Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KUNIGAS
ANTANAS
ALEKSANDRAVIČIUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

(atsakant į Rusijos kaltinimus Lenkijai)

Prieškarinės Lenkijos padėtis ir tarptautinė politika 1937 metų „Lietuvos aido" žurnalisto Valentino Gustainio knygą „Lenkai ir Lenkija" atsivertus

Romualdas J. APANAVIČIUS

2009 metų rugsėjo 1 dieną Lenkijoje tarptautiniu mastu, atvykus bene 20-ties šalių aukščiausio lygio delegacijoms, paminėtas Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-metis. Kaip žinia, karas prasidėjo Lenkijoje, Gdansko regione vokiečiams iš jūros apšaudžius sausumos lenkų karinį dalinį ir po to Vokietijos kariuomenei plačiu frontu įsiveržus iš Vakarų ir Rytprūsių. Po 17 dienų Lenkiją iš rytų užpuolė SSRS. Pagrindą visai šiai Lenkijos sudorojimo ir daug lenkų bei žydų aukų parei­kalavusiai operacijai parengė savaitę iki karo pradžios (1939 metų rugpjūčio 23 dieną) Maskvoje pasirašytas Vokietijos ir SSRS užsienio reikalų ministrų Riben­tropo ir Molotovo paktas ir slaptieji Vidurio Europos pasidalijimo protokolai, nuo kurių nukentėjo visos šalys - nuo Suomijos šiaurėje iki Rumunijos pietuose.

Didelis žiniasklaidos ir politikos apžvalgininkų dėmesys buvo skirtas Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino pasirodymui bei jo oficialioms kalboms ir viso pasaulio žiniasklaidos akivaizdoje pristatytam kiek naujesniam Rusijos už­sienio politikos požiūriui į Lenkiją ir visą su ja susijusį regioną (plačiau renginio analizę pristato Laura Kirvelytė straipsnyje „Dar vienas Rusijos svertas" savait­raštyje „Atgimimas" 2009 09 04, Nr. 30). Šio oficialaus Rusijos atstovo klausytojai turbūt atkreipė savo dėmesį į du dalykus: V. Putinas pabrėžtinai paminėjo, kad ir Lenkija yra „kalta" dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios ir kad šiuo atveju Lenki­ja turėtų nepamiršti 1934 metais pasirašytos „analogiškos" 1939-ųjų Ribentropo- Molotovo paktui Lenkijos ir Vokietijos draugystės ir nepuolimo sutarties. Antras dalykas, neturintis praslysti pro analitikų akis, yra iš karto po V. Putino apsilan­kymo Lenkijoje Maskvoje pristatyta skandalinga rusų istorikų knyga apie prieš­karinės Lenkijos žydų klausimą ir jų mėginimą juos perkelti į Madagaskarą.

Kad abu šie Rusijos „kaltinimai" Lenkijai turi rimtą ir tikrą gerai dokumen­tuotą pagrindą, tik kaip visada Rusijos iškreiptai pateiktą, įrodo žemiau patei­kiamos ištraukos iš originalios ir dabar pamirštos bei niekam Lietuvoje nebeži­nomos prieškarinės Lietuvos dienraščio „Lietuvos aidas" žurnalisto Valentino Gustainio 1935 metais parašytos ir 1937 metais Kaune „Spaudos fondo" išleis­tos puikios pažintinės 397 puslapių apimties, mažo formato studijos „Lenkai ir Lenkija". Joje pateikiami pakankamai objektyvūs ir kiaurai matą prieškarinės Lenkijos ir lenkų kultūros, ūkio bei politikos duomenų komentarai, įžvalgos bei analizės, nepraradę savosios svarbos tiek šiandieniniam Lietuvos, tiek Lenkijos, tiek Rusijos bei pasaulio politikui, analitikui, tyrinėtojui, galų gale istorijos mokytojui ir studentui.

Knygoje „Lenkai ir Lenkija", atsiribojant nuo tuometinių įtemptų Lietuvos- Lenkijos tarpusavio santykių dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto, aptariama moderniosios Lenkijos susidarymo proistorė ir Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio (čia pridurtina - lietuvio žemaičio bajoro Juozapo Ginioto, kilusio iš Pilsūdų kaimo) bei kitų Lenkijos vadovų asmenybės, Lenkijos konstitucinė santvarka ir rinkimų sistema, politinės partijos ir organizacijos bei jų požiūriai, lenkų tautinė ir asme­ninio bendravimo kultūra, jaunimo švietimo ir veiklos ypatybės, tautinių mažu­mų (žydų, ukrainiečių, baltgudžių ir vokiečių) politikos klausimai, išsamiai ana­lizuojama „žemės bado" ir kaimo ūkininkavimo dalykai, gyventojų pertekliaus ir ūkio vargų problemos, valstybės finansai, skolos, išlaidos, zloto kurso istorija, pramonė, naudingos iškasenos, prekyba su užsienio šalimis, kultūros gyvenimas, pasiekimai ir ryškiausios tos srities asmenybės, Lenkijos geopolitinė vieta Euro­poje ir jos užsienio politika, galop pabaigoje gana išsamiai aptariami Lietuvos ir Lenkijos santykiai, nurodant visas tarptautinių santykių peripetijas bei analizuo­jant galimas strategijas. Knygoje, kurioje tėra tik dvi iliustracijos - Lenkijos prezidento Igno Mosickio ir maršalo Smugly-Rydzo nuotraukos, gausu statisti­nių duomenų ir analitinių išvadų.

Iš anksto įvertinant šią žurnalistinių atsiminimų ir analizės knygą kaip isto­rijos liudytojo surašytą dokumentą, galima neabejoti jos svarba ir įtaka Lietu­vos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos bei kitų šalių santykių raidai, kadangi ji buvo rašoma ir išleista tuo metu (1935-1937), kai Europoje jau tvenkėsi karo debe­sys, bet niekas dar nenutuokė apie po poros metų ištiksiančius karo ir žydų Holokausto žiaurumus.

Pagal V. Gustainio knygą į šiandieninį Rusijos kaltinimą dabartinei Lenkijai dėl „karo sukėlimo" tegalime pasakyti tik tiek, kad 1933-1934 metais, lietuvio maršalo J. Pilsudskio vadovaujama Lenkija, būdama geriau ginkluota, dėl Pran­cūzijos abejingumo ir geopolitinio tingumo - nepritarimo bei atkalbinėjimų - pati neužpuolė ir nenukariavo Vokietijos, nušluodama Hitlerio nacionalsocializmo užuomazgas. Dėl šios Prancūzijos nulemtos Lenkijos geopolitinės klaidos, kurios nepadarymas ir Lenkijos numatyta aktyvi lenkų bei jų sąjungininkų kari­nė kampanija iki Berlyno būtų sukėlusi grėsmę pačiai SSRS ir dėl kurios kaltinti dabartinę Lenkiją yra negarbinga, veikiausiai nebūtų kilęs Antrasis pasaulinis karas ir nebūtų išžudyti Europos žydai. Tik dėl Vakarų Europos (būtent Lenkijos globėjos Prancūzijos) neryžtingumo 1934 metų sausio 26 dieną Lenkija buvo priversta pasirašyti „nepuolimo" sutartį su Hitlerio, akivaizdžiai klastingai apgavusio Lenkiją, Vokietija dešimčiai metų, kuri Vokietijos ginklavimosi ne tik nesustabdė, bet dar ir pagreitino, ir dėl kurios vokiečiai nepraėjus nė 5 metams ją šiurkščiai sulaužė. Su Sovietų Sąjunga analogišką „nepuolimo" sutartį Lenki­ja buvo pasirašiusi dar 1932 metų vasarą, kuri irgi buvo savo galiojimo termino viduryje dar šiurkščiau sovietinių rusų sulaužyta. Prieškario Lietuvos žurnalis­tas Valentinas Gustainis „skeptikams", ar tokia „stebuklinga" 1934 metų Lenkijos-Vokietijos sutartis tversianti iki savo termino, naiviai atsako esą gal įvyk- siąs „stebuklas" ir ji netgi būsianti pratęsta.

Patys tuometiniai lenkai, ypač opozicija, Lenkijos valdžią ir Pilsudskį kalti­no, kam jis sudaręs susitarimą su priešiška Vokietija. Ypač dėl Lenkijos-Vokietijos „nepuolimo" sutarties pyko Prancūzija, kad su ja nebuvo tariamasi. Pati Prancūzija iš karto po Lenkijos-Vokietijos sutarties, kuri buvo parengta be jos žinios, 1935 metais atšildė santykius ir sudarė karinę sutartį su SSRS, savo ruožtu suerzinusią Lenkiją.

Todėl iš istorinės perspektyvos galime įvertinti, kad 1934 metų sausio 26 die­nos Pilsudskio inicijuota ir pasirašyta Lenkijos-Vokietijos sutartis, sukėlusi neri­mą SSRS, buvo lemtinga Pilsudskio klaida, tačiau padaryta tik dėl to, kad prieš šitą, dar didesnę, klaidą - atsisakydama kariškai stipraus Pilsudskio pasiūlymu preventyviai užpulti ir nukariauti kariškai silpna ir Versalio sutartimi nuginkluo­tą Hitlerio Vokietiją - padarė pati Prancūzija, globojusi ir rūpinusi Lenkija. Dėl prancūzų suktumo, nerangumo ar netgi bailumo Pilsudskio Lenkija atsisakė pran­cūzų globos ir ryžosi savo geopolitinį saugumą užsitikrinti pati. Šios dvi - pran­cūzų kilmės! - lietuvių kilmės karo vado padarytos klaidos ir nulėmė Antrojo pasaulinio karo kiltį bei dabartinius polonofobinės Rusijos kaltinimus.

Papildomai galima pridurti, kad trečioji ir esmingiausia J. Ginioto-Pilsudskio klaida, pažeidžianti visus pagrindinius N. Makiavelio politinės-karinės gynybos dėsnius ir taisykles, buvo 1934 metais atsisakius Vokietiją užpulti ir priversti ją naudingai pačiai nugalėtojai ar bent „agresorei" Lenkijai derėtis dėl savojo sau­gumo ir Vokietijos pavaldumo lenkų generalinio štabo planuose, pasirašius su­tartį su Vokietija LAUKTI, kas iš viso to išeis. Kaip istorija parodė, visos „lau­kiančios" šalys, tarp jų ir Lietuva su Latvija ir Estija 1939-1944 metais, pražuvo (čia reikia būtinai prisiminti iki šiolei 1944 metais sovietų tyliai okupuotą ir aneksuotą Nepriklausomą Tuvą prie Altajaus), buvo užpultos, o visos „budin­čios" ir pasiruošusios veikti, netgi kariškai silpnos šalys (Suomija, Rumunija, Vengrija, Čekija-Slovakija ir panašiai), net ir užpultos, nukariautos, okupuotos, istorijoje išliko kaip didesnio ar mažesnio savarankiškumo valstybės.

Taigi, kaltinti Lenkiją dėl Antrojo pasaulinio karo sukėlimo galima tik todėl, kad dėl šio karo ištakų yra kaltas vien tiktai „didysis lietuvis" Juozapas Giniotas-Pilsūdiškis-Pilsudskis (arba tiksliau - istorinio Lietuvos valstybingumo pi­lietis), 1918-1921 metais padaręs mirtiną klaidą dėl Vilniaus, bei jį visokeriopai iš pradžių rėmusi Prancūzija, kuri irgi Napoleono žygių metu 1812 metais buvo padariusi kitą mirtiną klaidą - neatkūrusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (kurios atkūrimo ir įgyvendinimo projektai Rusijos carui ir Prancūzijos impera­toriui Napoleonui lietuvių didikų ir patriotų buvo sukurti ir pateikti dar 1806- 1807 metais) ir mūsų po Rusijos okupacijos dar likučiais išlikusios kariuome­nės, ir šitaip be jokios lietuvių paramos veltui nužygiavusi iki Maskvos. Jei lietuvis bajoras Juozapas Giniotas-Pilsudskis būtų palikęs ar perdavęs Lietuvai sostinę Vilnių mainais už mūsų, lietuvių, sąjungą su Lenkija, 1919-1921 metais jungtinė kelių milijonų ištvermingų, drąsių ir tautiškai susipratusių atgimusios Vidurio Europos jaunų ir gyvybingų tautinių valstybių - Suomijos, Karelijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Baltgudijos, Ukrainos, Krymo Totorijos, Rumunijos, Kaukazo - karių armija, vadovaujama ne tik Pilsudskio, bet dar kelių vadų, kaip antai ukrainiečių Petliūros ir suomių Mannerheimo, būtų nu­šlavusi rusų bolševizmą iki Uralo, išvaduodami visą Europinę Rusiją iš kruvino bedievių žydų kilmės perversmininkų teroro, ką vienas savo jėgomis bandė padaryti rusofobas, LDK patriotas Juozapas Giniotas iš Pilsūdų, ir tada, susi­jungusi su Sibire kovojusiais baltaisiais, po kelerių metų junginė Pilsudskio kariuomenė už Versalio sutarties laužymą būtų dar kartą sumalusi prohitlerinę Vokietiją, ir panaikinusios bet kokį Antrojo pasaulinio karo židinį.

Tokiu atveju ir Mažoji Lietuva būtų grįžusi Lietuvai, ir visas Vilniaus kraštas būtų šnekėjęs lietuviškai, ir baltarusių Valstybė rytuose būtų apėmusi Smolens­ką, ir Karelija po sukilimo būtų visa neiššaudyta bolševikų (latvių „raudonųjų šaulių") bei susijungusi su Suomija, ir Uralo tautos būtų atgavusios valstybingu­mą, ir Kaukazas būtų laisvas kaip Baltijos šalys, ir didžioji Ukraina iki Dono būtų atgimusi, ir Rusija būtų išlikusi padori, neiššaudyta, neišprievartauta, neišmarin­ta šalis, o Europos centras būtų dabartinės Lenkijos ribose, tarsi atkartodamas Vytauto Didžiojo imperijos vieną iš geopolitinių svorio centrų. Taigi, dabartiniai rusų kaltinimai yra tiesiogiai susiję su lietuviais ir Lietuvos valstybe bei tolimąja, vadinkime, nelabai susigaudančia Prancūzija. Trumpiau tariant, Antrąjį pasaulinį karą sukėlė Vilnius ir Paryžius - dėl pirmojo tarpusavyje nepasidalijant patiems gimtiesiems lietuviams, o antrajam nieko tame reikale nesuprantant.

Tuo tarpu prieškarinėje Lenkijoje tvyrojusi atvira antisemitinė atmosfera (žydų barzdų pešiojimas ir deginimas, rabinų įžeidinėjimas, bombų mėtymas į žydų krautuvininkų parduotuves, lenkų ir žydų studentų muštynės universitetuose ir panašiai) - ne ką silpnesnė už hitlerinės Vokietijos antisemitizmą, ir net savo lenkišku nacionalizmu ir atžagarumu žydams lenkusi „įstatymais sureguliuo­ta", vokiečių antižydiškumą (nebijokime apie tai atvirai kalbėti), ir daugelio lenkų veikėjų puoselėjami planai iškeldinti žydus į naujas kolonijas, kurių Len­kija ne kartą sau tarptautiniu lygiu reikalavo, sutampa su Rusijos istorija pro­pagandiniams tikslams (kaip ir 1991 metais prieš atsikovojusią nepriklausomą Lietuvą) parengta studija, kurią galima skaityti pro emocinę ir antilenkišką pusę išvalančius filtrus, kurie slopina rusų pastangas pasaulio mastu kurstyti žiauriai nukentėjusius žydus dabar jau prieš Lenkiją ir lenkus.

Pabaigai reikėtų pridurti, kad perskaičius šią lietuvio žurnalisto knygą apie kaimyninę valstybę ir jos vaizdą iš vidaus, susidaro įspūdis, kad nežiūrint visų mūsų Sąjūdžio laikų politinių pastangų atkurti smetoninės Lietuvos tęsinį, daug kuo atkūrėme... prieškarinę Lenkiją. Taip mes žengėme 70 metų atgalios į 1930- uosius, ypač valstybės valdymo ir politikos bei ūkio srityse, nė kiek neprimin­dami savosios prieškarinės „vokiškos" tvarkos. Todėl ne veltui galime laikyti, kad pridėję dar 120 metų nelaisvės Rusijos imperijos okupacijoje, esame nuo savęs pačių ir Vakarų Europos atsilikę bene 200 metų - tiek socialiai, tiek politiškai, tiek kultūriškai.

Dabartinį Lietuvos piliečių ir, bendrai paėmus, gyventojų mentalitetą (mąsty­seną) galime įvertinti esantį XVIII amžiaus antros pusės lygmens. Todėl darant Valstybės reformas, kurių mūsuose būta jau ne vienos, reikia atsižvelgti į savo mąstymo ir pasaulėžiūros istorinį lygmenį (tai yra, kad mes stovime XIX amžiaus prieangyje) bei blaiviai apskaičiuoti, ko mes patys norime ir kaip sugebame patys susitvarkyti. Skaitant tokio pobūdžio analitines studija?, tampa aišku, kur mes dabar esame atsidūrę ir kokiu keliu toliau mums žengti. Kitaip tariant, arba išvados vietoje, lietuvio knyga apie prieškarinę Lenkiją ir lenkų tautą labai aiš­kiai, tarsi veidrodis, atspindėjo mūsų pačių valstybę ir tautą.

„Lietuvos aidas"

Naujausi straipsniai

Design by Joomla