Jėzau stebuklingasis,
Jėzau, tvirtybės Dieve,
Jėzau, busimojo amžiaus tėve,
Jėzau, amžinųjų sprendimų vykdytojau, Jėzau, galingiausias,
Jėzau, kantriausias,
Jėzau, paklusniausias,
Jėzau, romus ir nuolankios širdies,
Jėzau, skaistumo meile,
Jėzau, mūsų meile,
Jėzau, taikos Dieve,
Jėzau, gyvybės davėjau,
Jėzau, dorybių paveiksle,
Jėzau, sielų vadove,
Jėzau, mūsų Dieve,
Jėzau, mūsų priegloba,
Jėzau, pavargėlių tėve,
Jėzau, tikinčiųjų brangybe,
Jėzau, gerasis ganytojau,
Jėzau, tikroji šviesa,
Jėzau, amžinoji išmintie,
Jėzau, begalinis gerume,
Jėzau, mūsų kely ir gyvenime,
Jėzau, angelų džiaugsme,
Jėzau, patriarkų karaliau,
Jėzau, apaštalų mokytojau,
Jėzau, evangelistų įkvėpėjau,
Jėzau, kankinių tvirtume,
Jėzau, išpažinėjų šviesa,
Jėzau, mergelių skaistume,
Jėzau, visų šventųjų vainike,
Būk mums malonus, atleisk mums, Jėzau,
Būk mums malonus, išklausyk mus, Jėzau!
Nuo viso pikto,15
Nuo bet kokios nuodėmės,
Nuo Dievo bausmės,
Nuo velnio žabangų,
Nuo paleistuvingumo dvasios,
Nuo amžinosios mirties,
Nuo apsileidimo priimti tavo įkvėpimus,
Per savo įsikūnijimo paslaptį,
Per savo gimimą,
Per savo kūdikystę,
Per savo dieviškąjį gyvenimą,
Per savo vargus,
Per savo merdėjimą ir kančią,
Per savo kryžių ir apleidimą,
Per savo skausmus,
Per savo mirtį ir palaidojimą,
Per savo prisikėlimą,
Per savo dangun žengimą,
Per švenčiausiojo Sakramento įsteigimą, Per savo džiaugsmus,
Per savo garbę,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Jėzau.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Jėzau.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.
Jėzau, išgirsk mus,
Jėzau, išklausyk mus.
14 Pasigailėk mūsų!
15 Gelbėk mus, Jėzau!
Melskimės
Viešpatie Jėzau Kristau, kuris esi pasakęs: prašykite ir gausite, jieškokite ir rasite, belskite ir bus jums atidaryta, leisk mums, meldžiame, džiaugtis dieviškąja tavo meile, kad visa širdimi, žodžiu ir darbu tave mylėtume ir niekados nesiliautume tave garbinę.
Viešpatie, kuris savo apvaizda niekados neišleidi iš globos tų, kuriuos savo meile sutvirtini, padaryk, kad su šventojo tavo vardo baime visados turėtume ir to vardo meilę. Kuris gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.
JĖZAUS ŠIRDIES
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison.
Kristau, išgirsk mus,
Kristau, išklausyk mus.
Tėve, dangaus Dieve,16
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Jėzaus, amžinojo Tėvo Sūnaus, Širdie,
Jėzaus Širdie, Mergelės Motinos įsčioje Šventosios Dvasios sutvertoji,
Jėzaus Širdie, su Dievo žodžiu esmingai sujungtoji,
Jėzaus širdie, begalinės didenybės,
Jėzaus Širdie, šventoji Dievo bažnyčia,
Jėzaus Širdie, Augščiausiojo padangte,
Jėzaus Širdie, Dievo namai ir dangaus vartai,
Jėzaus Širdie, dieviškos meilės židiny,
Jėzaus Širdie, teisybės ir meilės buveine,
Jėzaus Širdie, pilna gerumo ir meilės,
Jėzaus Širdie, visų dorybių gelme,
Jėzaus Širdie, verta visokio pagyrimo,
Jėzaus širdie, visų širdžių karaliene ir vadove,
Jėzaus Širdie, kurioje yra visi išminties ir mokslo lobiai,
Jėzaus Širdie, kurioje slypi visa dievybės pilnybė,
Jėzaus širdie, kurią Tėvas didžiai pamėgo,
Jėzaus Širdie, kuri malonių gausumu visus pasotini,
Jėzaus Širdie, kantri ir didžiai gailestinga,
Jėzaus Širdie, dosni visiems, kurie tavęs šaukiasi,
Jėzaus širdie, gyvybės ir šventybės šaltini,
Jėzaus Širdie, permalda už mūsų nuodėmes,
Jėzaus širdie, išniekinimų perpildyta,
Jėzaus širdie, mūsų blogybių sužeista,
Jėzaus Širdie, paklusni ligi mirties,
Jėzaus Širdie, jietimi perverta,
Jėzaus Širdie, visokios paguodos šaltini,
Jėzaus Širdie, mūsų gyvenime ir prisikėlime,
Jėzaus Širdie, mūsų ramybe ir santaika
Jėzaus Širdie, nuodėmių auka,
Jėzaus Širdie, tavimi pasitikinčiųjų išganyme,
Jėzaus Širdie, tavyje mirštančiųjų viltie,
Jėzaus Širdie, visų šventųjų džiugesy,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.
K. Jėzau romusis ir nuolankios širdies,
Ž. Padaryk mūsų širdis panašias į savo.
16 Pasigailėk mūsų!
Melskimės
Visagalis amžinasis Dieve, pažvelk į mylimiausiojo savo Sūnaus Širdį, jos garbinimus ir atlyginimus, kuriuos jis tau už nusidėjėlius yra padaręs ir, prašomas pasigailėti, atleisk ir dovanok jiems to pa-
ties savo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardu, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje, Dievas per amžių amžius. Amen.
ATSITEISIMO MALDA1717 Kalbama Švenč. Jėzaus Širdies šventėje.
Saldžiausias Jėzau, kuriam už meilę žmonės nedėkingai atsimoka didžiausiu užmiršimu, apsileidimu ir niekinimu, štai mes, puolę prieš tavo altorių, trokštam ypatingu tavęs garbinimu atlyginti taip nelemtą žmonių atšalimą ir tuos įžeidimus, kurių iš visur patiria tavo meilingiausioji Širdis.
Tačiau atsimename, kad ir mes ne kartą esam buvę neverti; už tai didžiai susigraudinę, pirmiausia meldžiame: būk mums gailestingas. Mes trokštame noromis atsiteisti ne tik už mūsų padarytąsias blogybes, bet ir už tų, kurie, toli nuklydę nuo išganymo kelio, savo netikėjimo apakinti, arba visai nenori tavęs pripažinti savo Ganytoju ir Vadu, arba, laužydami krikšto pažadus, yra metę maloniausiąjį tavo įstatymo jungą.
Trokšdami atsiteisti už tas visas blogybes, mes rūpinsimės atlyginti už kiekvieną jų skyrium: už gyvenimo ir elgesio nepadorumus ir begėdiškumus, už didelę daugybę nekaltoms širdims parengtų žabangų, už šventų dienų laužymą, už keiksmus ir piktžodžiavimus tau ir tavo šventiesiems, už šmeižtus prieš tavo Vietininką ir visą kunigiją, už dieviškosios meilės Sakramento niekinimą ir jo įžeidimus baisiomis šventvagystėmis, pagaliau už viešus tautų nusikaltimus, užgaunančius tavo įsteigtos Bažnyčios teises ir valdžią.
O kad galėtume tas kaltes savo krauju nuplauti! Be to, kad už įžeistą Dievo garbę atsiteistume, mes tau duodame tą patį atlyginimą, kurį tu kitados esi davęs Dievui Tėvui ant kryžiaus ir kurį kasdien atnaujini ant mūsų altorių. Prie to jungiame švenčiausios Mergelės Motinos, visų šventųjų ir teisių krikščionių atlyginimus ir nuoširdžiai pasižadame už savo praeito gyvenimo ir kitų nuodėmes ir už tavo tos didžios meilės nepaisymą su tavo malonės pagalba, kiek tik pajėgsime, atlyginti tvirtu tikėjimu, skaisčia dora, tiksliu evangelijos įsakymų, ypač meilės įsakymo vykdymu. Be to, pasižadame, kiek įstengsime, neprileisti, kad kas tave įžeistų ir, kiek tik išgalėsime, patraukti ko daugiau žmonių, kad tave išpažintų.
Priimk meldžiamas, maloningiausias Jėzau, per švenčiausiąją Mergelę Mariją Atitaisytoją, mūsų tarpininkę, šio atlyginimo, einančio iš geros valios, duoklę ir savo didžia ištvermės malone padėk mums tave ištikimai garbinti ir tau ligi mirties tarnauti, kad pagaliau visi nueitume į Tėvynę, kur tu, Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji amžių amžiais. Amen.
JĖZAUS KRAUJO
Kyrie eleison.
Christe eleison, Kyrie eleison.
Kristau, išgirsk mus,
Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve,*
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve.
Kristaus, viengimio Tėvo Sūnaus, krauje,**
Kristaus, įsikūnijusio Dievo žodžio, krauje,
Kristaus, naujo ir amžinojo testamento, krauje,
Kristaus krauje, agonijoj lašėjęs,
Kristaus krauje, plakant sruvenęs,
Kristaus krauje, erškėčiais vainikuojant ištryškęs,
Kristaus krauje, ant kryžiaus išlietas,
Kristaus krauje, išganymą laimėjęs,
Kristaus krauje, be kurio nėra atleidimo,
Kristaus krauje, malšinąs sielų troškulį Eucharistijoj,
Kristaus krauje, gailestingumo srove,
Kristaus krauje, piktosios dvasios pergale,
Kristaus krauje, kankinių tvirtybe,
Kristaus krauje, išpažinėjų jėga,
Kristaus krauje, skaistybės šaltini,
Kristaus krauje, pagalba pavojuose,
Kristaus krauje, parama varge,
Kristaus krauje, paguoda skausme,
Kristaus krauje, atgailojančiųjų viltie,
Kristaus krauje, mirštančiųjų gyvybe,
Kristaus krauje, širdžių ramybe ir švelnume,
Kristaus krauje, amžinojo gyvenimo užtikrinime,
Kristaus krauje, skaistyklos sielų išgelbėjime,
Kristaus krauje, bet kokios garbės ir šlovės verčiausiasis.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.
V. Atpirkai mus, Viešpatie, savo krauju.
R. Ir padarei iš mūsų Dievo karalystę.
* Pasigailėk mūsų!
** Gelbėk mus!
Melskimės
Visagalis amžinasis Dieve, kuris savo viengimį Sūnų skyrei pasaulio Atpirkėju ir norėjai būti permaldaujamas jo krauju, suteik, meldžiame, kad mes didžiausioj pagarboj laikytume savo išganymo kainą ir jos galybe būtume apsaugoti nuo šio gyvenimo blogybių žemėje, o danguje džiaugtumės amžinuoju atpildu. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
KRISTAUS KARALIAUS
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison.
Kristau, išgirsk mus,
Kristau, išklausyk mus.
Tėve, dangaus Dieve,18
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Kristau, neregimojo Dievo paveiksle,
Kristau, visų kūrinių pirmavaizdi,
Kristau, karalių karaliau ir viešpataujančių Viešpatie,
Kristau, taikos ir ramybės karaliau,
Kristau, tiesos ir išminties karaliau,
Kristau, malonės ir meilės karaliau,
Kristau, paguodos ir tvirtybės karaliau,
Kristau, kenčiantis karaliau,
Kristau, mūsų pašventinimo karaliau,
Kristau, mūsų vadovavimo karaliau,
Kristau, mūsų tikėjimo ir išpažinimo karaliau,
Kristau, mūsų gyvenimo ir prisikėlimo karaliau,
Kristau, mūsų amžinosios vilties karaliau,
Kristau, teisiųjų tvirtybės karaliau,
Kristau, išminčių ilgesio ir jieškojimo karaliau,
Kristau, mergelių skaistumo karaliau,
Kristau, audrų tramdymo karaliau,
Kristau, ligonių gydymo karaliau,
Kristau, mirusiųjų prisikėlimo karaliau,
Kristau, angelų karaliau,
Kristau, patriarkų karaliau,
Kristau, pranašų karaliau,
Kristau, apaštalų karaliau,
Kristau, išpažinėjų karaliau,
Kristau, kankinių karaliau,
Kristau, nekaltųjų mergelių karaliau, Teateinie tavo karalystė,19
Tebūnie tau garbė ir gyrius,
Teįsigali tavo valia žemėje,
Teišpažįsta tave visos gentys,
Tesusijungia į tavo avidę visi tikintieji,
Teduoda tau viešą garbę tautų vadai,
Teskelbia tavo tiesą mokytojai,
Teteisia tavo teisingumu teisėjai,
Teišreiškia įstatymai tavo dvasią,
Tejieško mokslas tavo išminties,
Teišpažįsta menas tave, amžinąjį Žodį.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
K. Kristus laimi!
Ž. Kristus valdo!
K. Kristus viešpatauja!
18 Pasigailėk mūsų!
19 Meldžiame tave, Kristau Karaliau!
Melskimės
VISAGALIS amžinasis Dieve, kuris savo mylimiausiame Sūnuje, visatos karaliuje, panorėjai viską atnaujinti, suteik iš savo malonės, kad visos tautų šeimos, iš nuodėmės žaizdos pagijusios, jo maloniausiai valdžiai pasiduotų. Kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja amžių amžiais. Amen.94
ŠV. DVASIOS
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison.
Kristau, išgirsk mus,
Kristau išklausyk mus.
Tėve, dangaus Dieve,20
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Dvasia, paeinanti iš Tėvo ir Sūnaus,
Išmanos ir išminties Dvasia,
Patarties ir tvirtybės Dvasia,
Žinojimo ir mokslo Dvasia,
Dievo baimės ir maldingumo Dvasia,
Tikėjimo, vilties ir meilės Dvasia,
Nuolankumo ir švelnumo Dvasia,
Kantrybės ir ištvermės Dvasia,
Gerumo ir gailestingumo Dvasia,
Skaistybės ir santūrumo Dvasia,
Ištikimybės ir tiesumo Dvasia,
Dieviško pašaukimo ir tobulybės Dvasia,
Bažnyčios saugotoja ir vadove,
Žmogiškų širdžių bandyme,
Dangiškų malonių dalytoja,
Nuliūdusiųjų ramybe,
Amžinoji šviesa,
Šventoji ugnie,
Gyvybės versme,
Dvasios balzame,
Angelų džiugesy,
Patriarkų šviesa,
Pranašų įkvėpime,
Apaštalų mokytoja,
Kankinių tvirtume,
Išpažinėjų suraminime,
Mergelių nekaltume,
Visų šventųjų laime,
Būk mums maloni, atleisk mums, Viešpatie!
Būk mums maloni, išklausyk mus, Viešpatie!
Nuo visa pikta,21
Nuo visokių nuodėmių,
Nuo pikto priešo pagundų,
Nuo klaidų ir melo,
Nuo netikėjimo ir prietarų,
Nuo piktžodžiavimo ir šmeižto,
Nuo neskaistumo dvasios,
Nuo smalsumo ir tingumo,
Nuo per didelio savimi pasitikėjimo,
Nuo nusiminimo ir vilties netekimo,
Nuo prieštaravimo pažintai tiesai,
Nuo kietos ir atgailai nerangios širdies,
Teismo dienoje,
Mes, nusidėjėliai,22
Bažnyčios narius gaivinti ir pašvęsti teikis,
Augštuosius ganytojus apšviesti ir stiprinti teikis,
Klaidas pašalinti teikis,
Krikščioniškas tautas suvienyti ir taikoje išlaikyti teikis,
Visas tautas j tikro tikėjimo vienybę atvesti teikis,
Savo malone mus į gėrį kreipti ir jame stiprinti teikis,
Gyvąją dvasią ir kilnią širdį mumyse sukurti teikis,
Krikščionišką jaunimą savo šventų gėrybių pripildyti teikis,
Visiems mums tikrąjį išganymą suteikti teikis,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison.
Tėve mūsų...
K. Sukurk manyje, Dieve, tyrą širdį!
Z. Ir tavo tiesos Dvasią atnaujink mano viduje.
K. Viešpatie, išklausyk mano maldos.
Ž. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.
20 Pasigailėk mūsų!
21 Gelbėk mus, Viešpatie!
22 Tave meldžiame, išklausyk mus, Viešpatie!
Melskimės
Dieve, kurs tikinčiųjų širdis Šventosios Dvasios šviesa nuskaidrini ir meilei uždegi, duok, kad tos pačios Dvasios vedini suprastume, kas yra teisinga, ir vykdytume, kas išganinga.
Dieve, kuris pažįsti kiekvieną širdį ir žinai visas jos paslaptis, valyk, prašome, Šventosios Dvasios malone mūsų dvasios dėmes, kad tave tobulai mylėtume ir būtume verti tinkamai tave garbinti.
O šventoji, amžinai žėrinti ugnie, teisybės Dvasia, pribūk, pripildyk, apvalyk ir pašvęsk mūsų širdis! Amen.
MERGELĖS MARIJOS
Kyrie eleison
Christe eleison, Kyrie eleison,
Kristau išgirsk mus,
Kristau, išklausyk mus.
Tėve, dangaus Dieve*
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Šventoji Marija,**
Šventoji Dievo Gimdytoja,
Šventoji mergelių Mergele,
Motina Kristaus,
Motina Dievo malonės,
Motina tyriausioji,
Motina skaisčiausioji,
Motina nepalytėtoji,
Motina nesuteptoji,
Motina meilingoji,
Motina stebuklingoji,
Motina geroji patarėja,
Motina Sutvėrėjo,
Motina Išganytojo,
Mergele išmintingoji,
Mergele garbingoji,
Mergele šlovingoji,
Mergele galingoji,
Mergele maloningoji,
Mergele ištikimoji,
Teisybės paveiksle,
Išminties soste,
Mūsų linksmybės priežastie,
Dvasios inde,
Garbės inde,
Įstabusis maldingumo inde,
Rože paslaptingoji,
Dovydo bokšte,
Balčiausiasis bokšte,
Aukso namai,
Sandoros skrynia,
Dangaus vartai,
Aušros žvaigžde,
Ligonių sveikata,
Nusidėjėlių gynėja,
Nuliūdusiųjų paguoda,
Karaliene angelų,
Karaliene patrijarkų,
Karaliene pranašų,
Karaliene apaštalų,
Karaliene kankinių,
Karaliene išpažinėjų,
Karaliene mergelių,
Karaliene visų šventųjų,
Karaliene be gimtosios nuodėmės pradėtoji,
Karaliene, į dangų paimtoji,
Karaliene šventojo rožinio,
Karaliene taikos,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.
*Pasigailėk mūsų!
**Melskis už mus!
Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo gimdytoja, mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir palaimintoji, mūsų valdove, mūsų tarpininke, mūsų užtarytoja, su savo Sūnumi mus sutaikink, savo Sūnui mus paveski, savo Sūnui mus atiduoki.
K. Melskis už mus, šventoji Dievo Gimdytoja,
Ž. Kad taptume verti Kristaus pažadų.
Melskimės
Meldžiame tave, Viešpatie Dieve, leisk mums, tavo tarnams, visados džiaugtis sielos ir kūno sveikata ir garbingu palaimintosios Marijos, visuomet mergelės, užtarimu iš dabartinių nuliūdimų išsigelbėti ir amžinąja linksmybe gėrėtis. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
ŠV. JUOZAPO
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison,
Kristau, išgirsk mus,
Kristau, išklausyk mus.
Tėve, dangaus Dieve,24
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Šventoji Marija,25
Šventasis Juozapai,
Šlovingasis Dovydo palikuoni,
Patriarkų šviesybe,
Dievo Gimdytojos sužadėtini,
Drovusis Mergelės sarge,
Dievo Sūnaus maitintojau,
Stropusis Kristaus gynėjau,
Šventosios šeimos galva,
Juozapai teisingasis,
Juozapai skaistusis,
Juozapai išmintingasis,
Juozapai tvirtasis,
Juozapai paklusnusis,
Juozapai ištikimasis,
Kantrybės paveiksle,
Neturto brangintojau,
Darbininkų pavyzdy,
Namų gyvenimo groži,
Mergelių sarge,
Šeimų stiprybe,
Vargšų paguoda,
Ligonių viltie,
Mirštančiųjų užtarėjau,
Piktųjų dvasių atgrasa,
Šventosios Bažnyčios globėjau.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.
K. Padarė jį savo namų viešpačiu.
Ž. Ir visų savo turtų valdytoju.
24 Pasigailėk mūsų!
25 Melskis už mus!
Melskimės
Dieve. kuris savo neapsakoma apvaizda teikeisi išrinkti šventąjį Juozapą savo švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu, duok, meldžiame, kad būtume verti jį turėti danguje užtarytoju, kurį žemėje garbiname kaip globėją. Kuris gyveni ir viešpatauji amžių amžiais. Amen.
Į šv. Juozapą 26
26 Kalbama spalio mėnesį.
Palaimintasis Juozapai, savo reikaluose kreipiamės į tave. Savo maldas dėdami po švenčiausios tavo sužadėtinės kojų, jos pagalbos ir tavo globos su pasitikėjimu meldžiame.
Per tą meilę, kuri tave su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja, jungė, ir per tą tėvišką prisirišimą, su kuriuo vaikelį Jėzų prie savo krūtinės glaudei, meldžiame, pažvelk maloniai į paveldėjimą, Jėzaus Kristaus krauju įgytą.
O duotasis Dievo giminei Apvaizdos sarge, budėk išrinktuosiuose Jėzaus Kristaus žmonėse. Ateik iš dangaus meilingas,galingasis mūsų gelbėtojau, ir padėk mums šitoje kovoje su tamsos galybėmis.
Kaip kitados vaikelį Jėzų iš didžiausio jo gyvybei pavojaus gelbėjai, taip nūnai šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo žabangų ir visokių pavojų saugok ir mus kiekvieną nuolatine globa apsiausk, kad, sekdami tavo pavyzdžiu ir tavo pagalbos remiami, dievobaimingai gyventume, maldingai numirtume ir amžinąjį džiaugsmą danguje įgyti galėtume. Amen.
ŠV. KAZIMIERO
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison.
Kristau, išgirsk mus,
Kristau išklausyk mus.
Tėve, dangaus Dieve,27
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Šventoji Marija,28
Šventoji Dievo Gimdytoja,
Šventoji mergelių Mergele,
Šventasis Kazimierai, Lietuvos karalaiti,
Šv. Kazimierai, angeliško pamaldumo pavyzdy,
Šv. Kazimierai, Dievo mylėtojau,
Šv. Kazimierai, uolus Dievo namų lankytojau,
Šv. Kazimierai, Švenčiausio Sakramento garbintojau,
Šv. Kazimierai, Bažnyčios pažiba,
Šv. Kazimierai, Dievo namų žibury,
Šv. Kazimierai, ištikimas Marijos šlovintojau,
Šv. Kazimierai, šventų dorybių buveine,
Šv. Kazimierai, jaunatviškos skaistybės lelija,
Šv. Kazimierai, žemiškos garbės atsižadėtojau,
Šv. Kazimierai, pavyzdy šio pasaulio galiūnams,
Šv. Kazimierai, atgailos ir išsižadėjimo brangintojau,
Šv. Kazimierai, kantrybės ir drovumo pavyzdy,
Šv. Kazimierai, nuolankumo ir meilumo mokytojau,
Šv. Kazimierai, broliškos meilės žadintojau,
Šv. Kazimierai, teisingumo paveiksle,
Šv. Kazimierai, gerumo ir dosnumo mokytojau,
Šv. Kazimierai, ligonių sveikatos grąžintojau,
Šv. Kazimierai, apsauga pavojuose,
Šv. Kazimierai, pavargėlių ir našlaičių tėve,
Šv. Kazimierai, mirštančiųjų pagalba,
Šv. Kazimierai, stebuklingas mirusiųjų atgaivintojau,
Šv. Kazimierai, šventojo tikėjimo gynėjau ir platintojau,
Šv. Kazimierai, prislėgtųjų džiugintojau,
Šv. Kazimierai, priešų nugalėtojau,
Šv. Kazimierai, didis mūsų tėvynės Lietuvos globėjau,
Šv. Kazimierai, ypatingas katalikiško Lietuvos jaunimo globėjau ir pavyzdy.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulionuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
V. Melskis už mus, šv. Kazimierai,
K. Kad būtume verti Kristaus pažadų.
27 Pasigailėk mūsų!
28 Melskis už mus!
Melskimės
Dieve, kuris Šventąjį Kazimierą, gyvenusį tarp karališkų gėrių ir pasaulio vilionių, pastovia dorybe sustiprinai, tave maldaujame, kad jo užtarimu tavo tarnai nieku laikytų žemiškas gėrybes ir visuomet trokštų amžinųjų, per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
VISŲ ŠVENTŲJŲ
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison.
Kristau, išgirsk mus,
Kristau, išklausyk mus.
Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Marija,*
Šventoji Dievo Gimdytoja,
Šventoji mergelių Mergele,
Šventasis Mykolai,
Šventasis Gabrieliau,
Šventasis Rapolai,
Visi šventieji angelai ir arkangelai,**
Visi palaimintųjų dvasių chorai,
Šventasis Jonai Krikštytojau,*
Šventasis Juozapai,
Visi šventieji patriarkai ir pranašai,**
Šventasis Petre,*
Šventasis Pauliau,
Šventasis Andriejau,
Šventasis Jokūbe,
Šventasis Jone,
Šventasis Tome,
Šventasis Jokūbe,
Šventasis Pilype,
Šventasis Baltramiejau,
Šventasis Simone,
Šventasis Tade,
Šventasis Motiejau,
Šventasis Barnabe,
Šventasis Luke,
Šventasis Morkau,
Visi šventieji apaštalai ir evangelistai,**
Visi šventi nekaltieji berneliai,
Šventasis Stepone,*
Šventasis Lauryne,
Šventasis Vincente,
Šventieji, Fabione ir Sebastione,**
Šventieji, Jone ir Pauliau,
Šventieji, Kozme ir Damijone,
Šventieji, Gervaze ir Protaze,
Visi šventieji kankiniai,
Šventasis Silvestre,*
Šventasis Grigaliau,
Šventasis Ambroziejau,
Šventasis Augustine,
Šventasis Jeronime,
Šventasis Martyne,
Šventasis Mikalojau,
Visi šventieji vyskupai ir išpažinėjai,**
Visi šventieji mokytojai,
Šventasis Antane,*
Šventasis Benedikte,
Šventasis Bernarde,
Šventasis Domininke,
Šventasis Pranciškau,
Visi šventieji kunigai ir levitai,**
Visi šventieji vienuoliai ir atsiskyrėliai,
Šventoji Marija Magdalena,*
Šventoji Agota,
Šventoji Liucija,
Šventoji Agniete,
Šventoji Cecilija,
Šventoji Kotryna,
Šventoji Anastazija,
Visos šventosios mergelės ir našlės,**
Visi Dievo šventieji ir šventosios,
Būk mums malonus, atleisk mums, Viešpatie!
Būk mums malonus, išklausyk mus, Viešpatie!
Nuo visa pikta,***
Nuo bet kokios nuodėmės,
Nuo Dievo bausmės,
Nuo staigios ir netikėtos mirties,
Nuo velnio žabangų,
Nuo apmaudo, neapykantos ir visokio pikto,
Nuo paleistuvingumo dvasios,
Nuo žaibų ir audros,
Nuo žemės drebėjimo rykštės,
Nuo maro, bado ir karo,
Nuo amžinosios mirties,
Per savo švento įsikūnijimo paslaptį,
Per savo atėjimą,
Per savo gimimą,
Per savo krikštą ir šventąjį pasninką,
Per savo kryžių ir kančią,
Per savo mirtį ir palaidojimą,
Per savo prisikėlimą iš mirusiųjų,
Per savo stebuklingą dangun žengimą,
Per Šventosios Dvasios Guodėjos atėjimą, Teismo dienoje,
Mes nusidėjėliai,****
Mūsų pasigailėti teikis,
Mums atlaidus būti teikis,
Mus į tikrą atgailą atvesti teikis,
Savo šventąją Bažnyčią valdyti ir išlaikyti teikis,
Šventąjį Tėvą ir visus dvasininkus šventajame tikėjime išlaikyti teikis,
Šventosios Bažnyčios priešus palenkti teikis,
Krikščionims karaliams ir valdovams taiką ir tikrąją santarvę duoti teikis,
Visai krikščionijai taiką ir vienybę duoti teikis,
Visus klystančius į Bažnyčios vienybę pašaukti ir visus netikinčiuosius evangelijos šviesa apšviesti teikis,
Mus pačius, tau šventai tarnaujančius, sutvirtinti ir išlaikyti teikis,
Mūsų mintis dangaus ilgesiui pažadinti teikis,
Visiems mūsų geradariams amžinomis gėrybėmis atlyginti teikis,
Mūsų ir mūsų brolių, genčių ir geradarių sielas nuo amžinojo pasmerkimo gelbėti teikis,
Žemei vaisių duoti ir išlaikyti teikis, Visiems mirusiems tikintiesiems amžinąjį atilsį suteikti teikis,
Mus išklausyti teikis,
Dievo Sūnau,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Kristau, išgirsk mus!
Kristau, išklausyk mus!
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison.
Tėve mūsų...
K. Ir nevesk mus į pagundą.
Ž. Bet gelbėk mus nuo pikta.
* Melskis už mus!
** Melskitės už mus!
***Gelbėk mus, Viešpatie!
****Tave meldžiame, išklausyk mus!
69 Psalmas
Teikis, Dieve, gelbėti mane;
Viešpatie, skubėk man padėti.
Tebūna sugėdinti ir teparausta,
kurie jieško mano gyvybės.
Tegul traukiasi atgal ir tesusilaukia
gėdos, kurie gėrisi mano nelaimėmis.
Tepasitraukia susilaukę gėdos tie,
kurie man sako: še tau, še tau!
Tedžiūgauja ir tesilinksmina tavimi
visi, kurie tavęs jieško;
ir tesako visados: “Tebūna šlovinamas Dievas”,
kurie geidžia tavo pagalbos.
Aš gi esu nelaimingas ir vargšas,
Dieve, padėk man.
Mano padėjėjas ir mano vaduotojas esi tu;
mano Dieve, nedelsk.
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.
K. Gelbėk savo tarnus, Viešpatie!
Ž. Tavimi pasitikinčius.
K. Būk mūsų stiprybė, Viešpatie!
Ž. Prieš mūsų priešus.
K. Kad priešas nieko nelaimėtų.
Ž. Ir nedorybės sūnus neimtų mums kenkti.
K. Viešpatie, nebausk mūsų pagal mūsų nuodėmes.
Z. Nei mokėk mums pagal mūsų nedorybes.
K. Melskimės už mūsų šventąjį Tėvą N.
Ž. Kad Viešpats jj saugotų, gaivintų, padarytų laimingą žemėje, ir jo neįduotų į priešų rankas.
K. Melskimės už mūsų geradarius.
Z. Teikis, Viešpatie, atlyginti amžinuoju gyvenimu visiems, kurie dėl tavo vardo mums gera daro. Amen.
K. Melskimės už mirusiuosius.
Ž. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa tegu jiems šviečia.
K. Teilsis ramybėje.
Z. Amen.
K. Už mūsų brolius, čia nesančius.
Z. Mano Dieve, gelbėk savo tarnus, tavimi pasitikinčius.
K. Siųsk jiems, Viešpatie, pagalbą iš šventovės.
Ž. Ir iš Siono gink juos.
K. Viešpatie, išklausyk mano maldos.
Ž. Ir mano balsas tave tepasiekia.
K. Viešpats su jumis.
Z. Ir su tavimi.
Melskimės
Dieve, kuriam sava yra visados pasigailėti ir atleisti, priimk mūsų maldą, kad, savo gerumu pasigailėjęs, mums ir visiems kitiems savo tarnams teiktumeis maloningai nuimti tuos pančius, kurie varžo mus, nusidėjėlius.
Išklausyk, Viešpatie, nuolankiai prašančiųjų maldų ir išpažįstantiems atleisk nuodėmes, kad kartu mums maloningai su-teiktumei atleidimą ir ramybę.
Viešpatie, parodyk mums neapsakomąjį savo gailestingumą, kad mus iš visų nuodėmių išvaduotumei ir išgelbėtumei iš bausmių, kurias esame nusipelnę.
Dieve, kurį rūstina mūsų kaltės ir numaldo mūsų atgaila, pažvelk maloningai į savo žmones, kurie nusižeminę tave maldaujame, ir nugręžk nuo mūsų savo rykštes, kurias savo nuodėmėmis esame nusipelnę.
Visagalis amžinasis Dieve, pasigailėk savo tarno, mūsų Šventojo Tėvo N., ir maloningai vesk jį amžinojo išganymo keliu, kad tavo padedamas visa, kas tau patinka, norėtų padaryti ir kiek tik galėdamas darytų.
Dieve, kuris esi visų šventų troškimų, gerų sumanymų ir dorų darbų šaltinis, suteik savo tarnams tos ramybės, kurios pasaulis negali duoti, kad mūsų širdys būtų pasidavusios tavo valiai ir dabartiniai laikai iš tavo malonės būtų ramūs.
Sukurk, Viešpatie, mūsų širdyse Šventosios Dvasios ugnį, kad tau skaisčiu kūnu tarnautume ir nekalta širdžia patiktume.
Dieve, visų tikinčiųjų Leidėjau ir Atpirkėjau, atleisk savo tarnams ir tarnaitėms visas jų nuodėmes, kad jie karštomis maldomis galėtų įgyti tuos atlaidus, kurių visados taip troško.
Mūsų veiksmus, Viešpatie, savo įkvėpimu pranok ir savo pagalba lydėk, kad kiekviena mūsų malda ir kiekvienas darbas visuomet nuo tavęs prasidėtų ir tavimi baigtųsi.
Visagalis amžinasis Dieve, kuris viešpatauji gyviesiems ir mirusiems bei pasigaili visų, kuriuos iš anksto žinai tikėjimu ir darbu tavaisiais būsiant. Nuolankiai tave meldžiame, kad tie, už kuriuos esame pasiryžę melstis, kuriuos šitas gyvenimas dar tebelaiko kūne ar busimasis iš kūno atsipalaidavusius jau yra priėmęs, visų tavo šventųjų užtarimu iš tavo gailestingumo malonės įgytų visų savo nuodėmių atleidimą. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su tavimi gyvena ir viešpatauja drauge su Šventąja Dvasia visus amžių amžius.
Ž. Amen.
K. Viešpats su jumis.
Z. Ir su tavimi.
K. Teišklauso mus visagalis ir gailestingasis Viešpats.
Z. Amen.
K. Ir tikinčiųjų sielos iš Dievo gailestingumo teilsis ramybėje. Ž. Amen.
Tuos aukurus, tas atnašas
Ten uždegė ne Lotas,
Ne Kainas ir ne Abelis,
Jas uždegei gi tu,
Kurs Meile vadinies,
šiandieną rytmetys šiurpus,
Šiandieną vakaras miglotas,
Uždek ir mano širdį, Viešpatie,
Liepsnom šitos ugnies —11
DEVINDIENIAI
EVINDIENIS (novena) yra vieša ar privati devynių dienų malda. Šios maldos pavyzdį paliko pats Kristus, ragindamas apaštalus devynias dienas melstis ir rengtis Šv. Dvasios atsiuntimui. Sekminių devindienis (į Šv. Dvasią) yra seniausias ir visuotinis — visoj Bažnyčioj vartojamas. Kalėdų devindienis (į Kūdikėlį Jėzų) atsirado ankstybaisiais viduramžiais Ispanijoj ir Prancūzijoj, nuo 17 š. Italijoj ir vėliau kituose kraštuose; jis buvo jungiamas su votyvinėmis mišiomis (rarotinėm) į Mariją. Velykų šventės savo devindienio neturi, nes joms parengia didžioji savaitė.
Kiti šventiniai devindieniai atsirado vėliau. Iš viso jų yra virš trisdešimt: 11 įvairioms Marijos šventėms; po 2 (vienas šventei, antras — bet kuriuo kitu laiku) į Kūdikį Jėzų, Šv. Dvasią, Jėzaus Širdį, šv. Juozapą; po 1 devindienį į Švč. Trejybę, arkangelus Mykolą, Gabrielį ir Rapolą, angelą sargą ir kaikuriuos šventuosius. Beveik visi šie devindieniai yra apdovanoti atlaidais.
Kai kurie devindieniai turi ypatingą paskirtį — išmelsti sveikatos, atsivertimo, pagalbos ar kitų malonių. Yra ir devynių dienų maldos už mirusius. Seniau tokios maldos (officia novendialia) su mišiomis (missae novendiales votivae) buvo laikomos tik už mirusį popiežių, kardinolą ar kunigaikštį. Nuo 17 š. jos leistos vienuolynų bažnyčiose už kitus mirusiuosius, o nuo 19 š. — ir kitose bažnyčiose.
Šalia devindienių yra dar pirmųjų 9 mėnesio penktadienių maldos į Jėzaus Širdį ir pirmųjų 5 mėnesio šeštadienių — į Marijos Širdį. Kaikur yra paprotys pirmąjį mėnesio ketvirtadienį melstis už kunigus.
KALĖDŲ
Kūrėjau amžinas žvaigždžių,
Šviesa negęstanti žmonių,
O Jėzau, Atpilde visų, —
Maldas priimk širdžių karštų.
Nuo pikto priešo apgaulės
Ateiki gelbėt giminės.
Tavoji meilė tepadės
Pasaulį gydyt nuo kaltės.
Kaltės visuotinės, bendros
Tu neišpirksi be aukos, —
Gimei iš įsčios nekaltos,
O mirsi kryžiuj ant kalvos.
Tavasis vardas kai skambės
Didžios galybės ir garbės, —
Dangus ir pragaras virpės,
Parpuolęs keliais tau tikės.
Teisėjau būsimas didus,
Maldaujam, būki atlaidus:
Malonės ginklais gink visus,
Nuo pikto priešo gelbėk mus!
Garbė, šlovė, galybė tau,
O Dieve, Tėve, ir Sūnau!
Ir tau, Dvasia, — prabilk greičiau
Ramybės žodžiais iš augščiau.
K. Rasokite dangūs iš augštybių,
Ž. Ir tegul debesys išlyja teisųjį.
K. Tegul atsiveria žemė,
Ž. Ir teišželdo gelbėtoją.
Melskimės: Teikis, Viešpatie, parengti mūsų širdis tavo viengimio Sūnaus keliams, kad per jo atėjimą tyromis sielomis būtumėm verti tarnauti tam, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja šventosios Dvasios vienybėje Dievas per amžių amžius. Amen.
SEKMINIŲ
EKMINIŲ devindieniui nėra nustatytų, privalomų maldų. Betkuri malda į Šventąją Dvasią yra gera. Šios maldos kalbamos 9 dienos prieš Sekminių šventę. Pradinį himną “Ateik Sutvertoja Dvasia” kalba pakaitomis kunigas ir tikintieji.
|
Veni Creator Spiritus, * Mentes tuorom visita: * Imple superna gratia * Quae tu creasti pectora.
Accende lumen sensibus, * Infunde amorem cordibus, * Infirma nostri corporis * Virtute firmans perpeti. Hostem repellas longius, * Pacemque dones protinus, * Ductore sic te praevio * Vitemus omne noxium. Per te sciamus da Patrem, * Noscamus atque Filium, * Te-que utriusque Spiritum * Credamus omni tempore. Deo Patri sit gloria, * Et Filio, qui a mortuis * Surrexit, ac Pa-raclito * In saeculorum saecula. Amen. |
Ateik, Sutvertoja Dvasia, * Savųjų protų aplankyt, * Kad nuo malonės širdyse * Nušvistų prietema blanki: Ramintoja gi vadinies, * Augščiausio Tėvo dovana; * Šaltinis meilės ir ugnies — * Dvasinio atgajaus pilna. Septynias dovanas tvarkai — * Tu pirštas Tėvo dešinės — * Jo pažadėta mums tikrai, * Kalbų malonėm dalinies. Nuskaidrink ugnimi jausmus, * Be meilės nepalik širdžių; * Įveik ir kūno silpnumus * Stiprybės išteklium didžiu. Nuvyki priešą kuo toliau, * Šventos ramybės kelią tiesk, * Kad tavo globoje keliaut * Galėtume jau be kaltės. Leisk Tėvą per tave pajust, * Laikyti Sūnų mintyse * Ir vis tikėt, jog abiejų * Esi palaiminta Dvasia. Tad šlovė Tėvui tebūnie * Ir Sūnui, Viešpačiui mirties, * Ir tau, Gaivintoja, ugnie, * Per amžius ji tegul aidės. Amen.11 |
Dieve, šventoji Dvasia, leisk, kad būtume dvasios vaikai ir stiprėtume tavo galybe.
Žinijos Dvasia, padėk mums tavo šviesoj regėti visą kūrybą ir iš tavęs visko viltis.
Patarimo Dvasia, parodyk, ką turime daryti ir ko vengti, ką kalbėti ir ką nutylėti, kaip teisingai spręsti ir savo veiksmus nukreipti į meilę bei gailestingumą.
Dievo baimės Dvasia, įkvėpk pasibaisėjimą kiekviena nuodėme, apsaugok mus nuo pagundos, išdidumo ir įžūlumo.
Pamaldumo Dvasia, padėk mums kūdikiškai mylėti Dievą, mūsų Tėvą, šventai jį garbinti ir uoliai jam tarnauti.
Stiprybės Dvasia, suteik mums švento narsumo, kad ryžtumės didiems darbams ir dėl Dievo pakeltume kančią ir kryžių.
Supratimo Dvasia, padėk mums suprasti dieviškos tiesos gelmes, pažinti Dievo didybę ir išlikti tvirtai tikinčiais.
Išminties Dvasia, vesk mus į tobulybę, liudyk mūsų dvasiai, kad mes esame Dievo vaikai; leisk patirti Dievo malonės grožį ir dvasinio džiaugsmo paguodą.
Šventoji Dvasia, padaryk, kad mes būtume tyras Dievo paveikslas ir išvystume bei pažintume jį veidas į veidą.13
K. Dievo meilė mūsų širdyse išlieta Šventosios Dvasios, kuri mums yra duota (Rom. 5,5).
Z. Ir mūsų dangaus Tėvas duos gerąją Dvasią tiems, kurie jį prašo (Luk. 11,13).
Dieve, Ramintojau, pripildyk mūsų širdis savo rimties, išsklaidyk abejones, pašalink baimę ir netikrumą.
Dieve, Pašventintojau, pašvęsk mūsų darbus, kančias ir sielvartus.
Dieve, sielų Šviesa, nuskaidrink mūsų mintis ir jausmus, apvalyk mus nuo pikta.
Dieve, širdžių Vienytojau, derink mūsų nuotaikas, lygink mūsų pažiūras, glausk mus visus savo didžios meilės ryšiu.
Dieve, išminties Davėjau, mokyk mus tikrojo gyvenimo kelio.
Dieve, valių Stiprintojau, grūdink mūsų galias, palenk mus į savo tvarką.
Dieve, širdžių Liepsna, šviesk mūsų norams, skaidrink mūsų papročius.9
K. Ateik, Šventoji Dvasia,
Ž. Ir atnaujink žemės veidą.
Melskimės: Dieve, kuris per Šventąją Dvasią siunti tikintiesiems gausių malonių, suteik jų mums, nevertiems tavo tarnams, ištroškusiems dieviškos šilumos, stiprybės ir išminties. Per Jėzų Kristų mūsų Viešpatį, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja tos pačios Dvasios vienybėje amžių amžius. Amen.
DIEVO MOTINOS
U Marijos devindieniai mūsų tikinčiųjų labiausiai vartojami — tai Nekalto Marijos Prasidėjimo ir Nepaliaujamosios Pagalbos. Abu tinka privačiam maldingumui, arba jungiami prie kitų viešų pamaldų.
MARIJOS NEKALTO PRASIDĖJIMO
V. Visa graži esi, o Marija!
R. Ir gimtosios nuodėmės nėra tavyje.
V. Tu Jeruzalės garbė,
R. Tu Izraelio džiaugsmas,
V. Tu mūsų tautos šlovė,
R. Tu nusidėjėlių Gynėja.
V. O Marija! — R. O Marija!
V. Motina išmintingiausioji,
R. Motina maloningiausioji,
V. Melskis už mus,
R. Užtark mus pas Viešpatį Jėzų Kristų.
V. Savo prasidėjime, o Marija, buvai nekalta. —
R. Melsk už mus Tėvą, kurio Sūnų iš Šventosios Dvasios pagimdei.
Melskimės: Dieve, kuris nekaltu Mergelės Marijos prasidėjimu parengei savo Sūnui vertą buveinę, meldžiame tave, kuris, dėl būsimos to paties tavo Sūnaus mirties, ją nuo betkurios nuodėmės apsaugojai, leistumei ir mums, jai užtariant, tyriems pas tave ateiti. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
NEPALIAUJAMOS MARIJOS PAGALBOS
Nepaliaujamosios pagalbos Dievo Motina, parodyk, jog tikrai esi mūsų Motina, išprašyk man... (paminėk ko prašai) ir sunaudoti tai, ko prašau, Dievo garbei ir mano sielos išganymui.
Šventasis Alfonsai, kuris, pasitikėdamas švenčiausiąja Mergele, tiek daug malonių esi gavęs ir savo nuostabiais raštais esi parodęs, jog visos malonės mums ateina per Marijos užtarimą, išprašyk man, kad aš visuomet pasitikėčiau nepaliaujamosios pagalbos Motina ir su didžiausiu pasitikėjimu šaukčiausi jos motiniško gerumo.
Amžinasis Tėve, Jėzaus vardu ir nepaliaujamosios pagalbos Motinos ir šv. Alfonso užtarimu meldžiu tave labiausiai nu-sižeminęs-usi, — teikis mane išklausyti didesnei tavo garbei ir mano sielos išganymui. Amen.
K. Nepaliaujamosios pagalbos Motina,
Ž. Melskis už mus!
Sveika Marija... (9 kartus).
Melskimės: Nepaliaujamosios pagalbos Motina, pažvelk į vargšą nusidėjėlį, kuris, puolęs prie tavo kojų, tavimi pasitikėdamas, šaukiasi tavo pagalbos. Gailestingumo Motina, pasigailėk manęs, nes tu esi
nusidėjėlių užtarytoja ir viltis. Dėl Jėzaus Kristaus meilės, skubėk man padėti, ištiesk ranką nelaimingam nusidėjėliui, kuris prie tavęs glaudžiasi ir nori tau tarnauti...
Marija, būk prie manęs! Nepaliaujamosios pagalbos Motina, neleisk, kad aš savo Dievą kada nors prarasčiau.
Ž. Amen.
ŠVENTŲJŲ GLOBĖJŲ
UNKIOMIS gyvenimo valandomis, kai žmogiškai žiūrint nebėra jokios pagalbos, daugelis tikinčiųjų kreipiasi į šventuosius, ypatingai Šv. Juozapą — Jėzaus Globėją, Šv. Judą Tadą, Jėzaus giminaitį, šv. Kazimierą, mūsų tautos globėją. Nevienas iš mūsų tautiečių, praėjusio karo metu atsidūrusių beviltiškoje padėtyje, šaukėsi šių šventųjų ir patyrė nuostabios pagalbos.
ŠVENTOJO JUOZAPO
Garbingasis šventasis Juozapai, kurs esi tėvynėje, ramybės uoste! Aš, tavo globotinis, dar tebedejuoju tremtyje, esu blaškomas pasaulio jūroje. Tu, išgelbėjęs dieviškąjį vaikelį iš Erodo rankų, gelbėk mane, neleisk, kad mano gyvenimo laivas sudužtų. Gelbėk mane iš piktumo tų, kurie prisiekė mane pražudyti. Būk mano vadovas, kad patekčiau ten, kur tu garbėje ir laimėje esi su Kristumi ir Marija. Amen.
Kiekviename reikale
O laimingasis Šventasis, kuris dieviškąjį Kūdikį ir skaisčiausią jo Motiną išgelbėjai iš priešų įnirtimo, didžiausiu uolumu juos maitinai ir visuose jų keliuose tėvišku rūpestingumu juos lydėjai ir globojai: dėl Kristaus meilės globok mane ir savo užtarimu padėk man šioj nelaimingoj mano būklėj.
Tūkstančiai sielų, kurios savo reikaluose tavęs šaukėsi, patyrė, kaip galingas esi nuliūdusioms ir suskaudusioms sieloms nešti pagalbos ir džiaugsmo. Tad šaukiuosi tavęs, skaistusis Marijos Sužieduotini, per savo meilę, kurią čia žemėje rodei Jėzui ir Marijai, guosk mane sunkiame kentėjime ir padėk man šiame svarbiame reikale. Vienas tavo žodis paveiks mano Išganytoją, kad jis maloningai mane palaimintų ir mano susirūpinusią sielą paguostų. Amen.
K. Jėzau, Marija, Juozapai,
Ž. Jums atiduodu savo širdį!
Melskimės: Šventasis Juozapai, kuris buvai išrinktas Jėzaus maitintoju ir tau pavestą dieviškąjį Vaikelį taip rūpestingai globojai: tėviškos meilės, kuria tu mylėjai Jėzų, vardu prašau, būk man tėvas ir išmelsk, kad eičiau tavo pėdomis ir sekčiau tavo šventu nuolankumu, vis-
ką iš Dievo rankų priimčiau ir jo tarnybai sunaudočiau. O kad be pažeminimų negalima būti nuolankiam, padėk man viską, kas mane žemina, kantriai ir noromis pakelti. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
APAŠTALO JUDO TADO
Prašant pagalbos
Šventasis Judai Tadai, artimasis Jėzaus giminaiti, garbingasis apaštale ir kankiny, spindįs didelėmis dorybėmis ir stebuklais, ištikimasis ir greitasis užtarėjau visų, kurie tave garbina ir tavimi pasitiki! Tu esi galingas globėjas ir padėjėjas sunkiausiomis valandomis. Todėl kreipiuosi į tave ir iš širdies gilumos maldauju tave — padėk man!
Tu esi gavęs iš Viešpaties dovanų teikti pagalbos tiems, kurie beveik visiškai nustoja vilties. Pažvelk į mane, nes mano gyvenimas — kryžiaus gyvenimas, mano dienos — sielvarto dienos, o mano širdis — kartybių jūra. Visi mano keliai erškėčiais iškloti, kiekviena mano gyvenimo valanda ašarų ir vaitojimo liudytoja. Kas dar niekiau, — mano dvasią apniko juodos mintys. Į mano širdį įsibrovė neramumas, neryžtumas, pasitikėjimo stoka, netgi neviltis. Dievo Apvaizdos nebeįžiūri mano akys ir tikėjimas ėmė svyruoti mano sieloje. Visą mane gaubia juodas nusiminimo debesis. Tu negali palikti manęs tokioje baisioje būklėje. Skubėki man padėti! Per visą savo gyvenimą dėkosiu tau ir garbinsiu tave kaip savo ypatingąjį globėją. Amen.
Garbinant ir dėkojant
Maloniausiasis Viešpatie Jėzau Kristau, jungdamasis su neapsakomu švč. Trejybės garbinimu, kurs atsispindi šv. tavo žmogystėje, švč. Marijoje, visuose angeluose ir šventuosiuose, giriu, garbinu ir augštinu tave už visas malones ir ypatingąsias dovanas, kurių esi suteikęs savo išrinktajam apaštalui ir giminaičiui šv. Judui Tadui. Meldžiu tave dėl jo nuopelnų duoti man malonių ir jo užtarimu man padėti, o ypač stiprinti mane ir ginti nuo priešo mirties valandoje. Amen.
Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui (3x).
ŠV. KAZIMIERO
šventasis Kazimierai, didysis dangaus Karalienės Švenčiausios Marijos garbintojau, daug kartų parodęs nuostabią globą mūsų Tėvynei Lietuvai, stebuklingu būdu gindamas ją nuo piktų priešų puolimų, teikis, tave meldžiame, ją globoti visados ir visuose jos reikaluose. Per mūsų Išganytojo nuopelnus ir per užtarimą gailestingosios Dievo Motinos, išmelski mums iš Viešpaties malonę, kad mūsų Tėvynės sūnų ir dukterų širdyse liepsnotų gyvas tikėjimas ir tarpusavio meilė, jungianti ir Tėvynėje gyvenančius ir svetur išblaškytus mūsų brolius ir seseris, kad mūsų jaunimas suprastų ir pamiltų skaistaus ir doro gyvenimo grožį, kad Viešpaties tėviškoji Apvaizda visą mūsų tautą vestų jo įstatymų meilės keliu į taiką, gerovę ir į amžinąją dangaus tėvynę. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.25
Ausk Marijai giesmės giją,
Mano siela nerami.
Skelbk gerumą, prakilnumą
Ilgesinga širdimi.
O Mergaite, tavo kraitis —
Nekaltybė nuostabi:
Mum žavėtis ir gėrėtis
Leisk per amžius tavimi.
Susimąstę nešam naštą
Savo nuodėmės didžios, —
Tu, Šventoji, Nekaltoji,
Meldžiam, gelbėki iš jos!
Varge gimę, mes nežinom
Priebėgos, kaip tu, kitos:
Rojaus vartuose užtarki
Vaikus tėviškės šviesios.
Tavo grožis mum kaip rožė.
Kaip lelija nekalta.
Tavo garbei jieškom vardo
Neištarto niekada,
Ir maldaujam, nepaliaujam,
Širdimi vis alkana:
Leisk išvysti Karalystėj
Meile spindinčią tave.
K. Melskis už mus, šv. Kazimierai,
T. Kad taptume verti Kristaus pažadų.
Melskimės: Dieve, kurs Šventąjį Kazimierą, garbingai nugalėjusį šio pasaulio ir kūno viešpatavimą, iš žemiškos į dangiškąją karalystę perkelti teikeis, duok, kad mes, kurie šiandien jo maldaujame savo nelaimėse, visuomet būtume jo užtariami. Per Kristų, Viešpatį. Amen.
PIRMIEJI PENKTADIENIAI
AS dalyvauja viešose pirmo mėnesio penktadienio pamaldose, priima komuniją, sukalba kurią nors maldą atsiteisti už savo ir žmonių įžeidimus Švč. Širdžiai ir pasimeldžia popiežiaus intencija, laimi pilnus atlaidus. Tuos pačius atlaidus, įprastomis sąlygomis, laimi ir tie, kurie, negalėdami dalyvaut viešose pamaldose, atkalba maldas privačiai.
Dieviškasis Išganytojau, giliai nusižeminęs parpuolęs po tavo kojų, šiandien, pirmąjį mėnesio penktadienį, sekdamas tavo valia aukoju šventąją komuniją pirmiausia permaldauti už mano šaltumą, nedėkingumą ir visus įžeidimus, kuriuos esu padaręs meilės pilnai tavo širdžiai Švenčiausiame Sakramente. Aukoju atsiprašyti ir atlyginti už visą nepagarbą ir šventvagystes, kuriomis daugelis nedėkingų širdžių vis ir vis piktnaudoja tavo dievišką Širdį šioje didžiausios meilės paslaptyje.
Garbingiausioji Jėzaus Širdie, liepsnojanti mūsų meile ir mūsų išganymo uolumu deganti! O Širdie, giliai sujaudinta mūsų vargo ir nelaimės, į kurią mūsų nusidėjimai mus atvedė! Širdie, nepaprastai turtinga gailestingumo mūsų žaizdoms gydyti, — puolame prie tavęs, reikšdami gailestį, kuris pripildo mūsų širdis, dėl atšalimo ar abejutiškumo, kuriuo taip ilgai už nesuskaitytas malones tau atsimokėti turėjome. Giliai jaučiame tuos įžaidus, kuriuos mes patys ir kiti savo nusidėjimais prieš tave padarėme, ir todėl atėjome daryti to iškilmingo atpildo tavo Švenčiausiai Širdžiai.
Ryžtamės ateityje labiau tave mylėti ir garbinti Švenčiausiame Altoriaus Sakramente. Žadame šv. mišių klausyti su didesniu pamaldumu, rūpestingiau prisirengti prie šv. komunijos ir po komunijai nuoširdžiau padėkoti.
Stengsimės kiek galėdami tai daryti, kad Švenčiausias Altoriaus Sakramentas būtų daugiau žinomas ir mylimas.38
Švenčiausioji ir meilės pilna Jėzaus Širdie! Tu slepiesi šventoj Eucharistijoj ir vis plaki dėl mūsų. Dabar, kaip ir kitados, tu sakai: “Aš trokšte trokštu”... Garbinu tave visu nuolankumu, noriai ir su gilia meile. Bent trumpą valandėlę leisk man viską užmiršti ir pasilikti su tavimi. Teplaka mano širdis tuo pačiu ritmu, kaip tavoji. Tedingsta manyje išdidumas ir jau-tulingumas. Pripildyk mane savimi, kad dienos įvykiai ir laiko sąlygos neblaškytų ir nenublokštų manęs nuo tavo meilės, kurioje slypi visa mano dienų ramybė.70
PIRMIEJI ŠEŠTADIENIAI
POP. PIJUS X 1912.6.13 suteikė įprastinėm sąlygom pilnus atlaidus tikintiesiems, kurie pirmąjį mėn. šeštadienį atliks mąstymą ar kurį kitą pamaldumą Nekaltai Pradėtosios Mergelės garbei ir permaldauti už josios vardo niekinimą.
Marija Fatimos apsireiškimuose išreiškė valią, kad penkis pirmuosius mėn. šeštadienius iš eilės būtų atliekama išpažintis, priimama šv. komunija, atkalbama viena rožinio dalis ir po 15 minučių apmąstomos paslaptys.
Šio pamaldumo tikslas pažadinti pasitikėjimą Ne-kalčiausiąja Marijos Širdimi, padėkoti už jos meilę bei užtarimus ir išmelsti išganymo malonę nutolusioms nuo Dievo sieloms.
Nekalčiausioji Marijos Širdie | Švenčiausioji Viešpaties ir visų Dievo vaikų Motinos Širdie! | Atgailodami ir atlygindami tau už visą panieką ir pažeminimą, | patiriamą iš tautų ir žmonių, | aukojame tą išaugštinimą ir begalinį pasimėgimą, | kuriuo dangaus Tėvas džiugina tave dabar ir per amžius.
Sveika Marija
Nekaltoji Marijos Širdie! | Nuolankiausioji Viešpaties tarnaitės Širdie! | Širdie, po kuria įsikūnijo ir žmogum tapo Dievo Žodis! | Atgailodami ir atsilygindami tau už velnišką išdidumą, | su kuriuo daugelis žmonių atsisako tarnauti tau ir tavo dieviškajam Sūnui, | mes aukojame tą gilų paklusnumą ir begalinį nusižeminimą, | kurį tau ir šventajam Juozapui rodė tavo dieviškasis Sūnus Jėzus Kristus; | aukojame tą garbę ir šlovę, | kurią tau reiškia angelų chorai ir visi ištikimieji danguje ir žemėje.
Sveika Marija
Nekalčiausioji Marijos Širdie! | Meilingasis dieviškosios meilės Inde ir šventosios Dvasios malonių Tarpininke! | Atgailodami ir atsilygindami tau už abejingumą, šaltumą ir nejautrumą, | — dar daugiau: | už neapykantą, kurią tau reiškia tavo Sūnaus krauju atpirktieji, | mes jungiamės su ta meile, | kuria Šventoji Dvasia, Meilės Dievas, tave visada myli. | Tegu Dievas, Trejybėje vienas ir begalinis, augština tave kaip “gražiosios meilės Motiną” per amžių amžius.
Sveika Marija
Nekalčiausioji Marijos Širdie, | visą pasaulį apimanti Dievo Motinos Širdie! | Širdie, apglobianti dangų, žemę ir skaistyklą! | Motinos Širdie, | kuri savo vaikus vedi per šimtmečių užpuldinėjimus ir persekiojimus, | kovas ir klaidžiojimus,
I liūdesį ir sukrėtimus, | kuri niekad nenustoji buvus “Krikščionių Pagalba” ir “Visų Malonių Tarpininke”! | Mes dėkojame tau šiandien ir visados, | kaip tave giria ir tau dėkoja visa kūrinija dabar ir per amžius.
Sveika Marija
Nekalčiausioji Marijos Širdie! | Meile spinduliuojanti Motinos Širdie! | Trejybėje vieno Dievo | ir visų angelų, šventųjų ir teisiųjų neapsakomai mylimoji Širdie, | — priimk mūsų šaltas, išblėsusias širdis. | Leisk mums ir visiems pajusti, į kad Dievas yra begalinė meilė. | Apsaugok mus nuo kiekvienos mažiausios savanoriškos nuodėmės. | Padaryk,
| kad mūsų širdys būtų tau tyros meilės ir aukos dovana; | kad jos suteiktų tau tiek pomėgio ir džiaugsmo, | kiek yra tau padariusios skausmo ir negarbės mūsų nuodėmės ir neištikimybė. | Amen.
Sveika Marija
Melskimės: Nekalčiausioji Marijos Širdie, | priimk maloniai mūsų garbę; | priimk ją su visu išaugštinimu ir pagyrimu, | kuris kada nors danguj ir žemėj tau buvo ir bus teikiamas. | Pažvelk gailestingai į tuos, | kurie iš nesupratimo ar nela-bumo tave įžeidžia, | ir išmelsk jiems Dievo atleidimą. | Būk jiems ir mums Gailestingoji Motina. Amen.55
PIRMIEJI KETVIRTADIENIAI
Katalikų kraštuose plačiai įsigalėjo paprotis pirmaisiais mėnesių ketvirtadieniais melstis už kunigus ir pašauktuosius į kunigystę. Tą dieną priimama komunija, aukojamos šv. mišios, kalbamos šios maldos.
Dieviškasis Išganytojau Jėzau Kristau, kuris visą savo išganymo, pasaulio gelbėjimo ir pasišventimo darbą patikėjai savo vietininkam kunigam, aukoju tau per švenčiausios Motinos rankas šios dienos maldas, darbus, aukas, džiaugsmus ir kančias už tavo kunigų ir kunigystės kandidatų pašventinimą.
Duok mums šventų kunigų, kurie, degdami tavo meilės ugnim, nieko daugiau nejieškotų, kaip tik tavo garbės ir mūsų sielų išganymo. Saugok juos nuo išvidinių ir išorinių pavojų ir grąžink į pirmykštį uolumą tuos, kurie nutolo nuo savo švento kunigiško idealo.
Marija, geroji kunigų Motina, paimk ypatingon savo globon visus kunigus ir vesk savo ranka prie gerojo Ganytojo ypač tuos, kurie palūžo savo pašaukime.
Jėzau, amžinasis sielų Ganytojau, išklausyk mūsų maldas už mūsų kunigus; jose tu rasi savo paties giliausius troškimus! Juk tavo Širdis jautriausiai plaka kunigams, per kuriuos tu apsupi visas sielas savo begaline meile.
Prisipažįstam, kad mes nesame verti turėti šventų kunigų. Tavo gailestingumas yra didesnis, negu mūsų kvailumas ir blogumas. O Jėzau, tu pats padaryk, kad kunigystės siektų tik tie, kuriuos tu pašaukei. Apšviesk vyriausius ganytojus, kurie juos parenka, sielų vadovus, kurie jiems duoda patarimą, auklėtojus, kurie ruošia juos didžiajam pašaukimui. Duok mums kunigų, kurie prilygtų angelus savo nekaltybe, būtų tobuli nuolankumu, žėrį šventa meile kaip Serafinai, didvyriški dvasios aukoj, pilni apaštališko uolumo tavo garbei kelti ir sieloms gelbėti.
Pasigailėk tų, kurie nežino, kad kunigas neša jiems tavo šviesą. Pasigailėk tų darbininkų, kuriuos jie tavo vardu saugo ir gelbėja nuo apgaulės. Pasigailėk vaikų ir jaunimo, kurie jieško vadovo, padedančio į tave ateiti. Pasigailėk kenčiančių, kurie reikalingi guodėjo, galinčio tavo širdį jiems atverti. O Kristau, leisk tave nenumaldomai prašyti vardu tų gausių būrių, kurie alksta ir trokšta! Duok, kad tavo kunigai vestų į tave visą vargstančią žmoniją, kad per juos būtų atnaujinta žemė, nuskaidrinta tavo Bažnyčia ir įsigalėtų taika tavo Širdies karalystėje!
Nekaltoji Mergele, amžinojo Kunigo Motina, tu, kuri po kryžium mylimiausią Jėzaus kunigą apaštalą Joną priėmei kaip savo sūnų, priimk širdin mūsų nužemintą maldavimą — pakartok tai, ko prašome, savo dieviškajam Sūnui ir savo begaliniu užtarimu išmelsk tavo Jėzaus Bažnyčiai viską atnaujinančios Sekminių ugnies. Amen.
Litanija už kunigus
Dieve Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, '36
Palaimink mūsų šv. Tėvą, mūsų vyskupus ir mūsų kunigus,
Duok jiems tavo malonės jėgą, tavo širdies meilę, tavo aukos dvasią,
Padaryk juos tvirtus tikėjime, šventus papročiuose, ištikimus pašaukime,
Pripildyk juos apaštalų uolumo, kankinių drąsos, išpažinėjų ugnies,
Leisk jiems laimėti nusidėjėlius, į tikrą kelią atvesti klystančiuosius, mokyti nežinančiuosius,
Stiprink juos savo džiaugsmu darbuose, savo kantrybe jų kančiose, savo šventa ištverme jų kovose,
Išlaikyk juose meilę mažiesiems, uolumą auklėjant jaunimą, ištikimybę tautai ir tėvynei,
Laimink jų žodžius sakykloj, paskatinimus klausykloj ir pamokymus mokykloj,
Apsaugok juos nuo priešo pagundų, nuo piktos valios žmonių pinklių, nuo vedančių į nuodėmę progų,
Daryk mus su jais vieningus tikėjime, ištikimus Dievo tarnyboj, šventus gyvenime,
Suteik mums šventų vyskupų, šventų kunigų, šventų misionierių.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
Atleisk mums Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
Išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
Pasigailėk mūsų!
36 Tave meldžiame, išklausyk mus!
Melskimės: Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, tu pasakei: Pjūtis didelė, bet darbininkų maža, prašykite pjūties Viešpatį, kad jis siųstų darbininkus į savo vynuogyną! Štai, mes meldžiame tave, padaugink šventų kunigų skaičių, kurie tavo pėdomis eitų ir su apaštališku uolumu tavo vynuogyne dirbtų. Duok jiems savo šviesos ir malonės į tave atvesti netikinčiuosius ir klaidoje esančius, stiprinti silpnuosius ir tavo karalystę žemėje vis labiau plėsti. Padaryk, kad mes išlaikytume jiems pilną ištikimybę, klausytume jų žodžio ir savo šventu krikščionišku gyvenimu bei apaštalavimu jiems pagelbėtume sielų vadavimo darbe. Išklausyk, maloningasis, mūsų maldų tu, kurs gyveni ir viešpatauji amžių amžius. Amen.
Į ŠVENČ. TREJYBĘ
Dieve, visagalis Tėve, mes prašom tave, per begalinius savo Sūnaus nuopelnus, suteik mums gerų ir šventų kunigų!
Dievo Sūnau, Tėvo Žodi, laimink šių dienų apaštalus, padidink jų skaičių ir jų uolumą.
Dieve, Šventoji Dvasia, Tėvo ir Sūnaus Meile, uždek kunigus tavąja meile, apšviesk juos tavąja ugnim, stiprink juos ir laimink tuos, kurie iš meilės tau aukojasi jų dvasinei gerovei.
Jėzaus Širdie, padaugink tavo Bažnyčios kunigų eiles! (100 d. atlaid.).
